* 77 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

77 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija. Vertinimo komisiją sudaranti perkančioji organizacija privalo suteikti šiai komisijai visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti.

2. Vertinimo komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių. Vertinimo komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai.

3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

4. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai, paprasta balsų dauguma, balsuojant atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš priimamą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

5. Pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto pranašumais, ir kartu pateikia savo pastabų, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

6. Kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra pateikusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

Komentuojamame VPĮ 77 straipsnyje^[1] įtvirtinta projekto konkurso vertinimo komisijos sudėtis, funkcijos ir darbo organizavimo tvarka.

Projekto konkurso vertinimo komisija yra sudaroma planų ar projektų vertinimui atlikti ir projekto konkurso laimėtojui (laimėtojams) nustatyti. Vertinimo komisijai turi būti suteikiami įgaliojimai, būtini šioms funkcijoms atlikti. Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais vertinimo komisija vykdo ir kitas projekto konkurso procedūras, pavyzdžiui, projekto konkurso paskelbimą, kvalifikacijos vertinimą ir kt., nes Projekto konkurso organizavimo taisyklėse įtvirtinta galimybė šias funkcijas pavesti atskirai procedūrų komisijai.

Perkančioji organizacija projekto konkursui vykdyti gali, o riboto projekto konkurso atveju – privalo, sudaryti dvi atskiras komisijas: procedūrų komisiją ir vertinimo komisiją. Jeigu yra sudaromos dvi komisijos, procedūrų komisija vykdo visas Projekto konkurso organizavimo taisyklėse nustatytas projekto konkurso procedūras, išskyrus projektų vertinimą, o vertinimo komisija tikrina projektų atitiktį projekto rengimo reikalavimams, nagrinėja, vertina ir lygina anonimiškai pateiktus projektus pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, rengia projektų vertinimo recenzijas, sudaro projektų eilę ir nustato projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus).

Tuo atveju, jeigu atskiros procedūrų komisijos nesudaroma, vertinimo komisija atlieka visas Projekto konkurso organizavimo taisyklėse nustatytas projekto konkurso procedūras.

1. VPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos projektų ar planų vertinimui privalo sudaryti vertinimo komisiją ^[2].

Jeigu projekto konkurso procedūras atlieka pati perkančioji organizacija, tuomet vertinimo komisiją sudaro, jos funkcijas ir atitinkamas užduotis nustato bei visus įgaliojimus suteikia pati perkančioji organizacija. Tuo tarpu, jeigu projekto konkurso procedūras pagal įgaliojimą atlieka kita perkančioji organizacija pagal VPĮ 83 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio komentarą), tuomet pirmiau nurodytus veiksmus atlieka būtent įgaliotoji perkančioji organizacija. Atitinkamai ji yra ir atsakinga už šios komisijos veiklą, funkcijas ir tokios veiklos atitiktį VPĮ nustatytiems reikalavimams.

Vertinimo komisijai privalo būti suteikti įgaliojimai, reikalingi planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Taigi, vertinimo komisija veikia pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos (o kai projekto konkurso procedūras vykdo įgaliotoji organizacija – įgaliotosios organizacijos) suteiktus įgaliojimus. VPĮ nenustato konkrečių reikalavimų įgaliojimų apimčiai ir jų suteikimo tvarkai, tačiau vertinimo komisiją sudaranti perkančioji organizacija, nustatydama įgaliojimus, turi atsižvelgti į projekto konkurso reikalavimus, ypač vertinimo kriterijus, parametrus ir jų svorius, perkančiosios organizacijos tikslus. Kartu turi būti užtikrintas vertinimo komisijos savarankiškumas, sudarant sąlygas jos nariams pagal savo kompetenciją ir projekto konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus savarankiškai ir nešališkai įvertinti pateiktus planus ar projektus bei priimti sprendimus dėl jų vertinimo.

2. VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami reikalavimai vertinimo komisijos sudėčiai, sudarymui ir kvorumui ^[3].

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai vertinimo komisijos sudarymo reikalavimai.

Vertinimo komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių.

Vertinimo komisija gali pradėti vykdyti savo funkcijas tik ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu), kuriame turi būti aiškiai nustatyta komisijos sudėtis (nurodant komisijos narių vardus, pavardes, pareigas) ir paskirtasis jos pirmininkas. Įsakyme ar potvarkyje dėl komisijos sudarymo taip pat turėtų būti įtvirtinta šio dokumento įsigaliojimo data, paskelbimo tvarka bei už jo paskelbimą atsakingi asmenys (asmuo).

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys fiziniai asmenys – komisijos pirmininkas ir bent 2 komisijos nariai. VPĮ nėra nustatyto ribojimo dėl maksimalaus vertinimo komisijos narių skaičiaus, taigi, perkančiosios organizacijos vidaus tvarkos taisyklėse ir įsakyme ar potvarkyje pačios nustato maksimalų skiriamų vertinimo komisijos narių skaičių. Nors VPĮ nustatytas įpareigojimas tik dėl minimalaus trijų vertinimo komisijos narių skaičiaus, visais atvejais rekomenduotina, kad vertinimo komisija būtų sudaryta iš didesnio skaičiaus asmenų, pavyzdžiui, ne mažiau kaip penkių asmenų. Tokia rekomendacija sietina su VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatytu vertinimo komisijos kvorumu, t. y. tam, kad vienam ar keliems iš komisijos narių susirgus, išvykus ir pan., vertinimo komisija vis tiek galėtų priimti sprendimus (komisijos kvorumui reikalingas daugiau nei pusės komisijos narių dalyvavimas, o, kai komisijos narių iš viso yra trys – visų narių dalyvavimas) (detaliau žiūrėti VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje komentarą). Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kiek projektų (planų) yra pateikta, kadangi gali itin išsiskirti vertinimo komisijos narių nuomonės ir gali būti sudėtinga nustatyti konkrečius balus ir laimėtoją.

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytų reikalavimų dėl vertinimo komisijos narių keitimo. Jeigu perkančiajai organizacijai atsiranda poreikis pakeisti vertinimo komisijos sudėtį (pavyzdžiui, vienam iš vertinimo komisijos narių susirgus, išvykus į komandiruotę, išvykus atostogų, pakeitus darbovietę ar dėl kitų priežasčių), ji gali tai padaryti pagal vidaus viešųjų pirkimų (toliau – pirkimas) organizavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus. Tokiu atveju, keičiant vertinimo komisijos narių sudėtį, naują sudėtį reikia patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovo potvarkiu ar įsakymu. Vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama bet kuriuo metu (net ir prasidėjus konkretaus projekto konkurso procedūroms). Atsižvelgiant į tai, keičiant vertinimo komisijos sudėtį, pavyzdžiui, prasidėjus konkretaus projekto konkurso procedūroms, nauji vertinimo komisijos nariai turėtų susipažinti su vykdomo projekto konkurso eiga, priimtais sprendimais ir pan.

VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas vertinimo komisijos narių kvorumas, t. y. vertinimo komisijos posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių minimalus skaičius, kuris laikomas būtina sąlyga, kad posėdžiai ir juose priimti sprendimai būtų pripažinti galiojančiais. VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijos kvorumą sudaro daugiau nei pusė visų komisijos narių, o, jeigu vertinimo komisija sudaryta iš trijų asmenų, tokiu atveju kvorumą sudaro visi komisijos nariai.

Pažymėtina, kad procedūrų komisijai taikomi analogiški komisijos sudarymo, jos įteisinimo, komisijos narių bei pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo ir kvorumo reikalavimai.

3. VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami reikalavimai vertinimo komisijos nariams ^[4].

VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijos pirmininku gali būti skiriamas:

(i) vertinimo komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas, arba (ii) vertinimo komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas bendru pavaldumu susijusios^[5] perkančiosios organizacijos darbuotojas.

VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijos nariais (išskyrus pirmininką) gali būti skiriami ne tik ją sudariusios perkančiosios organizacijos darbuotojai, bet ir kiti fiziniai asmenys, kurių specialiosios žinios, profesinė kvalifikacija ar praktinė patirtis yra reikalinga projekto konkurso objektui įvertinti. Tai sudaro galimybę į vertinimo komisiją įtraukti įvairių sričių specialistus, pavyzdžiui, architektus, projektuotojus, miestų planavimo, informacinių technologijų ar kitų su projekto konkurso objektu susijusių sričių specialistus.

Tuo atveju, kai vertinimo komisijos nariais yra skiriami ne ją sudariusios perkančiosios organizacijos darbuotojai, šie asmenys savo funkcijas gali atlikti:

– atlygintinai. Tuomet perkančioji organizacija šias paslaugas turi įsigyti laikydamasi VPĮ reikalavimų ir, atlikusi atitinkamą pirkimo procedūrą, su jais sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo sutartis);

– neatlygintinai. Tuomet perkančioji organizacija turėtų nustatyti neatlygintino funkcijų atlikimo teisinį pagrindą (pavyzdžiui, sudaryti susitarimą dėl neatlygintinio paslaugų teikimo ar pan.). Toks neatlygintinis funkcijų atlikimas neatleidžia vertinimo komisijos nario nuo pareigos tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas ir atsakomybės už priimtus sprendimus.

