69 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1. Atvirą konkursą perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais.
2. Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymą gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.
3. Perkantysis subjektas atvirą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti pasiūlymus;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Atlikdamas pirkimą atviro konkurso būdu, perkantysis subjektas gali nesilaikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinęs pasiūlymus patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Perkantysis subjektas, naudodamasis šia galimybe, turi užtikrinti, kad dalyvio tikrinimas būtų atliekamas nešališkai ir skaidriai, o pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis būtų sudaroma tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu tiekėju.
5. Pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, derybos tarp perkančiojo subjekto ir tiekėjų yra draudžiamos.

Komentuojamame PĮ 69 straipsnyje^[1] įtvirtintos atviro konkurso vykdymo taisyklės, sąlygos, etapai.

Atviras konkursas yra pagrindinis ir dažniausiai naudojamas pirkimo būdas, kuris gali būti taikomas visais atvejais. Įstatymų leidėjas tai įtvirtino būtent dėl to, jog atviro konkurso būdu vykdant pirkimą yra geriausiai užtikrinami pirkimų principai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Atviro konkurso būdas taikytinas tiek tarptautinės vertės pirkimams, tiek supaprastintiems pirkimams, todėl perkantieji subjektai, nurodydamos pirkimo būdą (atviras konkursas), turi nurodyti ir pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas).

1. PĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkantieji subjektai nėra ribojami pasirinkti atvirą konkursą, šiam būdui taikyti nėra keliamos jokios papildomos sąlygos. Tai įtvirtinta siekiant, kad būtų kaip galima labiau užtikrinta tiekėjų konkurencija^[2]. Atviras konkursas tai – bendrasis standartas, kuris taikomas visuomet, nebent yra sąlygos, kurias perkantysis subjektas turi pagrįsti, taikyti kitus pirkimo būdus^[3].

2. PĮ 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkantieji subjektai, vykdydami pirkimą atviro konkurso būdu neriboja pirkimo dalyvių skaičiaus. Šiuo reguliavimu įtvirtinamos dvi taisykles:

• perkantysis subjektas negali nuspręsti kviesti konkrečius tiekėjus dalyvauti pirkime, o turi būti suteikiama teisė visiems rinkos dalyviams vienodai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Kitaip tariant, pirkime gali dalyvauti visi tiekėjai, kurie nori ir vertina, kad atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu atviro konkurso būdas yra atskiriamas nuo neskelbiamų derybų būdo, kurį pasirinkus perkantysis subjektas turi teisę kviesti vieną ar daugiau savo pasirinktų tiekėjų (detaliau žiūrėti PĮ 80 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą);
• perkantysis subjektas taip pat neriboja tiekėjų, kurie gali pateikti pasiūlymus atvirame konkurse skaičiaus. Taigi, pasiūlymus gali pateikti tiek vienas, tiek neribotas tiekėjų skaičius. Tokiu būdu atviro konkurso būdas yra atskiriamas nuo riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės būdo, kuriuos pasirinkus, paraiškas turi teisę pateikti visi suinteresuoti tiekėjai, tačiau pasiūlymus yra kviečiami pateikti tik ribotas skaičius pirkimo dalyvių (detaliau žiūrėti PĮ 71 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 2 dalies, 76 straipsnio 2 dalies, 81 straipsnio 2 dalies komentarą).

3. PĮ 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti atviro konkurso būdu vykdomo pirkimo etapai, t. y. eiliškumas, kuriuo perkantysis subjektas vadovaujasi, vykdydamas pirkimą. Kita vertus, vadovaujantis teismų praktika^[4], netgi perkančiajam subjektui pažeidus nurodytą eiliškumą, perkančiojo subjekto sprendimai gali būti nepripažinti neteisėtais, jeigu toks eiliškumo pažeidimas nesukėlė pasekmių, nepažeidė pirkimų principų (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Kita vertus, pirkimo procedūrų eiliškumo nesilaikymas gali būti pripažintas neteisėtu, jei tiekėjus suklaidino, lėmė neveiksmingą tarpusavio bendradarbiavimą (susirašinėjimą)^[5].

Perkantysis subjektas atvirą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą, PĮ 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka kviesdamas tiekėjus pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti PĮ 44, 47 straipsnio komentarą);

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Kitaip sakant, perkantysis subjektas įgyvendina PĮ 59 nuostatas (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą);

3) nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus (siaurąja prasme), vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Kitaip sakant, perkantysis subjektas įgyvendina PĮ 58 straipsnio, 64 straipsnio nuostatas (detaliau žiūrėti PĮ 58, 64 straipsnio komentarą).

4. PĮ 69 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė nesilaikyti PĮ 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto eiliškumo. Eiliškumo galima nesilaikyti, jeigu perkantysis subjektas tai pirkimo dokumentuose nurodė aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Jeigu perkantysis subjektas to nenurodė, taikoma bendroji eiliškumo taisyklė.

Eiliškumo pakeitimas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo procedūras atlikti šia tvarka:

1) įvertina tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis bei nustato pirkimo eilę,

2) patikrina tiekėjų EBVPD,

3) įvertina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, tik to tiekėjo, kuris gali būti pripažintas laimėtoju.

Taigi, PĮ yra leidžiama sukeisti vietomis eiliškumą, įtvirtintą PĮ 69 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 3 punkte. Šiuo reguliavimu siekiama sumažinti perkantiesiems subjektams tenkančią administracinę naštą, užtikrinti pirkimo koncentruotumą ir ekonomiškumą.

PĮ 69 straipsnio 4 dalies taikymui yra keliamas tiesioginis reikalavimas (imperatyvas), kad dalyvio tikrinimas būtų atliekamas nešališkai ir skaidriai, o pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis būtų sudaroma tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu tiekėju. Kitaip sakant, perkantieji subjektai negali manipuliuoti procesu ir privalo patikrinti galimo laimėtojo pasiūlymo atitikį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkantieji subjektai privalo paisyti teismų praktikoje^[6] suformuotos taisyklės, kad pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tik visiškai pirkimo sąlygas atitinkantis tiekėjas ir netgi nedidelė neatitiktis turi lemti jo pasiūlymo atmetimą, nors jo pasiūlyta kaina ir būtų mažiausia arba pasiūlymas ekonomiškai naudingiausias pagal kainos ir kokybės santykį.

5. PĮ 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas derėtis su tiekėjais pirkimo vykdomo atviro konkurso būdu metu. Tokiu būdu atviro konkurso būdas yra atskiriamas nuo skelbiamų ir neskelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės pirkimo būdų (detaliau žiūrėti PĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 75 straipsnio, 76 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 78 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 81 straipsnio 5 dalies 5 punkto komentarą).

Draudimas reiškia, kad perkantysis subjektas negali nei oficialiai visų tiekėjų, nei vieno ar kelių konkrečių tiekėjų kviesti į derybas ar su jais derėtis kitais būdais.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tiekėjai (pirkimų dalyviai) taip pat yra diskriminuojami, jeigu su pirkimo laimėtoju ir (arba) kitais asmenimis yra deramasi dėl pirkimo sutarties projekto sąlygų po pirkimo procedūrų baigimo, ypač tais atvejais, kai pirkimo sutarties projektas buvo sudedamoji pirkimo dokumentų dalis^[7] (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą).

Derybomis taip pat laikoma, jeigu perkantysis subjektas vienam ar keliems tiekėjams, pažeisdamas PĮ 64 straipsnio 9 dalį, leidžia ištaisyti savo pasiūlymų siaurąja prasme trūkumus^[8] (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 9 dalies komentarą), kadangi pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tik visiškai pirkimo sąlygas atitinkantis tiekėjas ir netgi nedidelė neatitiktis turi lemti jo pasiūlymo atmetimą, nors jo pasiūlyta kaina ir būtų mažiausia arba pasiūlymas ekonomiškai naudingiausias pagal kainos ir kokybės santykį^[9].

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdė statybos darbų pirkimą. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, jog tiekėjai kartu su pasiūlymais turi pateikti žiniaraščius (žiniaraščiuose buvo 2050 eilučių, kurias reikėjo užpildyti). Tiekėjas pateikė pasiūlymą, tačiau perkantysis subjektas nustatė, kad 18 iš 2050 eilučių yra trūkumų, todėl tiekėjo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų ir turi būti atmestas. Tiekėjas ginčijo, kad tik 18 iš 2050 eilučių žiniaraščių pavadinimai nesutapo su konkurso dokumentuose pateiktų pavyzdinių žiniaraščių eilučių pavadinimais. Tiekėjas nurodė, kad 18 eilučių ištaisymas negali būti laikomas esminiu, kadangi sudaro tik 0,87 proc. visų žiniaraščių eilučių.

Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje^[10] pažymėta, kad net ir nedidelė neatitiktis konkurso sąlygų reikalavimams turi lemti pasiūlymo atmetimą, nepaisant to, jog pasiūlymo kaina būtų mažiausia.