2021-11-10 4S-1221 Biržų rajono Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacija Nr. 562910
Biržų rajono Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacijai
Žiniai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijosBiržų rajono savivaldybei |
2021-11-10 Į 2021-10-12
|
Nr. 4S-1221 Nr. 2765
|
(7.4 Mr)
|
VERTINIMO IŠVADA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Biržų rajono Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacijos (toliau – Perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo vertinimą.
I dalis. Bendra informacija
Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris |
„Projekto „Biržų rajono Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacijos melioracijos statinių rekonstravimas“ rekonstravimo darbų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2021-09-03, pirkimo Nr. 562910) |
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas |
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2020-08-01 iki 2021-11-30) (toliau – Įstatymas)
|
Pirkimo būdas |
Atviras konkursas (supaprastintas pirkimas) |
Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM |
– |
Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis) |
– |
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas |
Išsamus vertinimas / Pirkimo vertinimas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros |
Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija |
Projektas „Biržų rajono Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacijos melioracijos statinių rekonstravimas“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“, projekto Nr. 17VD-KP-19-1-07976-PR001, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos |
Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas |
Nevyksta |
*viešasis pirkimas/pirkimas, atliekamas gynybos ir saugumo srityje/pirkimas, atliekamas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų/įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimas/koncesija
II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai
1. |
Įstatymo 47 straipsnio 1[1] ir 7[2] dalys, 17 straipsnio 1dalis[3], Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika), 16[4], 18[5] ir 24[6] punktų reikalavimai. |
Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos 2020 m. spalio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. 20/10/05-2 sudaryta viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija). Pirkimo dokumentai patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos protokolu Nr. 2021/08/30. Dėl panašių darbų atlikimo patirties: Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai“ (toliau – Lentelė Nr. 2) 2 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui dėl vidutinės metinės melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo darbų apimties per pastaruosius 5 metus ne mažesnei kaip 170.000,00 Eur su PVM vertei (toliau – Reikalavimas Nr. 1). Perkančioji organizaciją Reikalavimą Nr. 1 grindė[7] Įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Metodikos 12.4 papunkčio nuostatomis[8]. Pažymėtina, kad Įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Metodikos 12.4 papunkčio nuostatos yra dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, kas reiškia visai kitą reikalavimo pobūdį nei grindžiamas Reikalavimas Nr. 1. Taip pat pažymėtina, kad Reikalavimas Nr. 1 dėl vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimties parodo tiekėjo techninį ir profesinį, o ne finansinį ir ekonominį pajėgumą kaip savo paaiškinimuose nurodo Perkančioji organizacija. Be to, Reikalavimą Nr. 1 pagrindžiantys dokumentai[9] taip pat parodo, kad Reikalavimas Nr. 1 nėra tapatus Metodikos 12.4 papunktyje (analogiškai Įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte) nustatytam kvalifikacijos reikalavimui ir pagrindžiamas kitokio pobūdžio dokumentais. Svarbu pažymėti, kad Pirkimo vykdymo metu galiojančioje Metodikos redakcijoje tiekėjo patirties reikalavime nebėra vertinama vidutinė metinė atitinkamų darbų apimtis, o pagal Metodikos 16 punkto nuostatas turi būti vertinamas viename objekte pasiektas galutinis svarbiausių tinkamai atliktų darbų rezultatas[10]. Atsižvelgus į tai, kad Pirkimo objektas yra nedalomas, Reikalavimas Nr. 1 turėjo būti nustatytas pagal Metodikos 16.1 papunkčio reikalavimą: „Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas, per paskutinius 5* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma koks panašus į pirkimo objektą galutinis darbų rezultatas turi būti pasiektas] ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. [Pirkimo vykdytojas nurodo ką laiko svarbiausiais darbais.]“. Be to, Perkančioji organizacija Reikalavime Nr. 1 nurodė vertę su PVM, nors Metodikos 16 punkte nustatyta sąlyga, jog apibrėžiant reikalavimą verte, turi būti nurodoma, kad ji skaičiuojama eurais be PVM. Įvertinus išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Reikalavimas Nr. 1 yra neatitinkantis Metodikos nuostatų ir nepagrįstas, todėl Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei Metodikos 16 punkto reikalavimus.
Dėl įvykdytos sutarties: Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų Lentelės Nr. 2, 3 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui būti sėkmingai įvykdžius bent vieną melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 170.000,00 Eur su PVM (toliau – Reikalavimas Nr. 2). Perkančioji organizaciją Reikalavimą Nr. 2 grindė[11] Metodikos 16.1 papunkčiu[12]. Kaip jau buvo pasisakyta šioje išvadoje dėl panašių darbų atlikimo patirties, jog kai pirkimo objektas yra nedalomas, galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to pačio objekto[13]. Perkančioji organizacija Reikalavimu Nr. 2 negalėjo reikalauti, kad rezultatas būtų pasiektas viena sutartimi, o turėjo prašyti būti įvykdžius svarbiausius darbus bei būti pasiekus galutinį rezultatą. Taip pat nustatyta, kad Perkančioji organizacija Reikalavimais Nr. 1 ir Nr. 2 siekė įsitikinti tiekėjo techniniu ir profesiniu pajėgumu dėl panašių darbų atlikimo patirties. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Metodikos 16 punktu, „<...> pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. <...> kvalifikacijos reikalavimas neturi būti siejamas su visais galimais parametrais <...>, o tik su tokiais, kurie geriausiai įrodo tiekėjo patirtį“. Įvertinus išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Reikalavimas Nr. 2 yra nustatytas nesivadovaujant Metodikos nuostatomis, perteklinis Reikalavimo Nr. 1 atžvilgiu, ir nepagrįstas, todėl Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei Metodikos 16 punkto reikalavimus.
Dėl techninių priemonių: Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų Lentelės Nr. 2, 5 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti (valdyti) tinkamus įrankius, įrenginius ir technines priemones, turinčias užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą [14](toliau – Reikalavimas Nr. 3). Metodikos 24 punkte numatyta, kad „<...> pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nenurodo konkrečių įrankių, įrenginių, techninių priemonių, kuriuos privalo tiekėjas turėti, tačiau, nurodydamas siekiamą rezultatą, leidžia tiekėjui pasirinkti tokius, kurie yra būtini sėkmingam ir teisėtam pirkimo sutarties įvykdymui. <...> Išimtiniais atvejais, kai yra įsigyjamas ypatingas pirkimo objektas ir kai pirkimo vykdytojo siekiamo pirkimo sutarties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant kitokius, nei pirkimo vykdytojo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nurodytus ir apibrėžtus atitinkamus įrankius, įrenginius, technines priemones, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kokius įrankius, įrenginius, technines priemones tiekėjas turi turėti. Šis reikalavimas gali būti taikomas kartu su Metodikos 18 punkte nustatytu reikalavimu – pirkimo vykdytojas paprastai nenustato privalomo turėti įrankių, įrenginių ir (ar) techninių priemonių skaičiaus – tiekėjas turi pagrįsti, kad turės pakankamą jų kiekį ir aprašyti kaip su turimais įrankiais, įrenginiais ir (ar) priemonėmis tinkamai įvykdys sutartį <...>“. Iš Pirkimo sąlygų visumos Tarnyba nenustatė, jog perkami darbai savo pobūdžiu būtų kažkuo ypatingi, išskiriantys juos iš kitų panašaus pobūdžio pirkimų, ir tokiu būdu pateisinantys Reikalavimo Nr. 3 nurodymą. Įvertinus išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Reikalavimas Nr. 3 yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo tikslui. Nustatydama minėtą reikalavimą, Perkančioji organizacija diskriminavo tiekėjus, neturinčius nurodytus reikalavimus atitinkančios įrangos, tačiau galinčius tinkamai atlikti Pirkimo objektu apibrėžtus darbus ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo ir proporcingumo principus, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei Metodikos 24 punkto reikalavimus.
Dėl apyvartinių lėšų: Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų Lentelės Nr. 2, 6 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti apyvartinių lėšų ne mažiau kaip 250.000,00 Eur visų projekto darbų atlikimo metu arba banko kredito „liniją“ (ne mažiau kaip 250.000,00 Eur) sutarties tinkamam įvykdymui (toliau – Reikalavimas Nr. 4) ir nurodė, kokie dokumentai pagrindžia šį reikalavimą[15]. Perkančioji organizacija Reikalavimą Nr. 4 grindė[16] galimybe nustatyti kitokius nei Metodikoje įtvirtintus reikalavimus, taip pat galimybe pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, tiekėjui netinkamai vykdant Pirkimo sutartį, taip pat, jog tiekėjas turėtų reikalingą apyvartinių lėšų sumą pasiūlymo pateikimo metu. Vadovaujantis Įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Būtini kvalifikacijos reikalavimai kandidatams ar dalyviams nustatomi atsižvelgus į konkretaus perkamo objekto specifiką, apimtį, ypatingus perkančiosios organizacijos poreikius, jie negali dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijos, turi užtikrinti įmanomai didžiausią pasiūlymų skaičių, būti pagrįsti, proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą, bet ne patirtį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad tiekėjo pateikta pažyma iš banko apie turimas lėšas pasiūlymų pateikimo dieną neįrodo, kad tiekėjas tokias lėšas turės net ir sutarties vykdymo pradžioje, neįrodys, kad turės pakankamą finansinį pajėgumą įvykdyti Pirkimo sutartį: padengti savo veiklos išlaidas (mokėti darbo užmokestį, mokesčius, įsigyti darbui reikalingas priemones ir medžiagas ir kt.), kol bus apmokėtos perkančiajai organizacijai pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo, kadangi Pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjo atitikimo šiam reikalavimui jokių kontrolės, tikrinimo ar kitokių sąlygų Pirkimo dokumentu Priede Nr. 7 „Rangos sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutarties projektas) nėra numatyta. Tarnybos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, Reikalavimas Nr. 4 yra ydingas, nes iš esmės ne tik kad neparodo tiekėjo finansinio ir ekonominio pajėgumo, bet ir neapsaugo Perkančiosios organizacijos nuo galimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iš tiekėjo pusės, be to, sudaro kliūčių tiekėjo veiklos vystymui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sutarties projekto 4.2 punkte nustatyta sąlyga dėl Perkančiosios organizacijos įsipareigojimo apmokėti tiekėjui už atliktus darbus pagal gautus atsiskaitymo dokumentus (atliktų darbų aktą, sąskaitą-faktūrą), 5.13 punkte nustatyta sąlyga dėl tiekėjo (rangovo) įsipareigojimo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 1 d. pateikti Perkančiajai organizacijai atliktų darbų priėmimo aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidas. Iš Pirkimo sutarties nuostatų matyti, kad tiekėjas kas mėnesį turės pateikti dokumentus apie atliktus darbus, o Perkančioji organizacija už juos sumokėti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos, todėl iš Pirkimo sutarties nuostatų galima spręsti, kad Perkančioji organizacija yra nustačiusi sąlygas dėl apmokėjimo Pirkimo sutarties vykdymo metu, kas reiškia, jog reikalavimas turėti apyvartinių lėšų 250.000,00 Eur visų projekto darbų atlikimo metu šiuo konkrečiu atveju yra neproporcingas reikalavimas jau įvykdytų sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu. Įvertinus išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija nepagrindė, jog Reikalavimas Nr. 4 yra būtinas dėl Pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų Pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, Reikalavimas Nr. 4 yra neproporcingas ir perteklinis Pirkimo sutarties nuostatų atžvilgiu. Tokiais veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir proporcingumo principus.
Dėl įmonių civilinės atsakomybės draudimo: Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų Lentelės Nr. 2, 7 punkte nustatė[17] reikalavimą tiekėjui dėl įmonių civilinės atsakomybės draudimo (toliau – Civilinės atsakomybės draudimas) visą statybų rangos sutarties galiojimo laiką (toliau – Reikalavimas Nr. 5). Perkančioji organizacija Reikalavimą Nr. 5 grindė[18] tuo, jog Civilinės atsakomybės draudimas apsaugos nuo negautų pajamų Perkančiosios organizacijos nariams, neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimo Pirkimo sutarties vykdymo metu[19], t. y. Perkančioji organizacija Reikalavimą Nr. 5 grindžia noru apsisaugoti nuo netinkamo Pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sutarties projekto 5.21 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui po Pirkimo sutarties sudarymo apsidrausti privalomuoju rekonstravimo darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – Darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) ir pateikti draudimo liudijimą. Tai reiškia, kad galimas Pirkimo sutarties vykdymo rizikas apims būtent Darbų ir civilinės atsakomybės draudimas. Tarnybos vertinimu, Perkančiosios organizacijos pagrindimai dėl Reikalavimo Nr. 5 nėra suderinami su siekiu kvalifikacijos tikrinimo metu išsiaiškinti, jog tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sutarties sąlygas, o savo pobūdžiu yra susijęs su Pirkimo sutarties vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 7.5 punkte nustatyta, jog tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie dėl savo pobūdžio yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Be to, Pirkimo dokumentuose nenurodyta, kokias ir kokios apimties rizikas turi apimti Civilinės atsakomybės draudimas, nors Perkančioji organizacija Reikalavimą Nr. 5 grindžia konkrečių rizikų poreikiu. Tarnyba, įvertinusi Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, Pirkimo objektą, Pirkimo sutarties reikalavimus dėl Darbų ir civilinės atsakomybės draudimo, konstatuoja, jog Reikalavimas Nr. 5 yra netikslus, nepagrįstas, perteklinis ir neproporcingas, todėl Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgusi į pirmiau nustatytą ir įvertinusi Perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus bei pagrindimus, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija nepagrindė nustatytų Reikalavimų Nr. 1 – Nr. 5 būtinumo, o juos nustatydama, netinkamai vadovavosi Metodika, šie reikalavimai neproporcingi ir pertekliniai, todėl pažeidžiantys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir proporcingumo principus, Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas, Metodikos 16, 18 ir 24 punktų reikalavimus. |
|
2. |
Įstatymo 35 straipsnio 4 dalis[20]. |
Dėl Pirkimo sutarties trukmės: Perkančioji organizacija skelbimo apie Pirkimą II.2 7 papunktyje nurodė, jog Pirkimo sutarties pabaiga: 2021-11-30, Pirkimo sutartis gali būti pratęsta 1 kartą 1 mėnesiui, Pirkimo dokumentų 2.5 papunktyje nurodė darbų atlikimo terminą – 2021 m. lapkričio 30 d. (analogiška sąlyga Pirkimo sutarties projekto 1.3 papunktyje), o 4.2 papunktyje nustatė atsiskaitymo terminą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Perkančioji organizacija 2021-09-21 patikslino skelbimą apie Pirkimą ir VII.1.2 papunktyje nurodė, kad Pirkimo sutarties trukmė – 5 mėnesiai. Atsižvelgusi į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų sąlygos dėl nustatyto konkrečia data darbų atlikimo termino, apmokėjimo ir Pirkimo sutarties terminų yra neaiškios ir dviprasmiškos, ir tuo pažeidžiančios Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tarnyba rekomenduoja ateityje vengti Pirkimo dokumentuose nustatyti konkrečia data darbų atlikimo (paslaugų ar prekių pirkimo atvejais – paslaugų atlikimo ar prekių pristatymo) terminus.
Dėl atsiskaitymo dokumentų: Perkančioji organizacija Pirkimo sutarties projekto 4.2 papunktyje nustatė sąlygą dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal gautus atsiskaitymo dokumentus (atliktų darbų aktą, sąskaitą-faktūrą), 5.13 papunktyje nustatė sąlygą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip iki kito mėnesio 1 d. pateikti Perkančiajai organizacijai (užsakovui) atliktų darbų priėmimo aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidas. Įvertinus šias nuostatas, nėra aišku, pagal kokius atsiskaitymo dokumentus turi apmokėti Perkančioji organizacija ir kokius atsiskaitymo dokumentus turi pateikti tiekėjas. Atsižvelgusi į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų sąlygos dėl atsiskaitymo dokumentų yra neaiškios ir dviprasmiškos, ir tuo pažeidžiančios Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas.
|
|
3. |
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[21]. |
Perkančioji organizacija 2021-09-09 CVP IS priemonėmis (pranešimo Nr. 9836503) informavo tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus apie naują Pirkimo dokumentų redakciją, kurioje atsisakyta kvalifikacijos reikalavimo dėl Darbų ir civilinės atsakomybės draudimo, šis reikalavimas perkeltas į Pirkimo sutarties projektą ir nustatytas naujas kvalifikacijos reikalavimas (Reikalavimas Nr. 4). Perkančioji organizacija apie Pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimus viešai paskelbė tik 2021-09-16, pasiūlymų pateikimo terminą nukėlė 5 dienoms, iki 2021-09-22. Tarnybos vertinimu, Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose atsisakiusi kvalifikacijos reikalavimo ir nustačiusi naują kvalifikacijos reikalavimą ir naują sutarties nuostatą, atliko esminius Pirkimo dokumentų sąlygų keitimus, įtakojančius tiekėjų suinteresuotumą, todėl turėjo Pirkimą nutraukti. Pažymėtina, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) laikosi analogiškos pozicijos: „Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai“ (LAT 2016 m. kovo 30 d. nutartis c. b. UAB „AKIRO“ v. VšĮ Trakų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-177-916/2016); „perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju ji Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme <...> įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydama neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdama“ (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis c. b. UAB “Akiro” v. Marijampolės pataisos namai, bylos Nr. e3K-7-23-248/2017). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos taip pat matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C 368/10, 55 punktas ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 punktai). „Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai. Pirkimo vykdytojui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus“ (ESTT 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją C-298/15). Atsižvelgusi į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, pakeitusi esmines Pirkimo dokumentų sąlygas ir vykdžiusi toliau Pirkimą, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. |
III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai
1. |
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[22]. |
Pirkimo dokumentų priedo Nr. 2 (techninė užduotis) 2.2.3 punkte nustatyta sąlyga, jog „Užsakovas, raštu nurodydamas priežastį, gali bet kada nurodyti Rangovui sustabdyti visų Darbų arba jų dalies vykdymą. Jeigu toks sustabdymas yra ne dėl Rangovo kaltės, tai Darbų atlikimo terminas turi būti pratęsiamas tiek, kiek trunka Darbų sustabdymas“. Pažymėtina, kad Tarnybos parengtose sutarčių keitimo gairėse[23] yra pažymėta, jog „sutartinių įsipareigojimų, kurių vykdymas buvo sustabdytas, vykdymo terminas turi būti pratęsiamas ne tam laikotarpiui, kiek trunka sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, o laikotarpiui, kuris, išnykus aplinkybėms, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, pagal sutartį buvo likęs tiekėjo sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymui iki kol sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas <...> Taip pat turėtų būti nustatoma ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo įforminimo tvarka. Tais atvejais, kai aplinkybės, dėl kurių sutartinių įsipareigojimų (jų dalies) vykdymas buvo sustabdytas, dar nėra išnykusios, o sutarties sustabdymas trunka ilgiau nei sutartyje nustatytas galimas maksimalus sutartinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymo terminas, sutarties šalys, vadovaudamosi sutartyje įtvirtintais sutarties nutraukimo atvejais ir tvarka, turėtų svarstyti dėl sutarties nutraukimo“. Tarnybos vertinimu, Perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentuose nustačiusi ydingą sąlygą, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir proporcingumo principus. |
IV dalis. Sprendimas
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16, 18 ir 24 punktų reikalavimų pažeidimus, bei įvertinusi tai, kad nesant galimybės nustatytų pažeidimų ištaisyti, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją: 1. nutraukti Pirkimo procedūras; 2. per 21 darbo dieną raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba pažymi, kad Perkančioji organizacija, nusprendusi pradėti naują pirkimą dėl to paties Pirkimo objekto, turi atsižvelgti į šioje vertinimo išvadoje konstatuotus pažeidimus ir pateiktas pastabas bei pirkimo dokumentus rengti taip, kad nebūtų pažeistos Įstatymo nuostatos. Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos pateiktu įpareigojimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). |
Pastabos
Nustatyta, kad visi Komisijos nariai P.V., L. V. ir J. L. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravę savo kaip Komisijos nario statuso Perkančiojoje organizacijoje. |
[1] „<...> Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu <...>“.
[2] „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“.
[3] „Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“.
[4] „<...> Jeigu pirkimo objektas yra nedalomas <...> arba kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio rezultato sukūrimo, arba kai negalima nustatyti ar tinkamai pristatytos ir sumontuotos, suteiktos paslaugos, ar atlikti darbai, kol nėra galutinio rezultato (toliau – nedalomas pirkimo objektas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to pačio objekto. <...> Panašių darbų atlikimo patirtis. <...> Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas, per paskutinius 5* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma koks panašus į pirkimo objektą galutinis darbų rezultatas turi būti pasiektas] ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“.
[5] „<...> Pirkimo vykdytojas gali įvardyti apibendrintai reikalaujamą įrangą ir (ar priemones, tačiau pagal šį kriterijų paprastai nenustatomas privalomas turėti įrangos ir (ar) priemonių skaičius – tiekėjas turi pagrįsti, kad turės pakankamą jų kiekį ir aprašyti kaip su turima įranga ir (ar) priemonėmis tinkamai įvykdys sutartį <...> Šis kriterijus gali būti taikomas kartu su Metodikos 24 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimu <...>“.
[6] „<...> Šis kvalifikacijos reikalavimas yra taikomas tik atliekant paslaugų arba darbų pirkimus ir tik tais atvejais, kai sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui bus reikalingi atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės. Paprastai pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nenurodo konkrečių įrankių, įrenginių, techninių priemonių, kuriuos privalo tiekėjas turėti, tačiau, nurodydamas siekiamą rezultatą, leidžia tiekėjui pasirinkti tokius, kurie yra būtini sėkmingam ir teisėtam pirkimo sutarties įvykdymui <...> Išimtiniais atvejais, kai yra įsigyjamas ypatingas pirkimo objektas ir kai pirkimo vykdytojo siekiamo pirkimo sutarties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant kitokius, nei pirkimo vykdytojo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nurodytus ir apibrėžtus atitinkamus įrankius, įrenginius, technines priemones, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kokius įrankius, įrenginius, technines priemones tiekėjas turi turėti. Šis reikalavimas gali būti taikomas kartu su Metodikos 18 punkte nustatytu reikalavimu – pirkimo vykdytojas paprastai nenustato privalomo turėti įrankių, įrenginių ir (ar) techninių priemonių skaičiaus – tiekėjas turi pagrįsti, kad turės pakankamą jų kiekį ir aprašyti kaip su turimais įrankiais, įrenginiais ir (ar) priemonėmis tinkamai įvykdys sutartį <...>“.
[7] Perkančiosios organizacijos Tarnybai 2021 m. rugsėjo 18 d. el. paštu pateikti paaiškinimai.
[8] „Pirkimo objektas yra nedalomas, todėl kvalifikacinių reikalavimų 2 punktas nustatytas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 3 d. 1 p ir Metodikos 12.4 p.. Juo tikrinamas tiekėjo finansinis ir ekonominis pajėgumas. Kadangi vertinamos ne visos tiekėjo metinės pajamos, o tik gautos iš melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo darbų, todėl tiekėjas pateikia melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo atliktų darbų sąrašą (konkurso sąlygų priedas 4) ir pagal darbų vertes apskaičiuojama vidutinė metinė melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo darbų apimtis, t. y. vertė eurais per pastaruosius 5 metus“.
[9] „Per pastaruosius 5 metus <...> atliktų melioracijos statybos ir/ar rekonstravimo darbų sąrašas <...>“.
[10] „<...> Jeigu pirkimo objektas yra nedalomas <...> arba kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio rezultato sukūrimo, arba kai negalima nustatyti ar tinkamai pristatytos ir sumontuotos, suteiktos paslaugos, ar atlikti darbai, kol nėra galutinio rezultato (toliau – nedalomas pirkimo objektas), gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to pačio objekto. Laikoma, kad galutinis rezultatas pasiektas, kai yra pristatytos pagrindinės prekės, suteiktos pagrindinės paslaugos, atlikti svarbiausi darbai <...>”.
[11] Žr. išnašą Nr. 7.
[12] „Kvalifikacinių reikalavimų <...> punktas nustatytas pagal <...> Metodikos 16.1 p. tikrinamas tiekėjų techninis profesinis pajėgumas, vertinama tiekėjo patirtis atliekant panašius darbus“.
[13] Žr. išnašą Nr. 10.
[14] „Vienakaušį ekskavatorių – ne mažiau kaip 1 vnt., Daugiakaušį ekskavatorių – ne mažiau kaip 1 vnt., Žvyro užpylėją – ne mažiau kaip 1 vnt., Buldozerį – ne mažiau kaip 1 vnt., Autosavivartį – ne mažiau kaip 1 vnt.“.
[15] „Pažyma iš banko apie turimas lėšas arba pažyma iš banko apie galimą sutarties kreditavimą visą sutarties galiojimo laiką. Jei teikiama pažyma apie turimą kredito liniją, tai privaloma nurodyti nepanaudotą kredito perviršio limitą pasiūlymų pateikimo dienai“.
[16] Žr. išnašą Nr. 7.
[17] Reikalavimas patikslintas 2021-09-08 komisijos posėdžio protokolu Nr. 21/09/08-1.
[18] Žr. išnašą Nr. 7.
[19] „įmonių civilinės atsakomybės draudimas yra platesnės apimties apima ne tik tiesioginę žalą, bet ir negautas pajamas, neturtinę žalą. Šiuo atveju aktualus negautų pajamų, nuostolių atlyginimas, nes nuo Rangovo tinkamo rangos sutarties įvykdymo priklauso ar Perkančioji organizacija gaus projekto finansavimui skirtą paramą, o taip pat negautų pajamų atlyginimo poreikis kiltų dėl netinkamo ar nesavalaikio darbų atlikimo, jei Perkančiosios organizacijos nariai negalėtų naudotis melioruotais sklypais ir dėl to negautų pajamų ir pareikštų turtines pretenzijas perkančiajai organizacijai“.
[20] „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia“.
[21] Žr. išnašą Nr. 3.
[22] Žr. išnašą Nr. 3.
[23] https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/sutarciu_keitimo_gaires.pdf
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite