Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai

A. Goštauto g. 12-219

Lietuvos verslo paramos agentūrai

Savanorių pr. 28

Žiniai:

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

 2021-02-24

Į 2021-02-05

Nr.

Nr.

4S-199      (7.4) Mr

5V-49

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką / pasiūlymą) data / sutarties pavadinimas, data, numeris

„Hakatonų renginių organizavimo paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2020-11-26, pirkimo Nr. 522025) (toliau – Pirkimas).

Pirkimo vykdymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas  (redakcija nuo 2020-08-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Atviras konkursas.

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo / sutarties vertė Eur be PVM

Pirkimo vertė 86 763,87 Eur be PVM.

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

Sutarties vertinimo apimtys / etapas

Išsamus Pirkimo vertinimas / pirkimo procedūrų vykdymas po pasiūlymų pateikimo ir įvertinimo, bet iki sutarties sudarymo procedūros.

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

„Startuolių platformos / aplinkos – technologijų uosto (TechHub) vystymas ir plėtra įtraukiant studentus, mokslininkus ir verslo atstovus“, projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“,

Lietuvos verslo paramos agentūra.

Jei dėl pirkimo vyksta teismo procesas (nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas)

–

1.

Įstatymo 17 str. 1 d.^[1];

Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.^[2].

Pirkimą vykdo Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2020-11-04 įsakymu Nr. 45V-38 „Dėl viešųjų pirkimų organizatorių paskyrimo ir viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija). Pirkimo sąlygos patvirtintos 2020-11-24 posėdžio metu (protokolas Nr. 1) (toliau – Pirkimo sąlygos).

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – Sutarties projektas) 4.1 punkte nustatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara^[3]. Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatyta, kad maksimali pirkimo sutarties vertė negali viršyti 86 763,87 Eur sumą be PVM. Pirkimo sąlygų 1 priede „B dalis. Kainos“ nustatyta, kad į tiekėjo siūlomą kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos pirkimo sutarties vykdymo išlaidos ir tai, kad tiekėjas prisiima riziką už visas išlaidas, kurias teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi Techninės specifikacijos sąlygų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą^[4]. Taip pat nustatyta, kad lektorių, mentorių, moderatorių samdos, kelionės, visos išdavimo ir apgyvendinimo išlaidos bus apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas ir tiekėjui pateikus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kainodaros taisyklių nustatymo metodika) 11 punkte nustatyta, kad „Fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą“. Pasirinkus šį sutarties kainos nustatymo būdą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis, o tiekėjui, įvykdžiusiam sutartį, yra sumokama visa sutarties kaina už visas sutartyje numatytas prekes ir (ar) paslaugas^[5].

Nustatyta, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta, jog tiekėjas yra atsakingas už hakatonų koncepcijos, iššūkių suformulavimą; patalpų hakatonams paiešką, hakatonams reikalingos techninės įrangos, medžiagų ir priemonių dalyvių praktiniams užsiėmimams aprūpinimą; maitinimo paslaugų organizavimą; administravimo paslaugas, susijusias su moderatorių, lektorių ir kūrybinių vadovų / mokytojų dalyvavimu; hakatonų dizaino sprendimų sukūrimą ir įgyvendinimą; fotografo paslaugas; viešinimą; dalyvių pritraukimą ir vaizdo klipų parengimą pasibaigus hakatonams^[6]. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kiek konkrečiai tiekėjas turi suplanuoti lėšų tam tikroms paslaugoms, pavyzdžiui, lektorių, moderatorių, mokytojų / kūrybinių vadovų samdymui (kuriam priskiriamos honorarų, kelionės, apgyvendinimo, vietinio transporto išlaidos) skiriama iki 55 000,00 Eur su PVM^[7]; socialinių tinklų reklamai turi būti skirta 900 Eur^[8]; trijų vaizdo klipų Facebook socialiniame tinkle turi būti skiriama 450 Eur^[9]. Taip pat nustatyta, kad dalies su Pirkimo objektu susijusių išlaidų Perkančioji organizacija aiškiai neapibrėžė, pavyzdžiui, praktinių užsiėmimų metu kiekvienai komandai tiekėjas turės užtikrinti priemonių, jeigu bus poreikis, ne mažiau kaip už 200,00 Eur^[10]; jeigu bus reikalinga, tiekėjas turės įsteigti prizus kiekvieno hakatono I, II ir III vietoms^[11]. Nustatyta, kad tiek už priemones, tiek už prizus bus apmokama tiekėjui tik iš anksto suderinus jų poreikį pagal faktiškai patirtas išlaidas, pateiktus tai pagrindžiančius dokumentus^[12]. Taip pat nustatyta, kad maitinimo paslaugų teikimui yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl maitinimo meniu, kuris turi būti suderintas su Perkančiąja organizacija, taip pat nurodyti konkretūs reikalavimai hakatonų rengimo vietoms, tačiau nėra nustatyta, kiek lėšų tiekėjas turėtų skirti šioms paslaugoms^[13]. Nenustatyta, kad už šias paslaugas Perkančioji organizacija apmokės tiekėjui atskirai pagal faktiškai patirtas išlaidas. Tarnybos nuomone, Perkančioji organizacija, siekdama gauti kokybiškas paslaugas, ir suteikdama tiekėjui galimybę tiksliau suplanuoti išlaidas, turėjo nustatyti, pavyzdžiui, 1 dalyvio preliminarią maitinimo kainą, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.

Apibendrinant išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija netiksliai apibrėžė Pirkimo objektą, jog tiekėjas realiai galėtų įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir prisiimti visą riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui. Vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 28 punktu, kai nėra galimybės tiksliai apibrėžti dalies pirkimo objekto, o šiuo atveju nėra tiksliai nurodyta, ar bus steigiami prizai, ar prireiks tam tikrų priemonių praktinių užsiėmimų metu (Perkančioji organizacija neatmetė galimybės, kad renginiai gali vykti ir nuotoliniu būdu), Tarnybos nuomone, sutarčiai turėtų būti taikoma sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara^[14]. Pažymėtina, kad Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 29 punkte reglamentuota, kad „Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara susideda iš dviejų dalių – viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš šios Metodikos 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų, o kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu“.

Atsižvelgdama į nustatytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimui nustatė netinkamą kainodaros būdą, nesiekė Įstatymo 17 straipsnio 2  dalies 1 punkte įtvirtinto racionalaus lėšų panaudojimo principo ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

2.

Įstatymo 17 str. 1 d.^[15];

Įstatymo 55 str. 1 d. 1 punkto b) papunktis^[16]

Pirkimo sąlygų 73 punkte nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 8 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas“ nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, parametrai ir jų lyginamieji svoriai bei ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo tvarka. Nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (kainos ir kokybės) vertinimo kriterijai: „Kaina (C)“ (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime – 40), „Įmonės patirtis (T)“ (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime – 60)^[17]. Nustatytas Vertinimo kriterijaus „Įmonės patirtis“ (T) parametras: „Tiekėjas per paskutinius trejus metus yra organizavęs bent vieną Hakatonų su ne mažiau nei 100 dalyvių (P1)“. Vertinant pasiūlymą pagal šį parametrą, skiriama po 1 balą už kiekvieną suorganizuotą Hakatoną (su ne mažiau nei 100 dalyvių), bet ne daugiau kaip 5 balai.

Perkančioji organizacija nurodė, kad įmonės patirtis ir atitinkamai didesnis lyginamasis svoris buvo pasirinktas todėl, kad šiuo Pirkimu siekiama įsigyti renginių, turinčių tam tikrą specifiką, atsižvelgiant į tikslą ir siekiamus rezultatus, organizavimo paslaugas, todėl ir atitinkamo tiekėjo vykdytos veiklos turi tiesioginę įtaką planuojamų teikti paslaugų kokybei. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo numatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui turėti patirties renginių organizavimo srityje, kuris yra vertinamas kaip privalomai taikytinas kriterijus pirkimo objekto kokybei, atliekant pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimą numatyta skirti daugiau balų, jeigu pasiūlymas atitinka neprivalomą, tačiau pageidaujamą ir turintį tiesioginę įtaką pirkimo objekto kokybei, kriterijų – turėti patirties būtent hakatonų organizavimo srityje. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad tiekėjo, o ne atskirų specialistų patirtis organizuojant hakatonus, pasirinkta todėl, kad hakatono organizavimas yra tiekėjo turimų išteklių bendras panaudojimas reikiamai paslaugų kokybei užtikrinti. Geresnė pirkimo sutarties įvykdymo kokybė ir aukštesnė ekonominė vertė šiuo atveju priklauso nuo tiekėjo kaip subjekto, turinčio suburtą darbuotojų komandą, partnerius, turtinius resursus ir kt., vykdytų veiklų, o ne nuo atskirų specialistų turimos patirties^[18].

Tarnyba pažymi, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, nepažeisti pagrindinių viešųjų pirkimų principų, būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti. Perkančioji organizacija, nusprendusi vykdyti Pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi įvertinti, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą, yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs viešojo pirkimo tikslai.

Šiuo atveju Perkančiosios organizacijos nustatyto parametro pagrindimui pateikti argumentai neįrodo, kad tiekėjas, per trejus metus suorganizavęs bent vieną hakatoną, yra įgijęs kokybinį pranašumą, už kurį būtų galima skirti papildomus balus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad profesinė paties tiekėjo – juridinio asmens patirtis (anksčiau įvykdytos sutartys), nors ir sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima būtų skirti papildomų balų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, jei pasiūlymo pateikimo metu juridinio asmens darbuotojai nebedirbtų pas tokį tiekėją, anksčiau jo įvykdytų sutarčių aplinkybė savaime nesuponuotų pasiūlymo ekonominio naudingumo. Tokia pati išvada darytina ir tuo atveju, jei sutartį vykdytų naujas atitinkamo tiekėjo personalas ar tiekėjo pasitelkiamas subtiekėjas ir pan. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-916/2020). Nustatytu vertinimo kriterijaus parametru šiuo atveju vertinama tiekėjo – juridinio asmens kvalifikacija, o ne ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad vertinimo kriterijaus parametru pasirinkta tiekėjo – juridinio asmens patirtis šiuo atveju negali būti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus parametru, todėl Perkančioji organizacija, nustatydama tokį vertinimo kriterijaus parametrą, pažeidė proporcingumo principą, nustatytą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje bei Įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatas.

3.

Įstatymo 17 str. 1 d.^[19];

Įstatymo 59 str. 3 d. 3 p.^[20]

Pirkimo sąlygų 8 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas“ nustatyta, kad pagal vertinimo kriterijaus „Įmonės patirtis (T)“ parametrą „Tiekėjas per paskutinius trejus metus yra organizavęs bent vieną Hakatonų su ne mažiau nei 100 dalyvių (P1)“ tiekėjo pasiūlymui skiriama po 1 balą už kiekvieną suorganizuotą Hakatoną (su ne mažiau nei 100 dalyvių), bet ne daugiau kaip 5 balai. Tiekėjas šio parametro pagrindimui turi pateikti per paskutinius trejus metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus – nuo jo įregistravimo dienos) suorganizuotų Hakatonų sąrašą, kuriame išsamiai nurodoma, kokias funkcijas Tiekėjas atliko kiekviename renginyje, pateikiamas dalyvių skaičius ir nurodomas kiekvieno renginio užsakovas (pateikiamas užpildytas Pirkimo sąlygų 5 priedas ir užsakovo pažyma).

Tarnyba nustatė, kad jungtinės veiklos partnerių UAB „A. G. E. Group“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasiūlymas pagal pasiūlymo A dalį buvo pripažintas surinkusiu maksimalų balų skaičių (pasiūlymo A daliai Perkančioji organizacija skyrė 5 balus) ir šiam tiekėjui už A pasiūlymo dalį, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 8 priede pateiktu pasiūlymo A dalies apskaičiavimu, buvo skirta 60 balų ekonominio naudingumo įvertinime (2021-01-12 Komisijos protokolas Nr. 11). Šis tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė užpildytą Pirkimo sąlygų 5 priedą bei patvirtinimus apie surengtus hakatonus: „Hach4Vilnius“, „Hacker Games“, „Makeademy“, „Maker Fest“, „Odisėja 72“. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad hakatonas „Hacker Games“ vyko 2017 m. birželio 16-18 d.^[21], o hakatonas „Maker Fest“ vyko 2017 m. kovo 3-5 d.^[22]. Atsižvelgiant į tai, kad parametro P1 pagrindimui hakatonai turi būti suorganizuoti per 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos^[23], nustatyta, kad šiuo atveju tiekėjo nurodyti hakatonai „Hacker Games“ ir „Maker Fest“ nepatenka į Perkančiosios organizacijos nurodytą 3 metų laikotarpį (2017-12-28 – 2020-12-28) ir Perkančioji organizacija negalėjo skirti balų už šių hakatonų organizavimą.

Nustatyta, kad Perkančioji organizacija, įvertinusi pasiūlymų A ir B dalis, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 8 priede nustatyta apskaičiavimo tvarka, nustatė galutinę pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino jungtinės veiklos partnerių UAB „A. G. E. Group“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasiūlymą (2012-01-13 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 13).

Atsižvelgdama į nustatytą, Tarnyba konstatuoja, kad jungtinės veiklos partnerių UAB „A. G. E. Group“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasiūlymas buvo vertinamas ne pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinime neteisingai suteikė balus šio tiekėjo pasiūlymo A daliai  ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

4.

Įstatymo 35 str. 4 d.^[24];

Įstatymo 17 str. 1 d.^[25].

Išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus, Tarnyba nustatė, kad yra neatitikimų Pirkimo sąlygose dėl pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 22 punkte nustatyta: „Tiekėjai užpildyto EBVPD skaitmeninę kopiją turi pateikti („prisegti“) kartu su pasiūlymu CVP IS elektroninėmis priemonėmis. Pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikacijos atitikimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu“. Pirkimo sąlygų 27.1, 27.2 ir 27.11 punktuose nustatyta, kad kartu su pasiūlymu pateikiamas EBVPD ir kiti atitinkamame punkte nustatyto pašalinimo pagrindo nebuvimą pagrindžiantys dokumentai^[26]. Taip pat, Pirkimo sąlygų 42.1 punkte nustatyta, kad A pasiūlymo dalį be kitų dokumentų sudaro ir pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai^[27]. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Pasiūlymo forma“ A dalies Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją 2 lentelėje nurodyta: „Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai: <...> 4. Pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitikimą kvalifikacijos reikalavimams patvirtinantys dokumentai (išvardijama)“.

Tačiau Pirkimo sąlygų 27.1, 27.2, 27.11 punktuose nustatyta: „Nurodytas dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki tos dienos kai galimas laimėtojas turės pateikti dokumentus įrodančius, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų“. Atkreiptinas dėmesys, kad galimas laimėtojas nustatomas įvertinus visus tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir nustačius galimą laimėtoją. Be to, Pirkimo sąlygų 24 p. nustatyta, kad „Konkretaus tiekėjo išsamų tikrinimą, ar nėra nustatytų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjas atitinka keliamus kvalifikacijos ir kitus reikalavimus, Perkančioji organizacija atliks sudariusi pasiūlymų eilę“.

Atsižvelgus į nustatytą, Tarnyba vertina, kad Pirkimo sąlygos dėl pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo yra netikslios, dviprasmiškos, t. y. vienose sąlygose nustatyta, kad šie dokumentai turi būti pateikiami kartu su pasiūlymu (Pirkimo sąlygų 22, 27.1, 27.2, 27.11, 42.1 punktai), o kitose sąlygose (Pirkimo sąlygų 24, 27.1, 27.2, 27.11 punktai) nustatyta, kad šių dokumentų bus prašoma tik iš galimo laimėtojo – t. y.  įvertinus visus pasiūlymus ir nustačius galimą laimėtoją. Be to, Perkančioji organizacija gavo paklausimą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo – ar jie turi būti pateikti su pasiūlymu, ar jų bus prašoma iš galimo laimėtojo (2020-12-14 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 4). Perkančioji organizacija, atsakydama į šį paklausimą, nurodė: „Atsižvelgiant į vertinimo būdą dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu, kas atitinka LR Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 7 d.“.

Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus“. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškiai suformulavo reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms (LAT 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-969/2018).

Atsižvelgdama į nustatytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija parengusi netikslias, su dviprasmybėmis Pirkimo sąlygas, pažeidė Įstatymo 35 straipsnio 4 dalį bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą.

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo pažeidimus, konstatuotus šios Vertinimo išvados II dalyje, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba įpareigoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą:

1) nutraukti Pirkimo procedūras;

2) per 21 d. d. raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos sprendimu, Jūs galite jį apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

-

Nustatyta, kad Tiekėjas, siekdamas pagrįsti kvalifikacijos reikalavimą, nustatytą Pirkimo sąlygų 27.12 p.^[28], turi pateikti užpildytą Pirkimo sąlygų 5 priedą, „nurodant per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) įvykdytų ir (ar) vykdomų renginių organizavimo sutarčių sąrašą <...>, nurodant datas ir paslaugų gavėjus bei jų kontaktus <...>. Taip pat turi būti pateikta nurodyto užsakovo pažymą apie tinkamą sutarties įvykdymą ar vykdymą, kurioje atsispindėtų, kad suteiktos paslaugos buvo teiktos pagal pirkimo sąlygomis keliamus reikalavimus, t. y. buvo organizuotas bent 1 (vienas) renginys su ne mažiau nei 100 (vienas šimtas) dalyvių, nurodant renginio datą, pobūdį, pavadinimą ir teiktų paslaugų įvertinimą dešimtbalės sistemos skalėje“. Šiuo atveju nustatyti reikalavimai kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nėra tikslūs, nes nėra aišku, ar reikalavimo pagrindimui pakanka vienos sutarties, ar reikia pateikti sutarčių sąrašą, bei nėra aišku, kokiu būdu Perkančioji organizacija vertins teiktų paslaugų įvertinimą dešimtbalės sistemos skalėje – kaip Perkančioji organizacija vertins tai, kad pavyzdžiui, tiekėjo pateiktoje užsakovo pažymoje suteiktos paslaugos įvertintos penketu ar aštuonetu.

2.

-

Nustatyta, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 45V-38 „Dėl viešųjų pirkimų organizatorių paskyrimo ir viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ sudarytos viešojo pirkimo komisijos narė J. K. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravusi savo kaip Viešojo pirkimo komisijos nario statuso Perkančiojoje organizacijoje.