83 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitai perkančiajai organizacijai

 1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

Komentuojamame VPĮ 83 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos, kai už perkančiąją organizaciją viešąjį pirkimą (toliau – pirkimas) VPĮ nustatyta tvarka atlieka kita perkančioji organizacija. Be to, komentuojamame straipsnyje nustatomas tokių perkančiųjų organizacijų tarpusavio teisinis santykis ir tarpusavio atsakomybės paskirstymas.

VPĮ 83 straipsnis sistemiškai aiškintinas su Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (CK) nuostatomis, kuriose reglamentuojami įgaliojimo ir pavedimo sutarties teisiniai santykiai (CK 2.132 – 2.151 straipsniai).

1. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė vienai perkančiajai organizacijai įgalioti kitą perkančiąją organizaciją pirmosios vardu atlikti tokius veiksmus:

pirma, perkančioji organizacija gali įgalioti vieną ar kelis subjektus. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje yra vartojama vienaskaita, kai kalbama apie įgalinančią perkančiąją organizaciją (suteikiančią įgaliojimą), tačiau nėra jokių procedūrinių ar teisinių kliūčių įgalioti kelis subjektus VPĮ procedūrų vykdymui.

antra, perkančioji organizacija turi teisę pavesti atlikti nurodytas funkcijas tik kitai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir atlieka pirkimus, nesusijusius su jų „komunalinio sektoriaus“ veikla, turi vadovautis VPĮ normomis (PĮ 15 straipsnio 1 dalis, VPĮ 8 straipsnis), todėl jie gali būti įgaliotais atlikti pirkimo procedūras. 

Galima pavesti atlikti šias funkcijas:

• organizuoti pirkimą, t. y. parengti pirkimo dokumentus, atlikti rinkos konsultaciją, parinkti ekspertus, kurie dalyvaus tiekėjų pasiūlymų vertinime, paskelbti apie pirkimą;

• atlikti pirkimo procedūras iki sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo, t. y. pateikti atsakymus į tiekėjų paklausimus, atverti tiekėjų pasiūlymus, įvertinti tiekėjų pasiūlymus, tiekėjų kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą, kreiptis dėl pasiūlymų paaiškinimo, neįprastai mažos kainos pagrindimo, pranešti apie sudarytą pasiūlymų eilę ir laimėtoją, siūlyti perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – pirkimo sutartis);

• pateikti ataskaitą apie atliktą pirkimą;

• paskelbti apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį;

• paskelbti laimėjusį pasiūlymą ir pirkimo ar preliminariąją sutartį pagal VPĮ 86 straipsnio 9 dalį.

Atsižvelgiant į tai, įgaliotoji perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties už pavedimą (įgaliojimą) suteikusią perkančiąją organizaciją, o pavedimas apsiriboja tik pirkimo procedūromis nuo organizavimo pradžios, pavyzdžiui, rinkos konsultacijos atlikimo, pirkimo dokumentų parengimo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. pavedimą gavusi perkančioji organizacija dar paskelbia pasiūlymų eilę ir laimėtoją, taip pat pavedimas gali apimti ir VPĮ nustatytos informacijos apie įvykusį pirkimą paskelbimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (ataskaitos apie pirkimą, informaciją apie sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis, laimėjusio pasiūlymo, pirkimo ar preliminariųjų sutarčių viešinimą pagal VPĮ 86 straipsnio 9 dalį). Kita vertus, pretenzijų nagrinėjimas yra priskirtinas ne prie pirkimo procedūrų, o prie ginčų nagrinėjimo (perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros) procedūrų, todėl pagal komentuojamą straipsnį įgaliojimas nėra skirtas įgaliotosios perkančiosios organizacijos pareigai nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Nepaisant to, kadangi būtent įgaliotoji perkančioji organizacija geriausiai gali žinoti ginčo situaciją, nėra draudžiama papildomai įgalioti ją nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl priimtų sprendimų. Tokia pati pozicija taikytina ir įgaliojimui atstovauti perkančiajai organizacijai teisminiuose ginčuose.

Tam, kad kita perkančioji organizacija galėtų atlikti nurodytus veiksmus, pavedimą duodanti perkančioji organizacija turi atlikti šiuos veiksmus:

- parengti įgaliojimą ir (arba) sudaryti pavedimo sutartį;

- nustatyti užduotis, t. y. tiksliai ir aiškiai nurodyti, kuriuos veiksmus turi atlikti įgaliotoji perkančioji organizacija ir kada jau pavedimą duodanti perkančioji organizacija perima funkcijas;

- suteikti visus įgaliojimus atitinkamoms užduotims vykdyti, t. y. tiesiogiai nurodyti atitinkamame teisiniame dokumente, kad yra suteikiami konkretūs įgaliojimai (pavedimas suteikiamas).

2. VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakomybės tarp įgaliojančios perkančiosios organizacijos ir įgaliotosios perkančiosios organizacijos paskirstymas.

Įgaliojanti perkančioji organizacija atsako už:

• Įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis, t. y. perkančioji organizacija netinkamai nustačiusi užduotis, pavyzdžiui, pateikusi konkurenciją ribojančius pirkimo dokumentus, pagal kuriuos įgaliotoji perkančioji organizacija turi vykdyti pirkimą, atsako už jų neteisėtumą;

• Pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą. Kadangi, kaip nustatyta VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio 1 dalies komentarą), įgaliotoji perkančioji organizacija negali pasirašyti sutarties ir jos vykdyti, o jos įgaliojimai pasibaigia paskelbus laimėtoją, taip pat paskelbus VPĮ nustatytą informaciją apie pirkimą bei, esant poreikiui, išsprendus ginčus dėl pirkimo procedūrų, t. y. įgaliotoji organizacija nėra atsakinga už sutarties sudarymą ir tinkamą jos vykdymą.

• Atitinkamai įgaliojanti perkančioji organizacija yra atsakinga už alternatyvių sankcijų mokėjimą. Alternatyvi sankcija, pavyzdžiui, bauda, yra neteisėtos sutarties pripažinimo negaliojančia alternatyva. Kadangi tokios sutarties šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliojanti perkančioji organizacija, tik pastaroji laikytina tinkamu šios ekonominės sankcijos subjektu[1]. Kita vertus, jeigu alternatyvi sankcija buvo taikyta dėl įgaliotosios perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, įgaliojanti perkančioji organizacija turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš įgaliotosios organizacijos, kadangi alternatyvi sankcija laikytina įgaliotosios perkančiosios organizacijos nuostoliais (CK 6.245 straipsnis).

Įgaliotoji perkančioji organizacija atsako už tinkamą jai pavestų užduočių vykdymą, pavyzdžiui, jeigu jai buvo pavesta parengti pirkimo dokumentus, tai būtent įgaliotoji perkančioji organizacija bus atsakinga už pirkimo dokumentų neteisėtumą.

VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas tik atstovavimas pirkimo procedūrų vykdymo metu ir šalių atsakomybė, tačiau nėra reglamentuota šalių atsakomybė pirkimų ginčo nagrinėjimo metu bei jų procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją – atstovaujančiąją ar atstovaujamąją – tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą. Tai ypač sudėtinga, nes kiekvienu atveju įgaliotajai perkančiajai organizacijai gali būti perduodamos skirtingos funkcijos (užduotys). Šiuo aspektu teismų praktikoje suformuota bendra teisės aiškinimo taisyklė, kad tokiais atvejais abi perkančiosios organizacijos turėtų būti traukiamos į civilinę bylą atsakovėmis^[2].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Tiekėjas ginčijo laimėtojo paskelbimą, pateikdamas pretenziją įgaliotajai perkančiajai organizacijai, vėliau įgaliotojai perkančiajai organizacijai pateikė ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) analogiškoje byloje nurodė, kad vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia (įskaitant), atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pavyzdžiui, sudaryta pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliojančia, tiek su įgaliotąja perkančiąja organizacija, dėl to teismo procese abi turėtų būti traukiamos atsakovėmis. Kita vertus, įgaliotosios perkančiosios organizacijos įtraukimas kaip trečiojo asmens, nereiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų neteisėti^[3].

[1] LAT 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018.

[2] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.

[3] LAT 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-248/2016.