|
Tarnyba, atlikusi Pirkimo vertinimą, PĮ reikalavimų pažeidimų nenustatė.
APVA rašte[1] pateikė klausimus Tarnybai, ar Pirkimo vykdytojas, vykdydamas Pirkimą ir nustatydamas Pirkimo sąlygų[2] 3.4.4 punkte ir 3.4.5 punkte kvalifikacinius reikalavimus bei 4.7 punkto reikalavimą, pažeidė PĮ, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas ir (ar) apribojo tiekėjų konkurenciją bei galimybę Pirkime dalyvauti užsienio tiekėjams.
Tarnybos argumentai dėl Pirkimo sąlygų 3.4.4 ir 3.4.5 punktuose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų.
Vykdyto Pirkimo objektas – parengti rekonstravimo projektus ir rekonstruoti Klaipėdos mieste bendro naudojimo skirstomuosius vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus[3]. Pirkimo dokumentuose nurodyta:
1. Rangovas Pirkimo sutarties vykdymo metu turės atlikti geologinį grunto ir gruntinio vandens tyrimą, siekiant sužinoti sąlygas, kuriose jis turės dirbti[4].
2. Rengiant projektą būtina vadovautis vietovės topografiniu planu ir inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitomis[5].
3. Vykdant žemės darbus kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, tiekėjas turės atlikti archeologinius tyrinėjimus, nes dalis projektuojamų inžinerinių tinklų patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją[6].
4. Projekto parengimui rangovas turi atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, archeologinius tyrimus (pagal poreikį) bei numatyta, kad atliekant darbus vietose, kuriose yra paveldosaugos objektai, ir to reikalauja tesės aktai, reikalinga parengti atitinkamus nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projektus bei atlikti parengtų projektų ekspertizę[7].
Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad į Pirkimo objekto sudėtį buvo įtraukti inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai bei archeologiniai tyrimai, kurie Lietuvos Respublikos statybos įstatymo[8] (toliau – SĮ) prasme yra statybiniai tyrimai. Atkreiptinas dėmesys, kad statybinių tyrimų paskirtis – laiduoti techniškai ir teisiškai tinkamą (atitinkantį taikytinus reikalavimus) statinio projekto parengimą ir darbų atlikimą, todėl nepaisant to, kad pagal SĮ 12 straipsnį statybiniai tyrimai ir statinio projektavimas yra atskiros statybos techninės veiklos sritys, į projektavimo paslaugų pirkimo objektą įprastai yra įtraukiamas ir statybinių tyrimų atlikimas. Šios statybos techninės veiklos sritys yra glaudžiai susijusios dėl objektyvių priežasčių, išplaukiančių iš teisės aktų turinio ir nusistovėjusios praktikos:
1. SĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad statybinius tyrimus organizuoja statytojas (užsakovas) arba paveda tai atlikti statinio projektuotojui. SĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad statybiniai tyrimai atliekami pagal tyrimų užduotį. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas dažniausiai nėra statybos specialistas, pavedimas atlikti statybinius tyrimus ir parengti tyrimų užduotį, siekiant tinkamo statinio projektavimo veiklos tikslų įgyvendinimo, statinio projektuotojui, Tarnybos vertinimu, yra pagrįstas.
2. Statybinių tyrimų ir projektavimo glaudų ryšį parodo ir paties SĮ struktūra, pagal kurią šio įstatymo penktasis skirsnis apima abi paminėtas sritis, o pats skirsnis vadinasi „STATYBINIAI TYRIMAI. STATINIO PROJEKTAVIMAS“.
3. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[9] (toliau – STR 1.04.04:2017) nurodyta projektuotojo teisė ir pareiga numatyti statybinius tyrimus, reikalingus atlikti projektavimo ir (ar) statybos metu[10], t. y. projektuotojas tiesiogiai įtakoja (nustato) statybinių tyrimų apimtis. STR 1.04.04:2017 8 priedo „TECHNINIO PROJEKTO SUDEDAMOSIOS DALYS“ 5.6.13 papunktyje nustatytais atvejais tam tikri statybiniai tyrimai tampa privalomąja ir neatsiejama statinio projekto dalimi.
Papildomai pastebėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo tikslas yra rekonstruoti miesto vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“[11] 46 punktu, inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai šiuo atveju yra privalomi[12], o atsižvelgiant į tai, kad dalis projektuojamų inžinerinių tinklų patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją[13], vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ [14] 12 punkto reikalavimais, šiuo atveju yra privalomi ir archeologiniai tyrimai.
Apibendrinant išdėstytą, Tarnybos vertinimu, Pirkimo vykdytojas šiuo atveju pagrįstai įtraukė į Pirkimo objektą inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus bei archeologinius tyrimus.
Pirkimo sąlygų 3.4.4 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas – „Tiekėjas arba jungtinės veiklos dalyvio bent vienas partneris, arba pasitelkiamas subrangovas /subteikėjas/ subtiekėjas, turi turėti teisę LR atlikti žemės gelmių tyrimus: inžinerinį geologinį (geotechninį) tyrimą“. Atitikčiai pagrįsti tiekėjas turėjo nurodyti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) išduoto leidimo tirti žemės gelmes numerį bei numatyta, kad nurodyto leidimo galiojimą Pirkimo vykdytojas patikrins tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie Geologijos tarnybos duomenų bazės.
Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas – „Nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų (archeologijos tyrimai) atlikimas“. Atitikčiai pagrįsti tiekėjas turėjo nurodyti duomenis apie darbus atliksiantį fizinį asmenį – specialistą, nurodant vardą, pavardę bei specialisto atestato numerį, numatyta, kad nurodytų kvalifikacijos atestatų galiojimą Pirkimo vykdytojas patikrins tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų bazės.
Grįsdamas šiuos Pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, Pirkimo vykdytojas paaiškino[15]:
1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (toliau – Žemės gelmių įstatymas)[16] nurodyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos žemės gelmių valdymo, tyrimo, naudojimo, apsaugos ir žemės gelmių duomenų valdymo teisinius pagrindus[17] bei numatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė[18]. Žemės gelmių įstatyme taip pat nurodyta, kad atlikti žemės gelmių tyrimus turi teisę fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes[19]. Tokius leidimus išduoda ir registruoja Geologijos tarnyba. Užsienio šalyje registruotiems teikėjams yra taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos juridiniams asmenims, t. y. jie taip pat turi pateikti Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą nurodytiems žemės gelmių geologinio tyrimo darbams. Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas nenumato galimybės žemės gelmių tyrimus atlikti užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims, turintiems leidimus vykdyti darbus jų kilmės šalyje, todėl nėra galimybių nurodyti, kokius konkrečiai duomenis ar informaciją turi nurodyti ar kokius dokumentus turi pateikti užsienio tiekėjas.
2. Vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 3 punktu, parengti archeologinio paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti archeologinio paveldo objektų tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146[20], nustatyta tvarka atestuotas specialistas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad aprašas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo[21] (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 231 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. Šiems asmenims kultūros ministras nustato atskirą jų kilmės valstybėje turimos teisės vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pripažinimo, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, užsienio dalyvio, jo šalyje įgyti atestatai turi būti pripažįstami Lietuvos Respublikoje, tačiau nei 2017 m., nei 2018 m., nei iki šiol nėra patvirtinta ar parengta jokia atskira tvarka dėl ne Lietuvos Respublikos piliečių teisės vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pripažinimo, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo. Atitinkamai dėl šios priežasties Pirkimo vykdytojas numatė tiekėjui reikalavimą pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistui išduoto atestato numerį, kadangi dėl atskiros tvarkos užsienio piliečiams nebuvimo Pirkimo vykdytojas kitokio reikalavimo nustatyti ir negalėjo.
3. Pirkimo sąlygų 3.4.4 ir 3.4.5 punktai visiškai atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl Pirkimo vykdytojas neatėmė galimybės pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti užsienio tiekėjams.
Tarnybos vertinimu, Pirkimo vykdytojo pateiktas Pirkimo sąlygų 3.4.4 ir 3.4.5 punktuose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimas yra išsamus ir tinkamai argumentuotas.
Papildomai pastebėtina, kad Pirkimo vykdymo metu leidimus tirti žemės gelmes išduodavo Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433[22].
Dėl Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo pastebėtina, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 8 dalimi[23], šio įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje[24] nurodytas funkcijas turėjo teisę atlikti užsienio tiekėjai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą bei nurodyta, kad turimos teisės pripažinimo tvarką nustato kultūros ministras, o teisės pripažinimą atlieka Kultūros ministerija. Nors Pirkimo sąlygų nuostata, jog Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkto nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitiktį Pirkimo vykdytojas patikrins tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenų bazės, kurioje skelbiami atestatai, išduoti vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašu, kuris netaikomas užsienio valstybės piliečiams ir kitiems asmenims, jeigu jie turi kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę atlikti archeologijos tyrimus, neatitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 8 dalies, tačiau pastebėtina, kad šį neatitikimą lėmė aplinkybė, jog Pirkimo vykdymo metu nebuvo (ir šiuo metu nėra) įgyvendinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 8 dalies nuostata dėl atskiros tvarkos, pagal kurią būtų pripažįstama ne Lietuvos Respublikos piliečių jų kilmės valstybėje įgyta teisės vykdyti archeologinius tyrimus, parengimo, todėl Pirkimo vykdytojas, atsižvelgęs į šią aplinkybę ir galiojantį poįstatyminį teisinį reguliavimą, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo iš anksto įsivertinti, jog tiekėjui pateikus kitos valstybės išduotą dokumentą jis negalėtų įvertinti jame pateiktos informacijos teisingumo, todėl nustatė tokią sąlygą, pagal kurią galėtų įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija. Taigi, nors minėta Pirkimo sąlygų nuostata formaliai neatitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 8 dalies, tačiau dėl to Tarnyba neįžvelgia Pirkimo vykdytojo kaltės, nes pati valstybė kol kas nėra įgyvendinusi šioje dalyje nustatytos pareigos, t. y., nėra patvirtinusi poįstatyminio teisės akto, aptariančio kitoje valstybėje įgytos asmens kvalifikacijos pripažinimo tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, jog inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai ir archeologiniai tyrinėjimai yra susiję su Pirkimo objektu (projektavimui ir darbų atlikimui yra būtini) ir šių paslaugų įsigijimas kartu su projektavimo ir rangos darbais šiuo atveju yra pagrįstas, Pirkimo sąlygų 3.4.4 ir 3.4.5. punktuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu bei dirbtinai neriboja konkurencijos.
Tarnybos argumentai dėl Pirkimo sąlygų 4.7 punkte nurodyto reikalavimo.
Pirkimo sąlygų[25] 4.7 punkte nurodyta: „Jei pirkimo sutarčiai įvykdyti pasitelkiami Subtiekėjai/Subteikėjai/Subrangovai, pagrindinius darbus (vandens ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas) privalo atlikti Tiekėjas“.
Šį reikalavimą Pirkimo vykdytojas grindė[26] PĮ 62 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika[27], pagal kurią: 1) esminės užduotys turi būti nurodomos konkrečiai perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo dokumentuose, esminės užduotys turi būti aiškios, tikslios, apibrėžtos taip, kad tiekėjai suprastų jų apimtį, negali būti apibrėžiamos abstrakčiai, pavyzdžiui nurodant tik procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį[28]; 2) subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu juo siekiama teisėto tikslo, jis atitinka proporcingumo principą ir jei jo taikymo būtinumą perkančioji organizacija gali pagrįsti, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją, o taip pat remiamasi išimtinėmis aplinkybėmis į tikslą, susijusį su smulkių ir vidutinių įmonių skatinimu dalyvauti viešajame pirkime verčiau kaip dalyviams, pateikiantiems bendrą pasiūlymą, o ne kaip subrangovams, t. y. būtina įvertinti kiekvieną atvejį atskirai[29].
Pirkimo vykdytojas paaiškino, kad Pirkime nustatydamas reikalavimą, jog pagrindinius darbus (vandens ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas) privalo atlikti tiekėjas, būtent ir siekė tikslo – kad darbai būtų atliekami tinkamai, laiku ir išvengiant bet kokių nepageidaujamų neigiamų padarinių Klaipėdos miesto gyventojams bei pateikė argumentus, grindžiamus resursų prieinamumu, patikimumu bei patirtimi, projektų valdymu, pirkimo mastu ir pobūdžiu, t. y:
1. Pirkimo sutarties darbų apimtys yra plačios ir kompleksinės, turi nustatytus griežtus įgyvendinimo terminus, nes Pirkimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, pagal su APVA sudarytą finansavimo sutartį. Vandens tiekimo bei nuotekų tinklų statyba yra specifinė sritis, susijusi su gyvybiškai svarbių paslaugų teikimo užtikrinimu, ir tik specializuotos statybų įmonės gali tokius darbus atlikti. Nutrūkus subrangos santykiams tarp tiekėjo su specializuota įmone, projekto įgyvendinimas numatytu laiku tampa abejotinas, kadangi subrangovas neturi tiesioginės atsakomybės prieš užsakovą, o rangovui rasti operatyviai kitą subrangovą yra labai maža tikimybė dėl minėtos darbų specializacijos.
2. Tiekėjui pasitelkus daugiau subrangovų, jų valdymas bei koordinavimas yra gerokai sudėtingesnis, tam reikalingi didesni resursai tiek užsakovui (tampa sudėtingesnis ir komplikuotas bendravimas su skirtingų subrangovų atstovais įvairiais projekto vykdymo klausimais), tiek ir rangovui. Atsižvelgiant į tai, kad darbai pagal Pirkimo sutartį vykdomi Klaipėdos mieste (daugiausia centrinėje miesto dalyje), tam tikri darbai ir jų atlikimas privalo būti derinami ne tik su užsakovu, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais, gyventojais ar verslo subjektais. Šių darbų eigoje vyko privažiuojamųjų kiemų, gatvių kasimo darbai, kas sukelia laikinų nepatogumų gyventojams bei organizacijoms, laikinai pablogina miesto bendrą vaizdą. Labai svarbu, kad šie nepatogumai būtų minimalūs, sukeltų kuo mažiau neigiamų pasekmių ir truktų kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį, todėl bet kokios klaidos projekto valdyme gali sukelti didelį visuomenės nepasitenkinimą. Reikalavimas, kad pagrindinius darbus turi atlikti pats rangovas yra ypatingai svarbus ir tuo, kad pagal šį pirkimą atliekami rekonstravimo darbai Klaipėdos miesto daugiabučių namų teritorijoje veikiančių vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinkle, kurių veikimas galėjo būti stabdomas tik trumpomis atkarpomis.
3. Rangovas rekonstravimo darbus turėjo atlikti didžiulėje teritorijoje ir užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą net 3910 gyventojų (2058 būstai) – prisijungusiems prie vandens tiekimo tinklų, įskaitant ir vaikų ugdymo bei kitas įstaigas. Pirkimo vykdytojas pabrėžia, kad bet koks vandens tiekimo perjungimas turėjo būti labai gerai organizuotas, nes tai galėjo būti vykdoma tik tam tikrais, su gyventojais suderintais, laiko terminais, valandų tikslumu. Juo labiau, bet koks subrangovo, atsakingo už tam tikrą darbų dalį, negalėjimas vykdyti projekto laiku ar vėlavimas, neleistų užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų Klaipėdos gyventojams ir organizacijoms įgyvendinimą, kadangi Pirkimo vykdytojas neturėtų tiesioginių sutartinių ryšių su darbus vykdančiu rangovu ir tiesioginio priėjimo prie resursų, galinčių užtikrinti darbų tęstinumą.
Tarnybos vertinimu, Pirkimo sąlygose pagrindinių darbų apibrėžimas įvardijant konkrečius darbus – vandens ir nuotekų tinklų tiesimas, o ne abstrakčiai nurodant procentinę subrangovams perduodamų darbų dalį, bei Pirkimo vykdytojo pateiktas Pirkimo sąlygų 4.7 punkte nurodyto reikalavimo pagrindimas atitinka ESTT formuojamą praktiką.
Įvertinusi Pirkimo sąlygų 4.7 punkto nuostatą, Tarnyba pastebi, kad šiame punkte nurodyti pagrindiniai darbai – vandens ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas, nėra detalizuoti. Atsakydamas į Tarnybos klausimą, kokius darbus šiuo atveju galėjo atlikti ne tiekėjas, Pirkimo vykdytojas paaiškino, kad darbai, patenkantys į Pirkimo apimtį ir kuriuos galėjo atlikti subtiekėjai, subteikėjai, subrangovai, yra ne tik projektavimo, geodezijos ir kartografijos, kadastrinių duomenų nustatymo, geologinių tyrimų atlikimo ir archeologinių tyrimų atlikimo darbai, bet ir statybos darbai: 1) bendrieji statybos darbai – žemės darbai ir konstrukcijų montavimo darbai; 2) specialieji statybos darbai – mechanikos darbai: vamzdynų betranšėjinio tiesimo darbai[30]. Tai, kad, vadovaujantis 4.7 punktu, subrangovai galėjo atlikti ženklią rangos darbų dalį, Tarnybos vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, kad Pirkimo vykdytojas pripažino, jog LitCon pasiūlymas, kuriame subrangos apimtis sudaro iki 60 proc. ir apima dalį inžinerinių paslaugų ir dalį bendrastatybinių ir specialiųjų darbų, atitinka Pirkimo sąlygas (LitCon pasiūlymas nebuvo atmestas bei įrašytas į Pirkimo pasiūlymų eilę)[31]. Papildomai pastebėtina, kad Pirkimui pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai, 5 tiekėjų pasiūlymai atitiko Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, paklausimų, pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų 4.7 punkte nurodyto reikalavimo nebuvo.
Apibendrinant išdėstytą, Tarnybos vertinimu Pirkimo sąlygų 4.7 punkto reikalavimas atitinka PĮ 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl dirbtinai neriboja konkurencijos.
|
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite