39 straipsnis. Pasirengimas pirkimui

1. 1. Perkantysis subjektas, siekdamas pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimų planus ir reikalavimus, gali:

1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajam subjektui nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;

2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.

3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas.

4. Jeigu, perkančiojo subjekto nuomone, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių nepakanka norint užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymąsi, perkantysis subjektas, tikrindamas, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, privalo prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad jų išankstinės konsultacijos negalėjo pažeisti konkurencijos. Tokio kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas šiuo pagrindu atmetamas tik tuo atveju, jeigu jis nepateikia perkančiajam subjektui tinkamo pagrindimo.

 

PĮ 39 straipsnyje^[1] įtvirtinta perkančiųjų subjektų pasirengimo pirkimui tvarka ir taisyklės.

 

1. PĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos priemonės, kurias perkantieji subjektai turi teisę pasirinkti vykdyti, siekdami pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimų planus, t. y. teisė vykdyti rinkos konsultacijas (įskaitant konsultacijas su visuomene) ir skelbti techninių specifikacijų projektus. Šioje normos dalyje yra įtvirtinta ne perkančiųjų subjektų pareiga, o teisė pasirinkti ir vykdyti abi arba vieną iš nurodytų pasirengimo pirkimui priemonių, t. y. perkantysis subjektas gali prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių bei visuomenės konsultacijas ir (arba) iš anksto CVP IS paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus. Be to, PĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos procedūros nesiejamos su pirkimo procedūrų pradžia (yra vykdomos tik pasirengimo pirkimui stadijoje^[2]).

Įstatyme iš viso yra įtvirtintos trys galimos perkančiųjų subjektų ir trečiųjų asmenų ikiprocedūrinio bendradarbiavimo rūšys: (i) rinkos konsultacijos (įskaitant konsultacijas su visuomene) (įtvirtintos PĮ 39 straipsnio 1 dalyje); (ii) techninių specifikacijų projektų skelbimas (įtvirtintas PĮ 39 straipsnio 1 dalyje); (iii) pagalbinė pirkimų veikla (įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 10 dalyje ir 39 straipsnio 3 dalyje).

PĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų teisė vykdyti rinkos konsultacijas bei skelbti techninių specifikacijų projektus negali būti tapatinama su pagalbine viešųjų pirkimų veikla, įtvirtinta PĮ 2 straipsnio 10 dalyje, kadangi tai yra atskiros ir savarankiškos procedūros. Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos vykdytoju turi būti CPO (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 2 dalies komentarą) arba tiekėjas, kaip jis apibrėžtas VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje, su kuriuo perkantysis subjektas yra sudaręs atitinkamų paslaugų teikimo sutartį. Skirtingai nuo prašymo suteikti ir gauti rinkos konsultacijas, ar gauti pasiūlymus dėl techninių specifikacijų projektų, pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos vykdytojai – tiekėjai gali gauti ekonominę naudą ir tokiu atveju su jais perkantysis subjektas turi sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, perkantysis subjektas, norėdamas įsigyti atlygintines pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas, privalo vykdyti pirkimo procedūras, išskyrus atvejus, kai tokios paslaugos yra įsigyjamos iš CPO (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą).

 

Rinkos konsultacijos

Rinkos konsultacija PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme – tai perkančiojo subjekto bendradarbiavimas su kompetentingais subjektais ar visuomene iki pirkimo pradžios. Kompetentingi subjektai, įvardinti PĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – nepriklausomi ekspertai (finansų, ekonomikos, statybų srities ekspertai, karo pramonės žinovai ir pan.), institucijos (visuomenės įstaigos, organizacijos), rinkos dalyviai (atitinkamos srities verslo atstovai, pavyzdžiui, statybų, informacinių technologijų, teisinių paslaugų sektorių bendrovės ir organizacijos, medicinos pramonės atstovai ir kt.).

PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta perkančiųjų subjektų teisė, rengiantis pirkimui, gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų, rinkos dalyvių ar visuomenės atstovų patarimus iš esmės sietina su tuo, kad perkantieji subjektai dažnu atveju nėra atitinkamos srities, su kuria yra susijęs pirkimas, profesionalai ir neturi reikiamų ekspertinių ar techninių žinių, nepažįsta atitinkamos rinkos, neturi pakankamai informacijos apie joje egzistuojančias svarbiausias naujoves, nėra susidūrę su konkrečioje rinkoje būdingomis problemomis ir pan. Taigi, rinkos konsultacijas vykdyti yra tikslinga tuomet, kai, pavyzdžiui, yra įsigyjamas sudėtingas pirkimo objektas, perkantysis subjektas nežino atitinkamos rinkos bei to, ką ji gali pasiūlyti, taip pat tuomet, kai perkantysis subjektas nėra įsitikinęs tuo, kas konkrečiu atveju geriausiai patenkintų jo poreikius, bei kai jam reikia pagalbos identifikuojant geriausią sprendimą, nustatant pirkimo objektui keliamus reikalavimus ir pan.

Tokias rinkos konsultacijas, atsižvelgiant į PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą lėšas naudoti racionaliai, rekomenduotina atlikti bent kartą ar du per metus, kadangi rinkos konsultacijos nurodytais atvejais yra efektyviausia priemonė, planuojant pirkimui reikalingas lėšas ir nustatant pagrindinius pirkimo objektui keliamus reikalavimus.

Tuo tarpu rinkos konsultacijos nėra tiek reikalingos (tikslingos), tačiau vis tiek galimos, kai yra įsigyjamas iš esmės nesudėtingas pirkimo objektas bei jo įsigijimui nėra būtinos atitinkamos specifinės žinios (pavyzdžiui, rengiamasi vykdyti tipinį tam tikrų prekių (kanceliarinių, higienos reikmenų ar kt.) ar paslaugų (aplinkos tvarkymo, vidaus patalpų valymo ar kt.) pirkimą), tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka periodiškai, juos vykdant perkantysis subjektas paprastai nesusiduria su didelėmis problemomis bei rizikomis arba jos yra tipinės bei lengvai suvaldomos ir išsprendžiamos. Vis tik net ir tokiais atvejais konsultacijas rekomenduojama periodiškai atlikti (pavyzdžiui, kartą per metus ar bent kartą per du metus), kadangi rinka veikiausiai bus pasipildžiusi naujais tiekėjais, kurie gali siūlyti įvairesnes prekes, taip pat gali būti pasikeitusios dalies prekių kainos ir pan.

Rinkos konsultacijų galimybė įtvirtinta, atsižvelgiant į perkančiųjų subjektų poreikį reaguoti į rinkos pokyčius, būtinybę užtikrinti dialogą tarp pirkimų vykdytojų ir rinkos, inovatyvių sprendimų poreikį, siekį iš anksto informuoti rinką apie būsimus pirkimus bei apie egzistuojančią paklausą. Rinkos konsultacija yra vienas iš būdų įgyvendinti pirkimų efektyvumo tikslą (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio komentarą), nes dialogu su rinkos dalyviais ar visuomene perkantysis subjektas gali sužinoti, ką siūlo rinka, kas geriausiai atitinka jos poreikius, kokiomis sąlygomis, atsižvelgiant į perkančiojo subjekto poreikius, įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad galimybės vykdyti rinkos konsultacijas įtvirtinimas PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte sietinas ne tik su perkančiųjų subjektų poreikiu kuo tinkamiau pasirengti pirkimams bei iš anksto informuoti rinką, tačiau taip pat yra neatsiejamas ir nuo strateginio įstatymų leidėjo tikslo – pasiekti, jog daugiau pirkimų būtų vykdomi ne pagal mažiausios kainos kriterijų (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Be to, rinkos konsultacijų vykdymas sietinas ne tik su nauda perkantiesiems subjektams, bet taip pat ir nauda tiekėjams. Tiekėjų teisė dalyvauti rinkos konsultacijose sietina su galimybe apie save pranešti bei parodyti, kad turi ką pasiūlyti, su galimybe keisti pirkimų praktiką ir (ar) paklausą, užduoti klausimus ir aptarti kitus su pirkimu susijusius aspektus ankstyvoje stadijoje, gauti kokybiškesnę informaciją apie perkančiųjų subjektų poreikius ir keliamus reikalavimus, iš anksto pradėti rengtis numatomam pirkimui.

Rinkos konsultacijų turinys įstatyme nėra apibrėžtas, dėl to PĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė konsultuotis – klausimų srities atžvilgiu turėtų būti aiškinama plačiai. Rengdamiesi pirkimui, perkantieji subjektai turi teisę konsultuotis dėl įvairių su pirkimais susijusių aspektų – pirkimo objekto, kvalifikacijos reikalavimų kėlimo, pasiūlymų vertinimo kriterijų, sutarties sąlygų bei tokių sąlygų paplitimo rinkoje ir pan. Rinkos konsultacijomis turėtų būti naudojamasi tada, kada perkantysis subjektas turi tikslą (i) išsiaiškinti įvairius su pirkimo objektu susijusius klausimus (pavyzdžiui, apskritai rinkoje egzistuojančią pasiūlą), (ii) identifikuoti pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui reikšmingus aspektus (pavyzdžiui, kokios sąlygos, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, turi būti įtrauktos į pirkimo sutartį, kokios rizikos kyla, vykdant pirkimo sutartį); (iii) nustatyti tinkamą pirkimo strategiją (pavyzdžiui, kokį pirkimo vykdymo būdą pasirinkti) ir pan.

PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytų ne tik rinkos konsultacijų turinio, bet ir procedūros reikalavimų, t. y. kaip perkantieji subjektai turi jas vykdyti. Vis dėlto VPT yra parengusi Rinkos konsultacijų gaires – metodinę medžiagą, kurioje išsamiai patariama, kaip tokias rinkos konsultacijas vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinkos konsultacijos neturėtų būti tapatinamos su rinkos tyrimu, t. y. pirminiu pasirengimu, kurį perkantieji subjektai turėtų atlikti, prieš pradėdami vykdyti bet kokias rinkos konsultacijas ar bet kokį pirkimą apskritai. Rinkos tyrimas gali būti atliekamas, ieškant informacijos internete, spaudoje, analizuojant kitų perkančiųjų subjektų patirtį atitinkamoje srityje, teikiant paklausimus kompetentingiems subjektams ir pan. Taigi, perkantieji subjektai, rengdamiesi pirkimui, visų pirma turėtų surinkti informaciją ir įsivertinti, kas yra žinoma apie pirkimo objektą, atitinkamą rinką, jos pasiūlą bei poreikius (pavyzdžiui, reikalingą įrangą, konkrečios įrangos būtinąsias savybes (būtinos funkcijos ir kt.), pirkimo objekto įsigijimo specifiką (pavyzdžiui, praktikoje taikomos efektyviausios strategijos) ir kitus svarbius aspektus. Būtent taip perkantieji subjektai nustato, koks yra poreikis gauti nepriklausomų subjektų ar visuomenės atstovų pagalbą konkrečiu atveju.

Nors šios procedūros tam tikrais aspektais yra panašios, tačiau rinkos tyrimas iš esmės yra paprastesnė procedūra. Be to, atlikus rinkos tyrimą, gali paaiškėti, kad rinkos konsultacija apskritai nebereikalinga, kadangi visi klausimai buvo išsiaiškinti pirminio tyrimo metu. Papildomai pažymėtina, kad nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, kad, rengiantis pirkimui, prieš tai būtina atlikti rinkos tyrimą, toks poreikis kildinamas iš PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos lėšas naudoti racionaliai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Tuo tarpu rinkos konsultacijos yra neprivalomos ir gali būti atliekamos įvairiai. Jos gali būti itin plačios ir kompleksinės arba visiškai paprastos. Praktikoje sutinkami rinkos konsultacijų pasirengimo pirkimui stadijoje metodai: (i) apklausų, klausimynų rinkai skelbimas; (ii) išankstinis rinkos informavimas; (iii) tam tikrų industrijų dienų, parodų organizavimas, kuriose verslo atstovai turėtų galimybę pademonstruoti savo naujausius produktus, paslaugas ir kt.; (iv) susitikimai su verslo atstovais, atviros diskusijos su rinkos dalyviais; (v) bendradarbiavimas su kitais perkančiaisiais subjektais, (vi) bendradarbiavimo platformų kūrimas ir kt.^[3].

Taigi, rinkos konsultacijų metodai įstatyme nėra apibrėžti, jame nėra pateikto jų sąrašo, dėl to perkantieji subjektai gali būti kūrybingi ir pasirinkti, jų manymu, konkrečiu atveju labiausiai tinkantį metodą. Vis dėlto, perkantieji subjektai kiekvienu atveju turi įvertinti jiems žinomas aplinkybes ir konsultacijų metodą bei formatą pasirinkti, atsižvelgiant į būsimo pirkimo specifiką. Pavyzdžiui, spręsdami, ar konsultacijas vykdyti individualiai ir atskirai su kiekvienu kompetentingu subjektu ar pasirinktu visuomenės atstovu, ar vykdyti bendrai, turi įvertinti, ar jos metu konsultacijas teikiantiems subjektams reikės pasidalinti komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančia informacija (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą), ar gali kilti rizika, kad konsultacijų metu bus sudaromos prielaidos sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą) ir pan.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas rengiasi atlikti uosto vartų rekonstrukcijos darbų pirkimą. Atsižvelgiant į tai, kad tai sudėtingo ir valstybinę reikšmę turinčio pirkimo objekto pirkimas, perkantysis subjektas galėtų surengti viešąsias konsultacijas, per kurias būtų pristatytas ir aptartas pirkimo sąlygų projektas, susijęs su planais atlikti rekonstrukcijos darbus. Į renginį atvykusiems verslininkams perkantysis subjektas galėtų pristatyti procedūrą, jos etapus, paaiškinti, kokie numatyti kvalifikacijos reikalavimai, paaiškinti pagrindinius techninio projekto įgyvendinimo niuansus ir kt. Konsultacijų dalyviai galėtų diskutuoti, užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti atsakymus.

 

Pavyzdys

Londono Transportas (angl. Transport for London) – vietos valdžios institucija, atsakinga už transporto sistemą Londone, organizavo rinkos konsultacijų renginį „Tiekėjų rytas”, kuriame dalyvavo virš 70 gamintojų, tiekėjų ir Europos apšvietimo industrijos asociacijos (angl. Europe’s Lighting Industry Association) atstovų. Šiose rinkos konsultacijose buvo gauta informacija apie beveik 300 skirtingų inovatyvių apšvietimo technologijų, kuri (informacija) buvo panaudota rengiant technines specifikacijas ir kitas pirkimo sąlygas. Dėl gautos informacijos 25 procentais buvo sumažintos gyvavimo ciklo sąnaudos (daugiausiai – elektros energijos sunaudojimas)^[4].

 

Rinkos konsultacijas reikėtų atskirti ne tik nuo informacijos rinkimo, atliekant rinkos tyrimą (pirminio pasirengimo), bet taip pat ir nuo: (i) kvietimo derėtis, (ii) konsultantų ar kitų ekspertų teikiamos pagalbos, rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, įsigytos konsultacinės paslaugos dėl pirkimo dokumentų rengimo), (iii) bet kokios ekspertų pagalbos pirkimo procedūros metu (pavyzdžiui, išorės ekspertų dalyvavimas, vertinant pasiūlymus), (iv) konkurencinio dialogo metu vykdomų derybų ir kitų konkurencingų procedūrų, kurių metu deramasi (pavyzdžiui, skelbiamos derybos (detaliau žiūrėti PĮ 73 straipsnio komentarą), neskelbiamų derybų (detaliau žiūrėti PĮ 79 straipsnio komentarą).

Neatmestina galimybė, kad, pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, dėl kurių buvo atliekama rinkos konsultacija, pirkimo dalyvis, konsultavęs perkantįjį subjektą, tam tikrais atvejais gali turėti pranašumą prieš kitus pirkimo dalyvius, kurie rinkos konsultacijoje nedalyvavo. Būtent dėl to PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad konsultacijų metu gauta informacija pirkimo metu gali būti panaudota tik tokiu atveju, jei bus užtikrinta, kad tokiu būdu nebus iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo bei skaidrumo principai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio bei 33 straipsnio komentarus).

Įstatyme nėra pateiktos konkurencijos iškraipymo sąvokos, ją galima atskleisti tik pagal ESTT praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles dėl konkurencijos užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose^[5] (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). Bendriausia prasme iškreipta konkurencija galėtų būti laikomos situacijos, kai dėl dalyvavimo rinkos konsultacijose jų dalyviai įgijo nepagrįstą pranašumą prieš tuos, kas šiose konsultacijose nedalyvavo ir dėl to buvo iškraipytos normalios konkurencijos sąlygos.

Šiuo aspektu Rinkos konsultacijų gairėse nustatyta, kad nediskriminavimo ir skaidrumo principų užtikrinimas rinkos konsultacijų metu efektyviausiai pasiekiamas, laikantis etiško elgesio standartų, kurie nustatyti Etiško elgesio gairėse^[6]. Etiško elgesio standartai apima: (i) nustatytų procedūrų laikymąsi; (ii) nešališkumą visų rinkos konsultacijos dalyvių atžvilgiu; (iii) skaidrumą; (iv) konfidencialumą; (v) atidų, apdairų pareigų laikymąsi; (vi) vengimą bet kokių veiksmų ar neveikimo, galinčių sudaryti įspūdį, jog elgiamasi netinkamai. Taigi, skaidrumo bei nediskriminavimo principų ir efektyvios, neiškreiptos konkurencijos užtikrinimas, vykdant rinkos konsultacijas, iš esmės priklauso nuo to, ar perkantieji subjektai laikysis nurodytų elgesio standartų. Atitinkamai PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme perkančiojo subjekto ir verslo atstovų komunikacija iš anksto nėra laikoma neskaidrumo požymiu, lemiančiu perkančiojo subjekto kai kuriems ūkio subjektams suteikiamą pirmenybę. Jeigu bus laikomasi nurodytų elgesio standartų, tiekėjas gali būti laikomas perkančiojo subjekto partneriu ir tai gali būti suderinama su pirkimo procedūrų skaidrumu ir korupcijos prevencija.

Taigi, tam, kad rinkos konsultacijų metu gauta informacija (konsultacijomis) būtų galima pasiremti pirkime, perkantieji subjektai visais atvejais turi užtikrinti, kad nei vienam kompetentingam subjektui ar visuomenės atstovui nebus teikiama pirmenybė kitų atžvilgiu (pavyzdžiui, nebus suteikiamos išskirtinės sąlygos, suteikiama daugiau informacijos ir kt.), nebus bendraujama tokiu būdu, kuris suteiktų konkrečiam subjektui ar jų grupei pranašumą (pavyzdžiui, perkantysis subjektas su konkrečiais subjektais nevykdys daugiau susitikimų, nei su kitais, ir pan.), nebus atliekami bet kokie veiksmai, galintys sudaryti įspūdį, jog elgiamasi netinkamai (siekiant tai užtikrinti, rekomenduotina perkantiesiems subjektams rinkos konsultacijas vykdyti kuo įmanoma atviriau, pagal nusistatytą tvarką, fiksuojant visą gautą informaciją bei priimtus sprendimus, protokoluojant visus susitikimus ir pan.).

Bet kuriuo atveju perkantieji subjektai nėra įpareigoti rinkos konsultacijų metu gauta informacija (konsultacijomis) pasinaudoti bei jomis pasiremti pirkime. Tuo atveju, jei tiekėjai nesutinka su perkančiojo subjekto nustatytomis pirkimo sąlygomis ar kitais perkančiojo subjekto sprendimais po įvykdytų rinkos konsultacijų, jau po konkretaus pirkimo paskelbimo jie gali pasinaudoti teise skųsti pirkimo sąlygas ar kitus perkančiojo subjekto sprendimus bendra tvarka pagal PĮ 107 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą).

PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytos perkančiųjų subjektų pareigos visais atvejais skelbti apie vykdomas rinkos konsultacijas. Perkantieji subjektai turi teisę vykdyti rinkos konsultacijas tiesiogiai kreipiantis į subjektus, tačiau vis dėlto toks bendravimo būdas neturi lemti ūkio subjektų konkurencijos iškraipymo, todėl, manytina, kad tiesiogiai kreiptis galima ne į potencialius tiekėjus. Perkančiajam subjektui nusprendus vykdyti rinkos konsultaciją apie ją paskelbiant, kvietimas turi būti paskelbiamas CVP IS priemonėmis VPT nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos apraše^[7] (šio tvarkos aprašo V skyriuje). Minėtame tvarkos apraše yra pateiktas nebaigtinis kvietime pateikiamos informacijos sąrašas, taigi, perkantysis subjektas gali kvietime nurodyti ir kitą, tvarkos apraše nenurodytą informaciją, jeigu jis mano, kad ši informacija yra reikalinga, siekiant efektyviai įvykdyti rinkos konsultaciją. Vis dėlto, perkantieji subjektai visuomet, kai skelbia tokį kvietimą, jame privalo nurodyti: (i) informaciją apie konsultacijų tikslą, (ii) aiškiai apibūdintą konsultacijos objektą, pasiūlymus ar kitą indėlį, kurio tikisi iš kompetentingų subjektų, (iii) konsultacijos būdą, (iv) konsultacijos trukmę.

 

Techninių specifikacijų projektų skelbimas

PĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta perkančiųjų subjektų teisė iš anksto, t. y. iki pirkimo procedūrų pradžios CVP IS skelbti techninių specifikacijų projektus. Iš esmės techninių specifikacijų projektų skelbimo tikslas sietinas su panašiais tikslais, kaip ir rinkos konsultacijų, t. y. tinkamas pasirengimas pirkimui ir tiekėjų informavimas apie savo pirkimų planus ir (ar) reikalavimus pirkimams. Nors techninių specifikacijų projektų skelbimo procedūros nėra privalomos bei nėra sietinos su pirkimo procedūrų pradžia, jos neabejotinai taip pat yra vienas iš įrankių, padedančių užtikrinti skaidrias ir atviras pirkimo procedūras.

Techninių specifikacijų projektai skelbiami, vadovaujantis Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos apraše nustatyta tvarka (nurodyto tvarkos aprašo 22–26 punktai). Šiame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų perkantieji subjektai privalo laikytis, jeigu nusprendžia įgyvendinti PĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisę. Minėtame tvarkos apraše nustatyta, kad tiekėjai pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl paskelbtų techninių specifikacijų projektų turi teisę teikti tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ir tik iki perkančiojo subjekto nustatyto termino, kuris negali būti vėlesnis, nei pirkimo procedūrų pradžios data. Vis dėlto, jeigu dėl pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, dėl tam tikrų techninių kliūčių, neveikiant CVP IS, tiekėjai neturėtų galimybės pateikti savo pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl techninių specifikacijų CVP IS priemonėmis, tinkamomis turėtų būti laikomos ir bet kokios kitos priemonės (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, tiesiogiai įteiktos popierine forma ir kt.)^[8]. Perkantieji subjektai privalo įvertinti ir išnagrinėti visas gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl techninių specifikacijų projektų bei priimtą sprendimą dėl pateiktų pastabų bei pasiūlymų paskelbti CVP IS. Papildomai pažymėtina, kad perkantieji subjektai neprivalo atsižvelgti į visas gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus.

Vertinant gautas pastabas bei pasiūlymus, perkantieji subjektai turėtų įvertinti jų svarbą, atitiktį pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, situaciją rinkoje, pastabų bei pasiūlymų reikšmę ir kt. aspektus. Nusprendus, kad tam tikros pastabos ir (ar) pasiūlymai yra iš tiesų geri, inovatyvūs, atitinkantys rinkos situaciją ir kt., perkantieji subjektai juos gali priimti ir atitinkamai techninių specifikacijų projektus pakoreguoti. Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos aprašo 26 punkte taip pat nustatyta, kad perkantieji subjektai paskelbtų techninių specifikacijų projektus turi teisę taisyti tik iki pirkimo procedūrų pradžios, išskyrus smulkias technines, gramatines klaidas, neturinčias įtakos pirkimo objektui ar tiekėjo suinteresuotumui.

Perkančiajam subjektui nepriėmus gautų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl paskelbtų techninių specifikacijų projektų bei, pavyzdžiui, paskelbus pirkimą pagal pirminę (nepakeistą) techninės specifikacijos projekto versiją, tiekėjai, nesutinkantys su tam tikrais techninės specifikacijos sprendimais, turi teisę skųsti pirkimo sąlygas bendra tvarka pagal PĮ 107 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą).

 

 

2. PĮ 39 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų subjektų teisė PĮ 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus kvietimus suteikti rinkos konsultacijas bei techninių specifikacijų projektus, be kita ko, skelbti perkančiojo subjekto interneto svetainėje (perkančiojo subjekto profilyje) bei bet kokiuose kituose interneto portaluose ir (ar) išleistuose informaciniuose leidiniuose (spaudiniuose). Papildomi tokios informacijos viešinimo būdai gali būti įvairūs, įstatyme nepateiktas jų sąrašas. Perkantieji subjektai papildomai nurodytą informaciją gali viešinti, pavyzdžiui, aktualioms industrijoms skirtuose leidiniuose (statybų, architektūros žurnaluose ar laikraščiuose ir pan.), kompetentingiems subjektams skirtuose renginiuose (išplatinant informacines skrajutes ir pan.), specialiai atitinkamam projektui sukurtame tinklalapyje ir kt.

Aptariamos normos tikslas – platesnė informacijos sklaida, siekis sudaryti kuo didesnes galimybes rinkai susipažinti su perkančiojo subjekto planuojamomis vykdyti rinkos konsultacijomis ir (ar) skelbiamais techninių specifikacijų projektais. Bendravimas su trečiaisiais asmenimis prieš pirkimo procedūrų vykdymą yra papildoma, bet ne pagrindinė priemonė, ja negalima pakeisti skelbimų CVP IS. PĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų rinkos konsultacijų atžvilgiu taikoma tik tuo atveju, kai perkantysis subjektas yra nusprendęs apie vykdomą rinkos konsultaciją skelbti viešai, o ne tiesiogiai kreiptis į kompetentingus subjektus. Be to, PĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė tiek kvietimus suteikti rinkos konsultacijas, tiek techninių specifikacijų projektus skelbti kitomis nurodytomis priemonėmis nereiškia, kad tokiu atveju perkantieji subjektai šios informacijos neprivalo skelbti CVP IS. Kitaip tariant, perkantieji subjektai gali pasirinkti ir šią informaciją skelbti tik CVP IS pagal PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktus arba ir CVP IS, ir perkančiojo subjekto profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose pagal PĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktus ir 2 dalį. PĮ 39 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad bet kuriuo atveju visomis priemonėmis skelbiamos nurodytos informacijos turinys visur turi būti vienodas.

 

3. PĮ 39 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiojo subjekto pareiga imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias ūkio subjektų konkurencijos pažeidimui, kai perkančiajam subjektui bet kokiu būdu buvo suteikta pagalba, rengiantis pirkimui. Nors įstatyme pažodžiui įtvirtinta, kad tokių priemonių turi būti imtasi tuomet, kai padėjęs pasirengti pirkimui ūkio subjektas yra to paties pirkimo kandidatas, dalyvis ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, vis dėlto, manytina, jog konkurencijos užtikrinimo priemonių turėtų būti imamasi nepriklausomai nuo to, ar konkretus padėjęs pasirengti pirkimui subjektas pirkime dalyvauja, ar ne. Tokia pozicija pagrįsta dviem aktualiais aspektais: pirma, perkantieji subjektai iš anksto nežino, kas dalyvaus konkrečiame pirkime; antra, vien aplinkybė, kad pirkimui pasirengti padėjęs subjektas nedalyvaus pirkime, nebūtinai reiškia, kad konkurencijos pažeidimo nebus.

Šiame kontekste svarbu, kad ūkio subjektas, bet kokiomis priemonėmis padėjęs perkančiajam subjektui pasirengti pirkimui, nebūtinai yra tokioje pat padėtyje, kaip ir subjektas, kuris perkančiajam subjektui nepadėjo, jo nekonsultavo ir pan. Perkančiajam subjektui padėjęs pasirengti pirkimui ūkio subjektas gali būti geresnėje padėtyje dėl to, kad, pavyzdžiui, tai atlikdamas, jis sužinojo daugiau informacijos apie atitinkamą pirkimą, galėjo geriau jam pasirengti ir pan. Be to, ESTT šiuo aspektu taip pat yra pasisakyta, kad ūkio subjektas, padėdamas pasirengti atitinkamam pirkimui, gali daryti įtaką jo sąlygoms sau naudinga linkme. Tuo tarpu teikiant pasiūlymus visi konkurso dalyviai turi turėti lygias galimybes^[9]. Vis dėlto draudimas ūkio subjektams, padėjusiems pasirengti pirkimo procedūroms, dalyvauti atitinkamame pirkime nebūtų objektyviai pagrįstas. Toks draudimas pagal nuoseklią ESTT praktiką būtų neproporcingas ir pernelyg ribojantis padėjusio pasirengti pirkimui ūkio subjekto teises^[10]. Taigi, būtent dėl to PĮ 39 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė ūkio subjektams dalyvauti pirkime, kuriame jie bet kokiomis priemonėmis padėjo pasirengti, su sąlyga, kad perkantysis subjektas imsis priemonių užtikrinti konkurenciją.

Situacijos dėl tiekėjų, padėjusių perkantiesiems subjektams bet kokiomis priemonėmis pasirengti pirkimui, teisės dalyvauti tame pačiame pirkime, yra susijusios su interesų konflikto situacijomis, kurios yra reglamentuojamos PĮ 33 straipsnyje, tačiau su jomis negali būti tapatinamos (detaliau žiūrėti PĮ 33 straipsnio komentarą). PĮ 33 straipsnyje yra apibrėžtos situacijos, kuomet ekonominiais ar asmeniniais ryšiais su perkančiuoju subjektu susijusio tiekėjo dalyvavimas atitinkamame pirkime gali iškreipti konkurenciją, o PĮ 39 straipsnyje apibrėžti nenuolatinio ryšio (atsitiktiniai) interesų konfliktai.

Taigi, esminiai skirtumai tarp PĮ 33 straipsnyje apibrėžtų interesų konflikto situacijų bei PĮ 39 straipsnio 3 dalyje minimo galimo konkurencijos pažeidimo yra tai, kad situacijos, kuomet tiekėjui, kuris padėjo pasirengti pirkimui, tam tikrais atvejais negali būti leidžiama jame dalyvauti, sietinos su konkrečių tiekėjo veiksmų atlikimu bei dėl to jo įgytu pranašumu; tuo tarpu interesų konflikto PĮ 33 straipsnio prasme situacijos sietinos su bet kokių užduočių atlikimu arba apskritai gali nebūti jokių užduočių atlikimo, kadangi šiuo aspektu yra svarbus tiekėjo ir perkančiojo subjekto turimas ryšys (santykiai), be to, interesų konflikto PĮ 33 straipsnio prasme pažeidimas kyla ne dėl konkrečiu atveju įgyto konkurencinio pranašumo (pavyzdžiui, dalyvaujant rinkos konsultacijose ir pan.), o dažniausiai kaip favoritizmo ir piktnaudžiavimo valdžia išraiška.

Pagalba perkančiajam subjektui pasirengti pirkimui PĮ 39 straipsnio 3 dalies kontekste suprantama ir aiškinama plačiai, t. y. nepriklausomai nuo to, ar buvo vykdomos PĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pasirengimo pirkimui procedūros (rinkos konsultacijos ir (ar) techninių specifikacijų projektų skelbimas) ar pagalbinė pirkimų veikla (tiesioginė tiekėjų pagalba perkantiesiems subjektams, rengiantis pirkimui (pavyzdžiui, perkančiojo subjekto įsigytos pirkimo dokumentų parengimo paslaugos ar konsultacinės paslaugos dėl jų rengimo ir pan.). Kitaip tariant, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 58–59 straipsnių nuostatas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ūkio subjektas dalyvavo perkančiajam subjektui rengiantis pirkimo procedūrai ir, koks buvo jo vaidmuo, pagal PĮ 39 straipsnio 3 dalį perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad dėl visų tokių ūkio subjektų dalyvavimo rengiantis pirkimui nebūtų pažeista konkurencija ir tam jis turi imtis aktyvaus vaidmens.

PĮ 39 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tokių priemonių sąrašas. Perkantieji subjektai, siekdami užtikrinti konkurenciją nurodytais atvejais, turi visą informaciją, susijusią su pirkimu, kurią yra gavęs pirkimui padėjęs pasirengti tiekėjas, skelbti viešai CVP IS kartu su pirkimu; ši priemonė skirta tam, kad kiti kandidatai ir dalyviai, kurie nedalyvavo perkančiajam subjektui rengiantis pirkimui, turėtų lygiai tą pačią informaciją, kaip ir tie, kurie prisidėjo prie pasirengimo (pavyzdžiui, informaciją apie atliktos rinkos apklausos rezultatus, vykdytas diskusijas, teiktus pasiūlymus bei priimtus sprendimus (susitikimų protokolų ar kita forma), informaciją apie pirkimo objektą ir pan.).

Perkantieji subjektai, įgyvendindami PĮ 39 straipsnio 3 dalį, taip pat turi pirkimo sąlygose nustatyti pakankamą terminą pasiūlymams pateikti; ši priemonė reikalinga tam, kad tiekėjai, kurie nedalyvavo perkančiajam subjektui padedant pasirengti pirkimui ir vėliau susipažino su tam tikromis sąlygomis bei informacija, turėtų daugiau laiko šiam pirkimui pasirengti bei pasiūlymams pateikti (pavyzdžiui, tiekėjas, padėjęs pasirengti pirkimui, žinojo, jog pirkimo sąlygose bus nustatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti ir projektinius pasiūlymus, taigi, galėjo anksčiau pradėti šiuos projektinius pasiūlymus rengti); šios priemonės įgyvendinimas reiškia, kad, nors, pavyzdžiui, PĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimui terminas, kurį perkantysis subjektas turi nustatyti tiekėjams atviro supaprastinto pirkimo atveju, vis dėlto, perkantysis subjektas turėtų nustatyti atitinkamai protingą terminą, pavyzdžiui, 30 kalendorinių dienų, tam, jog pirkimui spėtų pasirengti tiekėjai, nedalyvavę padedant perkančiajam subjektui rengtis atitinkamam pirkimui.

Pabrėžtina, kad minėta priemonė dėl pakankamo termino pasiūlymui pateikti nustatymo pirkimo sąlygose yra vertinamojo pobūdžio. Įstatyme nėra apibrėžta pakankamo termino sąvoka, todėl šiuo aspektu, perkantieji subjektai, įgyvendindami minėtą priemonę, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, t. y. pagalbos pasirengti pirkimui būdą, pasirengimo pirkimui metu priimtus sprendimus, rezultatus ir kt. Vienaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai, pavyzdžiui, buvo vykdoma pagalbinė pirkimų veikla ir konkretus kompetentingas subjektas padėjo rengti ar rengė pirkimo sąlygas (vadinasi, jis neabejotinai ilgesnį laiką žinojo tam tikrą informaciją ir turėjo galimybę ruoštis atitinkamam pirkimui pagal rengiamas sąlygas iš anksto), tuo tarpu kitaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai, pavyzdžiui, buvo vykdomos atviros rinkos konsultacijos, kurių metu dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tačiau, kurios metu pateikti pasiūlymai nebuvo priimti ir perkantysis subjektas liko prie savo pirminių sprendimų (pavyzdžiui, buvo vykdytas statybos darbų pirkimas, kurio sąlygose nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti projektinius pasiūlymus; atitinkamai tiekėjas, rengęs šias sąlygas, šią informaciją žinojo anksčiau, dėl to galėjo iš anksto pradėti rengti šiuos projektinius pasiūlymus), tuo tarpu kitaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai, pavyzdžiui, buvo vykdomos atviros rinkos konsultacijos, kurių metu dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tačiau, kurios metu pateikti pasiūlymai nebuvo priimti ir perkantysis subjektas liko prie savo pirminių sprendimų (pavyzdžiui, tiekėjai siūlė nustatyti reikalavimą pateikti projektinius pasiūlymus, tačiau perkantysis subjektas šių reikalavimų nenustatė).

Taigi, PĮ 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės dėl pakankamo termino pasiūlymų pateikimui nustatymo pirkimo sąlygose nebūtinai reiškia, kad visais atvejais perkantysis subjektas turi nustatyti didesnį terminą, nei minimaliai reikalaujamas pagal atitinkamas PĮ normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PĮ 39 straipsnio 3 dalyje pateiktas priemonių sąrašas nėra baigtinis, dėl to perkantiesiems subjektams, įgyvendinus joje nustatytas priemones, nedraudžiama imtis ir kitų priemonių, kurios, jų nuomone, galėtų padėti užtikrinti konkurenciją nurodytais atvejais.

 

4. PĮ 39 straipsnio 4 dalies norma, skirtingai nuo PĮ 27 straipsnio 1–3 dalių, yra įgyvendinama ne iki pirkimo procedūrų pradžios, o jau prasidėjus konkretaus pirkimo procedūroms, t. y. tikrinant, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų pagal PĮ 59 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio komentarą). PĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procedūra prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad vykdytos išankstinės konsultacijos  nepažeidė konkurencijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal Direktyvos 2014/25/ES 59 straipsnio pažodinį tekstą tokia procedūra yra taikoma tiek rinkos konsultacijų, tiek pagalbinės pirkimų veiklos atveju, komentaro autorių nuomone, toks aiškinimas būtų per platus, sukuriantis neproporcingą administracinę naštą tiek perkantiesiems subjektams, tiek tiekėjams. Komentaro autorių nuomone, nepaisant Direktyvos 2014/25/ES 59 straipsnio ir PĮ 39 straipsnio 4 dalies lingvistinės normos konstrukcijos (pažymėtina, kad PĮ 39 straipsnio 4 dalies normos tekste taip pat aiškiai neišskirta ir konkrečiai neįvardinta tik pagalbinė pirkimų veikla), bet atsižvelgiant į jos tikslus, įgyvendinimo administracinę naštą bei galimus neigiamus padarinius, taip pat į pirmiau nurodytą ESTT praktiką^[11], kuri šioje normoje įgyvendinta – komentuojama nuostata visų pirma turėtų apimti ir būti taikoma pagalbinės pirkimų veiklos atvejais. Kitaip tariant, visuomet, kai tam tikrame pirkime dalyvauja tiekėjas, vykdęs pagalbinę pirkimų veiklą, perkantysis subjektas privalo prašyti jo raštu pagrįsti, kad tokia jo veikla nepažeidė konkurencijos. Tuo tarpu rinkos konsultacijos taip, kaip jos apibrėžtos PĮ 39 straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti netiesiogiai varžomos vėlesnėmis papildomomis procedūrinėmis priemonėmis (dalyvio paaiškinimu, ar pats tiekėjo dalyvavimas rinkos konsultacijoje neiškreipė dalyvių konkurencijos vykdomame pirkime) ir PĮ 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos priemonės pagal bendrą taisyklę rinkos konsultacijose dalyvavusiems tiekėjams neturėtų būti taikomos, išskyrus išimtines situacijas ir tik tuomet, kai perkantieji subjektai nustatytų, kad PĮ 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priemonių nepakanka (pavyzdžiui, kai rinkos konsultacijoje dalyvavo tik vienas tiekėjas (atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nustatyto reikalavimo, kiek dalyvių turi dalyvauti rinkos konsultacijose), o jo pasiūlytas sprendimas buvo iš esmės įgyvendintas ir perkeltas į pirkimo sąlygas). Įstatyme nėra įtvirtinta, kokiais atvejais turi būti laikoma, kad PĮ 39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priemonių nepakanka, todėl perkantieji subjektai kiekvienu konkrečiu atveju turi objektyviai vertinti reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, gautos pagalbos pobūdį, mastą, pirkimo objekto specifiškumą, rinkos situaciją, padėjusių subjektų ratą, kiekį ir pan. Pažymėtina, kad perkančiajam subjektui nusprendus neįgyvendinti PĮ 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procedūros, tiekėjai, nesutinkantys su tokiu perkančiojo subjekto sprendimu, turi teisę jį apskųsti PĮ 107 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą).

ESTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į situaciją, kurioje gali atsidurti padėjęs pasirengti atitinkamam pirkimui tiekėjas, dalyvaujant tame pačiame pirkime, negali būti teigiama, kad vienodo požiūrio principas įpareigoja jį vertinti taip pat, kaip ir bet kurį kitą pirkimo dalyvį^[12]. Tai reiškia, kad nors išankstinis draudimas tokiam tiekėjui dalyvauti pirkime būtų neproporcingas ir pažeidžiantis tokio tiekėjo teises, vis dėlto turi būti procedūra, leidžianti konkrečiu atveju įvertinti tokio tiekėjo galimai įgytą konkurencinį pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu. Atitinkamai tokiam tiekėjui turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad tokiomis aplinkybėmis – padedant perkančiajam subjektui pasirengti atitinkamam pirkimui, jų įgyta patirtis negali iškraipyti konkurencijos.

Pažymėtina, kad PĮ 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kandidato ar dalyvio pagrindimas dėl konkurencijos užtikrinimo turi būti rašytinės formos. Tuo tarpu aiškių reikalavimų šio pagrindimo turiniui įstatyme nėra nustatyta. Taigi, tai gali būti bet kokie rašytinės formos dokumentai ir (ar) patvirtinimai, kuriais būtų galima pagrįsti, kad minėtu atveju konkurencija nebuvo pažeista.

Įstatyme taip pat nėra ir paaiškinimo, kas laikytina tinkamu pagrindimu. Dėl to PĮ 39 straipsnio 4 dalies norma taip pat yra vertinamojo pobūdžio, t. y. perkantieji subjektai kandidatų ar dalyvių pateiktų pagrindimų tinkamumą ir pakankamumą vertina, kiekvienu atveju atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes bei pateikto pagrindimo turinį (pavyzdžiui, tiekėjas, rengęs pirkimo sąlygas, teikdamas pagrindimą, turėtų atskleisti, kad pirkimo sąlygų reikalavimus gali atitikti ne vienas tiekėjas, jos nėra pritaikytos išimtinai pirkimo sąlygų rengėjui, pirkimo sąlygos iš esmės nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio pirkimų ir pan.). Jeigu vis dėlto, įvertinęs tiekėjo pateiktą pagrindimą, perkantysis subjektas nusprendžia, kad tokio tiekėjo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma ištaisyti kitomis, mažiau intervencinėmis priemonėmis, toks tiekėjas turėtų būti šalinamas iš pirkimo.

 

---

 

 

---