51 straipsnis. Ženklinimas

 

1. Kai perkami specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižymintys prekės, paslaugos ar darbai, perkantysis subjektas, rengdamas technines specifikacijas, nustatydamas pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, gali reikalauti naudoti specialų ženklą kaip įrodymą, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti;

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams;

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam ūkio subjektas, kuris kreipėsi dėl ženklo suteikimo, nedarė lemiamos įtakos.

2. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nereikalauja specialaus ženklo, atitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, jis gali nurodyti, kokius ženklui keliamus reikalavimus turi atitikti perkami prekės, paslaugos ar darbai.
3. Perkantysis subjektas pripažįsta bet kurį tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo reikalavimus. Jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti perkančiojo subjekto reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkantysis subjektas pripažįsta bet kokias jam tinkamas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, kuriomis tiekėjas įrodo, kad jo siūlomi prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiojo subjekto nurodytus reikalavimus.
4. Kai konkretus ženklas atitinka šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau juo nustatomi su pirkimo objektu nesusiję reikalavimai, perkantysis subjektas negali reikalauti naudoti tokį ženklą. Perkantysis subjektas gali techninėje specifikacijoje nurodyti to ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti.

 

1. PĮ 51 straipsnio^[1] 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto teisė viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo (ženklinimo). Ženklinimas – tai pirkimo objektą apibūdinantis kriterijus. Ženklinimo reikalavimų naudojimo tikslai yra apibrėžti Direktyvos 2014/25/ES preambulės 85-ojoje konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad perkantieji subjektai, norintys pirkti tam tikromis aplinkosaugos, socialinėmis ar kitomis charakteristikomis pasižyminčius darbus, prekes ar paslaugas, turėtų turėti galimybę naudotis konkrečiu ženklinimu, kaip antai Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar bet kokiu kitu ženklinimu su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pavyzdžiui, produkto aprašymas ir jo pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, būtų susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad tie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Taigi, pagal PĮ 51 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas viešojo pirkimo dokumentuose turi teisę viešojo pirkimo objektą, jam keliamus reikalavimus apibūdinti remdamasi konkrečiu ženklu ir jam keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad, perkančiojo subjekto pasirinkimu, ženklinimo reikalavimai gali būti įtvirtinami techninėje specifikacijoje, pasiūlymų vertinimo kriterijuose ir (arba) sutarties vykdymo sąlygose. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tas pats reikalavimas gali būti keliamas įvairiais aspektais, svarbu siekti skirtingų tikslų^[2]. Dėl to perkantysis subjektas, siekdamas, kad tiekėjai elgtųsi maksimaliai socialiai atsakingai, turi plačią diskreciją nuspręsti, kaip konkrečiai viešojo pirkimo dokumentuose bus formuojami ir vertinami ženklinimo reikalavimai. Tačiau pabrėžtina, kad vieni ženklai (pavyzdžiui, EKO ženklai) gali būti naudojami (reikalaujami) tiek techninėje specifikacijoje, tiek nurodomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus, tiek nustatomi kaip viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlyga. Tuo tarpu kiti ženklai (pavyzdžiui, patvirtinantys sąžiningos prekybos reikalavimų laikymąsi) gali būti naudojami tik kaip sutarties vykdymo sąlyga ar pasiūlymų vertinimo kriterijus, bet ne kaip techninės specifikacijos reikalavimų dalis^[3].

PĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas teiginys kai perkamos specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčios prekės, paslaugos ar darbai reiškia, kad perkančiojo subjekto teisė viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo nėra neribota. PĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos šios normos taikymo ribos objekto prasme – ženklinimas gali būti taikomas tada, kai perkami specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižymintys objektai. Sąvoka ar kitomis aplinkybėmis pasižyminčios reiškia, kad objektų, kurių įsigijime gali būti keliami ženklinimo reikalavimai, sąrašas nėra baigtinis. Teisės doktrinoje pažymima, kad ženklų naudojimas yra vienas iš būdų rūpintis aplinkosaugos problemomis^[4]. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų PĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatų, ženklų naudojimu gali būti siekiama ne tik žaliųjų pirkimų, bet ir socialiai atsakingų pirkimų (sąžiningos prekybos kriterijus) arba, bendrai tariant, darniųjų pirkimų vykdymo skatinimo. Darnieji pirkimai yra tada, kai jais apjungiami reikalavimai, specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie yra skirti socialinei bei aplinkos apsaugai ir inovacijoms skatinti, siekiant efektyvaus išteklių naudojimo ir jų bei išlaidų mažinimo, paslaugų, prekių ir darbų kokybės gerinimo^[5].

Atsižvelgiant į PĮ 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ženklinimo taikymo ribas, darytina išvada, kad ženklinimas yra, be kita ko, sudėtinė techninės specifikacijos reguliavimo dalis^[6] kaip specialioji norma (apie techninę specifikaciją detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą). Dėl to PĮ 51 straipsnis taikomas tiek, kiek konkretaus ženklo naudojimas nėra reguliuojamas bendrosios techninės specifikacijos (PĮ 50 str.) normomis. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad tiekėjų siūlomas viešojo pirkimo objektas būtų pažymėtas CE ženklu yra reguliuojamas ne PĮ 51 straipsnio, bet bendrosiomis techninės specifikacijos (PĮ 50 straipsnio) normomis, kadangi CE ženklas yra skirtas ne specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčių prekių žymėjimui. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis. Platintojas prisiima atsakomybę ir, ženklindamas prekę CE ženklu, pareiškia, kad gaminys atitinka visus tiesiogiai susijusius esminius taikomos Direktyvos 2014/35/ES^[7] reikalavimus ir (arba), jei joje nustatyta, buvo patikrintas notifikuotos atitikties vertinimo institucijos, įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui, bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje^[8].

Pabrėžtina, kad specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčioms prekėms, paslaugoms ar darbams keliami reikalavimai gali būti apibrėžti specialiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše, Aplinkos apsaugos kriterijuose, Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos apraše^[9]. Šių specialiųjų teisės aktų taikymas tam tikrais atvejais privalomas – pirmiau nurodytame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. D1-508 nustatyta, kad, atliekant žaliuosius viešuosius pirkimus ir žaliuosius pirkimus, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi privalomai, o išplėstiniai aplinkos apsaugos kriterijai taikomi pasirinktinai.

Sąvoka taikomi privalomai aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į PĮ 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perkančiųjų subjektų diskreciją, taip, kad tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia kelti ženklinimo reikalavimą, jis privalo pirkimo sąlygose įtvirtinti minimalius tam ženklui taikomus kriterijus (pavyzdžiui, popierius dokumentams spausdinti turi būti perdirbtas ir nebalintas), tačiau kartu gali nustatyti ir pasirenkamuosius. Atsižvelgiant į PĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę (detaliau žiūrėti PĮ 1 straipsnio komentarą), perkančiųjų subjektų diskrecija pirkimo sąlygose įtvirtinti atitinkamus ženklinimui taikomus reikalavimus yra labiau suvaržyta nei kitose situacijose^[10], todėl pirkimo sąlygose būtina įtvirtinti ne dalį, o visus privalomuosius konkrečiu atveju taikomus reikalavimus. Kita vertus, kai specialiuosiuose teisės aktuose nėra atskirai apibrėžtos minimalių reikalavimų taikymo pareigos, perkantysis subjektas išlaiko diskreciją vertinti pasirinktinus konkrečiam ženklui būdingus kriterijus. Tačiau, taikant tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų, nebūtų taikomas ženklinimas, kaip toks, o perkančiojo subjekto iškelti reikalavimai būtų laikytini ir vertintini pagal bendruosius techninei specifikacijai keliamus reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 51 straipsnio 2 dalies komentarą).

Nors PĮ 51 straipsnio 1 dalyje tai tiesiogiai nenurodyta, remiantis nuosekliai plėtojama teismų praktika, konkretaus ženklo naudojimo (reikalavimo) viešojo pirkimo dokumentuose galimybė aiškintina ir taikytina taip, kad perkantysis subjektas negali pateikti tik blanketinės nuorodos į to ženklo reguliavimą, nurodydamas, jog siūlomas objektas turi atitikti konkretaus ženklo reikalavimus, bet techninėje specifikacijoje turi aprašyti esmines pirkimo objekto savybes, jam keliamus reikalavimus, nors jie ir sudaro atitinkamo ženklo turinį. ESTT yra išaiškinęs, kad perkantiesiems subjektams suteikiama teisė naudoti detalias ženklo specifikacijas, bet ne patį [ekologinį] ženklą. Žinoma, siekiant supaprastinti patikrinimą, ar laikomasi tokio reikalavimo, perkantiesiems subjektams leidžiama nurodyti, kad ženklu, kurio specifikacijas jos panaudojo, pažymėti produktai laikomi atitinkančiais atitinkamas specifikacijas. Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad remtis pačiu [ekologiniu] ženklu leidžiama tik papildomai, kaip įrodymu, kad tenkinamos techninės specifikacijos, nustatytos pirkimo dokumentuose. Visiškai nebūdamas perteklinis formalumas, perkančiajam subjektui nustatytas įpareigojimas aiškiai nurodyti detalias charakteristikas, kurias jis ketina taikyti, netgi tuomet, kai jis remiasi konkrečiu ženklu apibrėžtomis charakteristikomis, yra būtinas siekiant sudaryti potencialiems dalyviams galimybę remtis vienu oficialiu dokumentu, patvirtintu paties perkančiojo subjekto, taigi neverčiant jų neapibrėžtai ieškoti informacijos ir su kokiu nors ženklu susijusių kriterijų galimų variacijų laike^[11].

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, vykdydamas rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“, arba kitu lygiaverčiu ženklu. Perkantysis subjektas techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus – be kitų privalomų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[12],(1) popieriaus sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 100 % perdirbto popieriaus (naudoto popieriaus ir (ar) gamybos atliekų) plaušų, (2) popierius turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkantysis subjektas taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai yra Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ arba gamintojo techniniai dokumentai, arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos bandymų protokolas, arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Kaip matyti, perkantysis subjektas techninėje specifikacijoje išdėstė konkrečius reikalavimus, o ne išimtinai pateikė nuorodą į ženklus, kurių turinį sudaro šie reikalavimai.

 

Pagal PĮ 51 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama naudoti tik tokį konkretų ženklą, kuris atitinka penkias kumuliatyvias (taikomas visas kartu) sąlygas^[13]:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti^[14];

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams^[15];

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos.

Tuo atveju, jeigu perkančiojo subjekto siekiamas taikyti ženklas neatitinka bent vienos iš nurodytų 5 (penkių) sąlygų, PĮ 51 straipsnio 1 dalis netaikoma. Tačiau tai nereiškia, kad perkantysis subjektas, nors ir nereikalaudamas konkretaus ženklinimo, tačiau vadovaudamasis PĮ 50 straipsnio reguliavimu, viešojo pirkimo dokumentuose negali nustatyti konkrečių pavienių reikalavimų, kurie visi ar iš dalies sutampa su konkretaus ženklo reikalavimais (detaliau žiūrėti kitų PĮ 51 straipsnio dalių komentarus).

 

2. PĮ 51 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka tuo atveju, kai perkantysis subjektas nereikalauja specialaus ženklo reiškia, kad PĮ 51 straipsnio 2 dalis yra taikoma tada, kada perkantysis subjektas viešojo pirkimo objektą apibrėžia pagal konkretaus ženklo turinį sudarančius reikalavimus ir (ar) jų pasirinktą dalį, tačiau paties ženklinimo nereikalauja. Kitaip tariant, esminis PĮ 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies skirtumas yra tas, kad PĮ 51 straipsnio 1 dalies pagrindu perkantysis subjektas turi teisę reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tuo tarpu PĮ 51 straipsnio 2 dalies pagrindu perkantysis subjektas negali reikalauti konkretaus ženklo naudojimo, tačiau gali remtis atitinkamo ženklo turinį sudarančiais reikalavimais, apibrėždamas pirkimo objekto kriterijus pagal PĮ 50 straipsnį.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, vykdydamas valymo paslaugų pirkimą, techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodė, kad turi būti naudojamos valymo priemonės (purškiami valikliai), kurių sudėtyje nėra propelentų. Perkantysis subjektas taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai yra Europos Sąjungos ekologinis ženklas arba gamintojo techniniai dokumentai, arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tačiau perkantysis subjektas neiškėlė reikalavimo, kad valymo priemonės būtų paženklintos Europos Sąjungos ekologiniu ženklu, kadangi perkantysis subjektas viešojo pirkimo sąlygose nenustatė visų valymo priemonėms taikytinų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[16]. Kitaip tariant, perkantysis subjektas viešojo pirkimo sąlygose iš esmės neįtvirtino ženklinimo reikalavimų, o konkrečius objektui keliamus reikalavimus nustatė pagal PĮ 50 straipsnį (nors reikalavimas dėl propelentų nebuvimo valymo priemonių sudėtyje ir patenka į ES ekologinio ženklo reikalavimų apimtį).

 

Iš pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad perkantieji subjektai turi labai tiksliai formuoti pirkimo sąlygas ir konkrečiai įtvirtinti, ar atitinkamo ženklo reikalavimas nustatytas kaip savarankiška pirkimo sąlyga, ar tik kaip įrodomoji priemonė.

PĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise perkantysis subjektas gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tada, kai konkretus pirkimo objektui aktualus ženklas neatitinka PĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų kumuliatyvių (taikomų kartu) reikalavimų arba tada, kai perkantysis subjektas nori naudoti tik dalį konkretaus ženklo reikalavimų.

Pabrėžtina, kad PĮ 51 straipsnio 2 dalis privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su PĮ 50 straipsniu. Kitaip tariant, perkantysis subjektas viešojo pirkimo objektui keliamus reikalavimus formuodamas pagal PĮ 51 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal konkretaus ženklo reikalavimus, privalo užtikrinti, kad nurodyti reikalavimai būtų susiję su viešojo pirkimo objektu^[17], jam proporcingi, nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų konkurencijos viešajame pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą).

 

3. PĮ 51 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga kaip tinkamą pripažinti ne tik viešojo pirkimo sąlygose nurodytą konkretų ženklą, bet taip pat ir bet kurį kitą tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo reikalavimus. Tokiu būdu įgyvendinamas bendrasis PĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl tiekėjų diskriminacijos draudimo ir konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimo (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio 3 dalies komentarą).

Nurodyta nuostata yra betarpiškai susijusi su PĮ 50 straipsnio 5-7 dalių nuostatomis, kuriose įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga priimti tiekėjų siūlomas lygiavertes prekes, paslaugas ar darbus (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio 5-7 dalių komentarus).

Nors PĮ 51 straipsnio 3 dalyje pažodžiui tai nenurodyta, tačiau šią nuostatą sistemiškai aiškinant ir taikant su PĮ 50 straipsnio 5-7 dalimis, tiekėjas, pateikdamas ne viešojo pirkimo sąlygose konkrečiai nustatytu, bet kitu ženklu pažymėtą objektą, privalo perkančiajam subjektui pagrįsti ir įrodyti, kad siūlomas objektas iš tiesų atitinka lygiaverčius perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo reikalavimus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad turi būti įrodomas būtent tiekėjo pateikto ženklo lygiavertiškumas, bet ne tapatumas (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio 5-7 dalių komentarus).

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, vykdydamas rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamo popieriaus pirkimą, techninėje specifikacijoje nurodė reikalavimą, kad popierius būtų paženklintas Vokietijos ekologiniu ženklu „Mėlynasis angelas“. Perkantysis subjektas techninėje specifikacijoje taip pat nurodė popieriui keliamus reikalavimus – be kitų reikalavimų, popierius turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų. Perkantysis subjektas taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai: Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Tiekėjas perkančiajam subjektui pasiūlė popierių, pažymėtą Šiaurės šalių ekologiniu ženklu „Gulbė“. Perkantysis subjektas privalo tiekėjo pasiūlytą popierių laikyti atitinkančiu reikalavimą dėl nebalinimo arba balinimo nenaudojant chloro dujų, kadangi tiek Vokietijos ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“, tiek Šiaurės šalių ekologinis ženklas „Gulbė“ yra tinkami, siekiant pagrįsti siūlomo objekto atitiktį nustatytiems reikalavimams^[18]. Abu nurodyti ženklai yra suteikiami tik tiems gaminiams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus ir dėl to yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Esminis nurodytų ekologinių ženklų skirtumas yra tik tas, kad ekologinis ženklas „Mėlynasis angelas“ yra Vokietijos nacionalinis ženklas, o ekologinis ženklas „Gulbė“ – Šiaurės Ministrų Tarybos sukurtas ekologinis ženklas.

 

PĮ 51 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negali gauti perkančiojo subjekto reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkantysis subjektas turi pripažinti bet kokias jai tinkamas tiekėjo pateiktas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, įrodančias, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiojo subjekto nurodytus reikalavimus.

Kitaip tariant, PĮ 51 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiekėjo teisė pateikti ir perkančiųjų subjektų pareiga vertinti kitus, negu konkretus ženklas ar jam lygiavertis ženklas, tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį perkančiojo subjekto nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius įrodymus, t. y. vertinti prekių, paslaugų ar darbų savybes, jų turinį, o ne ženklinimą ar apskritai tokio ženklinimo nebuvimą kaip lemiantį pasiūlymo (ne)atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Pagal pažodinį PĮ 51 straipsnio 3 dalies reguliavimą nurodyta teise tiekėjas gali pasinaudoti esant dviem kartu taikytinomis sąlygoms: pirma, tiekėjas laiku negali gauti perkančiojo subjekto reikalaujamo konkretaus arba jam lygiaverčio ženklo dėl nuo tiekėjo nepriklausančių priežasčių ir, antra, tiekėjas kitomis priemonėmis gali įrodyti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialaus ženklo arba perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl VPĮ 46 straipsnio, analogiškai PĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostata neturėtų būti aiškinama ir taikoma taip griežtai, kad pasinaudojimas joje įtvirtinta teise dėl kitų atitikties įrodinėjimo priemonių naudojimo būtų galimas išimtinai tik tuo atveju, jeigu tiekėjas per nustatytą laiką negali gauti perkančiojo subjekto reikalaujamo arba jam lygiaverčio ženklo^[19]. Atsižvelgiant į siūlomo objekto atitikties keliamiems reikalavimams įrodinėjimo tikslą, tiekėjams turėtų būti leidžiama pasirinkti, kokiomis konkrečiai lygiavertėmis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti siūlomo objekto atitiktį atitinkamiems reikalavimams.

 

Pavyzdys

Perkantysis subjektas, vykdydamas viešąjį pirkimą dėl kompiuterių įsigijimo, techninėje specifikacijoje be kitų privalomų minimalių Aplinkos apsaugos kriterijų^[20] nurodė reikalavimą, kad foninio apšvietimo šaltiniuose neturi būti gyvsidabrio. Perkantysis subjektas taip pat nurodė, kad atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai yra Europos Sąjungos ekologinis ženklas arba kiti lygiaverčiai dokumentai. Tiekėjo pasiūlytas kompiuteris nebuvo pažymėtas Europos Sąjungos ekologiniu ženklu, tačiau tiekėjas pateikė gamintojo techninius dokumentus, pagrindžiančius, kad foninio apšvietimo šaltiniuose nėra gyvsidabrio. Perkantysis subjektas tiekėjo pateiktus gamintojo techninius dokumentus turėtų pripažinti tinkamais.

 

PĮ 51 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas priemonių, kuriomis tiekėjas gali įrodinėti, kad jo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiojo subjekto nurodytus reikalavimus. Vienintelė nurodyta įrodinėjimo priemonė – gamintojo techniniai duomenys. Tačiau tai neapriboja tiekėjo teisės siūlomų prekių, paslaugų ar darbų atitiktį specialiems ženklo arba perkančiojo subjekto nurodytiems reikalavimams įrodinėti ir kitomis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad kitiems, nei nurodyta viešojo pirkimo sąlygose, įrodymams keliami reikalavimai, jų vertinimo tvarka (perkančiojo subjekto diskrecijos ribos, vertinant įrodymų (ne)pakankamumą) yra įtvirtintos PĮ 52 straipsnyje, dėl to PĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su PĮ 52 straipsnio nuostatomis (detaliau žiūrėti PĮ 52 straipsnio komentarą).

4. PĮ 51 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti konkretaus ženklo naudojimo tuo atveju, kai ženklas atitinka PĮ 51 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų reikalavimus, bet neatitinka PĮ 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl visų kriterijų sąsajos su pirkimo objektu. Tačiau nurodytu atveju perkantysis subjektas turi teisę taikyti dalį konkretaus ženklo reikalavimų, kurie yra susiję^[21] su perkamu objektu.

Kaip nurodyta pirmiau (detaliau žiūrėti PĮ 51 straipsnio 2 dalies komentarą), perkantysis subjektas konkretaus ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti, nurodo techninėje specifikacijoje, tačiau nereikalauja naudoti konkretaus ženklo, t. y. nereikalauja, kad siūlomas objektas būtų paženklintas.

Pabrėžtina, kad PĮ 51 straipsnio 4 dalis, tiek, kiek ji susijusi su konkretaus ženklo aktualių ir taikytinų reikalavimų įtvirtinimu techninėje specifikacijoje, privalo būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su PĮ 50 straipsnio reikalavimais. Sistemiškai taikant nurodytas PĮ nuostatas, darytina išvada, kad techninėje specifikacijoje gali būti nurodomi tik tokie (ir tik tiek) konkretaus ženklo reikalavimai, kurie yra susiję su pirkimo objektu, jam proporcingi, nediskriminuojantys tiekėjų ir neribojantys konkurencijos pirkime (detaliau žiūrėti PĮ 50 straipsnio komentarą).

---

 

 

---