78 straipsnis. Dialogo reikalavimai

1. Perkantysis subjektas, vesdamas dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

3) dialogą vesti vadovaudamasis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotasis atstovas.

2. Dialogas gali būti vedamas viena po kitos einančiomis pakopomis, kad taikant skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas tuo dialogo etapu svarstytinų sprendinių skaičius. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkantysis subjektas numato taikyti dialogo pakopas. Jeigu taikomos dialogo pakopos, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų sprendinių.

3. Perkantysis subjektas tęsia dialogą tol, kol jis gali nustatyti jo poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius.

4. Baigęs dialogą, perkantysis subjektas apie tai praneša likusiems dalyviams ir prašo kiekvieno jų pateikti galutinius pasiūlymus. Šiame kvietime nurodoma galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, adresas ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Galutiniai pasiūlymai rengiami pagal vykstant dialogui pateiktus ir patikslintus sprendinius. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus.

5. Perkantysis subjektas dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, išsamus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

6. Gautus galutinius pasiūlymus perkantysis subjektas įvertina remdamasis skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais. Perkantysis subjektas su dalyviu, kurio pasiūlymas atitinka geriausią kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali derėtis dėl finansinių įsipareigojimų ar kitų pasiūlyme nurodytų sąlygų patvirtinimo, galutinių pirkimo sutarties sąlygų nustatymo, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, įskaitant skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba aprašomajame dokumente nurodytus poreikius ir reikalavimus, ir tai nesukels pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo.

 

PĮ 78 straipsnyje^[1] yra nustatyta konkurencinio dialogo vykdymo tvarka. PĮ 78 straipsnyje iš esmės yra atkartojami PĮ 75 straipsnyje nustatyti dialogo reikalavimai, išskyrus tam tikras toliau nurodomas išimtis.

Dialogo procedūra susideda iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu teikiami, tobulinami ir tikslinami tiekėjų siūlomi sprendiniai ir dėl jų vykdomas dialogas. Dialogas savo esme nėra derybos. Pats terminas suponuoja (nusako), kad tai yra dvišalė perkančiojo subjekto ir tiekėjų diskusija, ieškant geriausių sprendinių ir jų alternatyvų. Tik perkančiajam subjektui identifikavus jo poreikius atitinkantį sprendinį ar sprendinius, tiekėjai gali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, pereinant į antrąjį dialogo etapą – tiekėjų pasiūlymų vertinimą.

Dialogo metu perkantysis subjektas turi siekti šių tikslų:

1) I dialogo etapo metu padėti tiekėjams suprasti perkančiojo subjekto poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai prieš II dialogo etapą galėtų pakoreguoti savo sprendinius ir vėliau pateikti galutinius pasiūlymus;

2) Po I dialogo etapo patobulinti pirkimo sąlygas, įskaitant technines specifikacijas, sutarties projektą, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo perkančiajam subjektui buvo neaiškūs;

3) siekti, kad II dialogo etapo metu pateikti galutiniai pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajam subjektui, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį;

4) II dialogo etapo metu paskatinti tiekėjus pagerinti savo galutinių pasiūlymų sąlygas (skatinti tiekėjų konkurenciją).

 

Praktikoje rekomenduotina dialogą vykdyti šiais etapais ir vadovaujantis tokiais principais:

1. Išsiunčiamas kvietimas dalyviams dalyvauti dialogo susitikimuose, pridedama  susitikimo darbotvarkė, kurioje nurodoma, kuriuo metu (valandomis) dėl kurio klausimo ar objekto bus vedamas dialogas, rekomenduojama nustatyti pertraukas ne rečiau kaip kas 2 valandas;
2. Dar prieš susitikimą turėtų būti sutarta, kas iš kurio dalyvio pasiūlymo bus laikoma „geriausiu scenarijumi“, ką iš pasiūlymo privaloma turėti, dėl ko verta derėtis, o ko verta atsisakyti;
3. Perkančiojo subjekto komanda turėtų būti susiderinusi dialogo eigos planą (pertraukos, pasitarimai, žodžio suteikimo tvarka ir pan.);
4. Prieš susitikimą pasirūpinama būtina įranga (kompiuteris, projektorius, ekranas, rodyklė);
5. Dialogo susitikimai vykdomi tam tinkamoje patalpoje, kurioje yra stalas komisijos nariams, o kitoje pusėje – stalas dalyvio atstovams. Ekspertus rekomenduojama pakviesti užimti vietas netoli nuo perkančiojo subjekto atstovų;
6. Dialogo atitinkamą pakopą (techninę, finansinę ir teisinę) veda už dialogo pakopos vedimą paskirtas atsakingas asmuo;

7. Susitikimo pradžioje pirkimo komisijos pirmininkas:

7.1.  Iš dalyvio atstovo paprašo įgaliojimo, kad jis turi teisę atstovauti dalyviui;

7.2. Dalyviams trumpai pristato apie pradedamą dialogo pakopą, kokia tvarka bus vedamas dialogas, jo tikslą, o taip pat pristato asmenį, atsakingą už pakopos vedimą;

7.3. Pristato komisijos narius, pagrindinius ekspertus bei paprašo dalyvio pristatyti savo komandą;

7.4. Paaiškina susitikimo tvarką – kokie klausimai; kada ir kokios pertraukos; iki kada vyks susitikimas; dalyvio ir pirkimo komisijos teisė daryti papildomas pertraukas apsitarti; kuriose patalpose dialogo šalys aptaria klausimus; sutikimo įrašas ir protokolavimas bei pasirašymas.  

8.   Pakopos vedėjas gali deleguoti užduotis komandai ir ekspertams, koordinuodamas visą procesą.

9.    Susitikimų metu rekomenduojama laikytis nustatytos susitikimo darbotvarkės. Rekomenduojama nutraukti sesiją anksčiau, jei yra toks poreikis.

10.   Susitikimo pradžioje komisijos pirmininkas turėtų informuoti dalyvį, kad jis gali prašyti padaryti pertrauką

11.  Galima nustatyti maksimalų dalyvio atstovų skaičių, galintį būti derybų susitikimo kambaryje. Turėtų būti laikomasi taisyklės, kad dalyvio atstovų skaičius neturi viršyti perkančiojo subjekto komisijos narių ir ekspertų skaičiaus. Bet kokiu atveju reikia iš anksto, likus kelioms dienoms iki susitikimo išsiaiškinti, kiek dalyvio atstovų dalyvaus konkrečiame susitikime;

12. Dalyviui turėtų būti suteikta patalpa jo komandos pasitarimui – jeigu komisija su nariais klausimus aptars kitoje patalpoje nei vyksta susitikimas, tuomet pačioje pradžioje komisijos pirmininkas dalyvio atstovams pasiūlo pasitarimus organizuoti susitikimų patalpoje. Šiuo atveju visa perkančiojo subjekto komanda turi palikti patalpas ir turi būti užtikrintas dalyvio pasitarimo konfidencialumas. Sprendimą dėl pasitarimo poreikio ir trukmės priima perkantysis subjektas;

13.  Ekspertai posėdžių metu dalyvauja kaip klausytojai ir laikosi visiškos tylos. Jie turi teisę siūlyti savo klausimus pakopos vedėjui;

14.  Susitikimų metu daromas garso įrašas, o susitikimo protokolas turėtų būti paruoštas per pirkimo komisijos darbo reglamente nurodytą terminą (apie tai iš anksto pirkimo komisijos pirmininkas turi būti informuoti dalyvį). Susitikimo protokolas prieš jį pasirašant pirkimo komisijos pirmininkui, sekretoriui bei dalyvio įgaliotam atstovui turi būti suderintas su dalyviu;

15.  Jei kažkurio klausimo pirkimo komisija negali atsakyti, įsipareigojama atsakymą pateikti nedelsiant per CVP IS. Apie tai pirkimo komisijos pirmininkas turėtų įspėti susitikimo pradžioje;

16.  Dalyvius susitikimo pradžioje reiktų informuoti, kad perkančiojo subjekto negali nurodyti, kaip dalyviui struktūruoti savo pasiūlymą. Taip pat apie tai, kad perkantysis subjektas neprivalo informuoti apie galimas dalyvio pasiūlymo spragas;

17.   Bendraujant su dalyviais turi būti išlaikomi sąžiningumo ir nešališkumo principai;

18.   Susitikimo pabaigoje galima išskirti tas dalyvio pasiūlymo sritis (detales), kurios gali būti tobulinamos;

19.  Susitikimo pabaigoje uždaromas susitikimas ir primenama dėl kito susitikimo laiko, dialogo klausimų, susitikimo protokolo derinimo bei pasirašymo ir kad visa informacija bus teikiama per CVP IS.

Dialogo procedūra gali būti skaidoma į techninę, finansinę ir teisinę dalis. Techninėje dalyje perkantysis subjektas išsiaiškina savo galutinius poreikius – apimtį, techninius sprendimus, išpildymo laiką ir pagal tai gali detaliai ir aiškiai patikslinti pirkimo dokumentus (techninę specifikaciją ir kitus);

Finansinėje dalyje – techninio sprendinio kainą, kuri su galutiniu pasiūlymu gali tik mažėti arba didėti (išskyrus pirkimo dokumentuose nustatytas išimtis), atsiskaitymo tvarką.

Teisinėje dalyje – sutarties sąlygas, kurios priimtinos tiek perkančiajam subjektui, tiek dalyviams bei galimiems finansuotojams (jeigu dalyvauja bankai / investicijų fondai), jeigu sutartis ilgalaikė, kaip šalys pasiskirsto rizikas, įskaitant statybos, tinkamumo, teisės aktų pasikeitimo ir pan.

 

1. PĮ 78 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurių privalo laikytis perkantysis subjektas, vykdydamas dialogą pirkime, kuris vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Vykstant dialogui, perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principą (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), visų pirma privalo užtikrinti visų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą ir tai, kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nebūtų diskriminuojamas.

Vykdydamas dialogą perkantysis subjektas privalo laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdamas informaciją perkantysis subjektas neturi diskriminuoti tiekėjų (PĮ 78 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis yra susijęs ne tik su konfidencialios informacijos apsauga, kaip nustatyta PĮ 32 straipsnyje, tačiau ir su dialogo esme, tikslu ir prasme, kai derėdamiesi tiekėjai negali žinoti, o perkantysis subjektas atskleisti sąlygų, dėl kurių derasi kiti pirkimo dalyviai. Dėl to perkančiajam subjektui draudžiama informuoti trečiuosius asmenis ar kitus pirkimo dalyvius apie susitarimus su kitais pirkimo dalyviais.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai lemia ir tai, kad su visais pirkimo dalyviais turi būti deramasi dėl tų pačių sąlygų, suteikiant tokios pačios apimties informaciją tokiu pat būdu ar priemonėmis, kiekvienam dalyviui skiriant vienodą ar panašų terminą dialogui, vienodą skaičių dialogo pakopų ir pan. Su kiekvienu dalyviu turi būti deramasi atskirai. Rekomenduojama, kad dėl tų pačių pirkimo sąlygų dialogą vestų tas pats pirkimo komisijos narys ar nariai.

2) Tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti (PĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymų leidėjas PĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatė draudimą perkančiajam subjektui tretiesiems asmenims atskleisti tiekėjo konkurencinio dialogo metu pateiktą informaciją, tokiu būdu išsaugant tiekėjo konkurencinį pranašumą konkurencinio dialogo vykdymo metu.

Komentaro autorių nuomone, PĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas draudimas atskleisti tiekėjo pateiktą informaciją lemia, kad perkantysis subjektas konkurencinio dialogo vykdymo metu gali atskleisti iš tiekėjo gautą informaciją tretiesiems asmenims tik tuo atveju, kai:

1) yra gautas tiekėjo sutikimas dėl tokios informacijos atskleidimo; arba

2) tais atvejais, kai tokios informacijos atskleidimas yra būtinas tolimesniam konkurencinio dialogo vykdymui, o informacija atskleidžiama tokiu būdu ir apimtimi, kuris nepažeistų tiekėjo teisių bei teisėtų interesų.

Antruoju atveju iš tiekėjo gautos informacijos atskleidimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tokios informacijos atskleidimas yra būtinas tolesnėms konkurencinio dialogo procedūroms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kai perkantysis subjektas pagal iš ūkio subjekto gautą informaciją identifikuoja savo poreikius , jis turi teisę  informuoti kitus tiekėjus apie galimybę pasiūlyti tokį poreikį įgyvendinančius sprendinius, tačiau neatskleidžiant tokį sprendinį pasiūliusio tiekėjo ar konkrečių jo pasiūlymo detalių. Priešingu atveju, draudimas išviešinti tiekėjo pasiūlytus, perkančiojo subjekto poreikius atitinkančius sprendinius iš esmės reikštų draudimą perkančiajam subjektui paviešinti (identifikuoti ir paskelbti) jo poreikius, kuriam tiekėjai būtų kviečiami pasiūlyti savo sprendinius teikdami galutinius pasiūlymus.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas konkurencinio dialogo būdu vykdo statinio renovacijos darbų, pritaikant statinį perkančiojo subjekto poreikiams, viešąjį pirkimą.

Vienas iš tiekėjų atliko perkančiojo subjekto veiklos analizę ir nustatė, kad efektyvi perkančiojo subjekto veikla galima ir nepanaudojant viso statinio administracinėms patalpoms, o likęs laisvas statinio plotas gali būti panaudojamas įrengiant perkančiojo subjekto darbuotojų vaikams skirtą ugdymo vietą, kadangi analizės metu buvo nustatyta, kad net 80 procentų perkančiojo subjekto darbuotojų augina mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, pirminiame pasiūlyme vienas tiekėjas nurodė galimybę renovuojant statinį įrengti darbuotojų vaikams skirtą ugdymo vietą.

Perkantysis subjektas, nustatęs, kad šio tiekėjo siūlomas sprendinys atitinka perkančiojo subjekto poreikius, gali informuoti kitus tiekėjus apie tai, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus, susijusius su laisvo statinio ploto panaudojimu perkančiojo subjekto darbuotojų poreikiams, socialiniams poreikiams, tokiu būdu netiesiogiai atskleidžiant iš vieno tiekėjo gautą informaciją tretiesiems asmenims.

 

PĮ 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taip pat turi būti aiškinamos kartu su kitomis PĮ nuostatomis, įskaitant PĮ 32 straipsnio nuostatas. Todėl bet kuriuo atveju perkantysis subjektas tretiesiems asmenims negali atskleisti tiekėjo pateiktos konfidencialios informacijos. Perkančiojo subjekto neriboja vien tiekėjo nurodymas laikyti tam tikrą informaciją konfidencialia. Konfidencialios informacijos sąvoka pateikiama PĮ 32 straipsnyje. Pats perkantysis subjektas privalo vertinti, ar tiekėjo kaip konfidenciali nurodoma informacija iš tiesų gali būti laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą).

3) dialogą vesti vadovaujantis PĮ 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas (PĮ 75 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dialogo metu naudojamos bendravimo priemonės turi atitikti PĮ 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti nediskriminacinės, iš anksto atskleistos pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą) ir sudaryti vienodas galimybes tiekėjams bendrauti ir keistis informacija su perkančiuoju subjektu, t. y. vedant dialogą su tiekėjais gali būti bendraujama ir keičiamasi informacija rengiant susitikimus, darant prezentacijas, taip pat gali būti bendraujama raštu: paštu arba per kurjerį, faksu, telefonu (trumposiomis žinutėmis), elektroninėmis priemonėmis (CVP IS). Perkantysis subjektas išsirenka bendravimo priemones atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo sudėtingumą, tiekėjų galimybes (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio komentarą).

Pažymėtina, kad dialogo turinys, kai dialogas atliekamas ne raštu, turi būti įforminamas dialogo protokoluose PĮ 31 straipsnyje nustatyta tvarka. Tinkamai surašytu protokolu laikomas toks protokolas, kurį pasirašo tiek komisijos pirmininkas, tiek ir tiekėjo atstovas. Dialogo metu vykęs susirašinėjimas gali būti pridedamas prie dialogo protokolo (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą).

 

2. PĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto teisė taikyti dialogo pakopas, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose. Dialogo pakopų esmė yra ta, kad perkantysis subjektas, taikydamas dialogo pakopas, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, gali mažinti sprendinių, dėl kurių yra deramasi, skaičių. Tokiu būdu perkantysis subjektas atrenka sprendinius, kurie geriausiai atitinka perkančiojo subjekto poreikius bei finansines galimybes ir dialogą tęsia prašydamas pateikti galutinius pasiūlymus, atsižvelgiant į perkančiojo subjekto pasirinktus sprendinius (detaliau žiūrėti PĮ 75 straipsnio komentarą).

Viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus atitinka situacija, kai pirmas dialogui kviečiamas vėliausiai pirminį sprendinį pasiūlęs dalyvis ir taip toliau, tačiau perkantysis subjektas pirkimo sąlygose gali nustatyti ir kitą dalyvių eiliškumo atrankos būdą, pavyzdžiui, burtų keliu.

Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas turėtų nurodyti ne tik tai, kad dialogo pakopos bus taikomos, tačiau ir nustatyti atskirų dialogo pakopų eiliškumą, konkretų dialogo objektą ar objektus (jų ribas). Pavyzdžiui, perkantysis subjektas gali nustatyti, kad pirmojoje dialogo pakopoje bus deramasi dėl pirkimo objekto techninių savybių, antroje – dėl pristatymo terminų ir apmokomų perkančiojo subjekto darbuotojų skaičiaus, trečioje – dėl pirkimo objekto kainos. Gali būti deramasi dėl įvairių prekių, paslaugų ar darbų aspektų, pavyzdžiui, kokybės, kiekių, sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos, inovacijų, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų.

Dialogas gali būti vykdomas tokiomis pakopomis (skirtingų pakopų susitikimai gali būti vykdomi lygiagrečiai):

1. Pirmojoje pakopoje aptariami ir vedamas dialogas dėl techninių sprendinių aspektų, įskaitant inžinerinius ir techninius aspektus, paslaugų, prekių teikimo, projekto rezultato, dėl kitų su techniniais sprendinio aspektais susijusių klausimų (rekomenduotina trukmė – 5 darbo dienos);
2. Antrojoje pakopoje galima derėtis dėl prekių pristatymo termino, jeigu jis nesudaro pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad prekių pristatymo termino prailginimas gali turėti įtakos sumažinti pasiūlymo kainą (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);
3. Trečiojoje pakopoje aptariami ir vedamas dialogas dėl finansinių sprendinio aspektų, įskaitant finansavimo sąlygas, atsiskaitymų ir mokėjimų tvarką, kainos mažinimo ir kitų su finansiniais sprendinio aspektais susijusių klausimų (rekomenduotina trukmė – 3 darbo dienos);
4. Ketvirtojoje pakopoje galima susiderėti, kad tiekėjas be papildomo mokesčio apmokys perkančiojo subjekto darbuotojus naudotis iš jo įsigytomis prekėmis (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);
5. Penktojoje pakopoje galima derėtis dėl perkamo objekto komplektacijos – tiekėjai pasiūlo pirkimo objekto priedus, kurių reikalingumo perkantysis subjektas negalėjo numatyti prieš pradėdama pirkimą (rekomenduotina trukmė – 1 darbo diena);
6. Šeštojoje pakopoje vedamas dialogas dėl teisinių sprendinio (sutarties projekto) aspektų (rekomenduotina trukmė – 2 darbo dienos).

Vykdant dialogą pakopomis, vadovaujantis viešųjų pirkimų skaidrumo principu (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), dalyviams, kurie nekviečiami į kitą dialogo pakopą, raštu (PĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka) turėtų būti pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys (detaliau žiūrėti PĮ 34 ir 75 straipsnių komentarus).

Tokiu atveju tiekėjai, kurie nekviečiami į kitą dialogo pakopą, turėtų galimybę įvertinti perkančiojo subjekto sprendimo tęsti dialogą su atitinkamais tiekėjais pagrįstumą ir teisėtumą.

Įstatymų leidėjas PĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad dialogo pakopos privalo būti taikomos taip, kad būtų užtikrinama tiekėjų konkurencija. Dėl to dialogas pakopomis negali būti atliekamas tokiu būdu, kad paskutinėje dialogo pakopoje liktų tik vienas dalyvis, išskyrus atvejus, kai perkančiojo subjekto poreikius atitinkantį sprendimą gali pasiūlyti tik vienas tiekėjas.

Po kiekvienos dialogo pakopos perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti sprendinius ar atskiras jo dalis pagal dialogo rezultatus.

 

3. PĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad dialogo vykdymas nėra savitikslis, todėl dialogas turi būti vykdomas tol, kol perkantysis subjektas galės identifikuoti savo poreikius bei tokių poreikių finansines ir teisines sąlygas pagal vieną ar kelis sprendinius, kurie atitiktų perkančiojo subjekto poreikius.

Be to, dialogo vykdymas daugiau (pirmiausia) yra susijęs ne tiek su konkretaus dalyvio (laimėtojo) atrinkimu, kiek su vieno ar kelių perkančiojo subjekto poreikius atitinkančių sprendinių nustatymu. Perkančiajam subjektui dialogo būdu atrinkus vieną ar kelis perkančiojo subjekto poreikius atitinkančius sprendinius, dialogas yra baigiamas ir vadovaujantis PĮ 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, dalyviai yra kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus, siūlant perkančiojo subjekto identifikuotus, jos poreikius atitinkančius sprendinius.

Būtent perkantysis subjektas vertina ir nustato, koks konkretus sprendinys atitinka jos poreikius, iš anksto atitinkamų kriterijų ir sprendinių ar jo dalių nenustačiusi pirkimo dokumentuose. Vis dėlto perkantysis subjektas pranešime tiekėjams, kviesdamas pateikti galutinius pasiūlymus, turėtų motyvuoti, kodėl būtent pasirinktas sprendinys atitinka jo poreikius ir apie tai informuoti tiekėjus (detaliau žiūrėti PĮ 78 straipsnio 1 dalies komentarą pirmiau ir PĮ 34 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, perkantysis subjektas net ir nustatęs sprendinį, atitinkantį jo poreikius, neturėtų nutraukti dialogo procedūros ir turėtų išklausyti visų tiekėjų siūlomus sprendinius ir tik išklausęs visus tiekėjus nuspręsti, kokie sprendiniai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir dėl kokių sprendinių tiekėjai galės pateikti galutinį pasiūlymą^[2].

 

4. PĮ 78 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus ir galutinių pasiūlymų pateikimo tvarka.

Įstatymų leidėjas PĮ 78 straipsnio 4 dalyje nustatė, kad perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių pateikti galutinius pasiūlymus tik tuo atveju, jeigu yra baigta dialogo procedūra, kurios metu perkantysis subjektas yra nustatęs vieną ar kelis jo poreikius atitinkančius sprendinius. Tuo atveju, jei perkantysis subjektas neidentifikavo ir nenustatė, kokie konkretūs sprendiniai tenkintų jo poreikius, dalyviai negali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, o perkantysis subjektas turi arba tęsti dialogo vykdymą, arba nutraukti pirkimo procedūras.

Tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas identifikavo jo poreikius atitinkančius sprendinius, jis patikslina pirkimo dokumentus (pirkimo dokumentuose nustato atitinkamus reikalavimus, atsižvelgdama į pasirinktus sprendinius) (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą), apie dialogo pabaigą informuoja dialogo pakopų metu neatmestus tiekėjus (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą), ir paprašo jų pateikti galutinius pasiūlymus pagal patikslintus pirkimo dokumentus (detaliau žiūrėti PĮ 76 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas gali numatyti, kad perkantysis subjektas pateikti galutinius pasiūlymus kvies tik tuos tiekėjus, kurių siūlyti sprendiniai atitiko perkančiojo subjekto poreikius, jei tokiu būdu nebus nepagrįstai (dirbtinai) ribojama tiekėjų konkurencija (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Tokia tiekėjų atrankos procedūra atitinka konkurencinio dialogo esmę ir prasmę.

Likę dalyviai gali pateikti galutinius pasiūlymus tik dėl tų sprendinių, kurie dialogo metu buvo nustatyti kaip atitinkantys perkančiojo subjekto poreikius. Dalyvių teikiamų galutinių pasiūlymų turinys turi atitikti patikslintuose pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Kviesdamas dalyvius pateikti galutinius pasiūlymus perkantysis subjektas kvietime privalo nurodyti galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, adresą ir kalbą, kuria pasiūlymas turi būti parengtas. Perkantysis subjektas kvietime taip pat gali nurodyti papildomą informaciją, susijusią su galutinių pasiūlymų rengimu ir pateikimu.

 

5. PĮ 78 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto teisė prašyti dalyvių paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti pateiktus galutinius pasiūlymus.

Perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo galutinius pasiūlymus, tačiau tiekėjams yra draudžiama atlikti esminius savo tokių pasiūlymų keitimus, t. y. keisti kainą ar atlikti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, arba jei toks dalyvio galutinio pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas galėtų iškreipti ar apriboti konkurenciją, diskriminuoti kitus dalyvius (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

6. PĮ 78 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta galutinio dalyvio pasiūlymo vertinimo tvarka.

Galutinius dalyvių pasiūlymus perkantysis subjektas privalo vertinti griežtai laikydamasis pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir pirkimo dokumentuose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą).

Įstatymų leidėjas PĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatė, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, yra taikoma kiek lankstesnė procedūra.  Perkantysis subjektas su preliminariu pirkimo laimėtoju iki viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gali derėtis dėl tam tikrų neesminių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų: finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, apmokėjimo termino, avansinio mokėjimo, avansinio mokėjimo dydžio ir kt.), kitų pasiūlyme nurodytų sąlygų patvirtinimo ar galutinių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Vis dėlto po kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus, perkantysis subjektas ir preliminarus pirkimo laimėtojas negali derėtis dėl ir keisti esminių pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti pirkime sąlygų, įskaitant ir pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų, pavyzdžiui, dėl pirkimo objekto kainos, kokybės, techninių savybių, atitikties atitinkamiems standartams ir kita.

Taip pat perkantysis subjektas ir dalyvis gali derėtis tik tiek ir tik dėl tų sąlygų, kiek tai nesukels pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo, o dėl šių sąlygų nebuvo susitarta anksčiau (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas įvertino dalyvių pateiktus galutinius pasiūlymus, o daugiausiai ekonominio naudingumo balų gavo Tiekėjo A pasiūlymas. Tiekėjas A prieš sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį nurodė, kad sutiktų pasirašyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tuo atveju, jei pirmiau nurodytoje sutartyje būtų numatytas avansinis mokėjimas, 5 000 Eur padidinta pirkimo objekto kaina, 12 mėnesių sutrumpinta kokybės garantijos trukmė ir pakeista prekių pristatymo vieta.

Atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas konkretus kokybės garantijos terminas, tiekėjams nebuvo nustatyta galimybė gauti avansinį mokėjimą, o pirkimo objekto kainos pakeitimas reikštų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, kadangi dalyviai tarpusavyje konkuravo ir dėl pirkimo objekto kainos, perkantysis subjektas su Tiekėju A galėtų derėtis tik dėl prekių pristatymo vietos ir tik tiek, kiek tai nepažeistų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų bei nesukeltų pavojaus konkurencijos iškraipymui.

 

---