-

-

-

-

      Tarnyba, atlikusi Pirkimo dalinį vertinimą dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir kvalifikacijos atitiktį patvirtinančių dokumentų, Įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimų, turinčių įtakos Pirkimo rezultatams, nenustatė, todėl VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė gali tęsti Pirkimo procedūras.

      Pirkimo sąlygų[1] 3.7 punkto lentelės 3.7.1. papunktyje[2] nustatytas kvalifikacijos reikalavimas (toliau – Kvalifikacijos reikalavimas), kad  paslaugos teikėjas  turi teisę  verstis veikla, reikalinga sutarčiai vykdyti – atlikti medicinos prietaisų techninę priežiūrą ir remontą, o kaip Kvalifikacijos reikalavimą įrodančius dokumentus pateikti:

       1. dokumentą, patvirtinantį, kad tiekėjas yra techninėje specifikacijoje nurodytos medicinos priemonės gamintojas, ar įgaliotas medicinos priemonės gamintojo atstovas, ar yra sudaręs atitinkamą bendradarbiavimo sutartį su kitu ūkio subjektu;

       2. VĮ Registro centro išduotą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro  centro išplėstinį išrašą ir/ar įstatų (nuostatų) dalį ar kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla.

        Tarnyba paaiškina, kad vadovaujantis Įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

        Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

        Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2020 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1S-177 redakcija), 9 punkte nurodytas teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, pavyzdžiui, tam tikrų leidimų, sertifikatų, licencijų išdavimas siejamas su pirkimo sutarties vykdymo metų įgyjamomis teisėmis, t. y. toks reikalavimas yra numatytas kituose norminiuose teisės aktuose.  Tokiu būdu, reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjas yra medicinos priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas, ar yra sudaręs atitinkamą bendradarbiavimo sutartį su kitu ūkio subjektu  nėra priskirtinas prie dokumentų, pagrindžiančių tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla, t. y. nepagrindžia reikalaujamos tiekėjo kvalifikacijos.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje suformulavo  teisės verstis veikla aiškinimo taisykles – „<...> 1. viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti (VPĮ 34 straipsnis)[3], reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos; 2. reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti <...>“ (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

         Pažymėtina, kad reikalavimas turėti atstovavimo teisę gamintojui, turėtų būti nustatomas tik tuomet, kai yra būtinas ir proporcingas konkrečiam pirkimo objektui, yra reikalingas užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą ir įvertinus ar tokio reikalavimo nustatymas neribos tiekėjų konkurencijos. Jei pirkimo vykdytojas gali pasigrįsti šio reikalavimo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą.

        Vertinimo metu, Perkančioji organizacija raštu[4] pagrindė nustatyto reikalavimo  tiekėjui būti medicinos priemonės gamintoju arba jo įgaliotu atstovu, ar turėti atitinkamą bendradarbiavimo sutartį su kitu ūkio subjektu, pagrįstumą, atsižvelgiant į prižiūrimos medicinos įrangos specifiką ir į jos svarbą visuomenės interesui sveikatos apsaugos sistemoje užtikrinti, bei į tai, kad Medicinos priemonių naudojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 25 d.), 23 punkte nustatyta, kad  techninę priežiūrą gali atlikti medicinos priemonės gamintojas, medicinos priemonės gamintojo įgaliotas asmuo arba įstaigos vadovo paskirtas asmuo, atitinkantys reikalavimus, nurodytus šio aprašo 24 punkte“.

       Tarnyba atkreipia Perkančiosios organizacijos dėmesį, kad perkant prekių po garantinės priežiūros (aptarnavimo) paslaugas, siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją, neturi būti taikomas reikalavimas tiekėjui būti gamintoju, jo įgaliotu atstovu, nebent tai reikalauja kiti teisės aktai. Toks reikalavimas yra neproporcingas bei sudaro išskirtines sąlygas tam tikram tiekėjui (-ams), todėl jo kėlimas, prisirišant prie gamintojo ar jo įgaliojimų, kuomet jau nesieja garantiniai įsipareigojimai, nėra pateisinamas ir vertintinas kaip perteklinis.