41 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Pirkimo ar projekto konkurso procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiojo subjekto pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkantysis subjektas priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą atnaujintame tiekėjų varžymesi;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą.

2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

2) atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai;

3) nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

 

PĮ 41 straipsnyje reglamentuojami: (i) pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas; (ii) pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pabaigos pagrindai; (iii) pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pasibaigimas kitu pagrindu nei nurodyta PĮ 41 straipsnio 2 dalyje – pirkimo ar projekto konkurso nutraukimas perkančiojo subjekto sprendimu.

1. PĮ 41 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pirkimo (apie pirkimo sąvoką detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 13 dalies komentarą) ar projekto konkurso (apie projekto konkurso sąvoką detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 24 dalies komentarą) procedūrų pradžia. Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momento nustatymas yra svarbus tiek perkančiajam subjektui, tiek tiekėjui, nes: (i) perkantysis subjektas gali nustatyti tolesnius terminus pirkimo ar projekto konkurso procedūros veiksmams atlikti; (ii) tiekėjas žino, kada turi teisę pateikti prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, taip pat pateikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo (PĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pan.

Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas susietas su penkiais atvejais, nurodytais PĮ 41 straipsnio 1 dalyje:

 

1. VPT išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia CVP IS) perkančiojo subjekto pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą, reguliarių orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime (PĮ 41 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PĮ 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirkimo pradžios pagrindas yra siejamas su skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie projekto konkursą (PĮ 44 straipsnis), reguliaraus orientacinio skelbimo (PĮ 42 straipsnis) ar skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą (PĮ 43 straipsnis) išsiuntimu arba paskelbimu.

Tam, kad skelbimas būtų išsiųstas arba paskelbtas, perkantysis subjektas, visų pirma, turi VPT pateikti skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime. Skelbimų VPT pateikimo tvarka nustatyta Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai apraše^[1].

PĮ 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pirkimo procedūrų pradžia laikoma nuo šių momentų: (i) tarptautinio pirkimo atveju – kai VPT išsiunčia skelbimą ES leidinių biurui. VPT, gavusi perkančiojo subjekto pateiktą tarptautinio pirkimo skelbimą, per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos turi išsiųsti jį paskelbti ES leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą ES leidinių biure, skelbimą paskelbia CVP IS^[2]; (ii) supaprastinto pirkimo atveju – kai VPT skelbimą paskelbia CVP IS. VPT, gavusi perkančiojo subjekto pateiktą supaprastinto pirkimo skelbimą, per tris darbo dienas (mažos vertės pirkimo skelbimą – per vieną darbo dieną) nuo jo gavimo dienos paskelbia CVP IS^[3]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbimo pateikimas VPT teisiniu požiūriu nereiškia, kad VPT patikrina ar revizuoja skelbimo turinio teisėtumą, teisingumą, tikslumą ir kitus su skelbiamu pirkimu susijusius aspektus. Jei vėliau paaiškėtų, kad pirkimo dokumentai buvo neteisėti, atsakomybė tenka tik perkančiajam subjektui^[4]. Praktiniu požiūriu VPT, gavusi skelbimą, gali pateikti pastabas, į kurias perkantysis subjektas turėtų atsižvelgti tam, kad skelbimas būtų paskelbtas.

 

2. Tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose (PĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas nusprendžia pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tai pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžia bus laikoma tada, kai perkantysis subjektas išsiųs tiekėjams kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose (detaliau žiūrėti PĮ 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą). Vykdant neskelbiamas derybas, kvietimas dėl dalyvavimo turi būti išsiunčiamas tiekėjams raštu.

 

3. Perkantysis subjektas priima sprendimą pirkimą atlikti pagal PĮ 80 straipsnio 2 dalį (PĮ 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

PĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta neskelbiamų derybų vykdymo išimtis iš bendrosios taisyklės, t. y. kad supaprastinto pirkimo ir PĮ 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas PĮ 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas neskelbiamų derybų vykdymo etapų, nustatytų PĮ 80 straipsnio 1 dalyje. Paprastai nurodytais atvejais pirkimas vykdomas iš vieno tiekėjo.

Šiuo atveju pirkimo pradžia laikoma tada, kai perkantysis subjektas priima sprendimą dėl tokio pirkimo vykdymo. Perkantysis subjektas vidaus dokumentuose turi nustatyti, kur toks sprendimas turi būti užfiksuotas, pavyzdžiui, protokole, perkančiojo subjekto direktoriaus įsakyme ir pan. Ši informacija privalo būti fiksuojama taip, kad, esant poreikiui, galėtų būti pagrįsta ir įrodyta.

 

4. Tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose (PĮ 41 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Preliminariosios sutarties atveju atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūros reglamentuojamos PĮ 86 straipsnio nuostatose. Perkantysis subjektas, vykdydamas atnaujintą tiekėjų varžymąsi, raštu kreipiasi į tiekėjus (pateikia kvietimą) ir prašo iki nustatyto pasiūlymo pateikimo pabaigos raštu pateikti pasiūlymus dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo (detaliau žiūrėti PĮ 86 straipsnio 3 dalies komentarą). Atnaujintas varžymasis gali būti atliekamas elektroniniu paštu, CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.

Taigi, PĮ 41 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu laikoma, kad pirkimo procedūros prasidėjo nuo to momento, kai perkantysis subjektas išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose, kuriame būna nurodyta, iki kada turi būti pateiktas atnaujintas pasiūlymas dėl konkrečios pagrindinės sutarties sudarymo pagal preliminariojoje sutartyje ir kvietime nurodytas sąlygas.

 

5. Tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą (PĮ 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dinaminės pirkimo sistemos samprata, jos vykdymo ypatumai ir tvarka nurodyti PĮ 87 straipsnyje. Perkantysis subjektas, atlikdamas kiekvieną konkretų pirkimą, sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu vienu metu raštu išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti PĮ 87 straipsnio 9 punkto komentarą). Kvietimai tiekėjams pateikiami CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. VPT paskelbtoje Dinaminės pirkimų sistemos vykdymo instrukcijoje^[5] nurodyta, kaip vykdyti dinaminę pirkimų sistemą, įskaitant, bet neapsiribojant, kaip išsiųsti kvietimus tiekėjams.

Taigi, tas momentas, kai perkantysis subjektas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, kvietimą pateikti pasiūlymą, yra laikomas pirkimo procedūrų pradžia.

 

2. PĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindai, kuriems esant, laikoma, kad pirkimas ar projekto konkursas yra pasibaigęs. Šie pagrindai taikomi ir atskiroms pirkimo dalims, jei pirkimo objektas į jas buvo suskaidytas (PĮ 40 straipsnis).

Pažymėtina, kad pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų subjektų, bet ne tiekėjų veiksmų suvaržymą, atsižvelgiant į tai, nors pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų subjektų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų, be to, tokia pirkimo procedūrų pabaigos samprata kartu lemia ir tai, kad tam tikrais atvejais tiekėjai po jų laimėtos peržiūros procedūros su perkančiuoju subjektu gali grįžti (būti sugrąžinti) į prieš teismo nustatyto pažeidimo buvusią padėtį^[6]. Kitaip tariant, pirkimo ar projekto konkurso pabaigos nustatymas reiškia, kad perkantysis subjektas nebegali atlikti tam tikrų veiksmų, kurie atliekami pirkimo procedūrų metu, pavyzdžiui, persvarstyti kito tiekėjo pasiūlymą ir su juo sudaryti naują sutartį, keisti pirkimo sąlygas ir pan.

Taigi, tuo atveju, kai perkančiojo subjekto sprendimas paskelbti laimėtojų eilę teismo yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jo sprendimas sudaryti pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkantysis subjektas privalo vykdyti jo kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas^[7]. Nors pagal PĮ 41 straipsnio 2 dalies punktą pripažįstama, kad sudarius pirkimo ar preliminarią sutartį baigiasi pirkimo procedūros, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog perkantysis subjektas vieną iš konkurso dalyvių nepagrįstai pripažino laimėtoju ir neteisėtai su juo sudarė pirkimo sutartį, ginčo šalių negalima grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį (neva, pasibaigus konkurso procedūroms, nėra kur šalių grąžinti), kadangi tiekėjų pažeistų teisių gynyba netektų efektyvumo^[8]. Jei teismas nustato, kad perkantysis subjektas netinkamai atliko jam pagal PĮ tenkančią pareigą (pavyzdžiui, nustatyti ir patikrinti neįprastai mažą pasiūlymų kainą), šios pareigos vykdytinumas pagal PĮ nedingsta, t. y. perkantysis subjektas, pažeidęs PĮ įtvirtintą tvarką, vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų, tai reiškia, kad pirkimo procedūros atsinaujina, nebent buvo sudaryta ir išsaugota pirkimo sutartis.

 

1. Sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (PĮ 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentaras)

PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti šie atskiri atvejai, kada pirkimo ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis: (i) kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nereikalaujama; (ii) sudaroma preliminarioji sutartis; (iii) sukuriama dinaminė pirkimų sistema; (iv) nustatomas projekto konkurso laimėtojas. 

Pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimo sistemos sukūrimas ar projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajam subjektui, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimų sistemos sukūrimas ir projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra vienas iš pagrindų baigtis pirkimo procedūroms (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes taip įstatyme įtvirtintas tikslas pasiekiamas. Kita vertus, pirkimų procedūrų pabaiga šiuo pagrindu nereiškia, kad PĮ normos ir pirkimų principai nereikšmingi, nes įstatyme reguliuojami tam tikri su pirkimo sutarties vykdymu susiję aspektai (pavyzdžiui, sutarties keitimas, papildomų darbų įsigijimas ir pan.)^[9].

Perkantysis subjektas dalyvį, kuris pripažįstamas pirkimo laimėtoju, raštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) kviečia sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį ir nurodo laiką, iki kada tiekėjas turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to, kai tiekėjas sudaro preliminariąją sutartį, yra laikoma, kad pirkimo procedūros baigėsi. Dėl pirkimo sutarties sudarymo pažymėtina ir tai, kad pirkimo procedūroms pasibaigti neužtenka tik sudaryti pirkimo sutarties, bet papildomai turi būti pateikiamas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai sutarties, kai pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nereikalaujama). Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarka ir terminai turi būti nurodyta pirkimo sutartyje (PĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vertinant, kada yra laikoma projekto konkurso pabaiga, t. y. kada nustatomas projekto konkurso laimėtojas, reikia atsižvelgti ne tik į PĮ 84 ir 85 straipsnių nuostatas, bet ir į Projekto konkurso organizavimo taisykles^[10]. Šių taisyklių 81 punkte nurodyta, kad perkantysis subjektas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po tiekėjų pašalinimo pagrindimų nebuvimo ir kvalifikacijos patikrinimo procedūros įforminimo raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) ir atidėjimo terminą. Taigi, kai perkantysis subjektas informuoja apie projekto konkurso laimėtoją, projekto konkursas laikomas pasibaigusiu.

Be to, PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad pirkimo pasibaigimo momentu laikoma ir tai, kad sukuriama dinaminė pirkimo sistema. Dinaminės pirkimo sistemos vykdymo tvarka, jos sukūrimas yra reglamentuota PĮ 87 straipsnyje. Tad, kai dinaminė pirkimo sistema yra sukurta, laikoma, kad pirkimas yra pasibaigęs.

 

2. Atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentaras)

Tam, kad būtų galima vertinti, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros baigėsi šiuo pagrindu, svarbu, kad būtų atmestos visų tiekėjų, dalyvavusių pirkime, paraiškos, pasiūlymai ar projekto konkurso planai ar projektai.

 

3. Nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentaras)

Perkantysis subjektas turi teisę nutraukti pirkimą ar projekto konkurso procedūras, kai atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (detaliau žiūrėti PĮ 41 straipsnio 3 dalies komentarą).

 

4. Per nustatytą terminą nepateikiama nei vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

Šis pirkimo pasibaigimo pagrindas susiklosto tada, kai nei vienas tiekėjas nepateikia paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto per perkančiojo subjekto nustatytą terminą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad perkantysis subjektas turi būti nustatęs tokį terminą, kuris būtų ne trumpesnis nei PĮ 70, 72, 74, 77 straipsniuose nurodyti terminai.

 

5. Kai baigiasi pasiūlymo galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Bendroji taisyklė yra tokia, kad tiekėjų pasiūlymai galioja juose nurodytą terminą, o jei pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, taikoma prezumpcija, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose (PĮ 54 straipsnio 1 dalis). Remiantis PĮ 54 straipsnio 2 dalimi, perkantysis subjektas turi teisę paprašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Tai reiškia, kad jei perkantysis subjektas, pasinaudojęs PĮ 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, paprašė tiekėjų pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, ir visi tiekėjai tokį perkančiojo subjekto prašymą atmetė, laikoma, kad pasiūlymai yra nebegaliojantys ir pirkimas yra pasibaigęs. Be to, laikoma, kad pirkimas ar projekto konkursas pasibaigė ir tada, kai perkantysis subjektas, vykdydamas pirkimą, nespėja pirkimo procedūrų atlikti numatytu laiku ir nesikreipia į tiekėjus pratęsti pateiktų pasiūlymų galiojimo termino.  

 

6. Visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus, ar atsisako sudaryti sutartį (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Šiuo pagrindu pirkimas ar projekto konkursas laikomas pasibaigusiu, jei: (i) visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus; (ii) visi tiekėjai atsisako sudaryti sutartį.

Dėl pasiūlymų, projekto konkurso planų ar projektų atšaukimo pažymėtina, kad kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjai turi teisę atšaukti savo pasiūlymą (PĮ 54 straipsnio 1 dalis) neprarasdami jų galiojimo užtikrinimo.

Laikoma, kad tiekėjai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį šiais atvejais (PĮ 94 straipsnio 2 dalis): (i) perkančiajam subjektui raštu praneša, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį; (ii) nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento; (iii) iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties; (iv) atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis; (v) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei tai buvo reikalauta pirkimo dokumentuose (dėl atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį pagrindų detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 2 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartais nurodyti veiksmai, be kita ko, gali indikuoti draudžiamo susitarimo buvimą, dėl ko perkantysis subjektas gali būti įpareigotas imtis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų veiksmų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą).

 

7. PĮ 41 straipsnio 2 dalyje neįtvirtintas pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindas – teismo sprendimas

Pažymėtina, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros gali pasibaigti ir PĮ formaliai neįtvirtintu pagrindu, t. y. teismo sprendimu. Tais atvejais, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu PĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų padarinių^[11]. Tokiu atveju teismas privalo priimti sprendimą nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dėl pirkimo sąlygos. Teismas, spręsdamas, kokius konkrečiai padarinius reikia taikyti atitinkamą pirkimo sąlygą pripažinus neteisėta, jis turėtų atsižvelgti į teismų praktikoje išplėtotą pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelį^[12].

Galimi tokie atvejai: (i) kai teismas sprendimu pripažįsta, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos; (ii) kai teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygų pakeitimas yra neteisėtas. Tiek vienu, tiek kitu atveju situacijos turi būti vertinamos pagal taip vadinamus Borta^[13] kriterijus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio komentarą). Taigi, teismas turėtų nustatyti, ar konkrečios pirkimo sąlygos ar jų pakeitimas atitinka Borta kriterijus, ar ne. Dėl to, teismui pripažinus, kad pirkimo sąlygos ar jų atliktas pakeitimas yra neteisėtas, perkantysis subjektas nebūtinai turės nutraukti pirkimo procedūras. Tais atvejais, kai netenkinami Borta kriterijai, tai pirkimas neturėtų pasibaigti, o galėtų būti vykdomas toliau.

 

Pavyzdys

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad perkančiojo subjekto paskelbtos pirkimo sąlygos, susijusios su pirkimo sutarties vykdymu, yra neteisėtos, tačiau sprendžia, jog nesivadovavimas tokiomis sąlygomis nereikš esminio sutarties sąlygų pakeitimo. Atsižvelgdamas į tokį teismo sprendimą, perkantysis subjektas turėtų pratęsti pasiūlymo pateikimo terminą ir pirkimą vykdyti pagal pirmines pirkimo sąlygas.

 

Vis dėlto paprastai tiekėjai ginčus dėl pirkimo sąlygų inicijuoja ginčydami svarbias pirkimo sąlygas, kurių pripažinimas neteisėtomis iš principo turėtų būti vertinamas kaip esminis pirkimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio į pirkimą galėjo būti pritraukta daugiau tiekėjų, todėl teismai dažniausiai tokiuose ginčuose sprendžia nutraukti pirkimo procedūras.

Pirkimo sąlygų keitimo pripažinimo neteisėtu atveju galimi neigiami padariniai iš esmės turėtų priklausyti nuo pirkimo procedūrų eigos, t. y. kiek ji yra pažengusi, ar tiekėjai jau pateikė pasiūlymus, su jais buvo susipažinta, dėl jų priimti sprendimai. Jei tiekėjai pasiūlymų dar nėra pateikę, po teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas pirkimo sąlygų keitimas neteisėtu, pirkimo procedūros galėtų būti atnaujintos ir vykdomos pagal pirminę pirkimo sąlygų versiją. Kita vertus, kai perkantysis subjektas neteisėtai keičia pirkimo sąlygas, siekdamas ištaisyti pirminių nuostatų neteisėtumą, vienintelis galimas peržiūros procedūros padarinys – pirkimo nutraukimas^[14].

 

3. PĮ 41 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos taisyklės, kurių pagrindu, viena vertus, perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, kita vertus, privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras.

Tuo atveju, jei pirkimo objektas suskaidytas į atskiras dalis, tai perkantysis subjektas turi teisę ar kitais atvejais privalo nutraukti atskirų (pavienių) pirkimo dalių procedūras. Kitaip tariant, pavyzdžiui, jei pirkimo objektas suskaidytas į dvi atskiras dalis ir perkantysis subjektas priima sprendimą nutraukti pirkimo procedūras tik pirmoje pirkimo dalyje, tai antrojoje dalyje pirkimo procedūros yra vykdomos. Atsižvelgiant į tai, paprastai vienos pirkimo dalies pabaiga nelemia (neturi lemti) kitos (kitų) pirkimo dalių pabaigą.

Svarbu pažymėti, kad pagal LAT praktiką PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sprendimas yra išimtinio pobūdžio, turi būti objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas), lėmusios pirkimo nutraukimą. Kitaip tariant, LAT vertinimu, pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkantieji subjektai turi imtis visų priemonių išsaugoti pirkimą ir siekti sudaryti pirkimo sutartį^[15]. Atitinkamai PĮ 41 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajam subjektui įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama tuo, kad pirkimo procedūros nutraukimas yra viena iš maskuotos diskriminacijos (lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo) formų, kadangi perkantysis subjektas, subjektyviai nepatenkintas pirkimo laimėtoju, nutraukdamas pirkimo procedūrą su siekiu ją pakartoti, taip tuo pačiu gali siekti ir eliminuoti jam neparankų pirkimo laimėtoją^[16]. Taigi, pirkimo nutraukimas gali būti viena iš neteisėto konkretaus dalyvio protegavimo priemonių (be dažniausiai pasitaikančių perteklinių kvalifikacijos, techninės specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijų).

PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejai: (i) perkančiojo subjekto teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; (ii) perkančiojo subjekto pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

 

1. Perkančiojo subjekto teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti

Tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos yra objektyvios, ne subjektyvios. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiojo subjekto valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo nei pirkimo pradžioje, nei jo proceso metu, nei pabaigoje^[17].

LAT yra nurodęs, kad PĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo, kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai^[18].

Pirmoji sąlyga yra formalioji (paremta tik faktu dėl pirkimo sutarties sudarymo), o antroji sąlyga yra vertinamoji (kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes). PĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, dėl to nenumatytos aplinkybės vertinamos konkrečioje situacijoje. Dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, LAT nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkantysis subjektas nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkantysis subjektas neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas^[19]. Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas ir ar perkantysis subjektas negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.

Perkančiojo subjekto sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiojo subjekto intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne^[20]. Tai yra vertinamoji sąlyga, tačiau tuo atveju, jei perkantysis subjektas nutraukė pirkimą ir paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, vertinama, kad suinteresuotumas pirkimo objektu išliko. Kitaip tariant, jei interesas pirkimo objektu išliko, tai pirkimo procedūrų nutraukimas gali būti pripažintas fiktyviu (netikru), o tai lemtų perkančiojo subjekto sprendimo pripažinimą neteisėtu.

Be to, pagal LAT praktiką, nutraukti pirkimą, remiantis PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, galima tik tada, kai perkantysis subjektas yra išnaudojęs (kiek, tai nuo jo priklauso) visas įmanomas teisėtas priemones (pavyzdžiui, kreipėsi dėl papildomo finansavimo ar kitaip siekė jo gauti, taip pat prireikus kreipėsi bei siekė atitinkamo projekto, finansuojamo ES struktūrinės paramos, įgyvendinimo sutarties sąlygų, dėl terminų ir sumos, pakeitimo ir pan.)^[21].

Paprastai aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedūrų vykdymo metu perkantysis subjektas yra informuojamas apie finansavimo sumažinimą, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui^[22], priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar perkantysis subjektas aktyviais veiksmais stengėsi ištaisyti situaciją.

Tuo tarpu prie aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti nepriskiriami, pavyzdžiui, galimi teisminiai ginčai. LAT šiuo aspektu pažymėjo, kad tai nėra vertinama kaip neįprastas ir neprognozuojamas dalykas, nes tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų subjektų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to ją galima numatyti^[23].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas paskelbė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo bei nurodė, kad sutartis bus sudaroma ne anksčiau nei sueis atidėjimo terminas. Perkantysis subjektas dar iki sutarties sudarymo informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Minėtas sprendimas grindžiamas tuo, kad perkantysis subjektas gavo Vyriausybės nutarimą, kuriame nurodyta, kad planuojama sudaryti sutartis Vyriausybės nutarimu buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Perkantysis subjektas negalėjo iš anksto numatyti minėtų aplinkybių iki pirkimo paskelbimo ir net pradėjus pirkimo procedūrą. Ar perkančiojo subjekto planuojamas sandoris su pirkimo laimėtoju atitinka nacionalinio saugumo interesus ar tokių interesų neatitinka – sprendžia ne pats perkantysis subjektas, bet Vyriausybė, todėl iki minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo ir paskelbimo, perkantysis subjektas niekaip negalėjo žinoti ar numatyti, kad pirkimo sandoris negalės būti sudarytas su paskelbtu pirkimo laimėtoju dėl šio sandorio grėsmės nacionaliniam saugumui^[24].

 

Rekomendacija

Pirmiau nurodytu atveju (ypač, kai pirkimo objektas yra specifinis) rekomenduojama perkantiesiems subjektams pirkimo sąlygose nustatyti sąlygą, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, perkantysis subjektas turi ne nutraukti pirkimą, o sudaryti sutartį su II-osios vietos pirkimo laimėtoju, jei jis atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus. Esant tokiai sąlygai, nekils poreikio nutraukti pirkimo procedūrų.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas paskelbė skelbimą apie pirkimą ir pirkimo procedūrų metu pasinaudojo PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir pirkimą nutraukė. Naujai atsiradusia aplinkybe, kurios negalėjo numatyti, perkantysis subjektas laikė tiekėjo, iki naujo pirkimo teikusiu paslaugas, pareikštą sutikimą (nors iš pradžių tiekėjas neišreiškė noro tęsti sutarties vykdymą) ir toliau tęsti paslaugų teikimą. Perkantysis subjektas, gavęs tokį tiekėjo sutikimą, pasinaudojo sutartyje nurodyta galimybe pratęsti sutartį ir, atitinkamai, pratęsė sutarčių galiojimą. Kitaip tariant, perkantysis subjektas vertino, kad nebeliko poreikio toliau vykdyti pirkimo procedūras. Perkantysis subjektas negalėjo nutraukti pirkimo PĮ 41 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi perkantysis subjektas paskelbė naują pirkimą, o toks jos veiksmas patvirtina valinį sprendimą nepratęsti sutarties su prieš tai teikusiu paslaugas tiekėju galiojimo. Perkantysis subjektas, priėmęs tokį sprendimą ir pradėjęs naujas pirkimo procedūras, negalėjo tokio savo apsisprendimo pakeisti. Dėl šių priežasčių paslaugų tiekėjo pasikeitusi valia dėl sutartinių santykių su perkančiuoju subjektu tęsimo negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti negalimą tolesnį pirkimo procedūrų vykdymą (PĮ 41 straipsnio 3 dalis)^[25].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas paskelbė pirkimą kuro degalinėse įsigijimui. Perkantysis subjektas po pasiūlymo eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo priėmė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo kurį motyvavo, kad reikiamo kuro kiekio sumažėjimas 2-3 kartus, poreikio pirkti kurą išnykimas. Perkančiojo subjekto nurodyta aplinkybė – suvartojamo kuro kieko sumažėjimas 2-3 kartus, dėl ko galimai objektyviai išnyko poreikis pirkti kurą – šiuo atveju negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, kuri perkančiajam subjektui nebuvo ir negalėjo būti iš anksto žinoma, dėl kurios tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas, o tiekėjų interesai nebuvo pažeisti PĮ 41 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi dar prieš skelbiant apie pirkimą, rengiant pirkimo sąlygas, pirkimo sutarties projektą ir kitus dokumentus, buvo galima objektyviai įvertinti realų perkančiojo subjekto poreikį kurui, atsižvelgiant į jos planuojamą veiklą artimiausiais metais, ankstesniais laikotarpiais suvartoto ar įsigyto kuro kiekius, kuro įsigijimo dažnumą, reikalingumą ir kitus objektyvius duomenis, leidžiančius numatyti galimą kuro poreikį, jo svyravimų tikimybę, įvertinti pirkimo objekto reikalingumą ir tikslingumą.

 

2. Perkančiojo subjekto pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti

PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga nutraukti pirkimo procedūras dėl pirkimų principų pažeidimo, turi būti sistemiškai aiškinama su PĮ 29 straipsnio 1 dalimi. Paminėtina, kad komentuojamoje normoje įtvirtinta išimtis iš pirmiau aptartų taisyklių. Praktikoje dažnai aptinkama situacija, kai perkantysis subjektas nutraukia pirkimą komentuojamu pagrindu dėl padarytų esminių klaidų, rengiant pirkimų dokumentus ar vykdant pirkimo procedūrą. Teisiniu požiūriu, kaip buvo komentuojama anksčiau, tokia situacija nedera su objektyvumo reikalavimu, t. y. perkančiojo subjekto klaidos rengiant pirkimo dokumentus yra subjektyvaus pobūdžio elementas, nes visuomet galimas teiginys, kad, jeigu perkantysis subjektas būtų buvęs rūpestingesnis, atidesnis, kruopštesnis, protingesnis (pavyzdžiui, pasinaudodamas pagalbine pirkimų veikla (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą), tuomet jis būtų išvengęs nurodytos situacijos, t. y. klaidų, dėl kurių reikia pirkimą nutraukti. Taigi, galima argumentacija, kad tokiu atveju susidariusi situacija priklauso išimtinai nuo perkančiojo subjekto, kas neatitinka komentuojamos PĮ teisės normos pirmos dalies sąlygų, susijusių su situacijos numatymu. Tačiau jos antra dalimi dėl neištaisomos padėties yra daroma išimtis ir perkantysis subjektas, priešingai, yra įpareigojamas nutraukti pirkimo procedūras, jeigu yra padarytų esminių klaidų konkretaus pirkimo metu.

Aiškinant PĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiojo subjekto pareigą nutraukti pirkimo procedūras, pažymėtina, kad pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų (privalomųjų) nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos PĮ privalomosios nuostatos, susiję su intereso apsauga. Pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiojo subjekto veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiojo subjekto veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių^[26].

Teismų praktikoje pripažinta, kad pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas (perkančiojo subjekto pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti) yra naujas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, tačiau aiškinant ir taikant nurodytą pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje suformuotus bendro pobūdžio išaiškinimus dėl perkančiojo subjekto teisės nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti^[27]. Kitaip tariant, aiškinant ir taikant perkančiojo subjekto pareigą nutraukti pirkimo procedūras dėl to, kad buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, reikia vadovautis LAT išaiškinimais^[28], kad pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, išimtinis atvejis bei tuo, kad perkančiojo subjekto sprendimas dėl pirkimo nutraukimo nebūtų paremtas tik subjektyvaus vertinimo, kadangi tokiu atveju pats perkantysis subjektas pripažįsta, kad savo veiksmais ar sprendimais pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Kitaip tariant, dėl perkančiojo subjekto priimto sprendimo dėl pirkimo nutraukimo neturi būti jokių abejonių, t. y. turi būti akivaizdu, kad pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai (pavyzdžiui, teisme išspręstas analogiškas atvejis).

Atvejai, kada perkantysis subjektas privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras dėl PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo, gali būti įvairūs (pavyzdžiui, esminių pirkimo sąlygų keitimas (tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti atskirai, nes galimi atvejai, kai perkantysis subjektas gali ištaisyti padėtį), po pasiūlymo eilės nustatymo paaiškėja, kad komisijos narys yra patekęs į interesų konflikto situaciją ir tai realiai padarė įtaką pasiūlymų vertinimo rezultatams ar skaidrumui arba su skirtingais dalyviais tame pačiame pirkime buvo deramasi skirtingai, jiems nebuvo sudarytos vienodos galimybės tikslinti pasiūlymą, teikti savo siūlymus dėl pirkimo sąlygų ir pan.). Dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas). Dėl to tokiais atvejais perkantysis subjektas privalo nutraukti pirkimą ir pradėti naują pirkimą^[29]. Kaip jau minėta, negalima daryti išvados, kad visais atvejais privaloma nutraukti pirkimą, jei keičiamos esminės pirkimo sąlygos jau paskelbus apie pirkimą, kadangi galimi atvejai dėl atitinkamos padėties ištaisymo (pavyzdžiui, vadovaujamasi pirminėmis sąlygomis).

 

Pavyzdys

Perkančiojo subjekto paskelbto supaprastinto pirkimo objektas – statybos darbai ir baldų pirkimas. Perkantysis subjektas pirkimo objekto į dalis neišskaidė ir paskelbė vieną pirkimą. Pirkimo procedūrų metu perkantysis subjektas gavo tiekėjo pretenziją, kurioje tiekėjas nurodė, kad perkantysis subjektas turėjo skaidyti pirkimo objektą į dalis, kadangi pirkime užkertamas kelias dalyvauti tiekėjams, kurie užsiima tik baldų gamyba, arba tik statybos darbais. Perkantysis subjektas, įvertinęs tiekėjo pretenzijos argumentus, nusprendė, kad pirkimo objektą privalėjo skaidyti į dalis, dėl to toliau negali vykdyti pirkimo ir remiantis PĮ 41 straipsnio 3 dalimi privalo pirkimą nutraukti.

 

Svarbu paminėti, kad komentuojamos PĮ 41 straipsnio 3 dalies teisės norma (jos dalis), kuria perkantieji subjektai įpareigojami nutraukti pirkimo procedūrą, ši pareiga siejama su sąlyga, kad padaryto pažeidimo negalima ištaisyti. Įstatyme nenustatyta, ką reiškia terminas atitinkamos padėties negalima ištaisyti, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Siekiant PĮ tikslų ir nuoseklaus aiškinimo, kaip minėta, nurodyti terminai turi būti aiškinami siaurai (griežtai). Padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiojo subjekto pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

Galiausiai pažymėtina, kad perkančiojo subjekto sprendimas dėl pirkimo nutraukimo kaip ir bet kuris kitas sprendimas, kuriuo daroma įtaka tiekėjų teisėms, gali būti apskųstas PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo atveju, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiojo subjekto, įpareigoto VPT, sprendimą nutraukti pradėtą pirkimą, priimtą dėl to, kad pirkimo sąlygos tiekėjams galėjo būti nepakankamai aiškios ir tikslios, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiojo subjekto nustatytų kliūčių tęsti pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras^[30]. Kitaip tariant, ginčo atveju tiekėjui perkeliama įrodinėjimo našta dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumo.

---

 

 

---