VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA

TIKRINIMO ATASKAITA

I. Įvadinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas)                                 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) Priežiūros skyriaus patarėja Lina Klingienė atliko patikrinimą dėl UAB „Šilutės autobusų parkas“ (toliau – ŠAP / Perkantysis subjektas) 2020 – 2021 metais vykdytų pirkimų bei jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymo (toliau – Tikrinimas).

II. Informacinė dalis

1. Tikrinimo tikslai:

1. patikrinti, ar ŠAP, įsigydamas prekes, paslaugas ir (ar) darbus vykdė pirkimus, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Pirkimų įstatymo ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų;
2. patikrinti, ar vykdant pirkimo – pardavimo sutartis buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų įstatymo ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

2. Pagrindiniai tikrinimo atlikimo klausimai:

1. ar ŠAP yra perkantysis subjektas;
2.  ar ŠAP tinkamai vykdo viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo kontrolę;
3.  ar ŠAP, įsigydamas prekes, paslaugas ir (ar) darbus, vykdė viešuosius pirkimus;
4.  ar tinkamai paviešintos ŠAP sudarytos viešojo pirkimo – pardavimo sutartys.

3. Tikrinimo metu taikomi metodai:

1. Perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų peržiūra ir jų analizė;
2. Perkančiojo subjekto internetinio puslapio^[1] analizė.

4. Tikrinimo metu pateikti dokumentai:

Perkančiojo subjekto pateikti dokumentai ir paaiškinimai^[2].

III. Dėstomoji dalis

3.1. DĖL PERKANČIOJO SUBJEKTO STATUSO

Tikrinimo metu nustatyta, kad ŠAP iki 2021 m. gegužės mėnesio nelaikė savęs perkančiąja organizacija / perkančiuoju subjektu ir, vykdydamas pirkimus, nesivadovavo nei Viešųjų pirkimų įstatymu, nei Pirkimų įstatymu.

Pirkimų įstatymo 8 straipsnio „Transporto paslaugos“ 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir / arba eksploatavimu. Laikoma, kad transporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai paslaugos teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai^[3]. ESTT išaiškino, kad terminas „eksploatavimas“ turėtų būti suprantamas pagal savo įprastą prasmę kaip nuoroda į objekto naudojimą arba naudojimąsi teise gauti iš jo pajamas, t. y. eksploatavimas – teisė naudotis tinklais ir iš to gauti pajamas, o ne pats tinklų valdymas (ESTT 2019 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Konkurrensverket prieš SJ AB,
C-388/17, ECLI:EU:C:2019:161). Remiantis minėtu ESTT išaiškinimu, darytina išvada, kad dėl to, jog ŠAP naudojasi autobusų transporto tinklu ir iš to gauna pajamas, jis atlieka veiksmus, kurie Pirkimų įstatymo 8 straipsnio prasme gali būti traktuojami kaip tinklų, skirtų teikti visuomenei autobusų transporto paslaugas, eksploatavimas.

Šiuo atveju ŠAP paaiškinime Tarnybai^[4] nurodo, kad jis aptarnauja 30 maršrutų: a) tolimojo reguliaraus susisiekimo 3 maršrutus; b) vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo 26 maršrutus ir c) vietinio (miesto) reguliaraus susiekimo 1 maršrutą. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai ir vietinio (miesto) reguliaraus sususiekimo maršrutas ŠAP buvo pavesta aptarnauti neįvykdžius konkurencingos procedūros. Tik ŠAP turi teisę aptarnauti šiuos maršrutus ir šie maršrutai yra skirti tenkinti viešąjį interesą, kai sudaroma galimybė savivaldybės gyventojams susisiekti su savivaldybės centru, teisės aktuose nustatytu dažnumu^[5].

Pirkimų įstatymo 4 straipsnyje pateikta perkančiojo subjekto sąvoka ir kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ūkio subjektas laikytinas perkančiuoju subjektu, kuriam, įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus, taikytinas Pirkimų įstatymas. Pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5-11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis:

1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;

2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo; b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos; c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų;

3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

Tarnyba, susipažinusi su ŠAP pateiktais dokumentais, nustatė, kad:

• Juridinių asmenų registro duomenimis, ŠAP buvo įregistruota 1991 m. gruodžio 13 d. Nuo 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Viešųjų pirkimų įstatymo iki 2021 m. balandžio 30 d. ŠAP nelaikė savęs perkančiąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir atitinkamai – perkančiuoju subjektu, pagal Pirkimų įstatymą.
• ŠAP steigėja ir vienintelė akcininkė yra Šilutės rajono savivaldybė, o akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Šilutės rajono savivaldybės taryba^[6]. ŠAP Įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo. ŠAP pagrindinis veiklos objektas: keleivių, bagažo ir siuntų vežimas autobusais miesto, priemiesčio, tolimojo, tarptautiniais užsakomaisiais maršrutais^[7]. Bendrovę valdo visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (direktorius), kurį renka ir atšaukia bei atleidžia, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatiną jį ir skiria nuobaudas Šilutės rajono savivaldybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija^[8]. Taip pat ŠAP vykdo lengvųjų ir krovininių automobilių padangų montavimo, tualeto paslaugų teikimo autobusų stotyje paslaugas, patalpų nuomos paslaugas.

• 2018 m. kovo 14 d. UAB „Šilutės autobusų parkas“ sudarė Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį Nr. SUT-57(18) su Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) dėl keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais pagal LTSA išduotus leidimus, patvirtintus tvarkaraščius bei išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensavimo nustatytomis sąlygomis.
• Per 2020 metus ŠAP gavo 310463 Eur dotaciją iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuostoliams dengti, o per 2019 metus – 335883 Eur dotaciją. ŠAP vienintelis akcininkas – Šilutės rajono savivaldybės administracija įstatuose yra nurodęs, kad neprisiima ŠAP veiklos nuostolių, tačiau faktiškai nuolat dotuoja ŠAP, kad šio autobusų parko veikla nebūtų nuostolinga ir kad nebankrutuotų. ŠAP nurodė, kad be tikslinės dotacijos negalėtų vykdyti savo veiklos.
• Iki 2019 m. liepos 12 d. sprendimo ŠAP turėjo kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą ir valdymo organą – bendrovės vadovą (direktorių), kuris buvo skiriamas Šilutės rajono savivaldybės. Stebėtojų tarybą sudarė 5 nariai: 3 Šilutės rajono savivaldybės tarybos deleguoti atstovai ir 2 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus deleguoti atstovai. Nuo 2019 m. liepos 12 d. ŠAP turi administraciją – vadovą (direktorių), kuris yra skiriamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos. Nuo 2006 m. birželio 1 d. ŠAP turi vienintelį akcininką, kuris yra savivaldybės institucija.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ŠAP visos akcijos priklauso Šilutės rajono savivaldybei, akcininko teises įgyvendina Šilutės rajono savivaldybės administracija ir ŠAP vadovą (direktorių) skiria Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Be to, faktinės aplinkybės pagrindžia, jog, nors formaliai ŠAP yra atskirtas nuo vietos valdžios, tačiau vietos valdžia, reguliuodama ŠAP teikiamų keleivių pavėžėjimo paslaugų įkainius ir skirdama kasmetines dotacijas, netiesioginiu būdu prisiima ŠAP veiklos nuostolius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ŠAP atitinka bent dvi iš Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų, bei Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijus (ŠAP yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Šilutės rajono savivaldybei, t. y. akcininko teises įgyvendina Šilutės rajono savivaldybės administracija, o bendrovės vadovą skiria Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius), todėl jis yra laikomas perkančiuoju subjektu pagal Pirkimų įstatymą. ŠAP taip pat pripažįsta^[9], kad savo veikloje turėtų taikyti Pirkimų įstatymą, kadangi jis atitinka perkančiojo subjekto sąvoką, nustatytą Pirkimų įstatyme. Tarnybos duomenimis ŠAP užsiregistravo CVP IS kaip perkantysis subjektas nuo 2021 m. gegužės 19 d.

3.2. DĖL PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO IR VIDAUS KONTROLĖS VYKDYMO

Nustatyta, kad informaciją apie planuojamus vykdyti pirkimus Perkantysis subjektas skelbė tik savo internetiniame puslapyje^[10] bei Šilutės rajono laikraštyje „Šilutės naujienos“^[11].

Tikrinimo metu nepateiktas nei vienas dokumentas, pagrindžiantis viešųjų pirkimų organizavimą bei vykdymą. Nustatyta, kad ŠAP nėra parengęs viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo ir mažos vertės pirkimų vykdymo taisyklių. Nepateikti dokumentai, kurie leistų įvertinti, ar yra užtikrinamas tinkamas pirkimų, sutarčių vykdymas, ar atliekama jų vykdymo kontrolė bei racionalus prekėms, paslaugoms ir (ar) darbams įsigyti skirtų lėšų panaudojimas. Perkančiojo subjekto pateiktoje susistemintoje informacijoje  nurodytos Perkančiojo subjekto 2020-2021 metais sudarytos sutartys, tačiau nėra nurodomi atliktais pirkimais įsigytų prekių, paslaugų ir (ar) darbų BVPŽ kodai, nurodytos ne visos pirkimų sutarčių vertės, taip pat ne visais atvejais įrašytos sutarčių sudarymo datos, dalis sutarčių neterminuotos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Pirkimų įstatymo 37 straipsniu, tarptautiniai ar supaprastinti pirkimai turi būti atliekami Pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, o mažos vertės pirkimai – pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis Pirkimų įstatymo nuostatomis, patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytas taisykles. Šias mažos vertės pirkimų taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo turi paskelbti CVP IS ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje^[12]. Pirkimų, sutarčių vykdymo vidinės kontrolės vykdymas turėtų būti reglamentuotas Perkančiojo subjekto pasitvirtinta vidine kontrolės vykdymo tvarka, t. y. Perkantysis subjektas turi pasitvirtinti, kas vizuoja, pildo ir pasirašo paraiškas, su kuo jas derina, kokie darbuotojai kokius pirkimus atlieka, ir t. t. – tai yra, šioje tvarkoje nurodoma visa organizacinė tvarka^[13]. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų vykdytojo nusistatytos pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės taisyklės negali prieštarauti pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatoms bei kitų pirkimų vykdytojo veiklai taikytinų specialiųjų teisės aktų nuostatoms.

Tikrinimo metu Perkantysis subjektas nepateikė planuojamų atlikti pirkimų suvestinės. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Pirkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, perkantiesiems subjektams nustatyta pareiga parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, vadovaujantis Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos aprašu. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 d., o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (taikoma tarptautinės vertės ir supaprastintiems, išskyrus mažos vertės pirkimus). Mažos vertės pirkimai į pirkimų planus ir suvestines privalės būti įtraukiami nuo 2023 m. sausio 1 d., išskyrus atvejus, kai perkančiojo subjekto patvirtintoje vidinėje tvarkoje yra nustatyta griežtesnė tvarka.

Tikrinimo metu Tarnybai nepateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys, kad pirkimų vykdymui yra sudaryta pirkimų komisija. Vadovaujantis Pirkimų įstatymo 31 straipsnio nuostatomis perkantysis subjektas pirkimo procedūroms atlikti privalo, o mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjo varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali sudaryti pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Komisija turi dirbti pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, būti jam atskaitinga ir atlikti tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus. Komisija įprastai veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusio subjekto rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad perkančiojo subjekto darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turintys tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu, gali dalyvauti pirkimo procedūrose tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją^[14] bei tinkamai pateikę viešųjų ir privačių interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai^[15].

3.3. DĖL 2020-2021 METAIS SUTARČIŲ SUDARYMO IR VYKDYMO

Tarnybos duomenimis ŠAP CVP IS kaip perkantysis subjektas yra registruotas nuo      2021 m. gegužės 19 d.

Perkantysis subjektas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ŠAP sudarė 19 prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo sutarčių^[16]. Tikrinimo metu dėl minėtų sutarčių nepateiktas nei vienas dokumentas, pagrindžiantis pirkimų organizavimą bei vykdymą pagal Pirkimų įstatymo nuostatas (pirkimų paraiškos, pirkimo vertės skaičiavimai, tiekėjų pasiūlymai, apklausų pažymos ir t. t.). Iš ŠAP pateiktos susistemintos informacijos nustatyta, kad 8 sutartys yra pasibaigusios / įvykdytos, o 11 sutarčių šiuo metu dar yra vykdomos, iš kurių 4 yra neterminuotos. Pažymėtina, kad neterminuotoms sutartims nėra nustatytos sutarčių vertės.

Tarnyba konstatuoja, kad Perkantysis subjektas 2020-2021 m. sudarė pirkimų sutartis nesivadovaudamas Pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatomis ir todėl pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus^[17] bei 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį, jog Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai^[18].

Tarnyba vertina, kad dėl to, jog Perkantysis subjektas pirkimų sutartis sudarė nesivadovaudamas Pirkimų įstatymo nuostatomis, šios sutartys nebuvo paviešintos CVP IS taip, kaip tai yra nustatyta Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 9 dalyje^[19].

IV. Išvados, rekomendacijos

Tarnyba, atlikusi tikrinimą pagal Tikrinimo ataskaitos II dalyje nustatytas apimtis (1. patikrinti, ar ŠAP, įsigydamas prekes, paslaugas ir (ar) darbus vykdė pirkimus, laikydamasis Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų įstatymo ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų; 2. patikrinti, ar vykdant viešojo pirkimo – pardavimo sutartis buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų įstatymo ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų) konstatuoja, kad:

1. vykdydamas pirkimus, ŠAP nesivadovavo nei Viešųjų pirkimų įstatymu, nei Pirkimų įstatymu, nors ŠAP atitinka bent dvi iš Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto sąlygų, bei Pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijus, todėl yra laikomas perkančiuoju subjektu. Tokiais savo veiksmais Perkantysis subjektas pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus^[20] bei 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį, jog Perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2. Perkantysis subjektas nei vieno pirkimo nevykdė CVP IS, neviešino sudarytų pirkimo sutarčių bei neteikė ataskaitų Tarnybai, taip pat nenustatė pirkimų, sutarčių vykdymo tvarkos, neparengė mažos vertės pirkimų vykdymo taisyklių, planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų suvestinės ir tokiu būdu neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų laikymosi^[21];

Atsižvelgdama į Tikrinimo ataskaitoje konstatuotus Įstatymo pažeidimus, Tarnyba nurodo:

• pirkimus vykdyti, vadovaujantis Pirkimų įstatymo nuostatomis;

• parengti bei pasitvirtinti organizacinius viešųjų pirkimų vykdymo dokumentus;
• paskirti už pirkimus atsakingus asmenis (pirkimų iniciatorius, pirkimų organizatorius, pirkimo komisijos narius, įpareigojant juos pateikti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas kaip tai nustatyta Pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje^[22]);
• parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Tarnybos nustatytus reikalavimus bei tvarką CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kaip tai yra nustatyta Pirkimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje^[23].

Atsižvelgdama į tai, kad dalis sutarčių yra neterminuotos, Tarnyba rekomenduoja šias sutartis nutraukti bei, esant poreikiui, vykdyti naujus prekių, paslaugų ir (ar) darbų pirkimus, vadovaujantis Pirkimų įstatymo nuostatomis.

Prašome nedelsiant, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, informuoti Tarnybą apie pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir (ar) preliminarų rekomendacijų įgyvendinimo terminą.

Tarnyba primena, jog visa rekomendacijoms įgyvendinti reikalinga informacija yra prieinama Tarnybos puslapyje https://vpt.lrv.lt/.