85 straipsnis. Skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų bendrai atliekamas pirkimas

1. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali atlikti bendrus pirkimus bet kuriuo iš šiame straipsnyje nurodytų atvejų.

2. Perkančiosios organizacijos neturi teisės atlikti bendro pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo ar kitų valstybių narių, kurių perkančiosios organizacijos kartu atlieka bendrą pirkimą, teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taikymo.

3. Perkančiosios organizacijos gali naudotis kitoje valstybėje narėje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

4. Centrinė perkančioji organizacija centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas teikia vadovaudamasi valstybės narės, kurioje ji veikia, teisės aktų nuostatomis. Valstybės narės, kurioje veikia centrinė perkančioji organizacija, teisės aktų nuostatos taip pat taikomos:

 

1) dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudaromai pirkimo sutarčiai;

2)  atnaujintam tiekėjų varžymuisi pagal preliminariąją sutartį;

3) tiekėjams, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, vykdysiantiems atitinkamą užduotį, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 arba 3 punktu.

 

5. Kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali:

 

1) sudaryti vieną pirkimo sutartį;

2) sudaryti bendrą preliminariąją sutartį;

3) pirkimus atlikti taikydamos dinaminę pirkimo sistemą;

4) sudaryti sutartis preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.

 

6. Tuo atveju, kai nėra tarp valstybių narių sudaryto tarptautinio susitarimo, reguliuojančio būtinus elementus, pačios perkančiosios organizacijos, norinčios kartu atlikti bendrą pirkimą, pasirašo susitarimą, kuriame nustato:

 

1) šalių atsakomybę ir taikytinas valstybių narių nacionalinių teisės aktų nuostatas. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta kiekvienos bendrame pirkime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos atsakomybė ir taikytinos nacionalinių teisės aktų nuostatos;

2) pirkimo procedūrų vidinį organizavimą, įskaitant procedūrų valdymą, numatomų pirkti prekių, paslaugų ar darbų pasiskirstymą, pirkimo ar preliminariųjų sutarčių sudarymą.

 

7. Laikoma, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytame susitarime dalyvaujanti perkančioji organizacija, įsigydama prekių, paslaugų ar darbų iš perkančiosios organizacijos, atsakingos už pirkimo procedūros atlikimą, įvykdo šiame įstatyme nustatytas pareigas.

 

8. Kai kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos įsteigia bendrą subjektą, įskaitant ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ar kitus pagal Europos Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi įsteigto subjekto kompetentingo valdymo organo sprendimu, sutaria dėl vienos iš valstybių narių nacionalinių pirkimų taisyklių taikymo šia tvarka:

 

1) taikomos valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruota buveinė, nacionalinių teisės aktų nuostatos. Šis susitarimas gali būti neterminuotas, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotas – tam tikrų rūšių pirkimų arba vieno ar kelių atskirų pirkimų atveju;

2) taikomos valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Komentuojamame VPĮ 85 straipsnyje^[1] įtvirtintos perkančiųjų organizacijų, kurių buveinės yra ir kurios savo veiklą vykdo skirtingose valstybėse, kartu atliekamų viešųjų pirkimų bei pirkimų iš kitos valstybės centrinės perkančiosios organizacijos galimybės ir bendradarbiavimo tvarka.

Bendras pirkimas reiškia situaciją, kai dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų vykdo pirkimo procedūrą kartu (detaliau žiūrėti VPĮ 84 straipsnio komentarą). Pagrindinė šios specifinės procedūros savybė yra ta, kad tik vienas konkursas skelbiamas visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų vardu^[2]. Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai, viena vertus, gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbams, prekėms ar paslaugoms pirkti, o tokį pirkimą vykdys kelios perkančiosios organizacijos, kiekvienai vykdant atskirą pirkimo procedūrą. Kita vertus, galima padėtis, kai atitinkamos perkančiosios organizacijos bendrai vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdamos kartu arba patikėdamos vienai perkančiajai organizacijai valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų organizacijų vardu^[3].

Bendras pirkimas savaime neturi jokio tarpvalstybinio elemento ir taikomas VPĮ 84 straipsnis. Tam, kad būtų bendras tarpvalstybinis viešasis pirkimas, konkrečioje pirkimo procedūroje turi dalyvauti perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių narių, suskirstydamos savo reikalavimus ir veikdamos kartu sudarant sutartį^[4].

Bendriems pirkimams, turintiems tarpvalstybinį elementą, būdinga chronologinė seka^[5]:

- Pasirengimo konkursui etapas: pagrindinis dėmesys skiriamas sprendimų priėmimo procesui prieš įgyvendinant tarpvalstybinį bendrą pirkimą (perkamo objekto apibrėžimas, sprendimas įgyvendinti pirkimus kartu, susitarimo sudarymas, taikomos teisės nustatymas, darbų pasiskirstymas, pirkimo dokumentų parengimas, pirkimo organizavimas);

- Konkurso etapas: dėmesys sutelkiamas į klausimus, kylančius įgyvendinant tarpvalstybinį bendrą pirkimą (komisijos sandara, sprendimų priėmimas, atsakomybė už priimamus sprendimus);

- Laimėtojo paskelbimo ir sutarties vykdymo etapas: dėmesys sutelkiamas į viešųjų pirkimų sutarties vykdymo klausimus (sutarties šalių atsakomybę, taikytiną teisę, vykdymo vietą).

VPĮ 85 straipsniu siekiama sumažinti teisines ir praktines kliūtis, kurios kyla dėl ES valstybių narių teisės sistemų ypatumų^[6].

VPĮ 85 straipsnio tikslas yra nustatyti naujas bendro tarpvalstybinio pirkimo taisykles, kad perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau bendradarbiauti ir būtų geriau išnaudojami vidaus rinkos privalumai atveriant prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams tarptautines verslo galimybes^[7]. Taip pat VPĮ 85 straipsniu siekiama papildyti, patikslinti Roma I taikymo taisykles.

Praktikoje^[8] išskiriami ir kiti bendro tarpvalstybinio pirkimo privalumai:

• mažesnės kainos dėl masto ekonomijos;
• administracinių kaštų sumažinimas;
• aplinkosaugos kriterijų lengvesnis įtvirtinimas bei įgyvendinimas pirkime;
• naujų prekių pristatymas į konkrečią ES valstybės narės rinką;
• inovatyvių produktų kūrimo skatinimas.

Taikant bendrą tarpvalstybinį pirkimą susiduriama su šiais sunkumais:

• teisinis sudėtingumas, susijęs su nacionaliniais viešųjų pirkimų įstatymais ir sutarčių nuostatomis, taip pat konkrečius produktus reglamentuojantys teisės aktai;
• nelanksti rinkos struktūra ir kainų politika;
• sudėtingos ar novatoriškos prekės ar paslaugos, kurias sunku standartizuoti;
• Partnerių koordinavimas;
• Kalba;
• Bendravimas su galutiniais vartotojais;
• El. viešųjų pirkimų priemonės, nes jos sukurtos atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus.

Siekiami VPĮ 85 straipsnio tikslai tiesiogiai priklauso nuo:

• tinkamų partnerių, kurie būtų pasiryžę pasiekti gerų rezultatų;
• patikimo projekto valdymo;
• rinkų, į kurias buvo kreiptasi, ir tarpvalstybinių bendrų pirkimų pripažinimo;
• pažangios ir gerai parengtos viešųjų pirkimų strategijos^[9].

Taigi, siekiant tinkamai pasiekti bendrų tarpvalstybinių pirkimų tikslų bei išvengti susiklostančių sunkumų, VPĮ 85 straipsnyje įtvirtinti metodai (būdai), kuriuos gali taikyti perkančiosios organizacijos, organizuodamos tarpvalstybinius bendrus pirkimus, kiekvieno iš nurodytų būdu įgyvendinimo bendrosios taisyklės.

VPĮ 85 straipsnyje reguliuojami trys metodai (būdai), kurie gali būti laisvai pasirenkami^[10]:

• bendras pirkimas, kurį atlieka perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 5-7 dalies komentarą);
• pirkimas iš centrinės perkančiosios organizacijos, veikiančios kitoje valstybėje (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 3-4 dalies komentarą);
• bendras pirkimas per bendrai įsteigtą juridinį asmenį (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 8 dalies komentarą).

Kaip nurodyta VPĮ 84 straipsnio komentare, bendro pirkimo procedūros negalima sutapatinti su Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnyje įtvirtinta viešojo – viešojo sektoriaus partneryste, kuri Lietuvoje pagal įstatymą netaikytina (detaliau žiūrėti VPĮ 10 straipsnio komentarą).

 

1. VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje reguliuojama teisė skirtingų ES valstybių narių perkančiosioms organizacijoms atlikti bendrus tarpvalstybinius pirkimus.

VPĮ 85 straipsnio taikymui yra būtinas tarptautinis elementas, t. y. VPĮ 85 straipsnyje nustatytais metodais (būdais) gali pasinaudoti perkančiosios organizacijos (detaliau dėl perkančiosios organizacijos statuso žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą), kai bent viena perkančioji organizacija įsteigta ir veikia kitoje valstybėje narėje, kitaip sakant, pirkime turi dalyvauti mažiausiai dviejų skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos.

Kita valstybė narė turi būti suprantama kaip Europos Sąjungos valstybė narė, todėl VPĮ 85 straipsnis netaikomas, kai perkančioji organizacija veikia valstybėje, nepriklausančioje Europos Sąjungai.

VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendro tarpvalstybinio pirkimo organizavimo metodų (būdų) sąrašas yra baigtinis, o perkančiosios organizacijos turi diskreciją pasirinkti bendrą pirkimą, kurį atlieka perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 5-7 dalies komentarą), ar pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos, veikiančios kitoje valstybėje (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 3-4 dalies komentarą), ar bendrą pirkimą per bendrai įsteigtą juridinį asmenį. Kita vertus, nei vienas iš metodų (būdų) neturi prioriteto prieš kitus ir perkančiosios organizacijos turi laisvę pasirinkti joms tinkamiausią.

 

2. VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas vykdyti viešuosius pirkimus, vadovaujantis VPĮ 85 straipsnio būdais, siekiant išvengti konkrečios valstybės narės teisės aktų taikymo.

Perkančiosios organizacijos neturi teisės atlikti bendro pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ ar kitų ES valstybių narių, kurių perkančiosios organizacijos kartu atlieka bendrą pirkimą, teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taikymo, pavyzdžiui, skaidrumo reikalavimo ir dokumentų pateikimo tiekėjams reikalavimo^[11]. Tai aktualu, kai valstybės narės turi teisę neįtvirtinti konkrečios Direktyvos 2014/24/ES normos ar objektyviai jos nėra įtvirtinusi ir tokiu teisiniu reguliavimu pasinaudoja perkančiosios organizacijos, bendrai atlikdamos viešuosius pirkimus ir pasirinkdamos mažiau varžančias procedūras.

 

Pavyzdys

Lenkijos ir Lietuvos perkančiosios organizacijos pasirinko taikyti Lenkijos viešųjų pirkimų teisės normas, kadangi Lenkijos viešųjų pirkimų teisėje yra papildoma išimtis, kuomet nereikia taikyti griežtų viešųjų pirkimų procedūrų ir terminų dėl nacionalinės svarbos projektų. Lenkijos ir Lietuvos perkančiosios organizacijos būtent siekia, kad jų projektas būtų tokiu pripažintas ir, taikant Lenkijos viešųjų pirkimų teisę, būtų pritaikyta nurodyta išimtis ir nevykdomas pirkimas pagal standartinius pirkimų būdus.

 

3. VPĮ 85 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybė perkančiosioms organizacijoms naudotis kitos ES valstybės narės centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.

VPĮ 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš kitos valstybės narės centrinės perkančiosios organizacijos. Analogiškai kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos turi galimybę įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų centrinių perkančiųjų organizacijų, pavyzdžiui, iš CPO.LT (detaliau apie centrines perkančiąsias organizacijas žiūrėti VPĮ 82 straipsnio komentarą).

Kitų valstybių narių centrinių perkančiųjų organizacijų veikla ir viešųjų pirkimų vykdymo tvarka reglamentuojama jų kilmės valstybių narių teisės aktais.

Pažymėtina, kad VPĮ 85 straipsnio 3 dalyje nėra leistina pasinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos teikiamomis pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugomis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą), todėl galima naudotis tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklos paslaugomis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 2 dalies komentarą).

 

4. VPĮ 85 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta centrinės perkančiosios organizacijos paslaugų teikimo kitų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms tvarka ir sąlygos.

VPĮ 85 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad centrinės perkančiosios organizacijos vykdo centrinę viešųjų pirkimų veiklą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 2 dalies komentarą) pagal tos valstybės narės teisės aktus, kurioje yra įsteigta centrinė perkančioji organizacija, nepaisant to, jog prekes, paslaugas ir darbus gali įsigyti kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos, kurių pirkimus reguliuoja būtent tų valstybių narių teisės aktai. Tai reiškia, kad taikomos teisės normos yra privalomos ir perkančiosios organizacijos negali susitarti su centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis dėl kitų valstybių narių teisės normų taikymo, priešingai negu VPĮ 85 straipsnio 6 dalies 1 punkto atveju (detaliau žiūrėti VPĮ 85 straipsnio 6 dalies 1 punkto komentarą)^[12].

 

Pavyzdys

Lenkijos perkančioji organizacija siekia įsigyti kanceliarines prekes per Lietuvos centrinės perkančiosios organizacijos sukurtą dinaminę pirkimo sistemą. Tokiu atveju dinaminės pirkimo sistemos procedūroms ir kvietimui pagal dinaminę pirkimo sistemą yra taikomas VPĮ, o ne Lenkijos viešųjų pirkimų teisės aktai.

 

Papildomai VPĮ 85 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne tik centrinės perkančiosios organizacijos veikla, tačiau taip pat dalis kitų valstybių narių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų procedūrų veiksmų turi būti atliekami pagal valstybės narės, kurioje veikia centrinė perkančioji organizacija, teisės aktų nuostatas. VPĮ 85 straipsnio 4 dalyje pateikiamas baigtinis tokių procedūrų sąrašas:

• dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą);
• atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąją sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio komentarą);
• tiekėjams, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, vykdysiantiems atitinkamą užduotį, nustatyti vadovaujantis VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 1 arba 3 punktu (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų komentarą).

5. VPĮ 85 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo galimybė.

VPĮ 85 straipsnio 5 dalies reguliavimas reiškia, kad nėra būtina prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš kitoje valstybėje narėje veikiančių centrinių perkančiųjų organizacijų, o perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai bendradarbiauti. Taip pat bendradarbiauti gali ir centrinės perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, buvo vykdomas HAPPI projektas, kai centrinės perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių narių vykdė tarpvalstybinius bendrus pirkimus inovaciniams produktams, skirtiems sveikatos sričiai, t. y. senstančios visuomenės narių paskirstymo sveikatos priežiūros įstaigoms visoje Europos Sąjungoje, įsigyti^[13].

Skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali:

• sudaryti vieną pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties (detaliau dėl viešojo pirkimo sutarties sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 43 punkto komentarą) šalimis gali būti ne viena perkančioji organizacija, tačiau kelios perkančiosios organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse;
• sudaryti bendrą preliminariąją sutartį. Tai reiškia, kad preliminariosios sutarties (detaliau dėl preliminariosios sutarties sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 27 punkto, 78 straipsnio komentarą) šalimis gali būti ne viena perkančioji organizacija, tačiau kelios perkančiosios organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse. Tai praktikoje dažniausiai taikomas modelis, kadangi jo pagrindu perkančiosios organizacijos gali sudaryti atskiras pagrindines sutartis, pavyzdžiui, jau nurodytas HAPPI projektas^[14];
• pirkimus atlikti taikydamos dinaminę pirkimo sistemą. Tai reiškia, kad tiekėjai dalyvauja dinaminėje pirkimo sistemoje, sudarytoje kelių perkančiųjų organizacijų, veikiančių skirtingose valstybėse narėse (detaliau dėl dinaminės pirkimo sistemos detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą);
• sudaryti sutartis preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties, kuri sudaroma po atnaujinto varžymosi pagal preliminariojoje sutartyje ir VPĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 5 dalies komentarą), arba po konkrečių pirkimų dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, VPĮ 79 straipsnio 9 dalies pagrindu, vykdymo (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 9 dalies komentarą), šalimis gali būti ne viena perkančioji organizacija, tačiau kelios perkančiosios organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse. Tai taip pat reiškia, kad perkančioji organizacija gali pasinaudoti kitos valstybės narės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema netgi tais atvejais, kai perkančioji organizacija nėra centrinė perkančioji organizacija^[15].

6. VPĮ 85 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintos taisyklės, kada skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti bendrus viešuosius pirkimus.

VPĮ 85 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti 2 atvejai, kai skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali vykdyti bendrus viešuosius pirkimus:

1) tarp valstybių narių yra sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriame yra sureguliuoti bendrų viešųjų pirkimų vykdymo elementai^[16];

2) tarp skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų sudarytas susitarimas, kuriame yra sureguliuoti bendrų viešųjų pirkimų vykdymo elementai^[17]. Tai taikoma tais atvejais, kai tarptautiniame susitarime nėra aptartų viešųjų pirkimų taisyklių ar kai iš viso nėra sudarytas tarptautinis susitarimas.

Taigi, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos negali bet kokiomis priemonėmis vykdyti bendrų viešųjų pirkimų, o tam turi būti sudarytas formalus tarptautinio pobūdžio susitarimas (tarp valstybių narių arba tarp perkančiųjų organizacijų).

Susitarimuose turėtų būti detalizuoti bent šie aspektai^[18]:

• bendros veiklos priežastys ir tikslai, t. y. kodėl pirkimas atliekamas bendrai, kokia nauda, vykdant bendrą tarpvalstybinį pirkimą;
• dalyvaujančių perkančiųjų pavadinimai ir kiti rekvizitai;
• įsigyjamas produktas (-ai) / paslauga (-os) (galbūt nurodant kiekį);
• procedūra, kurią reikia atlikti;
• pavedimas pagrindiniam susitarimo partneriui atlikti procedūras (jeigu taip susitariama);
• perkančiųjų organizacijų pareigos rengiant pirkimo dokumentus, vykdant pirkimo procedūras.

Priklausomai nuo perkančiųjų organizacijų susitarimo, tarpvalstybinius bendrus pirkimus galima skirstyti į dvi grupes:

- labiau centralizuotus. Tokiu atveju pirkimo dokumentų projektą parengti pavedama pagrindiniam partneriui, kuris pateikia projektą kitų partnerių įvertinimui, tuomet galutinį variantą patvirtina pagrindinis partneris. Pirkimo pasiūlymų vertinimą pagal suderintą tvarką atlieka pagrindinis partneris;

- labiau decentralizuotus. Tokiu atveju kiekvienas susitarimo partneris prisideda prie pirkimo dokumentų projekto rengimo (pavyzdžiui, suformuojamas komitetas ar komisija iš visų partnerių) ir patvirtina galutinius pirkimo dokumentus. Pirkimo komisiją tuomet siūloma sudaryti iš visų partnerių atstovų ir ši pirkimo komisija atlieka pasiūlymų vertinimą.

VPĮ 85 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyti būtini susitarimų elementai, t. y.:

1) VPĮ 85 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad susitarime turi būti įtvirtinta šalių atsakomybė ir taikytinos valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatos.

Susitarimo šalys (perkančiosios organizacijos) turi teisę paskirti pagrindinį partnerį, kuris būtų atsakingas už pirkimo vykdymą^[19]. Taip pat susitariama, kokias konkrečias funkcijas atliks kiekvienas susitarimo partneris, pavyzdžiui, HAPPI projekte Prancūzijos centrinė perkančioji organizacija buvo atsakinga už administracinį darbą (faktinį procedūrų vykdymą), tačiau kiti partneriai prisidėjo prie techninės specifikacijos rengimo, pateikė informaciją apie valstybėse narėse taikomas imperatyviąsias teisės normas, buvo sudarytas bendras visų partnerių komitetas, kuris rengė bendrus pirkimo dokumentus^[20].

Perkančiosios organizacijos turi pasirinkti vienos iš valstybių narių, kurių perkančiosios organizacijos dalyvauja susitarime, teisės normas, kurios taikytinos bendrai vykdomiems viešiesiems pirkimams (paprastai tai būna tos perkančiosios organizacijos valstybės teisės normos, kuri yra paskiriama pagrindiniu partneriu, kuris vykdys pirkimo procedūras)^[21].

Tai reiškia, kad tais atvejais, kai bendrus pirkimus ketina vykdyti Ispanijos ir Italijos perkančiosios organizacijos, jos negali pasirinkti taikyti Vokietijos viešųjų pirkimų teisės. Tokia taisyklė įtvirtinta, atsižvelgiant į VPĮ 85 straipsnio 2 dalies draudimą taikyti VPĮ 85 straipsnio normas, siekiant išvengti nacionalinės teisės taikymo. Kita vertus, jeigu pagal VPĮ 85 straipsnio 6 dalies 2 punktą perkančiosios organizacijos pasiskirsto funkcijas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų etapus ar atskirų sutarčių sudarymą, tuomet kiekvienam atskiram etapui, funkcijai ar sutarčiai gali būti taikomos skirtingų valstybių narių teisės normos. Pavyzdžiui, minėtame HAPPI projekte buvo sudaryta preliminarioji sutartis pagal Prancūzijos teisę, tačiau atnaujinti varžymaisi buvo atliekami pagal tos valstybės teisę, kurios valstybės perkančioji organizacija atliko atnaujintą varžymąsi^[22].

VPĮ 85 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta taisyklė, kad turi būti taikomos konkrečios iš susitariančių perkančiųjų organizacijų valstybių narių viešųjų pirkimų teisės normos, nereiškia, kad sudaromai viešųjų pirkimų sutarčiai negali būti taikoma kitos konkrečios teisės normos, pavyzdžiui, tiekėjo, kuris laimėjo pirkimą, valstybės teisės normos. Nepaisant to, kokios valstybės materialioji teisė pasirinkta, turi būti užtikrinti Europos Sąjungos reguliuojami pirkimo sutarčių aspektai, pavyzdžiui, dėl ribojimo keisti viešojo pirkimo sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą).

 

Pavyzdys

Sudaromas susitarimas tarp AB LITGRID ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. (Lenkijos perkančioji organizacija) dėl povandeninės Lenkijos – Lietuvos HVDC jungties (Harmony link) statybos. Susitarimo šalys nusprendė, kad būtent Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. vykdys visus viešuosius pirkimus, kurie yra skirti bendriems perkančiųjų organizacijų poreikiams, bendram projekto suderinamumui, o tie pirkimai, kurie būtini tik konkrečiai valstybei (konkrečios perkančiosios organizacijos poreikiams), bus vykdomi atskirai. Kai vykdomi bendri pirkimai yra taikoma Lenkijos viešųjų pirkimų teisė. Nepažeidžiant nurodytos taikytinos teisės, AB LITGRID turi aktyviai dalyvauti rengiant pirkimo dokumentus bei nurodyti imperatyviąsias teisės normas, kurios bus taikomos sutarties vykdymo metu (tai sutarties daliai, kuri bus vykdoma Lietuvos teritorijoje).

 

2) pirkimo procedūrų vidaus organizavimas, įskaitant procedūrų valdymą, numatomų pirkti prekių, paslaugų ar darbų pasiskirstymą, pirkimo ar preliminariųjų sutarčių sudarymą. Kitaip sakant, perkančiosios organizacijos turi pasiskirstyti, kuri iš perkančiųjų organizacijų atliks viešųjų pirkimų procedūras ir (ar) kuriuos konkrečius procedūrų etapus, pavyzdžiui, HAPPI projekte pagrindinis pirkimas buvo vykdomas Prancūzijos centrinės perkančiosios organizacijos Prancūzijoje taikomoje elektroninėje viešųjų pirkimų sistemoje^[23], kuri iš perkančiųjų organizacijų sudarys ir vykdys sutartis, pavyzdžiui, HAPPI projekte kiekviena perkančioji organizacija buvo atskirai atsakinga už sudarytos pagrindinės sutarties valdymą ir priežiūrą^[24].

 

Pavyzdys

Perkančiosios organizacijos iš Ispanijos ir Italijos sudarė susitarimą dėl konkretaus projekto bendro vykdymo. Buvo nustatyta, kad Italijos perkančioji organizacija vykdys procedūras ir sudarys dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminės pirkimo sistemos procedūroms bei kvietimui sudaryti pagrindines sutartis buvo nustatyta Italijos viešųjų pirkimų teisė, o sudarytoms pagrindinėms sutartims taikoma tos valstybės teisė, kurios valstybės perkančioji organizacija sudaro pagrindinę sutartį.

 

Pavyzdys

Sudaromas susitarimas tarp AB LITGRID ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. (Lenkijos perkančioji organizacija) dėl povandeninės Lenkijos – Lietuvos HVDC jungties (Harmony link) statybos. Susitarimo šalys nusprendė, jog būtent Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. vykdys visus viešuosius pirkimus, kurie yra skirti bendriems perkančiųjų organizacijų poreikiams, bendram projekto suderinamumui. Kai vykdomi bendri pirkimai yra taikoma Lenkijos viešųjų pirkimų teisė. Lenkijos teisė taip pat taikoma sudaromoms sutartims, nors sutarties šalys yra tiek AB LITGRID, tiek Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. (ir pirkimo laimėtojas).

 

7. VPĮ 85 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad VPĮ 85 straipsnio 6 dalyje nurodytame susitarime dalyvaujanti perkančioji organizacija, įsigydama prekių, paslaugų ar darbų iš perkančiosios organizacijos, atsakingos už pirkimo procedūros atlikimą, įvykdo VPĮ nustatytas pareigas. Kita vertus, kai bendro tarpvalstybinio pirkimo šalimis yra skirtingų valstybių narių centrinės perkančiosios organizacijos, kyla poreikis papildomai susitarti, kaip perkančiosios organizacijos, kurios nėra tarpvalstybinio bendro pirkimo šalys, tačiau turi teisę pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos pagal teisės normas, bendraus su centrine perkančiąja organizacija, sudariusia sutartį ar preliminariąją sutartį bei įsigys reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, o taip pat kurios valstybės narės teisė bus taikoma šiems santykiams: centrinės perkančiosios organizacijos ar kitos valstybės narės perkančiosios organizacijos. Ši tvarka turėtų būti aptariama tarpvalstybinio bendro pirkimo šalių susitarime^[25].

Kaip nurodyta VPĮ 85 straipsnio 6 dalyje, perkančiosios organizacijos turi teisę susitarti, kurios valstybės narės tvarka ir teisės nuostatos yra taikomos viešiesiems pirkimams. Bet kuriuo atveju, pirkimams taikytinos pagrindinės ES nuostatos, visos valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, be to, tiesiogiai taikytini viešųjų pirkimų principai, prekių, paslaugų ir darbų tiekimo laisvė^[26].

Atsižvelgiant į tai, VPĮ 85 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo prezumpcija. Kitaip sakant, tiekėjai negali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų tik dėl bendrų viešųjų pirkimų procedūrų, kurios buvo atliktos kitos valstybės narės perkančiosios organizacijos, vykdymo fakto. Šiuo atveju tiekėjai turėtų ginčyti būtent kitos valstybės narės perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus pagal tos valstybės narės, kurios perkančioji organizacija vykdė viešųjų pirkimų procedūras tvarką (jeigu procedūras vykdo Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija pagal Lietuvos viešųjų pirkimų teisės normas, taikoma VPĮ VII skyriaus ar PĮ VII skyriaus tvarka).

 

8. VPĮ 85 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų teisė bendrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui įsteigti bendrą subjektą bei teisė nustatyti to subjekto vykdomiems bendriems viešiesiems pirkimams sąlygas ir tvarką.

Skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos turi teisę įsteigti juridinį asmenį, skirtą vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, nepaisant to, kokia to juridinio asmens forma.

VPĮ 85 straipsnio 8 dalyje yra nurodytas nebaigtinis sąrašas galimų steigiamo subjekto formų, t. y. Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006.

 

Pavyzdys

Lietuvos, Estijos ir Latvijos geležinkelių srityje veikiančios perkančiosios organizacijos bei šių šalių ministerijos sudarė tarptautinį susitarimą, kuriuo bendram Rail Baltica projektui vykdyti buvo įsteigtas bendras juridinis asmuo RB Rail AS, veikiantis pagal Latvijos teisę. Kadangi buvo pasirinkta, kad juridinis asmuo steigiamas Latvijoje, pasirinkta juridinio asmens forma, kuri reguliuojama būtent Latvijoje.

 

Skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos turi sutarti dėl subjekto vykdomų bendrų viešųjų pirkimų tvarkos ir taikomų teisės aktų. Taikytina teisė nustatoma įsteigto subjekto kompetentingo valdymo organo sprendimu. VPĮ 85 straipsnio 8 dalyje yra nurodytos alternatyvios valstybių narių teisės normos:

1) valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruota buveinė, nacionalinių teisės aktų nuostatos. Šis susitarimas gali būti neterminuotas, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotas – tam tikrų rūšių pirkimams arba vienam ar keliems atskiriems pirkimams.

Kitaip sakant, yra taikomos subjekto registruotos buveinės principas, t. y. taikomos tos valstybės narės, kurioje yra registruota buveinė, teisės aktų nuostatos. Pavyzdžiui, vadovaujantis ABĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens, kuris yra registruotas Lietuvos Respublikoje, buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taip pat nurodyta, jog registruotos buveinės principas gali būti taikomas:

a) terminuotai arba neterminuotai;

b) visiems viešiesiems pirkimams, vykdomiems subjekto, arba tik daliai viešųjų pirkimų.

 

Pavyzdys

Lietuvos, Estijos ir Latvijos geležinkelių srityje veikiančios perkančiosios organizacijos bei šių šalių ministerijos sudarė tarptautinį susitarimą, kuriuo bendram Rail Baltica projektui vykdyti buvo įsteigtas bendras juridinis asmuo RB Rail AS, veikiantis pagal Latvijos teisę. Pirkimams, kuriuos vykdo RB Rail AS yra taikomos Latvijos viešųjų pirkimų teisės normos.

 

2) valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Kitaip sakant, alternatyviai gali būti taikomas vykdomos veiklos teritorijos principas. Kadangi juridiniai asmenys turi teisę vykdyti veiklą keliose valstybėse, turėti filialus, atstovybes, ar netgi faktinę buveinę (ne registruota buveinė), tai objektyviai gali būti vykdoma veikla kitoje valstybėje nei subjektas yra įsteigtas.

 

Pavyzdys

Lietuvos, Estijos ir Latvijos geležinkelių srityje veikiančios perkančiosios organizacijos bei šių šalių ministerijos sudarė tarptautinį susitarimą, kuriuo bendram Rail Baltica projektui vykdyti buvo įsteigtas bendras juridinis asmuo RB Rail AS, veikiantis pagal Latvijos teisę. Buvo nustatyta kelių skirtingų viešųjų pirkimų tvarka ir taikytina teisė:

• pirkimams, kuriuos vykdo RB Rail AS pagal tarptautinį susitarimą (pavyzdžiui, galimybių studijai ar techniniame projektui) yra taikomos Latvijos viešųjų pirkimų teisės normos;
• pirkimams, kuriuos vykdo RB Rail AS pagal kiekvienos perkančiosios organizacijos pavedimą dėl konkrečioje valstybėje atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų, taikomos tos valstybės teisės normos, kurios valstybės perkančiosios organizacijos pavedimą vykdo RB Rail AS.

---

 

 

---