59 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos reikalavimų taikymas
59 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos reikalavimų taikymas
- Perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos.
- Atliekant pirkimą riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo ypatybes ir jam atlikti reikalingus išteklius, gali apriboti kandidatų, kuriuos jis kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Šiuo tikslu pirkimo dokumentuose nustatomos objektyvios kandidatų kvalifikacinės atrankos taisyklės ir kriterijai. Atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.
- PĮ 59 straipsnio 1 dalyje[1] yra įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. PĮ 59 straipsnis turėtų būti sistemiškai aiškinamas atsižvelgiant į PĮ 58 straipsnyje įtvirtintus bendruosius tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo principus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio komentarą).
Iš PĮ 59 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo yra nustatomi, atsižvelgiant į, su tam tikrais pakeitimais, šias VPĮ nuostatas dėl: (i) tiekėjo pašalinimo pagrindų (VPĮ 46 straipsnis); (ii) tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo (VPĮ 47 straipsnis); (iii) EBVPD pateikimo (VPĮ 50 straipsnis); (iv) EBVPD pateikiamos informacijos patvirtinimo priemonių vertinimo (VPĮ 51 straipsnis).
Direktyvos 2014/25/ES preambulės 92-ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad siekiant užtikrinti gerą komercinę praktiką, kartu sudarant sąlygas kuo didesniam lankstumui, tikslinga nustatyti, kad reikalavimų dėl ekonominio bei finansinio pajėgumo ir įrodomųjų dokumentų atžvilgiu būtų taikoma Direktyva 2014/24/ES, dėl to perkantiesiems subjektams turėtų būti leidžiama taikyti Direktyvoje 2014/24/ES įtvirtintus atrankos kriterijus ir jei jie tai daro, jie turėtų privalėti taikyti tam tikras kitas nuostatas, susijusias visų pirma su minimalios apyvartos reikalavimams taikoma viršutine riba ir EBVPD naudojimu.
Taigi, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato šiuos reikalavimus:
I. Tiekėjo pašalinimo pagrindai. PĮ 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi taikant VPĮ 46 straipsnio nuostatas (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Tai reiškia, kad perkantysis subjektas, nustatydamas pašalinimo pagrindus, įtvirtintus VPĮ 46 straipsnyje, privalo taikyti reikalavimus visa apimtimi. Pavyzdžiui, perkantysis subjektas turi taikyti ir „apsivalymo“ doktriną, kaip tai nustatyta VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje.
Pažymėtina, kad pagal nurodytos bendrosios taisyklės išimtį gali būti netaikomi VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtinti privalomi pašalinimo pagrindai, tuo atveju, jei perkantysis subjektas nėra perkančioji organizacija (detaliau apie perkančiojo subjekto sąvoka žiūrėti PĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).
II. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. Perkantysis subjektas, vykdydamas pirkimus, turi taikyti VPĮ 47 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, susijusius su tiekėjo kvalifikacijos tikrinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą).
Tai reiškia, kad įgyvendindamas nurodytą pareigą, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą ir (ar) kituose pirkimo dokumentuose) turi teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, būtinus įsitikinti jų pajėgumu tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį [2]. Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 2 dalies komentarą) ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies komentarą), ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 6 dalies komentarą). Tiekėjų kvalifikacijos dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą).
III. Patvirtinimo priemonės. Ypatingai svarbu tai, kad perkantysis subjektas, pirkimo sąlygose įtvirtinęs reikalavimus, susijusius su pašalinimo pagrindų nebuvimu ir kvalifikacijos patikrinimu, pateiktų informaciją apie dokumentus, kuriuos tiekėjas turi pateikti, kad įrodytų kvalifikacijos reikalavimų atitiktį bei patvirtintų, kad neegzistuoja pašalinimo pagrindai. Tai reiškia, kad turi būti taikomos ir VPĮ 50 ir 51 straipsnio nuostatos (detaliau žiūrėti VPĮ 50 ir 51 straipsnių komentarus).
- PĮ 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto teisė apriboti kviečiamų kandidatų skaičių, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu. Teisės literatūroje pažymima, kad PĮ 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tokia perkančiojo subjekto teisė, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, užtikrinti konkurenciją bei gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą[3].
Kviečiamų kandidatų skaičius gali būti apribojamas tik pirkimą atliekant ribotu konkursu (detaliau žiūrėti PĮ 71–72 straipsnių komentarus), skelbiamomis derybomis (detaliau žiūrėti PĮ 73–75 straipsnio komentarus), konkurenciniu dialogu (detaliau žiūrėti PĮ 76–78 straipsnių komentarus) ir inovacijų partneryste (detaliau žiūrėti PĮ 81–83 straipsnio komentarus).
PĮ 59 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas nei minimalus, nei maksimalus galimas kandidatų skaičius, kuriuos perkantysis subjektas gali kviesti pateikti pasiūlymus. Tačiau svarbu tai, kad kviečiamų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti. Dėl minimalaus kviečiamų kandidatų skaičiaus rekomenduotina remtis VPĮ 54 straipsnyje nurodytu minimaliu kviečiamų kandidatų skaičiumi, t. y. riboto konkurso atveju kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip penki, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės atveju – ne mažesnis kaip trys. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodomas konkretus kandidatų skaičius, kurie galės būti pakviesti pateikti pasiūlymus. Kviečiamų kandidatų skaičius turėtų būti nustatomas pagal tai, koks yra pirkimo objektas (įprastas ar specifinis), kokioje rinkoje yra atliekamas pirkimas, ar rinkoje yra didelė dalis tiekėjų, kurie gali varžytis ir teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo objekto ir pan.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas pirkimo sąlygose nurodo, kad iš kandidatų, kurie atitiks kvalifikacijos reikalavimus, bus atlikta kvalifikacinė atranka. Jos metu, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nurodytais kvalifikacinės atrankos atlikimo tvarkos kriterijais ir tvarka, bus atrinkti ne daugiau kaip 5 (penki) labiausiai kvalifikuoti kandidatai, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus. Jeigu kvalifikacijos reikalavimus atitiks 5 (penki) ar mažiau kandidatų, kvalifikacinė atranka nebus vykdoma.
PĮ nėra tiesiogiai apibrėžta, kokie konkrečiai kvalifikacinės atrankos kriterijai gali būti nustatomi. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus. Be to, nustatant konkurso sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras, visais atvejais turi būti laikomasi PĮ 29 straipsnyje įtvirtintų principų ir pirkimo tikslo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą). ESTT šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad tiekėjų kvalifikacijos atranka gali būti vykdoma, tačiau jos kriterijai nustatomi tik tiekėjų ekonominės, finansinės būklės bei techninių ar profesinių pajėgumų pagrindu[4]. Perkantieji subjektai, vykdydami kvalifikacinę atranką, privalo skirti ypatingą dėmesį į pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką, kad būtų užtikrinta reali tiekėjų konkurencija ir būtų laikomasi proporcingumo bei skaidrumo principų (PĮ 29 straipsnis).
[1] Komentuojamos PĮ 59 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 78 ir 80 straipsnių normas.
[2] LAT 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017.
[3] Steinicke, Michael, Vesterdorf, Peter L., Brussels Commentary on EU Public Procurement Law, Nomos, C.H.BECK, Hart publishing, 2018, P. 1032.
[4] ESTT 1992 m. birželio 3 d. sprendimas byloje Komisija / Italija, C-360/89.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite