76 straipsnis. Konkurencinio dialogo vykdymas

1. Perkantysis subjektas pirkimą konkurencinio dialogo būdu gali atlikti visais atvejais.

2. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, dialoge gali dalyvauti tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.

3. Perkantysis subjektas konkurencinį dialogą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiojo subjekto poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

4. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

5. Perkantysis subjektas konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

 

PĮ 76 straipsnyje^[1] yra nustatyta konkurencinio dialogo vykdymo tvarka, galimi taikyti pasiūlymų vertinimo kriterijai.

Konkurencinio dialogo pasirinkimo tikslas – perkančiojo subjekto siekis išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, apsvarstant visas pirkimo objekto, taip pat pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su kiekvienu kandidatu.

Nors konkurencinio dialogo sąvoka nėra pateikta PĮ, galima daryti išvadą, kad konkurencinis dialogas yra pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkantysis subjektas veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdamas atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jo reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti PĮ 78 straipsnio komentarą).  

Konkurencinis dialogas įprastai naudojamas vystant didelės apimties ir (ar) kompleksinius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, tuo pačiu pirkimu įsigyjant tiek darbus, tiek ir paslaugas arba įsigyjant daugiau, nei vienos rūšies paslaugas, įsigyjant inovatyvias prekes. Taip pat konkurencinis dialogas naudojamas organizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektų įgyvendinimą. Konkurencinį dialogą galima vykdyti visais atvejais, PĮ 76 straipsnyje nustatyta tvarka ir eiliškumu.

Konkurencinio dialogo procedūra turi panašumų į skelbiamų derybų procedūrą (detaliau žiūrėti PĮ 73 – 75 straipsnių komentarus). Abi procedūros yra susijusios ne su vienkartiniu tiekėjų pasiūlymų gavimu, tačiau su derybomis (dialogu) dėl siūlomo pirkimo objekto, jo kainos ir kt. Abi procedūros vyksta atskirais etapais. Vis dėlto perkančiajai organizacijai pasirenkant, kokiu būdu vykdyti pirkimą – konkurencinio dialogo ar skelbiamų derybų būdu, svarbu atsižvelgti į šių pirkimo būdų skirtumus.

Skelbiamų derybų pirkimo būdas gali būti palankesnis tuo atveju, jei perkančioji organizacija nebūtinai ketina vykdyti derybas, pasilikdama teisę pirkimo laimėtoją atrinkti vieno etapo procedūros pagalba^[2].

Konkurencinio dialogo esmė yra perkančiajai organizacijai įvertinti ir identifikuoti jos poreikius atitinkantį pirkimo objektą, tuo tarpu pirkimą atliekant skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija jau skelbdama pirkimą turi tiksliai žinoti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikiamo pirkimo objekto techninę specifikaciją. Skelbiamų derybų pirkimo būdas nėra toks lankstus, kaip konkurencinio dialogo būdas, kurio metu perkančioji organizacija turi platesnes galimybes koreguoti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui. Priešingai nei konkurencinio dialogo atveju, skelbiamų derybų atveju perkančioji organizacija negali leisti tiekėjams keisti savo galutinių pasiūlymų, išskyrus PĮ 58 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio ir 64 straipsnio komentarus).

Perkantysis subjektas įprastai pasirenka pirkimą vykdyti konkurencinio dialogo būdu tais atvejais, kai negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiojo subjekto poreikius arba tikslus. Perkantieji subjektai susiduria su situacijomis, kai arba jie apskritai negali apibrėžti techninių, teisinių, finansinių ar kitų priemonių, kurios taikomos jų norimam tikslui pasiekti, arba,  kai jie negali nustatyti, kuris iš galimų sprendinių geriausiai patenkins jo poreikius, arba kai nėra aiškios finansavimo sąlygos, įskaitant perkančiojo subjekto galimi finansiniai įsipareigojimai, ar kai reikia daugiau lankstumo derantis su tiekėjais dėl pirkimo sutarties sąlygų, įskaitant dėl rizikų įgyvendinant sutartį perdavimo tiekėjui^[3],[4]. Dialogo tikslas yra identifikuoti ir nustatyti labiausiai perkančiojo subjekto poreikius atitinkantį sprendinį. Dialogas yra vienas lanksčiausių pirkimo būdų, kuriame, siekiant bendradarbiauti su kandidatais, diskutuojama (deramasi) apie galimus sprendinius, išgryninamos idėjos ir perkančiojo subjekto galimybės. Dialogo metu kandidatas ir perkantysis subjektas gali derėtis dėl konkretaus sprendinio ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kandidatas gali prezentacija ar bet kokiu kitu būdu pristatyti siūlomą sprendinį, prašyti paaiškinti perkančiojo subjekto poreikius. Dialogo procedūra vykdoma tol, kol perkantysis subjektas supras ir išsiaiškins jo poreikius ir reikalavimus atitinkantį sprendinį ar kelis sprendinius.

Tuo atveju, jei perkantysis subjektas tiksliai žino (turi žinoti) pirkimo objekto techninius reikalavimus, kurie patenkintų jos poreikius, konkurencinio dialogo vykdymas nėra prasmingas, kadangi jo tikslas iš esmės yra išsiaiškinti, kokie rinkoje tiekėjų siūlomi sprendiniai ar prekės geriausiai atitiktų perkančiojo subjekto poreikius. Kitaip tariant, konkurencinio dialogo esmė yra perkančiajam subjektui suprasti savo poreikius ir rasti bei įsigyti tiekėjų siūlomus sprendinius, patenkinančius šiuos poreikius.

Konkurencinį dialogą taip pat galima vykdyti, kai rinkoje siūlomas produktas negali visiškai patenkinti perkančiojo subjekto poreikių ir tokį produktą reikėtų patobulinti, kad jis būtų tinkamas; reikalingi dizaino ar inovatyvūs sprendimai; būtinos derybos dėl produkto pobūdžio, jo sudėtingumo, teisinių ar finansinių sąlygų; techninės specifikacijos negali būti aprašytos pateikiant nuorodas į esamus standartus, Europos techninius liudijimus ir pan.; kai vykdant atvirą ar ribotą konkursą buvo gauti nepriimtini pasiūlymai, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos^[5].

Atsižvelgiant į tai, kad konkurencinis dialogas vykdomas sudėtinguose, didelės apimties ar kompleksiškuose projektuose, paprastai ir siekiant pritraukti tiekėjus iš kitų valstybių, rekomenduojama perkančiajam subjektui iš karto numatyti lėšas, skirtas pirkimo dokumentų, jų paaiškinimų vertimams, o taip pat sinchroninio vertimo išlaidas dialogo vykdymo metu.

 

1. PĮ 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pirkimą konkurencinio dialogo būdu perkantysis subjektas gali atlikti visais atvejais.

Perkantiesiems subjektams, priešingai nei perkančiosioms organizacijoms VPĮ 68 straipsnyje nustatyta tvarka, konkurencinį dialogą leidžiama vykdyti visais atvejais, kadangi komunaliniame sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai, dėl savo veiklos pobūdžio, dažniau įsigyja nestandartines prekes, paslaugas ar darbus, kurių ir kokių tikslų poreikį perkantysis subjektas gali išsiaiškinti tik konkurencinio dialogo būdu.

 

2. PĮ 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta konkurencinio dialogo taikymo apimtis tiekėjų atžvilgiu, nustatant, kad paraišką dalyvauti konkurenciniame dialoge gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, t. y. suinteresuotų tiekėjų skaičius negali būti ribojamas. Kitaip tariant, teisė atsiliepti į skelbimą apie konkurencinį dialogą suteikiama kiekvienam rinkoje veikiančiam tiekėjui, jeigu jis atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tokiems tiekėjams negali būti nustatyta jokių apribojimų pateikti paraišką, jei jie atitinka pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus.

Komentuojamoje PĮ 76 straipsnio 2 dalies sąvoka dialoge gali dalyvauti tik perkančiojo subjekto pakviesti tiekėjai reiškia, kad tik tie (suinteresuoti) tiekėjai, kurie, pirma, perkančiojo subjekto nustatyta tvarka pateikė paraišką ir, antra, atitiko perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus  (detaliau žiūrėti PĮ 76 straipsnio 3 dalies komentarą), turi būti pakviesti dalyvauti dialoge. Tai reiškia, kad dialoge negali dalyvauti tiekėjai, kurie neatitinka pastarųjų dviejų sąlygų.

Pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu, perkantysis subjektas visų pirma privalo patikrinti pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pagal PĮ 59 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą), taip pat jų atitiktį dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal PĮ 59 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą) bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų  atitiktį, jei šie reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose pagal PĮ 60 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą).

Perkantysis subjektas privalo prašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti šių tiekėjų paraiškas pagal PĮ 58 straipsnio 3 dalį (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 3 dalies komentarą). Tik tie tiekėjai, kurie atitinka pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimus bei, jei taikoma, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimus, taip pat, kurie tinkamai paaiškino, patikslino savo pasiūlymus, gali būti kviečiami dalyvauti dialoge.

 

3. PĮ 76 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta konkurencinio dialogo procedūros vykdymo tvarka ir eiliškumas.

Prieš pradėdamas vykdyti konkurencinio dialogo pirkimą perkantysis subjektas turėtų pasirengti konkurencinio dialogo vykdymui ir pirkimo dokumentuose nustatyti ne tik PĮ 48 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, tačiau taip pat nustatyti dialogo tikslus, trukmę, etapus ir kitas reikšmingas dialogo vykdymo sąlygas.

PĮ 48 ir 49 straipsniuose nustatyta perkančiojo subjekto teisė organizuoti susitikimus su tiekėjais. Dėl to atsižvelgiant į konkurencinio dialogo procedūros sudėtingumą, rekomenduojama perkančiajam subjektui organizuoti susitikimus prieš kiekvieną konkurencinio dialogo etapą – prieš paraiškų pateikimo ir prieš dialogo vykdymą siekiant paaiškinti kvalifikacijos reikalavimus, atrankos kriterijus, dialogo vedimo procedūrą, reikalavimus sprendinių techninei, finansinei ir teisinei informacijai, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Konkurencinis dialogas vykdomas šia tvarka, pagal kurią perkantysis subjektas:

1) skelbia apie pirkimą PĮ 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiojo subjekto poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis.

Kitaip tariant, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad konkurenciniu dialogu perkantysis subjektas siekia aktyvaus tiekėjų veikimo siūlant atitinkamus skirtingus pirkimo objektus bei atskleidžiant ir pademonstruojant konkrečias jų technines savybes, nustatė papildomus reikalavimus skelbimų apie pirkimą, vykdomą konkurencinio dialogo būdu, turiniui.

Be PĮ 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatytų pirkimų skelbimo turinio ir jų paskelbimo reikalavimų, skelbimuose apie pirkimą, vykdomą konkurencinio dialogo būdu, turi būti nurodomi ir perkančiojo subjekto poreikiai bei reikalavimai pirkimo objektui, pasiūlymo vertinimo kriterijai ir orientacinis konkurencinio dialogo vykdymo tvarkaraštis, tam, kad tiekėjai įvertintų konkurencinio dialogo vykdymo trukmę, siekiamo įsigyti pirkimo objekto specifiką, jam keliamus reikalavimus ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai ir apsispręsti dėl dalyvavimo konkurenciniame dialoge bei sudaryti sąlygas parengti atitinkamus sprendinius bei pasiūlymą (detaliau žiūrėti PĮ 43 arba 44 ir 47 straipsnių komentarus).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po atviro konkurso ar riboto konkurso pasirinkęs konkurencinį dialogą, perkantysis subjektas gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai ji į derybas kviečia visus vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikusius tiekėjus, atitinkančius pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. Šiame kontekste formalių pirkimo procedūros reikalavimų pavyzdžiais galėtų būti laikomi reikalavimai pateikti pasiūlymą per CVP IS, parengti pasiūlymo turinį, pasiūlymą pasirašyti ne paprastu, o saugiu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu^[6].

Vis dėlto pirmiau nurodyta procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kadangi pirkimą vykdant atviro konkurso ar riboto konkurso būdu pirkimo dokumentuose nustatytos aiškios ir konkrečios sąlygos, tuo tarpu konkurencinio dialogo procedūra taikytina esant techninio, finansinio ar kt. pobūdžio neapibrėžtumui, todėl viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai galėtų būti pažeisti, jei neskelbdamas apie konkurencinį dialogą perkantysis subjektas tokiu būdu užkirstų galimybę kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime;

2) patikrina tiekėjų pateiktuose EBVPD nurodytą informaciją, pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pagal PĮ 59 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą), taip pat jų atitiktį dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal PĮ 59 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą) bei kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų  atitiktį, jei šie reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose pagal PĮ 60 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą);

3) vienu metu kreipiasi į atrinktus kandidatus ir raštu kviečia pradėti dialogą ir pagal perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama PĮ 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija.

Konkurencinio dialogo su pasirinktais kandidatais metu perkantysis subjektas gali aptarti visas pirkimo sąlygas. Perkantysis subjektas į dialogo procedūras turi kviesti ne mažiau kandidatų, negu perkančiojo subjekto nustatytas mažiausias jų skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkantysis subjektas gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Tuo atveju, jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra didesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkantysis subjektas gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo geriausiai įvertintas paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkantysis subjektas, kaip nurodyta anksčiau, negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

5) PĮ 78 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, o jį užbaigęs prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus (detaliau žiūrėti PĮ 78 straipsnio komentarą).

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją, vadovaujantis pirkimo sąlygose nustatytais tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą).

 

4. PĮ 76 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymai gali būti vertinami tik pagal kainos (ar sąnaudų) ir kokybės santykį (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Įstatymų leidėjas PĮ 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtino tik vienintelį galimą tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, atsižvelgdamas į konkurencinio dialogo esmę, prasmę ir taikymo tikslą.

Konkurencinio dialogo būdu įsigyjamai prekei, paslaugai ar darbams yra taikomas kokybinis reikalavimas – atitikti perkančiojo subjekto poreikius. Būtent iš konkurencinio dialogo tikslo išplaukia tai, kad prekes, paslaugas ar darbus įsigyjant šiuo pirkimo būdu, siūlomas pirkimo objektas negali būti pakartotinai vertinamos kokybės aspektu, kadangi siūlomos prekės, paslaugos ar darbai perkančiojo subjekto savaime yra atrenkami pagal kokybės kriterijų, o laimėtojo atrinkimui būtina vertinti ir prekės, paslaugos ar darbų kainą. Kitaip tariant, konkurencinio dialogo metu tiekėjai galutinius pasiūlymus teikia tik dėl to perkančiosios organizacijos atrinkto pirkimo objekto, kurio kokybiniai kriterijai jau yra įvertinti ir patvirtinti, todėl pakartotinis siūlomo pirkimo objekto kokybės vertinimas nėra tikslingas. Būtent dėl šios priežasties vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymus galima vertinti tik pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, kurio veikla yra susijusi su vandens tiekimu gyventojams, konkurencinio dialogo būdu siekia įsigyti administracinio pastato statybos darbus, kuris būtų pritaikytas specifiniams perkančiojo subjekto poreikiams^[7]. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose detaliai išdėstė perkančiojo subjekto poreikius ir konkrečius funkcinius bei nefunkcinius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti tiekėjo siūlomas statinys.

Atsižvelgdamas į tai, perkantysis subjektas pasirinko tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį:

 

Eil. Nr.	Pasiūlymų vertinimo kriterijai	Lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime	Pasiūlyme reikalinga pateikti informacija, kuri bus vertinama pagal ekonominio naudingumo kriterijus
1.	Pasiūlymo kaina (A)	x=50	Užpildyta pasiūlymo forma
2.	Atitiktis funkciniams reikalavimams (B): Pastatų energinė klasė Teritorijos išplanavimas ir funkcionalumas; Pastato  išplanavimas ir funkcionalumas	y=30	Atitikties funkciniams reikalavimams lentelė
3.	Atitiktis nefunkciniams reikalavimams (C) BMS (angl. Building Management System, liet. Pastatų valdymo Sistema) įdiegimas Antrinis lietaus ir / ar nuotekų vandens panaudojimas	z=20	Atitikties nefunkciniams reikalavimams lentelė

Taigi, pirkimą vykdydamas konkurencinio dialogo būdu, perkantysis subjektas gali nustatyti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į konkretaus siūlomo pirkimo objekto atitiktį keliamiems funkciniams ir nefunkciniams reikalavimams (pasiūlytos verslo valdymo sistemos funkcinius parametrus) bei kainą.

 

5. PĮ 76 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į tai, kad konkurencinio dialogo vykdymas reikalauja didelių laiko, finansinių ir kitų kaštų, konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti bei skirti prizus ir pinigines išmokas.

Tokiu būdu perkantysis subjektas, siekdamas paskatinti tiekėjus dalyvauti ilgai trunkančiame ir didelių kaštų reikalaujančiame konkurencinio dialogo vykdymo procese, gali visiškai ar iš dalies padengti dalyvavimo konkurenciniame dialoge kaštus, siekiant paskatinti kuo daugiau dalyvių pateikti kokybiškus pasiūlymus ir pasiūlyti perkančiojo subjekto poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus.

Pirmiau nurodytos skatinimo priemonės (jų vertė) turi būti įskaičiuota į bendrą pirkimo vertę.

 

---