68 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą
68 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą
- Perkantysis subjektas kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
- Perkantysis subjektas, gavęs kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.
- Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.
- Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.
- Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos įvertina tiekėjo kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu 4 mėnesius, perkantysis subjektas per 2 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kurią jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.
- Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais.
- Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu, motyvuodamas savo sprendimą, pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo.
- Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.
PĮ 68 straipsnyje[1] reglamentuojamos taisyklės, susijusios su informavimu apie pirkimo procedūras. Tinkamas PĮ 68 straipsnyje įtvirtintų taisyklių įgyvendinimas (informavimas apie pirkimo rezultatus, paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus) visų pirma užtikrina skaidrumo principą (PĮ 29 straipsnio 1 dalis), kadangi suteikia galimybę tiekėjams gauti pirminę informaciją apie pirkimo procedūrų rezultatus, o tiekėjai tokiu būdu sužino, dėl kokių charakteristikų pirkimo laimėtojo pasiūlymas yra geresnis, tuo pačiu užtikrina tiekėjų teises į jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą, nes nuo tam tikro perkančiojo subjekto priimto sprendimo momento skaičiuojamas terminas teikti pretenziją perkančiajam subjektui, o vėliau ir ieškinį teismui (detaliau žiūrėti PĮ 108 straipsnio komentarą).
PĮ 68 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga tinkamai informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus. LAT pažymėjo, kad tokios pareigos tinkamas vykdymas priklauso nuo viso pirkimo metu tiekėjui pateiktų duomenų visumos, leidžiančios su šiais sprendimais susipažinti ir suprasti jų turinį bei, esant poreikiui, nuo realios tiekėjo galimybės šią informacija pasinaudoti ginant galbūt pažeistas teises[2]. Kitaip tariant, pagrindinė taisyklė yra ta, kad informacija tiekėjams turi būti teikiama tokia ir tiek, jog būtų užtikrinti pirkimų, ypač skaidrumo, principai (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą), taip pat, kad tiekėjas galėtų aiškiai suprasti atitinkamo pirkimo teisinę ar faktinę situaciją, ypač tą, kuri yra susijusi su juo, ir, jei reikalinga, – suformuoti pretenzijos ar ieškinio perkančiajam subjektui dalyką ir pagrindą.
Perkantysis subjektas komentuojamas PĮ normas turi taikyti taip, kad nebūtų pažeisti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą). Vis dėlto informacijos teikimo kandidatams ir dalyviams pareigos vykdymas nepriklauso nuo savarankiškos tiekėjų teisės prašyti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Aptariama perkančiojo subjekto pareiga yra prielaida tiekėjams gauti pirminį informacijos šaltinį, taip jie gali lengviau spręsti, ar nori susipažinti detaliau su jų konkurentų pasiūlymais plačiąja prasme. Kita vertus, PĮ 68 straipsnyje įtvirtinamas minimalus atitinkamų ūkio subjektų informavimo standartas, todėl perkantysis subjektas nėra ribojamas taikyti aukštesnių standartų.
Pažymėtina, kad PĮ 68 straipsnyje įtvirtintos teisės susipažinti su tam tikra informacija negalima visiškai tapatinti su PĮ 32 straipsniu, kadangi: (i) PĮ 32 straipsnis yra orientuotas į tiekėjų pasiūlymus ir susipažinimą su jais, tuo tarpu PĮ 68 straipsnis yra daugiau susijęs su tiekėjų supažindinimu apie pirkimų procesą ir jame priimtus sprendimus bei paaiškinimu, kuo remiantis atitinkami sprendimai buvo priimti; (ii) pagal PĮ 32 straipsnio nuostatas perkantysis subjektas turi nuspręsti supažindinti tiekėją su tam tikra pasiūlymo medžiaga, ar nesupažindinti, o pagal PĮ 68 straipsnio nuostatas perkantysis subjektas privalo informuoti apie pirkimo procedūrą ir priimtus sprendimus; (iii) pagal PĮ 68 straipsnį tiekėjai dėl atitinkamos informacijos papildomo supažindinimo (ne tik dėl laimėtojo pasiūlymo informacijos, bet ir dėl savo paties paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežasčių) gali kreiptis tik tada, kai yra priimtas perkančiojo subjekto sprendimas dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo.
- PĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga informuoti kandidatus ir dalyvius apie pirkimo procedūros rezultatus bei nurodyta tokio informavimo tvarka. PĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis informavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti visų kandidatų ir dalyvių teisę gauti informaciją apie visos pirkimo procedūros rezultatus[3].
Perkantysis subjektas kandidatus ir dalyvius turi raštu informuoti apie perkančiojo subjekto sprendimą: 1) nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis, 2) leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje. Perkantysis subjektas, informuodamas apie priimtus sprendimus, taip pat turi nurodyti: 1) informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, 2) informaciją apie nustatytą pasiūlymo eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Be to, tuo atveju, jei perkantysis subjektas priima sprendimą nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo, perkantysis subjektas turi nurodyti išsamias priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.
Nurodyta informacija turi būti pateikiama kandidatams (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 16 dalies komentarą) ir dalyviams (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą), dėl to tretiesiems asmenims tokia informacija negali būti teikiama. Tai reiškia, kad perkantysis subjektas apie PĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus priimtus sprendimus turi informuoti ir dalyvį, kurio pasiūlymas yra atmestas. Perkantysis subjektas, priėmęs atitinkamą sprendimą, turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas apie jį raštu informuoti kandidatus ir dalyvius. Toks 5 (penkių) dienų informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo momento. Pažymėtina, kad PĮ nėra apibrėžtas terminas, per kurį perkantieji subjektai turi įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl jų priimti sprendimą. Vis dėlto bet kokiu atveju turi būti siekiama pasiūlymų vertinimą atlikti kaip įmanoma greičiau, siekti, kad nebūtų vilkinamos pirkimo procedūros. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pasiūlymų vertinimas užtrunka ilgą laiko tarpą dėl tiekėjams nežinomų priežasčių, tad tokiu atveju perkantiesiems subjektams rekomenduotina būti aktyviems ir papildomai informuoti tiekėjus, dėl kokių priežasčių užtruko pasiūlymų vertinimas.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas priėmė sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo bei apie šį sprendimą informavo visus dalyvius. Tiekėjas, paskelbtas pirkimo laimėtoju, informavo perkantįjį subjektą, kad atsisako sudaryti sutartį. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis pirkimo sąlygų reikalavimais, nusprendžia sutartį sudaryti su pasiūlymo eilėje antroje vietoje esančiu tiekėju, tai tokiu atveju perkantysis subjektas turi informuoti apie sudarytą naują pasiūlymo eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją.
Be to, remiantis PĮ 68 straipsnio 1 dalimi, perkantysis subjektas išimtiniais atvejais gali neinformuoti visų kandidatų ar dalyvių apie pirkimo procedūras, jei egzistuoja nors viena iš šių sąlygų: (i) supaprastinto pirkimo atveju ar PĮ 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu ir pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur be PVM; (ii) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas vykdė supaprastintą pirkimą, kurio metu nustatė pirkimo laimėtoją. Perkantysis subjektas ir tiekėjas ketina sudaryti pirkimo sutartį, kurios vertė yra 9 000 Eur. Sutartis sudaroma raštu. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo dalyvius ir kandidatus raštu informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus.
- PĮ 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos perkančiojo subjekto pareigos teikti informaciją esant kandidato ar dalyvio raštu pateiktam prašymui įgyvendinimo apimtys, kurios skirstomos priklausomai nuo tiekėjo teisinės padėties pirkimo procedūrose, t. y. kandidatas (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 16 dalies komentarą) ar dalyvis (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą). Kandidato kategorija, siejama su konkrečiais pirkimo būdais, t. y. pirkimo kandidatas dalyvauja pirkimuose, kurie organizuojami konkurencinio dialogo, riboto konkurso, skelbiamų ar neskelbiamų derybų, taip pat inovacijų partnerystės būdu. Tiek kandidatas, tiek ir dalyvis pradeda realizuoti savo dalyvavimą pirkime, tačiau kandidato statusas nepriklauso nuo pasiūlymo pateikimo.
2.1 Kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis (PĮ 68 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
PĮ 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta pirkimo kandidato teisė sužinoti paraiškos atmetimo priežastis. PĮ 68 straipsnio 2 dalies 1 punktas apima tik kandidatus, kurie dalyvavo pirkime, kuris buvo atliekamas konkurencinio dialogo būdu, riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu.
Pirkimo kandidatui, kurio pasiūlymas atmestas, turi būti pateiktos išsamios paraiškos atmetimo priežastys, aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokių reikalavimų jis neatitiko. Tačiau perkantysis subjektas neprivalo jam pateikti visos tiekėjo vertinimo ataskaitos[4]. Kaip minėta, perkantysis subjektas turi pateikti tiek ir tokią informaciją, kuri sudarytų sąlygas rūpestingam ir atidžiam kandidatui teisiniu požiūriu įvertinti perkančiojo subjekto sprendimo motyvus ir priimti sprendimą dėl galimo savo teisių gynimo PĮ nustatyta tvarka. Todėl pateikiama informacija turi būti aktuali, t. y. susijusi su konkrečiu objektu ar dalyku. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas neatitiko konkretaus kvalifikacijos reikalavimo, nepateikė reikalaujamo dokumento, perkantysis subjektas turi argumentuoti ir motyvuoti dėl tokio konkretaus dokumento, kvalifikacijos reikalavimo, o ne nurodyti abstrakčiai, kad kandidatas neatitiko kvalifikacijos reikalavimo.
2.2 Dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus, informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą (PĮ 68 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
PĮ 68 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkimo dalyvio, t. y. pasiūlymą pateikusio tiekėjo, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, teisė susipažinti su (i) laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu; (ii) laimėjusį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais; (iii) informacija apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. PĮ 68 straipsnio 2 dalis turi būti sistemiškai aiškinama su PĮ 32 straipsnyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą).
PĮ 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė susipažinti tik su laimėjusio pasiūlymo, bet ne su kitų tiekėjų pasiūlymų, informacija, t. y. pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais. Tačiau PĮ 68 straipsnyje atskirai nereglamentuoti susipažinimo su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais terminai. Atsižvelgiant į tai, kad teisė kreiptis į perkantįjį subjektą dėl atitinkamos informacijos gavimo yra sudėtinė pirkimo procedūrų dalis, dėl to vertintina, kad tiekėjai perkančiajam subjektui prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais pagal PĮ 68 straipsnį turi pateikti iki pirkimo procedūrų pabaigos. Tiekėjai turi laikytis pareigos domėtis vykdomu pirkimu ir operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises[5]. Kitaip tariant, tiekėjas, sužinojęs apie perkančiojo subjekto sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, turi veikti aktyviai ir stengtis kuo operatyviau pateikti perkančiajam subjektui prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais.
PĮ 68 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas terminas, per kurį perkantysis subjektas turi atsakyti į tiekėjo prašymą susipažinti su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, t. y. per 15 (penkiolika) dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei perkantysis subjektas tiekėjo prašomą informaciją pateikia dar nepasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai ir tiekėjai iš perkančiojo subjekto gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento[6].
Remiantis PĮ 68 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirkimo dalyvis turi teisę susipažinti su šia informacija:
I. Laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu. Ši informacija turėtų būti suprantama kaip kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas pasiūlymas, techniniai pasiūlymo aspektai, suteikiami ekonominio naudingumo balai už kiekvieną kriterijų ir pan. (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą).
II. Laimėjusio pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais. Pirkimo dalyvis, žinodamas šią informaciją, gali įvertinti, ar pirkimo laimėtojas tikrai gali pasiūlyti perkančiajam subjektui siekiamą įsigyti pirkimo objektą.
III. Informacija apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. Tuo atveju, jei pirkimas vykdomas skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu, pirkimo dalyvis turi teisę žinoti derybų ir dialogo eigą ir pažangą (pavyzdžiui, ar jau visi dalyviai dalyvavo derybose ir pan.).
Pažymėtina, kad PĮ 68 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojami atvejai, kokiomis priemonėmis turi būti leista susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Tai yra perkančiojo subjekto ir informacijos prašančio tiekėjo susitarimas. Kokiu būdu jis bus supažindintas su pasiūlymu, sprendžiama pagal tai, koks pasirenkamas abiem pusėms priimtinas būdas. Perkantysis subjektas negali nepagrįstai riboti tiekėjo teisės susipažinti su pasiūlymu bei atsisakyti siųsti pasiūlymą CVP IS priemonėmis ar būtinai reikalauti, jog tiekėjas atvyktų į perkantįjį subjektą. Rekomenduojama atsižvelgti į tiekėjo prašyme nurodytus argumentus ir motyvus bei sudaryti jam palankiausias įmanomas sąlygas komentuojamai teisei įgyvendinti (pavyzdžiui, jei tiekėjas prašo susipažinimo CVP IS priemonėmis, sudaryti jam tokias galimybes, jeigu nėra objektyvių priežasčių jas riboti).
Pavyzdys
Perkantysis subjektas vykdo pirkimą, kuris suskaidytas į 7 (septynias) pirkimo dalis. Tiekėjas pasiūlymą pateikė 3-jose pirkimo dalyse. Tiekėjas perkančiajam subjektui pateikė prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais visose 7 (septyniose) pirkimo dalyse. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi teisę tiekėją supažindinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais tik tose dalyse, kuriose tiekėjas dalyvavo ir pasiūlymas nebuvo atmestas, kadangi kitose dalyse tiekėjas nedalyvavo. Susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymais turi būti siejamas su galimai pažeistų teisių gynyba[7].
2.3 Dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi PĮ 64 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o PĮ 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (PĮ 68 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
PĮ 68 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta dalyvio teisė gauti informaciją, susijusią su jo pasiūlymo atmetimu, t. y. perkantysis subjektas turi dalyviui išsamiai nurodyti jo pasiūlymo atmetimo priežastis. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai perkantysis subjektas nevertina viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs dalį jo nustato, kad pasiūlymas turi būti atmestas (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 10 dalies komentarą) bei, kai pasiūlymas atmetamas dėl nelygiavertiškumo (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio 6 dalies komentarą) arba, kai prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio 7 dalies komentarą).
Perkančiojo subjekto sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes leidžia suprasti perkančiojo subjekto veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises[8]. Dėl to perkantysis subjektas tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias atitinkamoje procedūroje nustatė ir tai aiškiai nurodyti.
- PĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto teisė neteikti informacijos, jei informacijos atskleidimas 1) prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, 2) pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.
Perkantysis subjektas negali teikti informacijos, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ar kitiems teisėms aktams. Pavyzdžiui, viešai skelbiant informaciją turi būti užtikrinama, kad nebus atskleisti fizinių asmenų asmens kodai. Prie tokio draudimo taip pat priskiriami atvejai, kai informacijos atskleidimas prieštarauja visuomenės interesams ir gali būti neteikiama, kai jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti[9].
Be to, perkantysis subjektas turi teisę neteikti informacijos pirkimo dalyviui ar kandidatui PĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei tai pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą).
- PĮ 68 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dalyvio teisė susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais pasiūlymo prekių pavyzdžiais. PĮ 68 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad susipažinti su prekių pavyzdžiais turi teisę visi pirkimo dalyviai, kurie pateikė pasiūlymus pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 14 dalies komentarą).
Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti prekių pavyzdžius (PĮ 59 straipsnio 1 dalis ir VPĮ 51 straipsnio 7 dalis 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais.
- PĮ 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas, per kurį perkantysis subjektas turi įvertinti tiekėjo kvalifikaciją, siekiant priimti sprendimą dėl įtraukimo arba neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai perkantysis subjektas sudarė ir taiko tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą, kaip tai apibrėžta PĮ 61 straipsnyje.
PĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas per 6 (šešis) mėnesius nuo tiekėjo paraiškos gavimo dienos privalo įvertinti tiekėjo dokumentus ir duomenis bei priimti sprendimą jį įtraukti į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą arba atsisakyti įtraukti į nurodytą sąrašą. Kitaip tariant, PĮ 68 straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas yra maksimalus terminas, dėl to perkantysis subjektas visuomet turi siekti įgyvendinti nurodytą reikalavimą per tokį terminą, kuris objektyviai yra reikalingas, tačiau ne ilgiau kaip per 6 (šešis) mėnesius. Perkantysis subjektas, matydamas, kad kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau nei 4 (keturis) mėnesius, privalo per 2 (du) mėnesius nuo paraiškos gavimo, nurodyti tiekėjui priežastis dėl užsitęsusio kvalifikacijos vertinimo bei konkrečią datą, kurią tiekėjas gaus perkančiojo subjekto sprendimą. PĮ 68 straipsnyje nėra pateiktų konkrečių taisyklių ir tvarkos tais atvejais, kai perkantysis subjektas nespėja per nurodytą terminą įvertinti dokumentų ar jų trūksta. Tokiu atveju perkantiesiems subjektams siūlytina taikyti ankstesnio pirkimų reguliavimo nuostatas, pagal kurias perkantysis subjektas per 2 (du) mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turėjo informuoti tiekėją apie vėlavimą, jo priežastis ir datą, kada bus atliktas įvertinimas bei priimtas sprendimas[10].
PĮ 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais reikalavimais siekiama įgyvendinti skaidrumo principą, kad perkantysis subjektas siektų kaip įmanoma operatyviau patikrinti tiekėjo kvalifikaciją (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą).
- PĮ 68 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga informuoti tiekėją apie sprendimą neįtraukti tiekėjo paraiškos į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.
Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, turi priimti atitinkamą sprendimą ir apie jį raštu informuoti tiekėją per 15 dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Toks sprendimas turi būti pagrįstas PĮ 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais (detaliau žiūrėti PĮ 61 straipsnio 2 dalies komentarą).
- PĮ 68 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama tiekėjo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tvarka. Toks tiekėjo pašalinimas galimas, tik atsižvelgiant į PĮ 61 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus (apie kvalifikacijos vertinimo sistemos kriterijus detaliau žiūrėti PĮ 61 straipsnio 2 dalies komentarą). Perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo, pavyzdžiui, tais atvejais, kai nustato, kad tiekėjas atitinka vieną iš kvalifikacijos vertinimo sistemos dokumentuose įtvirtintų pašalinimo pagrindų arba nebeatitinka kvalifikacijos reikalavimų.
Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju perkantysis subjektas turi tiekėją informuoti ne apie patį sprendimą pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo, bet apie tokį ketinimą. Remiantis PĮ 68 straipsnio 7 dalimi, perkantysis subjektas apie tokį ketinimą turi informuoti prieš 15 dienų iki pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo. Tokiu būdu tiekėjui suteikiama galimybė paneigti aplinkybes, kurių pagrindu perkantysis subjektas nusprendė pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo.
- PĮ 68 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie gali susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija.
Pažymėtina, kad dėl PĮ 68 straipsnio 8 dalies taikymo teismų praktikoje vyrauja skirtingos pozicijos. Viena vertus, LApT yra nurodęs, kad tai baigtinis sąrašas asmenų, galinčių susipažinti su šia informacija ir kad tiekėjai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą[11]. Kita vertus, LAT šiame kontekste yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti pirkimų konkursus, pirkimo komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. pagal teisinį reguliavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi[12]. Įvertinus teismų praktikoje nurodytus skirtingo pobūdžio išaiškinimus, pažymėtina, kad tiekėjų atžvilgiu ribojimas susipažinti su pirkimo procedūrų eigos informacija yra susijęs su tuo, kad tiekėjai susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus medžiaga yra apriboti ne apskritai, o tik laiko ir informacijos jautrumo atžvilgiu, t. y. kol nagrinėjami tiekėjų pasiūlymai pirkimo komisijos protokolai yra neviešinama informacija, tačiau perkančiajam subjektui, paskelbus informaciją apie pirkimo rezultatus, ši informacija negali būti laikoma slapta, nebent ji pasižymi komercinės paslapties požymiais (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą).
Taigi, PĮ 68 straipsnio 8 dalyje nurodytas asmenų, kurie bet kuriuo pirkimo procedūrų metu gali susipažinti su visa pirkimo informacija, sąrašas:
I. Komisijos nariai (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą). Komisijos narių funkcijos reglamentuojamos komisijos darbo reglamente, kurį rengia ir tvirtina jį sudaręs perkantysis subjektas. Paprastai komisijos nariams priskiriamos šios funkcijos: rengti skelbimus, informacinius pranešimus, skelbti pirkimo dokumentus, teikti tiekėjams pirkimo dokumentų paaiškinimus bei patikslinimus, rengti susitikimus su tiekėjais, atlikti vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūras, tikrinti kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą, jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti, vertinti, palyginti pateiktus pasiūlymus, priimti sprendimus ir pranešti dalyviams apie laimėtojo nustatymą, išnagrinėti gautas pretenzijas ir paruošti atsakymus ir pan. Dėl šių priežasčių komisijos nariai turi teisę susipažinti su visa informacija, susijusia su pirkimais, tačiau pasibaigus pirkimui, komisijos nariai iš esmės nebeturi tikslo susipažinti su konkretaus pirkimo informacija. Komisijos nariai prieš pradedant pirkimą turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 4 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 7 dalies komentarą).
II. Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto pakviesti ekspertai (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą). Stebėtojai (valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovai) turi teisę dalyvauti pirkimo procedūrose stebėtojų teisėmis, tai reiškia, kad jie neturi nei balso teisės, nei jokių kitokių įgaliojimų priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su komisijos darbu. Tačiau siekiant sudaryti galimybes perkančiajam subjektui skaidriai atlikti pirkimus ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms, šie asmenys gali dalyvauti pirkimo procedūrose ir tokiu būdu susipažinti su pirkimo informacija. Perkantysis subjektas taip pat turi teisę, esant ekspertinių žinių poreikiui konkrečiu klausimu, pasitelkti ekspertus, kurie vykdytų savo ekspertų pareigas – pavyzdžiui, teiktų konsultacijas, vertinant pasiūlymų techninę dalį ir pan. Stebėtojai ir ekspertai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 4 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 7 dalies komentarą).
III. VPT atstovai (detaliau žiūrėti PĮ 101 straipsnio komentarą). VPT atstovai turi teisę susipažinti su pirkimo informacija, kiek tai jai yra būtina vykdant paskirtas funkcijas, įtvirtintas PĮ 101 straipsnyje.
IV. Perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys (detaliau žiūrėti PĮ 31 straipsnio komentarą). Paprastai perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra komisijos pirmininkas, dėl to minėti asmenys turi teisę susipažinti su pirkimo informacija.
V. Kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pavyzdžiui, teisę susipažinti su pirkimo informacija turi Specialiųjų tyrimų tarnyba[13].
VI. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti ES ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Institucijos, administruojančios ES finansinę paramą, yra nurodytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje[14]. Pavyzdžiui, CPVA, LVPA turi teisę susipažinti su konkretaus pirkimo informacija.
[1] Komentuojamos PĮ 68 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 75 straipsnio normas.
[2] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.
[3] LAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015.
[4] ESTT 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje EUIPO / European Dynamics Luxembourg ir kt., C-376/16.
[5] ESTT 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex (UK), C-406/08; LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016.
[6] LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.
[7] LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.
[8] LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011.
[9] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnis.
[10] Arrowsmith, Sue, The Law of Public and Utilities Procurement. London: Sweet & Maxwell, 2005 m., 1046 psl.
[11] LApT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-642-302/2016, 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-236/2015.
[12] LAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017.
[13] Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnis.
[14] Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite