75 straipsnis. Derybų reikalavimai
75 straipsnis. Derybų reikalavimai
- Derybų procedūrų metu perkantysis subjektas turi laikytis šių sąlygų:
1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;
2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdamas informaciją perkantysis subjektas neturi diskriminuoti tiekėjų;
3) visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkantysis subjektas nustato pakankamą terminą tiekėjams pakeisti pateiktus pasiūlymus;
4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.
- Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.
- Perkantysis subjektas gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokias galimybes nurodė skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose (kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą).
- Skelbiamos derybos gali vykti viena po kitos einančiomis pakopomis, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkantysis subjektas numato taikyti derybų pakopas. Jeigu taikomos derybų pakopos, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų pasiūlymų.
- Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais.
PĮ 75 straipsnyje yra nustatyta derybų, atliekamų vykdant pirkimą skelbiamų derybų būdu, vykdymo tvarka. Skelbiamų derybų, kaip vieno iš pirkimo būdų, ypatumas tas, kad atrinkti tiekėjai teikia ne tik pasiūlymus, bet ir kviečiami derėtis, kad derybų šalys pasiektų geriausią rezultatą.
Derybų metu perkantysis subjektas turi siekti šių tikslų: (i) padėti tiekėjams suprasti perkančiojo subjektų poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai galėtų pakoreguoti savo pasiūlymus, pasiūlyti geresnes sąlygas ir pan.; (ii) pirkimo sąlygų reikalavimų turinio paaiškinimas tiekėjams, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo buvo neaiškūs; (iii) siekti, kad pateikti pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajam subjektui, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį; (iv) paskatinti tiekėjus pagerinti savo pasiūlymų sąlygas.
- PĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurių privalo laikytis perkantysis subjektas, vykdydamas derybas pirkime, vykdomame skelbiamų derybų būdu. Perkantysis subjektas, vykdydamas derybas, visų pirma turi užtikrinti pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą), kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nebūtų diskriminuojamas.
Remiantis PĮ 75 straipsnio 1 dalimi, perkantysis subjektas, vykdydamas derybas, privalo laikytis šių sąlygų:
1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti (PĮ 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši sąlyga apima ne tik iš tiekėjo gautos informacijos slaptumo užtikrinimą, bet perkantysis subjektas taip pat turi užtikrinti informacijos, susijusios su derybų eiga ir rezultatais, apsaugą, t. y. neinformuoti dalyvių apie pasiektus susitarimus su kitais dalyviais.
Dėl to PĮ 75 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta iš tiekėjo gautos informacijos slaptumo apsauga turi būti sistemiškai aiškinama su PĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą.
2) Visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją. Teikdamas informaciją perkantysis subjektas neturi diskriminuoti tiekėjų (PĮ 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3) Visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio PĮ 75 straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiojo subjekto nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkantysis subjektas nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą (PĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Perkančiajam subjektui, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkantysis subjektas, nepažeisdamas PĮ 48 straipsnio nuostatų ir laikydamasis teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį[1] (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą).
Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, perkantysis subjektas tiek derybų metu, tiek po derybų negali keisti pirkimo sąlygose nustatytų minimalių reikalavimų. Priešingu atveju, pirkimo sąlygos būtų laikomos neteisėtomis, o perkantysis subjektas turėtų arba nutraukti pirkimo procedūras, arba panaikinti pirkimo dokumentų pakeitimus ir pirkimo procedūras vykdyti pagal pirminius pirkimo dokumentus.
Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkantysis subjektas taip pat privalo nustatyti pakankamą terminą tiekėjams pateikti pakeistus pasiūlymus[2] (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą).
4) Derybas vesti vadovaujantis PĮ 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas (PĮ 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Derybų metu naudojamos bendravimo priemonės turi atitikti PĮ 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti nediskriminacinės ir sudaryti vienodas galimybes tiekėjams bendrauti ir keistis informacija su perkančiuoju subjektu, t. y. vedant derybas su tiekėjais gali būti bendraujama ir keičiamasi informacija rengiant susitikimus, darant prezentacijas, taip pat gali būti bendraujama raštu: paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis, CVP IS. Perkantysis subjektas išsirenka bendravimo priemones atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo sudėtingumą, tiekėjų galimybes (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio komentarą).
Be to, derybų turinys turi būti įforminamas derybų protokoluose PĮ 31 straipsnyje nustatyta tvarka. Tinkamai surašytu protokolu laikomas toks protokolas, kurį pasirašo tiek komisijos pirmininkas, tiek ir tiekėjo atstovas. Derybų metu vykęs susirašinėjimas taip pat gali būti pridedamas prie derybų protokolo (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą).
- PĮ 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta derybų vykdymo tvarka bei sąlygos, dėl kurių perkantysis subjektas negali derėtis su tiekėjais.
PĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo atskirai derėtis su kiekvienu tiekėju dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų tam, kad perkantysis subjektas gautų geriausią tiekėjų siūlomą rezultatą.
Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kokiu eiliškumu į derybas bus kviečiami dalyviai. Įprastai pirmas į derybas kviečiamas vėliausiai pirminį pasiūlymą pateikęs dalyvis, vėliau – priešpaskutinis ir taip toliau, tačiau perkantysis subjektas pirkimo sąlygose gali nustatyti ir kitą dalyvių eiliškumo atrankos būdą, pavyzdžiui, burtų keliu.
Pats perkantysis subjektas nusprendžia, dėl kokių sąlygų derėsis, ir tai aiškiai nurodo pirkimo dokumentuose. Perkantysis subjektas su visais tiekėjais turi derėtis dėl tų pačių sąlygų, siekdamas užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus (PĮ 29 straipsnio 1 dalis). Perkantysis subjektas su tiekėjais gali derėtis dėl įvairių prekių, paslaugų ar darbų aspektų, pavyzdžiui, kokybės, kiekių, sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, pavyzdžiui:
1) dėl prekių pristatymo termino, jeigu jis nėra pirkimo dokumentuose nustatytas minimalus reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad prekių pristatymo termino prailginimas gali turėti įtakos sumažinti pasiūlymo kainą;
2) dėl galimybės, kad tiekėjas be papildomo mokesčio apmokys perkančiojo subjekto darbuotojus naudotis iš jo įsigytomis prekėmis;
3) dėl perkamo objekto komplektacijos – tiekėjai pasiūlo pirkimo objekto priedus, kurių reikalingumo perkantysis subjektas negalėjo numatyti prieš pradėdamas pirkimą.
PĮ 75 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, dėl kokių aspektų perkantysis subjektas skelbiamose derybose negali derėtis su tiekėjais, t. y. negalima derėtis dėl:
1) pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų. Minimalūs reikalavimai, kuriuos turi nustatyti perkantysis subjektas, yra tos sąlygos ir ypatybės (visų pirma fizinės, funkcinės ir teisinės), kurias privalo atitikti ar turėti kiekvienas pasiūlymas, kad perkančiajam subjektui būtų leista sudaryti sutartį pagal pasirinktus sutarčių skyrimo kriterijus[3]. Dėl to, perkantieji subjektai pirkimo sąlygose turėtų iš anksto nurodyti minimalius reikalavimus, kuriais apibūdinamas pirkimo pobūdis ir kurie derybų eigoje negali būti keičiami.
2) pasiūlymo vertinimų kriterijų ir tvarkos. Sutarčių skyrimo kriterijai ir jų lyginamojo svorio nustatymas privalo būti stabilūs per visą procedūrą ir jie negali būti derybų dalykas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems tiekėjams[4]. Kitaip tariant, tiekėjų pasiūlymai tame pačiame pirkime negali būti vertinami pagal skirtingus tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, atskiriems tiekėjams negali būti taikomi žemesni nei nustatyti minimalūs reikalavimai, o patys tiekėjų pasiūlymai turi būti tarpusavyje palyginami (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą).
3) galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Tai reiškia, kad vėlesnėmis derybomis negalima persiderėti dėl to, ką tiekėjas ir perkantysis subjektas jau buvo sutarę derybų metu. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjams teikiant galutinius pasiūlymus, juose leidžiama sumažinti derybose sutartą kainą[5].
- PĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejis, kada perkantysis subjektas gali nevykdyti derybų, t. y. pirkimo sutartį sudaryti su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinant kaip galutinį.
Perkantysis subjektas gali nesiderėti tik PĮ 75 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai yra tenkinamos visos sąlygos: (i) tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo bei (ii) tokia galimybė buvo įtvirtinta skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Taigi, visų pirma perkantysis subjektas pirkimo sąlygose turi nurodyti, kad susiklosčius tokiai situacijai (tiekėjui neatvykus į derybas ar nepateikus galutinio pasiūlymo), perkantysis subjektas nesiderės ir tiekėjo pirminį pasiūlymą laikys galutiniu pasiūlymu.
- PĮ 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto teisė skelbiamas derybas vykdyti pakopomis, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose. Tai reiškia, kad derybų pakopų taikymas nėra privalomas, bet gali būti pasirenkamas.
Derybų pakopos – derybų procedūros dalys, kurių metu, vadovaujantis pirkimo dokumentuose kiekvienai pakopai nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais, mažinamas pateiktų pasiūlymų skaičius (pavyzdžiui, nurodyta, kad į kitą derybų pakopą bus kviečiami trys ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikę tiekėjai). Tokiu būdu perkantysis subjektas atrenka tiekėjus, kurių pasiūlymai geriausiai atitinka perkančiojo subjekto poreikius bei finansines galimybes ir derybas tęsia tik su šiais tiekėjais. Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas privalo nurodyti ne tik tai, kad derybų pakopos bus taikomos, tačiau ir nustatyti atskirų derybų pakopų eiliškumą, konkretų derybų objektą ar objektus (jų ribas). Pavyzdžiui, perkantysis subjektas gali nustatyti, kad pirmojoje derybų pakopoje bus deramasi dėl pirkimo objekto techninių savybių, antroje – dėl pristatymo terminų ir apmokomų perkančiojo subjekto darbuotojų skaičiaus, trečioje – dėl pirkimo objekto kainos. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, jeigu yra pakankamai tinkamų pasiūlymų.
Perkantysis subjektas neprivalo taikyti visų ar dalies derybų pakopų, nors ir buvo apie šią galimybę nurodęs pirkimo dokumentuose, jeigu derybų pakopų taikymas neužtikrins konkurencijos dėl per mažo pirminius pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičiaus.
PĮ 75 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 (tris) darbo dienas turi būti raštu pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Tokiu atveju tiekėjai, kurie nekviečiami į kitą derybų pakopą, turėtų galimybę įvertinti perkančiojo subjekto sprendimo tęsti derybas su atitinkamais tiekėjais pagrįstumą ir teisėtumą.
Be to, gali susiklostyti situacijos, kada tiekėjas negalės atvykti į derybas dėl pagrįstų priežasčių, dėl to prieš protingą terminą iki derybų pradžios turi pranešti apie tai perkančiajam subjektui, kad būtų galima suderinti kitą derybų laiką. Be to, galimi tokie atvejai, susiję su tiekėjo neatvykimu į derybas: (i) kai tiekėjas neatvyksta į derybas ir praneša, kad pirminis jo pasiūlymas laikytinas galutiniu, tai tokiu atveju neturėtų būti laikoma, kad tiekėjas atsisakė savo pasiūlymo, o turi būti vertinamas pirminis pasiūlymas; (ii) kai tiekėjas neatvyksta į derybas ir apie atvykimą nepraneša perkančiajam subjektui, tai tokiu atveju turi būti laikoma, kad tiekėjas atsisakė pasiūlymo. Perkančiajam subjektui rekomenduotina nurodytus atvejus aiškiai nurodyti pirkimo sąlygose, kad tiekėjai žinotų, kokie galimi padariniai neatvykus į derybas. PĮ 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galutinių pasiūlymų pateikimo tvarka ir jų vertinimas.
Perkantysis subjektas, įvykdęs derybas su visais tiekėjais, raštu informuoja visus dalyvius, iki kada turi būti pateikti galutiniai pasiūlymai. PĮ 75 straipsnyje nenustatyta jokių minimalių terminų galutiniams pasiūlymams pateikti, dėl to turi būti vadovaujamasi PĮ 53 straipsnio nuostatomis ir nustatomas toks terminas, kad visi tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti galutinius pasiūlymus.
Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjų galutinius pasiūlymus, įvertina, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus bei ar atitinka PĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies komentarą). Vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, perkantysis subjektas sudaro pasiūlymų eilę ir nustato laimėjusį pasiūlymą.
[1] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
[2] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.
[3] Direktyvos 2014/24/ES 45-oji konstatuojamoji dalis.
[5] LAT 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite