58 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai

1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 56 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje;

5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;

6) nėra šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

2. Kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, perkantysis subjektas konkrečioje pirkimo procedūroje dalyvius įvertina ir atrenka šia tvarka:

1) atlieka tiekėjų kvalifikavimą pagal šio įstatymo 61 straipsnį;

2) kvalifikuotiems tiekėjams taiko šio straipsnio 1 dalies nuostatas tokia tvarka, kokia jos taikomos ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui ar inovacijų partnerystei.

3. Riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu atliekamame pirkime vertindamas dalyvių kvalifikaciją ar patikslindamas kriterijus ir taisykles, perkantysis subjektas turi:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus administracinius, techninius ir finansinius reikalavimus;

2) nereikalauti įrodinėjimo priemonių ir kitų dokumentų, kurie dubliuotų perkančiojo subjekto jau turimą informaciją.

4. Perkantysis subjektas gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi.

 

PĮ 58 straipsnyje^[1] yra įtvirtinti bendrieji tiekėjų ir jų pateiktų paraiškų bei pasiūlymų vertinimo principai.

 

1. Perkantieji subjektai, nustatydami ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turi būti suprantamas kaip geriausiai perkančiojo subjekto poreikius ir jo konkrečiame pirkime pasirinktus bei nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, įskaitant atvejus, kai vertinama tik kaina, atitinkantis pasiūlymas), visų pirma turi vadovautis PĮ 64 bei 65 straipsniuose nustatytais pasiūlymų vertinimo ir palyginimo kriterijais bei taisyklėmis (detaliau žiūrėti PĮ 64 ir 65 straipsnių komentarus) bei PĮ 66 straipsnyje nustatytomis neįprastai mažos kainos pagrindimo taisyklėmis (detaliau žiūrėti PĮ 66 straipsnio komentarą). Laikantis nurodytų PĮ 64, 65, 66 straipsnių nuostatų, nustatytas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas laimėtoju pripažįstamas tik tuo atveju, jei yra visos toliau nurodytos sąlygos. Pasiūlymas, neatitinkantis bent vienos iš nurodytų sąlygų, ne tik sudaro teisėtą pagrindą, bet ir reiškia perkančiojo subjekto pareigą pasiūlymą atmesti ^[2]:

1) Pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 56 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Perkantieji subjektai privalo patikrinti tiekėjo pasiūlymo pirkimo dokumentuose suformuluotų reikalavimų  atitiktį (atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbimas apie pirkimą ir kvietimas patvirtinti susidomėjimą yra sudėtinė ir neatsiejama pirkimo dokumentų dalis, dėl to toliau komentuojant PĮ 58 straipsnį, bus naudojama bendra pirkimo dokumentų sąvoka (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 3 dalies komentarą).  

Kita vertus, kai esama vidinio prieštaravimo tarp skelbimo apie pirkimą ir pagrindinių pirkimo dokumentų nuostatų, tiekėjo pasiūlymas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis nustatytų reikalavimų ir dėl to atmestas, jei atitinkamas reikalavimas įtvirtintas tik viename iš šių aptartų dokumentų^[3]. Analogiška taisyklė taikytina, kai vidinis pirkimo dokumentų turinio prieštaravimas nustatomas tarp skirtingų vienodo statuso dokumentų (pavyzdžiui, darbų žiniaraščių)^[4]. Kitaip tariant, tiekėjas negali būti atsakingas už pirkimo sąlygų skirtumus / tarpusavio prieštaravimus. Prieštaravimai tarp pirkimo dokumentų negali būti tokio lygio, kad lemtų nelygiateisišką pasiūlymų vertinimą. Analogiška taisyklė taikytina, kai vidinis pirkimo dokumentų turinio prieštaravimas nustatomas tarp skirtingų vienodo statuso dokumentų (pavyzdžiui, darbų žiniaraščių)^[5].

Perkantieji subjektai privalo patikrinti, ar tiekėjai pasiūlyme nurodė visą informaciją, kurią privalėjo nurodyti pagal pirkimo sąlygas, taip pat, ar pateikė visus reikalaujamus dokumentus kartu su pasiūlymu, nepriklausomai nuo šios informacijos ir dokumentų įtvirtinimo pirkimo sąlygose vietos, nes tiekėjai privalo detaliai susipažinti su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis^[6]. Taigi, tiekėjo (pirkimo dalyvio) pasiūlymas gali būti laikomas tinkamu tik tuomet, kai jis atitinka visus perkančiojo subjekto iškeltus reikalavimus^[7].

Šių duomenų patikrinimas sietinas su lygiateisiškumo principo įgyvendinimu, t. y. perkantysis subjektas privalo patikrinti tiekėjų pasiūlymų pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitiktį tam, kad galėtų objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus^[8]. Perkantieji subjektai turi patikrinti tiek pasiūlymų turinio, tiek formos reikalavimų atitiktį. Jeigu pirkime yra leidžiama arba reikalaujama, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus, tokiu atveju perkantysis subjektas taip pat privalo patikrinti, ar tiekėjų alternatyvūs pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus jiems suformuluotus minimalius reikalavimus bei konkrečius jų pateikimo reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 56 straipsnio komentarą).

Pirkimo laimėtoju gali būti nustatomas tik tokio tiekėjo pasiūlymas, kuris atitinka visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų – atmestinas. Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad perkantieji subjektai tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal pirkimo sąlygas. Bet kokiu atveju perkantieji subjektai negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus (nepaskelbtus ir nepublikuotus) reikalavimus^[9].

2) Pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi. Perkantieji subjektai privalo patikrinti, ar tiekėjai (ne)atitinka PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus pašalinimo pagrindus. Pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tik toks tiekėjas, kuris neatitinka PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų pašalinimo pagrindų, arba yra nustatytos sąlygos, dėl kurių perkantysis subjektas vis tiek nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą).

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalį. Tiekėjų kvalifikacijos bei jos atitikties vertinimo reikalavimai nustatyti PĮ 59 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą). Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai nustatyti PĮ 60 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą). Tuo tarpu nediskriminacinės taisyklės ir kriterijai taikomi atliekant pirkimą riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu pagal PĮ 59 straipsnio 2 dalį (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 2 dalies komentarą).

Bet kuriuo atveju pirkimo laimėtoju gali būti nustatytas tik toks ekonomiškai naudingiausią (įskaitant mažiausios kainos) pasiūlymą pateikęs tiekėjas, kuris atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jei atitinkamame pirkime taikoma, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus bei nediskriminacines taisykles ir kriterijus (detaliau žiūrėti PĮ 59, 60 straipsnių komentarus). Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla netikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tokiu atveju perkantysis subjektas duomenų, pagrindžiančių teisę verstis veikla, netikrina. Vis dėlto bet kuriuo atveju tiekėjas perkančiajam subjektui turi įsipareigoti, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą).

Papildomai svarbu, kad, atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, perkantysis subjektas neprivalo laikytis pirkimo procedūrų eiliškumo (PĮ 69 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju perkantysis subjektas gali visų pirma įvertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus siaurąja prasme, o po to patikrinti, ar ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, ar nėra jo pašalinimo pagrindų, ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti PĮ 69 straipsnio 4 dalies komentarą). Perkantysis subjektas gali nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos pirkimo procedūrų atlikimo eiliškumo tvarkos tik tokiu atveju, jei tai aiškiai nustatyta pirkimo dokumentuose^[10].

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali būti pripažintas laimėtoju, jeigu jis, pirma, pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie pirkimo dokumentų reikalavimų atitiktį arba šių dokumentų ar duomenų nepateikė, ir, antra, perkančiajam subjektui paprašius, per nustatytą terminą šių dokumentų ar duomenų nepatikslino, nepapildė arba nepaaiškino. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai tiekėjas pateikė neišsamius, netikslius ar klaidingus duomenis apie kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, nesusijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 5 dalies komentarą).

4) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Komentuojamo PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, kad pasiūlymai vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas, t. y. vadovaujantis šia norma, pasiūlymą dėl kainos, viršijančios pirkimui skirtas lėšas, privaloma atmesti net tuo atveju, jei pirkimo sąlygose iš anksto nėra nurodyta maksimali pirkimui skirta lėšų suma^[11]. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo negalima pripažinti laimėtoju, jeigu: a) jo kaina viršija perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtų lėšų sumą, arba b) jo kaina viršija pirkimo sąlygose nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą. Jeigu pirkimui skirtų lėšų suma užfiksuota tik perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose, jis turi pagrįsti, kad ši suma iš tiesų buvo užfiksuota, nustatyta iki pirkimo (užfiksavimo pagrindimas nėra įtvirtintas įstatyme, taigi, perkantieji subjektai tai gali įrodyti įvairiais vidaus dokumentais ar net susirašinėjimais)^[12].

Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime šiuo pagrindu atmetamas ir vertinami kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai tik tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas pirkimui skirtas lėšas prieš pradėdamas pirkimą nustatė ne tik ikiprocedūriniuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimų planuose (detaliau žiūrėti PĮ 38 straipsnio komentarą), bet ir konkretaus pirkimo sąlygose. Tuo tarpu, jeigu pirkimui skirtos lėšos nebuvo nurodytos konkretaus pirkimo sąlygose, o nustatytos tik perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose, tokiu atveju, atmetus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą dėl pirkimui skirtų lėšų viršijančios kainos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais taip pat negali būti nustatyti. Tokiu atveju perkantysis subjektas pirkimą turi nutraukti. Ši nuostata yra siejama su skaidrumo bei lygiateisiškumo principų užtikrinimu (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkantysis subjektas tiekėjo pasiūlymą minėtu PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali atmesti tik tokiu atveju, jeigu pirkimui skirtų lėšų sumą viršija tiekėjo pasiūlymo kaina, įskaitant atvejus, kai apskaičiuojant preliminarų kiekį pagal tiekėjo siūlomus įkainius, yra matoma, kad galutinė kaina bet kuriuo atveju viršys pirkimui skirtų lėšų sumą^[13].

Perkantieji subjektai turi teisę patys nuspręsti, ar pirkimo dokumentuose tiekėjams nurodyti pirkimui skirtų maksimalų lėšų dydį. Pirkimo dokumentais šiuo aspektu laikomi perkančiųjų subjektų raštu pateikti tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). PĮ 48 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kokius duomenis perkantysis subjektas turi nurodyti pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio komentarą). Atitinkamai duomenų apie lėšų (biudžeto), skirtų pirkimui, dydį pateikimas PĮ 48 straipsnyje nenustatytas. Tai reiškia, kad pats perkantysis subjektas sprendžia, pateikti ar nepateikti tiekėjams duomenis apie pirkimui skirtų lėšų dydį^[14]. Paskelbus viešai, kokią kainą perkantysis subjektas laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaką tiekėjų siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokią maksimalią kainą sutinka mokėti perkantysis subjektas, teiktų pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius^[15].

Planuodamas pirkimą, perkantysis subjektas iš anksto numato jam panaudoti maksimalią skiriamų lėšų sumą. Kai ši suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkantysis subjektas atmeta tiekėjo pasiūlymą, remiantis PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kilus ginčui, jis privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jam nepriimtina (CPK 178 straipsnis). Per didelė, perkančiajam subjektui nepriimtina kaina yra laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri didesnė, nei perkančiųjų subjektų suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma^[16].

PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat įtvirtinta perkančiųjų subjektų teisė pakeisti jų vidaus dokumentuose prieš pirkimo procedūras nustatytą ir užfiksuotą pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu, pirma, ši suma nenurodyta pirkimo dokumentuose, antra, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kaina yra priimtina ir trečia, perkantysis subjektas gali pagrįsti, kad ši kaina jam priimtina ir suderinama su racionalaus lėšų naudojimo principu (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad PĮ akcentuojama būtinybė racionaliai ir taupiai naudoti lėšas reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, dėl to perkantiesiems subjektams nustatyta galimybė atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jame nurodyta kaina yra per didelė, viršijanti perkančiųjų subjektų galimybes ir neužtikrinanti racionalaus ir taupaus turimų lėšų naudojimo. Priešingu atveju minėtas pagrindinis pirkimų tikslas nebūtų įgyvendintas. Vis dėlto dėl pasiūlymo kainos priimtinumo sprendžia perkantysis subjektas. Jokiuose teisės aktuose nenustatyta, kokiais kriterijais perkantysis subjektas turi remtis, nustatydamas tiekėjo pasiūlymų kainos tinkamumą ir priimtinumą^[17].

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kainos, viršijančios pirkimui skirtų lėšų sumą, priimtinumas būtų pagrįstas, jeigu perkantysis subjektas įrodytų, kad, pirma, jis turi pakankamai pinigų, kuriuos gali išleisti konkrečiam pirkimui (pavyzdžiui, yra gavęs papildomą finansavimą, arba nustatant pirkimui skirtas lėšas nebuvo išnaudotas visas finansavimas, kuris perkančiajam subjektui buvo skirtas konkrečiam pirkimui ir pan.) ir, antra, nepažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Vis dėlto perkantieji subjektai pirkimui skirtų lėšų sumą gali keisti tik tuo atveju, jeigu ji yra užfiksuota ikiprocedūriniuose perkančiųjų subjektų dokumentuose. Jeigu ši suma užfiksuota pirkimo sąlygose, toks keitimas nėra leistinas, kadangi tai būtų laikoma pirkimo sąlygų keitimu po tiekėjų pasiūlymų pateikimo^[18].

Kita vertus, aptariama įstatymo nuostata, įsigaliojusi tik 2019 m. birželio 11 d., greičiausiai priimta, be kita ko, reaguojant į LAT 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, kurioje spręsta dėl buvusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies^[19], pagal kurią buvo draudžiama didinti pirkimui skirtą lėšų sumą. Naujoji Lietuvos įstatymų leidėjo iniciatyva, autorių nuomone, diskutuotina, nes, pirma, pernelyg išplečia perkančiųjų subjektų diskrecijos ribas, be to, antra, iš esmės sukuria situaciją, kai perkantysis subjektas savo veiksmais nepriimtinus pasiūlymus padaro priimtinais (Direktyvos 2014/24/ES 26 straipsnis). Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkantysis subjektas negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad koreguojant ikiprocedūrinius dokumentus nepriimtinas pasiūlymas taptų priimtinas^[20], juolab kad tokioms situacijoms (per didelių kainų pasiūlymų vertinimo) reguliuoti įtvirtintas derybų ir konkurencinio dialogo institutai. Dėl to bet kuriuo atveju pirkimui skirtų lėšų sumą rekomenduojama keisti tik išimtiniais atvejais.

6) Nėra šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Perkantieji subjektai pagal PĮ 66 straipsnio 1 dalį visuomet privalo reikalauti, kad tiekėjai pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo (yra) neįprastai mažos. Tuo tarpu pasiūlymas, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, turi būti atmestas, jeigu yra bent viena iš nurodytų sąlygų: (i) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, arba (ii) pasiūlymas neatitinka PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 66 straipsnio komentarus). Taigi, toks ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, kuris atitinka PĮ 66 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, negali būti pripažintas pirkimo laimėtoju.

 

2. PĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pasiūlymų vertinimo eiliškumas tais atvejais, kai perkantieji subjektai vykdo pirkimą, sudarydami ir taikydami kvalifikacijos vertinimo sistemą pagal PĮ 61 straipsnį (detaliau žiūrėti PĮ 61 straipsnio komentarą). Tokiu atveju perkantieji subjektai visų pirma turi atlikti tiekėjų kvalifikavimą ir priimti sprendimą dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Tie tiekėjai, kurie įrašomi į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, toliau vertinami pagal komentuojamo PĮ 58 straipsnio 1 dalį, atitinkamai, laikantis PĮ 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies komentarą).

 

3. PĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo taisyklės tais atvejais, kai perkantieji subjektai pirkimą vykdo riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu.

PĮ 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga užtikrinti, kad, vertinant dalyvių kvalifikaciją, tikslinant kriterijus ar taisykles, visiems tiekėjams, dalyvaujantiems ribotame konkurse, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu atliekamame pirkime, būtų taikomi vienodi reikalavimai. Ši nuostata sistemiškai aiškinama su PĮ 29 straipsnyje įtvirtintais pirkimų principais – nustatant sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras, visais atvejais turi būti laikomasi PĮ 29 straipsnyje įtvirtintų principų ir pirkimo tikslo, taip pat PĮ 1 straipsnyje įtvirtinto pirkimų reguliavimo tikslo (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio komentarus). ESTT šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad perkantieji subjektai turi teisę apriboti kandidatų, kuriuos jie kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, tačiau jų kriterijai nustatomi tik tiekėjų ekonominės, finansinės būklės bei techninių ar profesinių pajėgumų pagrindu^[21]. Perkantieji subjektai, vykdydami pirkimus riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu, privalo skirti ypatingą dėmesį pirkimo sąlygose nustatomiems kvalifikacijos kriterijams ir tvarkai, kad būtų užtikrinta reali tiekėjų konkurencija ir būtų laikomasi proporcingumo bei skaidrumo principų (PĮ 29 straipsnis).

PĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga, vykdant pirkimus nurodytais būdais, nereikalauti iš tiekėjų dokumentų ar duomenų, pagrindžiančių jų  nustatytų reikalavimų atitiktį, jeigu perkantysis subjektas šiuos duomenis ar dokumentus jau turi (pavyzdžiui, atitinkama informacija yra skelbiama ar prieinama viešai, ar šiuos duomenis perkantysis subjektas turi iš anksčiau vykdytų pirkimų, kuriuose tiekėjas dalyvavo ir juos teikė ir pan.). Šios pareigos nevykdymas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai perkantysis subjektas atitinkamus dokumentus turi, tačiau pareikalavęs patikslinti pasiūlymą iš tiekėjo jų negauna, gali lemti esminį pirkimų principų ir komentuojamos PĮ teisės normos pažeidimą, jeigu pasiūlymas tokiu atveju būtų atmestas.

 

4. PĮ 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė perkantiesiems subjektams nesudaryti pirkimo sutarties su tiekėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal perkančiojo subjekto nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jeigu šio tiekėjo pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nurodytų PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Šioje nuostatoje iš esmės įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kad pasiūlymai vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas, t. y. vadovaujantis šia norma, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nurodytų PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte, galima atmesti net tuo atveju, jei pirkimo sąlygose tai nėra aiškiai įtvirtinta. Tiekėjas, pateikęs pasiūlymą, neatitinkantį nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, gali būti nepripažintas pirkimo laimėtoju, net ir tuo atveju, jeigu jis atitinka visas kitas PĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Ši norma priimta, siekiant užtikrinti tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų subjektų didesnę socialinę atsakomybę.

PĮ 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pasiūlymo atmetimo pagrindas nėra standartinis tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl to jo nereikėtų tapatinti su VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintu neprivalomu pašalinimo pagrindu, įskaitant pastarojo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, pavyzdžiui, paskirtą administracinę nuobaudą ar ekonominę sankciją. Atitinkamai, šioje normoje įtvirtinto tiekėjo pašalinimo pagrindo nereikėtų sieti su atliktu (atliekamu) oficialiu tyrimu ir jo pagrindu priimtu sprendimu (pavyzdžiui, sankcijos pritaikymu). Kitaip tariant, tiekėjas šios normos pagrindu gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, nepaisant to, kad dėl tokio tiekėjo nebuvo pradėtos oficialios konkrečių aplinkybių tyrimo procedūros ir jų pagrindu tiekėjui nėra paskirta atitinkama sankcija.

PĮ 58 straipsnio 4 dalis taikoma išimtinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo pirkimo procedūrų vykdymo metu. Pavyzdžiui, vertindama tiekėjo pasiūlymą, perkantysis subjektas gavo informacijos apie tai, kad tiekėjas savo darbuotojams moka mažesnį nei minimalų darbo užmokestį ar, siekiant sutaupyti įmonės kaštus, netinkamai naudoja vaikų darbo jėgą, taiko diskriminacinę darbo politiką rasės, lyties ar kitu pagrindu ir pan.^[22] (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Kitaip tariant, komentuojama teisės norma siekiama reaguoti į situacijas, kai yra akivaizdžiai nesilaikoma nūdienos socialinės atsakomybės standartų ir jie yra nedviprasmiškai ignoruojami. Informacijos (aplinkybių) paaiškėjimo būdas įstatyme nėra įtvirtintas. Tai reiškia, kad atitinkama informacija perkančiajam subjektui gali būti sužinoma įvairiai, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėmis, ji gali būti gauta iš kito tiekėjo ir pan. Be to, įstatyme nėra įtvirtinto tokių aplinkybių senaties termino, t. y. nėra nustatyta, kada laikoma, kad aplinkybės, kurių pagrindu tiekėjo pasiūlymas pagal PĮ 58 straipsnio 4 dalį turėtų būti atmestas, yra aktualios. Komentaro autorių nuomone, aplinkybės turėtų būti kuo naujesnės arba padėtis (socialinės neatsakomybės situacija) turėtų būti neištaisyta ir neatitiktis PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams vis dar aktuali, t. y. neišnykusi.

Atsižvelgiant į tai, kad PĮ 58 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto diskrecija, pagal kurią pasiūlymą gali atmesti ne pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, šia diskrecija turėtų būti naudojamasi itin apdairiai ir atsakingai, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus paaiškėjusių aplinkybių dėl PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų neatitikimo pobūdį ir rimtumą (t. y. neatitiktis turi būti akivaizdi). Kita vertus, tuo atveju, jei perkantysis subjektas matytų akivaizdų PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų neatitiktį, tačiau dėl tokio tiekėjo nesiimtų jokių priemonių, toks perkančiojo subjekto elgesys būtų nesuderinamas su PĮ 58 straipsnio 4 dalies norma.

Vis dėlto, prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą PĮ 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, perkantysis subjektas bet kuriuo atveju privalo sudaryti tiekėjui galimybę pasiaiškinti dėl jo pasiūlymo (ne)atitikties PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams. Kitaip tariant, PĮ 58 straipsnio 4 dalies normos atveju yra taikoma procedūra, kai perkantieji subjektai privalo kreiptis į tiekėją(-us) ir jų prašyti pateikti paaiškinimą(-us) dėl perkančiojo subjekto nurodytų aplinkybių, susijusių su PĮ 58 straipsnio 4 dalies taikymu. Taigi, perkantysis subjektas neturi teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo tol, kol nebus gautas ir įvertintas tiekėjo pateiktas paaiškinimas dėl perkančiojo subjekto turimos informacijos ir jos galimo vertinimo.  

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei taikant PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktą, su tiekėju nesudarius sutarties nurodytu pagrindu (atmetus tokio tiekėjo pasiūlymą), perkantysis subjektas gali sudaryti sutartį su kitais pasiūlymų eilėje esančiais tiekėjais.

 

5.  PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga prašyti kandidato ar dalyvio patikslinti pasiūlymo netikslumus, neaiškumus ir (ar) neatitiktis, taip pat įtvirtintos pasiūlymų tikslinimo taisyklės.

PĮ 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo, laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų PĮ 29 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą), kreiptis į tiekėją ar kandidatą su prašymu patikslinti pateiktą pasiūlymą, jeigu nustato, kad (i) šis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba (ii) šių dokumentų ar duomenų su pasiūlymu nepateikė.

PĮ 58 straipsnio 5 dalies pagrindu tiekėjai gali tikslinti tik dokumentus ar duomenis, susijusius su: (i) tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimu; (ii) kvalifikacijos reikalavimų atitiktimi; (iii) kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktimi; (iv) tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą; (v) jungtinės veiklos sutartimi; (vi) pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu; (vii) kitais dokumentais, nesusijusiais su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (pasiūlymu siaurąja prasme).

Pagal teismų praktiką PĮ 58 straipsnio 5 dalyje išvardyti reikalavimai, kuriuos perkantieji subjektai nurodo pirkimo dokumentuose, skirstomi į dvi dideles grupes: pirma, reikalavimus tiekėjams, t. y. (i) reikalavimus tiekėjų pajėgumui (kvalifikacijos reikalavimai, atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimai), (ii) negatyvaus pobūdžio reikalavimus (reikalavimai tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimui) bei (iii) kitus reikalavimus tiekėjams, nesusijusius su pirkimo objektu, techninėmis charakteristikomis, kaina (pavyzdžiui, nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, reikalavimai jungtinės veiklos sutarčiai, pasiūlymo galiojimo užtikrinimui ir pan.)^[23]; ir antra, reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme^[24]. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą). Atitinkamai PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos tik dėl reikalavimų tiekėjams atitikties tikslinimo, tačiau nėra reglamentuotas pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimas.

 

Negatyvaus pobūdžio reikalavimų tikslinimas

Neigiamo pobūdžio reikalavimams priskiriami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo (reikalavimai, kuriais ribojamas ar draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime, pavyzdžiui, juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.)^[25]. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo yra reglamentuojami PĮ 59 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą). Negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau, kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai, perkančiajam subjektui padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes^[26]. Atsižvelgiant į PĮ 59 straipsnyje įtvirtintos normos tikslą – užtikrinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas būtų sąžiningas bei pajėgus vykdyti pirkimo sutartį^[27], PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė tiekėjams paaiškinti, patikslinti ar pateikti naujus duomenis, patvirtinančius, jog pasiūlymo pateikimo momentu tiekėjas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų pašalinimo pagrindų. Atitinkamai komentuojama tiekėjų teisė suponuoja priešpriešinę perkančiųjų subjektų pareigą sudaryti sąlygas tiekėjams pateikti paaiškinimus, patikslinimus ar naujus duomenis.

 

Pavyzdys

Jeigu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas EBVPD nenurodė, ar yra (ne)pažeidęs savo pareigas, susijusias su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, perkantysis subjektas privalo kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti šiuos tiekėjo duomenis. Perkantysis subjektas privalo įsitikinti, ar tiekėjas pažeidė, ar nepažeidė nurodytas pareigas, o tuo atveju, jei pažeidė – ar šiuo atveju nėra VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1, 2, ar 3 punktuose (kurie taikomi pagal analogiją) nustatytų sąlygų, kurioms esant, tiekėjas negali būti pašalintas iš pirkimo procedūrų (pavyzdžiui, tiekėjas yra pasirašęs skolos įmokų atidėjimo sutartį arba jo turimų įsiskolinimų suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų) ir pan.).

 

Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo kreiptis į tiekėją, prašydamas ir konkrečiai nurodydamas, kokių dalyvio dokumentų ar duomenų dėl dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimo trūksta, kokie jo pateikti dokumentai yra neaiškūs, netikslūs, nepakankami ir kodėl. Tik aiškiai ir tiksliai suformulavęs tiekėjui prašymą paaiškinti, patikslinti ar pateikti konkrečius įrodymus ar duomenis dėl pašalinimo pagrindų, perkantysis subjektas laikomas tinkamai įgyvendinęs PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą pareikalauti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti dokumentus ar duomenis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo^[28].

Tuo tarpu tiekėjui tik po aiškaus, tikslaus ir konkretaus perkančiojo subjekto prašymo nepateikus prašomų įrodymų ar duomenų, t. y. nepagrindus pašalinimo pagrindų nebuvimo, toks tiekėjas privalo būti šalinamas iš pirkimo procedūros^[29]. Taigi, nors pareiga pateikti tinkamus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius įrodymus tenka tiekėjui, tačiau ši pareiga tiekėjui atsiranda tik perkančiajam subjektui aiškiai ir tiksliai suformulavus tokį prašymą. Perkančiajam subjektui tinkamai neįvykdžius pareigos prašyti tiekėjo pateikti jo nurodytą informaciją pagrindžiančius įrodymus, dėl ko pirkimų vykdymo metu buvo eliminuota objektyvi galimybė išsiaiškinti, ar tiekėjas (ne)atitinka nustatytų pašalinimo pagrindų, sprendimas tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų būtų neteisėtas.

 

Pavyzdys

Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas savo EBVPD nurodė, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl faktų iškraipymo, informacijos nuslėpimo. Vis dėlto tiekėjas kartu su pasiūlymu perkančiajam subjektui pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad jis yra įtrauktas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už kitame pirkime pateiktą melagingą informaciją apie baudos skyrimą. Kartu su šia informacija tiekėjas pateikė duomenis apie jo atitiktį VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčiui (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčio komentarą), t. y. nurodė, kad jis bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, dėl to laikytinas „apsivaliusiu“, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Šiuo atveju perkantysis subjektas, pastebėjęs neatitikčių (prieštaravimų) tarp tiekėjo EBVPD ir kitų kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų, vadovaudamasis PĮ 58 straipsnio 5 dalimi, privalo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti šiuos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu atveju tiekėjas pateikė ne tik informaciją su prieštaringu turiniu, bet ir nepakankamai detalizuotą informaciją (t. y. dokumentuose nurodė, esą jis yra „apsivalęs“, tačiau šios informacijos nedetalizavo ir nepagrindė) – perkantysis subjektas, teikdamas prašymą paaiškinti tiekėjo pasiūlymo duomenis, šį prašymą turėtų itin aiškiai suformuluoti, kad tiekėjas žinotų, ką turi paaiškinti ir (ar), kokią informaciją papildomai pateikti. Perkantysis subjektas turėtų paprašyti ne tik paaiškinti pateiktų dokumentų informacijos turinio prieštaravimus, bet taip pat ir pagrįsti „apsivalymo“ faktą, pateikti papildomus įrodymus.

 

Tiekėjų pajėgumo (kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų) reikalavimų atitikties duomenų tikslinimas

PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atitinkamais pakeitimas taikant VPĮ 47 straipsnį, perkantysis subjektas privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl jis turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (ekonominio, techninio, profesinio pajėgumo, teisės verstis tam tikra veikla, reikalavimus kokybės vadybos sistemos standartams ir pan.) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies komentarą). Atitinkamai, vadovaujantis pagal analogiją taikomu VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laimėjusiu gali būti pripažintas tik tas tiekėjas, kuris atitinka perkančiųjų subjektų pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams, vertintina duomenų apie kvalifikaciją visuma, o ne atskiri tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai^[30]. Perkančiųjų subjektų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiojo subjekto valią, poreikius, susijusius su pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajam subjektui yra svarbu, ar tiekėjas objektyviai turi kvalifikaciją (kompetenciją), kuri yra reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga paprašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti tiekėjo duomenis, susijusius su kvalifikacija.

Duomenys, susiję su tiekėjo kvalifikacija turi būti vertinami ne formaliai, o turininguoju požiūriu – t. y. perkantysis subjektas privalo įsitikinti, ar ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas turi kvalifikaciją, kurios yra reikalaujama pagal pirkimo sąlygas. Tuo tarpu, jeigu iš tiekėjo pasiūlymo duomenų perkančiajam subjektui nėra aišku, ar tiekėjas šią kvalifikaciją turi (pavyzdžiui, tiekėjas pateikė pirkimo sąlygose reikalaujamo projekto dalies vadovo atestatą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs), perkantysis subjektas privalo į tiekėją kreiptis ir prašyti šiuos duomenis paaiškinti, patikslinti. Jeigu atitinkamas tiekėjas reikalaujamą patirtį (kvalifikaciją) faktiškai turi, tačiau jo pasiūlyme trūko tam tikrų dalies dokumentų ar duomenų, kurie šią turimą patirtį pagrįstų, tiekėjas turi teisę šiuos duomenis patikslinti^[31].

Perkantieji subjektai iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, pirkimo dalyvis pateikė, perkantysis subjektas privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti šiuos duomenis^[32]. Taisyklė „nepriklausomai nuo to, kiek ir kokie, kokio turinio ir apimties dokumentai pateikti“ taikytina ir tais atvejais, kai tiekėjas pateikė didžiąją dalį savo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų arba nė vieno iš jų^[33]. Tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs^[34]. Svarbu, kad kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino^[35]. Taikant kvalifikacijos duomenų ar dokumentų tikslinimo institutą, svarbu apibrėžti ribą, iki kurios tiekėjai turi būti įgiję tam tikras teises ir pareigas. Kvalifikacijos vertinimo metu ta riba laikytina pasiūlymo pateikimo terminas, iki kada tiekėjas objektyviai turi būti įgijęs tam tikrą kvalifikaciją. Dokumentai gali būti pateikiami ar išduoti vėliau, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos.

 

Pavyzdys

Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti bent vieną specialistą, turintį ne mažiau kaip penkerių metų patirtį pastatų vandentiekio projektavimo srityje. Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė siūlomų specialistų sąrašą, kuriame pasiūlytas ir nurodytą patirtį turintis specialistas, tačiau nepateikė jokių šią patirtį pagrindžiančių dokumentų.

Pirkimo sąlygose aiškiai nebuvo įtvirtinta, kokie dokumentai turi būti pateikiami šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjas gali pateikti specialisto vadovo įsakymą, pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad specialistas turi nurodyto laikotarpio patirtį vandentiekio projektavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas gali pateikti, pavyzdžiui, nurodyto specialisto vadovo pažymą, kuri išduota jau po pasiūlymų pateikimo termino, tačiau kurioje nurodyta, kad specialistas yra įgijęs nurodyto laikotarpio patirtį iki pasiūlymų pateikimo termino.

 

Vis dėlto PĮ 58 straipsnio 5 įtvirtinta tiekėjų galimybė patikslinti, paaiškinti, papildyti duomenis, susijusius su kvalifikacija, negali būti aiškinama išplečiant jos prasmę. Pavyzdžiui, tiekėjui pateikiant paraišką, nurodžius, kad nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėlesnis, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, ūkio subjektų išviešinimas nėra galimas^[36]. Priešingu atveju būtų ne tik paneigti tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, užtikrinantys vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkime bei sąžiningą ir objektyvų jų pasiūlymų (paraiškų) vertinimą, bet ir būtų prieštaraujama kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjo pareigos išviešinti pasitelkiamus ūkio subjektus momento, taip pat išaiškinimams, kad tik tiekėjo ir kitų ūkio subjektų kvalifikacija, tačiau ne jų tarpusavio ryšys pripažįstamas objektyvia kategorija^[37].

Papildomai pažymėtina, kad kvalifikacijos duomenų tikslinimo teisės tiekėjas nepraranda ir tais atvejais, kai perkantysis subjektas pažeidžia PĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai perkantieji subjektai atmeta dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, tiekėjai savo pažeistas teises turėtų ginti ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. skundžiant neteisėtą perkančiųjų subjektų sprendimą, pretenzijoje nepakanka nurodyti netinkamą PĮ 58 straipsnio 5 dalies taikymą, bet kartu būtina realiai ginti savo teisę – pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, nors jų perkantysis subjektas pateikti neprašė^[38].

Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat konstatuota, kad jei dalyvis perkančiojo subjekto prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, jo pasiūlymas atmetamas^[39].

 

Kitų dokumentų, nesusijusių su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina, tikslinimas

Dėl savo pobūdžio sąvoka „kiti reikalavimai“ įeina į reikalavimų tiekėjams, bet ne pasiūlymo siaurąja prasme apimtį^[40]. Reikalavimai, susiję su tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartimi, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu PĮ 58 straipsnio 5 dalies kontekste yra priskiriami prie kitų reikalavimų^[41].

Perkantieji subjektai, nustatę, kad tiekėjo kiti dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (įskaitant pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, įgaliojimą, jungtinės veiklos sutartį ir pan.) yra neaiškūs, netikslūs ar klaidingi, privalo kreiptis į tokį tiekėją su prašymu šiuos duomenis ar dokumentus paaiškinti, patikslinti ar papildyti. Įstatyme yra įtvirtinta ne tik galimybė paaiškinti nurodytus duomenis ar dokumentus (pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jungtinės veiklos sutartį ir kt.), bet ir juos patikslinti ar pateikti naujus.^[42].

Kitus reikalavimus tiekėjams pagrindžiančių dokumentų išdavimo momentas, skirtingai, nei kvalifikacijos duomenų tikslinimo atveju, yra vertinamas, atsižvelgiant į tai, kokie konkrečiai kitus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai yra tikslinami ir koks šių reikalavimų nustatymo tikslas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad PĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajam subjektui, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų subjektų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (dokumento formos reikalavimai), o siekiant pirkimo tikslo, atsirandančio iš PĮ 29 straipsnio ir pirkimų reguliavimo^[43].

Pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas – užtikrinti, kad galiotų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai, o svarbiausia – užtikrinti, jog pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu (detaliau žiūrėti PĮ 55 straipsnio komentarą). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas taip pat turi užtikrinti, kad tuo atveju, jei pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakytų tokią sutartį sudaryti, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusi institucija tiesiogiai atsakytų perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas, organizuodamas pirkimą ir siekdamas racionalaus turimų lėšų panaudojimo, turi įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus suteikti pageidaujamą paslaugą, prekę ar kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, dėl to pasiūlymo atmetimas vien dėl, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo, būtų laikytinas neteisėtu^[44]. Situacijos, kai, pavyzdžiui, tiekėjas pateikia netinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, arba kai tiekėjas tokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo apskritai nepateikia, yra iš esmės vienodos, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju, pasiūlymas, pasiūlymo pateikimo momentu, nėra užtikrintas reikiamu pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentu. Atsižvelgiant į nurodytą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslą – aiškinant, tikslinant, pildant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo duomenis, ar teikiant naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, nėra svarbu, kada šis dokumentas suformuotas. Svarbu, kad po šio dokumento patikslinimo ar naujo dokumento pateikimo, būtų tinkamai užtikrinta, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu.

Tuo tarpu skirtingai, nei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atveju, turėtų būti vertinamos situacijos dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju, tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (pateikiant jungtinės veiklos sutartį, kuri su pasiūlymu apskritai nebuvo pateikta), yra svarbu, kad tiekėjas pagrįstų, jog tokia jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta dar iki pasiūlymų pateikimo momento. Šis pagrindimas, be kita ko, atliekamas aiškinant pasiūlymo duomenis, iš kurių taip pat galima spręsti dėl ūkio subjektų bendradarbiavimo. Priešingu atveju nepagrįstai būtų leidžiamos situacijos, kai tiekėjas deklaruoja, kad pasiūlymą teikia, veikdamas tiekėjų grupėje, tačiau iš tiesų pasiūlymo pateikimo momentu jungtinės veiklos partnerio neturi.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pirkime deklaravo, kad jame dalyvauja kartu su jungtinės veiklos partneriu. Vis dėlto kartu su pasiūlymu perkančiajam subjektui nepateikė jungtinės veiklos sutarties. Perkantysis subjektas privalo kreiptis į tiekėją su prašymu pateikti jungtinės veiklos sutartį. Tokiu atveju jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta iki pasiūlymo pateikimo termino paskutinės dienos.

Tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (tuo atveju, kai pateikiama jungtinės veiklos sutartis, kuri nebuvo pateikta su pasiūlymu), sutarties sudarymo momentas būtų neaktualus (pateikta jungtinės veiklos sutartis galėtų būti sudaryta ir po pasiūlymų pateikimo momento) tik tuo atveju, jei iš kitų tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų ar dokumentų visumos būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiekėjas ir jo deklaruojamas jungtinės veiklos partneris iki pasiūlymo pateikimo momento buvo sutarę, kad pasiūlymą teiks, veikdami tiekėjų grupėje (pavyzdžiui, tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė kitus jungtinės veiklos partnerio dokumentus (pagrindžiančius jo kvalifikaciją ar pan.)^[45].

 

Prašydami patikslinti pasiūlymus PĮ 58 straipsnio 5 dalies prasme, perkantieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą patikslinimo pateikimo terminą, iki kurio tiekėjai ar kandidatai turėtų teisę pateikti savo paaiškinimus ar patikslinimus. Nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, tačiau perkančiųjų subjektų nustatytas terminas turėtų būti protingas ir atitikti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, tam, kad tiekėjai objektyviai suspėtų atitinkamus duomenis pateikti. Protingą ir proporcingą terminą perkantieji subjektai kiekvienu atveju turi vertinti atskirai (pavyzdžiui, jeigu tiekėjas yra užsienio valstybės subjektas, atitinkamų duomenų ar dokumentų pateikimui jam objektyviai gali reikėti daugiau laiko, nei LR valstybės subjektui, kadangi jam gali prireikti kreiptis į užsienio valstybės kompetentingus subjektus, gauti reikiamus vertimus ir pan.).

Tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys, kurie nepatenka į PĮ 58 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų apimtį, t. y. duomenys ar dokumentai, susiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina yra tikslinami ne pagal PĮ 58 straipsnio 5 dalį, o pagal PĮ 64 straipsnio 9 dalį. Atitinkamai, nurodytų duomenų ar dokumentų tikslinimui yra taikoma teismų praktika dėl pasiūlymų tikslinimo siaurąja prasme (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

---

 

 

---