71 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1. Ribotą konkursą perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais.
2. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.
3. Perkantysis subjektas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, ribotą konkursą perkantysis subjektas gali atlikti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiojo subjekto ir tiekėjų yra draudžiamos.

Komentuojamame PĮ 71 straipsnyje^[1] įtvirtintos riboto konkurso vykdymo taisyklės, sąlygos ir etapai.

Pagrindinė riboto konkurso savybė (lyginant su atviru konkursu) – sumažinti perkančiųjų subjektų administracinę naštą, apribojant tiekėjų, teikiančių pasiūlymus perkančiajam subjektui, skaičių (prieš tai sudarius vienodas galimybes visiems pateikti paraiškas)^[2]. Nors ribotas konkursas ir atviras konkursas yra dažniausiai taikomi pirkimo būdai, tačiau reikia atsižvelgti į šiuos pagrindinius atviro ir riboto konkursų skirtumus:

i.  riboto konkurso ypatybė yra ta, kad jis yra vykdomas dvejais etapais – pirmajame etape perkantieji subjektai skelbia apie pirkimą ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas, o antrajame – atrinktus tiekėjus kviečia pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu vykdant atvirą konkursą, nėra taikoma dviejų etapų procedūra ir tiekėjai teikia tik pasiūlymus. Dėl to yra būtina atskirti paraiškos ir pasiūlymo sąvokas, t. y. paraiška yra tiekėjo pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria jis išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime (apie paraiškos sąvoką detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą), o perkančiajam subjektui įvertinus tiekėjų paraiškas ir pabaigus pirmąjį tokio pirkimo etapą, jis gali pereiti į antrąjį etapą ir tik atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviesti pateikti pasiūlymus (apie pasiūlymo sąvoką detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 18 dalies komentarą). Kitaip tariant, riboto konkurso atveju paraiškas gali pateikti visi tiekėjai, o pasiūlymus – tik atrinkti tiekėjai pagal perkančiojo subjekto nustatytus kriterijus.

ii.  priešingai nei atviro konkurso atveju, pirkimą vykdant riboto konkurso būdu gali būti taikoma kvalifikacinė atranka, kurios metu perkantysis subjektas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus atrenka kandidatus, kviečiamus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose (PĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kiekvienu konkrečiu atveju perkantysis subjektas turėtų tinkamai ir atidžiai įvertinti, kurį pirkimo būdą pasirinkti.

 

1. PĮ 71 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kada gali būti vykdomas ribotas konkursas.

PĮ 71 straipsnyje nurodoma, kad riboti konkursai gali būti vykdomi visas atvejais. Pirkimą riboto konkurso būdu rekomenduojama vykdyti tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus ir (arba) siekiama sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais^[3], t. y. kai rinkoje konkurencija didžiulė ir perkantysis subjektas nori sudaryti trumpąjį sąrašą, t. y. atrinkti pačius tinkamiausius tiekėjus ir sudaryti sąlygas toliau jiems konkuruoti pateikiant pasiūlymus perkančiajam subjektui^[4].

VPT yra nurodžiusi, kad prioritetas renkantis pirkimo procedūrą turėtų būti teikiamas atviram konkursui, ypač perkant statybos rangos darbus, tačiau atsižvelgiant į PĮ 71 straipsnio 1 dalį, ribotas konkursas gali būti vykdomas visais atvejais, net ir siekiant įsigyti statybos rangos darbus^[5]. Jei perkantysis subjektas parengia kokybiškus pirkimo dokumentus, nustato aiškius ir nediskriminuojančius kvalifikacijos kriterijus ir tokiu būdu užtikrina realią konkurenciją pirkime, tai vertinama, kad pirkimas, vykdomas tiek atviro, tiek riboto konkurso būdu, yra skaidrios ir tinkamos procedūros ir neturėtų būti teikiamas prioritetas konkrečiam pirkimo būdui.  

 

2. PĮ 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, susijusios su tiekėjų galimybe dalyvauti pirkime, vykdomame riboto konkurso būdu.

Kaip jau buvo nurodyta, ribotas konkursas yra vykdomas dviem etapais – pirmajame etape perkantieji subjektai skelbia apie pirkimą ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas, o antrajame – atrinktus tiekėjus kviečia pateikti pasiūlymus:

i.  pirmajame etape gali dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai, t. y. visi tiekėjai, norintys dalyvauti pirkime, gali pateikti paraiškas. Tiekėjai, pateikdami  perkančiajam subjektui paraiškas, išreiškia pageidavimą dalyvauti pirkime, vykdomame riboto konkurso būdu.

Paraiškos vertinimo metu perkantysis subjektas patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus bei atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia taikoma.

Tuo atveju, jei perkantysis subjektas nusprendžia nevykdyti kvalifikacinės atrankos ir neapriboja kandidatų, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus, skaičiaus, tai riboto konkurso skirtumas nuo atviro konkurso tik toks, kad perkantysis subjektas, nustatęs tiekėjo paraiškos neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ją atmeta ir nebekviečia pateikti pasiūlymo.

ii.  antrajame etape pasiūlymus gali pateikti tik perkančiojo subjekto atrinkti kandidatai, t. y. atrinktiems tiekėjams, turintiems reikiamų profesinių, techninių ir finansinių žinių ir pajėgumų, išsiunčiamas kvietimas teikti pasiūlymus. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas negali pakviesti pasiūlymą pateikti tiekėjui, kuris nedalyvavo atrankoje.

Perkantysis subjektas turi siekti pirkimo sąlygose nustatyti tokius reikalavimus, kad būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurenciją ir kuo didesnis tiekėjų skaičius galėtų perkančiajam subjektui pateikti paraiškas.

 

3. PĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti riboto konkurso būdu vykdomo pirkimo etapai, t. y. eiliškumas, kuriuo perkantysis subjektas turi vadovautis, vykdydamas pirkimą.

Ribotas konkursas iš esmės yra vykdomas dvejais etapais: (i) paraiškų vertinimas ir kvalifikacinė atranka, jeigu ji yra taikoma; (ii) pasiūlymų vertinimas. Perkantysis subjektas ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą, PĮ 43, 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas (detaliau žiūrėti PĮ 43, 44, 47 straipsnių komentarus). Paraiškų pateikimo terminas nustatomas remiantis PĮ 72 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalo pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 1 dalies komentarą). Kitaip tariant, perkantysis subjektas turi iš karto su skelbimu pateikti PĮ reikalaujamą informaciją visiems tiekėjams, o ne tik tiems tiekėjams, kuriuos perkantysis subjektas kvies pateikti pasiūlymus.

Tiekėjai kartu su užpildyta paraiškos forma dažniausiai turi pateikti šiuos dokumentus: (i) EBVPD (teikia ir tiekėjų pasitelkiami ūkio subjektai); (ii) pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiktį pagrindžiančius dokumentus; (iii) jungtinės veiklos sutarties kopiją, jei paraišką teikia jungtinės veiklos partneriai; (iv) įgaliojimą pasirašyti paraišką konkursui ir jos priedus (jei paraišką pasirašo ne tiekėjo įmonės vadovas); (v) informaciją (ketinimų protokolai, susitarimai ir kt.), kad tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų pajėgumai, jei jis ketina juos pasitelkti.

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 46 straipsnio komentarą), ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 47 straipsnio komentarą) ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą).

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 2 dalies komentarą). Perkantysis subjektas šiame etape taip pat gali vykdyti dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, patikrinimą pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad tiekėjas nebus traukiamas į kvalifikacinę atranką, kai tiekėjo paraiškos duomenys neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ar tiekėjas paraiškoje pateikė netikslius ar neišsamius EBVPD duomenis ir, perkančiajam subjektui prašant, nepaaiškino ir nepatikslino.

Perkantysis subjektas, vykdydamas kvalifikacinę atranką, privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius. Svarbu pažymėti ir tai, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai neprivalo būti identiški minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams^[6]. Vis dėlto bet kuriuo atveju kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, negali būti neproporcingi pirkimo objektui, diskriminuoti ūkio subjektus ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi.

Perkantieji subjektai, nustatydami tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus bei tvarką, turi įsivertinti realią jų įtaką pirkimo sutarties vykdymui. Rekomenduojama nustatyti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos kriterijų (neapsiribojant vienu ar dviem), kad perkantysis subjektas kandidatą atsirinktų ne tik pagal jo finansinę padėtį, bet ir kitus pajėgumus ir kompetencijas, reikalingas sutarties vykdymui. Tačiau bet kuriuo atveju, reikėtų atsižvelgti į konkretų pirkimo objektą ir nustatyti tokį kvalifikacinės atrankos kriterijų skaičių, kad perkantysis subjektas galėtų atsirinkti tinkamą tiekėją.

Taip pat perkantiesiems subjektams, siekiant išvengti dirbtinio tiekėjų varžymosi, įskaitant formalų ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimą, ypač dėl profesinio pajėgumo, rekomenduojama nustatyti kriterijų reikšmių maksimalias ribas, už kurias duodami balai, kartu nurodant, kad šias ribas viršijanti kandidato patirtis ir (ar) pajėgumai nevertinami ir papildomi balai už tai neskiriami. Tačiau kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių verčių nenustatymas nebūtinai visais atvejais automatiškai bus neteisėtas, jei tokių sąlygų taikymas konkrečiu atveju nelems tiekėjų konkurencijos iškraipymo ir diskriminacijos^[7]. Tai priklauso nuo pačių atrankos kriterijų turinio ir apimties. Galimos situacijos, kai dėl pirkimo objekto, rinkos ar kitų aplinkybių specifikos konkretų kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiks tik ribotas kiekis tiekėjų – tokiu atveju, net ir nenustačius maksimalios šio kriterijaus vertės, nebūtų pažeisti riboto konkurso reguliavimo tikslai ir pirkimų principai, nes tokio reikalavimo taikymo rezultatas būtų lygiavertis reikalavimo su nustatyta maksimalia jo verte taikymo rezultatui.

 

Pavyzdys

Tiekėjo pasitelkiamo specialisto, turinčio teisę vadovauti tvarkybos darbams, patirtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo kvalifikacijos įgijimo dienos (jeigu specialistas įgijo kvalifikaciją prieš mažiau nei 5 metus) iki paraiškų pateikimo dienos vadovaujant tvarkybos darbams, skaičiuojant įvykdytus projektus, kai darbų kaina ne mažesnė nei 50 000 Eur be PVM. Daugiau nei 10 įvykdytų sutarčių specialisto patirtis nevertinama ir papildomi balai už tai neskiriami.

 

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus, kvietime nurodant PĮ 5 priedo „Kvietimo pateikti pasiūlymą, dalyvauti dialoge, dalyvauti derybose ir kvietimo patvirtinti susidomėjimą turinys“ 1 punkte pateiktą informaciją. Pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas remiantis PĮ 72 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Perkantysis subjektas negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurių paraiškos neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.

5) nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Kitaip sakant, perkantysis subjektas įgyvendina PĮ 58 straipsnio, 64 straipsnio nuostatas (detaliau žiūrėti PĮ 58, 64 straipsnių komentarus), t. y.: (i) tikrina, ar tiekėjų pasiūlymuose nurodytos prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, jei reikia, kreipiasi dėl pasiūlymo paaiškinimo ir pan.; (ii) vertina, ar tiekėjų pasiūlytos kainos nėra per didelės (nėra didesnės nei planuota pirkimo pradžioje), pirkimo vykdytojui nepriimtinos, ar pasiūlytos kainos nėra neįprastai mažos, jei reikia, kreipiasi į tiekėjus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo; (iii) atlieka pasiūlymų vertinimą pagal pirkimo dokumentuose nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų; (iv) atlieka kitus (jei reikia) veiksmus, susijusius su pasiūlymų vertinimu.

Be to, šiame etape perkantysis subjektas taip pat atlieka dokumentų, pagrindžiančių EBVPD nurodytą informaciją, patikrinimą, jei vykdant kvalifikacinę atranką, jie nebuvo tikrinami anksčiau, ir tai nustatyta pirkimo dokumentuose. Dėl to perkantysis subjektas, nustatęs galimą pirkimo laimėtoją, kreipiasi į tiekėją dėl aktualių dokumentų, patvirtinančių EBVPD nurodytą informaciją, pateikimo. Nustačius kelis galimus pirkimo laimėtojus (pavyzdžiui, preliminariosios sutarties sudarymo atveju), perkantysis subjektas kreipiasi į visus galimus laimėtojus, prašydamas pateikti aktualius dokumentus pagal jų pateiktus EBVPD. Tačiau gali būti, kad perkantysis subjektas pirkimo sąlygose įtvirtins reikalavimą, kad visi tiekėjai atrinkti pateikti pasiūlymus turės pateikti ir dokumentus, pagrindžiančius EBVPD nurodytą informaciją. Tad minėta informacija nebūtinai bus vertinama šiame etape.

Taigi, nurodyti riboto konkurso vykdymo etapai, viena vertus, reiškia, kad perkantysis subjektas, vykdydamas pirkimą, privalo vadovautis nurodytu procedūrų vykdymo eiliškumu, kita vertus, jog tiekėjai turi laikytis pirkimo sąlygose nurodyto eiliškumo ir su paraiška ar pasiūlymu pateikti tik tokius dokumentus, kurių konkrečiame etape yra reikalaujama.

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai tiekėjai kartu su paraiška pateikia ir dokumentus, kurie gali būti teikiami tik su pasiūlymu, t. y. informaciją apie kainą ar ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes ir tokiu atveju kyla klausimas, ką turi daryti perkantysis subjektas: ar atmesti tiekėjo paraišką, ar vertinti tik tuos dokumentus, kurie turėjo būti pateikti su paraiška. Atsižvelgiant į tai, kad PĮ nėra įtvirtintas toks paraiškos atmetimo ar tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindas, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes bei į tai, ar tokiais veiksmais nebūtų pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, t. y. ar aplinkybė, kad tiekėjas kartu su paraiška pateikė ir kitus dokumentus, gali lemti kitų tiekėjų padėtį pirkime (iškraipomas tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir pan.). Tuo atveju, jei tiekėjo paraiška būtų vertinama toliau, tai turi būti užtikrinamas dokumentų ir juose nurodytos informacijos, susijusios su antruoju etapu, konfidencialumas, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija pirkime.  

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas vykdo pirkimą riboto konkurso būdu. Pirmajame paraiškų pateikimo etape tiekėjas pateikė ne tik paraiškos formą su reikalaujamais kvalifikacijos dokumentais, kaip nustatyta pirkimo dokumentuose, bet ir pasiūlymo formą, kurioje yra nurodytos siūlomų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmės (kriterijai objektyvūs, apibrėžti konkrečiais ir objektyviai pamatuojamais parametrais) kartu su technine informacija apie siūlomą pirkimo objektą. Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai, susiję su konkrečiomis kokybinių reikalavimų reikšmėmis, dydžiais, t. y. kad tiekėjams reikia nurodyti tik konkretų skaičių. Taigi, tiekėjas per klaidą pateikęs ir užpildytą pasiūlymo formą kartu su techniniais dokumentais, perkančiajam subjektui atskleidė ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes. Šiuo atveju vertintina, kad perkantysis subjektas tokią tiekėjo paraišką turėtų vertinti toliau, kadangi tai neturi ir objektyviai negali turėti absoliučiai jokios įtakos tiekėjo paraiškos vertinimui, kadangi ekonominio naudingumo kriterijai yra konkrečiai pamatuojami, nepriklauso nuo perkančiojo subjekto vertinimo, dėl to bus užtikrinta sąžininga konkurencija pirkime.

 

4. PĮ 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti riboto konkurso būdu vykdomo pirkimo etapai, kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu (detaliau žiūrėti PĮ 42 straipsnio komentarą). Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, tai perkantiesiems subjektams įtvirtinta galimybė pirkimą įvykdyti kita tvarka nei įtvirtinta PĮ 71 straipsnio 3 dalyje. Tačiau bet kuriuo perkantysis subjektas gali ribotą konkursą vykdyti ir PĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, perkantysis subjektas ribotą konkursą gali vykdyti šiais etapais:

a. Skelbia apie pirkimą PĮ 42 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu (detaliau žiūrėti PĮ 42 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio komentarus).

b. Išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama PĮ 5 priedo „Kvietimo pateikti pasiūlymą, dalyvauti dialoge, dalyvauti derybose ir kvietimo patvirtinti susidomėjimą turinys“ 2 punkte nurodyta informacija (pavyzdžiui, interneto adresas, kuriuos CVP IS ar kitur paskelbti pirkimo dokumentai, pridedami pirkimo dokumentai, jei neskelbiami CVP IS ir pan.).

c. Toliau pirkimą atlieka PĮ 71 straipsnio 3 dalies 2-5 punktuose nustatytais etapais (detaliau žiūrėti PĮ 71 straipsnio 3 dalies 2-5 punktų komentarus).

 

5. PĮ 71 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas derėtis su tiekėjais pirkimo, vykdomo riboto konkurso būdu, metu. Tokiu būdu riboto konkurso būdas yra atskiriamas nuo skelbiamų ir neskelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės pirkimo būdų (detaliau žiūrėti PĮ 73 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 75 straipsnio, 76 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 78 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 81 straipsnio 5 dalies 5 punkto komentarus). Šis draudimas reiškia, kad perkantysis subjektas negali nei oficialiai visų tiekėjų, nei vieno ar kelių konkrečių tiekėjų kviesti į derybas ar su jais derėtis kitais būdais.

ESTT šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad riboto konkurso procedūra iš esmės reiškia, kad atlikus kandidatų atranką ir jiems pateikus savo pasiūlymus, šie pasiūlymai iš principo nebegali būti keičiami nei perkančiojo subjekto, nei paties kandidato iniciatyva. Kandidatų vienodo vertinimo principui ir iš jo išplaukiančiai skaidrumo pareigai prieštarautų bet kokio perkančiojo subjekto ir vieno ar kito kandidato derybos per šią procedūrą. Jei perkančiajam subjektui būtų leista prašyti kandidato, kurio pasiūlymą jį laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus (išskyrus išimtinius atvejus, pavyzdžiui, redakcinio pobūdžio klaidos, paprasti paaiškinimai ir pan.), tuo atveju, jei šio kandidato pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, jog perkantysis subjektas slaptai dėl jo derėjosi kitų kandidatų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą^[8].

 

---