46 straipsnis. Skelbimai apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus
46 straipsnis. Skelbimai apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus
1. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties keitimą.
2. Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus.
3. Jeigu reguliariu orientaciniu skelbimu tiekėjai buvo kviečiami dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, ir perkantysis subjektas per jo galiojimo laikotarpį nusprendė nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą.
4. Skelbimas apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą skelbiamas šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties pakeitimo.
5. Skelbimuose apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.
6. Skelbime apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą informacija apie paslaugų pobūdį ir apimtį gali būti pateikiama glaustai:
1) pažymint, kad tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kai pirkimas atliktas neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą;
2) pakartojant skelbime apie pirkimą ar kitame pirkimo dokumente, kuriuo buvo kviečiama dalyvauti pirkime, nurodytą atitinkamą informaciją.
7. Skelbimuose pateikta informacija, pažymėta kaip ne vieša, skelbiama supaprastinta forma statistikos tikslais.
PĮ 46 straipsnyje[1] įtvirtinta skelbimo apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus viešinimo tvarka, privalomas tokio skelbimo turinys.
Viešųjų pirkimų skaidrumo principas, be kita ko, aktualus ne tik ikisutartinėje viešųjų pirkimų teisinių santykių stadijoje, įgyvendinamas ne tik iš anksto paskelbiant apie pirkimą ar projekto konkursą, tačiau ir apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus – pirkimo sutarties sudarymą ar keitimą (pirkimo rezultatus) arba projekto konkurso laimėtojus ir prizo vertę (projekto konkurso rezultatus). Tokiu būdu yra sudaroma galimybė tiek konkretaus pirkimo dalyviams, tiek ir kitiems asmenims įvertinti, ar perkantysis subjektas sutartį sudarė bei ją pakeitė griežtai laikydamasis PĮ 89 straipsnio bei pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, taip pat ginama ir įgyvendinama PĮ 111 straipsnyje įtvirtinta suinteresuotų dalyvių teisė į veiksmingą teisminę gynybą ginčijant perkančiojo subjekto sutarytą viešojo pirkimo sutartį.
1. PĮ 46 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto pareiga skelbti apie tarptautinio pirkimo ar projekto konkurso rezultatus – skelbimą apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą ar keitimą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus.
Pažymėtina, kad perkantysis subjektas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo vykdomas pirkimas, privalo skelbti apie pirkimo sutarties sudarymą arba nesudarymą. Kitaip tariant, privaloma skelbti tiek apie sudarytą pirkimo sutartį, tiek ir apie nesudarytą pirkimo sutartį, nurodant priežastį, kodėl pirkimo sutartis nebuvo sudaryta. Perkantysis subjektas taip pat privalo skelbti apie pirkimo sutarties keitimą.
Perkantysis subjektas taip pat privalo skelbti apie projekto konkurso rezultatus nepriklausomai nuo to, ar po projekto konkurso buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
Perkantieji subjektai pirmiau nurodytus skelbimus apie pirkimo ar projekto konkurso rezultatus skelbia užpildydami standartinę skelbimo formą[2],[3] ir pateikdami ją Viešųjų pirkimų tarnybai CVP IS priemonėmis.
Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat yra parengusi dažniausiai pasitaikančių klaidų rengiant skelbimus apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus sąrašą[4].
PĮ 46 straipsnio 1 dalyje praplečiamos Direktyvos 2014/25/ES 70 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatant, kad perkantysis subjektas privalo skelbti ne tik apie sudarytas pirkimo ir preliminariąsias pirkimo sutartis, tačiau ir apie projekto konkurso rezultatus.
2. PĮ 46 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad skelbimai apie viešojo pirkimo sutarties sudarymą ar projekto konkurso rezultatus privalo būti skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymo ar projekto konkurso rezultatų paskelbimo.
Tuo atveju, jeigu skelbiama apie pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, taikant dinaminę pirkimo sistemą ar atlikus socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą, tokie skelbimai gali būti grupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų atitinkamam metų ketvirčiui pasibaigus.
Įstatymo leidėjas nustatė, kad apie sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar projekto konkurso rezultatus perkantysis subjektas turi skelbti per 30 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo, siekiant, be kita ko, užtikrinti PĮ 111 straipsnyje įtvirtintą suinteresuotų dalyvių teisę ginčyti perkančiojo subjekto sutarytą viešojo pirkimo sutartį (detaliau žiūrėti PĮ 111 straipsnio komentarą). Vėlesnis skelbimo apie pirkimo sutarties sudarymą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu galimas atlikus socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutartį sudarius taikant dinaminę pirkimo sistemą, sudarius viešojo pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu.
3. PĮ 46 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet privaloma skelbti apie tai, kad sudaręs vieną viešojo pirkimo sutartį, perkantysis subjektas neplanuoja sudaryti kitų ar kitos viešojo pirkimo sutarties.
Tuo atveju, kai vadovaujantis PĮ 42 straipsnio 3 dalimi suteikta teise perkantysis subjektas paskelbė reguliarų orientacinį skelbimą ir per pirmiau nurodyto skelbimo galiojimo laikotarpį perkantysis subjektas sudarė vieną viešojo pirkimo sutartį ir planuoja daugiau nesudaryti pirkimo sutarčių, apie tokį sprendimą perkantysis subjektas privalo pranešti skelbimu apie pirkimo sutarties (ne)sudarymą, kaip išsamiai nurodyta PĮ 46 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 46 straipsnio 1 dalies ir PĮ 46 straipsnio 3 dalies komentarus).
Įstatymo leidėjas PĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatė pareigą perkantiesiems subjektams skelbti apie sprendimą nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių tikslu informuoti rinkos dalyvius apie tai, kad perkantysis subjektas ateityje neplanuoja laikytis reguliariame orientaciniame skelbime nurodyto plano. Tokiu būdu rinkos dalyviai neturės teisėtų lūkesčių tikėtis, kad perkantysis subjektas ateityje vykdys reguliariame orientaciniame skelbime nurodytus pirkimus.
4. PĮ 46 straipsnio 4 dalyje[5] yra nustatyta perkančiojo subjekto pareiga viešai skelbti[6] ir apie tarptautinio pirkimo atveju sudarytos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamos sutarties pakeitimo. Perkantysis subjektas privalo skelbti tik apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimus tik tarptautinių pirkimų atveju.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai skelbiami tik tuo atveju, jei atitinkami pakeitimai atliekami PĮ 97 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu (įsigyjant papildomas prekes, paslaugas ar darbus, arba pirkimo sutarties pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti). Tuo atveju, jei pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai atliekami PĮ 97 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų pagrindu (kai pakeitimas buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuotas pirkimo dokumentuose, arba sutarties pakeitimu keičiama sutarties šalis, arba pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis), apie tokius pakeitimus skelbti nėra privaloma (detaliau žiūrėti PĮ 97 straipsnio komentarą).
Įstatymo leidėjas, įgyvendindamas viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, PĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatė, kad skelbiama tik apie tarptautinio pirkimo atveju sudarytos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimus, kurių suinteresuoti dalyviai negalėjo numatyti dėl to, kad galimybė atlikti tokius sutarties pakeitimus nebuvo numatyta pačioje viešojo pirkimo sutartyje.
Kitaip tariant, PĮ 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nors vadovaujantis viešojo pirkimo sutartyje ar preliminariojoje sutartyje nustatyta teise, atliekamas viešojo pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimas teisiškai yra laikomas sutarties pakeitimu, apie tokį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą perkantysis subjektas skelbti neprivalo, kadangi galimybė pakeisti viešojo pirkimo sutartį aiškiai buvo nustatyta pačioje viešojo pirkimo sutartyje. Apie viešojo pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimą taip pat neprivaloma skelbti, kai PĮ 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra keičiama tik sutarties šalis. Vis dėlto ir pristatytais neprivalomais skelbimo atvejais perkantysis subjektas gali rinkai pranešti apie sutarties pakeitimą.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas atliko viešojo pirkimo procedūras ir su pirkimo laimėtoju sudarė pastato statybos rangos sutartį. Sutarties 10.1 punkte buvo nustatyta teisė pratęsti darbų atlikimo terminą 6 mėnesiams tuo atveju, jei dėl nenumatytų gamtinių sąlygų (neįprastai žemos ar aukštos temperatūros, iškritusio neįprastai didelio kritulių kiekio ir kt.) tiekėjas (rangovas) negalėjo vykdyti statybos darbų.
Suderintame viešojo pirkimo sutarties vykdymo grafike buvo nurodyta, kad statinio pamatus sudarančius betoninius polius įrengti planuojama kovo mėnesį. Vykdant viešojo pirkimo sutartį kovo–balandžio mėnesį buvo neįprastai žema lauko temperatūra, polių įrengimo vietoje gruntas buvo įšalęs iki balandžio mėnesio pabaigos, todėl tiekėjas (rangovas) negalėjo vykdyti polių įrengimo darbų, kadangi technologiškai poliai gali būti gręžiami tik į neįšalusį gruntą, esant teigiamai lauko temperatūrai. Tiekėjui (rangovui) neįrengus polių kovo mėnesį, kiti viešojo pirkimo sutartyje nurodyti darbai pagal eiliškumą negalėjo būti atlikti. Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas ir tiekėjas, vadovaudamiesi viešojo pirkimo sutarties 10.1 punkte įtvirtinta teise, pratęsė darbų atlikimo terminą 2 (dviems) mėnesiams.
