49 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Jeigu kaip kvietimas konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, pirkimo dokumentai paskelbiami kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip kvietimo pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo dieną. Pirkimo dokumentai taip pat gali būti paskelbti ir pirkėjo profilyje, tačiau ne anksčiau, negu jie paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų.
3. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami.
4. Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes:

1) jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežasties, perkantysis subjektas gali skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, ar kituose pirkimo dokumentuose (kai pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą) nurodyti, kad pirkimo dokumentai bus pateikiami kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) taikomi šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, ar kituose pirkimo dokumentuose (kai pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą) turi nurodyti keliamus konfidencialumo reikalavimus ir kaip galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.
6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.
7. Jeigu perkantysis subjektas rengia susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų, jis surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Informacija apie planuojamą susitikimą su tiekėjais ir po susitikimo parengtas protokolo išrašas paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

 

1. PĮ 49 straipsnio^[1] 1 dalyje yra reglamentuojama pirkimo dokumentų skelbimo tvarka ir momentas.

Pagal PĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (kurios išimtys nurodytos PĮ 49 straipsnio 4 dalyje) visi pirkimo dokumentai elektronine forma turi būti paskelbti CVP IS (detaliau apie CVP IS žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 4 dalies komentarą). Nurodytas reikalavimas yra betarpiškai susijęs ir kyla iš PĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija vyksta naudojantis CVP IS (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 1 dalies komentarą). Perkančiajam subjektui pirkimo dokumentus paskelbus CVP IS (bet ne anksčiau), papildomai pirkimo dokumentai gali būti skelbiami ir pirkėjo profilyje, t. y. perkančiojo subjekto interneto tinklalapyje bei kitais būdais. Pabrėžtina, kad nei PĮ 49 straipsniu, nei kitomis PĮ nuostatomis iš esmės neribojami pirkimo dokumentų skelbimo būdai po to, kai dokumentai yra paskelbiami CVP IS.

Pavyzdžiui, Europos Komisijos Aiškinamajame komunikate dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02) nurodyta, kad tinkamos ir dažniausiai naudojamos skelbimo priemonės yra, pavyzdžiui, internetas, šalies ar regiono laikraščiai, vietinės reikšmės priemonės – vietos laikraščiai, savivaldybės leidiniai ar net skelbimų lentos. Nurodytos priemonės pagal analogiją galėtų būti taikomos ir informacijos apie pirkimus skelbimui. Užtikrinant kuo didesnę pirkimo dokumentų sklaidą, siekiama informuoti ir sudominti kuo daugiau potencialių pirkimo dalyvių. Kuo didesnė pirkimo dokumentų sklaida ir prieinamumas, pasiekiamumas, tuo labiau prisidedama prie pirkimo atvirumo, skaidrumo užtikrinimo (detaliau apie skaidrumo principą žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) .

Pirkimo dokumentai CVP IS turi būti paskelbti kartu su skelbimu apie pirkimą ar kvietimu patvirtinti susidomėjimą arba kvietimu pateikti pasiūlymą. Kitaip tariant, jau nuo paskelbimo apie vykdomą pirkimą ir (ar) kvietimo patvirtinti susidomėjimą (pateikti pasiūlymą) išsiuntimo momento, tiekėjams turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su vykdomo pirkimo dokumentais, tokiu būdu užtikrinant tiek pirkimų skaidrumo, tiek tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų įgyvendinimą (detaliau apie pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principus žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą). Tuo atveju, jeigu kaip kvietimas konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą (detaliau žiūrėti PĮ 43 straipsnio komentarą), pirkimo dokumentai turi būti paskelbiami kaip galima greičiau (bet ne būtinai kartu su skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą) ir ne vėliau kaip kvietimo pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo dieną.

LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiųjų subjektų paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (detaliau žiūrėti PĮ 2 straipsnio 15 dalies komentarą)^[2]. Atsižvelgiant į tai, CVP IS kartu su pirkimo dokumentais turi būti paskelbti ir visi pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus. Pabrėžtina, kad pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus turi būti skelbiami taip, kad visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu, t. y. taip, kad apie pirkimo sąlygų paaiškinimus, patikslinimus būtų informuoti ne tik tie ūkio subjektai, kurie buvo prisijungę (priėmę kvietimą) prie konkretaus pirkimo, bet ir tie, kurie tokių veiksmų anksčiau atlikę nebuvo (detaliau žiūrėti PĮ 49 straipsnio 5 dalies komentarą). Priešingu atveju, perkančiajam subjektui neužtikrinus vienodo visų potencialių pirkimo dalyvių informavimo, yra pažeidžiami tiekėjų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) bei pirkimų skaidrumo principai.

 

2. PĮ 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CVP IS turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų. Neribota prieiga reiškia, kad bet kuriam suinteresuotam potencialiam tiekėjui turi būti suteikta galimybė susipažinti su paskelbtais pirkimo dokumentais ir tam neturi būti keliamos jokios papildomos sąlygos^[3]. Visapusė prieiga reiškia, kad visa su pirkimu susijusi informacija (visi pirkimo dokumentai) turi būti prieinami CVP IS ^[4]. Pabrėžtina, kad su reikalavimu užtikrinti visapusę pirkimo dokumentų prieigą CVP IS koreliuoja reikalavimas, kad patys pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (detaliau žiūrėti PĮ 48 straipsnio 4 dalies komentarą). Tiesioginė prieiga reiškia, kad visi pirkimo dokumentai turi būti paskelbti vienoje informacinėje sistemoje (CVP IS), nenukreipiant tiekėjų į jokias kitas papildomas informacines sistemas (tinklalapius)^[5]. Neatlygintina prieiga reiškia, kad tiekėjai turi turėti galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, paskelbtais CVP IS, nemokamai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad neribotos, visapusės, tiesioginės ir neatlygintinos prieigos prie paskelbtų dokumentų reikalavimai kartu suponuoja ir reikalavimą, jog prieiga būtų nepertraukiama, t. y. paskelbti pirkimo dokumentai būtų prieinami tiekėjams visą laiką bet kuriuo paros metu iki pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigos^[6].

PĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reguliavimu, kaip nurodyta pirmiau, yra siekiama užtikrinti pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principų (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimą bei maksimalią konkurenciją pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 3 dalies komentarą), sudarant galimybes visiems suinteresuotiems pirkimo dalyviams operatyviai ir be jokių apribojimų susipažinti su paskelbto pirkimo dokumentais ir jų pagrindu priimti sprendimą dėl dalyvavimo (nedalyvavimo) pirkime.

 

3. PĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviename skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami (detaliau apie skelbimo apie pirkimą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą bei skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą turinį žiūrėti PĮ 42, 43, 44 straipsnių komentarus). PĮ 49 straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant ir taikant su PĮ 49 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, turi būti pateikta nuoroda į CVP IS skiltį, kurioje yra patalpinti konkretaus pirkimo dokumentai. Nurodyto reikalavimo išimtys, kaip detalizuojama PĮ 49 straipsnio 4 dalies komentare, yra susijusios su negalėjimu pirkimo dokumentų paskelbti CVP IS.

 

4. PĮ 49 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta išimtis iš bendrosios pirkimo dokumentų skelbimo CVP IS taisyklės, kuri aiškinama siaurai. Komentuojamoje normoje yra pateiktas baigtinis sąrašas alternatyvių atvejų, kuomet pirkimo dokumentai gali būti neskelbiami CVP IS, tai: (1) atvejai, kai pirkimo dokumentai techniškai negali būti paskelbti CVP IS (detaliau žiūrėti PĮ 34 straipsnio 5 dalies komentarą) bei (2) atvejai, kai perkantysis subjektas siekia apsaugoti pirkimo dokumentuose esančią konfidencialią informaciją (detaliau žiūrėti PĮ 32 straipsnio 5 dalies komentarą).

PĮ 49 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kaip konkrečiai perkantysis subjektas turėtų tiekėjams pateikti pirkimo dokumentus, kurie negali būti skelbiami CVP IS. Būtent pats perkantysis subjektas sprendžia, kaip konkrečiai, kokiu būdu ir forma tiekėjai bus supažindinti su pirkimo dokumentais. Tačiau nurodytais atvejais perkantysis subjektas privalo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, nurodyti, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis (ypatingai, kuomet yra siekiama apsaugoti pirkimo dokumentuose esančią konfidencialią informaciją) ir kada tiekėjų susipažinimui bus pateikti pirkimo dokumentai.

Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai pirkimo dokumentai negali būti paskelbti, perkantysis subjektas tiekėjams pirkimo dokumentus pateikia pastariesiems to paprašius^[7]. Pabrėžtina, kad, nepaskelbus pirkimo dokumentų CVP IS, perkantysis subjektas, vadovaudamasi skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principais (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą), privalo užtikrinti, kad visi tiekėjai turėtų vienodas galimybes tinkamai ir laiku susipažinti su pirkimo dokumentais bei nei vienam tiekėjui nebūtų sudaromos palankesnės arba, atvirkščiai, mažiau palankios sąlygos.

 

5. PĮ 49 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkantįjį subjektą, prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Atitinkamai tiekėjų teisė suponuoja perkančiojo subjekto pareigą pateikti nurodytą informaciją. Komentuojama teisės norma aiškinama plečiamai ir koreliuoja su PĮ 29 straipsnyje įtvirtintais pirkimų principais ir tikslais (taip pat tiek, kiek tai susiję su tikslais, – PĮ 1 straipsnio 1 dalis). Perkantysis subjektas turi siekti, kad visos su pirkimu susijusios sąlygos (pirkimo dokumentų, jų priedų, kitos sąlygos ir reikalavimai) būtų vienodai aiškios ir suprantamos tiek pačiam perkančiajam subjektui, tiek ir tiekėjams (pirkimo dalyviams). Dėl to perkantysis subjektas turi pasinaudoti kiekviena galimybe, nepriklausomai nuo jos atsiradimo priežasties (tiekėjo (dalyvio) prašymas ar jo paties pastebėjimas ir pan.), paaiškinti sąlygas, jas patikslinti ir taip užtikrinti pirkimų principų ir tikslų įgyvendinimą, tačiau laikantis komentuojamame straipsnyje ir aktualios teismų praktikos nustatytų reikalavimų. Svarbu paminėti, kad, vertinant pirkimo dokumentų ir (arba) jų paaiškinimų tikslumą, svarbu laikytis pakankamai informuoto tiekėjo standarto: nurodytų su pirkimu susijusių dokumentų turinys turi būti toks, kad rūpestingas ir apdairus tiekėjas, veikiantis savo srities rinkoje ir būdamos jos profesionalus dalyvis, gebėtų suprasti pirkimo dokumentų reikalavimus ir pagal juos parengti konkurencingą pasiūlymą pirkime^[8].

Darsyk pabrėžtina, kad perkantysis subjektas turi teisę ne tik gavęs tiekėjų prašymą, bet taip pat ir savo iniciatyva pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, nors PĮ 49 straipsnio 5 dalyje tai tiesiogiai ir nenurodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek tiekėjai, tiek perkantieji subjektai yra profesionalūs pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiojo subjekto teisė neprašytam jas patikslinti. Dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems PĮ įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai^[9]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal PĮ 48 straipsnio 4 dalį būtent perkančiajam subjektui, o ne tiekėjams tenka pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas^[10]. Dėl to bendroji pareiga užtikrinti pirkimo dokumentų aiškumą, tikslumą išlieka būtent perkančiajam subjektui. Būtent perkantysis subjektas turi pareigą veikti aktyviai ir, matydamas, kad pirkimo sąlygos yra nepakankamai aiškios ir (ar) tikslios, privalo nurodytus trūkumus pašalinti. Teismų praktikoje pažymėta, kad perkantysis subjektas prieš tiekėją, nepaprašiusį jo patikslinti ar paaiškinti pirkimo sąlygų, negali tuo remtis, pateisindamas savo veiksmų neteisėtumą – netinkamų pirkimo sąlygų parengimą^[11].

Kita vertus, iš PĮ 49 straipsnio 5 dalies ir aktualios teismų praktikos kyla ir tiekėjų (pirkimo dalyvių) suinteresuotumas būti aktyviems bei siekti pirkimo sąlygų aiškumo, jeigu pirkimo dokumentų vertinimo ir (arba) pasiūlymų teikimo metu tiekėjai sprendžia, kad dokumentuose yra neaiškumų, dėl kurių tiekėjai negali pateikti konkurencingo pasiūlymo. Tiekėjas neturi teisės piktnaudžiauti teise, jis negali elgtis taip, kad, matydamas pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą), kurį jis galėjo (objektyvus kriterijus) ir turėjo (subjektyvus kriterijus) suprasti vertindamas pirkimo dokumentus prieš pateikiant pasiūlymą, jis nesiekia tokį neaiškumą išsiaiškinti, jį sąmoningai nutyli, o po to, kai jo pasiūlymas atmetamas, siekia panaudoti prieš perkantįjį subjektą, ginčydamas jo sprendimą.

Tokiu atveju teisė negali ginti nesąžiningo tiekėjo (pirkimo dalyvio). Būtent tokį tiekėjų sąžiningo ir aktyvaus elgesio aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje pirkimo stadijoje, kai perkantysis subjektas priima sprendimą (perkantysis subjektas įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkantysis subjektas tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos^[12]. Vis dėlto teismų praktikoje pripažinta, kad išimtiniais atvejais gali susiklostyti situacija, kai pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant jų neaiškumą) tik tada, kai, įvertinęs pasiūlymus, perkantysis subjektas pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus^[13], tačiau šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą^[14].

PĮ 49 straipsnio 5 dalyje nėra pateikta papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos samprata. Tačiau PĮ 49 straipsnio 5 dalį sistemiškai aiškinant su PĮ 2 straipsnio 15 dalimi, kurioje įtvirtinta pirkimo dokumentų samprata, darytina išvada, kad papildoma su pirkimo dokumentais susijusia informacija yra laikytini, įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimo dokumentų paaiškinimai, taip pat pirkimo dokumentų patikslinimai. Teisės doktrinoje papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija apibūdinama kaip bet kokia informacija, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo nurodyta pirkimų dokumentuose^[15].

PĮ 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija yra pateikiama, jeigu jos paprašoma laiku. Tačiau sąvoka laiku nėra apibūdinta ar detalizuota, kitaip tariant, nėra nurodyta, kada tiekėjai turi pateikti prašymą dėl papildomos informacijos, kad toks prašymas būtų laikomas pateiktu laiku. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad PĮ 49 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti terminai, kurių laikydamasis perkantysis subjektas turi pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, darytina išvada, kad tiekėjai prašymus dėl papildomos informacijos turi pateikti nepažeisdami nurodytų terminų. Teisės doktrinoje nurodoma, kad prašymas, pateiktas tokiu laiku, kad perkantysis subjektas turi galimybę jį įgyvendinti, t. y. pateikti prašomą papildomą informaciją, nepažeisdamas nustatytų terminų, laikytinas pateiktu tinkamu laiku^[16].

Perkančiajam subjektui tiekėjų prašymu ar savo iniciatyva paaiškinus, patikslinus pirkimo dokumentus, kaip jau nurodyta PĮ 49 straipsnio 1 dalies komentare, tokie pirkimo dokumentų paaiškinimai, patikslinimai turi būti paskelbti CVP IS, sudarant visiems tiekėjams vienodas galimybes su jais susipažinti. Reikalavimas, kad su pirkimo dokumentais susijusi papildoma informacija būtų prieinama visiems tiekėjams, reiškia, jog pirkimo sąlygų paaiškinimai, patikslinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus siunčiami ne tik klausimą pateikusiam (pirkimo sąlygų paaiškinimų paprašiusiam) tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiami CVP IS prie pirkimo dokumentų viešai, kad juos galėtų matyti prie pirkimo dar neprisijungę ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai.

Taip visiems ūkio subjektams sudaromos prielaidos dalyvauti pirkime (jei pratęsiamas pasiūlymų pateikimo terminas, o šių subjektų asmeninė padėtis ir siūlomas pirkimo objektas atitiko tiek ankstesnę, tiek pakeistą pirkimo sąlygų redakciją), be to, jiems suteikiamos realios galimybės kvestionuoti pirkimo sąlygų pakeitimą. Pirmiau nurodyta perkančiųjų subjektų pareiga ypač svarbi, keičiant tarptautinės vertės pirkimo sąlygas, nes užsienio tiekėjams susipažinti su kitoje valstybėje narėje paskelbtu pirkimu yra sudėtingiau nei nacionaliniams ūkio subjektams. Pažymėtina, kad tarptautinio pirkimo skelbime (Oficialiojo leidinio tekste) nesant nuorodos į tam tikrą konkurso sąlygą, tiek apie jos pirminę, tiek apie pakeistas versijas užsienio ar Lietuvos tiekėjai gali sužinoti pirkimo konkurso dokumentuose.^[17].

Siekiant užtikrinti pakankamą tiekėjų informavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, skaidrumo principo (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimą, PĮ 49 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad, išskyrus išimtinius atvejus, papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija tiekėjams turi būti pateikta, t. y. paskelbta CVP IS, ne vėliau kaip likus 6 (šešioms) dienoms (tarptautinio pirkimo vykdymo atveju) arba 4 (keturioms) dienoms (supaprastinto pirkimo vykdymo atveju) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Išimtiniais atvejais, t. y. atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais (detaliau žiūrėti PĮ 70 straipsnio 3 dalies komentarą) informacijos pateikimo terminas yra 4 (keturios) dienos (tarptautinio pirkimo atveju) arba 3 (trys) dienos (supaprastinto pirkimo atveju) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 53 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, dviem atvejais: pirma, jeigu papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija yra pateikiama nesilaikant PĮ 49 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku; antra, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Pažymėtina, kad perkantysis subjektas, net ir laiku, t. y. nepraleidžiant PĮ 49 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų, pateikęs papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, net, jei tokia informacija nėra daromi reikšmingi pirkimo dokumentų pakeitimai, atsižvelgdamas į tokios informacijos pobūdį ir svarbą tiekėjų pasiūlymų rengimui, turi teisę pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti bei pateikti pasiūlymus.

Pasiūlymų pateikimo terminas, kaip toks, yra susijęs ir su konkurencijos užtikrinimu pirkime bei tuo pačiu siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Kuo ilgesnis pasiūlymų pateikimo terminas, ypatingai, terminas, likęs po pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo, tuo daugiau galimybių tiekėjai turi tinkamai ir laiku parengti bei pateikti pasiūlymus. Tuo tarpu teismų praktikoje išaiškinta, kad didesnis dalyvių skaičius pirkime, t. y. platesnė konkurencija visada užtikrina galimybes gauti mažesnes pasiūlymų kainas bei užtikrinti racionalų perkančiojo subjekto lėšų panaudojimą^[18].

Ypatingai pabrėžtina, kad papildomai su pirkimo dokumentais susijusiai informacijai, t. y. pirkimo dokumentų paaiškinimams, patikslinimams, yra keliami ne tik jų paskelbimo laiko ir būdo, bet taip pat ir turinio reikalavimai. Nepriklausomai nuo to, ar pirkimo dokumentų paaiškinimų, patikslinimų prašo tiekėjai, ar pirkimo dokumentai yra aiškinami, tikslinami perkančiojo subjekto iniciatyva, jų turiniui yra keliamas esminis reikalavimas – paskelbto pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkantysis subjektas apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jis negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai^[19].

Be to, perkantysis subjektas, laikydamasis iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad sąlygų modifikavimu siekiama ištaisyti jų ydingumą, nes priešingu atveju jis įstatyme įtvirtintą reguliavimą pažeidžia du kartus: tiek iš pradžių nustatydamas neteisėtas pirkimo sąlygas, tiek vėliau jas neteisėtai keisdamas^[20].

Tiek ESTT praktikoje iki 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo Borta byloje^[21] priėmimo, tiek kasacinio teismo praktikoje buvo laikomasi griežtos pozicijos, kad vykstant pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame pirkimo konkurse^[22].

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas, jau paskelbus apie pirkimą, iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendime Borta^[23], iš dalies netiesiogiai pakeisdamas iki tol formuotą praktiką, atsižvelgdamas į išaiškinimus, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pasiūlymo duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba, siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl tokios klaidos kreipiamasi į visus ją padariusius dalyvius^[24], pripažino, kad perkančiajam subjektui, paskelbusiam vykdomo pirkimo sąlygas, taip pat turi būti leidžiama daryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, nepriklausomai nuo keičiamų sąlygų pobūdžio. T. y. ESTT pripažino, kad paskelbtos pirkimo sąlygos, įskaitant esmines pirkimo sąlygas, gali būti keičiamos. Remiantis ESTT išaiškinimais sprendime Borta, kasacinio teismo praktika^[25] imta formuoti ta pačia linkme. Tačiau tiek pagal ESTT, tiek pagal LAT praktiką keičiant (tikslinant) jau paskelbto pirkimo sąlygas, privalo būti paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Nediskriminavimo ir vienodo požiūrio, skaidrumo principų reikalavimų įgyvendinimas yra užtikrinamas tuo atveju, kai perkantysis subjektas, keisdamas jau paskelbtas pirkimo sąlygas, laikosi trijų sąlygų – vadinamųjų Borta kriterijų:

1) Pirma, atitinkami paskelbtų pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai dėl pirkimo sąlygų pakeitimų iš esmės pasikeičia pirkimo pobūdis, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių, taip pat po pirkimo sąlygų pakeitimų tiekėjams nebekeliamas reikalavimas turėti tam tikrą leidimą ar licenciją tam tikros veiklos vykdymui.

Leistinumas keisti pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau teisiškai, o ne faktiškai, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius^[26]. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų; pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo^[27].

Kai pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, teisiškai laikytina, kad toks pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Kitaip tariant, pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai perkantysis subjektas pirkimo sąlygų reikalavimus ne švelnina, bet griežtina, nėra pagrindo spręsti, kad dėl pirkimo sąlygų pakeitimo (patikslinimo) į pirkimą būtų pritraukti nauji dalyviai^[28].

Taigi nuo šalių ginčo išsprendimo Borta byloje ESTT ir LAT praktika pasikeitė tuo aspektu, kad vertinama ne tai, ar pati keičiama (tikslinama) pirkimo sąlyga yra esminė, o ar jos pakeitimas pagal pirmiau pristatytą vertinimo modelį yra esminis. Esmingai gali kisti bet kuri pirkimo sąlyga, jei dėl jos potencialiai gali atsirasti papildomų ūkio subjektų.

2) Antra, apie pirkimo sąlygų pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta. Kitaip tariant, antrasis Borta kriterijus susijęs su tinkamu pirkimo sąlygų patikslinimu (išviešinimu), kaip tai nurodyta anksčiau dėl tinkamo visų tiekėjų informavimo. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai apie pirkimo sąlygų tikslinimą, aiškinimą tiesiogiai informuojami tik kvietimą dalyvauti priėmę tiekėjai. Tuo tarpu ne visada vienu metu tikslinamos sąlygos įtvirtinamos ir skelbime apie pirkimą, ir pirkimo procedūrų vykdymą reguliuojančiuose dokumentuose. Kitaip tariant, tokiais atvejais visi suinteresuoti subjektai, kurie nėra priėmę kvietimo dalyvauti pirkime ir dėl to nėra tiesiogiai informuojami apie pirkimo sąlygų tikslinimą, gali apie tai sužinoti atskirai analizuodami pirkimo dokumentus ir pasitikrindami, ar pirkimo sąlygos nebuvo tikslintos. Tačiau tokia situacija neabejotinai lemia skirtingas tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti pirkime, ir kitų suinteresuotų subjektų galimybes tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu susipažinti su pirkimo sąlygų patikslinimais ir (ar) pakeitimais. Dėl to perkantieji subjektai, keisdami pirkimo sąlygas, ypatingą dėmesį turėtų skirti, įskaitant, bet neapsiribojant, tokių pakeitimų tinkamam paskelbimui ir išviešinimui.

Tačiau pabrėžtina, kad ESTT sprendime Borta vertinta, kad pranešimas apie pirkimo sąlygų pakeitimus pateikiamas pakankamai informuotiems ir įprastai rūpestingiems tiekėjams. Šiuos kriterijus atitinka ne tik perkančiųjų subjektų pranešimas apie pakeitimus, bet ir ūkio subjektų, gavusių pirminę informaciją (signalą), domėjimasis, kaip konkrečiai pirkimo sąlygos pakito. Taigi, ypač tais atvejais, kai keičiamos tarptautinio pirkimo sąlygos, kurios nebuvo konkrečiai išviešintos skelbime apie pirkimą Oficialiajame leidinyje, tinkamu ūkio subjektų informavimu bus laikytinas paskelbimas apie padarytą sąlygų patikslinimą, dėl kurio konkrečiai turėtų aiškintis patys tiekėjai.

3) Trečia, pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus. Pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pakeitimai yra svarbūs, reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir būtų pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Pažymėtina, kad ESTT sprendime Borta pasiūlymo termino pratęsimo nevertino kaip absoliučios perkančiųjų subjektų pareigos, o šią susiejo su atitinkamomis aplinkybėmis, įskaitant, su pakeitimų svarba. Šiuo atveju (aspektu) svarbu vadovautis proporcingumo principu (PĮ 29 straipsnio 1 dalis).

Taigi, jeigu perkančiojo subjekto pateikti pirkimo dokumentų (sąlygų) paaiškinimai, patikslinimai, pakeitimai atitinka nurodytus Borta kriterijus, pirkimo procedūros yra toliau tęsiamos ir vykdomos pagal patikslintas ir (arba) pakeistas pirkimo sąlygas. Tačiau tuo atveju, jeigu perkančiojo subjekto atlikti pirkimo dokumentų patikslinimai, pakeitimai neatitinka Borta kriterijų, pirkimas negali būti toliau vykdomas pagal neteisėtai pakeistas pirkimo sąlygas, dėl to pakeitimų turi būti atsisakoma^[29] ir pirkimas tęsiamas pagal pirmines sąlygas (arba atliekamas pakartotinis pirkimo sąlygų keitimas ar netinkamai atliktų pakeitimų korektūra). Vis dėlto tuo atveju, jeigu pakeitimais, patikslinimais buvo siekiama pašalinti pirminių sąlygų neteisėtumą (pavyzdžiui, neaiškumą), konstatavus, kad pakeitimai, patikslinimai neatitinka Borta kriterijų, pirkimas turi būti nutrauktas, kadangi negali būti vykdomas pagal neteisėtas pirmines sąlygas. Pabrėžtina, kad Borta kriterijai yra aktualūs ir šalims siekiant kilusį ginčą baigti taikos sutartimi, nes perkantysis subjektas ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ieškovui negali daryti tokio pobūdžio nuolaidų, jei jos neatitiktų Borta kriterijų^[30].

 

6. PĮ 49 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto, patikslinusio pirkimo skelbimuose nurodytą (skelbiamą) informaciją (detaliau apie informaciją, kuri turi būti nurodoma skelbimuose apie pirkimus, žiūrėti PĮ 47 straipsnio komentarą), pareiga užpildyti ir CVP IS paskelbti klaidų ištaisymo skelbimus. VPT yra parengusi ir paskelbusi pranešimą dėl klaidų ištaisymo skelbimo pildymo, kuriame, be kita ko, siekiant aiškumo pateikti ir klaidų ištaisymo skelbimo pildymo pavyzdžiai^[31]. Klaidų ištaisymo skelbimai turi būti skelbiami tokia pačia tvarka, kaip ir skelbimai apie pirkimą (detaliau apie skelbimų rengimo ir paskelbimo tvarką žiūrėti PĮ 47 straipsnio komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažos vertės pirkimų atveju nurodytų skelbimų pildyti ir skelbti nereikia.

 

7. PĮ 49 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto teisė rengti susitikimą su tiekėjais dėl viešojo pirkimo dokumentų. Nurodytoje PĮ normoje nereglamentuojama, ar perkantysis subjektas susitikimą dėl pirkimo dokumentų turėtų rengti su visais tiekėjais vienu metu, ar su kiekvienu tiekėju atskirai. PĮ 49 straipsnio 7 dalyje taip pat nereglamentuojama, kokiais konkrečiai atvejais gali būti rengiamas nurodytas susitikimas, todėl tai yra išimtinai perkančiojo subjekto diskrecijai priklausantys klausimai. Jeigu perkantysis subjektas nusprendžia rengti susitikimą su tiekėjais, perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad apie tokį susitikimą būtų informuoti visi potencialūs viešojo pirkimo dalyviai, dėl to, praktikoje, įprastai jau viešojo pirkimo sąlygose yra nurodoma, ar bus rengiamas susitikimas su tiekėjais. Siekiant užtikrinti maksimalų viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir tiekėjų lygiateisiškumą (detaliau žiūrėti PĮ 29 straipsnio 1 dalies komentarą), perkantysis subjektas privalo parengti susitikimo protokolą, jame užfiksuodamas visus susitikimo metu pateiktus klausimus dėl pirkimo dokumentų ir atsakymus į juos. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiojo subjekto rengiamame susitikime gali dalyvauti ne visi suinteresuoti viešojo pirkimo dalyviai, pavyzdžiui, tiekėjai apie vykdomą pirkimą gali sužinoti jau po perkančiojo subjekto surengto susitikimo, perkantysis subjektas susitikimo protokolo išrašą privalo paskelbti CVP IS.

---

 

 

---