53 straipsnis. Paraiškos ir pasiūlymo pateikimas

1. Perkantysis subjektas privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis, negu šio įstatymo 70, 72, 74, 77, 82 straipsniuose nustatyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkantysis subjektas, nustatydamas šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.
2. Šiame įstatyme nustatyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo skelbimo apie tarptautinį pirkimą išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurui, skelbimo apie supaprastintą pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar nuo kvietimo pateikti paraiškas ar pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
3. Jeigu pasiūlymus galima parengti tik apsilankius paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje arba tik vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, perkantysis subjektas nustato ilgesnius, negu šio įstatymo 70, 72, 74, 77, 82 straipsniuose nustatyti, pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.
4. Perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, šiais atvejais:

1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors jų buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos;

2) jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

1. 5. Perkantysis subjektas, pratęsdamas pasiūlymų pateikimo terminą šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, privalo atsižvelgti į informacijos ir pirkimo dokumentų pakeitimų svarbą. Jeigu papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba ji neturi esminės įtakos pasiūlymų parengimui, perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo termino gali nepratęsti.
   6. Paraiškos ir pasiūlymai perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
   7. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad paraiškos ir pasiūlymai (ar jų dalis) būtų pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją, kaip nustatyta šio įstatymo 34 straipsnio 6 ir 8 dalyse, paraiška ir pasiūlymai (ar jų dalis) turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Tokiu atveju paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami užklijuotame voke. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, jis įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš kelių dalių, šie reikalavimai taikomi kiekvienai pasiūlymo daliai.
   8. Jeigu perkantysis subjektas numato pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, pirkimo dokumentuose jis privalo nurodyti (išskyrus derybų ir dialogo atvejus), kad tiekėjai pasiūlymą pateiktų dviem dalimis, kurių vienoje būtų pateikta kaina arba sąnaudos, kitoje – likęs pasiūlymas (techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai). Perkančiajam subjektui reikalaujant pasiūlymus pateikti:

1) šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu turi būti užtikrinama, kad perkantysis subjektas su pasiūlymo dalimi, kurioje pateikta kaina arba sąnaudos, galėtų susipažinti tik po to, kai buvo įvertinta pasiūlymo dalis, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai;

2) šio straipsnio 7 dalyje nurodytu būdu turi būti reikalaujama, kad tiekėjai minėtas pasiūlymo dalis pateiktų atskiruose užklijuotuose vokuose, kurie būtų įdėti į bendrą užklijuotą voką.

1. 9. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimo objektas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajam subjektui po vieną pasiūlymą dėl vienos, kelių ar visų pirkimo objekto dalių, kaip nurodo perkantysis subjektas, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.
   10. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nereikalauja pasiūlymus teikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ir tiekėjas prašo patvirtinti jo pasiūlymo gavimo faktą, perkantysis subjektas privalo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos pateikti rašytinį patvirtinimą ir jame nurodyti gavimo dieną, valandą ir minutę.

PĮ 53 straipsnyje^[1] reguliuojama tiekėjų pasiūlymų teikimo stadija. Komentuojamame straipsnyje apibrėžiami reikalavimai: pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminui, pasiūlymų (paraiškų) pateikimo formoms ir būdams, nuo kada pradedamas skaičiuoti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas, kada turi būti pratęstas pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas, taip pat pasiūlymų (paraiškų) gavimo patvirtinimo reikalavimai.

Direktyvos 2014/25/ES preambulės 89-ojoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad tam, jog procedūros taptų spartesnės ir efektyvesnės, dalyvavimo pirkimo procedūrose terminai turėtų būti kuo trumpesni, nesukuriant bereikalingų kliūčių tiekėjų iš visos vidaus (bendrosios) rinkos dalyvavimui, ypač MVĮ dalyvavimui. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustatydamos terminus, susijusius su pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime pateikimu, perkančiosios organizacijos pirmiausia turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto, viešo pirkimo sutarties sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, net jei tai reikštų, kad reikia nustatyti ilgesnius terminus, nei ES direktyvoje ar PĮ numatyti minimalūs terminai.

1. PĮ 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga nustatyti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminą, kuris atitiktų ne tik tai, kas tiesiogiai reglamentuojama pavieniuose PĮ straipsniuose, bet taip pat įgyvendintų pirkimų principus (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą) bei atitiktų bendrąjį protingumo standartą, kuris siejamas su poreikiu įvertinti tiek tai, ką tiesiogiai reglamentuoja komentuojamo ir su juo susijusių PĮ straipsnių normos, tiek ir atsižvelgti į šiame straipsnyje minimas tokias konkretaus pirkimo savybes, kaip jo sudėtingumas, faktinis laiko poreikis paraiškų ir pasiūlymų parengimui ir pan. Taigi, PĮ 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga, atsižvelgiant į minėtas pirkimo savybes, parinkti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų tokias paraiškas ir pasiūlymus parengti.

PĮ nedetalizuojama, kas yra laikoma pakankamu terminu paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tai yra vertinamoji kategorija ir todėl tokio termino nustatymas yra perkančiojo subjekto prerogatyva. Kaip bus komentuojama toliau, PĮ konkrečiais atvejais nustatyti minimalūs terminai paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau gali susidaryti situacijos, kai tokie terminai objektyviai nebus pakankami pasirengti pirkimui, kadangi tokio termino nepakankamumą gali lemti pirkimo savybės (sudėtingumas ir pan.). Tokiais atvejais perkantieji subjektai turi tai įvertinti ir siekti nustatyti paraiškų ir pasiūlymų terminus, kurie būtų objektyviai pakankami pasiūlymui (plačiąja prasme) parengti. Pavyzdžiui, PĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas 7 dienų terminas pasirengti dalyvauti supaprastintame pirkime gali būti akivaizdžiai per trumpas, jeigu perkamos projektavimo paslaugos ir iš tiekėjų reikalaujama pateikti minimalius architektūrinius sprendinius, brėžinius ar eskizus. Tokiu atveju nurodytas terminas turėtų būti ilgesnis.

Taigi, PĮ nurodyti minimalūs pasiūlymų pateikimo terminai laikytini labiau įstatymo leidėjo nustatytu orientyru (bet negali būti trumpesni, jei įstatymu tiesiogiai nėra leidžiama trumpinti nurodytų terminų), o ne paneigiama prezumpcija (nustatyta vienaip, kol tiekėjo neįrodyta kitaip). Perkantiesiems subjektams bet kokiu atveju yra svarbu nustatyti tokius pasiūlymų pateikimo terminus, kad jų rengiamuose pirkimuose galėtų dalyvauti pakankamas skaičius kvalifikuotų tiekėjų, be to, kad dėl pernelyg trumpų terminų nebūtų sulaukta tiekėjų pretenzijų, dėl ko reikėtų stabdyti procedūras.

Perkantieji subjektai, nustatydami konkretaus pirkimo terminus turi atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Terminai turi būti nustatomi situaciją vertinant iš tiekėjų perspektyvos, t. y. kad tiekėjai spėtų susipažinti su pateiktais pirkimo dokumentais ir parengti konkurencingą pasiūlymą (paraišką).

PĮ 53 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kaip turi būti suprantamos pirkimo sudėtingumo ar laiko, reikalingo pasiruošti pirkimui, aplinkybės, kuriomis perkantysis subjektas turi vadovautis, kai nustato pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminus, todėl tai sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai. Aplinkybės gali priklausyti tiek nuo paties pirkimo objekto, tiek nuo tiekėjų konkurencijos. Pavyzdžiui, perkantysis subjektas turi įvertinti, kiek dokumentų turi parengti ir (ar) surinkti tiekėjas ir juos pateikti perkančiajam subjektui, ar tokius dokumentus galima greitai ir nevaržomai gauti, ar tam nereikalingos papildomos teisinės procedūros (legalizavimas ir pan.), ar pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį ir tiekėjai turi parengti kokybės rodiklių pagrindimą, ar perkamas kompleksinis pirkimo objektas, kuomet reikia vietos ar užsienio partnerių ir jiems surasti bei su jais susitarti yra būtinas ilgesnis terminas, ar pirkimas yra sudėtingas ir jame gali dalyvauti užsienio tiekėjai, kuriems reikės išversti pirkimo dokumentus į jiems suprantamą kalbą ir pan. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į pirkimo būdą. Pavyzdžiui, jeigu vykdomas ribotas konkursas, kur tik teikiant išsamų pasiūlymą reikia pateikti sprendinius, o paraiškos metu reikia pateikti tik kvalifikacijos duomenis, tuomet paraiškos pateikimo terminas turi būti vertinamas tik pagal aplinkybes paraiškai pateikti, pavyzdžiui, kiek kvalifikacijos ir kvalifikacinės atrankos kriterijų pagrindimo dokumentų reikia, tačiau nevertinama, kiek ir kokių sprendinių reikės kitame etape, kadangi jis bus vertinamas atskirai.

Minėta, kad atskiruose PĮ straipsniuose yra apibrėžti konkretūs pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminai (PĮ 70, 72, 74, 77, 82 straipsniai), pavyzdžiui, PĮ 70 straipsnyje nustatyti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminai atvirame konkurse. Tačiau šie terminai yra apibrėžti kaip minimalūs ir perkantieji subjektai turi teisę, o atitinkamais atvejais, laikantis komentuojamos PĮ 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, – pareigą nustatyti ilgesnius terminus.

Siekiant sutrumpinti tiekėjų pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminus, perkantieji subjektai turi taikyti konkrečias pirkimo būdą reguliuojančias teisės normas, pavyzdžiui, atviram konkursui galima sutrumpinti terminus dėl išankstinio informacinio skelbimo pateikimo, dėl ypač svarbių aplinkybių, dėl elektroninių priemonių naudojimo (detaliau žiūrėti PĮ 70 straipsnio komentarą).

2. PĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, nuo kada pradedamas skaičiuoti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas.

Paprastai CVP IS tiekėjams informacija yra pateikiama apie galutinį pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminą, todėl patiems tiekėjams nereikia skaičiuoti dienų iki kada turi būti pateiktas pasiūlymas (paraiška).

Jeigu perkantieji subjektai vadovaujasi PĮ 34 straipsniu ir taiko kitas elektronines ar neelektronines priemones (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio komentarą), tuomet itin svarbu nustatyti konkretų momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas.

CVP IS taip pat visuomet yra pateikta informacija apie tai, kada buvo paskelbtas pirkimas, kadangi būtent nuo šio termino pradedamas skaičiuoti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas. Tarptautinio ir supaprastinto pirkimų skelbimai yra teikiami skirtingai (detaliau žiūrėti PĮ 47 straipsnio komentarą), todėl ir pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminas skaičiuojamas priklausomai nuo pirkimo rūšies:

• tarptautiniams pirkimams – nuo skelbimo apie tarptautinį pirkimą išsiuntimo paskelbti iš VPT ES leidinių biurui (detaliau žiūrėti PĮ 47 straipsnio 6 dalies 1 punkto komentarą);
• supaprastintiems skelbiamiems pirkimams – nuo skelbimo apie supaprastintą pirkimą paskelbimo CVP IS (detaliau žiūrėti PĮ 47 straipsnio 6 dalies 2 punkto komentarą);
• supaprastintiems neskelbiamiems pirkimams – nuo kvietimo pateikti paraiškas ar pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

3. PĮ 53 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant, privalo būti taikomi ilgesni terminai nei VPĮ įtvirtinti minimalūs pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminai, t. y. detalizuojamos PĮ 53 straipsnio 1 dalies taisyklės, konkrečiai reikalaujant prailginti įstatyme nustatytus minimalius pasirengimo dalyvavimui pirkime terminus. Kaip minėta, PĮ 70, 72, 74, 77, 82 straipsniuose įtvirtinti minimalūs pasirengimo pirkimui terminai, kuriuos perkantieji subjektai gali prailginti. Tuo tarpu PĮ 53 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant, šie terminai privalomai prailginami, t. y.:

- jeigu pasiūlymus galima parengti tik apsilankius paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje.

Pavyzdys

Perkantysis subjektas ketina įsigyti pastato griovimo ir naujo pastato statybos darbus, tačiau pastatas yra visai šalia kitų pastatų. Perkantysis subjektas vertins tiekėjų pasiūlymus pagal kainos ir kokybės santykį, kai vienas iš kriterijų – sprendinys, kaip tinkamai nugriauti pastatą, kitas kriterijus – statybinių atliekų antrinis panaudojimas naujo pastato statybai. Tiekėjams būtina nuvykti į vietą apžiūrėti pastatą, kad galėtų pateikti pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas turi nustatyti ilgesnį terminą pasiūlymams pateikti.

 

- jeigu pasiūlymus galima parengti tik vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais. Paprastai perkantieji subjektai visus pirkimo dokumentus pateikia CVP IS priemonėmis, tačiau strategiškai svarbiuose pirkimuose, ypač kai tai yra susiję su saugumu ir gynyba ar valstybės ir tarnybos paslaptimi, dalis informacijos gali būti neteikiama viešai.

 

Pavyzdys

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdė pirkimą „Investuotojo atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų dėl Kauno AVPK ir Panevėžio AVPK viešosios infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų teikimo įgyvendinimui“ skelbiamų derybų būdu^[2]. Šio pirkimo sąlygų 6 punkte buvo įtvirtinta: „Detalus Projektų aprašymas ir reikalavimai jų įgyvendinimui pateikiami Specifikacijose. Kandidatui, pakviestam pateikti pasiūlymą bei pasirašiusiam konfidencialumo pasižadėjimą, Komisija sudarys galimybę susipažinti su Projektais susijusiais dokumentais (Žemės sklypų planais ir kitais Valdžios subjekto turimais dokumentais) <...>“.

 

PĮ 53 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinta, kiek tiksliai ilgesni turi būti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminai, tačiau tokiais atvejais reikia vadovautis PĮ 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais, susijusiais su konkretaus viešo pirkimo savybėmis, tokiomis, kaip jo sudėtingumas, faktinis laiko poreikis paraiškų ir pasiūlymų parengimui ir pan. (detaliau žiūrėti PĮ 53 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

4. PĮ 53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant, privalo būti pratęsiami pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminai, t. y. kai po pirkimo dokumentų paskelbimo jie yra papildomi (patikslinami) ar keičiami bei tiekėjams būtinas papildomas terminas pasiūlymams (paraiškas) parengti.

PĮ 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė tiekėjams teikti klausimus, prašymus paaiškinti, patikslinti, papildyti pirkimo dokumentus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą). Perkančiajam subjektui taip pat nedraudžiama savarankiškai paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus. PĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta galimybė susitikti su tiekėjais bei atsakyti į jų klausimus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 7 dalies komentarą). Taigi, perkantysis subjektas net ir po pirkimo paskelbimo turi teisę tikslinti duomenis, pagal kuriuos tiekėjai turi parengti ir pateikti pasiūlymus (paraiškas). Kadangi tiekėjams nustatomas pakankamas terminas susipažinti su pirkimo dokumentais, tai atitinkamai turi būti suteikiamas ir pakankamas terminas susipažinti su pirkimo dokumentų paaiškinimais, patikslinimais, pakeitimais.

Pirmiau nurodytose PĮ 49 straipsnio normose yra įtvirtinti imperatyvūs terminai, iki kada turi būti pateikti pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai. Šie terminai laikomi minimaliai būtinais tiekėjams tinkamai susipažinti su visomis korekcijomis ir spėti atitinkamai pakoreguoti pasiūlymus (paraiškas), todėl, kai perkantysis subjektas nespėja pateikti dokumentų paaiškinimų, patikslinimų iki nurodyto termino, turi būti pratęstas pasiūlymo (paraiškos) pateikimo terminas.

PĮ 53 straipsnio 4 dalyje detaliai nustatyta, kad pasiūlymo (paraiškos) pateikimo terminas turi būti pratęstas, kai:

• papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija tarptautinio pirkimo atveju pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta PĮ 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.

Kitaip sakant, tiekėjai laiku paprašė paaiškinti, patikslinti, papildyti pirkimo dokumentus, tačiau dėl įvairių priežasčių (didelės tikslinimų apimties, skaičiaus, būtinybės kreiptis į pirkimo dokumentų ar atskiros jų dalies rengėjus ir kita) perkantysis subjektas negali užtikrinti minimalių terminų, įtvirtintų PĮ 49 straipsnyje, todėl privalomai turi būti pratęsiamas pasiūlymo (paraiškos) pateikimo terminas, jį nustatant pakankamą.

Itin svarbu, kad PĮ 53 straipsnio 4 dalis neprivalo būti taikoma, kai ne perkantysis subjektas, o tiekėjai vėluoja pateikti prašymus, klausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo (detaliau žiūrėti PĮ 53 straipsnio 5 dalies komentarą).

• jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Ši sąlyga nepriklauso nuo to, kada perkantysis subjektas pateikė pirkimo dokumentų pakeitimus, t. y. pakeitimai gali būti pateikiami ir likus daugiau dienų, negu nustatyta PĮ 49 Ši sąlyga taikoma, jeigu pakeitimai yra reikšmingi.

Pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama PĮ 53 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip detaliai nurodyta PĮ 49 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio komentarą), reikšmingais pakeitimais vis dėlto negali būti laikomi pakeitimai, kurie atitinka kitus Borta kriterijus^[3].

PĮ 53 straipsnio 4 dalies 2 punktu yra iš esmės įgyvendinamas vienas iš Borta kriterijų (detaliau dėl Borta kriterijų žiūrėti PĮ 49 straipsnio komentarą) – pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pakeitimai yra svarbūs, reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir būtų pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Taigi, nustatant pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino pratęsimą, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo principu (PĮ 29 straipsnio 1 dalis).

5. PĮ 53 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis iš taisyklės, kad perkantieji subjektai privalo pratęsti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminus pagal PĮ 49 straipsnio 4 dalies sąlygas.

Ne visi atsakymai į tiekėjų klausimus, pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai yra tokie esminiai, kad turi įtakos tiekėjų rengiamiems ir teikiamiems pasiūlymams (paraiškoms), pavyzdžiui, ištaisomos redakcinės klaidos dėl priedo numerio, pateikiamas atsakymas, kad subrangovai, kurių pajėgumais tiekėjas nesiremia, gali būti nurodomi prieš vykdant darbus ir neprivalo būti išviešinti pasiūlyme, jeigu jų tiekėjas dar nežino arba pateikiant atsakymą nurodoma, kad jau anksčiau perkantysis subjektas atsakė į tapatų klausimą (pateikiama nuoroda į ankstesnį atsakymą). Tokiais atvejais perkantysis subjektas neprivalo pratęsti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino. Bet kuriuo atveju perkantysis subjektas turi teisę tai padaryti, tačiau kartu turi būti atsižvelgiama į tikslą užtikrinti operatyvų pirkimo procedūros vykdymą.

PĮ 53 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta, kad perkantysis subjektas neturi prisiimti atsakomybės už tiekėjų neveikimą ir klausimų, prašymų paaiškinti, patikslinti, pakeisti pirkimo dokumentus nepateikimą laiku. Tiekėjai yra profesionalūs pirkimų dalyviai ir turi protingai naudotis savo teisėmis, įskaitant teise kreiptis į perkantįjį subjektą paaiškinti, patikslinti, pakeisti pirkimo dokumentus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą)^[4]. Jeigu tiekėjai nepateikė klausimų iki perkančiojo subjekto nurodyto termino (terminas turi būti aiškiai nurodytas pirkimo dokumentuose), perkantysis subjektas gali atsisakyti šiuos prašymus nagrinėti, o net jeigu juos išnagrinėjo, tai neprivalo po jų paskelbimo pratęsti pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminus, jeigu nėra atliekami paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai.

6. PĮ 53 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad paraiškos ir pasiūlymai pateikiami elektroninėmis priemonėmis, laikantis PĮ 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kitaip sakant, jeigu kyla klausimų dėl pasiūlymų (paraiškų) pateikimo, PĮ 53 straipsnio 6 dalimi tiekėjai ir perkančiosios organizacijos nukreipiami vadovautis PĮ 34 straipsniu, kuriame įtvirtina, kad pagrindinės elektroninės priemonės – CVP IS arba Centrinės perkančiosios organizacijos taikomos elektroninės priemonės, specialios elektroninės priemonės, kurių prieinamumą užtikrina perkantysis subjektas (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio komentarą).
7. PĮ 53 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti reikalavimai pasiūlymų (paraiškų) pateikimui, jeigu jie teikiami ne elektroninėmis priemonėmis.

PĮ 34 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatyta, kad tam tikrais atvejais pasiūlymai (paraiškos) gali būti teikiami ne elektroninėmis priemonėmis (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 5 ir 8 dalių komentarą). PĮ 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami būdai, kaip gali būti teikiami pasiūlymai (paraiškos), t. y. per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją.

PĮ 53 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos taisyklės, kaip turi būti suformuotas pasiūlymas (paraiška), kai jie teikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją, t. y.:

• paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami užklijuotame voke. Vokas turi būti suprantamas plačiai, pavyzdžiui, jeigu pasiūlymą (paraišką) sudaro itin didelis kiekis dokumentų, pasiūlymas (paraiška) gali būti pateikiami dėžėje ar net keliose dėžėse. Voko užklijavimas turi užtikrinti, kad perkantysis subjektas iki numatyto pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino negalėtų susipažinti su pasiūlymu (paraiška), o jeigu susipažintų, kad būtų matomos susipažinimo žymės (voko atplėšimo žymės).
• paraiška ar pasiūlymas ir jų priedai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Šie reikalavimai itin svarbūs tam, kad būtų užtikrintas pasiūlymo vientisumas (detaliau dėl vientisumo žiūrėti PĮ 34 straipsnio 10 dalies komentarą), taip pat, jog nebūtų galimybės tiekėjui papildyti pasiūlymą neleistinu būdu, netaikant PĮ 58 straipsnio, 64 straipsnio nuostatų. Pagal PĮ 57 straipsnio 7 dalį, tiekėjams, dalyvaujantiems pasiūlymų atvėrimo (vokų atplėšimo) posėdyje yra leidžiama ištaisyti pastebėtas susiuvimo ir (arba) sunumeravimo klaidas, ir (arba) kitus įforminimo trūkumus (detaliau žiūrėti PĮ 57 straipsnio 7 dalies komentarą). Taip pat pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, jeigu yra klaida dėl lapų numeracijos, dėl to pasiūlymas (paraiška) netampa netinkamais ar nepriimtinais, o perkančioji organizacija turi leisti ištaisyti tokią klaidą^[5]. Jeigu dėl didelės apimties nėra galimybės viso pasiūlymo (paraiškos) susiūti į vieną paketą, tuomet yra leidžiama teikti kelis paketus, kuriems visiems taikomi analogiški reikalavimai.
• jeigu yra reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tuomet teikiant pasiūlymą laikomasi šių įpareigojimų:

- kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija.

- originalus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, jis įdedamas į bendrą voką. Toks reikalavimas keliamas, siekiant nepažeisti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, kadangi perkančiajam subjektui gali tekti jį pateikti užtikrinimo davėjui, kad būtų išmokėta nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma.

8. PĮ 53 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta pasiūlymų pateikimo dviejuose vokuose taisyklė.

PĮ 53 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pasiūlymas turi būti pateiktas dviejuose vokuose, taikoma, kai yra šie kriterijai kartu:

• perkantysis subjektas numato pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą);
• pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra vertinamos kiekybiškai, t. y. tiekėjams nepakanka pateikti tik techninių rodiklių skaitmenų, o reikia teikti, pavyzdžiui, aprašymus, inovatyvius sprendinius ir kita. Tokiu atveju perkantysis subjektas negali atlikti tik paprastų matematinių veiksmų, o turi vertinti pateiktus rodiklius, jų kokybę.

Kitaip sakant, jeigu pakanka tik įvertinti matematiškai technines charakteristikas, perkantysis subjektas gali reikalauti pateikti pasiūlymus pateikti viename voke netgi tuomet, kai vertinamas kainos ir kokybės santykis.

Taip pat, kai pasirenkamas kainos ir kokybės santykis kaip vertinimo būdas, tačiau kaina yra fiksuojama paties perkančiojo subjekto, tuomet tiekėjai neturi pareigos teikti pasiūlymo dviejuose vokuose^[6].

Išimtis, kai netgi esant PĮ 53 straipsnio 8 dalyje įtvirtintiems kriterijams neprivaloma teikti pasiūlymų dviejuose vokuose – skelbiamų derybų (detaliau žiūrėti PĮ 74 straipsnio 3 dalies komentarą) ir konkurencinio dialogo (detaliau žiūrėti PĮ 76 straipsnio 2 dalies komentarą) pirkimo būdai. Ši išimtis nustatyta, kadangi vykdomos derybos, kurių metu perkantieji subjektai privalo turėti galimybę derėtis ne tik dėl sprendinių, bet taip pat dėl kainos, kadangi atskiros derybos dėl šių dviejų aspektų būtų neracionalios, neužtikrintų pirkimų efektyvumo, būtų pernelyg didelė administracinė našta.

Perkantysis subjektas, nustatydamas pirkimo sąlygas, kurios atitinka pirmiau minėtus kriterijus, pirkimo sąlygose taip pat turi aiškiai ir tiksliai nurodyti, kad:

• tiekėjai turi pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose;
• pirmame voke turi būti pasiūlymas (EBVPD, kvalifikacijos duomenys (jeigu reikalaujama pateikti iš karto), pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai (jeigu reikalaujama pateikti iš karto), susitarimai su kitais ūkio subjektais, jungtinės veiklos sutartis, įgaliojimas (jeigu taikoma), techniniai pasiūlymo duomenys, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jeigu jo reikalaujama)^[7], kita informacija ir dokumentai), o antrame voke – kaina ar sąnaudos.

PĮ 34 straipsnyje bei PĮ 53 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinti du skirtingi pasiūlymų (paraiškų) pateikimo būdai, todėl ir teikiant pasiūlymus dviejuose vokuose turi būti užtikrinami tie patys reikalavimai. Papildomai, kadangi teikiamas ne vienas vokas, o du vokai, turi būti užtikrinti šie reikalavimai:

- jeigu tiekiamas pasiūlymas elektroniniu būdu, turi būti užtikrinama, kad perkantysis subjektas su pasiūlymo dalimi, kurioje pateikta kaina arba sąnaudos (vokas 2), galėtų susipažinti tik po to, kai buvo įvertinta visų tiekėjų pasiūlymo dalis, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai (vokas 1). Kai naudojamos CVP IS priemonės, perkantieji subjektai turi suformuoti dvi pasiūlymo dalis (du vokus), pažymėti CVP IS langelį, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl techninių priemonių, kuriomis pati CVP IS neleidžia perkančiojo subjekto komisijos nariams atverti abiejų pasiūlymo dalių vienu metu. Kitomis elektroninėmis priemonėmis turi būti užtikrinta analogiška galimybė elektroninių priemonių būdu automatiškai neleisti perkančiajam subjektui atverti abiejų pasiūlymo dalių.

- jeigu tiekiamas pasiūlymas ne elektroniniu būdu, tiekėjas pasiūlymą turi techniškai padalinti į dvi dalis (kai vyksta pasiūlymo numeracija, susiuvimas), kainos ar sąnaudų paketą įdėti į atskirą voką, kuris turi būti užklijuojamas (vokas 2), taip pat kitas dokumentų paketas turi būti įdėtas į atskirą voką ir užklijuotas (vokas 1), tuomet abu vokai kartu įdedami į atskirą voką bei užklijuojamas šis vokas (bendras pasiūlymas).

9. PĮ 53 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad vienas tiekėjas turi pateikti vieną pasiūlymą bei šios taisyklės leidžiama išimtis.

Taisyklė, kad gali būti pateikiamas tik vienas pasiūlymas pagal PĮ 53 straipsnio 9 dalį suprantama kaip reikalavimas, kad tas pats tiekėjas konkrečiame pirkime dalyvautų tik vieną kartą, t. y. tiekėjas gali pateikti pasiūlymą savarankiškai ar kaip ūkio subjektų grupės narys. Kai tiekėjas dalyvauja vienu iš nurodytų būdu, jis tame pačiame pirkime negali:

• pateikti antro savarankiško pasiūlymo;
• pateikti savarankiško pasiūlymo, jeigu jau dalyvauja kaip ūkio subjektų grupės narys;
• dalyvauti ūkio subjektų grupėje, jeigu pateikė pasiūlymą savarankiškai ar jeigu yra kitos ūkio subjektų grupės narys.

Nurodytas draudimas nėra taikomas dėl dalyvavimo pirkime kaip ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiasi, pavyzdžiui, kaip subtiekėjui, subteikėjui, subrangovui. Kitaip sakant negali būti ribojama galimybė remtis tokių ūkio subjektų pajėgumais^[8]. Dėl galimybės pirkime dalyvauti savarankiškai ir kaip kito ūkio subjekto pasitelkiamas subteikėjas, subtiekėjas, subrangovas naujausioje teismų praktikoje pažymėta, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai savaime nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš pirkimo^[9].

Kai pirkimas skaidomas į dalis (detaliau žiūrėti PĮ 40 straipsnio komentarą), vienu pasiūlymu yra laikomas kiekvienas pasiūlymas atskirai pirkimo daliai. Taigi, jeigu perkantysis subjektas leidžia pateikti pasiūlymus vienoje, dviejose ar netgi visose dalyse, tuomet kiekvienoje dalyje teikiamas pasiūlymas laikomas atskiru ir savarankišku.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas paskelbė degalų pirkimą, kuris buvo suskaidytas į tris dalis: Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Varėnos savivaldybės teritorijoje ir Lazdijų savivaldybės teritorijoje teikiami degalai. Perkantysis subjektas leido tiekėjams pateikti pasiūlymus vienoje, dviejose ar visose pirkimo dalyse. Tiekėjas A nusprendė teikti pasiūlymą tik Varėnos savivaldybės teritorijoje, Tiekėjas B nusprendė teikti pasiūlymą Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir pasiūlymą Varėnos savivaldybės teritorijoje, o Tiekėjas C nusprendė dalyvauti visose pirkimo dalyse. Perkantysis subjektas dėl degalų teikimo Varėnos savivaldybės teritorijoje gavo tris savarankiškus pasiūlymus; Druskininkų savivaldybės teritorijoje gavo du savarankiškus pasiūlymus, Lazdijų savivaldybės teritorijoje gavo vieną pasiūlymą. Kiekvienas iš šių pasiūlymų laikomas atskiru, o tiekėjai laikomi pateikę po vieną pasiūlymą pirkimo dalims, kadangi jos vertinamos atskirai.

 

Išimtis iš taisyklės, kad tiekėjas turi pateikti tik vieną pasiūlymą – alternatyvių pasiūlymų pateikimo galimybė (detaliau žiūrėti PĮ 56 straipsnio komentarą). Kai perkantysis subjektas aiškiai, tiksliai įtvirtina alternatyvių pasiūlymų pateikimo galimybę bei kitus alternatyvių pasiūlymų reikalavimus, kaip apibrėžta PĮ 56 straipsnyje, tiekėjai turi teisę pateikti daugiau nei vieną pasiūlymą ar daugiau nei vieną pasiūlymą kiekvienoje pirkimo dalyje.

10. PĮ 53 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga perkantiesiems subjektams pateikti pasiūlymo pateikimo patvirtinimą.

Kai pasiūlymai teikiami CVP IS priemonėmis, tiekėjai gauna automatinį CVP IS pranešimą, kuriame nurodomas pasiūlymo pateikimo faktas, pateikimo tiksli data ir laikas (PĮ 6 priedo reikalavimas, detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 11 dalies komentarą).

Kai pasiūlymai teikiami ne CVP IS priemonėmis, t. y. kitomis elektroninėmis priemonėmis ar ne elektroninėmis priemonėmis, tuomet nėra suformuojamas automatinis pranešimas ir turi būti atliekama toliau nurodoma procedūra:

• tiekėjas turi kreiptis į perkantįjį subjektą, kad jis pateiktų patvirtinimą dėl pasiūlymo gavimo, pateikimo tikslią datą ir laiką. Tokia sąlyga įtvirtinta dėl to, kadangi tais atvejais, kai veža kurjeris ar teikiama registruota siunta paprastai vežėjas gali pateikti detalią informaciją apie pasiūlymo pateikimo tikslią datą ir laiką. Todėl PĮ 53 straipsnio 10 dalis taikytina tik tuomet, kai tiekėjai neturi galimybės kitais būdais nustatyti savo pasiūlymo tikslaus pateikimo fakto.

• perkantysis subjektas turi ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos pateikti rašytinį patvirtinimą ir jame nurodyti pateikimo tikslią datą ir laiką. Taigi, perkantysis subjektas gali rašytinį patvirtinimą pateikti tiek iš karto gavęs pasiūlymą, tiek vėliau, tačiau ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Rašytinis patvirtinimas taip pat turi būti suprantamas kaip, pavyzdžiui, jeigu pasiūlymą atneša pateikti tiekėjas asmeniškai, perkantysis subjektas gali ant atšviesto voko dalies uždėti žymą apie gavimą, jeigu pasiūlymai teikiami elektroniniu paštu, perkantysis subjektas gali išsiųsti taip pat elektroninį laišką su patvirtinimu apie pasiūlymo gavimą.

---

[1] Komentuojamos PĮ 53 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 64-66 straipsnio normas.

[2] https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/342142

[3] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas Borta, C-298/15.

[4] LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014.

[5] LApT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1625/2013.

[6] Šios taisyklės patvirtintos VPT Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių 19 psl.

[7] Jeigu reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jo dydis turi būti nustatytas konkrečia suma, o ne procentu nuo tiekėjo pasiūlymo kainos. Jeigu būtų nustatomas tik procentas, tuomet perkančioji organizacija jau vertindama pirmojo voko duomenis galėtų preliminariai apskaičiuoti pasiūlymų kainas. Tokia informacija gali daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimui dėl ekonominio naudingumo balų suteikimo.

[8] ESTT 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Assitur, C-538/07; ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C-94/12; LAT 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-690/2015.

[9] LAT 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018.