Alytaus „Volungės“ progimnazijai

Žiniai

Alytaus miesto savivaldybės administracijai

2021-12-03

Į 2021-11-16

2021-11-19

2021-11-30

Nr.

Nr.

Nr.

4S-1310 (7.4Mr)

242(1.5)

244(1.5)

el. paštu

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris.

„Maitinimo paslaugos“ (2021-09-14 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 564217) (toliau – Pirkimas);

2021-10-19 Mokinių maitinimo paslaugų sutartis Nr. SR-23 (1.12) (toliau – Pirkimo sutartis).

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2020-08-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Atviras konkursas.

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM.

Planuojama Pirkimo vertė 167 890,00 Eur be PVM (183 000,00 Eur su PVM, PVM – 9 proc.);

Pirkimo sutarties vertė – 218 081,75 Eur su PVM.

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis).

UAB „Skonių pynė“ (juridinio asmens kodas 150097355).

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Išsamus Pirkimo vertinimas / po Pirkimo sutarties sudarymo;

Pirkimo sutarties vertinimas.

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas.

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[1];

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis[2];

Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas[3];

Kvalifikacijos metodikos 7.3 papunktis[4];

Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunktis[5]

Pirkimas vykdomas pagal Pirkimo sąlygas, patvirtintas Pirkimo komisijos (sudarytos Perkančiosios organizacijos vadovo 2021-09-09 įsakymu Nr. V-88 (1.2.) 2021-09-03 posėdyje, protokolas Nr. 1 (toliau – Pirkimo sąlygos).

Dėl kvalifikacinių reikalavimų.

Tarnyba, įvertinusi Pirkimo sąlygų 103 punkto 2 lentelėje „Tiekėjų kvalifikacijos, kokybės bei aplinkos apsaugos reikalavimai“ (toliau – Lentelė) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nustatė, kad:

1.1 Lentelės 1 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui: turi turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla. Atitiktį keliamam kvalifikacijos reikalavimui įrodyti, Perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauja pateikti dokumentus –„galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo numeriu, kuriame pagrindinė leidžiama ekonominės veiklos rūšis: 56.29. M  - Mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla. Leidžiamas produktų grupių asortimentas: 29.0. viešojo maitinimo patiekalai“ (toliau – Reikalavimas_1).

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, taip pat – atsižvelgiant į Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį (kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką), ir Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Kvalifikacijos metodika), 7.3 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principą.

1.2. Lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs arba vykdo bent vieną ar daugiau maitinimo paslaugų sutartį (-is), bet ne daugiau, kaip tris, kurios (-ių) vertė ne mažesnė kaip 30 000 be PVM. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė nei 30 000 be PVM.“

Nagrinėjamu atveju, Perkančioji organizacija siekia įsigyti mokinių (mokamo ir nemokamo) maitinimo paslaugas, kurių teikimo terminas – 12 mėn. su galimybe pratęsti dar 2 kartus po 12 mėn. (maksimalus paslaugų teikimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 36 mėn.). Pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, nustatyta, kad Pirkimu siekiama sudaryti tęstinio pobūdžio paslaugų teikimo sutartį, kurios objektas yra sudėtinis ir dalus.

Pastebėtina, kad Perkančioji organizacija šį kvalifikacinį reikalavimą aiškina ir grindžia Pirkimo atžvilgiu neaktualios Kvalifikacijos metodikos redakcijos nuostatomis. Todėl Perkančiosios organizacijos paaiškinimas netinkamas.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatomis, turėjo nustatyti kvalifikacinį reikalavimą, kad „tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną arba daugiau sutarčių (projektų) yra savo jėgomis suteikęs (nurodomos panašios paslaugos (jų apimtis ar vertė ar kt.)“.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, tiek pagal Kvalifikacijos metodikos 16 punktą reikalaujama suteiktų paslaugų (kartu su užsakovų pažymomis), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad yra svarbu ne vykdoma/įvykdyta sutartis (t. y., ne dokumento forma), o pagal sutartį (-is) suteiktos paslaugos.

Tai pažeidžia Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunktį.

2.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[7];

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis[8];

Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktas[9];

Kvalifikacijos metodikos 21 punktas[10].

Pirkimo sąlygų 56 punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kiekybinius/kokybinius vertinimo kriterijus: (1) kaina, lyginamasis svoris 60 proc., (2) maisto gamybos technologo darbo patirtis, lyginamasis svoris 15 proc., (3) vyr. virėjo darbo patirtis, lyginamasis svoris 15 proc., (4) socialinis kriterijus, lyginamais svoris 5 proc., (5) maitinimo kokybė pagal tiekėjo pateikiamus valgiaraščius, lyginamasis svoris 5 proc.

Dėl 2 ir 3 vertinimo kriterijų:

Pirkimo dokumentuose iš esmės nedraudžiama nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų (ar specialistų komandos) kvalifikacija, jeigu atitinkamos pirkimo sutarties pobūdis (pirkimo objektas) lemia, jog sutarties įvykdymui yra itin svarbi ją vykdysiančių komandos narių kvalifikacija, patirtis ir panašiai.

Tarnyba nustatė, kad:

(i) pasiūlymų vertinime specialistų „darbo patirtis“ naudingumo atžvilgiu nėra grupuojama pagal metus (pvz., daugiau nei 2 metai, bet mažiau arba lygu 3 metai – patenkinamai, 1 balas, daugiau nei 3 metai, bet mažiau arba lygu 4 metai – gerai, 2 balai, daugiau nei 4 metai, bet mažiau arba lygu 5 metai – labai gerai, 3 balai, daugiau kaip 6 metai – puikiai, 4 balai), vertinamas rezultatas, gautas apskaičiavus pagal santykines formules, tai yra lyginama vertinamo tiekėjo specialistų patirtis su didžiausia pasiūlyta specialistų patirtimi. Specialistų patirtis laiko atžvilgiu, neapribojama, kuo didesnė patirtis, pvz., 20 metų, 30 metų ar daugiau, tuo apskaičiuojamas didesnis ekonominis naudingumas. Tačiau, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pažymėtina, kad patirtis įgyta prieš 20 ar 30 metų šiuo metu nėra reikšminga dėl maisto produktų paklausos/pasiūlos pasikeitimo, jų kokybės, maisto gamybos technologinių sprendimų pokyčio, norminių teisės aktų reikalavimų, susijusių su maitinimu, pasikeitimų ir kt. Tai patvirtina ir Perkančiosios organizacijos paaiškinimas[11], kad „laikoma, kad specialistai įgiję išsilavinimą ir turintys minimalią 12 mėn. ir 24 mėn. patirtį atitinkamose, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusiose pareigose, galėtų tinkamai vykdyti sutartį.“ Todėl kyla klausimas, ar pagrįstai ekonominiame naudingume vertinama specialistų patirtis, t.y. „darbo stažas“? O Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl specialistų patirties vertinimo, kad „specialistų vertinimui pasirinkta santykinė vertinimo formulė, siekiant, kad tiekėjai pasiūlytų galimus geriausius savo specialistus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, t. y. pastebėta, kad šioje paslaugų grupėje į vadovaujančius specialistus nesiūlomi specialistai sulaukę vyresnio amžiaus, todėl buvo siekta, kad tiekėjai ne diskriminuotų vyresnių darbuotojų ir suteiktų galimybę juos išlaikyti darbingus rinkoje. Šiuo atveju, kuo didesnę darbinę patirtį turi specialistas, tuo geresnius santykinius balus gautų tiekėjas. Taikant absoliutinę formulę, šis tikslas, kad vyresni žmonės ir toliau būtų įtraukiami ir/ ar išlaikomi darbo rinkoje, būtų sunkiai pasiekiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant tiekėjus paskatinti į darbo rinką įtraukti vyresnio amžiaus specialistus, netikslinga riboti maksimalios patirties amžiumi, tačiau buvo būtina nustatyti minimalų patirties kriterijų metais, kas ir buvo padaryta“ yra netinkamas ekonominio naudingumo vertinime. Perkančiosios organizacijos išsikeltas tikslas susijęs su tiekėjo įvertinimu, sprendžiant, ar tai – „socialiai atsakinga įmonė“, tačiau tai nesukuria ekonominės naudos pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinime. Išsamus išaiškinimas pateiktas Tarnybos parengtose „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės“[12], pvz.: „<...> įžvalgų, kokie socialiniai aspektai galėtų būti nustatomi kaip KKS[13] kriterijai, pateikia Europos Sąjungos direktyva 2014/24/ES, kurios konstatuojamosios dalies 99 punkte nurodoma, jog „į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu“. <...> Taikant KKS papildomi balai negali būti suteikiami už tai, kad „tiekėjas yra socialinė įmonė“, „tiekėjas yra socialiai atsakinga įmonė“, ar tiekėjo veikloje taikoma bet kokia socialinės atsakomybės politika. KKS kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, o tai reiškia, jog turi būti vertinama, ką tiekėjas siūlo taikyti konkrečios sutarties, kuriai sudaryti vykdomas pirkimas, vykdymo metu. Kitaip sakant, socialiniais KKS kriterijais siekiama ne „premijuoti“ tiekėjus, o būtent sudaroma sutartimi daryti konkretų teigiamą poveikį socialinei aplinkai.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenurodė, kad 2 ir 3 kriterijai yra suformuluoti kaip „socialiniai kriterijai“, nes aiškiai nurodyta, kad tik 4 kriterijus yra „socialinis“ ir tik Tarnybai paprašius paaiškinti, bando pagrįsti, kad tai socialiniai kriterijai.

Konstatuotina, kad toks specialistų patirties vertinimas ekonominiame naudingume yra neproporcingas ir neskaidrus. Tai pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus.

(ii) pagal šiuos kriterijus vertinama ir tiekėjo specialistų (maisto gamybos technologo ir vyr. virėjo) privaloma darbo patirtis, nustatyta kvalifikaciniuose reikalavimuose (Lentelės 3 ir 4 punktai[14]) ir už tai suteikiami ekonominio naudingumo balai. Tai yra 2 ir 3 vertinimo kriterijai sutampa su kvalifikaciniais reikalavimais (specialistas turėdamas minimalią patirtį, pvz., maisto technologas 2 metų, gaus ekonominio naudingumo balus).

Tarnyba pažymi, kad, vadovaujantis Kvalifikacijos metodikos 21 punktu^[15] ir Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktu, reikalavimai teikėjo personalo išsilavinimui ir profesinei kvalifikacijai negali būti keliami, jeigu jie nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus, sutampančius su kvalifikacijos reikalavimais, Perkančioji organizacija, pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 7 dalies, 51 straipsnio 7 dalies 7 punkto reikalavimus ir Kvalifikacijos metodikos 21 punktą.

Dėl 5 kriterijaus trečio ir ketvirto parametrų:

Trečias parametras – „Pietų energetinė vertė 6-10 m. vaikams – 600+/-20 kcal“ ir ketvirtas parametras – „Pietų energetinė vertė 11 metų bei vyresnio amžiaus vaikų amžiaus grupės vaikams – 700+/-20 kcal“. Pirkimo sąlygų 68 punkte nustatyta, kad už šių parametrų atitiktį, suteikiama po 1 balą.

Techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 1 priedas) nurodyta, kad „12. Teikėjas teikiamą maitinimo paslaugą turi atlikti vadovaujantis dokumentais: <...> 12.3. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 (aktualią redakciją) <...> 12.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“. Dokumento „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ (redakcija nuo 2016-07-06) 6 punkto 1 lentelėje „Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams“ nurodyta, kad: 4-6 metų vaikams – 1500 kcal, 7-10 metų vaikams – 1700 kcal, 11-14 metų mergaitėms – 2000 kcal, 11-14 metų berniukams 2200 kcal“. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2021-02-06 iki 2021-10-31) (toliau – Tvarkos aprašas) 17 punkte nustatyta, kad „Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–35 proc., vakarienei – 20–25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams – po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, nustatyto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (toliau – rekomenduojamos paros normos)“. O Tvarkos aprašo 46 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas bei į vaikų buvimo įstaigoje trukmę. Valgiaraščių energinė ir maistinė vertė nuo rekomenduojamų paros normų gali nukrypti ne daugiau nei penkis procentus“.

Atsižvelgdama į išdėstytą, pažymėtina, kad 5 kriterijaus trečiame  ir ketvirtame parametruose nustatyti reikalavimai yra privalomi pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus (Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad teikdamas paslaugas tiekėjas turi vadovautis abiem nurodytais dokumentais, o parametruose nurodytos reikšmės yra nustatytos pagal šių dokumentų reikalavimus. Nenurodyta, kad dokumentas „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ yra tik rekomenduojamas). Už šių parametrų reikalavimų atitiktį negali būti suteikiami balai ekonominio naudingumo vertinime, o pasiūlymas, neatitinkantis šių reikalavimų, turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „trečiame parametre“ leidžiama paklaida tik 3,33 proc.[16], o ketvirtame parametre“ – 2,86 proc.[17], tokiu būdu dar labiau sugriežtinami Aprašo reikalavimai (5proc.).

Tai pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir proporcingumo principus.

Dėl praeinamojo balo:

Pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarkos derinys lemia, kiek svarbus yra kiekvienas pasiūlymų vertinimo kriterijus užtikrinant geriausią perkančiosios organizacijos mokamos kainos ir pagal pasiūlymus gaunamos kokybės santykį, taip pat parodo, kiek daugiau perkančioji organizacija yra linkusi mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus.

Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 89.2 papunktyje nustatė, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu <...> pasiūlymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 50 procentų viso T kriterijaus vertės“. Apibendrinant ekonominio naudingumo kriterijų vertinimą, pažymėtina, kad Perkančioji organizacija iš 40 proc. skirtų kokybės įvertinimui, 2 ir 3 vertinimo kriterijams suteikė lyginamąjį svorį po 15 proc. (viso 30 proc.), 5 kriterijui skyrė 5 proc. (pagal 1, 2, 3 ir 4 parametrus po 1 balą). Išvadoje konstatuota, kad ekonominio naudingumo 2 ir 3 vertinimo kriterijai (kurių lyginamasis svoris 30 proc.), taip pat 5 kriterijaus 1, 3 ir 4 parametrai (kurių lyginamasis svoris 3,75 proc.[18]) nustatyti pažeidžiant Įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu Perkančioji organizacija sudarė sąlygas neskaidriam pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui, nepagrįstai eliminuojant tiekėjus iš Pirkimo procedūrų (atmetant pasiūlymus, nesurinkus praeinamojo balo).

3.

Įstatymo 19 straipsnio 5 dalis[19];

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis[20];

Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis[21];

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 papunktis[22];

Vertės skaičiavimo metodikos 6 punktas[23].

Pirkimo paraiškoje nustatyta, kad „Nemokamo maitinimo maksimali sutarties vertė 72 000 Eur su PVM, mokamo maitinimo maksimali sutarties vertė 111 000 Eur su PVM“. Pirkimo komisijos 2021-09-13 posėdžio protokole Nr. 1 užfiksuota, kad Pirkimo sutarties vertė – iki 183 000 Eur su PVM. Pirkimo komisijos 2021-10-07 posėdžio protokole Nr. 7 (susipažinimas su tiekėjų pasiūlymų kainomis) užfiksuota tiekėjo UAB „Skonių pynė“ pasiūlymo kaina 218 081,75 Eur su PVM. Pirkimo komisijos 2021-10-18 posėdžio protokole Nr. 8 priimtas sprendimas – Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Skonių pynė“. 2021-10-19 sudaryta Pirkimo sutartis (kaina 218 081,75 Eur su PVM).

Pirkimo sąlygų 83.3 papunktyje nustatyta, kad „Komisija, nagrinėdama pasiūlymus, taip pat vertina, ar pasiūlyta kaina: nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.“ Pirkimo sąlygų 84 punkte nustatyta, kad „jei Komisija nustato, kad yra per didelė ir nepriimtina kaina, Komisija tokius pasiūlymus atmeta.“

Pažymėtina, kad Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose nėra įrašų apie Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos vertinimą, sprendimų, kad pasiūlyta kaina yra ne per didelė ir priimtina, priėmimą.

Perkančiosios organizacijos paprašius paaiškinti, Perkančioji organizacija paaiškino[24], kad Perkančioji organizacija įvertino bei nustatė, kad pasiūlyta kaina jai priimtina ir nurodė, kad rengdamasi Pirkimui „<...> perkančioji organizacija neįvertino maisto produktų įsigijimo, kurių kainų didėjimo pokyčiai svyruoja palyginus su 2020 m. iki 16,8 proc. ir paslaugų teikimo ne tik, kad dar vykstant pirkimui, bet ir sutarties galiojimo laikotarpiu. Perkančioji organizacija neįvertino sparčios infliacijos <...>“. Paprašius paaiškinti, kuo remdamasi Perkančioji organizacija nurodė „16,8 proc.“, Perkančioji organizacija nurodė[25] – „atsižvelgdami į ekonomistų paskaičiavimus, kad infliacija per 3 metus gali pasiekti ir 20 proc. Mėnesinė šiuo metu siekia net 1,7 proc., mūsų prognozuojamas kainų pokytis per 3 m. gali siekti ir 16,8 proc.“

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 papunktį[26], atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertė nebuvo nurodyta Pirkimo dokumentuose, Perkančioji organizacija galėjo keisti Pirkimui skirtą lėšų sumą, tačiau tai privalėjo užfiksuoti Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose pagrindžiant šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Tačiau, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 4 priedo (Mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutarties projektas) 14 punkto nuostatas (numatyta paslaugų (be PVM) peržiūra, t.y. maitinimo įkainių perskaičiavimas dėl kainų lygio kitimo kiekvienais metais), Perkančiosios organizacijos paaiškinimas nėra tinkamas (Perkančioji organizacija nepagrindė, kad pasiūlyta kaina yra ne per didelė ir priimtina), nes „numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje“ (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Taip pat Perkančioji organizacija, prieš pradėdama vykdyti Pirkimo procedūras, skaičiuodama numatomo pirkimo vertę, privalėjo vadovautis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į Įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017-06-17 įsakymu Nr. 1S-94 (2019-01-24 įsakymo Nr. 1S-14 redakcija) (toliau – Vertės skaičiavimo metodika) 6 punkto reikalavimais, kad „preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo prieš pirkimą rengiamuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo paraiškoje, pirkimą vykdančio subjekto pildomuose dokumentuose) prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos.“

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 dalis, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 papunktį ir Vertės skaičiavimo metodikos 6 punktą.

Įstatymo 86 straipsnio 9 dalis[27];

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[28].

Pirkimo pagrindu 2021-10-19 sudaryta Pirkimo sutartis. Tarnyba, susipažinusi su CVP IS paviešinta Pirkimo sutartimi ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymu, nustatė, kad:

(i)                 nepaviešinti siūlomų paslaugų įkainiai;

(ii)              Pirkimo laimėtojo pasiūlymas paviešintas ne pilna apimtimi.

Įstatymo 2 straipsnio 45 dalis nustato, kad „Viešojo pirkimo pasiūlymas (toliau – pasiūlymas) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas“. Įstatymo 86 straipsnio 9 dalis nustato pareigą perkančiajai organizacijai viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, taip pat nustato išimtinius atvejus, kuomet sutarčių viešinti neprivaloma.
Todėl CVP IS turi būti skelbiama ne tik pasiūlymo forma, kurioje pateikiama kaina, o pasiūlymas visa apimtimi (EBVPD, kvalifikaciją įrodantys dokumentai, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir t.t.), išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Siūlomi įkainiai (prekės, paslaugos ar darbo vieneto kainos) nelaikomi konfidencialia informacija, todėl viešinant sutartis ir pasiūlymus CVP IS jie privalo būti paviešinti kartu su kita nekonfidencialia sutarties / pasiūlymo informacija. Dėl įkainių konfidencialumo yra pasisakęs ir Lietuvos aukščiausiasis teismas: „Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, perkančiajai organizacijai įsigyjant keletą skirtingų paslaugų (paslaugų paketą), jų įkainiai nelaikytini paslaugų kainos sudedamosiomis dalimis VPĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme. Tai – atskiri objektai, kurių kaina per se (savaime) nėra laikoma konfidencialia informacija ir tokia ji netampa tik dėl to, kad skirtingos prekės, paslaugos ar darbai perkančiosios organizacijos pasirinkimu įsigyjami organizuojant vieną viešąjį pirkimą. Aplinkybė, kad atskiri objektai perkami bendrai, nenulemia jų integralumo ir vertinimo kaip vienos visumos sudėtinių (funkciškai neatskiriamų) dalių. Dėl to trečiojo asmens Konkursui pasiūlytų atskirų laboratorinių tyrimų (iš kurių kiekvienas yra atskira paslauga) įkainiai nelaikytini pasiūlymo kainos sudėtinėmis dalimis, kurių konfidencialumas garantuojamas VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje.“ (2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-371-378/2018).

Atsižvelgdama į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 86 straipsnio 9 dalį ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

1.              Atsižvelgdama į vertinimo išvados III dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo dienos CVP IS paviešinti Pirkimo sutartį ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymą pilna apimtimi, pagal Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies reikalavimus, bei informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą.

2.             Atsižvelgdama į Įstatymo pažeidimus, nustatytus vertinimo išvados II dalyje, bei įvertinusi tai, kad Perkančiojoje organizacijoje būtina nepertraukiamai užtikrinti maitinimo paslaugų mokiniams teikimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba rekomenduoja pasibaigus šiems mokslo metams nutraukti Pirkimo sutartį ir organizuoti naują viešąjį pirkimą.

3.             Apie priimtą sprendimą dėl galimo Pirkimo sutarties nutraukimo prašome informuoti Tarnybą raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo dienos.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos Įpareigojimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

1. Lentelės 3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas („ne mažiau kaip vieną kvalifikuotą maisto technologą, turintį aukštojo arba aukštesniojo mokslo baigimo maisto gamybos technologo diplomą <...>“) ir Lentelės 4 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas („ne mažiau kaip vieną kvalifikuotą vyr. virėją, turintį aukštojo arba aukštesniojo mokslo baigimo maisto gamybos ar gamybos technologo diplomą, turintį ne trumpesnę, kaip vienų metų darbo patirtį vyr. virėjo ar virėjo pareigose“, atitiktį patvirtinantys dokumentai –„siūlomo vyr. virėjo išsilavinimą patvirtinantys dokumentai <...>“) suformuluoti netiksliai, nes pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (suvestinė nuo 2021-09-01 iki 2021-12-31)[29] nėra „aukštesniojo mokslo“ , o „vyr. virėjų“ nerengia jokia mokslo įstaiga. Taip pat neaišku, kodėl Perkančioji organizacija apriboja galimybę teikti pasiūlymus tiekėjams, turintiems kvalifikuotus vyr. virėjus ir maisto technologus, kurie šias specialybes įgijo pagal profesinio mokymo programas. Siūlytina tokią galimybę apsvarstyti ir minėtus kvalifikacijos reikalavimus šiuo aspektu papildomai įsivertinti.

2. Pirkimo sąlygose nustatytos santykinės pasiūlymų vertinimo balų apskaičiavimo formulės. Tarnyba nerekomenduoja vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą taikyti formulių, kuriose tiekėjų pasiūlymų reikšmės vertinamos tarpusavyje, ir vietoje jų rekomenduoja rinktis absoliutines formules[30].

3. Dėl penkto vertinimo kriterijaus pirmo ir antro parametrų:

(i)           pirmas parametras –„ne mažiau kaip 100 proc. karštųjų pietų patiekalų bus pagaminta maistines savybes tausojančiais patiekalų gamybos būdais. Valgiaraštyje toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“. Pirkimo sąlygų 68 punkte nustatyta, kad už šio parametro atitiktį, suteikiamas 1 balas.

Techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 1 priedas) 12.3 papunktyje nurodytame Pirkimui privalomame dokumente – Tvarkos aprašo 36 punkte nustatyta, kad „pasirinkti pietų metu turi būti patiekiami karštieji patiekalai: tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose). Valgiaraščiuose šie patiekalai ar patiekalas (jei tausojantis patiekalas yra pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų) pažymimi žodžiu „Tausojantis“ ir (ar) „Augalinis“. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.“ Nors Techninėje specifikacijoje nustatyta, kad „<...>mokamo maitinimo pietų atveju kasdien turi būti galimybė rinktis iš mažiausiai penkių karštų patiekalų, nemokamo maitinimo pietų atveju kasdien turi būti galimybė rinktis iš mažiausiai dviejų karštų patiekalų <...>[31]“, tačiau ekonominiame naudingume nevertinami „augaliniai“ karštieji patiekalai, jeigu jie kartu nėra ir „tausojantys“ karštieji patiekalai. Tiekėjai, norėdami, kad jų pasiūlymas įvertinime gautų papildomą 1 balą, turėtų iš viso nesiūlyti „augalinių“ karštųjų patiekalų, jeigu jie nėra kartu ir „tausojantys“, o siūlyti (100 proc.) vien „tausojančius“ karštuosius patiekalus. Tačiau tokie reikalavimai yra griežtesni, nei nustatyti Techninėje specifikacijoje. Perkančioji organizacija turėtų apsvarstyti, ar Techninės specifikacijos reikalavimų sugriežtinimas, suteiktų papildomą ekonominę naudą.

(ii) antras parametras – „tas pats patiekalas (išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius) tiekiamas ne dažniau nei kartą per 3 savaites“. Nustatyta, kad už šio parametro atitiktį, suteikiamas  1 balas.

Tvarkos aprašo 22.10 papunktyje nustatyta, kad „Patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai: <...>  tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius, ir atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 priedo reikalavimus (reikalavimas netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams)“. Tvarkos aprašo 7 priede „Vaikams maitinti tiekiamų maisto produktų ir patiekalų dažnumas“, kai yra „vienas arba du maitinimai per dieną“ (atitinka Pirkimo objektą) griežtesni reikalavimai (ne daugiau kaip 1 kartą per 2 savaites) yra numatyti tik trimis maisto produktams ir patiekalams: „subproduktai ir jų patiekalai (kepenys, liežuvis)“, „virtų bulvių patiekalai“ ir „tarkuotų bulvių patiekalai“.

Dėl šio parametro taikymo, Perkančioji organizacija paaiškino[32], kad „Maitinimo kokybė pagal tiekėjo pateikiamus valgiaraščius“ suteikiamas balas, kadangi rekomenduojami valgiaraščiai yra viešai prienami, t. y. technologinės kortelės ir valgiaraščių knyga A. Bičiuvienė „Perspektyviniai valgiaraščiai. Technologinės kortelės“ (Patiekalai valgiaraščiai / Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (lrv.lt) – tik nuasmeninta, iki 2020-05 buvo nenuasmeninta), todėl tik patiekalų perdėliojimas/ išdėstymas per atitinkamą laikotarpį, nereikalauja didelio tiekėjų kūrybiškumo, įgūdžių ar patirties, reikia tik atidumo, todėl siekiant, kad patiekalai dažnai nesikartotų ir tiekėjai sudėliotų palankesnį/ įvairesnį valgiaraštį mokiniams skiriamas 1 balas“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Perkančioji organizacija vis tik nepagrindė, kokiu tikslu griežtinami Aprašo reikalavimai patiekalų dažnumui ir už tai suteikiamas papildomas balas ekonominiame naudingumo vertinime. Pavyzdžiui, gali susidaryti situacija, kad savo „mėgstamo“ patiekalo vaikai privalės laukti 3 savaites, nors pagal Aprašo reikalavimus galėtų gauti kas savaitę.

4. Sutarties projekto (Pirkimo sąlygų 4 priedas) 23.11 papunkčio nuostatos („Užsakovas turi teisę: <...> raštu įspėjęs prieš 30 kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu Paslaugų teikėjas nesilaiko Sutartyje numatytų esminių įsipareigojimų. Esminiai įsipareigojimai apibrėžiami sutarties 23 punkte“) nustatytos netiksliai, nes nei viename 23 punkto papunktyje (viso 12) nenurodyta, kad tai „esminiai pažeidimai“.

5. Perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos visi nariai: I. Š., S. G., A. U., G. M. ir R. A. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, nors dalyvavo Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl Pirkimo.