Atsižvelgiant į tai, kad darbų termino pratęsimo galimybė aiškiai buvo įtvirtinta sutarties 10.1 punkte, apie tokį sutarties pakeitimą perkantysis subjektas pranešti PĮ 46 straipsnyje nustatyta tvarka neprivalo, tačiau laikantis viešųjų pirkimų skaidrumo principo – gali.
PĮ 46 straipsnio 4 dalies tikslas yra sudaryti galimybę suinteresuotiems dalyviams sužinoti apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimus ir juos sekti, tokiu būdu užtikrinant, kad sutarties pakeitimai būtų atliekami griežtai laikantis PĮ 97 straipsnio ir kitų PĮ nuostatų.
5. PĮ 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas draudimas perkančiajam subjektui skelbimu apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą ir projekto konkurso rezultatus išviešinti informaciją, kurios viešinimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms arba visuomenės interesams, atskleistų tiekėjo komercinę (gamybinę) ar profesinę paslaptį arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su pirkimo sutartimi, preliminaria sutartimi ar projekto konkurso rezultatais skelbiamos informacijos (ne)viešinimas priklauso nuo to, ar konkreti informacija būtų laikoma konfidencialia (komercine paslaptimi, informacija, galinčia daryti neigiamą įtaką konkurencijai) (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą), ar jos paskelbimas būtų laikomas pažeidžiančiu visuomenės interesus ar teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Tuo atveju, jei pirkimo sutartis skiriama fiziniam asmeniui, skelbime apie pirkimo sutarties skyrimą negalima skelbti fizinio asmens kodo, kaip konfidencialios informacijos.
6. PĮ 46 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto teisė skelbime apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą pateikti tik glaustą informaciją, pakartojant skelbime apie pirkimą nurodytą informaciją ir tuo atveju, jei pirkimas atliktas neskelbiamų derybų būdu, pažymint, kad tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos.
Nors PĮ nėra pateikiamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų sąvokos, tačiau bendrai jos gali būti apibrėžiamos kaip sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas[7] (detaliau žiūrėti PĮ 26 straipsnio komentarą).
Pirmiau nurodyta, PĮ 26 straipsnyje detalizuota pirkimų organizavimo tvarka nustatyta siekiant skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų bendrą finansavimą iš pramonės šaltinių. Kitaip tariant, siekiama paskatinti įmones bendradarbiauti su perkančiaisiais subjektais, dalyvaujant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje[8]. Nepaisant to, PĮ reikalavimai iš esmės taikomi tik tada, kai nėra tokio bendro finansavimo (paslaugų teikimą finansuoja išimtinai tik perkantysis subjektas) bei kai su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugomis susijusios veiklos rezultatais naudojasi pats perkantysis subjektas, kaip tai numatyta PĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte ((detaliau žiūrėti PĮ 26 straipsnio komentarą). Įstatymų leidėjas PĮ 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtino perkančiojo subjekto teisę apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą pateikti tik glaustą informaciją dėl tos priežasties, kadangi pirmiau nurodytoje sutartyje gali būti nurodyta reikšminga informacija, nors ir neatitinkanti PĮ 46 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų, tačiau kurios pagrindu vykdant atitinkamą pirkimo sutartį gali būti sukuriami patentuotini išradimai. Dėl to paviešinus informaciją apie tai, kokiu būdu ar konkrečiomis priemonėmis planuojama atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą, perkantysis subjektas gali nepasiekti pirkimo sutarties rezultato – sukurti patentuotiną išradimą.
7. PĮ 46 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad PĮ 46 straipsnyje nurodyta informacija, kuri negali būti viešinama skelbimu apie pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar projekto konkurso rezultatus, skelbiama tik statistikos tikslais, teikiant pirkimų ataskaitas PĮ 102 ir 104 straipsniuose nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti PĮ 102 ir 104 straipsnių komentarus ir šio PĮ 46 straipsnio 5 dalies komentarą) ar kitais būdais.
Įstatymų leidėjas PĮ 46 straipsnio 7 dalyje nustatė, kad net ir neviešinama informacija (konfidenciali informacija, komercinė (gamybinė) paslaptis, profesinė paslaptis ar kita PĮ 46 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija) supaprastinta forma privalo būti skelbiama statistikos tikslais, kadangi tokia informacija, skelbiama supaprastinta forma ar subendrintai su kitų pirkimų duomenimis, nedaro jokios neigiamos įtakos konkurencijai, tiekėjui, nepažeidžia viešojo intereso.
[1] Komentuojamos PĮ 46 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 70 straipsnį.
[5] Komentuojamos PĮ 46 straipsnio 4 dalies normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 89 straipsnio 1 dalį.
[7] LR mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 15 dalis.
[8] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 35 konstatuojamoji dalis.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite