79 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, kai yra viena iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos pirkimo paraiškos ar netinkami pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;

2) jeigu perkama tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros ar techninio tobulinimo išlaidų ir jeigu toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu prekes patiekti, paslaugas suteikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių:

a) pirkimo tikslas yra sukurti ar įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą;

b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos;

4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkantysis subjektas negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiojo subjekto.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiojo subjekto dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus.
3. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu perkantysis subjektas pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje;

3) jeigu yra trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
5. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo apimtis ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

2) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę.

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:

1) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

3) prekės iš valstybės rezervo;

4) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;

6) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

7) prekės, jeigu jos gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius;

8) prekės, paslaugos ir darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytais atvejais;

9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.

 

Komentuojamame PĮ 79 straipsnyje^[1] įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, perkantieji subjektai gali vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

PĮ 79 straipsnio sąlygos yra taikomos tiek tarptautiniams (išskyrus PĮ 79 straipsnio 6 dalies nuostatas), tiek supaprastintiems pirkimams. Neskelbiamos derybos pagal atskiras sąlygas gali būti taikomos arba visiems pirkimo objektams (darbams, paslaugoms, prekės), arba tik jų daliai, t. y. tik paslaugoms, tik paslaugoms ir darbams ar tik prekėms.

Neskelbiamos derybos yra pirkimo būdas, kai perkantieji subjektai neprivalo skelbti apie pirkimo vykdymą, viešinti pirkimo dokumentų, o gali pasirinkti konkrečius tiekėjus, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus ir su kuriais yra deramasi. Kadangi toks pirkimo būdas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra mažiausiai skaidrus (tam tikra dalimi neskelbiamos derybos – pirkimų antagonizmas), neskelbiamos derybos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, o PĮ 79 straipsnio sąlygos aiškinamos ir taikomos siaurai^[2]. Be to, taikant neskelbiamų derybų būdą, perkantysis subjektas privalo pagrįsti tokio pirkimo būdo taikymą^[3].

 

1. PĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, gali būti vykdomi prekių, paslaugų arba darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Šiuo būdu pirkimas gali būti vykdomas esant bent vienai iš PĮ 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nustatytos sąlygos yra alternatyvios, o ne kumuliatyvios (taikomos kartu).

1.1. PĮ  79 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos pirkimo paraiškos ar netinkami pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu:

• prieš vykdant neskelbiamas derybas buvo vykdomos atviro arba riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės procedūros. Dėl to, prieš vykdant neskelbiamas derybas, apie pirkimo vykdymą ir jo sąlygas turėjo būti skelbiama PĮ nustatyta tvarka;
• atviro arba riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės procedūros nebuvo užbaigtos pirkimo sutarties sudarymu, kadangi:

- iš viso nebuvo pateikta paraiškų (pasiūlymų). Kitaip sakant, nebuvo pirkimo dalyvių;

- visos pateiktos paraiškos (pasiūlymai) yra netinkamos (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 8-9 dalies komentarus). PĮ 79 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimas aiškintinas taip, kad:

o netinkama paraiška yra tokia, kai kandidatai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, dėl jų yra pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 8 dalies komentarą);

o  netinkamas pasiūlymas yra toks, kuris neatitinka reikalavimų dėl pirkimo objekto (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 9 dalies komentarą).

Paraiškos teikiamos riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės procedūrų metu (netaikoma atviram konkursui), todėl neskelbiamos derybos vykdomos esant kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų trūkumams.

Atviro konkurso atveju neskelbiamos derybos vykdomos tik esant trūkumų pasiūlyme siaurąja prasme. Atvejai, kai atviro konkurso atveju yra nustatomi nepriimtini pasiūlymai, t. y. kai pasiūlymas neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų; jame pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, išskyrus PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus atvejus; jis gautas pavėluotai; dėl jo perkantysis subjektas turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus; jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 6 dalies komentarą) nėra atskirai sureguliuoti, bet jeigu būtų mutatis mutandis taikomas VPĮ reguliavimas, tuomet būtų vykdomos skelbiamos derybos apie jas neskelbiant (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio komentarą).

• pirminės konkurso sąlygos yra nekeičiamos, vykdant neskelbiamas derybas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmines sąlygas nedalyvavo pirkime tiekėjai ar dalyvių (kandidatų) paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkamos, tai sąlyga, jog negali būti keičiamos pirminės konkurso sąlygos turi būti suprantama taip, kad yra leidžiami tokie pakeitimai, kurie reikalingi tam, kad būtų įvykdytos neskelbiamos derybos, pavyzdžiui, nurodoma, dėl kokių aspektų bus deramasi, nurodoma, kad gali būti vienas pasiūlymo vokas, o ne du ir pan. Be to, pagal ESTT suformuotą teismų praktiką^[4] leidžiami tokie pakeitimai, kurie nėra laikomi esminiais.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdė atliekų tvarkymo paslaugų pirkimą, kurio sąlygose nustatė, kad pasiūlymus vertins pagal vienos tonos atliekų sutvarkymo įkainį, apie kurį paskelbė 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyti 2016-2017 metų atliekų kiekiai tam, kad tiekėjai suprastų praeities duomenis. Dėl pateiktų netinkamų pasiūlymų perkantysis subjektas viešai paskelbė, jog pirkimo procedūros pasibaigė. Perkantysis subjektas 2019 m. sausio mėnesį pateikė kvietimus visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams pateikti pasiūlymus neskelbiamose derybose. Neskelbiamų derybų dokumentuose perkantysis subjektas nurodė papildomus praeities duomenis (2018 metų atliekų kiekius). Toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kai nurodomi atnaujinti duomenys, nepakeičia jų esmės, todėl leistini. Tačiau negali būti keičiami duomenys, pavyzdžiui, preliminarus numatomas įsigyti paslaugų kiekis, pobūdis, ir panašiai.

 

• perkantysis subjektas turi pranešti visiems tiekėjams apie jų paraiškų (pasiūlymų) netinkamumą, t. y. turi CVP IS priemonėmis pranešti pirkime dalyvavusiems tiekėjams apie kiekvieno iš jų pasiūlymo (paraiškos) atmetimą bei tai, jog procedūros pasibaigė, o taip pat apie pirkimo procedūrų pasibaigimą, pagal PĮ 102 straipsnio reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 102 straipsnio komentarą).

Vykdydamas neskelbiamas derybas pagal PĮ 79 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai ankstesniame pirkime buvo gautas bent vienas pasiūlymas), perkantysis subjektas neturi laisvės pasirinkti, kuriuos tiekėjus jis gali kviesti į neskelbiamas derybas. Dėl to privalomai derėtis turi būti kviečiami visi tiekėjai, kurių paraiškos (pasiūlymai) buvo netinkami. Kita vertus, jeigu nebuvo pateikta nei viena paraiška (pasiūlymas), tuomet perkantysis subjektas gali pasirikti tiekėją (-us), kuris (-ie) bus kviečiamas (-i) dalyvauti neskelbiamose derybose. Tačiau net ir šiuo atveju perkantysis subjektas turi siekti įgyvendinti pirkimų tikslus ir principus (PĮ 29 straipsnis). Pavyzdžiui, jei yra galimybė kviesti deryboms kelis tiekėjus ir bent tokiu būdu užtikrinti konkurenciją, lygiateisiškumą ir išvengti tiekėjų diskriminacijos, perkantysis subjektas būtent taip ir turėtų įgyvendinti jam suteiktą teisę nuspręsti, kiek ir kokius tiekėjus jis ketina pakviesti deryboms.

 

1.2. PĮ  79 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, jeigu perkama tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros ar techninio tobulinimo išlaidų ir jeigu toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose.

PĮ 79 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas, esant šioms sąlygoms kartu:

• Neskelbiamas derybas galima vykdyti tada, kai perkamos tam tikros specifinės prekės, kurios nėra prieinamos konkurencinėje rinkoje. Tokios perkamos prekės turi būti gaminamos ir (arba) parduodamos siekiant ne komercinių, bet mokslinių tikslų. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo PĮ 26 straipsnyje reglamentuojamos įstatymo netaikymo išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas nepatenka į PĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti PĮ 26 straipsnio komentarą) ir yra atliekamas tik perkančiojo subjekto poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra PĮ 26 straipsnio priemonė (paslaugos), o ne tikslas, kurio siekiama vykdomais pirkimais (prekės, skirtos paslaugoms teikti);
• tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba gauti pelno arba padengti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros ar techninio tobulinimo išlaidų bei toks pirkimas negali riboti konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose. Kitaip sakant, prekės įsigyjamos tik kaip prototipas, o ne masinės gamybos prekės urmu. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo inovacijų partnerystės pirkimo būdo, kurio tikslas yra inovacinio produkto sukūrimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatas, o finansavimas turėtų būti proporcingas gaunamam produktui (detaliau žiūrėti PĮ 81 straipsnio komentarą). Šiuo atveju mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos gali viršyti prekių kainą.

 

1.3. PĮ  79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą; b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.

Taigi, neskelbiamos derybos, taikant PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti vykdomos tokiu būdu, kad dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie perkančiajam subjektui galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto. Komentuojamos sąlygos (teisės norma) aiškinamos siaurai ir griežtai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai taikant neskelbiamų derybų būdą, ypač tinkamai nepagrindus aplinkybių, jog nėra kitų tiekėjų, tai laikoma esminiu pirkimų teisės pažeidimu^[5].  

Priežastys, dėl kurių kreipiamasi tik į vieną tiekėją:

• PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Ši sąlyga nustatyta atsižvelgiant į tai, kad menininko tapatybė iš principo lemia unikalų meno kūrinio pobūdį ir vertę. Kitaip tariant, komentuojamo punkto taikymas yra grįstas intuitu personae (liet. dėl asmens) principu, tai reiškia, kad sutartis yra sudaroma su konkrečiu asmeniu būtent dėl jo asmenybės (pavyzdžiui, yra tik vienas konkretus ar išskirtinis menininkas, meno trupė, orkestras ir pan.). Tai nereiškia, kad apskritai neegzistuoja kitų tokių tiekėjų, galinčių parduoti pirkimo objektą (pavyzdžiui, nutapyti paveikslą arba atlikti meno kūrinį), tačiau perkantysis subjektas siekia įsigyti būtent konkretaus tiekėjo (pavyzdžiui, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) kūrinio atlikimą, t. y. nors kūrinį objektyviai ir gali atlikti kitas orkestras, perkančiojo subjekto vertinimu, būtent nurodytas pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, išskirtiniu atlikimo braižu ar pan.);
• PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai konkurencija negalima dėl techninių priežasčių. Techninės priežastys aptariamu atveju turi būti itin detaliai pagrįstos, įskaitant, kodėl nėra pagrįstų alternatyvų ar pakaitalų, pavyzdžiui, naudojant alternatyvius platinimo kanalus, įskaitant esančius už perkančiojo subjekto valstybės narės ribų^[6], arba renkantis funkcijų atžvilgiu panašius darbus, prekes ir paslaugas (perkantysis subjektas turi atlikti rinkos tyrimą ar rinkos konsultaciją). Techninėmis priežastimis galėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, toks faktas, kad kitam ekonominės veiklos vykdytojui techniniu atžvilgiu beveik neįmanoma įvykdyti užduoties arba būtinybė, kad būtų naudojamasi tam tikromis priemonėmis, metodais, kuriuos turi tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Techninės priežastys taip pat gali būti susijusios su specialiais sąveikos reikalavimais, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti perkamų darbų, prekių ar paslaugų funkcinį tinkamumą. Tačiau sąveika turi būti suprantama siaurai ir tik įsigijimas iš vieno konkretaus tiekėjo patenkintų perkančiojo subjekto poreikius, pavyzdžiui, buvo pripažinta, kad poreikis, jog visoje valstybėje būtų vieno gamintojo sraigtasparniai, nebuvo tinkamas techninis pagrindimas, taip pat skirtingų tos pačios upės atkarpų tvarkymo darbai nėra taip susiję ir neatskiriami, kad negalėtų atlikti skirtingi rangovai, analogiškai buvo pripažinta, kad nėra pagrindo paslaugas įsigyti iš konkretaus arčiausiai esančio tiekėjo, kadangi nebuvo jokių įrodymų, jog atliekų vežimas į toliau esančią jėgainę darytų įtaką aplinkos apsaugai.^[7].
• PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nustatyta, kad tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas komentuojamu teisiniu pagrindu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą. Šiai neskelbiamų derybų vykdymo sąlygai taip pat taikomas reikalavimas, kad rinkoje negali būti alternatyvų ar pakaitalų perkamam objektui (prekėms, paslaugoms ar darbams), t. y. iš esmės susiklosto natūrali monopolija prekėms, paslaugoms ar darbams. Išimtinės teisės turi būti suprantamos griežtai, kadangi teisės aktais suteiktos išimtinės teisės ir prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas iš tokią teisę turinčio tiekėjo reguliuojamas PĮ 16 straipsnio 11 punkte (detaliau žiūrėti PĮ 16 straipsnio 11 punkto komentarą). Pavyzdžiui, pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[8] 9, 42 punktus tik techninį projektą parengęs projektuotojas gali jį koreguoti bei rengti darbo projektą. Dėl to, jeigu projektuotojas nėra perleidęs šių teisių arba nėra davęs sutikimo keisti jo parengtus sprendinius kitiems subjektams, atitinkamo projekto keitimo paslaugas galėtų suteikti tik šis projektuotojas ir jokie kiti tiekėjai dėl šių paslaugų negalėtų objektyviai konkuruoti. Tokiu atveju perkantysis subjektas galėtų pirkti atitinkamas paslaugas neskelbiamų derybų būdu komentuojamo punkto pagrindu.

1.4. PĮ  79 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkantysis subjektas negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiojo subjekto.

Taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant šioms sąlygoms kartu^[9]:

• pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik itin tokios, į kurias reikia reaguoti itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais PĮ nustatytais terminais. Dėl to perkantysis subjektas pirmiau turi įvertinti, ar nėra galimybės taikyti sutrumpintus terminus kitiems pirkimo būdams, pavyzdžiui, atviras konkursas gali būti vykdomas sutrumpintais terminais dėl skubos aplinkybių (detaliau žiūrėti PĮ 70 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tuo atveju, kai ir sutrumpinti terminai yra pernelyg ilgi, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos, tačiau tik tuomet, jeigu egzistuoja ir kitos komentuojamos teisinės sąlygos.
• skuba atsirado dėl nenumatytos aplinkybės. Be to, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiojo subjekto. ESTT byloje Komisija prieš Italiją^[10] buvo vertinamas sraigtasparnių, skirtų miškų gesinimui, pirkimas iš vieno tiekėjo. ESTT pažymėjo, kad gaisrai vasarą pietų Europoje negali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, t. y. įprastiniai sezoniniai įvykiai nepripažįstami nenumatytomis aplinkybėmis. Kita vertus, generalinis advokatas šioje byloje^[11] pažymėjo, kad tais atvejais, kai gaisrų intensyvumas yra ypač neįprastas netgi pietų Europos vasaroms ir valstybė netgi turi paskelbti neįprastąją padėtį, tuomet aplinkybės galėtų būti pripažintos nenumatytomis. Kitoje ESTT byloje^[12], kurioje perkantysis subjektas pirko upės priežiūros vienoje dalyje darbus iš tiekėjo, kuris prižiūri kitą tos pačios upės dalį, buvo nurodyta, kad nebuvo jokios skubos užtikrinti potvynių prevenciją, kadangi pirmoji sutartis buvo sudaryta žymiai anksčiau ir pati perkantysis subjektas planavo sutartis sudaryti etapais. ESTT byloje Komisija prieš Italiją ^[13] buvo pažymėta, kad itin didelės skuba neegzistavo, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas tarp procedūros ir sutarties sudarymo. LAT nagrinėtoje byloje^[14] taip pat pažymėjo, kad valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Taip pat skuba negali priklausyti nuo pačios perkančiojo subjekto veiksmų ar neveikimo, t. y. nuo jos valios, neapdairumo ir pan.

 

Pavyzdys, kai aplinkybės priklauso nuo perkančiosios organizacijos

Perkantysis subjektas turi sudaręs darbuotojų nuolatinio maitinimo paslaugų sutartį. Paslaugos pagal šią sutartį yra teikiamos iki birželio 21 dienos. Perkantysis subjektas birželio 30 dieną nustatė, kad neturi galiojančios maitinimo paslaugų sutarties ir siekia neskelbiamų derybų būdu įvykdyti pirkimą. Tačiau tokiu atveju perkantysis subjektas turėjo vykdyti turimų sutarčių priežiūrą ir nustatyti, kada baigiasi ankstesnės sutarties galiojimas bei tinkamai suplanuoti maitinimo paslaugų pirkimą taip, kad pasibaigus ankstesnei sutarčiai, jau būtų sudaroma nauja sutartis. Dėl to ypatinga skuba tokiais atvejais priklauso nuo perkančiojo subjekto netinkamo sutarčių valdymo ir negali būti taikoma neskelbiamų derybų išimtis.

 

• yra priežastinis ryšys tarp skubos ir nenumatytų aplinkybių. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar subjekto veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Taigi, sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys, reikia nustatyti, ar būtent perkančiojo subjekto nurodytos nenumatytos aplinkybės lėmė itin didelę skubą bei tai, ar nėra skuba pernelyg nutolusi nuo nenumatytų aplinkybių.

 

Pavyzdys

2019 m. sausio mėn. Baltijos jūroje buvo kilusi itin didelė audra, kuri nuplovė pakrantės smėlį. Perkantysis subjektas, nustatė, kad įvyko nenumatytos aplinkybės, t. y. dėl itin didelės audros nuplautas smėlis ir reikia atkurti pakrantę. Tačiau žiemos mėnesiais nuplautas pajūrio smėlis nebus atkuriamas dėl oro sąlygų ir ne greitai įgyvendintino poreikio, todėl nėra priežastinio ryšio tarp nenumatytų aplinkybių ir itin didelės skubos. Kitaip sakant, perkantysis subjektas gali kitais pirkimo būdais įsigyti smėlio ruožo atkūrimo paslaugas (darbus), kurios bet kuriuo atveju bus atliekamos ne žiemos metu.

 

2. PĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomos neskelbiamos derybos dėl to, kad tik vienas subjektas gali suteikti paslaugas, prekes ar darbus (PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčių reguliavimas).

PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose įtvirtinta galimybė prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš vieno tiekėjo, kai nėra konkurencijos dėl techninių priežasčių ar išimtinių teisių apsaugos.

Sąlygos, kurias perkantysis subjektas turi papildomai įvertinti, jeigu ji pageidauja pirkimą vykdyti nurodytais teisiniais pagrindais, yra:

-   perkamų prekių, paslaugų ar darbų alternatyvų ar pakaitalų tinkamumo įvertinimas. Kitaip sakant, perkantysis subjektas turi įvertinti, ar būtų priimtinas ir jo poreikius patenkintų lygiavertis, panašus pirkimo objektas, kuris teikiamas rinkoje esant tiekėjų konkurencijai. Tokiu atveju, jeigu tinkami alternatyvūs ar pakeičiami pirkimo objektai, tuomet negali būti vykdomos neskelbiamos derybos PĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčių pagrindu;

-   konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas pačios perkančiojo subjekto, jam dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas turi įvertinti, ar techninės specifikacijos reikalavimai atitinka PĮ 50 straipsnio reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą).

Dėl šios priežasties perkantiesiems subjektams siūlytina atlikti rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti PĮ 39 straipsnio komentarą) bei įsitikinti, kad iš tikrųjų yra tik vienas tiekėjas, galintis pasiūlyti pirkimo objektą.

 

Pavyzdys, kai galima neskelbiamų derybų būdą grįsti techninėmis priežastimis

Perkantysis subjektas įsigijo IT sistemą iš konkretaus gamintojo, kai pati sistema nebuvo perduota perkančiajam subjektui. IT sistemos gamintojui priklauso visos intelektinės nuosavybės teisės ir tik šis subjektas gali naudotis teisėmis, įskaitant IT sistemos modifikavimą, naujų funkcionalumų sukūrimą. To dėl perkantysis subjektas turi teisę neskelbiamų derybų būdu iš to paties gamintojo pirkti IT sistemos naujų funkcionalumų įdiegimo paslaugas.

 

Pavyzdys, kai negalima neskelbiamų derybų būdą grįsti techninėmis priežastimis

Perkantysis subjektas turi analizatorių, kuris naudoja konkrečius reagentus. Reagentus šiam analizatoriui gali parduoti tik konkretus tiekėjas. Kita vertus, kiti tiekėjai gali pasiūlyti kitus reagentus ir analizatorių panaudą. Dėl šios priežasties perkantysis subjektas negali remtis turimo analizatoriaus ypatybėmis, kai siekia įsigyti reagentus.

 

3. PĮ 79 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti neskelbiamų derybų būdu vykdomi prekių pirkimai.

PĮ 79 straipsnio 3 dalies sąlygos taikomos tik prekių pirkimams, todėl paslaugų ir darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami.

Prekių pirkimas turi atitikti bent vieną iš PĮ 79 straipsnio 3 dalies sąlygų:

3.1. PĮ  79 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu perkantysis subjektas pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės yra įsigyjamos iš tiekėjo, iš kurio perkantysis subjektas pagal ankstesnę pirkimo sutartį jau pirko prekių. Tokiu būdu perkantysis subjektas, vykdydamas ankstesnį pirkimą, pagal kurį sudaryta ankstesnė pirkimo sutartis, užtikrino pirkimų principus (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), kadangi apie ankstesnį pirkimą buvo viešai paskelbta, be to, pagal viešai paskelbtas pirkimo sąlygas buvo objektyviai atrinktas pirkimo laimėtojas;
• perkantysis subjektas įsigyja tų pačių prekių, kurios buvo perkamos pagal ankstesnę su tiekėju sudarytą pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad iš tiekėjo negali būti perkamos bet kurios kitos jo siūlomos prekės, o tik tos, dėl kurių jau buvo sudaryta ankstesnė pirkimo sutartis;
• papildomų prekių įsigijimo tikslas yra iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, pavyzdžiui, pakeisti sugedusią ir nepataisomą prekę nauja preke ar įsigyti papildomą tapačią prekę dėl to, jog padidėjo perkančiojo subjekto poreikis (pavyzdžiui, padaugėjo darbuotojų, atsirado nauja vidaus tvarka ar teisinis reguliavimas, kuris lemia didesnį poreikį);
• perkantysis subjektas negali kreiptis į kitus tiekėjus dėl pirkimo sutarties sudarymo, kadangi pakeitus tiekėją, perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Vertinant tai, kas yra laikytina dideliais techniniais eksploatacijos ir priežiūros sunkumais, reikėtų atsižvelgti į tai, ar perkant skirtingas technines charakteristikas turinčias prekes iš esmės būtų galimas jas suderinti su turimomis prekėmis. Pavyzdžiui, nepakanka vien tik perkančiojo subjekto pripratimo naudoti konkrečias prekes, o turi būti objektyviai neįmanoma pakeisti prekių kitomis, užtikrinant tiekėjų konkurenciją. Perkantysis subjektas privalo pagrįsti aplinkybių, kuriomis jis grindžia neskelbiamų derybų vykdymą, buvimą objektyviais duomenimis. Taigi, perkantysis subjektas kaip ir PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčių atveju, turi įrodyti, kad yra nepriimtinos alternatyvios, analogiškos prekės (detaliau žiūrėti PĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčių, 2 dalies komentarą). Šiuo atveju išimtinės teisės teikti papildomas prekes atsiranda dėl ankstesnių prekių tiekimo, todėl perkantysis subjektas turi atskirti PĮ 89 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlygas nuo PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčių reikalavimų.

PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kai galima taikyti neskelbiamas derybas yra panaši į PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą) tuo, jog perkama iš to tiekėjo, iš kurio perkantysis subjektas jau yra įsigijęs prekių. Kita vertus, PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų negalima sutapatinti su PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi sutarties keitimas galimas tik nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, tuo tarpu PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomas sutarčiai jau pasibaigus („pagal ankstesnę sutartį“). Be to, taikant PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punktą, perkantysis subjektas turi nustatyti tikslingumą įsigyti papildomų prekių, t. y. nepakanka tik įtvirtintos galimybės, o perkančiajam subjektui objektyviai turi kilti poreikis įsigyti papildomas prekes.

 

3.2. PĮ  79 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje.

Atviro konkurso ar kita analogiškos prigimties procedūra netikslinga, kai prekės perkamos tiesiogiai prekių biržoje, įskaitant tokiose biržos prekių prekybos platformose, kaip antai žemės ūkio produktų, žaliavų ir energijos produktų biržos, kai reguliuojama ir prižiūrima daugiašalė prekybos sistema natūraliai užtikrina rinkos kainas.

3.3. PĮ  79 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, jeigu yra trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą.

PĮ 79 straipsnio 3 dalies 3 punktas taikomas, kai yra šios sąlygos:

• susiklosto palankios sąlygos. Šių sąlygų apibrėžimas nėra pateikiamas, todėl tai sprendžia pats perkantysis subjektas, pavyzdžiui, jeigu tiekėjas uždaro savo padalinį ir perkelia veiklą kitur, todėl itin žemomis kainomis gali parduoti padalinio turtą;
• Palankios sąlygos turi būti trumpalaikės, kitaip sakant, tai turi būti vienkartinis atvejis, kuris trunka neilgą laiko tarpą ir perkantysis subjektas tuo momentu nepasinaudojęs aplinkybėmis, kitos tokios galimybės neturėtų;
• prekių kaina turi būti daug mažesnė už rinkos kainą, taigi, perkantysis subjektas turi atlikti rinkos tyrimą, patikrinti, ar dėl palankių trumpalaikių aplinkybių, kainos tikrai sumažėjo. Jeigu rinkoje siūlomos panašios ar žemesnės kainos, tuomet neskelbiamos derybos negali būti vykdomos šiuo pagrindu.

3.4. PĮ 79 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

Neskelbiamos derybos perkant prekes gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• prekės įsigyjamos ypač palankiomis sąlygomis. Tokiais atvejais prekės dažnai yra parduodamos už ženkliai palankesnes nei įprastos rinkos sąlygos (pavyzdžiui, už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą), kadangi siekiama kaip galima greičiau parduoti tiekėjo turtą, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai;
• prekių pardavėjas turi specifinį statusą, t. y. yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (detaliau dėl kiekvieno statuso reikšmės žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos vykdomos būtent dėl tiekėjo statuso ypatybių, t. y. dėl to, kad tiekėjas „išeina iš rinkos“^[15]. Taikant PĮ 79 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą sąlygą, perkantysis subjektas, akivaizdu, negali tikrinti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindo, kadangi nei vienas iš tiekėjo jo neatitiktų (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto pašalinimo pagrindas nėra privalomas, todėl siūlytina perkantiesiems subjektams, kvietime jo neįtvirtinti).

 

4. PĮ 79 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kurios taikomos, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos po projekto konkurso procedūros.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik po projekto konkurso, kuris buvo vykdytas, vadovaujantis PĮ įtvirtinta tvarka ir sąlygomis (detaliau žiūrėti PĮ 84-85 straipsnio komentarą).

PĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad perkantysis subjektas, įvykdęs projekto konkursą bei atrinkęs geriausius projektus (planus), gali paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (detaliau žiūrėti PĮ 84 straipsnio 2 dalies komentarą). PĮ 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai turi būti vykdomas antrasis etapas po projekto konkurso prizininkų nustatymo, t. y. vedamos derybos su laimėtoju ar visais prizininkais, priklausomai nuo perkančiojo subjekto pasirinkto modelio (detaliau žiūrėti PĮ 84 straipsnio komentarą).

5. PĮ 79 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kai neskelbiamos derybos yra vykdomos dėl naujų panašių paslaugų ar darbų iš to paties tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta pirkimo sutartis.

PĮ 79 straipsnio 5 dalies tvarka taikoma tik paslaugų ar darbų pirkimams, todėl prekių pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami, o turi būti taikomas PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punktas (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio 3 dalies 1 punkto komentarą).

Neskelbiamos derybos komentuojamu teisiniu pagrindu gali būti vykdomos esant visoms šioms sąlygoms kartu:

• perkamos naujos paslaugos ar darbai, kurie yra panašūs į jau įsigytas paslaugas ar darbus. Taigi, perkantysis subjektas negali pirkti visiškai skirtingų paslaugų ar darbų, pavyzdžiui, jeigu yra įsigyjami pastato statybos darbai, tai želdinių tvarkymo darbai, kurie nebuvo nustatyti pirkime, negali būti įsigyjami. Taip pat ši sąlyga reiškia, kad prieš įsigyjant papildomas panašias paslaugas ar darbus turi būti įvykdytas pirkimas, kuriame apibrėžti darbai ir paslaugos, į kuriuos panašūs bus įsigyjami papildomai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, sąžiningą konkurenciją (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Atitinkamai todėl terminas panašūs aiškinamas siaurinamai ir griežtai;
• PĮ 79 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlyga:

-  visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui^[16], dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti. Taigi pirminiame pirkime turėjo būti nurodytas perkančiojo subjekto įgyvendinamas projektas, kuriam skirti darbai ir paslaugos.

-  pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai. Taigi, apie papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybę turi būti pranešta visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams. Tokiu būdu visi tiekėjai galėjo tinkamai įsivertinti savo galimybes dalyvauti pirkime, o atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo nėra jam suteikiamos išimtinės ir geresnės galimybės negu kitiems tiekėjams, kadangi tokia galimybė buvo tinkamai visiems išviešinta;

• PĮ 79 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga – pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą PĮ nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę. Tai reiškia, kad ne tik pirkimo dokumentuose, bet ir pirkimo skelbime turi būti nustatyta papildomų darbų ar paslaugų įsigijimo galimybė. Taip pat pagal PĮ 12 ir 13 straipsnio normas (detaliau žiūrėti PĮ 12-13 straipsnio komentarą) turi būti tinkamai apskaičiuota numatoma pirkimo vertė ir tinkamai pasirinkta pirkimo rūšis, t. y. įskaičiuojami ir visi papildomi darbai bei paslaugos jau vykdant skelbiamą pirkimą;

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas numatė paslaugų, kurių vertė yra 400 000 Eur (vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertę, todėl galimai būtų vykdomas supaprastintas pirkimas), pirkimą. Taip pat perkančioji organizacija, numatė, kad papildomai tų pačių paslaugų gali įsigyti iki 35 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad planuojant pirkimą, turi būti sudėtos šios vertės (400 000 +35 000= 435 000). Kadangi bendrai šios vertės viršija tarptautinės vertės pirkimų ribą (428 000 Eur), tai turi būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas. Taigi ir neskelbiamos derybos, jei jos būtų vykdomos, dėl 35 000 Eur būtų tarptautinės vertės.

 

PĮ 79 straipsnio 5 dalis, kai galima taikyti neskelbiamas derybas, yra panaši į PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kuomet gali būti pakeičiama pradinė pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą) tuo, kad perkama iš tiekėjo, iš kurio perkančioji organizacija jau buvo įsigijusi prekių.

ESTT analizuoti pavyzdžiai:

• ESTT byloje Komisija prieš Italiją^[17] buvo konstatuota, kad nebuvo nei vienos iš sąlygų (Lietuvoje įtvirtintų PĮ 79 straipsnio 5 dalyje) skirti konkrečiam subjektui sutartį dėl kelio praplatinimo ir sujungimo su kitais keliais, kai tokių galimybių nebuvo nustatytų pirkimo dokumentuose, o tiekėjas tik derybų metu pasiūlė didesnę darbų apimtį, t. y. perkantysis subjektas derėjosi išimtinai tik su vienu tiekėju dėl šių sąlygų.
• ESTT byloje Komisija prieš Ispaniją^[18] buvo spręstas klausimas, ar gali tiekėjai procedūrų metu pagerinti savo pasiūlymus ir taip perimti didesnę dalį kelio priežiūros, ESTT konstatavo, kad tokiu atveju vis tiek laikoma, kad papildomi darbai buvo skirti be pirkimo procedūrų ir pažeistos neskelbiamų derybų sąlygos.
• ESTT Komisija prieš Italiją byloje^[19] kilo ginčas dėl 3 metų skaičiavimo termino pradžios. Italija laikėsi pozicijos, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinių darbų pabaigos, tuo tarpu ESTT laikėsi pozicijos, kad 3 metai skaičiuojami nuo pagrindinės sutarties sudarymo, o ne įvykdymo.

 

6. PĮ 79 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti atvejai, kai vykdomos supaprastintos neskelbiamos derybos.

Kadangi neskelbiamos derybos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalį vykdomos tik supaprastintiems pirkimams, todėl tarptautinės vertės pirkimai negali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, esant nurodytoms sąlygoms.

 

6.1. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

Reprezentacinės išlaidos nėra tiksliai apibrėžtos PĮ 79 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 919 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklių 2 punktu, kur nurodyta, kad reprezentacinės išlaidos – atstovavimo išlaidos šalies viduje ir užsienyje. Joms priskiriama: užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidos (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms); užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidos (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos); darbo susitikimų išlaidos (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos); išlaidos atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis; išlaidos vizitinėms kortelėms, reprezentaciniams suvenyrams, lipdukams ir leidiniams; išlaidos, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms); oficialiam vizitui raštiškai pakviesto Lietuvos Respublikos oficialaus asmens sutuoktinio ar kito lydinčio šeimos nario, vizito metu atliekančio atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, vykimo į vizito vietą ir atgal visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos.

Reprezentacinėms išlaidoms nepriskiriama: užsienio specialistų, dirbančių Lietuvos Respublikoje pagal susitarimą, maitinimo ir nakvynės išlaidos; įstaigų švenčių, konkursų, sporto varžybų, parodų, mugių, festivalių, koncertų, kitų renginių rengimo išlaidos, kai jos daromos iš specialiai išvardytiems renginiams rengti numatytų lėšų.

Taigi pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 1 punktą gali būti perkamos ne bet kurios prekės ar paslaugos, bet būtent tokios, kurios yra skirtos reprezentuoti perkantįjį subjektą.

 

Pavyzdys

Lietuvos perkantysis subjektas užsienio delegatams įteikė knygų apie Lietuvą. Atskiras reprezentacinis renginys nebuvo organizuojamas. Tokių dovanų išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms, nes dovana pristato Lietuvą, todėl šios knygos įsigijimas galimas neskelbiamų derybų būdu.

 

6.2. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai.

PĮ 79 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, yra vienetiniai objektai, turintys meninę – istorinę reikšmę, dėl jų teikimo objektyviai negali būti konkuruojama, kadangi tokį pirkimo objektą turi konkretus tiekėjas. Dėl šios priežasties perkantysis subjektas gali vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

PĮ 79 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyti pirkimo objektai: laikraščiai ir žurnalai, rengiami konkrečiomis temomis, yra intelektinės veiklos rezultatas. Dėl šios priežasties perkančiajam subjektui svarbu įsigyti konkrečiomis temomis publikuojamą laikraštį ar žurnalą. Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkantysis subjektas šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

 

6.3. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės iš valstybės rezervo.

Valstybės rezervo samprata nėra pateikiama PĮ 79 straipsnio 6 dalies 3 punkte, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad valstybės rezervas – tai mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos lėšos; valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos; materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis.

Būtent Valstybės rezervo įstatyme yra įtvirtinta šių objektų kaupimo, tvarkymo tvarka, todėl perkantieji subjektai, remiantis šio įstatymo normomis bei PĮ 89 straipsnio 6 dalies 3 punktu, gali įsigyti reikiamų prekių. Perkantieji subjektai prekių iš valstybės rezervo gali įsigyti tik Valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti.

 

6.4. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis.

PĮ 79 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyti pirkimo objektai: licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis, turi vertę kaip intelektinės veiklos rezultatai. Licencijas gali išduoti tik konkretus tiekėjas, kuris sukūrė konkrečią bazę ir (ar) turi jos valdymo ir (arba) intelektines nuosavybės teises. Perkančiajam subjektui svarbu įsigyti konkrečios dokumentų ar duomenų (informacinės) bazės licenciją, kuri suteiktų prieigą prie perkančiojo subjekto poreikius tenkinančių dokumentų ar duomenų (informacijos). Kadangi nėra atitinkamų pirkimo objektų pakaitalų ar alternatyvų, tai perkantysis subjektas šiuos objektus įsigyja neskelbiamų derybų būdu iš konkretaus tiekėjo.

 

6.5. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 5 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra mokymų ir konferencijų paslaugos. Mokymai ir konferencijos yra suprantami kaip būdai, kuriais perduodamos žinios, informacija, patirtis ir naujausios tendencijos klausytojams aktualiomis temomis. Mokymai ir konferencijos organizuojami kaip renginiai, į kuriuos kviečiami klausytojai bei lektoriai, kurie perduoda žinias, informaciją, patirtį;
• pirkimo objektas yra skirtas perkančiojo subjekto darbuotojams. Taigi, asmenų, kuriems teikiamos mokymų ir (ar) konferencijų paslaugos, yra siauras, siekiama, kad tik perkančiojo subjekto organizacijoje dirbantiems fiziniams asmenims šios paslaugos būtų perkamos neskelbiamų derybų būdu.

Atsižvelgiant į tai, yra aktualu, kad žiniomis, informacija ir patirtimi dalintųsi būtent konkrečios srities specialistas, kurio konkretus dalyvavimas suteikia vertę dėl to asmens žinių, patirties, todėl kreipiamasi neskelbiamų derybų būdu į šį subjektą (lektorių) dėl paslaugų teikimo.

 

6.5. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 6 punktą, kai pirkimo objektas yra nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos, t. y. paslaugos, kurias teikiant nėra sukuriamas materialus rezultatas, o įsigyjamos intelektinės paslaugos, kurioms teikti reikalingos konkretaus asmens turimos žinios, patirtis, kompetencija suteikti šias paslaugas. Intelektinės paslaugos taip pat tiksliai apibrėžtos pagal paslaugas teikiantį subjektą, t. y. ekspertų komisijos, komitetai, tarybų nariai, taip pat jų pasitelkiami ekspertai.

Atsižvelgiant į tiekėjų subjektiškumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 6 punktą perkamos ne įprastinės, o specifinės ekspertinės paslaugos, kurias pagal turinį ar teisinius reikalavimus gali suteikti ne pavienis ekspertas, o atitinkamo reikalo žinovų grupė. Dėl to, pavyzdžiui, statinio griūties ekspertizės paslaugos neįsigytinos pagal pirmiau nurodytą PĮ nuostatą.

 

6.7. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės, jeigu jos gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 7 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkamos prekės. Taigi, PĮ 79 straipsnio 6 dalies 7 punktas netaikomas, kai perkantysis subjektas siekia įsigyti paslaugas ar darbus;
• prekių gaminimo ir (ar) naudojimo tikslas yra moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra. Ši sąlyga atskiria neskelbiamų derybų būdą nuo PĮ 26 straipsnio išimties, kuomet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimas iš viso nepatenka į PĮ reguliavimo sritį (detaliau žiūrėti PĮ 26 straipsnio komentarą), yra atliekamas tik perkančiojo subjekto poreikiams tenkinti, t. y. moksliniai tyrimai, eksperimentai, studijos ar eksperimentinė plėtra yra PĮ 26 straipsnio priemonė (paslaugos), o ne prekė.

 

6.8. PĮ 79 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytais atvejais.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 8 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• perkantysis subjektas patvirtino mažos vertės pirkimų aprašą, kuriame nustatytas neskelbiamų derybų būdas^[20]. Taigi, perkantysis subjektas turi aiškiai ir tiksliai nustatyti, kad taikomas neskelbiamų derybų būdas, įsigyti konkretų pirkimo objektą;
• vykdomas mažos vertės pirkimas (detaliau dėl mažos vertės pirkimo žiūrėti PĮ 12 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

6.9. PĮ  79 straipsnio 6 dalies 9 punkte nustatyta, kad supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos, kai perkamos keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.

Neskelbiamos derybos gali būti vykdomos pagal PĮ 79 straipsnio 6 dalies 9 punktą, esant šioms sąlygoms kartu:

• pirkimo objektas yra keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos. Taigi paslaugos turi būti specifinės, skirtos konkrečiam tikslui, t. y. susijusios su tarnybine komandiruote. Tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją^[21];
• perkamos paslaugos iš specifinio subjekto, t. y. iš tiesioginio paslaugos teikėjo. Tai reiškia, kad paslaugos, kurios yra įsigyjamos per tarpininką, kelionių organizatorių, turi būti perkamos taikant kitus pirkimo būdus, užtikrinančius konkurenciją. Tuo tarpu, jeigu įsigyjamas konkretus kelionės bilietas iš vežėjo, pavyzdžiui, traukinio bilietas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, lėktuvo bilietas iš Air Baltic, Wizzair, Lufthansa, nakvynė konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, konkrečiame viešbutyje, tai gali būti atliekama neskelbiamų derybų būdu.

---