76 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1. Šis skirsnis taikomas projekto konkursui, kai:

1) jis organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ir (arba)

2) dalyviams skiriami prizai ar atlygis.

2. Projekto konkursas skelbiamas ir apie projekto konkurso rezultatus pranešama vadovaujantis šio įstatymo 31, 33 ir 34 straipsnių nuostatomis. Jeigu perkančioji organizacija paslaugų pirkimą ketina tęsti neskelbiamų derybų būdu, tai turi būti nurodyta skelbime apie projekto konkursą.
3. Projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų padaliniai ar tokių asmenų grupė. Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.
4. Perkančioji organizacija gali atlikti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
5. Projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 straipsnį, 31, 33, 34 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.

Komentuojamame VPĮ 76 straipsnyje^[1] įtvirtinta projekto konkurso vykdymo tvarka ir reikalavimai.

Projekto konkurso sąvoka pateikta VPĮ 2 straipsnio 28 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 28 dalies komentarą).

Pagrindinės sritys, kuriose taikomas projekto konkursas, yra miestų ir teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymas. Tačiau vertėtų pažymėti, kad komentuojama procedūra galėtų būti naudojama ir kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant įsigyti projektus finansų inžinerijos srityje, kurie optimizuotų MVĮ skiriamą paramą įgyvendinant Jungtinių Europos išteklių labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti iniciatyvą  arba kitas Europos Sąjungos paramos MVĮ programas konkrečioje valstybėje narėje. Projekto konkurso, skirto įsigyti projektus tokiai finansų inžinerijai, sąlygose taip pat galėtų būti nustatyta, kad vėlesnės paslaugų pirkimo sutartys šioms finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti būtų skiriamos projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų vedant derybas be skelbimo apie pirkimą^[2].

Projekto konkurso vykdymas detaliau reguliuojamas Projekto konkurso taisyklėse.

Projekto konkurso taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant projekto konkursą būtų laikomasi VPĮ I skyriaus, išskyrus 19 straipsnį, 31, 33, 34, 76, 77 straipsnių nuostatų, kas reiškia, kad turi būti laikomasi nurodytų teisės normų ir taisyklių reikalavimų.

1. VPĮ 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi projekto konkurso procedūros taikymo galimybės, kurios gali būti taikomos tiek alternatyviai, t. y. tik viena iš dviejų, tiek abi kartu.

VPĮ 76 straipsnio 1 dalies sąlygos:

1.1. projekto konkursas organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį.

Procedūra laikoma projekto konkursu dviem atvejais:

• kai vykdomas projekto konkursas yra atskira procedūra, nėra sudaroma paslaugų pirkimo sutartis, o tik skiriami prizai. Pasibaigus projekto konkurso procedūrai yra organizuojamas atskiras viešasis pirkimas dėl paslaugų pirkimo sutarties sudarymo, t. y. visiškai nauja pirkimo procedūra, pavyzdžiui, atviras konkursas, ribotas konkursas ar skelbiamos derybos.
• kai vykdomas projekto konkursas nėra atskira procedūra, tik dalis viešojo pirkimo procedūros. Projekto konkursas tokiu atveju yra pirmasis viešojo pirkimo procedūros etapas. Po šio etapo toliau vykdomos neskelbiamos derybos ir sudaroma paslaugų sutartis.

Jeigu po projekto konkurso iš viso nėra siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutarties, t. y. nebus vykdomas nei atskiras viešasis pirkimas, nei neskelbiamos derybos pagal VPĮ 76 straipsnio 2 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 2 dalies komentarą), tuomet tokia procedūra nelaikoma projekto konkursu, o Perkančioji organizacija turi vykdyti plano ar projekto viešąjį pirkimą vienu iš pirkimo būdų, pavyzdžiui, atviro konkurso, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu^[3].

Kai projekto konkursas organizuojamas kaip dalis viešo pirkimo procedūros (pirmasis neskelbiamų derybų etapas), perkančiosios organizacijos projekto konkurso dokumentuose turi tiksliai ir aiškiai nurodyti šią informaciją, t. y. kad projekto konkurso laimėtojas (laimėtojai) bus kviečiamas (kviečiami) dalyvauti tolesnėse paslaugų pirkimo procedūrose^[4]. Tolesnės pirkimo procedūros visada vykdomos neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 71 straipsnio 4 dalį. Perkančioji organizacija turi teisę neskelbiamas derybas vykdyti tik su projekto konkurso laimėtoju ar su visais projekto konkurso laimėtojais (kai nustatomi keli laimėtojai)^[5].

Kita vertus, perkančioji organizacija, projekto konkurso pirkimo dokumentuose įtvirtinusi tikslą sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, nėra absoliučiai įpareigota paslaugų pirkimo sutartį sudaryti, t. y. taikomi ir bendrieji pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies komentarą). Be to, projekto konkurso metu gali būti nustatyta, kad nei vienas iš pateiktų pasiūlymų (projektų) neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių, todėl ji negali būti įpareigota visais atvejais sudaryti viešo pirkimo sutarties.

1.2. projekto konkurso dalyviams skiriami prizai ar atlygis.

VPĮ 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VPĮ 76-77 straipsnio normos taikomos projekto konkursui, kai dalyviams skiriami prizai ar atlygis.

Paprastai perkančiosios organizacijos nustato prizus projekto konkurso dalyviams, kurie tampa pirmos – trečios vietos laimėtojais, atitinkamai paskirstant prizinį fondą. Prizai paprastai skiriami, kadangi sudaroma tik viena paslaugų pirkimo sutartis, o dalyvavimas projekto konkurse (projekto parengimas) reikalauja didelių kaštų, pavyzdžiui, projektuotojai turi įdėti pastangų, rengiant projektinius sprendinius, apskaičiuojant perkančiosios organizacijos poreikius, siūlant inovatyvius sprendimus, be to, projektinių pasiūlymų rengimo atvejais dažnai prašoma pateikti maketus, kuriuos reikia parengti ir netgi fiziškai pateikti perkančiajai organizacijai.

Ši sąlyga taip pat nėra privaloma. Tai reiškia, kad procedūra laikoma projekto konkursu ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija neskiria prizų ar atlygio projekto konkurso dalyviams. Pagrindinis projekto konkurso tikslas – projekto konkurso dalyviams sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, kurią vykdant projekto konkurso laimėjimo atveju bus gaunamas atlygis, todėl prizas nėra pagrindinis projekto konkurso vykdymo ir dalyvavimo jame tikslas.

Tais atvejais, kai projekto konkursas nėra organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, o tik skiriami prizai, perkančioji organizacija vis tiek turi turėti tikslą sudaryti paslaugų sutartį. Kitaip sakant, tais atvejais, kai skiriami tik prizai ar atlygis, perkančioji organizacija turi organizuoti atskiras viešojo pirkimo procedūras dėl paslaugų įsigijimo, jau panaudodama tą rezultatą, kurį gavo projekto konkurso procedūros metu. Kaip minėta pirmiau, tais atvejais, kai nėra nei pirkimo procedūrų tęstinumo (neskelbiamų derybų pagal VPĮ 71 straipsnio 4 dalį), nei atskiros paslaugų pirkimo procedūros, tai perkančioji organizacija negali taikyti projekto konkurso kaip pirkimo procedūros, o turi būti taikomi vykdomas viešasis pirkimas bendra tvarka, pavyzdžiui, atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos ar kitas būdas.

Prizų ar atlygio dydis nėra reguliuojamas, todėl perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti šiuos dydžius, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į turimą biudžetą, projektų sudėtingumą ir pan.

2. VPĮ 76 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos projekto konkurso duomenų viešinimo taisyklės.

VPĮ 76 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos trys atskiros viešinimo taisyklės:

• projekto konkursas skelbiamas, vadovaujantis VPĮ 31 straipsnio ir 34 straipsnio nuostatomis^[6] (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio ir 34 straipsnio komentarą). VPĮ 76 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintų minimalių projekto konkurso pasiūlymų (projektų) pateikimo terminų nei tarptautinės vertės projekto konkursams, nei supaprastintiems projekto konkursams, todėl pačios perkančiosios organizacijos turi diskreciją nustatyti šiuos terminus. Kita vertus, projekto konkurso pasiūlymams (projektams) pateikti terminas turi atitikti protingumo principą ir turi būti pakankamas, atsižvelgiant į VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma mutatis mutandis (atsižvelgiant į reikalingus pakeitimus) (detaliau žiūrėti VPĮ 40 straipsnio komentarą)^[7].
• projekto konkurso skelbime turi būti papildomai pateikiama informacija apie tai, ar perkančioji organizacija ketina tęsti pirkimą neskelbiamų derybų būdu^[8]. Skelbime turi būti nurodyta, kurį būdą perkančioji organizacija taikys, t. y. ar pagal Projekto konkurso taisyklių 82 punktą po projekto konkurso perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 71 straipsnio 4 dalies nuostatomis, paslaugas turi teisę pirkti iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų neskelbiamų derybų būdu, ar pagal Projekto konkurso taisyklių 83 punktą tuo atveju, kai išrenkami keli projekto konkurso laimėtojai (pirmąsias vietas užėmę dalyviai), perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 71 straipsnio 4 dalies nuostatomis, paslaugas turi teisę pirkti neskelbiamų derybų būdu. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
• projekto konkurso rezultatai skelbiami, vadovaujantis VPĮ 33 straipsnio ir 34 straipsnio nuostatomis^[9] (detaliau žiūrėti VPĮ 33 straipsnio ir 34 straipsnio komentarą).

3. VPĮ 76 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad projekto konkurse pasiūlymus (projektus) gali pateikti visi rinkos dalyviai, ir nustatytas draudimas diskriminuoti tiekėjus teritoriniu ar kitu pagrindu.

VPĮ 76 straipsnio 3 dalyje detalizuota, kad projekto konkurse gali dalyvauti fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų padaliniai ar tokių asmenų grupė. Jeigu projekto konkurse dalyvauja tiekėjų grupės, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su tokia grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Apie tai turi būti nurodyta projekto konkurso dokumentuose^[10]. Tai visiškai atitinka tiekėjo sąvoką, kuri apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą), bei VPĮ 18 straipsnio nuostatas (detaliau žiūrėti VPĮ 18 straipsnio komentarą). Dėl to perkančioji organizacija negali diskriminuoti tiekėjų dėl jų organizacinės formos, svarbu tik tai, kad tiekėjai turėtų perkančiosios organizacijos projekto konkurso sąlygose nustatytą kvalifikaciją ir dėl tiekėjų nebūtų pašalinimo pagrindų.

VPĮ 76 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad tiekėjai negali būti diskriminuojami teritoriniu pagrindu, t. y. yra įtvirtintas reikalavimas vadovautis nediskriminavimo principu (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) bei užtikrinti judėjimo laisvę. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija negali reikalauti, kad projekto konkurso pasiūlymus (projektus) pateiktų tik Lietuvos Respublikoje veikiantys tiekėjai, o turi būti priimami ir kitose valstybėse veikiančių tiekėjų pasiūlymai (projektai). Kita vertus, vertinant šį draudimą riboti tiekėjų dalyvavimą teritoriniu pagrindu, turi taip pat būti atsižvelgtina į VPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai leidžiamas diskriminavimas teritoriniu pagrindu dėl nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 5 dalies komentarą).

VPĮ 76 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pateiktas sąrašas, kokiais atvejais draudžiama diskriminacija, nėra baigtinis, todėl ir kitais atvejais perkančioji organizacija turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos principų įgyvendinimą (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalies komentarą).

4. VPĮ 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė vykdyti projekto konkurso kandidatų kvalifikacinę atranką.

Projekto konkursas gali būti vykdomas dviem būdais:

• atviro projekto konkurso būdu, kai visi tiekėjai kviečiami pateikti pasiūlymus (projektus) ir komisija vertina visų tiekėjų projektus^[11];
• riboto projekto konkurso būdu, kai paraiškas gali pateikti visi suinteresuoti tiekėjai, o pasiūlymus (projektus) teikia tik perkančiosios organizacijos kvalifikacinės atrankos metu atrinkti ir pakviesti tiekėjai^[12].

VPĮ 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė taikyti kvalifikacinę atranką reiškia, kad perkančioji organizacija pasirinko riboto projekto konkurso procedūras.

Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus (detaliau dėl kvalifikacinės atrankos žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą).

Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos jis kvies pateikti projektus, skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3. Jeigu po kvalifikacinės atrankos keli kandidatai surinko vienodą balų skaičių ir kandidatų yra daugiau negu 3, perkančioji organizacija privalo šiuos kandidatus kviesti pateikti projektus. Mažiau kandidatų gali būti pakviesta tik tuo atveju, kai pateikiama mažiau paraiškų arba nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos atitinka mažiau kandidatų^[13].

5. VPĮ 76 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, kuriomis privaloma vadovautis, vykdant projekto konkursą.

VPĮ 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis VPĮ IV skyriaus „Pirkimo priemonės, bendrai atliekami pirkimai“ pirmojo skirsnio „Projekto konkursas“, VPĮ I skyriaus (išskyrus VPĮ 19 straipsnį^[14]), VPĮ 31, 33, 34 straipsnių nuostatomis ir Projekto konkurso taisyklėmis.

Tai reiškia, kad vykdant projekto konkursą, reikia vadovautis bendrosiomis VPĮ nuostatomis, įskaitant nuostatas dėl pirkimo vertės nustatymo, taikymo išimčių, viešųjų pirkimų principų, interesų konfliktų ir kt., reikalavimais dėl skelbimo, kurie įtvirtinti VPĮ.

Projekto konkurso taisyklėse yra įtvirtinti reikalavimai, kurie paprastai nukreipia atgal į konkrečias VPĮ normas. Projekto konkurso taisyklėse įtvirtintos normos dėl projekto konkurso organizavimo sąlygų (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 1 dalies komentarą), pradžios ir pabaigos (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio komentarą), projekto konkurso skelbimo (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 2 dalies komentarą), projekto konkurso dokumentų, įskaitant pašalinimo pagrindus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą), kvalifikacijos reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą), kvalifikacinę atranką (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 4 dalies komentarą), ir jų teikimo (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą), projekto konkurso vertinimo komisijos (detaliau žiūrėti VPĮ 77 straipsnio komentarą), paraiškų ir projektų pateikimo (detaliau žiūrėti VPĮ 40 straipsnio komentarą), projekto konkurso vykdymo būdų (detaliau žiūrėti VPĮ 76 straipsnio 4 dalies komentarą), projektų nagrinėjimo, aptarimo ir vertinimo.

Kita vertus, tai, kad projekto konkursams nėra tiesiogiai taikomas VPĮ II skyrius, reiškia ir projekto konkurso skirtumą nuo įprastinių pirkimo būdų, pavyzdžiui, gali skirtis pasiūlymų (projektų) vertinimo kriterijai.