63 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas
63 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas
- Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;
2) priimtas teismo sprendimas.
- Mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
3) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
4) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.
- Perkantysis subjektas, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.
Komentuojamame PĮ 63 straipsnyje[1] apibrėžti informacijos nuslėpimo, melagingos informacijos pateikimo arba dokumentų nepateikimo padariniai, t. y., atvejai, kada toks tiekėjas turi būti įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą[2]. Pažymėtina, kad nustačius atitinkamas sąlygas (prielaidas) dėl nesąžiningų ūkio subjekto veiksmų, perkantysis subjektas neturi pasirinkimo ir privalo informaciją nuslėpusį ar pateikusį melagingą informaciją įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą. Atsižvelgiant į tai, pavyzdžiui, šalių ginčas dėl to negali būti baigtas taikiu susitarimu, kuriuo aptariama perkančiojo subjekto pareiga būtų paneigta.
PĮ 63 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu pirmiausia siekiama užkardyti nesąžiningą ūkio subjektų varžymąsi pirkimo procedūrose, be to, kad kiti perkantieji subjektai turėtų reikiamą informaciją sprendžiant dėl šio tiekėjo pašalinimo iš kitų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (detaliau žiūrėti PĮ 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarus). Kitaip tariant, tokios informacijos išviešinimas reikalingas siekiant užtikrinant VPĮ nustatyto imperatyvaus reikalavimo pašalinti tokį tiekėją iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų per nustatytą laikotarpį vykdymą.
- PĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga CVP IS paskelbti informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį (apie tai, kas yra laikoma informacijos nuslėpimu, melagingos informacijos nepateikimu ar dokumentų nepateikimu detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą)[3].
Kaip matyti iš PĮ 63 straipsnio 1 dalies, į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turi būti įtraukiamas tiekėjas, kaip tai apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 36 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjo sąvoka apima ir ūkio subjektų grupes, kurios suprantamos ne tik kaip bendradarbiavimas jungtinėje veikloje (partnerystė), bet ir kitas formas (subtiekėjų pasitelkimas ar rėmimasis ūkio subjektų pajėgumu)[4].
Tačiau aplinkybė, kad tiekėjas konkrečiame pirkime pasitelkia subtiekėjus ar kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, ir būtent šie tretieji asmenys pateikia melagingą informaciją, savaime nereiškia, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti automatiškai traukiami ne tik melagingą informaciją pateikę subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, bet ir pats tiekėjas. Kiekvienu konkrečiu atveju perkantysis subjektas turi įvertinti tiekėjo ir jo subrangovų ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, veiksmus atskirai.
Bet kuriuo atveju perkantysis subjektas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti dėl tiekėjo, jo subrangovo, ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, pateiktos melagingos informacijos, t. y. perkantysis subjektas, nustatęs, kad galimai yra pateikta melaginga informacija, turi kreiptis į tiekėją ir prašyti pateikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Perkantysis subjektas, tik gavęs šią informaciją, gali priimti galutinį sprendimą dėl informacijos pripažinimo melaginga ir atitinkamų subjektų įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Taigi, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą iš esmės priklauso nuo to, ar tiekėjas veikė aktyviai (tikrino subrangovo pateiktą informaciją, kreipėsi į jį papildomai, patikrino viešai prieinamą informaciją ir pan.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galimi šie skirtingi įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą atvejai:
1) Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėją sąrašą įtraukiamas tiek tiekėjas, tiek jo pasitelkiamas subrangovas[5] (ar kitas asmuo, kurio pajėgumu remiamasi). Toks atvejis susiklostytų tada, kai tiekėjas, siekdamas dalyvauti pirkime, pasitelkia trečiuosius asmenis sutarties daliai vykdyti (subtiekėjus) ar kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti (asmenis, kurių pajėgumu remiasi) ir šie tretieji asmenys pirkime nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimo ar kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, ar dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, o tiekėjas žinojo, kad teikiama melaginga informacija, arba įvertinęs gautų dokumentų visumą objektyviai galėjo nustatyti, kad perkančiajam subjektui teikiama melaginga informacija ir pan. Kitaip tariant, turi būti vertinama, ar tiekėjas veikė aktyviai ir dėjo pakankamas protingas pastangas patikrinti subrangovo teikiamos informacijos tikrumą.
Išvada, kad tuo atveju, jei perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjo (kuris pasitelkė subrangovą) pasiūlymą, nustato, jog dėl subrangovo perkančiajam subjektui pateikta melaginga informacija, tai jis turi tiekėją pašalinti iš pirkimo ir į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukti ir patį tiekėją, ir subtiekėją, pagrįsta tiekėjo ir jo subrangovo veiksmų bendrumu (solidarumu). Kitais žodžiais tariant, tiek tiekėjo, tiek jo subrangovo, dėl kurio buvo pateikta melaginga informacija, veiksmai sukėlė perkančiojo subjekto suklaidinimo grėsmę, nepriklausomai nuo to, ar šie subjektai veikė koordinuotai (t. y. susitarė apgauti perkantįjį subjektą), ar jų veiksmų turinys buvo skirtingas (pavyzdžiui, subrangovas tiekėjui pateikė netikrą informaciją, o šis jos nepatikrinęs pateikė perkančiajam subjektui)[6].
Kaip minėta, bet kuriuo atveju perkantysis subjektas negali automatiškai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukti tiek tiekėją, tiek subrangovą, bet turi kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti susiklosčiusią situaciją.
Pavyzdys
Tiekėjas, dalyvaudamas perkančiojo subjekto vykdomame pirkime, pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad yra pasitelkiamas ūkio subjektas, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimą, bei pateikė tiekėjo ir ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi, užpildytą EBVPD. Ūkio subjekto EBVPD pažymėta, kad jis nėra atlikęs konkurencijos pažeidimo, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose. Ūkio subjektas prieš pasiūlymo pateikimą tiekėjui buvo pateikęs visą reikiamą informaciją, kurioje, be kita ko, buvo ir sprendimas, kuriuo ūkio subjektui buvo paskirta sankcija už konkurencijos pažeidimą. Tiekėjas, nepatikrinęs šios informacijos ir nesikreipęs į ūkio subjektą, siekdamas išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, turi prisiimti šios informacijos pateikimo riziką – įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Rekomendacija
Tiekėjams, pasitelkiant konkrečiame pirkime subrangovus ar kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketinama remtis, rekomenduojama kreiptis į pasitelkiamą ūkio subjektą, pasiteiraujant, ar jo teikiama informacija yra teisinga, prieš teikiant pasiūlymą patikrinti visą subrangovo pateiktą informaciją, taip pat sudarant subrangos sutartį įtraukti į ją nuostatą, kad subrangovas, dalyvaudamas pirkime kartu su tiekėju, užtikrina teikiamos informacijos tikrumą.
2) Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukiamas tik subrangovas (ar subjektas, kurio pajėgumu remiamasi). Toks atvejis susiklostytų tada, kai konkrečiame pirkime būtent subrangovas nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ar kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, ar dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, o pats tiekėjas ne tik kad nežinojo apie pateiktą melagingą informaciją, bet ir, prieš teikdamas pasiūlymą, patikrino subrangovo ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi pirkime, pateiktą informaciją, bet negalėjo nustatyti, kad pateikta informacija yra melaginga.
Tokiu atveju tiekėjas turi įrodyti perkančiajam subjektui, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, įskaitant, bet neapsiribojant, dėjo visas įmanomas protingas pastangas sudaryti pirkimo sutartį[7], todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis nerūpestingumas. Tiekėjui pateikus perkančiajam subjektui tinkamus įrodymus, perkantysis subjektas gali nuspręsti neįtraukti tiekėjo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Pavyzdys
Perkantysis subjektas vykdo pirkimą, kuriame nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas turi įrodyti, kad gali tiekti prekes, kurios atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Siekiant atitikti šį reikalavimą, reikėjo pateikti gamintojo išduotą dokumentą, patvirtinantį tiekėjo atstovavimo teisę gamintojui arba bendradarbiavimo sutartį su ūkio subjektu, turinčiu atstovavimo teisę gamintojui. Tiekėjas, siekdamas dalyvauti pirkime ir atitikti minėtą kvalifikacijos reikalavimą, pasitelkė ūkio subjektą, kuris teigė, kad turi tokią teisę ir tiekėjui pateikė gamintojo išduotą dokumentą. Tiekėjas, peržiūrėjęs ūkio subjekto pateiktus dokumentus, kartu su pasiūlymu juos pateikė perkančiajam subjektui. Pasiūlymo vertinimo metu paaiškėjo (kitas tiekėjas kreipėsi į gamintoją ir gavęs atsakymą pateikė perkančiajam subjektui), kad tiekėjo pasitelktas ūkio subjektas neturi teisės atstovauti rašte nurodytam gamintojui, t. y. pateikė suklastotą dokumentą. Taigi, tiekėjas nors ir patikrino, ir peržiūrėjo ūkio subjekto pateiktus dokumentus, tačiau iš pateiktų dokumentų visumos negalėjo nustatyti, kad jam buvo pateiktas suklastotas dokumentas. Dėl to į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti traukimas tik pasitelktas ūkio subjektas.
3) Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą įtraukiamas tik konkretus jungtinės veiklos partneris. Jei pirkime pasiūlymas pateiktas jungtinės veiklos partnerių, tai nustačius, kad tik vienas iš jų pateikė melagingą informaciją, tai į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti traukiami ne visi jungtinės veiklos sutarties partneriai, bet tik tas, kuris pateikė melagingą informaciją[8]. Tokia išvada darytina dėl to, kad jungtinės veiklos partneriai vienas kito atžvilgiu neturi pareigos tikrinti perkančiajam subjektui teikiamus dokumentus.
Taigi, aptariama neigiamo pobūdžio priemonė (padarinys) už neteisėtus ir įstatymo draudžiamus veiksmus, Komentaro autorių nuomone, iš esmės reiškia asmeninę ūkio subjekto atsakomybę (sankciją), kuri, kaip nurodyta pirmiau, gali kilti skirtingais pagrindais. Dėl to ji ir turi būti taikoma visiems be išimties subjektams, kurie kokiu nors būdu dalyvauja pirkimo procedūrose ir dėl to perkančiajam subjektui teikia informaciją apie save. Toks neteisėto elgesio sankcionavimo modelis iš esmės skiriasi nuo ūkio subjektų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, į kurį dėl netinkamai prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo patenka tik tiesioginius sutartinius santykius turintys tiekėjai, įskaitant tiekėjus-partnerius.
Pažymėtina, kad už skelbiamos informacijos apie nesąžiningus ūkio subjektus teisingumą atsakingas pats perkantysis subjektas, o VPT atsakinga tik už Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo administravimą – techninę galimybę pirkimo vykdytojams viešai paskelbti nesąžiningus tiekėjus. Tam, kad tiekėjas būtų įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turi būti nustatyta, kad dėl minėtų aplinkybių:
I. arba tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą), arba
II. priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmetamas tiekėjo reikalavimas panaikinti perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš viešo pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu. Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros (PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, jei teismas netenkina tiekėjo reikalavimo dėl perkančiojo subjekto sprendimo dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, tiekėjas įtraukiamas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Nurodytos teisės nuostatos tam tikra dalimi panašios į profesinio pažeidimo nustatymo ir padarinių reguliavimą, pagal kurį, Konkurencijos tarybos (ar kitos institucijos) nustatytas teisės pažeidimas, patenkantis į VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punktą, įgauna res judicata (galutinio sprendimo) galią, kai nustatyto pažeidimo ir ekonominės sankcijos adresatas – ūkio subjektas laiku nerealizuoja savo gynybos teisių arba, kai tai padaręs, savo teisinės pozicijos neapgina teisme (taip pat detaliau žiūrėti PĮ 63 straipsnio 2 dalies komentarą).
PĮ 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra skelbiama Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo[9] 27–29 punktuose nustatyta tvarka. Perkantysis subjektas, įgyvendindamas PĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, turi užpildyti VPT parengtą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų įvedimo anketą[10]. Perkančiajam subjektui rekomenduotina, pildant Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų įvedimo anketą, nurodyti tikslų įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pagrindą, t. y. iš viešai paskelbtos informacijos būna neaišku, kokią informaciją pirkimo vykdymo metu tiekėjas nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją, pavyzdžiui, ar nuslėpė informaciją apie teistumą ar pateikė melagingą informaciją, susijusią su mokesčių mokėjimu ir pan. Tikslios informacijos nurodymas, t. y. kokiu pagrindu tiekėjas buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, palengvintų kitų perkančiųjų subjektų procedūrų atlikimą tais atvejais, kai taikoma „apsivalymo“ doktrina (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies komentarą) ir perkančiajam subjektui reikia įvertinti apsivalyti siekiančio tiekėjo pateiktus dokumentus.
Be to, PĮ 63 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas terminas, per kurį perkantysis subjektas turi paskelbti apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, – t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų (detaliau žiūrėti PĮ 63 straipsnio 2 dalies komentarą).
Svarbu pažymėti ir tai, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tiekėjas įtraukiamas vieneriems metams. Tai reiškia, kad per nurodytą terminą (vienerius metus) tiekėjas iš esmės negali dalyvauti pirkimuose arba perkantysis subjektas tokį tiekėją turi pašalinti iš pirkimo procedūrų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto komentarą). PĮ 63 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino, per kurį perkantysis subjektas turi paskelbti apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu, nuslėpė informaciją, pateikė melagingą informaciją apie VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų atitiktį arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, skaičiavimo taisyklės. Termino skaičiavimas priklauso nuo to, ar tiekėjas teikė pretenziją ar kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros.
Pirma, tuo atveju, jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, siekdamas panaikinti perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, tai terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai pasibaigė pretenzijos ar ieškinio pateikimo terminas (detaliau dėl pretenzijos pateikimo termino žiūrėti PĮ 108 straipsnio komentarą) apskųsti perkančiojo subjekto sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą (paraišką) dėl melagingos informacijos pateikimo.
Antra, tuo atveju, jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, tai terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos.
- PĮ 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas CVP IS paskelbęs informaciją apie tiekėją, kaip tai nurodyta PĮ 63 straipsnio 1 dalyje, turi apie tai raštu informuoti tiekėją ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Šios pareigos netinkamas vykdymas bet kokiu atveju nelemia nesąžiningo tiekėjo išbraukimo iš aptariamo sąrašo, nes šio informavimo tikslas iš esmės susijęs tik su ribojimo pradžios ir pabaigos nustatymu, bet ne paties ribojimo taikymu.
[1] Komentuojamos PĮ 63 straipsnio normos nustatytos iš dalies įgyvendinant Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnio normas.
[2] Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas: https://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas-3.
[3] Dėl melagingos informacijos pateikimo taip pat žiūrėti LAT 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018.
[4] ESTT 2020 m. sausio 3 d. sprendimas byloje TIM, C‑395/18.
[5] ESTT 2020 m. sausio 3 d. sprendime byloje TIM, C‑395/18 išaiškino, kad perkančioji organizacija turi pareigą pašalinti iš procedūros tiekėją, kuris pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje, kai konstatuota, kad aplinkos ar socialinės srities pareigų neįvykdė vienas iš tiekėjo pasiūlyme nurodytų subrangovų. Be to, ESTT minėtoje byloje pažymėjo, kad Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje numatytas neprivalomas pašalinimo pagrindas nėra suformuluotas asmeniškai, tiksliai nenurodant, būtent kas nevykdo atitinkamų pareigų. Kaip matyti, ESTT pasisakė būtent dėl pašalinimo iš pirkimo, tačiau ne dėl papildomo nacionalinėje teisėje įtvirtinto padarinio, t. y. įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl klausimo, ar nacionalinėje teisėje papildomai (be pašalinimo iš pirkimo procedūrų) nustatytos sankcijos už melagingos informacijos pateikimą, gali būti taikomos tik asmeninės atsakomybės pagrindu, ypač kai tikrovės neatitinkančią informaciją pateikia tik jungtinio viešojo pirkimo dalyvio narių dalis (pavyzdžiui, vienas iš kelių partnerių).
[6] Pastarasis pavyzdys pagal analogiją kvalifikuotinas objektyviuoju bendrininkavimu. Civilinės atsakomybės santykiuose objektyviuoju bendrininkavimu laikytini atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.
[7] LAT 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020; 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020.
[8] Autorių nuomone, tokiu atveju jungtinės veiklos partnerių pateiktas pasiūlymas turėtų būti vertinamas, neatsižvelgiant (nevertinant) į vieno jungtinės veiklos partnerio pateiktus melagingus duomenis.
[9] Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto VPT direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91.
[10] Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų įvedimo anketa: http://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-ivedimo-anketa.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite