77 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija. Vertinimo komisiją sudaranti perkančioji organizacija privalo suteikti šiai komisijai visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti.
2. Vertinimo komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių. Vertinimo komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai.
3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.
4. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai, paprasta balsų dauguma, balsuojant atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš priimamą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
5. Pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto pranašumais, ir kartu pateikia savo pastabų, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.
6. Kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra pateikusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

Komentuojamame VPĮ 77 straipsnyje^[1] įtvirtinta projekto konkurso vertinimo komisijos sudėtis, funkcijos ir darbo organizavimo tvarka.

Projekto konkurso vertinimo komisija yra sudaroma tik planų ar projektų vertinimui atlikti, tačiau šiai komisijai neturi būti perduodamos viešojo pirkimo komisijos funkcijos, pavyzdžiui, paskelbti projekto konkursą, vertinti kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kt. Dėl to projekto konkurso procedūros metu veikia dvi komisijos: viešojo pirkimo komisija (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą) ir projekto konkurso vertinimo komisija.

1. VPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos projektų ir planų vertinimui privalo sudaryti vertinimo komisiją^[2].

Jeigu projekto konkurso procedūras atlieka pati perkančioji organizacija, tuomet vertinimo komisiją sudaro, atitinkamas užduotis nustato ir visus įgaliojimus suteikia pati perkančioji organizacija. Tuo tarpu, jeigu projekto konkurso procedūras pagal įgaliojimą atlieka kita perkančioji organizacija pagal VPĮ 83 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą), tuomet pirmiau nurodytus veiksmus atlieka būtent įgaliotoji (įgaliotinė) perkančioji organizacija. Atitinkamai ji yra ir atsakinga už šios komisijos veiklą, funkcijas ir tokios veiklos atitiktį VPĮ nustatytiems reikalavimams.

Vertinimo komisijai privalo būti suteikti įgaliojimai, reikalingi planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Taigi, vertinimo komisija veikia pagal įgaliotojos perkančiosios organizacijos įgaliojimus. Įgaliojimams nėra nustatytų konkrečių reikalavimų, tačiau įgaliotoja perkančioji organizacija turi atsižvelgti į projekto konkurso reikalavimus, ypač vertinimo kriterijus, parametrus ir jų svorius, perkančiosios organizacijos tikslus, taip pat turi būti suteikta pakankamai laisvės vertinimo komisijos nariams pagal savo kompetenciją išreikšti nuomonę dėl vertinamo plano (projekto).

2. VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami reikalavimai vertinimo komisijos sudėčiai^[3].

VPĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės yra analogiškos VPĮ 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies normoms (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies komentarą).

Komisijos sudėtį įsakymu arba potvarkiu tvirtina ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovas. Šiame įsakyme ar potvarkyje turėtų būti nurodyta, kokie asmenys yra skiriami komisijos nariais (nurodant jų vardus, pavardes, pareigas), kas iš jų yra skiriamas komisijos pirmininku. Įsakyme ar potvarkyje dėl komisijos skyrimo taip pat turėtų būti įtvirtinta šio dokumento įsigaliojimo data, paskelbimo tvarka bei už jo paskelbimą atsakingi asmenys (asmuo).

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytų reikalavimų dėl vertinimo komisijos narių keitimo. Jeigu perkančiajai organizacijai atsiranda poreikis pakeisti vertinimo komisijos sudėtį (pavyzdžiui, vienam iš vertinimo komisijos narių susirgus, išvykus į komandiruotę, išvykus atostogų, pakeitus darbovietę ar dėl kitų priežasčių), ji gali tai padaryti pagal vidaus viešųjų pirkimų organizavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus. Tokiu atveju, keičiant vertinimo komisijos narių sudėtį, naują sudėtį reikia patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovo potvarkiu ar įsakymu. Vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama bet kuriuo metu (net ir prasidėjus konkretaus projekto konkurso procedūroms). Atsižvelgiant į tai, keičiant vertinimo komisijos sudėtį, pavyzdžiui, prasidėjus konkretaus projekto konkurso procedūroms, nauji vertinimo komisijos nariai turėtų susipažinti su vykdomo projekto konkurso eiga, priimtais sprendimais ir pan.

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys fiziniai asmenys, iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku. VPĮ nėra nustatyto ribojimo dėl maksimalaus vertinimo komisijos narių skaičiaus, taigi, perkančiosios organizacijos vidaus tvarkos taisyklėse ir netgi įsakyme ar potvarkyje pačios nustato maksimalų skiriamų vertinimo komisijos narių skaičių.

Nors įstatyme nustatytas įpareigojimas tik dėl minimalaus trijų vertinimo komisijos narių skaičiaus, visais atvejais rekomenduotina, kad vertinimo komisija būtų sudaryta iš didesnio skaičiaus asmenų, pavyzdžiui, ne mažiau kaip penkių asmenų. Tokia rekomendacija sietina su VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatytu vertinimo komisijos kvorumu, t. y. tam, kad vienam ar keliems iš komisijos narių susirgus, išvykus ir pan., vertinimo komisija vis tiek galėtų priimti sprendimus (komisijos kvorumui reikalingas daugiau nei pusės komisijos narių dalyvavimas, o, kai komisijos narių iš viso yra trys – visų narių dalyvavimas) (detaliau žiūrėti VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje komentarą toliau). Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kiek projektų (planų) yra pateikta, kadangi gali itin išsiskirti vertinimo komisijos narių nuomonės ir gali būti sudėtinga nustatyti konkrečius balus ir laimėtoją.

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas vertinimo komisijos narių kvorumas, t. y. vertinimo komisijos posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių minimalus skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad posėdžiai ir juose priimti sprendimai būtų pripažinti galiojančiais. VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijos kvorumą sudaro daugiau nei pusė visų komisijos narių, o, jeigu vertinimo komisija sudaryta iš trijų asmenų, tokiu atveju kvorumą sudaro visi komisijos nariai.

3. VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami reikalavimai vertinimo komisijos nariams^[4].

VPĮ 77 straipsnio 3 dalies nuostatos iš dalies yra analogiškos VPĮ 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies normoms (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies komentarą).

VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik (i) vertinimo komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas, arba (ii) vertinimo komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas bendru pavaldumu susijusios^[5] perkančiosios organizacijos darbuotojas.

VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinto įpareigojimo, kad vertinimo komisijos kitais nariais (išskyrus pirmininką) būtų skiriami tik ją sudariusios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos gali pasirinkti ir vertinimo komisijos nariais skirti ne savo darbuotojus, tačiau trečiuosius asmenis, turinčius konkrečios srities, susijusios su projekto konkurso pirkimo objektu – projektavimo, informacinių technologijų, miestų planavimo ar kitus specialistus.

Tuo atveju, kai vertinimo komisijos nariais yra skiriami ne ją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai, bei kai atitinkamas pareigas įvykdyti skiriami išoriniai komisijos nariai, šie asmenys gali pareigas vykdyti:

- atlygintinai. Tuomet dėl tokių asmenų paskyrimo perkančioji organizacija turėtų atlikti atskirą viešojo pirkimo procedūrą ir su jais sudaryti viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį;

- neatlygintinai. Tuomet perkančioji organizacija turi sudaryti susitarimą dėl neatlygintinio paslaugų teikimo. Toks neatlygintinis pareigų atlikimas neatleidžia komisijos nario nuo pareigos tinkamai atlikti funkcijas ir atsakomybės dėl sprendimų.

Reikalavimai vertinimo komisijos nariams:

• VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys, kitaip sakant, tarp vertinimo komisijos narių ir projekto konkurso dalyvių neturi kilti interesų konfliktas (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio komentarą). Objektyviai nėra galimybės iš anksto nustatyti interesų konfliktų, tačiau perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nustačius interesų konflikto situacijos požymius, vertinimo komisijos konkretus narys nepriimtų sprendimų. ESTT šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nedraudžiama konstatuoti, jog konkurso dalyvių pasiūlymai įvertinti neteisėtai, remiantis vien tuo, kad tarp konkurso laimėtojo ir pasiūlymus vertinusių perkančiosios organizacijos paskirtų ekspertų buvo reikšmingų sąsajų. Perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti^[6].
• VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. VPĮ 2 straipsnio 17 dalyje yra apibrėžta nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka, t. y. asmuo: (i) kuris atitinka VTĮ nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas; (ii) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už VPĮ, PĮ, GPĮ, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus; (iii) kuris nėra pripažintas pažeidęs IDĮ arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą).
• Vertinimo komisijos nariai prieš pradėdami darbą privalo būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, kurie apibrėžti VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje, bei nešališkumo deklaracijas, kurios apibrėžtos VPĮ 2 straipsnio 19 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 ir 19 dalies bei 21 straipsnio 2 dalies komentarus). Nurodytos pareigos sietinos su tiekėjų konfidencialios informacijos užtikrinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą) bei su vienodo požiūrio į pirkimo dalyvius principu, kurio tikslas skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp tiekėjų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).
• VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintų aiškių skiriamų vertinimo komisijos narių ir vertinimo komisijos pirmininko išsilavinimo ar patirties reikalavimų. Tačiau, jeigu perkančioji organizacija nutaria kelti profesinius reikalavimus projekto konkurso dalyviams, tai turėtų užtikrinti, kad ir vertinimo komisijos nariai atitiktų tapačius reikalavimus. Toks reikalavimas vertinimo komisijos nariams keliamas, siekiant užtikrinti, kad vertinimo komisijos nariai sugebės kompetentingai įvertinti pateiktus planus (projektus). Analogiškos profesinės kvalifikacijos privalo būti trečdalis vertinimo komisijos narių, t. y. jeigu vertinimo komisiją sudaro trys nariai, tai bent vienas narys privalo turėti profesinę kvalifikaciją, keliamą ir projekto konkurso dalyviams.

Vertinimo komisijos posėdžiai yra protokoluojami, o tai reiškia, kad:

- vertinimo komisija visus sprendimus priima posėdžiuose;

- vertinimo komisijos posėdžio protokole yra nurodomi ne tik vertinimo komisijos narių balsai ir rezultatai, bet taip pat ir vertinimo komisijos narių pasisakymai, atskirosios nuomonės (kai jos pareiškiamos), paaiškinimai, komisijos sprendimų motyvai (pagrindai ir argumentai). Atsižvelgiant į įtvirtintą pareigą motyvuoti vertinimo komisijos sprendimus, vertinimo komisijos nariai, kurie balsuoja priešingai nei dauguma, turėtų visuomet išreikšti savo atskirąją nuomonę.

- vertinimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs^[7], kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat, ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 17 straipsnis).

- vertinimo komisijos posėdžio protokolą privalo pasirašyti visi posėdyje dalyvavę nariai. Jeigu vertinimo komisijos posėdyje dalyvavęs komisijos narys protokole nepasirašo, turėtų būti laikoma, kad šis komisijos narys posėdyje nedalyvavo, o jo balsas negalėtų būti įskaitomas.

- jeigu vertinimo komisijos posėdyje dalyvauja ne visi komisijos nariai, posėdžio protokole turėtų būti nurodomi visi komisijos nariai, įvardijant, kas komisijos posėdyje dalyvavo ir kaip balsavo bei kas komisijos posėdyje nedalyvavo.

4. VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama vertinimo komisijos darbo tvarka ir sprendimų priėmimas^[8].

VPĮ 77 straipsnio 4 dalies nuostatos iš dalies yra analogiškos VPĮ 19 straipsnio 5 dalies normoms (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 5 dalies komentarą).

VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad balsavimai vertinimo komisijos posėdžiuose vykdomi atviru vardiniu balsavimu, nurodant, už arba prieš atitinkamą sprendimą, t. y. kiekvieno komisijos nario balsas (už arba prieš konkrečiu klausimu) yra užfiksuojamas protokole, nurodant balsavusio komisijos nario vardą ir pavardę.

Sprendimai vertinimo komisijos posėdžiuose yra priimami ir yra teisėti, kai yra posėdyje dalyvaujančių komisijos narių kvorumas, nustatytas VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui, jeigu komisiją sudaro trys komisijos nariai, kurie visi dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje, tuomet sprendimas yra priimamas, kai už jį balsuoja bent du komisijos nariai (t. y. penkiasdešimt procentų plius vienas balsas) paprasta balsų dauguma. Tuo atveju, jeigu visų vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsai pasiskirstė po lygiai, lemiamą reikšmę turi vertinimo komisijos pirmininko balsas (pavyzdžiui, jeigu iš keturių komisijos narių du balsavo už ir du prieš, tokiu atveju bus priimtas tas sprendimas, už kurį balsavo komisijos pirmininkas).

VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vertinimo komisijos nariai turi teisę balsuoti tik už arba prieš, tai reiškia, kad balsavimo metu vertinimo komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo, o turi aiškiai išreikšti savo poziciją svarstomu klausimu, taip pat pateikti savo sprendimo motyvus. Nors VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje aiškiai neįtvirtinta, tačiau vertinimo komisijai gali būti nustatyta, kad tuo atveju, kai vertinimo komisijos narys negali priimti atitinkamo sprendimo, nes, pavyzdžiui, jam nepakako laiko išanalizuoti konkretų klausimą, trūksta tam tikros informacijos ar pan., tuomet vertinimo komisijos narys galėtų motyvuotai prašyti nukelti vertinimo komisijos balsavimo datą ir kreiptis dėl papildomos informacijos, paaiškinimų į kitus vertinimo komisijos narius ir pan.

5. VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama planų ar projektų vertinimo tvarka, kriterijai bei įtvirtintas anonimiškumo reikalavimas, vertinant planus ar projektus^[9].

Pažymėtina, kad projekto konkursui tiekėjai turi pateikti du vokus^[10]:

1) pirmajame voke pateikti plano (projekto) duomenys, kaina (jeigu perkančioji organizacija reikalauja), projekto devizas;

2) antrajame voke pateikiamas devizo šriftas, informacija apie tiekėją.

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pateikti planai ar projektai (pirmasis vokas) vertinami anonimiškai. Šis reikalavimas pirmiausia siejamas su lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimu.

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje pateikiama anonimiškumo samprata, t. y. vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto. Tai reiškia, kad planai ar projektai yra pateikiami, nenurodant tiekėjo pavadinimo (nei ant vieno dokumento ar maketo), o pateikiant plano ar projekto devizą (tiekėjo sukurtą pavadinimą savo planui ar projektui, kuris išskirtų jį iš kitų tiekėjų pateiktų planų ar projektų). Devizo šriftas, t. y. devizo susiejimo su konkrečiu tiekėju informacija pateikiama atskirame voke, kad su šiais duomenimis perkančioji organizacija ir vertinimo komisija galėtų susipažinti tik įvertinusi planus (projektus)^[11]. Jeigu dėl tiekėjo kaltės yra pažeidžiamas plano ar projekto anonimiškumas, tuomet vertinimo komisija šio plano (projekto) nevertina, o jis yra atmetamas^[12].

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pateikti planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu^[13]. Tai reiškia, kad planai (projektai) vertinami nebūtinai pagal VPĮ 55 straipsnio tvarką ir atitinkamai VPT ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės nėra taikytinos projekto konkursams (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą). Toks reguliavimas įtvirtintas, kadangi paprastai planų (projektų) vertinimo kriterijai yra susiję su estetika ar kitais subjektyviais kriterijais, kurie yra ribojami viešuosius pirkimus vykdant tradiciniais būdais. Taip pat pasiūlymo kaina dažnai gali iš viso nebūti vertinimo kriterijumi, kadangi projekto konkursas yra tik dalis pirkimo procedūros, o kainą tiekėjai siūlo jau neskelbiamų derybų procedūros metu^[14]. Tačiau taip pat, kaip ir taikant VPĮ 55 straipsnio normas, vertinimo kriterijai projekto konkurse turi būti aiškiai, tiksliai apibrėžti, taip pat nurodomi jų vertinimo svoriai, parametrai, į kuriuos turi atsižvelgti tiek tiekėjai, rengdami planus (projektus), tiek vertinimo komisijos nariai, vertindami pateiktus planus (projektus) arba kriterijai išdėstomi svarbos mažėjimo tvarka.

Nors VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau projekto konkursui pateiktų projektų įvertinimui gali būti rengiamas viešas aptarimas, kuriame juos analizuoja komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu. Komisijos nariai viešame aptarime savo nuomonės nepareiškia. Projekto konkurso viešo aptarimo protokolas su ekspertų išvadomis pateikiamas vertinimo komisijai iki jos nustatyto termino. Ekspertai savo išvadas pateikia raštu. Ekspertų išvados komisijai yra rekomendacinio pobūdžio^[15].

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo:

• projektų eiliškumą pagal vertinimo kriterijus. Vertinimo komisija sudaro preliminarią projektų eilę komisijos suteiktų vertinimų mažėjimo tvarka. Jeigu kelių projektų vertinimo balas yra vienodas, nustatant preliminarią projektų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio projektas pateiktas anksčiausiai^[16];
• nurodo kiekvieno projekto pranašumus ir trūkumus. VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad kiekvieno vertinimo komisijos nario vertinimas turi būti pateikiamas atskirai, todėl vertinimo komisija protokole turi teisę nurodyti bendrus visos komisijos vertinimus, skiriamus bendrus balus ir bendrus nustatytus pranašumus ir trūkumus. Kita vertus, jeigu vertinimo komisijos narių nuomonės nesutampa, siūlytina protokole įtvirtinti atskirą konkretaus komisijos nario nuomonę.

6. VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė užduoti klausimus tiekėjams po planų (projektų) įvertinimo.

Vertinimo komisija posėdyje, kuriame vertinami planai (projektai), gali suformuoti klausimus tiekėjams dėl planų (projektų).

Esant poreikiui, tame pačiame protokole, kuriame pateikiamas planų (projektų) vertinimas, įrašomos projektams pateiktos komisijos pastabos, reikalaujančios papildomų tiekėjų paaiškinimų^[17].

Pastabos, reikalaujančios papildomų tiekėjų paaiškinimų, pateikiamos tiekėjams atskirame posėdyje, į kurį kviečiami tiekėjai. Posėdis gali būti organizuojamas, kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą dėl preliminarios projektų eilės. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, dėl kokių aspektų gali būti pateikiami klausimai, pastabos, kadangi planai (projektai) turi visiškai atitikti perkančiosios organizacijos poreikius bei projekto konkurso sąlygas.

Kaip nustatyta VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje bei nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje, tiekėjai negali paaiškinti, patikslinti ar pakeisti savo pasiūlymų esmės (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą).

Taigi, vertinimo komisijos klausimai iš esmės galimi tik dėl tų aspektų, kurie nėra pasiūlymų vertinimo dalykas arba gali būti paprastai atsakyti.

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje taip pat nėra nustatyta pareiga tiekėjams atsakyti į vertinimo komisijos klausimus, tačiau toks atsisakymas bendradarbiauti gali turėti įtakos tolesniems tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykiams ar netgi galimybei vertinimo komisijai tinkamai įvertinti tiekėjo pasiūlymą^[18].

 

---