84 straipsnis. Bendrai atliekamas pirkimas

1. Kelios perkančiosios organizacijos gali susitarti ir kartu atlikti bendrus pirkimus.
2. Jeigu perkančiosios organizacijos savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras, jos bendrai atsako už pirkimo procedūrų atlikimą pagal šio įstatymo nuostatas. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai viena perkančioji organizacija pirkimo procedūrą atlieka savo ir kitų perkančiųjų organizacijų interesais.
3. Jeigu perkančiosios organizacijos ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais, jos kartu atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras. Kiekviena perkančioji organizacija atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis.

Komentuojamame VPĮ 84 straipsnyje^[1] įtvirtintos perkančiųjų organizacijų kartu atliekamų viešųjų pirkimų galimybės bei atsakomybės paskirstymo taisyklės.

Bendras pirkimo atlikimas – perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo būdas, kai kelios perkančiosios organizacijos susitaria konkretų viešąjį pirkimą atlikti kartu. Taigi bendras pirkimo atlikimas iš esmės yra organizacinė priemonė, leidžianti perkančiosioms organizacijoms bendradarbiaujant tarpusavyje atlikti VPĮ įtvirtintas viešųjų pirkimų procedūras.

Direktyvos 2014/24/ES preambulės 71-ojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad bendrai atliekamas pirkimas – tai mažiau nei centrinės perkančiosios organizacijos atliekamas institucionalizuotas ir sistemingas bendras pirkimas arba nustatyta praktika naudotis paslaugų teikėjais, kurie parengia ir valdo pirkimo procedūras perkančiosios organizacijos vardu bei sąskaita ir jai vadovaujant.

Bendras pirkimas gali vykti labai įvairiai: gali vykti suderintas pirkimas, kai parengiamos bendros techninės specifikacijos darbų, prekių ar paslaugų pirkimui; galima padėtis, kai atitinkamos perkančiosios organizacijos kartu vykdo vieną pirkimo procedūrą veikdamos kartu arba patikėdamos vienai perkančiajai organizacijai valdyti pirkimo procedūrą visų perkančiųjų organizacijų vardu^[2].

Bendro pirkimo procedūros negalima sutapatinti su Direktyvos 2014/24/ES 12 straipsnyje įtvirtinta viešojo – viešojo sektoriaus partneryste, kuri Lietuvoje negali būti taikoma (detaliau žiūrėti VPĮ 10 straipsnio komentarą). VPĮ 84 straipsnyje įtvirtintas bendras pirkimas skiriasi nuo viešojo – viešojo sektoriaus partnerystės tuo, kad bendro pirkimo atveju paslaugų, prekių ar darbų tiekėjas atrenkamas viešojo pirkimo procedūrų būdu, tuo tarpu viešojo – viešojo sektoriaus partnerystės atveju nėra atliekamos viešojo pirkimo procedūros, o perkančiosios organizacijos kooperuojasi ir savo resursais įgyvendina atitinkamas funkcijas^[3].

Kai bendrą pirkimą organizuoja tos pačios valstybės perkančiosios organizacijos, taikomas VPĮ 84 straipsnis. Tuo tarpu, kai perkančiosios organizacijos yra iš skirtingų ES valstybių narių, taikomas VPĮ 85 straipsnis. Dėl šios priežasties itin svarbu nustatyti, kuriose valstybėse veikia perkančiosios organizacijos ir tinkamai pasirinkti situaciją reguliuojančias teisės normas.

1. VPĮ 84 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, bet ne pareiga kooperuotis vykdant viešuosius pirkimus.

Tam, kad būtų vykdomas bendras pirkimas, situacija turi atitikti nurodytas sąlygas kartu:

• bendradarbiauti turi bent dvi perkančiosios organizacijos, todėl negali būti bendradarbiaujama su privačiais ūkio subjektais;
• turi būti sudaromas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų. VPĮ 84 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta susitarimo rūšis, todėl turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis. Pagal CK nuostatas susitarimas dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų artimiausias jungtinės veiklos sutarčiai (partnerystei), kai dvi ar daugiau perkančiųjų organizacijų kooperuojasi vienam bendram tikslui (CK 6.969–6.982 straipsniai). Dėl šios priežasties, susitarimui dėl bendrai atliekamo pirkimo ar kelių pirkimų mutatis mutandis (pakeičiant būtinas normas) siūlytina taikyti CK 6.969–6.982 straipsnių normas, pavyzdžiui, tai, kad pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį šalys privalo susitarimą sudaryti raštu. Susitarime turi būti detalizuojamos kiekvienos perkančiosios organizacijos funkcijos ir atsakomybė, kadangi būtent pagal šį susitarimą vadovaujantis VPĮ 84 straipsnio 2 ir 3 dalimis taikoma atsakomybė (detaliau žiūrėti VPĮ 84 straipsnio 2 ir 3 dalies komentarą).

Bendras pirkimas suprantamas ne tik kaip visų viešojo pirkimo procedūrų atlikimas kartu, bet taip pat kooperacija dėl bendros techninės specifikacijos parengimo, pirkimo procedūrų atlikimo pavedimas konkrečiai perkančiajai organizacijai.

Susitarime turėtų būti šalių aptarti šie aspektai:

• dėl kokio konkretaus pirkimo, konkretaus projekto ar pirkimų srities perkančiosios organizacijos susitaria, pavyzdžiui, susitariama bendrai vykdyti tik konkretaus pastato statybos darbus arba susitariama bendrai įgyvendinti projektą, kuriam reikia trijų atskirų pirkimų, kurie bus vykdomi visų susitariančių perkančiųjų organizacijų bendrai, arba perkančiosios organizacijos susitaria, kad visi daugiabučių renovavimo pirkimai vykdomi kartu;
• dėl kurių konkrečiai procedūrų perkančiosios organizacijos susitaria bendradarbiauti, t. y. nurodomi konkretūs etapai, procedūros, kurios bus vykdomos kartu ir kurios vykdomos atskirai, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos susitaria, kad visos pirkimo procedūros bus vykdomos kartu, arba susitaria, kad kartu bus vykdomos procedūros iki pasiūlymų vertinimo etapo, o kiekviena perkančioji organizacija nustato atskirus vertinimo kriterijus;
• kuri perkančioji organizacija atstovaus bendrai atliekamame pirkime ir atliks veiksmus, kurie negali būti atliekami kartu, pavyzdžiui, pateiks skelbimą VPT, priims tiekėjų klausimus, pateiks bendrus atsakymus tiekėjams;
• kaip sudaromos ir vykdomos pirkimo sutartys;
• kaip apibrėžiama perkančiųjų organizacijų atsakomybė, kokią konkrečią atsakomybę prisiima kiekviena perkančioji organizacija vidiniuose tarpusavio santykiuose.

Bendras pirkimas nuo pirkimo pagal įgaliojimą (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą) skiriasi tuo, kad perkančioji organizacija ar kelios perkančiosios organizacijos veikia bendrai, sudaro bendrą viešojo pirkimo komisiją, įsigyja pirkimo objektą visoms bendradarbiaujančioms perkančiosioms organizacijoms arba jeigu viena perkančioji organizacija visų kitų bendradarbiaujančių perkančiųjų organizacijų vardu ir interesais vykdo bendro pirkimo procedūras, įsigyja pirkimo objektą ne tik kitoms perkančiosioms organizacijoms, tačiau taip pat ir savo poreikiams, tuo tarpu pagal įgaliojimą atliekamas pirkimas skirtas išimtinai tik kitos perkančiosios organizacijos naudai ir poreikiams tenkinti.

2. VPĮ 84 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad perkančiosios organizacijos bendrai atsako už bendro pirkimo procedūras.

Bendroji atsakomybė taikoma dviem atvejais:

• jeigu perkančiosios organizacijos savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras,
• kai viena perkančioji organizacija pirkimo procedūrą atlieka savo ir kitų perkančiųjų organizacijų interesais.

Bendros atsakomybės sąlygos nereglamentuojamos VPĮ 84 straipsnio 2 dalyje, todėl reikia vadovautis CK nuostatomis. CK 6.6 straipsnyje, 6.24-6.25 straipsniuose, 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad atsakomybė gali būti tiek solidari, tiek dalinė. Viešuosiuose pirkimuose itin sudėtinga atskirti, kuri konkrečiai perkančioji organizacija atliko konkretų veiksmą, priėmė sprendimą dėl konkrečios pirkimo dokumentų sąlygos ar atliko kitą viešojo pirkimo procedūros veiksmą, todėl bendra atsakomybė turėtų būti suprantama kaip solidarioji perkančiųjų organizacijų, bendrai vykdančių pirkimą, atsakomybė. Kita vertus, tais atvejais, kai yra visiškai aišku, kuri perkančioji organizacija atliko konkretų veiksmą ar veiksmus, priėmė sprendimą ar sprendimus, tai taikoma individuali, asmeninė tos perkančiosios organizacijos atsakomybė, t. y. kitos perkančiosios organizacijos nėra atsakingos už konkrečius veiksmus, atliktus vienos perkančiosios organizacijos.

3. VPĮ 84 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendros atsakomybės išimtis, kai perkančiosios organizacijos atsako tik už savo veiksmus.

Išimtis iš taisyklės dėl bendros atsakomybės taikoma, kai perkančiosios organizacijos ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais. Kaip minėta (detaliau žiūrėti VPĮ 84 straipsnio 1 dalies komentarą), bendru pirkimu laikomi ir tokie atvejai, kai ne visos pirkimo procedūros atliekamos kartu, tai ypač aktualu sudarant pirkimo sutartis, preliminarias sutartis, dinamines pirkimo sistemas.

Tokiu atveju, kai bendras pirkimas atliekamas tik dėl dalies viešojo pirkimo procedūrų, taikomos šios taisyklės:

• kartu perkančiosios organizacijos atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras;
• kiekviena perkančioji organizacija atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis. Pavyzdžiui, kiekviena perkančioji organizacija atskirai atsakinga už savarankiškai sudaromą pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (jeigu preliminari sutartis sudaroma atskirai kiekvienos perkančiosios organizacijos interesais), dinaminę pirkimo sistemą, atnaujintą varžymąsi preliminarios sutarties pagrindu ar kvietimą pateikti pasiūlymus dinaminės pirkimo sistemos atveju.