48 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2)tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams;

3) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;

4) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkantysis subjektas šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių;

5) tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją;

6) informacija pagal šio įstatymo 59 straipsnį ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;

7) informacija, kad perkantysis subjektas gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų;

8) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

9) techninė specifikacija;

10) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

11) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

12) perkančiojo subjekto siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

13) teisinės formos reikalavimai, kai perkantysis subjektas reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjų grupės nariams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu;

14) subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 96 straipsnio nuostatomis;

15) informacija, ar perkantysis subjektas leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

16) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;

17) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai;

18) pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas;

19) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkantysis subjektas ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

20) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

21) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė;

22) susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros;

23) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos ar sąnaudos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

24) perkančiojo subjekto darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija;

25) nuorodos į reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta tokiu būdu;

26) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką;

27) informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

28) informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos;

29) informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali;

30) jeigu taikoma, perkančiojo subjekto pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai pagal šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, kai skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kviečiama dalyvauti pirkime;

31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina;

32) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

3. Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra reguliarus orientacinis skelbimas, skelbimas apie pirkimą, skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą. Perkantysis subjektas skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Perkantysis subjektas taip pat gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, neatlygintinai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais ir kurioje yra pateikta nuoroda į tuos dokumentus. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nurodyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime.
4. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia.
5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

 

1. PĮ 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų subjektų pareiga visą informaciją, susijusią su pirkimo sąlygomis ir procedūromis (išskyrus PĮ numatytas išimtis), pateikti pirkimo dokumentuose. Nurodyta perkančiųjų subjektų pareiga yra betarpiškai susijusi su pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo pirkime užtikrinimu (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą). Pirkimo dokumentais ne tik užtikrinama, kad kiekvienas suinteresuotas (potencialus) pirkimo dalyvis, susipažinęs su pirkimo objektui, tiekėjams keliamais reikalavimais, pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo sąlygomis, galėtų įvertinti savo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą dalyvauti (vieni ar su trečiaisiais asmenimis) viešajame pirkime bei tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, bet taip pat garantuojama, jog perkantysis subjektas pirkimo procedūrų metu netaikys tokių reikalavimų, kokie nėra nustatyti pirkimo dokumentuose. Atitinkamai taip kyla savarankiškas įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 4 dalies komentarą). Dėl to komentuojamo PĮ 48 straipsnio 1 dalis yra aiškinama ir taikoma sistemiškai su PĮ 48 straipsnio 4 dalimi.

Pirkimo dokumentų sąvoka yra aiškinama ir taikoma plačiai, t. y., pirkimo dokumentai apima ne tik pirkimo sąlygas, bet taip pat, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimą apie pirkimą (detaliau žiūrėti PĮ 44 straipsnio komentarą), reguliarų orientacinį skelbimą apie pirkimą (detaliau žiūrėti PĮ 42 straipsnio komentarą), techninę specifikaciją (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą), pirkimo-pardavimo sutarties projektą (detaliau žiūrėti PĮ 95 straipsnio komentarą), pirkimo sąlygų bei kitų pirkimo dokumentų paaiškinimus, patikslinimus (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą).

Tačiau į pirkimo dokumentų sudėtį neįeina pirkimų planai. LAT yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų planas nelaikytinas išankstiniu skelbimu (analogiškai reguliariu orientaciniu skelbimu) apie pirkimą. Pagrindinis išankstinio skelbimo (analogiškai reguliaraus orientacinio skelbimo) apie pirkimą tikslas – sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus. Viešųjų pirkimų planų paskelbimo CVPIS pagrindinis tikslas – preliminariai informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų subjektų poreikius, kad šie galėtų iš anksto numatyti ir įvertinti savo galimybes varžytis dėl viešojo pirkimų sutarčių, taip pat, esant reikalui, prisitaikyti prie perkančiųjų subjektų planuojamų pirkimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skiriasi aptariamų dokumentų paskirtis ir teisinė reikšmė, įskaitant jų (ne)paskelbimo padarinius^[1].

Taigi, pirkimo dokumentai yra fundamentalusis pirkimo procedūrų teisinio reglamentavimo šaltinis ir nuo šių dokumentų turinio priklauso, kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas konkretus viešasis pirkimas. Dėl to perkantieji subjektai, rengdami pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis PĮ reikalavimų. Perkantiesiems subjektams netinkamai įgyvendinant nurodytą pareigą ir parengus PĮ nuostatoms, o tam tikrais atvejais, kaip detalizuojama toliau, ir VPT aktams prieštaraujančius pirkimo dokumentus, tokie dokumentai (jų teisėtumas) ne tik gali būti ginčijami pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų (detaliau žiūrėti PĮ 107 straipsnio komentarą), bet taip pat gali būti teismų pripažįstami neteisėtais, net jeigu tiekėjai tokio reikalavimo nekelia^[2].

Siekdami nepažeisti iš PĮ išplaukiančių imperatyvų, perkantieji subjektai, laikydamiesi PĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos jiems įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija^[3]. Pabrėžtina, kad perkantysis subjektas, nustatydamas konkrečias pirkimo sąlygas, privalo užtikrinti, jog būtų įgyvendinti ne tik PĮ reikalavimai, bet taip pat ir pirkimų sąlygų santykis su aktualiais VPT aktais. Priklausomai nuo konkretaus VPT akto teisinės galios, nurodytas santykis yra dvejopo pobūdžio – arba imperatyviai privalomas, arba rekomendacinis.

Pavyzdžiui, VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje (kuri mutatis mutandis taikytina ir pirkimus vykdant perkantiesiems subjektams (detaliau žiūrėti PĮ 59 str. komentarą) nurodyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. LAT, vertindamas pirkimo reikalavimų santykį su nurodytu ginčui aktualios redakcijos^[4] VPT teisės aktu, yra išaiškinęs, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės reikalavimas naudotinas, reikalavimas nenaudotinas^[5].

Tačiau tuo atveju, kai aktualus VPT aktas yra ne imperatyvaus, bet rekomendacinio pobūdžio, LAT yra išaiškinęs, kad, nors nekvestionuotinas konkurso sąlygų ir VPT rekomendacijų ryšys, bet kokiu atveju ginčo objektas – perkančiojo subjekto sprendimo nustatyti atitinkamas konkurso nuostatas, o ne viešojo administravimo institucijos – VPT – teisės akto teisėtumas. Kai perkantysis subjektas priima sprendimą, atsižvelgdamas į VPT ar kitos viešojo administravimo institucijos poziciją (nurodymą, raštą ir pan.), laikytina, kad teisiškai jis su tokia institucijos pozicija sutiko ir atitinkami iš perkančiojo subjekto sprendimų kylantys santykiai sieja tik jį ir tiekėjus^[6]. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, perkantysis subjektas negali pateisinti konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi VPT rekomendacijų nuostatoms^[7].

Vertinant perkančiojo subjekto diskrecijos teisę parengti konkrečius pirkimo dokumentus ir juose nustatyti konkrečius reikalavimus, pabrėžtina, kad reikalavimai turi būti ne tik suderinti su PĮ bei imperatyviųjų VPT aktų nuostatomis, bet jiems taip pat taikomi ir kiti tinkamumo kriterijai:

1) Reikalavimų tikslingumas, proporcingumas. Perkantieji subjektai, nustatydami konkrečius reikalavimus, turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų, nelems ginčų. Perkantieji subjektai neturėtų kelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdami papildomos apsaugos. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų pateikta jungtinės veiklos sutartis, nors ir nepatvirtinta, kaip reikalaujama, notaro (notaras patvirtino tik sutarties šalių parašų tikrumą), tačiau yra teisėta ir galiojanti (CK 6.969 straipsnio 1, 4 dalys), jos vykdymas perkančiajam subjektui nekelia ir nekėlė grėsmės (realios ar potencialios) nei tiekėjui pateikiant pasiūlymą, nei sudarant ar vykdant pirkimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje realios ir (ar) potencialios grėsmės perkančiajam subjektui kriterijus vertintas reikšmingu sprendžiant dėl jo veiksmų, atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl formalių netikslumų, teisėtumo. Nors pirmiau nurodyta ginčo pirkimo sąlyga nepažeidžia PĮ ar pirkimų principų, tačiau yra perteklinė^[8].

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirkimo sąlygos negali būti nustatomos pagal hipotetiškai juodžiausią scenarijų, perkantysis subjektas pirkimo sąlygose gali įtvirtinti tam tikrus saugiklius, bet ne išankstines dalyvavimo ribojimo sąlygas. Pavyzdžiui, LAT vertindamas, ar ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti tris, o ne du specialistus, t. y. ar reikalavimas tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį atsarginį statybos vadovą yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto, yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio reikalavimas nėra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, taigi tokia pirkimo sąlyga yra neproporcinga^[9]. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tai, jog tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, kad jos ne visada pasiteisins, savaime nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti konkurse laikytinas proporcingu^[10].

2) Reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms. Sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų subjektų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti PĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos PĮ, o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio PĮ nereguliuoja arba PĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; PĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu PĮ nuostatų taikymui, nebent PĮ pažodžiui būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; PĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkantieji subjektai, tiek rengdami konkurso dokumentus, tiek vertindami tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų^[11].

Subsidiaraus PĮ ir kitų specialiųjų teisės aktų taikymo taisyklė lemia tai, kad perkantysis subjektas pirkimo sąlygose negali kelti griežtesnių reikalavimų nei tie, kurie nustatyti specialiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, LAT yra konstatavęs, kad reikalavimas, jog neypatingo statinio statybos darbams tiekėjai privalo įrodyti teisę vykdyti statybos veiklą ypatingame statinyje, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkantieji subjektai negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi; jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų ypatingų statinių statybos darbų atestato, nors jis tokiems darbams (neypatingų statinių) apskritai nėra privalomas^[12].

Perkantieji subjektai, keldami reikalavimus dėl teisės verstis veikla, privalo atsižvelgti į specialiuosius statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus, todėl, jei pagal teisės aktus tiekėjai automatiškai gali verstis statybos ranga (nesant specialios teisės įgijimo tvarkos), perkantieji subjektai negali jų papildomai prašyti įrodyti šios teisės turėjimo. Kitais žodžiais tariant, perkantieji subjektai gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose teisės aktuose, tačiau negali sukurti kokybiškai naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti. Pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais suteikiamos ar pagal juos įgytos teisės verstis atitinkama veikla^[13]. Ši pozicija iš dalies atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje dėl užsienio tiekėjų teisės verstis veikla vertinimo^[14] (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Kita vertus, tuo atveju, kai specialiuosiuose teisės aktuose nėra nurodytų konkrečių imperatyvų, perkantiesiems subjektams suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose; be to, jei perkantieji subjektai pirkimo sąlygose suformuluoja individualizuotą reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse^[15].

3) Objektyvus atitikties reikalavimams patikrinamumas. LAT yra išaiškinęs, kad galimumas kelti tam tikrus reikalavimus (sąlygas) priklauso ir nuo perkančiojo subjekto galimybės patikrinti atitiktį jiems. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl vidutinės vieno leidinio auditorijos netinkamas, nes jo atitiktis nustatytina sociologiniais tyrimais, o ne objektyviais, statistikos ar panašaus pobūdžio duomenimis. Toks tyrimas iš esmės priimtinas tiriant rinką, siekiant apsibrėžti pirkimo objektą ir pan. Jei perkantysis subjektas negali tinkamai ir objektyviai vykdyti pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti^[16]. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nustato reikalavimą, kuris (kurio dalis) yra neįgyvendintina (atitiktis neįrodytina), pripažįstama, kad toks reikalavimas yra neproporcingas, juo iki minimumo apribojama ar net panaikinama konkurencija tarp tiekėjų, jis neužtikrina pirkimų principų ir dėl to yra pripažintinas neteisėtu^[17].

Be kita ko, tuo atveju, kai perkantysis subjektas pirkimo sąlygose nustato konkrečius techninio pobūdžio reikalavimus, tačiau šiems pagrįsti tiekėjų nereikalauja pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai yra vertintini kaip deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiojo subjekto pageidavimus ateityje (nukreiptus į sutarties vykdymą), todėl, kai tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateikia atitinkamų reikalavimų atitiktį pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo spręsti, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka viešojo pirkimo sąlygų^[18]. Kitaip tariant, nurodytu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl pasiūlymo neatitikties neišviešintoms pirkimo sąlygoms (dėl atitinkamų dokumentų pateikimo), vis dėlto tai jokiu būdu nereiškia, kad perkantysis subjektas neturi teisės atskirai aiškintis ar vertinti, ar pats pasiūlymas siaurąja prasme, kaip toks, atitinka jam keliamus reikalavimus. Atitinkamai, jeigu perkantysis subjektas jam prieinamomis priemonėmis nustato, kad tiekėjo siūlomas pirkimo objektas ar ūkio subjekto pajėgumas realiai (objektyviai) neatitinka nustatytų reikalavimų (nors perkantysis subjektas ir neprašė pateikti atitikties pagrindimo įrodymų), toks tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu^[19].

4) Realios konkurencijos pirkime užtikrinimas. Pirkimo sąlygos gali būti pripažįstamos neteisėtomis ne tik dėl tiesioginio ribojimo ar kitokio neteisėtumo, bet taip pat ir tuo atveju, jei jomis sudaromos konkurencijos iškraipymo prielaidos. LAT yra konstatavęs, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajam subjektui pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą^[20].

Perkančiojo subjekto veiksmų, nustatant pirkimo sąlygas ir vertinant tiekėjų pasiūlymus, teisėtumas, įskaitant, bet neapsiribojant, priklauso ne tik nuo tinkamų reikalavimų, kaip tokių, nustatymo, bet taip pat ir nuo tinkamo jų kvalifikavimo^[21]. Pagal pirkimų reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką pirkimo procesą sudaro skirtingos procedūros, reguliuojamos netapačių teisės normų, iš kurių tiekėjams ir perkančiajai organizacijai išplaukia skirtingas teisių ir pareigų turinys. Pirkimų procedūrų ir joms taikomų teisės normų atskyrimas pagrįstas šių procedūrų tikslais, įgyvendinamais tikrinant atitinkamą tiekėjo pasiūlymo dalį, t. y., vertinant dalyvio tinkamumą, pajėgumą ir pasiryžimo rimtumą dalyvauti pirkime bei jo pasiūlymo atitiktį techninei specifikacijai ir patrauklumą lyginant su kitais pasiūlymais. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad sąvokos pasiūlymas turinys nevienareikšmis: pasiūlymas siaurąja prasme suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.; pasiūlymo plačiąja prasme sąvoka suprantama kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma^[22]. Taigi, tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lemia tinkamą PĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, o tuo pačiu – ir tinkamą ginčo sprendimą.

Sprendžiant perkančiojo subjekto ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz., jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo dokumentuose), bet ir turinio aspektus^[23]. Kitaip tariant, svarbu ne tai, kaip perkantysis subjektas įvardija pirkimo sąlygą, bet sąlygos turinys. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, vertindamas konkrečios pirkimo sąlygos turinį, yra konstatavęs, kad ginčui aktualiose pirkimo sąlygų nuostatose apibrėžtas ne tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimo turinys ir apimtis, o tvarka, pagal kurią įrodinėtina atitiktis ginčo konkurso sąlygai, t. y. ūkio subjektų pajėgumų perdavimo (sumavimo) ribojimas^[24] (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio komentarą).

Ypatingai svarbu tai, kad ne tik tiekėjai, bet ir patys perkantieji subjektai privalo besąlygiškai tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų^[25]. Perkančiojo subjekto pareiga griežtai laikytis pirkimo dokumentų reikalavimų iš esmės įgyvendinama dvejopai:

1) Tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami^[26]. Pažymėtina, kad tik dėl aiškiai neišviešinto privalomai taikomo teisinio reguliavimo kasacinio teismo nustatytas korekcinis mechanizmas, pagal kurį tiekėjams turi būti leidžiama pataisyti pasiūlymo trūkumus, nulemtus pirkimo sąlygų.

Jei pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajam subjektui ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jam pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant pirkimo sutartį, perkantysis subjektas privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų)^[27].

Perkantieji subjektai negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus^[28]. ESTT praktikoje konstatuota, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenumatyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir šiuos dokumentus ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas^[29]. Vis dėlto šie principai iš esmės nedraudžia pašalinti ekonominės veiklos vykdytojo iš pirkimo procedūros dėl to, kad jis neįvykdė su šia procedūra susijusiuose pirkimo dokumentuose ar galiojančiose nacionalinės teisės nuostatose aiškiai numatytos pareigos, už kurios nesilaikymą numatytas pašalinimas iš procedūros. Tokia išvada darytina juo labiau dėl to, kad remiantis suformuota ESTT jurisprudencija (praktika) tuo atveju, jei pareigos buvo aiškiai nustatytos su pirkimu susijusiuose dokumentuose numatant, kad už jų nesilaikymą šalinama iš procedūros, perkantysis subjektas negali leisti taisyti jokių trūkumų, susijusių su minėtų pareigų neįvykdymu^[30].

Nurodyto principo (bendrosios taisyklės) išimtis – tiekėjo pasiūlyta per didelė kaina. Kasacinio teismo dėl pasiūlymų atmetimo dėl per didelės kainos išaiškinta, kad skaidrumo principo laikymasis savaime nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą, tačiau, jeigu tiekėjo pasiūlymo kaina viršija perkančiojo subjekto iki konkurso procedūros pradžios nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą, tokio tiekėjo pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu ir yra atmetamas^[31] (išskyrus PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, apie kurį detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą). Tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtų lėšų sumą, teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajam subjektui pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą; kai pirkimui numatyta panaudoti lėšų suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkantysis subjektas atmeta tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina^[32].

2) Pagal LAT praktiką perkančiųjų subjektų veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai perkantieji subjektai priima ir vertina pirkimo dokumentų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą bei galiausiai pripažįsta jį laimėjusiu^[33].

Perkančiojo subjekto pareiga laikytis paskelbto pirkimo sąlygų reikalavimų bei skaidrumo principas lemia, be kita ko, tai, kad paskelbtos pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik griežtai laikantis teismų praktikoje suformuotų reikalavimų (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, užslėptas. Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkantysis subjektas savo iniciatyva ar paprašytas tiekėjo paaiškina (patikslina) pirkimo sąlygas, iš esmės pakeisdamas šių turinį (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą), be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir pripažįsta jį laimėtoju (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą), taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu keičia jos sąlygas (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 3 dalies, 97 straipsnio komentarą)^[34].

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiojo subjekto veiksmuose draudžiama, todėl jis negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų^[35]. LAT išaiškinta, kad, pavyzdžiui, perkantysis subjektas, techninėje specifikacijoje suformulavęs reikalavimą, kad tiekėjas pateiktų dokumentus, įrodančius pokalbių trukmės apskaitą 1 sekundės tikslumu, įrodančių dokumentų sąvoką pasiūlymų vertinimo metu aiškino plečiamai, teigdamas, kad ją atitinka tiekėjo vadovo pateiktas raštas dėl patvirtinimo apie vykdomą apskaitą 1 sekundės tikslumu^[36].

Pažymėtina, kad perkančiajam subjektui pirkimo procedūrų metu pačiam nustačius jo paskelbtų sąlygų neteisėtumą, šių nuostatų neteisėtas pakeitimas negali atkurti neteisėtos situacijos, todėl pirkimo sąlygų keitimas bet kokiu atveju nepanaikina neteisėtų perkančiojo subjekto veiksmų, o tik padidina jų pažeidimo laipsnį^[37]. Pagal ESTT praktiką pagrindinių pirkimo sąlygų apimties keitimu pripažinti tokie perkančiojo subjekto veiksmai, kuriais jis siekė ištaisyti pradiniame pirkimo dokumento variante nepastebėtą ar įveltą neteisėtą pirkimo sąlygą (teisinį trūkumą), pavyzdžiui, prie konkrečiai nurodyto produkto kokybės ženklo vėliau nurodyti žodžius arba lygiavertis^[38]. Ši pozicija grindžiama vienodo požiūrio į tiekėjus ir skaidrumo principais, pagal kuriuos pirkimo objektas ir pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo pirkimo procedūros pradžios^[39].

LAT atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu PĮ normų ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkantysis subjektas neteisėtomis sąlygomis nebesirems, nes, pirma, tai faktiškai suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų keitimą, antra, negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai^[40]. Vis dėlto, išimtiniais atvejais, kai neteisėta pripažinta atitinkama pirkimo sąlyga potencialiai negalėtų pritraukti naujų dalyvių, viso pirkimo naikinti nereikėtų^[41]. Tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas jau yra sudaryta pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo^[42].

 

2. Komentuojamo PĮ 48 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas informacijos, kurią perkantysis subjektas privalo nurodyti pirkimo dokumentuose, sąrašas. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis, kas reiškia, kad perkantysis subjektas turi teisę, o VPT nurodytais atvejais – pareigą pirkimo dokumentuose pateikti ir papildomą informaciją. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta ši informacija:

1) Pasiūlymų rengimo reikalavimai. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokią informaciją tiekėjas privalo nurodyti pasiūlyme, taip pat, kokius dokumentus tiekėjas privalo pateikti kartu su pasiūlymu. Tai ypatingai svarbu todėl, kad tiekėjai privalo pateikti pasiūlymus, atitinkančius perkančiojo subjekto iškeltus reikalavimus, tam, jog perkantysis subjektas galėtų palyginti atskirų tiekėjų pateiktus pasiūlymus. ESTT yra pažymėjęs, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkantysis subjektas pirkimo kvietime nustato tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą^[43]. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose privalo nurodyti ne tik reikalavimus pasiūlymų turiniui, bet taip pat reikalavimus pasiūlymų pateikimo formai, pasiūlymų pateikimo terminus (dėl pasiūlymų pateikimo termino detaliau žiūrėti PĮ 53 straipsnio komentarą). Dėl to, jeigu perkantysis subjektas pirkimo sąlygose pateikia nuorodas, lenteles ar schemas, kuriomis remiantis tiekėjai turi teikti pasiūlymus, tiekėjai privalo pasiūlymus teikti užpildydami būtent perkančiojo subjekto formas^[44].

2) Tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams. PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas. Tiekėjų pašalinimo pagrindai reglamentuojami VPĮ 46 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimo (atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo) reikalavimai reglamentuojami VPĮ 47 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą). Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai reglamentuojami PĮ 60 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 60 straipsnio komentarą).

VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad tiekėju laikomas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 punkto komentarą). Dėl to perkantieji subjektai pirkimo sąlygose privalo nurodyti, kokius reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o kokius – visi kartu (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio komentarą).

Pagal bendrąją taisyklę, vadovaujantis nuoseklia ESTT praktika, bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė dalyvaujant tam tikrame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajam subjektui, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti. Tokia galimybė taikoma ir bendrą pasiūlymą teikiančioms ūkio subjektų grupėms, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis gali remtis savo dalyvių ar kitų subjektų pajėgumais^[45]. Tačiau nurodyta taisyklė, esant toliau aptariamoms sąlygoms, turi dvi siaurai aiškintinas ir taikytinas išimtis, kurios yra pateisinamos esant tik tam tikroms objektyvioms aplinkybėms: pirma, perkantysis subjektas pirkimo sąlygose gali įtvirtinti draudimą sumuoti ūkio subjektų pajėgumus, antra, perkantysis subjektas pirkimo sąlygose gali įtvirtinti reikalavimą, kad pirkimo sutartį vykdytų tas konkretus ūkio subjektas, kuris atitinka konkrečius nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Kiek tai susiję su galimu draudimu sumuoti pajėgumus, ESTT praktikoje išaiškinta, kad yra tokių darbų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Pavyzdžiui, pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai gali gebėti bendrai tenkinti sąlygą (-as), susijusią (-as) su profesiniais pajėgumais (įskaitant profesinę patirtį), kurią perkantysis subjektas nustatė pasiūlymo teikimo etape. Tačiau taip negarantuojama, kad tokiu atveju kiekvienam partneriui tikrai bus patikėtos tos konkrečios užduotys, dėl kurių prieš sudarant sutartį buvo patikrinti jo profesiniai pajėgumai. Tokiu atveju perkantysis subjektas pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, jei toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties objektu ir yra jam proporcingas^[46].

Kiek tai susiję su galimu reikalavimu, kad pirkimo sutartį vykdytų tas konkretus ūkio subjektas, kuris tenkina konkrečius kvalifikacinius reikalavimus, ESTT praktikoje išaiškinta, jog negalima atmesti galimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektas negali perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti. Todėl tokiomis aplinkybėmis dalyvis gali remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja vykdant atitinkamą pirkimo sutartį^[47]. Pagal PĮ 62 straipsnio 2 dalį, jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio 2 dalies komentarą). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, nors bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė konkrečios sutarties atveju remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajam subjektui, kad jam tikrai bus prieinami šių subjektų ištekliai, būtini šiai sutarčiai įvykdyti, negalima atmesti galimybės, kad naudojimasis šia teise gali būti apribotas esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atitinkamos pirkimo sutarties objektą ir jos tikslus. Būtent taip yra, kai trečiojo asmens turimų pajėgumų, būtinų pirkimo sutarčiai įvykdyti, negalima perduoti kandidatui ar dalyviui, todėl pastarasis šiais pajėgumais galėtų remtis tik jei šis trečiasis subjektas vykdant sutartį dalyvautų tiesiogiai ir asmeniškai^[48].

ESTT praktikoje pripažinta, kad tikslas, jog darbai būtų atlikti tinkamai, gali pateisinti tam tikrus teisės pasitelkti subrangovus apribojimus^[49]. Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į pirkimo objekto svarbą (pavyzdžiui, darbai laikomi reikalingais nacionaliniam saugumui užtikrinti), gali konkurso dalyvio reikalauti pateikti įrodymų, kad jam tikrai yra prieinami jo pasitelkiamų subjektų ar įmonių ištekliai, kurių jis neturi pats ir kurie yra būtini sutarčiai įvykdyti. Tad perkantysis subjektas turi teisę uždrausti pasitelkti subrangovus, kurių pajėgumų jis negali patikrinti, nagrinėdamas pasiūlymus ir atrinkdamas rangovą esminėms sutarties dalims vykdyti^[50].

3) Informacija, kad, jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

LAT praktikoje^[51] išaiškinta, kad sąvoka kvalifikacija nebuvo tikrinama, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) pareigas, išplaukiančias iš skaidrumo principo, apima ne tik prašymą pateikti atitinkamą teisę liudijantį dokumentą, bet pirmiausia – paties reikalavimo dėl šio tiekėjų pajėgumo turėjimo suformulavimą (įtvirtinimą) pirkimo sąlygose, t. y. laikoma, kad kvalifikacija tikrinama, kai atitinkami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir perkančioji organizacija (perkantysis subjektas), vertindama pasiūlymą, paprašo pateikti atitinkamus dokumentus.

Pabrėžtina, kad nurodyto aiškinimo nekeičia tai, ar perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) nurodytą formuluotę įtvirtina pirkimo sąlygose, ar ne. Pagal PĮ 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkantysis subjektas turėtų tiksliai ir aiškiai nurodyti, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis veikla netikrinama (jeigu pirkimo dokumentuose nekeliami teisės verstis veikla reikalavimai). Vis dėlto, imperatyviosios teisės normos privalomos visais atvejais (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), net jeigu pirkimų procedūros metu dalyvių kvalifikacija – jų teisės vykdyti atitinkamą veiklą turėjimas – nėra tikrinama. Komentuojama PĮ norma teikia pagrindą daryti išvadą, kad į šį įstatymą iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose (nors perkantiesiems subjektams iš tiesų nedraudžiama reikalavimą dėl šio pajėgumo nustatyti pirkimo dokumentuose). Perkantieji subjektai bet kokiu atveju, prieš sudarydami pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti.

Nurodyta nuostata reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, ar perkantysis subjektas pirkimo sąlygose nustato reikalavimą, jog tiekėjas turėtų teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, ar ne, pirkimo sutartį gali vykdyti tik tokią teisę turintys tiekėjai. Tai kyla iš PĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklės, reiškiančios, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias PĮ nuostatas, o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai PĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba PĮ normose įtvirtintos blanketinės (nukreipiančios) nuostatos^[52]. Dėl to, jeigu atitinkamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl tokios veiklos vykdymo, nurodyti reikalavimai taikomi nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti (pakartoti) pirkimo sąlygose, ar ne.

Tačiau, kaip jau nurodyta PĮ 48 straipsnio 1 dalies komentare, aplinkybė, ar konkretus, konkrečiai suformuluotas reikalavimas dėl teisės verstis atitinkama veikla yra įtvirtintas pirkimo sąlygose, ar ne, turi esminę reikšmę, vertinant tiekėjo galimybę pagrįsti atitinkamos reikalingos teisės turėjimą. Pagal LAT praktiką^[53], jei perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nurodo neišsamius reikalavimus dėl teisės verstis veikla, dėl ko tiekėjas pateikia ne visus pagal pirkimo objekto specifiką būtinus atitinkamam reikalavimui pagrįsti dokumentus, perkantysis subjektas turi prašyti tiekėjo tikslinti kvalifikaciją, o tiekėjas tokiu atveju, grįsdamas reikalavimą dėl teisės verstis veikla, gali, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir naujus ūkio subjektus (subtiekėjus, jungtinės veiklos partnerius). Be to, atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant pirkimo sutartį netaikomos kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės (ar jų išimtys) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu, t. y. tiekėjas dėl netinkamai (netiksliai) suformuluotų pirkimo sąlygų savo kvalifikaciją grįsti gali dokumento, išduoto vėliau už galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, pagrindu. Tačiau tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose reikalavimai dėl teisės vertis veikla tikslūs, išsamūs – tiekėjai, tikslindami duomenis apie kvalifikaciją, naujų ūkio subjektų negali nurodyti. Galimybė tikslinant kvalifikaciją nurodyti naujus ūkio subjektus taikoma tik dėl teisės verstis veikla, ir tik tokiu atveju, jei trūkumai kyla iš neaiškiai pirkimo dokumentuose suformuluoto reikalavimo.

Dėl to, net ir tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjų kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla netikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjai, siekdami atitikti nurodytą reikalavimą, esant poreikiui, jau savo pasiūlymuose privalo išviešinti pasitelkiamus subrangovus. Kitaip tariant, jeigu pirkimo sąlygose reikalavimas dėl teisės verstis veikla yra suformuluotas tiksliai ir aiškiai, aplinkybė, kad atitiktis šiam reikalavimui pasiūlymų vertinimo metu netikrinama, nelemia tiekėjo teisės vėliau pasitelkti neišviešintus subrangovus.

4) Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkantysis subjektas šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių. Pagal PĮ 59 straipsnio 1 dalį tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka yra nustatyta VPĮ 47, 50, 51 straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 47, 50, 51 straipsnių komentarus). Tuo atveju, jeigu pirkimas yra vykdomas riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkantysis subjektas gali apriboti kandidatų, kuriuos jis kvies pateikti pasiūlymus skaičių. Tačiau tokiu atveju pirkimo dokumentuose privalo būti nurodytas mažiausias ir, jeigu reikia, didžiausias kviečiamų kandidatų skaičius, kuris turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 2 dalies komentarą).

5) Tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją. EBVPD ir jam keliami reikalavimai yra reglamentuojami VPĮ 50 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio komentarą). EBVPD pateikiamos informacijos patvirtinimo priemonės yra reglamentuojamos VPĮ 51 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio komentarą). Pagal PĮ 69 straipsnio 4 dalį perkantysis subjektas, atlikdamas pirkimą atviro konkurso būdu, gali nesilaikyti PĮ 69 straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinęs pasiūlymus patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti PĮ 69 straipsnio komentarą). Tačiau tokia perkančiojo subjekto teisė privalo būti tiesiogiai nurodyta pirkimo dokumentuose. Priešingi perkančiojo subjekto veiksmai, t. y. procedūrų eiliškumo nesilaikymas be aiškaus išankstinio nurodymo, lemia tiekėjų suklaidinimo, nepagrįstų lūkesčių sukėlimo grėsmę ir tuo pačiu – pirkimų principų pažeidimą^[54].

6) Informacija pagal šio įstatymo 59 straipsnį ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų. Žiūrėti PĮ 59 straipsnio ir VPĮ 46 straipsnio 3 ir 8 dalies komentarus.

7) Informacija, kad perkantysis subjektas gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Perkančiojo subjekto teisė nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kyla iš PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto perkančiųjų subjektų siekio (tikslo), kad, vykdant pirkimo sutartis, būtų laikomasi ir aplinkos apsaugos, socialinės bei darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir PĮ 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Nurodyta perkančiojo subjekto teisė nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju yra įtvirtinta PĮ 58 straipsnio 4 dalyje (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 4 dalies komentarą). Taigi, siekiant pasinaudoti nurodyta teise nesudaryti pirkimo sutarties su tiekėju, kuris neužtikrina socialiųjų aspektų (plačiąja prasme) savo veikloje, galima tik tuo atveju, jeigu tokia perkančiojo subjekto teisė yra nedviprasmiškai nurodyta (išviešinta) pirkimo dokumentuose.

Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas pirkimo sąlygose nustato, jog gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka PĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustačius nurodytą neatitiktį, perkantysis subjektas neturėtų sudaryti pirkimo sutarties su tokį pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Kitaip tariant, perkantysis subjektas, siekdamas socialiai atsakingo pirkimo tikslų ir jau pirkimo sąlygose numatęs, kad su tuo nedera aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų nesilaikymas, vėliau neturėtų turėti teisės savo nuožiūra pasirinkti, ar įgyvendinti socialiai atsakingo pirkimo tikslus, ar vis dėlto sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas su nurodytais tikslais nesuderinamas.

8) Prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. Pirkimo sąlygose turi būti nurodyta informacija, susijusi su pirkimo objektu, tam, kad tiekėjai, įvertinę nurodytą informaciją, galėtų priimti sprendimą dėl suinteresuotumo dalyvauti (nedalyvauti) pirkime. Įprastai pirkimo sąlygose yra nurodoma tik pagrindinė su pirkimo objektu susijusi informacija, kuri yra detalizuojami techninėje specifikacijoje (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą).

9) Techninė specifikacija. Žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą.

10) Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Bendrieji pasiūlymų vertinimo principai yra įtvirtinti PĮ 58 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio komentarą). Pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarka yra nustatyta PĮ 64 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio komentarą).

11) Prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Nurodyta nuostata yra taikoma vykdant žaliuosius pirkimus. Žaliasis pirkimas apibrėžiamas kaip procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami^[55]. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 yra patvirtintas Produktų, kurių viešiesiems pirkimas ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas, taip pat Aplinkos apsaugos kriterijai bei Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašas. Taigi, perkantieji subjektai, vykdydami prekių, paslaugų ar darbų, nurodytų Produktų, kurių viešiesiems pirkimas ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše, pirkimus, privalo pirkimo sąlygose įrašyti Aplinkos apsaugos kriterijus ir nurodytus pirkimus vykdyti laikanti tiek PĮ, tiek Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Vykdant nurodytus žaliuosius pirkimus užtikrinama, kad prekės, paslaugos ar darbai pasirenkami ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatinant kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų^[56].

12) Perkančiojo subjekto siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Nurodyta nuostata reiškia, kad pirkimo sutarties vykdymo sąlygos pirkimo dokumentuose gali būti pateikiamos dvejopu būdu: arba pirkimo sąlygose nurodant pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, arba kartu su pirkimo dokumentais pateikiant parengtą pirkimo–pardavimo sutarties ir (arba) pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties projektą. Privalomos (būtinosios) rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra nurodytos PĮ 95 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 95 straipsnio komentarą). Siekiant užtikrinti kuo didesnį aiškumą ir išvengti ginčų dėl to, kokios pirkimo sutarties sąlygos laikytinos pagrindinėmis, o kokos ne, ir pan., perkantiesiems subjektams rekomenduotina visais atvejais pasirengti ir kartu su kitais pirkimo dokumentais paskelbti pirkimo sutarties projektą.

13) Teisinės formos reikalavimai, kai perkantysis subjektas reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Pagal VPĮ 2 straipsnio 36 dalį tiekėju yra laikoma, įskaitant, bet neapsiribojant, ūkio subjektų (fizinių asmenų, privačių ar viešųjų juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių) grupė (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Ūkio subjektų grupei teikiant pasiūlymą pirkime, nėra reikalaujama, kad nurodyta grupė įsteigtų atskirą, savarankišką juridinį asmenį, tačiau, ūkio subjektų grupę pripažinus laimėtoja, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras, savarankiškas juridinis asmuo. Nurodytu atveju pirkimo-pardavimo sutartis arba preliminarioji sutartis yra sudaroma su ūkio subjektų grupės įsteigtu juridiniu asmeniu (detaliau žiūrėti PĮ 94 straipsnio 4 dalies komentarą). Tuo atveju, jeigu perkantysis subjektas nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupę pripažinus laimėtoja, būtų įsteigtas atskiras, savarankiškas juridinis asmuo, pirkimo-pardavimo sutartis arba preliminarioji sutartis yra sudaroma su visais ūkio subjektų grupės nariais. Tokiu atveju, nors pirkimo sutartis yra sudaroma su visais ūkio subjektų grupės nariais, t. y. visi partneriai yra laikomi pirkimo sutarties šalimi, pirkimo sutartį visų partnerių vardu gali pasirašyti vienas ūkio subjektas – įgaliotas vadovaujantis partneris (nurodytas įgaliojimas gali būti (praktikoje dažniausiai yra) įtvirtintas jau jungtinės veiklos sutartyje).

14) Subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 96 straipsnio nuostatomis. Žiūrėti PĮ 96 straipsnio komentarą.

15) Informacija, ar perkantysis subjektas leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai. Žiūrėti PĮ 56 straipsnio komentarą.

16) Informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai. Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kaip konkrečiai tiekėjai turi apskaičiuoti ir išreikšti pasiūlymo kainą. Pavyzdžiui, pirkimo sąlygose gali būti nurodytas reikalavimas, kad turi būti išskirtos (įvertintos) tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, šios, be kita ko, turi būti nurodytos su PVM ir be šio mokesčio^[57].

Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose ir pirkimo–pardavimo sutartyse nustatydami kainodaros taisykles, privalo vadovautis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatomis. Vykdant mažos vertės pirkimus, Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra rekomendacinio pobūdžio.

Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punktą perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas. Atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kuri negali būti keičiama vykdant sutartį. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punktą perkantysis subjektas, nustatydamas kainodaros taisykles, gali nustatyti, įskaitant, bet neapsiribojant, šiuos pasiūlymo (sutarties) kainos apskaičiavimo būdus: fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, fiksuotos kainos su peržiūra, fiksuoto įkainio su peržiūra, kintamo įkainio, sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo.

Komentuojamoje PĮ 48 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatoje taip pat yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad tiekėjas į pasiūlymo kainą ar sąnaudas privalo įskaityti visus mokesčius. Tai reiškia, kad tiekėjui į pasiūlymo kainą neįskaičiavus atitinkamų mokėtinų mokesčių, pasiūlymo kaina nei pasiūlymų vertinimo, nei pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo etape negalėtų būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką reikalavimas, jog į pasiūlymo kainą būtų įtraukti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, nereiškia, kad tiekėjai bet kokiu atveju privalo į kainą įtraukti tokias išlaidas, kurių vykdant pirkimo sutartį dėl savo veiklos specifikos ar kitų priežasčių nepatirs ar kurias jau yra patyrę. Pagrindinis nurodytos sąlygos tikslas yra tas, kad tiekėjas įvykdytų visas pareigas be pirkimo sutarties kainos papildomo keitimo, o ne tai, jog jis būtinai patirtų šių išlaidų^[58].

17) Pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai. Žiūrėti PĮ 55 straipsnio komentarą.

18) Pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas. Pasiūlymų pateikimo termino nustatymui keliami reikalavimai yra apibrėžti PĮ 53 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 53 straipsnio komentarą). Perkančiųjų subjektų ir tiekėjų bendravimo ir keitimosi informacija, įskaitant pasiūlymų pateikimo, tvarka yra įtvirtinta PĮ 34 straipsnyje (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio komentarą).

19) Būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkantysis subjektas ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Žiūrėti PĮ 49 straipsnio komentarą.

20) Data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas. Žiūrėti PĮ 54 straipsnio komentarą.

21) Susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė. Žiūrėti PĮ 57 straipsnio komentarą.

22) Susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros. Žiūrėti PĮ 57 straipsnio komentarą.

23) Informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną. Nurodytoje nuostatoje yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad pasiūlymo kainos turi būti pateiktos ir vertinamos eurais. O tuo atveju, jeigu pasiūlymo kainos yra nurodytos užsienio valiuta, komentuojamame PĮ 48 straipsnio 2 dalies 23 punkte yra įtvirtinta užsienio valiutos perskaičiavimo (konvertavimo) tvarka.

24) Perkančiojo subjekto darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija. Nurodyta nuostata yra glaudžiai susijusi su pirkimų skaidrumo principo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimu, kadangi ja užtikrinamas sklandus perkančiojo subjekto ir tiekėjų tiesioginio ryšio palaikymas.

25) Nuorodos į reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą CVP IS, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta tokiu būdu. Žiūrėti PĮ 42, 43 straipsnių komentarus.

26) Informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką. Apie pirkimo-pardavimo sutarties arba preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminą žiūrėti PĮ 94 straipsnio 8 dalies komentarą, apie ginčų nagrinėjimo tvarką – PĮ 106–113 straipsnių komentarus.

27) Informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą. Žiūrėti PĮ 45 straipsnio komentarą.

28) Informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos. Žiūrėti PĮ 31 straipsnio 4 dalies komentarą.

29) Informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali. Žiūrėti PĮ 32 straipsnio komentarą.

30) Jeigu taikoma, perkančiojo subjekto pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai pagal šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, kai skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kviečiama dalyvauti pirkime. Žiūrėti PĮ 32 straipsnio 5 dalies komentarą.

31) Informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina. Nurodyta nuostata yra betarpiškai susijusi ir aiškinama sistemiškai su PĮ 64 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto teise pirkimo dokumentuose nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkančiajam subjektui pirkimo dokumentuose nustačius socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, jis privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą (detaliau žiūrėti PĮ 64 straipsnio 11 dalies komentarą). Taigi, komentuojamame PĮ 48 straipsnio 2 dalies 31 punkte nurodyta informacija yra reikalinga tam, kad perkantysis subjektas galėtų kontroliuoti, ar pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas laikosi pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų.

32) Kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. Nurodyta nuostata patvirtinama, kad PĮ 48 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, skelbtinos pirkimo dokumentuose, sąrašas nėra baigtinis ir perkantysis subjektas turi teisę pirkimo dokumentuose nurodyti papildomą informaciją, neapibrėžtą PĮ 48 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu VPT nurodytais atvejais, perkantysis subjektas privalo pirkimo dokumentuose įtraukti papildomą, PĮ 48 straipsnio 2 dalyje nenurodytą informaciją. Pavyzdžiui, PĮ 101 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra įtvirtinta VPT teisė patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus. Esant patvirtintiems konkrečių prekių, pasaugų ar darbų techninės specifikacijos reikalavimams, perkantysis subjektas, vykdydamas pirkimą, nurodytus reikalavimus privalėtų įtraukti į pirkimo dokumentus.

 

3. PĮ 48 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų subjektų pareiga iš anksto paskelbti apie vykdomą pirkimą (detaliau apie reguliarų orientacinį skelbimą, skelbimą apie pirkimą bei skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą žiūrėti PĮ 42, 43, 44 straipsnių komentarus), nurodant, kad skelbimai yra sudėtinė pirkimo dalis. Dėl to perkantysis subjektas skelbimuose esančios informacijos papildomai kituose pirkimo dokumentuose gali neteikti. Tačiau tokiu atveju, siekiant maksimalaus pirkimo dokumentų aiškumo, pirkimo sąlygose turėtų būti pateikiama bent jau nuoroda į skelbimą, papildomai nekartojant skelbime nurodytos informacijos. Pagal PĮ 48 straipsnio 3 dalį perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, neatlygintinai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais ir kurioje yra pateikta nuoroda į tuos dokumentus.

PĮ 48 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtinta kolizijos tarp skelbimuose ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos sprendimo taisyklė. Pagal PĮ 48 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 42 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnio 2 dalies komentarą), pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime. Vis dėlto perkantieji subjektai turėtų vengti situacijų dėl nurodytos kolizinės taisyklės taikymo ir dėti maksimalias pastangas tam, kad pirkimo dokumentai būtų parengti tinkamai, įskaitant, bet neapsiribojant, būtų užtikrinta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą nurodytos informacijos sutaptis.

 

4. PĮ 48 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų parengti laikantis PĮ reikalavimų, taip pat būtų tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški, siekiant, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas galėtų nusipirkti tai, ko jai reikia. Nurodytas tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajam subjektui realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka^[59].

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pernelyg didelis pirkimo sąlygų išsamumo (detalumo) lygis tam tikrais atvejais gali lemti jų neproporcingumą. LAT, vadovaudamasis ESTT sprendimu byloje Roche Lietuva^[60], yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime) buvo būtini, norint pasiekti pirkimo tikslą^[61].

Pirkimo reikalavimų apimtis (turinys) turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti ES įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose pirkimuose^[62]. Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, jog objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkantysis subjektas turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus^[63]. Tiekėjai turi išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų subjektų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų subjektų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems^[64]. Dėl to, nors perkantieji subjektai formos prasme iš esmės neribojamos bet kur įtvirtinti atitinkamus reikalavimus, tačiau tuo neturi būti piktnaudžiaujama, kadangi perkantysis subjektas turi siekti maksimalaus pirkimo dokumentų aiškumo.

Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pirkimo sąlygų aiškumo klausimas dažniausiai keliamas dviem atvejais: pirma, kai dėl konkurso nuostatų turinio trūkumų tiekėjai ribojami pateikti pasiūlymus ar tinkamai apskaičiuoti jų kainą^[65], antra, kai dėl pirkimo sąlygų turinio trūkumų tiekėjams teisiškai ir faktiškai nesutrukdyta pateikti pasiūlymų, tačiau dėl to vėliau kilo ginčas iš pirkimo sutarties vykdymo^[66]. Šiame kontekste, pabrėžtina, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, todėl galimas spręsti kasaciniame procese^[67].

Tai, ar pirkimo dokumentai atitinka PĮ reikalaujamą aiškumo ir (arba) tikslumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti (patikrinti), ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai objektyviai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis aspektai) suprasti pirkimo dokumentus taip, kaip teigia perkantysis subjektas. Neigiamas atsakymas lemia, kad pirkimo dokumentai laikytini neteisėtais ir neatitinkančiais komentuojamų PĮ reikalavimų. Pabrėžtina, kad tiekėjų teises ribojančios konkursų nuostatos pirkimo dokumentuose turi būti įtvirtintos ypač aiškiai, be dviprasmybių. Atitinkamai, ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo)^[68].

Nepriklausomai nuo to, kad sąlygų aiškumas, tikslumas yra vertinamas pagal gerai informuoto ir normaliai rūpestingo tiekėjo standartą, nurodytas standartas negali būti suabsoliutinamas, įpareigojant tiekėjus pirkime keliamus reikalavimus suprasti ir vertinti remiantis kitais šaltiniais nei, pirmiausia, pirkimo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią mokslo (ar kitoje srityje) vartojamos sąvokos, sampratos savaime neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir pirkimo sąlygose, ypač, kai tokia perkančiojo subjekto valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių^[69]. Kitaip tariant, pirkimo sąlygose įtvirtintos sąvokos, kategorijos ir pan. neturi būti analogiškos mokslo ar kitose srityse nusistovėjusioms, plačiai pripažintoms analogiškoms sampratoms arba visuotinai suprantamiems dalykams, todėl perkantiesiems subjektams suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose.

Jei perkantysis subjektas pirkimo sąlygose suformuoja individualizuotą, konkrečiu atveju taikytiną reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse. Tokios praktikos išimtimi laikytinos situacijos, kai perkantieji subjektai pirkimo sąlygose netinkamai įgyvendina imperatyviąsias teisės normas^[70]. Remiantis nurodytais išaiškinimais, LAT, pavyzdžiui, yra konstatavęs, kad pirkimo sąlygose nedetalizavus, kokių konkrečių techninių charakteristikų ar parametrų turėjo būti šiukšlių dėžės, naudojamos paslaugai teikti, perkančiojo subjekto argumentai, jog kiekvienas protingas žmogus supranta, kas yra šiukšlių dėžė, kokia jos paskirtis, kaip ji turi atrodyti priklausomai nuo pastatymo vietos, tiekėjai, kaip atliekų tvarkymo srities profesionalai, turėtų suprasti, koks yra tikrasis perkančiojo subjekto pageidavimas, atmestini kaip nepakankami pirkimo sąlygų aiškumui pagrįsti^[71].

Dėl perkančiojo subjekto pareigų nustatyti tinkamas pirkimo sąlygas taip pat pažymėtina, kad šioms keliamo aiškumo reikalavimo stoka nebūtinai siejama su jų neteisėtumu, kaip tokiu (kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas). Perkantieji subjektai pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų subjektų ginčų. LAT praktikoje pirkimo sąlygų neaiškumas yra konstatuotas, pavyzdžiui, tokiais atvejais:

1) Dėl finansinio pajėgumo sąlygos (pavyzdžiui, tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus turi būti nenuostolinga) spręsta, kad tiekėjai ir perkantysis subjektas gali skirtingai suprasti ir vertinti tokią pirkimo sąlygą, pavyzdžiui, tiekėjai veiklos nuostolingumo skaičiavimą gali suprasti taip, kad vertintini visi metai kartu, o perkantysis subjektas – pamečiui^[72].

2) Dėl pirkimo objekto apibrėžimo pirkimo dokumentuose spręsta, kad perkantysis subjektas skirtingose pirkimo dokumentų sąlygose nevienareikšmiškai apibrėžė pirkimo objektą. Vienoje vietoje perkantysis subjektas nurodė, kad perkamos paslaugos ir jų apimtys apibūdintos techninėje specifikacijoje, kitoje – apibrėžė, kad perkantysis subjektas numato įsigyti skrydžio bilietų pirkimo ir pervežimo paslaugas. Pastarosios techninėje specifikacijoje apibūdintos tiksliau, tačiau be skrydžio bilietų įsigijimo ir pervežimo paslaugų nurodytos ir kitos, pavyzdžiui, vardinių pasveikinimo laiškų anglų kalba surašymas. Akivaizdu, kad apibūdinimas nereiškia jų papildymo naujomis, kokybiškai kitomis paslaugomis. Kitu atveju, kai tiekėjas ginčytų tik tokio pobūdžio pirkimo objekto apibrėžčių neatitiktį (t. y. pirkimo objektas techninėje specifikacijoje apibrėžtas plačiau nei bendrosiose nuostatose), iš tiesų būtų galima spręsti apie sisteminio konkurso nuostatų aiškinimo taisyklės taikymą^[73].

3) Dėl skirtingų pirkimo dokumentų tarpusavio prieštaravimo spręsta, kad pradinėje konkurso sąlygų – techniniame projekte, darbų kiekių žiniaraščiuose, įrenginių poreikio žiniaraštyje – versijoje buvo pateikti skirtingi atitinkamų darbų (įrenginių, priemonių) kiekiai, be kita ko, dėl metalinių grotelių medžių šaknų apsaugai įrengti. Perkantysis subjektas, gavęs keliolika tiekėjų prašymų paaiškinti šias neatitiktis, nurodė, kuriais konkrečiais duomenimis ūkio subjektai turėtų remtis. Kaip nurodyta, atitinkami duomenys pateikti atskiruose prie konkurso sąlygų pridėtuose dokumentuose (techniniame projekte, darbų kiekių ir įrenginių poreikio žiniaraščiuose). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad perkantysis subjektas gavo klausimą dėl grotelių kiekio nesutapties (24 ar 34 vnt.) techniniame projekte ir darbų kiekių žiniaraštyje (bet ne įrenginių poreikio žiniaraštyje); į užduotą klausimą jis atsakė – prašome įsivertinti. Dėl to ginčo šalys iš esmės nesutarė, kokia apimtimi perkantysis subjektas patikslino tarpusavyje nederančias konkurso sąlygų nuostatas: ar jis pašalino bet kokius prieštaravimus tarp techninio projekto ir visų žiniaraščių, ar tai padarė tik iš dalies, t. y. patikslino vieno iš žiniaraščių (bet ne visų) duomenis techninio projekto atžvilgiu. LAT vertino, kad perkantysis subjektas dėl apsauginių grotelių pateikė pernelyg lakonišką paaiškinimą, iš kurio aiškiai nematyti įrenginių poreikio žiniaraščio duomenų neatitikties techniniam projektui ir (ar) perkančiojo subjekto valios šią pataisyti^[74].

4) Pirkimo sąlygos, pagal kurias perkantysis subjektas tiekėjui (nuomotojui) atskirai atlygina nuostolius tik dėl nuomojamos įrangos, kaip tokios, sugadinimo, tačiau, nelaikydama jų lygiaverčiais nuostoliais, atskirai neatlygina išlaidų, patirtų dėl šios įrangos negarantinių gedimų šalinimo darbų atlikimo, nurodant, kad išlaidos tiekėjui bus atlygintos tiek, kiek jis jas įtrauks į bendrą pasiūlymo kainą, laikytinos neaiškiomis ir neatitinkančiomis skaidrumo principo^[75].

Be to, tiekėjams suteikta teisė galimai vykdytinų darbų sąnaudas įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą neužtikrina pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą; esant neaiškiai pirkimo objekto apimčiai, tiekėjai skirtingai ją apskaičiuos, galimai neatsižvelgs į jos dalį, perkantysis subjektas negali to patikrinti, todėl ji neišvengiamai susidurs su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu, kurio nebus galima pripažinti skaidriu bei objektyviu; jei perkantysis subjektas negali tinkamai ir objektyviai vykdyti pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti^[76].

5) Ginčo konkurso sąlygoje nustatytas reikalavimas dėl trijų kokybės kontrolės lygių, tačiau techninės specifikacijos pastabose įtvirtintas nurodymas pateikti reikalingą reagentų, kitų priemonių ir kontrolinių medžiagų (atliekant kasdieninę 2-jų lygių kokybės kontrolę) kiekį numatomam nurodytam tyrimų skaičiui per 12 mėn. atlikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkurso sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos^[77].

6) Iš ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo aprašymuose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkantysis subjektas galėjo skirtingai suprasti ir vertinti, ar nurodytos konkrečios rizikos yra realios ir valdomos, o jų valdymo priemonės realios ir pagrįstos, kas laikoma vadybos sistemų taikymo nauda, taip pat kokiais atvejais pateiktas pagrindimas yra aiškus, realus. Nors formuluotė reali rizika gali atrodyti suprantama kaip reiškianti tikrą, galinčią įvykti riziką, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija įvertins tiekėjų atliktą rizikos veiksnių analizę, pavyzdžiui, kokios aplinkybės lems didesnio balo skyrimą – jį gaus pasiūlymas, kuriame nurodyta daugiau rizikos atvejų, labiausiai tikėtinos rizikos, sudėtingiausius padarinius galinčios sukelti rizikos ar kitos aplinkybės. Kiekvienas iš šių atvejų perkančiojo subjekto gali būti pripažintas reikšmingesniu už kitus, tačiau, to nenurodžius pirkimų sąlygose, sukuriama situacija, kai tiekėjams tenka spėti arba bandyti pateikti kuo platesnius rizikų ir jų valdymo priemonių aprašymus. Todėl vertintina, kad ekonominio naudingumo kriterijai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams^[78].

7) Kai pirkimo sąlygoje nustatyta, kad atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą (pavyzdžiui, kritinio likvidumo kriterijų) turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi kartu, laikytina, jog ši suformuluota ydingai ir negali būti taikoma pažodžiui, nes pagal savo turinį negali būti taikomi vienam pirkimui kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai. Nurodytos pirkimo sąlygos ir jų taikymas tiksliai neapibrėžti, todėl tai reikia vertinti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei įprastinę tokių reikalavimų taikymo praktiką^[79]. Kita vertus, alternatyvumas, kaip toks, jeigu nelemia nelygiavertiškumo, nėra draudžiamas^[80].

Taigi, perkantieji subjektai, nustatydami pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad jos būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek pats perkantysis subjektas, tiek bet kuris pirkimo dalyvis, perskaitę konkrečią pavienę pirkimo sąlygą, ją vienodai suprastų. Pabrėžtina, kad pirkimo sąlygų aiškumas siejamas ir su teismų galimybėmis vertinti jų teisėtumą^[81].

Pabrėžtina, kad iš principo neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant, jų neaiškumą) tik tada, kai, įvertinęs pasiūlymus, perkantysis subjektas pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus^[82], tačiau šios situacijos vertintinos griežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą^[83]. Analogiška situacija gali susiklostyti ir paties perkančiojo subjekto atžvilgiu^[84]. Tačiau, kaip nurodyta, tai yra išimtinė situacija.

Pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiojo subjekto valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus) ^[85]. Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat, kai pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo.

Kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, spręsta dėl sėkmingo sutarties įvykdymo sampratos pagal atitinkamas CK normas, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygose perkantysis subjektas tiksliai nenurodė, kokių aplinkybių visuma laikytina tinkamu rangos darbų atlikimu kaip kvalifikacijos įgijimo ir įrodymo faktas^[86]. Teismų praktikoje taip pat vertinta, kad nustatytas perkančiojo subjekto siekis, jog tiekėjai pasiūlytų automobilių aikšteles, turėjo būti kvalifikuotas ne kaip savarankiškas tikslas, o kaip priemonė patenkinti pirkimo sąlygose apibrėžtą jos poreikį – perkantieji subjektai paslaugų pirkimuose neribojami kelti proporcingus reikalavimus dėl techninių priemonių, kuriomis perkamos paslaugos bus teikiamos^[87].

Taigi, pirkimo sąlygų aiškinimas, taikant sisteminį, teleologinį, lingvistinį ir kitus metodus^[88], kai kuriais išimtiniais atvejais gali lemti tam tikros turinio reikšmės suradimą^[89]. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, vertinta, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas gali lemti pirkimo sąlygos turinio nustatymą pagal atitiktį reikalavimui pagrindžiančius dokumentus. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai paprastai nustatomi lentelėje, kurioje nurodomi kvalifikacijos reikalavimai ir jų atitiktį įrodantys dokumentai, kuriuos privalo pateikti tiekėjas. Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam (pavyzdžiui, reikalavimo turėti teisę verstis veikla, reikalinga perkamiems statybos darbams atlikti, turinys nustatomas įvertinus techninę specifikaciją, kurioje detalizuotas pirkimo objektas)^[90].

Tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas pirkimo dokumentų nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajam subjektui pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai, o ne naudojantis Google^[91]. Su perkančiųjų subjektų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti, vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; perkančiųjų subjektų pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas aktuali ir teismams, nes šie, nebūdami atitinkamų teisinių santykių žinovai, riboti koncentruotai ir objektyviai spręsti panašaus pobūdžio ginčus^[92].

Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiojo subjekto veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto tiesiogiai neišviešintus parametrus^[93]. Be to, perkančiojo subjekto valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei jis pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi perkančiojo subjekto argumentai dėl ginčo pirkimo sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų^[94]. Neginčijant perkančiojo subjekto tikslų ir poreikių, kuriuos jis norėjo pasiekti ir tenkinti skelbdamas konkursą, pažymėtina, kad jie laikytini neaktualiais, jeigu nėra tinkamai išviešinti pirkimo sąlygose^[95].

PĮ 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga dėl pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo kyla iš bendrosios perkančiųjų subjektų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti pirkimo procedūras, užtikrinti pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą^[96]. Kitaip sakant, už PĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingas būtent perkantysis subjektas^[97]. Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkantiesiems subjektams keliami profesionalumo reikalavimai^[98]. Jei perkantysis subjektas nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, kylančias iš PĮ, būtent jam turi tekti neigiami padariniai. Jeigu būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkantysis subjektas pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų perkančiojo subjekto nepagrįsto praturtėjimo grėsmę^[99]. Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiam perkančiajam subjektui^[100]. Pirkimo sąlygų neaiškumai ar netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi tiekėjų nenaudai^[101]. Toks aiškinimas svarbus pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajam subjektui nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiami^[102].

Pirmiau nurodyta negatyvių padarinių rizika, kylanti dėl neaiškių pirkimo sąlygų, gali reikšti:

1) Pirkimo sąlygos aiškinimą ir taikymą tiekėjo naudai. Pavyzdžiui, kasacinio teismo vertinta, kad pagal pirkimo sąlygas perkantysis subjektas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, nes iš pirkimo sąlygų visumos neišplaukia aiški tiekėjų pareiga perkančiajam subjektui taikytinus mokesčius už bilietų keitimą ar grąžinimą pagrįsti rezervavimo sistemų pažymomis ar išrašais. Tokiu atveju pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos tiekėjų naudai, nebent nustatytas reikalavimų neaiškumas, dviprasmiškumas būtų tokio pobūdžio, kad dėl jo tiekėjai skirtingai aiškintų konkurso sąlygas, galimai pateiktų nepalyginamus pasiūlymus, o perkantysis subjektas negalėtų jų įvertinti^[103].

2) Pirkimo sąlygos pripažinimą neteisėta. Pirkimo sąlygų pripažinimui neteisėtomis reikia nustatyti tokio pobūdžio jų neaiškumą, kad tiekėjai būtų apriboti pateikti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą, o perkantysis subjektas lygiavertiškai juos įvertinti. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal perkančiojo subjekto nustatytas pirkimo sąlygas, sutarties atlygintinumas priklauso nuo tiekėjo tinkamai apskaičiuotos ginčo darbų atlikimo apimties ir tiek, kiek realus poreikis šį skaičiavimą viršija, sutartis tampa neatlygintine. Tai nepateisinama nei pirkimo pobūdžiu, nei objektyviu perkančiojo subjekto galimybių ribotumu ar kt., nes ši teisėtomis priemonėmis gali sumažinti sutarties vykdymo riziką iki protingos jos ribos^[104].

3) Perkančiojo subjekto sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą ar pripažinti jo atitiktį^[105] pripažinimą neteisėtu. Pavyzdžiui, kasacinio teismo pripažinta, kad perkantysis subjektas tinkamai neįvykdė pareigos nustatyti aiškius reikalavimus dėl pirkimo objekto tiek pirminio konkurso sąlygų paskelbimo metu, tiek jas tikslindama. Nors aptariamas trūkumas nebuvo tokio pobūdžio, kad tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymų, o perkantysis subjektas – jų lygiateisiškai įvertinti, bet netinkamas perkančiojo subjekto pareigų vykdymas bet kokiu atveju negalėjo lemti pasiūlymo atmetimo^[106].

4) Papildomos piniginės prievolės perkančiajam subjektui kilimą tiekėjo naudai sutarties vykdymo metu^[107].

Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo sutarčių kontrahentų ginčai dėl sutarties kainos ir papildomo atsiskaitymo kasacinio teismo pirkimų praktikoje iš principo nesiejami su pirkimo sąlygų aiškumu, o su perkančiojo subjekto konkurso sąlygose padaryta klaida^[108] ar tiesiog iškilusiu papildomų darbų atlikimo poreikiu, plačiau nevertinant galimo pirkimo sąlygų turinio trūkumo^[109]. Kitais žodžiais tariant, tai, kad pirkimo sąlyga yra aiški, nereiškia, kad tiekėjai, vykdydami pirkimo sutartį, negali kvestionuoti jos teisingumo sutarties kainos padidinimo aspektu, pavyzdžiui, dėl techniniame projekte įveltos kiekių apskaičiavimo klaidos^[110].

Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, jog tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka būtent perkančiajam subjektui, tiekėjas neturi teisės piktnaudžiauti teise, jis negali elgtis taip, kad, matydamas pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą), kurį galėjo (objektyvus kriterijus) ir turėjo (subjektyvus kriterijus) suprasti vertindamas pirkimo dokumentus prieš pateikiant pasiūlymą, sąmoningai neveikia, nesikreipia į perkantįjį subjektą dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, patikslinimo, o po to, kai jo pasiūlymas atmetamas, siekia tai panaudoti prieš perkantįjį subjektą, ginčydamas jo sprendimą (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

5. PĮ 48 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad pirkimo dokumentai visais atvejais būtų parengti lietuvių kalba, neribojant perkančiojo subjekto tesės pirkimo dokumentus papildomai parengti ir kitomis kalbomis. Tuo atveju, jeigu tarp pirkimo dokumentų, parengtų lietuvių kalba, ir pirkimo dokumentų, parengtų kitomis kalbomis, yra prieštaravimų, pirmenybė teikiama pirkimo dokumentams, parengtiems lietuvių kalba. Pirkimo dokumentų parengimas ne tik lietuvių, bet ir, pavyzdžiui, anglų kalba yra ypač aktualus perkantiesiems subjektams vykdant tarptautinius pirkimus, kurie gali kelti užsienio tiekėjų susidomėjimą. Nurodytu atveju užsienio tiekėjams galint operatyviai ir betarpiškai susipažinti su pirkimo dokumentais, yra užtikrinamas didesnis nacionalinių bei užsienio tiekėjų lygiateisiškumas (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to perkantieji subjektai, vykdydami tarptautinius pirkimus ir siekdami užtikrinti maksimalią tiekėjų konkurenciją, pritraukti kuo daugiau užsienio tiekėjų, turėtų apsvarstyti galimybę pirkimo dokumentus parengti ir pateikti ne tik lietuvių, bet taip pat ir, pavyzdžiui, anglų kalba, nors PĮ ir nenustatyta tokios imperatyvios pareigos.

---

 

 

---