82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.
6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.
7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.

 

Komentuojamame VPĮ 82 straipsnyje^[1] įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų veikla, jų steigimas ir funkcijos, taip pat centralizuotų pirkimų vykdymo pagrindinės nuostatos, pareigos perkančiosioms organizacijoms įsigyti pirkimo objektus iš ar per centrines perkančiąsias organizacijas.

Viešųjų pirkimų centralizavimas – tai viešųjų pirkimų organizavimas, kai tam tikros konkrečios perkančiosios organizacijos yra atsakingos už įsigijimus ar viešojo pirkimo sutarčių sudarymą kitų perkančiųjų organizacijų naudai.

Praktikoje taikomos šios pirkimų centralizavimo formos:

• pagrindinės organizacijos centralizuoja jai pavaldžių organizacijų pirkimus, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija perka už ligonines;
• viešojo sektoriaus organizacijos vykdo pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, pavyzdžiui, CPO LT atvejis.

Centrinių perkančiųjų organizacijų samprata pateikta VPĮ 2 straipsnio 3 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 3 dalies komentarą).

Perkančiąsias organizacijas viešųjų pirkimų centralizavimas paveikia tuo aspektu, kad jos faktiškai nevykdo dalies viešųjų pirkimų procedūros veiksmų.

Viešųjų pirkimų centralizavimo privalumai:

1. Visuose organizacijos padaliniuose bendrai naudojamų prekių grupių vieneto (prekės) kainos sumažinimas. Centralizuotų pirkimų atveju galima išsiderėti geresnes kainas.
2. Didesnė specialistų specializacija, kvalifikacija, profesionalumas lemia geresnes galimybes plėsti organizacijos žinias apie produktus, tiekėjus ir t. t., tai ypač aktualu mažesnėms perkančiosioms organizacijoms, kurios neturi patirties ir pajėgumų įvykdyti viešųjų pirkimų procedūrų.
3. Veiklos išlaidų mažinimas, nes mažėja administracinės išlaidos, kai atliekama mažiau pirkimų.
4. Standartizuoto pirkimų proceso sukūrimas, kas lemia greitesnes procedūras, mažesnę ginčų tikimybę.
5. Galimybė profesionaliau vykdyti pirkimų funkciją, atliekant detalią pirkimų analizę, renkant statistinę pirkimų informaciją.
6. Didesnė organizacijos bendros ir pirkimų strategijų atitiktis (dermė), lengviau daryti pertvarkymus.
7. Didinama konkurencija tarp tiekėjų.
8. Užtikrinamas pirkimų skaidrumas, išvengiama konkretaus tiekėjo favoritizmo.

Atskirai perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų privalumai:

1. Mažesnės koordinacinės išlaidos organizacijoje tarp centrinės perkančiosios organizacijos ir pirkėjo (perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto), kadangi tais atvejais, kai pirkimus vykdo pati perkančioji organizacija, nemokama už naudojimąsi centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais.
2. Greičiau sprendžiamos iškilusios problemos, kadangi santykiai sieja tiesiogiai tiekėjus ir perkančiąsias organizacijas, nėra tarpininko, t. y. centrinės perkančiosios organizacijos, kuri perimtų problemų sprendimo procedūras.
3. Perkančioji organizacija gali būti labiau įgudusi savo srities pirkimuose, jei jos poreikiai skiriasi nuo kitų perkančiųjų organizacijų poreikių.
4. Aiškus atsakomybės pasidalijimas, t. y. visa atsakomybė tenka tik perkančiajai organizacijai, kai tuo tarpu perkant iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją dalis atsakomybės tenka centrinei perkančiajai organizacijai ir dalis atsakomybės – perkančiajai organizacijai.
5. Vietiniai pirkėjai gali geriau pažinoti vietinę rinką, todėl geriau išnaudotų rinkos galimybes nei centralizacijos atveju^[2].
6. Atskirais atvejais tai gali padėti išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti MVĮ galimybes patekti į rinką^[3].

 

1. VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perkančiosios organizacijos gali (turi diskreciją) įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, kai perkančiosios organizacijos netenka pasirinkimo teisės ir turi pareigą įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją (detaliau apie pareigą įsigyti prekes, paslaugas ar darbus iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją žiūrėti VPĮ 82 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiųjų organizacijų galimybės:

• VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju centrinė perkančioji organizacija atlieka didmenininko ar perpardavėjo vaidmenį, įsigydama didesnį kiekį prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos gali atitinkamai perparduoti kitoms perkančiosioms organizacijoms. CPO.lt neteikia tokios paslaugos, tačiau tai neriboja kitų centrinių perkančiųjų organizacijų teisės vykdyti nurodytą veiklą. Pavyzdžiui, Suomijoje veikianti centrinė perkančioji organizacija Hansel Ltd iki 2003 m. buvo „didmenininkas“, kuris turėjo sandėlius ir perkančiosioms organizacijoms tiekdavo prekes^[4].
• VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali, o VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais, priemonėmis, kurios detalizuotos VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Kitaip sakant, centrinė perkančioji organizacija atlieka tarpininko vaidmenį, t. y. viešojo pirkimo procedūras iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo atlieka centrinė perkančioji organizacija, o kitos perkančiosios organizacijos, pasinaudoja centrinės perkančiosios organizacijos priemonėmis (pateikia kvietimą dinaminėje pirkimo sistemoje (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 9 dalies komentarą), atlieka atnaujinto varžymosi procedūras (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 5-6 dalies komentarą) bei pasirašo viešojo pirkimo sutartis.

VPĮ 82 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas centrinės perkančiosios organizacijos sukuriamų įrankių, priemonių, kuriomis gali pasinaudoti perkančiosios organizacijos:

• VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta galimybė centrinei perkančiajai organizacijai už perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras. Kaip nustatyta VPĮ 83 straipsnyje, perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją, įskaitant ir centrinę perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras (detaliau dėl įgaliojimo atlikti viešojo pirkimo procedūras žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą). Tokiu atveju perkančioji organizacija turi tik pasirašyti pirkimo sutartį, jai nebereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, priimti papildomų sprendimų.
• VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta galimybė įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos valdoma dinamine pirkimo sistema (detaliau dėl dinaminės pirkimo sistemos žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą). Taigi, dinaminę sistemą kaip priemonę vykdyti viešuosius pirkimus turi teisę taikyti ne tik perkančiosios organizacijos, tačiau ir centrinė perkančioji organizacija. Centrinė perkančioji organizacija sukuria dinaminę sistemą, kurią toliau gali naudoti kitos perkančiosios organizacijos. Centrinės perkančiosios organizacijos naudojamos dinaminės pirkimo sistemos ypatumas yra tas, kad centrinė perkančioji organizacija privalo skelbime apie dinaminę pirkimų sistemą pranešti, kad perkančiosios organizacijos galės naudoti šią priemonę. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos tik turi pateikti kvietimą dinaminėje pirkimo sistemoje dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nebereikia tikrinti tiekėjų kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 9 dalies komentarą).
• VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos sudaryta preliminariąja sutartimi (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio komentarą). Centrinė perkančioji organizacija atlieka tarpininko vaidmenį, t. y. centrinė perkančioji organizacija turi teisę kaip ir kitos perkančiosios organizacijos sudaryti preliminariąsias sutartis, o perkančiosios organizacijos gali vykdyti atnaujintą varžymąsi dėl pagrindinių sutarčių sudarymo, kaip tai nustatyta sudarytoje preliminariojoje sutartyje (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 5-6 dalių komentarus).

 

2. VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje apibrėžta:

• perkančiųjų organizacijų pareiga vykdyti pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, esant nurodytoms aplinkybėms;
• tokios pareigos vertikalios ir horizontalios išimtys, t. y. subjektai, kuriems nenustatyta pareigos vykdyti pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją, bei situacijos, kada bet kuri perkančioji organizacija gali nevykdyti pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją;
• priemonės, kuriomis galima pasinaudoti centralizacijai.

Perkančiosios organizacijos yra įpareigotos vykdyti viešuosius pirkimus centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais ar iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu yra visos šios sąlygos kartu:

• centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkančiosios organizacijos gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, kurių parametrai, charakteristikos visiškai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Pavyzdžiui, jeigu perkančiajai organizacijai reikia valymo priemonių ir centrinėje perkančiojoje organizacijoje dėl tokių priemonių yra sudaryta dinaminė pirkimo sistema, tai perkančioji organizacija turi pirkti naudodama centrinės perkančiosios organizacijos dinaminę pirkimo sistemą.

Pavyzdys, kai būtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją

Centrinė perkančioji organizacija turi sudarytą dinaminę pirkimo sistemą atliekų tvarkymo paslaugoms. Perkančioji organizacija persikėlė į kitas patalpas, kitame mieste ir ankstesnis atliekų tvarkytojas objektyviai negali suteikti paslaugų, todėl perkančiajai organizacijai reikalingas naujas atliekų tvarkytojas. Kadangi nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįsti atskiro viešojo pirkimo poreikį, tokiu atveju privaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.

 

• Kita vertus, jeigu centrinės perkančiosios organizacijos neturi reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, perkančiosios organizacijos neturi pareigos kreiptis į centrinę perkančiąją organizaciją, kad ši pradėtų ir įvykdytų procedūras dėl tokio pirkimo objekto, o gali savarankiškai vykdyti atskirą viešąjį pirkimą.

Pavyzdys, kai nebūtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją

Centrinė perkančioji organizacija turi sudarytą dinaminę pirkimo sistemą atliekų išsiliejimo valymo darbams, o perkančiosios organizacijos patalpose įvykus avarijai būtina itin skubiai atlikti atliekų valymo paslaugas. Dinaminės pirkimo sistemos būdu būtina kviesti visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius tiekėjus pateikti pasiūlymus, pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (7 dienos supaprastintiems pirkimams) (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 5 dalies 3 punkto komentarą), todėl perkančiajai organizacijai nėra tinkamas toks ilgas procesas ir perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdu gali efektyviau įsigyti paslaugas (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentarą). Tokiu atveju neprivaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.

• centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkančiosios organizacijos gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, o atitinkama perkančioji organizacija pirkimo objekto negali įsigyti efektyvesniu būdu.
• centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkančiosios organizacijos gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, o pirkimo objekto perkančioji organizacija negali įsigyti racionaliai naudodama lėšas.

Pavyzdys, kai būtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją

Centrinė perkančioji organizacija 2015 metais sudarė elektroninį katalogą, kurio objektas yra spausdintuvų remonto paslaugos. Perkančioji organizacija, atlikusi rinkos konsultacijas, nustatė, kad 2019 metais tiekėjai siūlė žymiai didesnes paslaugų kainas, negu nurodytos centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge. Tokiu atveju privaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.

 

Pavyzdys, kai nebūtina pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją

Centrinė perkančioji organizacija 2015 metais sudarė preliminariąją sutartį, kurios objektas yra IT paslaugos, tačiau perkančioji organizacija, atlikusi rinkos konsultacijas nustatė, kad 2019 metais tiekėjai siūlė žymiai mažesnes IT paslaugų kainas, negu nurodytos centrinės perkančiosios organizacijos preliminariojoje sutartyje. Tokiu atveju neprivaloma įsigyti paslaugų per centrinę perkančiąją organizaciją.

 

Perkančioji organizacija, nevykdydama pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją, turi šias pareigas:

• Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti tokį sprendimą. Motyvai gali būti susiję su pirkimo objekto specifika, rinkos kainų pasikeitimu po centrinės perkančiosios organizacijos vykdytų procedūrų, greitesniu prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu iš tiekėjų, pavyzdžiui, kai vykdomas mažos vertės pirkimas, esant skubos aplinkybėms ar kiti atvejai. Jeigu perkančiosios organizacijos reikiamų prekių, paslaugų ar darbų nėra centrinės perkančiosios organizacijos kataloge, tuomet sprendimo pirkti savarankiškai motyvuoti nereikia.
• Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo motyvuoja viešojo pirkimo vykdymą, o ne įsigijimą iš centrinės perkančiosios organizacijos, turi paskelbti savo profilyje (centrinės perkančiosios organizacijos elektroninėmis priemonėmis yra sukuriamas pirkėjo profilis (detaliau dėl pirkėjo profilio žiūrėti VPĮ 26 straipsnio 2 dalies komentarą). Šis sprendimas taip pat turi būti saugomas kartu su kitais pirkimo dokumentais VPĮ 97 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. saugomi ketverius metus nuo pirkimo pabaigos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 97 straipsnio komentarą).

Jeigu perkančioji organizacija netinkamai motyvuoja savo sprendimą ir neperka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai neturi įtakos pagal atskirą viešojo pirkimo procedūrą sudarytos sutarties teisėtumui ir galiojimui (išskyrus išimtines situacijas, kai nustatoma, jog atskiru pirkimu buvo visiškai neracionaliai naudojamos lėšos, siekiant proteguoti konkretų tiekėją, ir pan.).

Pareigos vykdyti procedūras iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją išimtis subjektų atžvilgiu yra nustatyta tik Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms. Taigi, šios perkančiosios organizacijos neprivalo vykdyti pirkimų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją ir joms nekeliama pareiga pagrįsti tokį pasirinkimą. Kita vertus, nėra nustatyto ir draudimo, todėl šios perkančiosios organizacijos turi diskreciją pirkti iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją.

 

3. VPĮ 82 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos šios pagrindinės taisyklės, susijusios su perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų pasidalijimu:

- jeigu perkančioji organizacija įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, tai laikoma, kad perkančioji organizacija įgyvendino reikalavimus pagal VPĮ. Taigi, yra įtvirtinta viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo prezumpcija, kai perkančioji organizacija vykdo viešuosius pirkimus per centrinę perkančiąją organizaciją. Kitaip tariant, įtvirtinamas dvigubo pirkimo organizavimo išvengimo principas. Be to, tiekėjai negali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų dėl viešųjų pirkimų procedūrų, kurios buvo atliktos centrinės perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju tiekėjai turėtų ginčyti būtent centrinės perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus pagal VPĮ VII skyriaus tvarką.

- perkant iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją nereikia atskirų viešojo pirkimo procedūrų, t. y. tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos (detaliau žiūrėti VPĮ 82 straipsnio 5 dalies komentarą);

- nustatomos atsakomybės ribos. Nors taikoma bendroji taisyklė, kad, jeigu perkančioji organizacija įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, tai laikoma, kad perkančioji organizacija įgyvendino reikalavimus pagal VPĮ, perkančioji organizacija atsako už tinkamą VPĮ laikymąsi:

1) perkančioji organizacija atsako už pirkimo sutarties sudarymo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos valdomas dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, kai pati perkančioji organizacija vykdo procedūras^[5]. Kitaip sakant, perkančioji organizacija turi laikyti dinaminės pirkimo sistemos reikalavimų ir tvarkos, nurodytos VPĮ 79 straipsnio 9-10 dalyse (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio komentarą) bei centrinės perkančiosios organizacijos nurodytose dinaminės pirkimo sistemos naudojimo taisyklėse.

2) perkančioji organizacija atsako už atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Kitaip sakant, perkančioji organizacija turi laikytis preliminarioje sutartyje bei VPĮ 78 straipsnyje nurodytų reikalavimų bei tvarkos (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio komentarą);

3) perkančioji organizacija atsako už veiksmus, atliekamus pagal VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. Kitaip sakant, perkančioji organizacija atsako už sprendimą sudaryti pagrindines viešųjų pirkimų sutartis su tiekėjais be atnaujinto varžymosi (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punkto komentarą).

Pavyzdys

Perkančioji organizacija per centrinę perkančiąją organizaciją vykdo daugiabučių namų modernizavimo rangos darbų be projektavimo viešuosius pirkimus. Susipažinęs su viešųjų pirkimų techninėmis specifikacijomis tiekėjas nustatė, kad jos yra pritaikytos vienam tiekėjui, diskriminuoja rangovus, todėl šie pirkimai yra neteisėti ir turi būti nutraukti. Ieškinys buvo pateiktas perkančiajai organizacijai, o ne centrinei perkančiajai organizacijai, kadangi būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamą techninių specifikacijų parengimą, net jeigu pirkimas vykdomas per centrinės perkančiosios organizacijos priemones. Ginčo atveju centrinė perkančioji organizacija rengia bendrąsias technines specifikacijas, tačiau perkančioji organizacija turėjo teisę patikslinti techninių specifikacijų reikalavimus paskelbiant konkretų pirkimą^[6].

 

Pavyzdys

Centrinė perkančioji organizacija paskelbė degalų pirkimą per elektroninį katalogą. Tiekėjas ginčijo paskelbtų pirkimo sąlygų, įskaitant preliminariosios sutarties nuostatas, teisėtumą. Kadangi buvo ginčijamos sąlygos tos procedūros, pagal kurią tik vėliau perkančiosios organizacijos sudarys pagrindines pirkimo sutartis, tai tiekėjas pasirinko tinkamą subjektą – centrinę perkančiąją organizaciją. Kita vertus, vėliau, kai bus sudaromos pagrindinės pirkimo sutartys, tiekėjai negalės ginčyti nurodytų pirkimo per elektroninį katalogą sąlygų ir teikti pretenzijos perkančiajai organizacijai^[7].

 

Pavyzdys

Centrinė perkančioji organizacija sudarė bendradarbiavimo susitarimą su perkančiąja organizacija, kurios pagrindu vykdė pirkimo procedūras. Centrinė perkančioji organizacija nustatė pirkimo laimėtoją bei nurodė, kad siūlys perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nutraukė pirkimą, kadangi negavo reikiamo finansavimo projektui. Kadangi sprendimą nutraukti procedūras priėmė perkančioji organizacija, tai pastaroji ir turi prisiimti atsakomybę bei būtent ji turi būti ginčo šalimi, nors visas procedūras vykdė centrinė perkančioji organizacija^[8].

 

4. VPĮ 82 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos centrinės perkančiosios organizacijos pareigos naudoti elektronines priemones.

Centrinės perkančiosios organizacijos turi vykdyti visus viešuosius pirkimus tik elektroninėmis priemonėmis, kadangi elektroninės ryšio priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat kuo labiau sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas^[9].

Elektroninės priemonės sąvoka apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 8 dalyje; tai – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą) ir saugoti (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 8 dalies komentarą).

Elektroninių priemonių reikalavimai yra detalizuoti VPĮ 22 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą).

 

5. VPĮ 82 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad netaikomos VPĮ procedūros, kai perkančiosios organizacijos įsigyja centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas bei papildomai kartu pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas.

VPĮ 82 straipsnio 5 dalies išimtis gali būti taikoma, esant šioms sąlygoms kartu:

1) paslaugos yra įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos;

2) yra įsigyjamos centralizuotos pirkimų veiklos paslaugos ir papildomai kartu pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos^[10].

Centralizuotos pirkimo veiklos samprata yra įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pagalbinės pirkimų veiklos samprata įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą).

Taigi, perkančiosios organizacijos neturi vykdyti viešojo pirkimo tam, kad įsigytų centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas paslaugas. Išimtis taikoma, kadangi centrinės perkančiosios organizacijos turi išimtinę teisę vykdyti centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą, steigiamos pagal VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tvarką ir reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 82 straipsnio 6 dalies komentarą), jos nėra laikomos rinkos dalyviais, kurie konkuruoja tarpusavyje, o steigiamos viešojo nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio veiklai vykdyti (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą). Dėl to ši taisyklė taikoma, nepriklausomai nuo, kad valstybėje gali veikti daugiau nei viena centrinė perkančioji organizacija.

 

6. VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo tvarka ir sąlygos.

VPĮ 82 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžtas baigtinis subjektų ratas, kurie turi teisę steigti centrines perkančiąsias organizacijas:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ nutarė įgalioti ministerijas priimti sprendimus dėl teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo jų reguliavimo sričiai priklausančioms perkančiosioms organizacijoms (įskaitant pačias ministerijas); suteikti teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai CPO LT;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;

3) savivaldybės taryba.

Šios institucijos turi teisę priimti sprendimą dėl centrinės perkančiosios organizacijos teisinės formos, steigimo ir priskirtų funkcijų.

Šiuo metu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos Lietuvos Respublikoje – VšĮ CPO LT, kurią įsteigė Lietuvos Respublikos ūkio (ekonomikos ir inovacijų) ministerija; Gynybos resursų agentūra, kuri buvo įsteigta, siekiant konsoliduoti įsigijimų srityje dirbančių krašto apsaugos sistemos ekspertų žinias, jų patirtį, išvengti funkcijų dubliavimo, aiškiai paskirstyti atsakomybę, užtikrinti efektyvesnį procesą ir skaidresnį įsigijimų vykdymą^[11]; Informacinės visuomenės plėtros komitetui suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas − vykdyti centralizuotus informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jas naudojant teikiamų paslaugų įsigijimo viešuosius pirkimus^[12].

Europos Sąjungoje yra įsteigta apie 6000 centrinių perkančiųjų organizacijų (dalis jų yra konkrečiam projektui ar vienkartinių centrinių perkančiųjų organizacijų)^[13]. Daugiausiai centrinių perkančiųjų organizacijų veikia Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, Government Procurement Service, Eastern Shires Purchasing Organisation, Yorkshire Purchasing Organisation, NHS Commercial Medicines Unit ir kt.

Europos Sąjungos lygmeniu centrinės perkančiosios organizacijos gali būti skirstomos į veikiančias nacionaliniu mastu, sektoriaus mastu, vietos centrines perkančiąsias organizacijas, kelių regionų (rajonų, apskričių) bendras centrines perkančiąsias organizacijas, centrines perkančiąsias organizacijas, veikiančias savo steigėjų interesais ir kt.

 

7. VPĮ 82 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų finansavimo tvarka.

Centrinės perkančiosios organizacijos steigėjas (detaliau žiūrėti VPĮ 82 straipsnio 6 dalies komentarą) teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia dėl lėšų dydžio, skiriamo centrinės perkančiosios organizacijos veiklai finansuoti. Kitaip sakant, centrinės perkančioji organizacija yra finansuojama savo steigėjo lėšomis.

Kita vertus, centrinėms perkančiosioms organizacijoms nėra draudžiama imti užmokestį už paslaugas atliekamas perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą^[14] ar naudojimąsi dinamine pirkimo sistema^[15].

 

8. VPĮ 82 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų atskaitomybės už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą tvarka.

Centrinė perkančioji organizacija, kaip ir visos perkančiosios organizacijos, VPT turi teikti viešųjų pirkimų ataskaitas (detaliau dėl perkančiųjų organizacijų teikiamų ataskaitų žiūrėti VPĮ 96 straipsnio komentarą).

Centrinės perkančiosios organizacijos turi teikti ataskaitas kiekvieną ketvirtį, per 5 darbo dienas nuo ketvirčio pabaigos, t. y. per 5 darbo dienas nuo balandžio 1 d., liepos 1 d., spalio 1 d., sausio 1 d.

Centrinių perkančiųjų organizacijų ataskaitose turi būti pateikta informacija apie:

1) perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį (sausio 1 d. – kovo 31 d., balandžio 1 d. – birželio 31 d., liepos 1 d. – rugsėjo 31 d., spalio 1 d. – gruodžio 31 d.).

2) atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Žalieji pirkimai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais kriterijais^[16], taip pat Komisijos patvirtintais kriterijais^[17]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 828 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 804 „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ 2 punktu, VPĮ apibrėžtos perkančiosios organizacijos ir PĮ apibrėžti perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus ar pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus, skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, ne mažiau kaip 45 procentams tokių pirkimų 2017 metais, ne mažiau kaip 45 procentams – 2018 metais, ne mažiau kaip 50 procentų – 2019 metais ir ne mažiau kaip 50 procentų – 2020 metais, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

---