Alytaus Dainavos progimnazijai

Žiniai

Alytaus miesto savivaldybės administracijai

2021-12-06

Į 2021-11-17

2021-11-24

2021-11-29    

Nr.

Nr.

Nr.

4S-1319 (7.4Mr)

S-144 (1.5)

S-147 (1.5)

el. paštu

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris.

„Maitinimo paslaugos“ (2021-06-11 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 551340) (toliau – Pirkimas);

2021-07-16 Mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. PS-21/07/16 (toliau – Pirkimo sutartis).

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2020-08-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Atviras konkursas.

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM.

Planuojama Pirkimo vertė 91 743,12 Eur be PVM (100 000,00 Eur su PVM, PVM – 9 proc.);

Pirkimo sutarties vertė – 204 380,98 Eur su PVM.

(nurodyta 21 proc. PVM).

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis).

UAB „Dainavos maistas“ (juridinio asmens kodas 250096820).

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Išsamus Pirkimo vertinimas / po Pirkimo sutarties sudarymo;

Pirkimo sutarties vertinimas.

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

–

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas.

–

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[1];

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis[2];

Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas[3];

Kvalifikacijos metodikos 7.3 papunktis[4];

Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunktis[5].

Pirkimas vykdomas pagal Pirkimo sąlygas, patvirtintas Pirkimo komisijos (sudarytos Perkančiosios organizacijos vadovo 2020-12-31 įsakymu Nr. V-93 (1.2.) 2021-06-10 posėdyje, protokolas Nr. 1 (toliau – Pirkimo sąlygos).

Dėl kvalifikacinių reikalavimų.

Tarnyba, įvertinusi Pirkimo sąlygų 103 punkto 2 lentelėje „Tiekėjų kvalifikacijos, kokybės bei aplinkos apsaugos reikalavimai“ (toliau – Lentelė) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nustatė, kad:

1.1 Lentelės 1 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui – turi turėti teisę verstis maitinimo paslaugų teikimo veikla. Atitiktį keliamam kvalifikacijos reikalavimui įrodyti, Perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalauja pateikti dokumentus –„galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo numeriu, kuriame pagrindinė leidžiama ekonominės veiklos rūšis: 56.29. M  - Mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla. Leidžiamas produktų grupių asortimentas: 29.0. viešojo maitinimo patiekalai“ (toliau – Reikalavimas_1).

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, taip pat – atsižvelgiant į Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį (kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką), ir Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Kvalifikacijos metodika), 7.3 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principą.

1.2. Lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs arba vykdo bent vieną ar daugiau maitinimo paslaugų sutartį (-is), bet ne daugiau, kaip tris, kurios (-ių) vertė ne mažesnė kaip 60 000 be PVM. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė nei 60 000 be PVM.“

Nagrinėjamu atveju, Perkančioji organizacija siekia įsigyti mokinių (mokamo ir nemokamo) maitinimo paslaugas, kurių teikimo terminas – 12 mėn. su galimybe pratęsti dar 2 kartus po 12 mėn. (maksimalus paslaugų teikimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 36 mėn.). Pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, nustatyta, kad Pirkimu siekiama sudaryti tęstinio pobūdžio paslaugų teikimo sutartį, kurios objektas yra sudėtinis ir dalus.

Pastebėtina, kad Perkančioji organizacija šį kvalifikacinį reikalavimą aiškina ir grindžia Pirkimo atžvilgiu neaktualios Kvalifikacijos metodikos redakcijos nuostatomis. Todėl Perkančiosios organizacijos paaiškinimas netinkamas.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatomis, turėjo nustatyti kvalifikacinį reikalavimą, kad „tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną arba daugiau sutarčių (projektų) yra savo jėgomis suteikęs (nurodomos panašios paslaugos (jų apimtis ar vertė ar kt.)“.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, tiek pagal Kvalifikacijos metodikos 16 punktą reikalaujama suteiktų paslaugų (kartu su užsakovų pažymomis), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad yra svarbu ne vykdoma/įvykdyta sutartis (t. y., ne dokumento forma), o pagal sutartį (-is)) suteiktos paslaugos.

Tai pažeidžia Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunktį.

2.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[7];

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis[8];

Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktas[9];

Kvalifikacijos metodikos 21 punktas[10].

Pirkimo sąlygų 56 punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kiekybinius/kokybinius vertinimo kriterijus: (1) kaina, lyginamasis svoris 60 proc., (2) maisto gamybos technologo darbo patirtis, lyginamasis svoris 15 proc., (3) valgyklos vadovo darbo patirtis, lyginamasis svoris 10 proc., (4) socialinis kriterijus, lyginamais svoris 7 proc., (5) maitinimo kokybė pagal tiekėjo pateikiamus valgiaraščius, lyginamasis svoris 8 proc.

Dėl 2 ir 3 vertinimo kriterijų:

Pirkimo dokumentuose iš esmės nedraudžiama nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų (ar specialistų komandos) kvalifikacija, jeigu atitinkamos pirkimo sutarties pobūdis (pirkimo objektas) lemia, jog sutarties įvykdymui yra itin svarbi ją vykdysiančių komandos narių kvalifikacija, patirtis ir panašiai.

Tarnyba nustatė, kad:

(i)           pasiūlymų vertinime specialistų „darbo patirtis“ naudingumo atžvilgiu nėra grupuojama pagal metus (pvz., daugiau nei 2 metai, bet mažiau arba lygu 3 metai – patenkinamai, 1 balas, daugiau nei 3 metai, bet mažiau arba lygu 4 metai – gerai, 2 balai, daugiau nei 4 metai, bet mažiau arba lygu 5 metai – labai gerai, 3 balai, daugiau kaip 6 metai – puikiai, 4 balai), vertinamas rezultatas, gautas apskaičiavus pagal santykines formules, tai yra lyginama vertinamo tiekėjo specialistų patirtis su didžiausia pasiūlyta specialistų patirtimi. Specialistų patirtis laiko atžvilgiu, neapribojama, kuo didesnė patirtis, pvz., 20 metų, 30 metų ar daugiau, tuo apskaičiuojamas didesnis ekonominis naudingumas. Tačiau, atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pažymėtina, kad patirtis įgyta patirtis prieš 20 ar 30 metų šiuo metu nėra reikšminga dėl maisto produktų paklausos/pasiūlos pasikeitimo, jų kokybės, maisto gamybos technologinių sprendimų pokyčio, norminių teisės aktų reikalavimų, susijusių su maitinimu, pasikeitimų ir kt. Tai patvirtina ir Perkančiosios organizacijos paaiškinimas[11], kad „laikoma, kad specialistai įgiję išsilavinimą ir turintys minimalią 12 mėn. ir 24 mėn. patirtį atitinkamose, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusiose pareigose, galėtų tinkamai vykdyti sutartį.“ Todėl kyla klausimas, ar pagrįstai ekonominiame naudingume vertinama specialistų patirtis, t.y. „darbo stažas“? O Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl specialistų patirties vertinimo, kad „specialistų vertinimui pasirinkta santykinė vertinimo formulė, siekiant, kad tiekėjai pasiūlytų galimus geriausius savo specialistus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, t. y. pastebėta, kad šioje paslaugų grupėje į vadovaujančius specialistus nesiūlomi specialistai sulaukę vyresnio amžiaus, todėl buvo siekta, kad tiekėjai ne diskriminuotų vyresnių darbuotojų ir suteiktų galimybę juos išlaikyti darbingus rinkoje. Šiuo atveju, kuo didesnę darbinę patirtį turi specialistas, tuo geresnius santykinius balus gautų tiekėjas. Taikant absoliutinę formulę, šis tikslas, kad vyresni žmonės ir toliau būtų įtraukiami ir/ ar išlaikomi darbo rinkoje, būtų sunkiai pasiekiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant tiekėjus paskatinti į darbo rinką įtraukti vyresnio amžiaus specialistus, netikslinga riboti maksimalios patirties amžiumi, tačiau buvo būtina nustatyti minimalų patirties kriterijų metais, kas ir buvo padaryta“ yra netinkamas ekonominio naudingumo vertinime.

Perkančiosios organizacijos išsikeltas tikslas susijęs su tiekėjo įvertinimu, ar tai – „socialiai atsakinga įmonė“, tačiau tai nesuderinama su pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu. Išsamus išaiškinimas pateiktas Tarnybos parengtose „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės“[12], pvz.: „<...> įžvalgų, kokie socialiniai aspektai galėtų būti nustatomi kaip KKS[13] kriterijai, pateikia Europos Sąjungos direktyva 2014/24/ES, kurios konstatuojamosios dalies 99 punkte nurodoma, jog „į skyrimo kriterijus ar sutarties įvykdymo sąlygas taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti gamybos procese dalyvaujančių personalo narių sveikatą, tarp asmenų, kuriems paskirta įgyvendinti sutartį, pirmenybę teikti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinei integracijai, ar mokymai, kuriais siekiama suteikti atitinkamai sutarčiai įgyvendinti reikiamus gebėjimus, su sąlyga, kad visa tai būtų susiję su pagal sutartį perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis. Pavyzdžiui, tokie kriterijai ar sąlygos galėtų, be kita ko, apimti ilgą laiką darbo nerandančių asmenų įdarbinimą, mokymo priemonių, skirtų bedarbiams arba jaunimui, įgyvendinimą paskirtos sutarties vykdymo metu“. <...> Taikant KKS papildomi balai negali būti suteikiami už tai, kad „tiekėjas yra socialinė įmonė“, „tiekėjas yra socialiai atsakinga įmonė“, ar tiekėjo veikloje taikoma bet kokia socialinės atsakomybės politika. KKS kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, o tai reiškia, jog turi būti vertinama, ką tiekėjas siūlo taikyti konkrečios sutarties, kuriai sudaryti vykdomas pirkimas, vykdymo metu. Kitaip sakant, socialiniais KKS kriterijais siekiama ne „premijuoti“ tiekėjus, o būtent sudaroma sutartimi daryti konkretų teigiamą poveikį socialinei aplinkai.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenurodė, kad 2 ir 3 kriterijai yra suformuluoti kaip „socialiniai kriterijai“ ir tik Tarnybai paprašius paaiškinti, bando pagrįsti, kad tai socialiniai kriterijai.

Konstatuotina, kad toks specialistų patirties vertinimas ekonominiame naudingume yra neproporcingas ir neskaidrus. Tai pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir skaidrumo principus.

(ii) pagal šiuos kriterijus vertinama ir tiekėjo specialistų (maisto gamybos technologo ir valgyklos vedėjo) privaloma darbo patirtis, nustatyta kvalifikaciniuose reikalavimuose (Lentelės 3 ir 4 punktai[14]) ir už tai suteikiami ekonominio naudingumo balai. Tai yra 2 ir 3 vertinimo kriterijai sutampa su kvalifikaciniais reikalavimais (specialistas turėdamas minimalią patirtį, pvz., maisto technologas 2 metų, gaus ekonominio naudingumo balus).

Tarnyba pažymi, kad, vadovaujantis Kvalifikacijos metodikos 21 punktu^[15] ir Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktu, reikalavimai teikėjo personalo išsilavinimui ir profesinei kvalifikacijai negali būti keliami, jeigu jie nustatomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus, sutampančius su kvalifikacijos reikalavimus, Perkančioji organizacija, pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 7 dalies, 51 straipsnio 7 dalies 7 punkto reikalavimus ir Kvalifikacijos metodikos 21 punktą.

Dėl 5 kriterijaus trečio ir ketvirto parametrų:

(i)           trečias parametras – „Pietų energetinė vertė 6-10 m. vaikams – 600+/-20 kcal“ ir ketvirtas parametras – „Pietų energetinė vertė 11 metų bei vyresnio amžiaus vaikų amžiaus grupės vaikams – 700+/-20 kcal“. Pirkimo sąlygų 68 punkte nustatyta, kad už šių parametrų atitiktį, suteikiama po 1 balą.

Techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 1 priedas) nurodyta, kad „12. Teikėjas teikiamą maitinimo paslaugą turi atlikti vadovaujantis dokumentais: <...> 12.3. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 (aktualią redakciją) <...> 12.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“. Dokumento „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ (redakcija nuo 2016-07-06) 6 punkto 1 lentelėje „Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams“ nurodyta, kad: 4-6 metų vaikams – 1500 kcal, 7-10 metų vaikams – 1700 kcal, 11-14 metų mergaitėms – 2000 kcal, 11-14 metų berniukams 2200 kcal“. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2021-02-06 iki 2021-10-31) (toliau – Tvarkos aprašas) 17 punkte nustatyta, kad „Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčius, pietus, vakarienę ir papildomus ‒ priešpiečius, pavakarius, naktipiečius. Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–35 proc., vakarienei – 20–25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams – po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, nustatyto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (toliau – rekomenduojamos paros normos)“. O Tvarkos aprašo 46 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas bei į vaikų buvimo įstaigoje trukmę. Valgiaraščių energinė ir maistinė vertė nuo rekomenduojamų paros normų gali nukrypti ne daugiau nei penkis procentus“.

Atsižvelgdama į išdėstytą, pažymėtina, kad 5 kriterijaus trečiame ir ketvirtame parametruose nustatyti reikalavimai yra privalomi pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus (Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad teikdamas paslaugas tiekėjas turi vadovautis abiem nurodytais dokumentais, o parametruose nurodytos reikšmės yra nustatytos pagal šių dokumentų reikalavimus. Nenurodyta, kad dokumentas „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ yra tik rekomenduojamas). Už šių parametrų reikalavimų atitiktį negali būti suteikiami balai ekonominio naudingumo vertinime, o pasiūlymas neatitinkantis šių reikalavimų turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „trečiame parametre“ leidžiama paklaida tik 3,33 proc.[16], o ketvirtame parametre“ – 2,86 proc.[17], tokiu būdu dar labiau sugriežtinami Aprašo reikalavimai (5proc.).

Tai pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir proporcingumo principus.

Dėl praeinamojo balo:

Pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo ir balų suteikimo tvarkos derinys lemia, kiek svarbus yra kiekvienas pasiūlymų vertinimo kriterijus užtikrinant geriausią perkančiosios organizacijos mokamos kainos ir pagal pasiūlymus gaunamos kokybės santykį, taip pat parodo, kiek daugiau perkančioji organizacija yra linkusi mokėti už kokybiškesnius pasiūlymus.

Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 89.2 papunktyje nustatė, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu <...> pasiūlymas surinko T kriterijaus balų mažiau kaip 50 procentų viso T kriterijaus vertės“. Apibendrinant ekonominio naudingumo kriterijų vertinimą, pažymėtina, kad Perkančioji organizacija iš 40 proc. skirtų kokybės įvertinimui, 2 ir 3 vertinimo kriterijams suteikė lyginamąjį svorį – 15 proc. ir 10 proc. (viso 30 proc.), 5 kriterijui skyrė 8 proc. (pagal 1, 2, 3 ir 4 parametrus po 1 balą). Išvadoje konstatuota, kad ekonominio naudingumo 2 ir 3 vertinimo kriterijai (kurių lyginamasis svoris 30 proc.), taip pat 5 kriterijaus 1, 3 ir 4 parametrai (kurių lyginamasis svoris 6 proc.[18]) nustatyti pažeidžiant Įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu Perkančioji organizacija sudarė sąlygas neskaidriam pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui, nepagrįstai eliminuojant tiekėjus iš Pirkimo procedūrų (atmetant pasiūlymus, nesurinkus praeinamojo balo).

3.

Įstatymo 19 straipsnio 5 dalis[19];

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis[20];

Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis[21];

Vertės skaičiavimo metodikos 6 punktas[22].

3.1. Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2021-06-10 įsakyme Nr. V-22 (1.2) nustatyta, kad nemokamo maitinimo sutarties vertė iki 100 000 Eur (su PVM) trejų metų laikotarpiu. Pirkimo paraiškoje (2021-06-09) nustatyta, kad nemokamo maitinimo maksimali sutarties vertė 100 000,00 Eur. Pirkimo komisija 2021-06-10 posėdyje (protokolas Nr. 1) priėmė sprendimą –„numatomą pirkimo sutarties vertę nustatyti iki 100 000,00 Eur su PVM“, taip pat patvirtino Pirkimo sąlygas, kuriose nustatyta, kad „Pirkimo objektas: mokinių nemokamo ir mokamo maitinimo paslaugos. Sutartis bus sudaroma metams su galimybe sutartį pratęsti 2 kartus po vienerius metus <...>.“ Perkančioji organizacija paaiškino[23], kad nustatant Pirkimo objekto vertę, per klaidą nebuvo pridėta mokamo maitinimo vertė. Tačiau Perkančioji organizacija tikina, kad Pirkimo metu buvo įvertinta pasiūlyta kaina, o siūlomų nemokamų paslaugų kaina yra mažesnė už suplanuotą nemokamų paslaugų vertę. Tačiau, pažymėtina, kad Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose nėra įrašų apie Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos vertinimą, sprendimų, kad pasiūlyta kaina yra ne per didelė ir priimtina, priėmimą.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 papunktį[24], atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo vertė nebuvo nurodyta Pirkimo dokumentuose, Perkančioji organizacija galėjo keisti Pirkimui skirtą lėšų sumą, tačiau tai privalėjo užfiksuoti Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose pagrindžiant šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Taip pat Perkančioji organizacija, prieš pradėdama vykdyti Pirkimo procedūras, skaičiuodama numatomo pirkimo vertę, privalėjo vadovautis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į Įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017-06-17 įsakymu Nr. 1S-94 (2019-01-24 įsakymo Nr. 1S-14 redakcija) (toliau – Vertės skaičiavimo metodika) 6 punkto reikalavimais, kad „preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo prieš pirkimą rengiamuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo paraiškoje, pirkimą vykdančio subjekto pildomuose dokumentuose) prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos.“

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 dalis ir Vertės skaičiavimo metodikos 6 punktą.

1

Įstatymo 86 straipsnio 9 dalis[25];

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[26].

Pirkimo pagrindu 2021-07-16 sudaryta Pirkimo sutartis. Tarnyba, susipažinusi su CVP IS paviešinta Pirkimo sutartimi ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymu, nustatė, kad:

(i)                 nepaviešinti siūlomų paslaugų įkainiai;

(ii)              Pirkimo laimėtojo pasiūlymas paviešintas ne pilna apimtimi.

Įstatymo 2 straipsnio 45 dalis nustato, kad „Viešojo pirkimo pasiūlymas (toliau – pasiūlymas) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas“. Įstatymo 86 straipsnio 9 dalis nustato pareigą perkančiajai organizacijai viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, taip pat nustato išimtinius atvejus, kuomet sutarčių viešinti neprivaloma.
Todėl CVP IS turi būti skelbiama ne tik pasiūlymo forma, kurioje pateikiama kaina, o pasiūlymas visa apimtimi (EBVPD, kvalifikaciją įrodantys dokumentai, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir t.t.), išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Siūlomi įkainiai (prekės, paslaugos ar darbo vieneto kainos) nelaikomi konfidencialia informacija, todėl viešinant sutartis ir pasiūlymus CVP IS jie privalo būti paviešinti kartu su kita nekonfidencialia sutarties / pasiūlymo informacija. Dėl įkainių konfidencialumo yra pasisakęs ir Lietuvos aukščiausiasis teismas: „Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, perkančiajai organizacijai įsigyjant keletą skirtingų paslaugų (paslaugų paketą), jų įkainiai nelaikytini paslaugų kainos sudedamosiomis dalimis VPĮ 6 straipsnio 1 dalies prasme. Tai – atskiri objektai, kurių kaina per se (savaime) nėra laikoma konfidencialia informacija ir tokia ji netampa tik dėl to, kad skirtingos prekės, paslaugos ar darbai perkančiosios organizacijos pasirinkimu įsigyjami organizuojant vieną viešąjį pirkimą. Aplinkybė, kad atskiri objektai perkami bendrai, nenulemia jų integralumo ir vertinimo kaip vienos visumos sudėtinių (funkciškai neatskiriamų) dalių. Dėl to trečiojo asmens Konkursui pasiūlytų atskirų laboratorinių tyrimų (iš kurių kiekvienas yra atskira paslauga) įkainiai nelaikytini pasiūlymo kainos sudėtinėmis dalimis, kurių konfidencialumas garantuojamas VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje.“ (2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-371-378/2018).

Atsižvelgdama į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 86 straipsnio 9 dalį ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

1.              Atsižvelgdama į vertinimo išvados III dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo dienos CVP IS paviešinti Pirkimo sutartį ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymą pilna apimtimi, pagal Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies reikalavimus, bei informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą.

2.              Atsižvelgdama į Įstatymo pažeidimus, nustatytus vertinimo išvados II dalyje, bei įvertinusi tai, kad Perkančiojoje organizacijoje būtina nepertraukiamai užtikrinti maitinimo paslaugų mokiniams teikimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba rekomenduoja pasibaigus šiems mokslo metams nutraukti Pirkimo sutartį ir organizuoti naują viešąjį pirkimą.

3.             Apie priimtą sprendimą dėl galimo Pirkimo sutarties nutraukimo prašome informuoti Tarnybą raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo dienos.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos Įpareigojimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

1. Lentelės 3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas („ne mažiau kaip vieną kvalifikuotą maisto technologą, turintį aukštojo arba aukštesniojo mokslo baigimo maisto gamybos technologo diplomą <...>“) ir Lentelės 4 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas („ne mažiau kaip vieną kvalifikuotą valgyklos vadovą, turintį aukštojo arba aukštesniojo mokslo baigimo maisto gamybos ar gamybos technologo diplomą, turintį ne trumpesnę, kaip vienų metų darbo patirtį vadovaujant valgyklai, restoranui ar kitai maitinimo vietai ar įmonei“), suformuluoti netiksliai, nes pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (suvestinė nuo 2021-09-01 iki 2021-12-31)^[27] nėra „aukštesniojo mokslo“. Taip pat, atsižvelgiant į valgyklos vadovo funkcijas (planuoja, organizuoja ir kontroliuoja valgyklos darbą, kontroliuoja, kaip laikomasi sanitarijos ir higienos normų, darbo ir gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir kt.) jam reikalavimas suformuluotas, nepagrįstai susiaurinant reikalavimus išsilaiminimui. Valgyklos vedėjo pareigas galėtų užimti, pavyzdžiui, vadybos išsilavinimą turintys specialistai. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sąlygose „maisto gamybos technologo“ išsilavinimo reikalaujama iš „maisto technologo“. Taip pat neaišku, kodėl Perkančioji organizacija apriboja galimybę teikti pasiūlymus tiekėjams, turintiems kvalifikuotus valgyklos vadovus ir maisto technologus, kurie šias specialybes įgijo pagal profesinio mokymo programas. Siūlytina tokią galimybę apsvarstyti ir minėtus kvalifikacijos reikalavimus šiuo aspektu papildomai įsivertinti.

2.             Pirkimo sąlygose nustatytos santykinės pasiūlymų vertinimo balų apskaičiavimo formulės. Tarnyba nerekomenduoja vertinant pasiūlymų ekonominį naudingumą taikyti formulių, kuriose tiekėjų pasiūlymų reikšmės vertinamos tarpusavyje ir vietoje jų rekomenduoja rinktis absoliutines formules[28].

3. Dėl penkto vertinimo kriterijaus pirmo ir antro parametrų:

(i)           pirmas parametras –„ne mažiau kaip 100 proc. karštųjų pietų patiekalų bus pagaminta maistines savybes tausojančiais patiekalų gamybos būdais. Valgiaraštyje toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“. Pirkimo sąlygų 68 punkte nustatyta, kad už šio parametro atitiktį, suteikiamas 1 balas.

Techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 1 priedas) 12.3 papunktyje nurodytame Pirkimui privalomame dokumente – Tvarkos aprašo 36 punkte nustatyta, kad „pasirinkti pietų metu turi būti patiekiami karštieji patiekalai: tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose). Valgiaraščiuose šie patiekalai ar patiekalas (jei tausojantis patiekalas yra pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų) pažymimi žodžiu „Tausojantis“ ir (ar) „Augalinis“. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.“ Nors Techninėje specifikacijoje nustatyta, kad „<...>mokamo maitinimo pietų atveju kasdien turi būti galimybė rinktis iš mažiausiai penkių karštų patiekalų, nemokamo maitinimo pietų atveju kasdien turi būti galimybė rinktis iš mažiausiai dviejų karštų patiekalų <...>[29]“, tačiau ekonominiame naudingume nevertinami „augaliniai“ karštieji patiekalai, jeigu jie kartu nėra ir „tausojantys“ karštieji patiekalai. Tiekėjai, norėdami, kad jų pasiūlymas įvertinime gautų papildomą 1 balą, turėtų iš viso nesiūlyti „augalinių“ karštųjų patiekalų, jeigu jie nėra kartu ir „tausojantys“, o siūlyti (100 proc.) vien „tausojančius“ karštuosius patiekalus. Tačiau tokie reikalavimai yra griežtesni, nei nustatyti Techninėje specifikacijoje. Perkančioji organizacija turėtų apsvarstyti, ar Techninės specifikacijos reikalavimų sugriežtinimas, suteiktų papildomą ekonominę naudą.

(ii) antras parametras – „tas pats patiekalas (išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius) tiekiamas ne dažniau nei kartą per 3 savaites“. Nustatyta, kad už šio parametro atitiktį, suteikiamas 1 balas.

Tvarkos aprašo 22.10 papunktyje nustatyta, kad „Patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai: <...>  tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius, ir atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 priedo reikalavimus (reikalavimas netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams)“. Tvarkos aprašo 7 priede „Vaikams maitinti tiekiamų maisto produktų ir patiekalų dažnumas“, kai yra „vienas arba du maitinimai per dieną“ (atitinka Pirkimo objektą) griežtesni reikalavimai (ne daugiau kaip 1 kartą per 2 savaites) yra numatyti tik trimis maisto produktams ir patiekalams: „subproduktai ir jų patiekalai (kepenys, liežuvis)“, „virtų bulvių patiekalai“ ir „tarkuotų bulvių patiekalai“.

Dėl šio parametro taikymo, Perkančioji organizacija paaiškino[30], kad „Maitinimo kokybė pagal tiekėjo pateikiamus valgiaraščius“ suteikiamas balas, kadangi rekomenduojami valgiaraščiai yra viešai prienami, t. y. technologinės kortelės ir valgiaraščių knyga A. Bičiuvienė „Perspektyviniai valgiaraščiai. Technologinės kortelės“ (Patiekalai valgiaraščiai / Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (lrv.lt) – tik nuasmeninta, iki 2020-05 buvo nenuasmeninta), todėl tik patiekalų perdėliojimas/ išdėstymas per atitinkamą laikotarpį, nereikalauja didelio tiekėjų kūrybiškumo, įgūdžių ar patirties, reikia tik atidumo, todėl siekiant, kad patiekalai dažnai nesikartotų ir tiekėjai sudėliotų palankesnį/ įvairesnį valgiaraštį mokiniams skiriamas 1 balas“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Perkančioji organizacija vis tik nepagrindė, kokiu tikslu griežtinami Aprašo reikalavimai patiekalų dažnumui ir už tai suteikiamas papildomas balas ekonominiame naudingumo vertinime. Pavyzdžiui, gali susidaryti situacija, kad savo „mėgstamo“ patiekalo vaikai privalės laukti 3 savaites, nors pagal Aprašo reikalavimus galėtų gauti kas savaitę.

4. Pirkimo komisijos 2021-07-07 posėdžio protokole Nr. 8 (susipažinimas su tiekėjų pasiūlymų kainomis) užfiksuota tiekėjo UAB „Dainavos maistas“ pasiūlymo kaina 204 380,98 Eur su PVM. Tarnyba, susipažinusi su UAB „Dainavos maistas“ pasiūlymu nustatė, kad: (i) bendra nemokamo maitinimo paslaugų kaina 65 310,80 Eur be PVM, (ii) bendra mokamo maitinimo paslaugų kaina 103 599,10 Eur be PVM, (iii) visa kaina 168 909,90 Eur be PVM, (iv) PVM 21 proc. – 35 471,08 Eur, (v) visa pasiūlymo kaina – 204 380,98 Eur su PVM.

Pirkimo komisijos 2021-07-15 posėdžio protokole Nr. 9 priimtas sprendimas – Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Dainavos maistas“. 2021-07-16 sudaryta Pirkimo sutartis (kaina             204 380,98 Eur su PVM).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kad tiekėjas pasiūlyme maitinimo paslaugoms taikė 21 proc. PVM, nors Perkančioji organizacija Tarnybai nurodė, kad maitinimo paslaugoms taikomas 9 proc. PVM.

Tarnybai paprašius, Perkančioji organizacija pateikė paaiškinimą, kad „kai vyko pirkimo procedūros ir buvo parengti pirkimo dokumentai dar buvo taikomas 21 proc. PVM, todėl tiekėjo pasiūlyme ir nurodyta 21 proc. Tačiau dabar kai vykdoma sutartis, taikomas 9 proc. PVM <...>“.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-07-01) 19 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad „Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas: <...> iki 2022 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais“.

Atsižvelgiant į Pirkimo sutarties nuostatas[31] ir į pasikeitusį PVM tarifą, rekomenduojame Perkančiajai organizacijai nedelsiant atlikti Pirkimo sutarties pakeitimą ir jį paviešinti CVP IS.

5. Perkančioji organizacija pateikė[32] Tarnybai duomenis apie suteiktas paslaugas 2021 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti paslaugų įkainiai, neatitinkantys UAB „Dainavos maistas“ (Pirkimo laimėtojas) pasiūlyme nurodytų įkainių. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitos faktūros pasirašytos Perkančiosios organizacijos atsakingų asmenų. Tarnybai paprašius paaiškinti, buvo pateiktos[33] kitos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti teisingi paslaugų įakinai ir paaiškinta, kad tai „skaičiavimo klaida buhalterės“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, rekomenduojame Perkančiajai organizacijai Pirkimo sutarties įvykdymo dokumentus rengti/priimti iš tiekėjo atsakingai, nurodant tikslius suteiktų paslaugų pavadinimus, įkainius, sutarčių numerius ir kt.

6. Perkančiosios organizacijos Pirkimo komisijos pirmininkė L.Ž. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikusi privačių interesų deklaracijos, nors dalyvavo Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl Pirkimo.