Reikalavimai vertinimo komisijos nariams:

VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti vertinimo komisijos nešališkumą ir išvengti galimų interesų konfliktų tarp vertinimo komisijos narių ir projekto konkurso dalyvių (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio komentarą). Objektyviai nėra galimybės iš anksto nustatyti interesų konfliktų, tačiau perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nustačius interesų konflikto situacijos požymius, konkretus vertinimo komisijos narys būtų nušalintas nuo atitinkamo projekto vertinimo ir sprendimų priėmimo. Be to, Projekto konkurso organizavimo taisyklėse nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariui nusišalinti, jeigu jo dalyvavimas vertinant pateiktus projektus gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.[6] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nedraudžiama konstatuoti, jog konkurso dalyvių pasiūlymai įvertinti neteisėtai, remiantis vien tuo, kad tarp konkurso laimėtojo ir pasiūlymus vertinusių perkančiosios organizacijos paskirtų ekspertų buvo reikšmingų sąsajų. Perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar egzistuoja interesų konfliktai, ir imtis tinkamų priemonių, skirtų jiems išvengti, nustatyti ir pašalinti[7].
VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. VPĮ 2 straipsnio 17 dalyje yra apibrėžta nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 17 dalies komentarą), t. y. toks asmuo:

(i) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;

(ii) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už VPĮ, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus;

(iii) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.

Vertinimo komisijos nariai prieš pradėdami darbą privalo būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, kurie apibrėžti VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje, bei nešališkumo deklaracijas (išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka), kurios apibrėžtos VPĮ 2 straipsnio 19 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 ir 19 dalies bei 21 straipsnio 2 dalies komentarus). Šie reikalavimai skirti užtikrinti tiekėjų konfidencialios informacijos apsaugą (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą), vertinimo komisijos narių nešališkumą ir vienodo požiūrio į pirkimo dalyvius principo laikymąsi, taip sudarant prielaidas sąžiningai ir veiksmingai tiekėjų konkurencijai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą).
VPĮ 77 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta bendrųjų vertinimo komisijos narių ir vertinimo komisijos pirmininko išsilavinimo ar profesinės patirties reikalavimų. Tačiau, jeigu projekto konkurso dalyviams yra keliami profesiniai reikalavimai, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių būtų bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Šis reikalavimas vertinimo komisijos nariams keliamas, siekiant užtikrinti, kad vertinimo komisija turėtų pakankamą profesinę kompetenciją pateiktiems planams (projektams) įvertinti. Pavyzdžiui, jeigu vertinimo komisiją sudaro trys nariai, bent vienas iš jų privalo būti tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos, kokia yra keliama projekto konkurso dalyviams.

Vertinimo komisijos posėdžiai yra protokoluojami, o tai reiškia, kad:

– vertinimo komisija visus sprendimus priima posėdžiuose;

– vertinimo komisijos posėdžio protokole yra fiksuojami ne tik vertinimo komisijos narių balsai ir rezultatai, bet taip pat ir jų pasisakymai, atskirosios nuomonės (kai jos pareiškiamos), paaiškinimai, priimtų sprendimų motyvai (pagrindai ir argumentai). Atsižvelgiant į įtvirtintą pareigą motyvuoti vertinimo komisijos sprendimus, vertinimo komisijos nariai, kurie balsuoja priešingai nei dauguma, turėtų aiškiai išdėstyti savo atskirąją nuomonę.

Tais atvejais, kai vertinimo komisija nusprendžia pateikti dalyviams klausimus dėl projektų paaiškinimo ar patikslinimo, šie klausimai turi būti užfiksuojami protokole. Taip pat protokoluojami ir dalyvių atsakymai bei su jais vykę pokalbiai. Jeigu dalyvio pateikti paaiškinimai ir patikslinimai pakeičia projekto esmę, toks projektas turi būti atmestas, o vertinimo komisija privalo protokole motyvuotai pagrįsti, kodėl buvo nustatytas esminis projekto pasikeitimas^[8].

Projekto konkurso organizavimo taisyklėse taip pat nustatyta, kad, tuo atveju, jeigu yra rengiami vieši aptarimai projekto konkurso pateiktiems projektams įvertinti, ekspertų pateiktos viešo aptarimo išvados įforminamos protokolu, kuris parengiamas atskirai nuo vertinimo komisijos sprendimų priėmimo protokolų, nes vertinimo komisijos nariai viešame aptarime savo nuomonės nepareiškia^[9].

– vertinimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes jie leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumą, jų teisėtumą bei galimą poveikį tiekėjų teisėms ir interesams, taip pat sudaro prielaidas tinkamai ir veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs^[10], kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat, ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant vertinimo komisijos protokolo turinį ir kitus projekto konkurso procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti vertinimo komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis pirkimų pamatines nuostatas dėl procedūrų skaidrumo, pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 17 straipsnis);

– vertinimo komisijos posėdžio protokolą privalo pasirašyti visi posėdyje dalyvavę nariai. Jeigu vertinimo komisijos posėdyje dalyvavęs vertinimo komisijos narys protokolo nepasirašo, rekomenduotina protokole nurodyti tokio nepasirašymo priežastis, nes priešingu atveju gali kilti abejonių dėl jo dalyvavimo posėdyje ar pritarimo protokole užfiksuotam posėdžio turiniui;

– jeigu vertinimo komisijos posėdyje dalyvauja ne visi vertinimo komisijos nariai, posėdžio protokole turi būti nurodoma vertinimo komisijos sudėtis, taip pat aiškiai fiksuojama, kurie vertinimo komisijos nariai dalyvavo, kaip balsavo ir kurie posėdyje nedalyvavo.

4. VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama vertinimo komisijos darbo tvarka ir sprendimų priėmimas ^[11].

VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai, paprasta balsų dauguma, o balsavimai vertinimo komisijos posėdžiuose vykdomi atviru vardiniu balsavimu, nurodant, už arba prieš atitinkamą sprendimą, t. y. kiekvieno vertinimo komisijos nario balsas (už arba prieš konkrečiu klausimu) yra užfiksuojamas protokole, nurodant balsavusio vertinimo komisijos nario vardą ir pavardę.

Sprendimai vertinimo komisijos posėdžiuose yra priimami ir yra teisėti, kai yra posėdyje dalyvaujančių vertinimo komisijos narių kvorumas, nustatytas VPĮ 77 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui, jeigu vertinimo komisiją sudaro trys vertinimo komisijos nariai, kurie visi dalyvavo posėdyje, tuomet sprendimas yra priimamas, kai už jį balsuoja bent du vertinimo komisijos nariai (t. y. daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių narių) paprasta balsų dauguma. Tuo atveju, jeigu visų vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsai pasiskirstė po lygiai, lemiamą reikšmę turi vertinimo komisijos pirmininko balsas (pavyzdžiui, jeigu iš keturių vertinimo komisijos narių du balsavo už ir du prieš, tokiu atveju bus priimtas tas sprendimas, už kurį balsavo vertinimo komisijos pirmininkas).

VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vertinimo komisijos nariai turi teisę balsuoti tik už arba prieš, tai reiškia, kad balsavimo metu vertinimo komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo, o turi aiškiai išreikšti savo poziciją svarstomu klausimu, taip pat pateikti savo sprendimo motyvus. Nors VPĮ 77 straipsnio 4 dalyje aiškiai neįtvirtinta, tačiau vertinimo komisijai gali būti nustatyta, kad tuo atveju, kai vertinimo komisijos narys negali priimti atitinkamo sprendimo, nes, pavyzdžiui, jam nepakako laiko išanalizuoti konkretų klausimą, trūksta tam tikros informacijos ar pan., tuomet vertinimo komisijos narys galėtų motyvuotai prašyti nukelti vertinimo komisijos balsavimo datą ir kreiptis dėl papildomos informacijos, paaiškinimų į kitus vertinimo komisijos narius ir pan.

5. VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama planų ar projektų vertinimo tvarka, kriterijai bei įtvirtintas anonimiškumo reikalavimas, vertinant planus ar projektus ^[12].

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai projektai teikiami fiziniuose vokuose, projekto konkursui pateikiami du vokai, kurie abu įdedami į trečiąjį voką^[13]:

1) pirmajame voke pateikti plano (projekto) duomenys, kaina (jeigu perkančioji organizacija reikalauja), projekto devizas;

2) antrajame voke pateikiamas projekto devizo šifras, informacija apie tiekėją, t. y. pateikiamas tiekėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, (jeigu tiekėjas fizinis asmuo – vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos adresas), telefonas, elektroninis paštas, Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas, jungtinės veiklos sutartis (jei projektą teikia tiekėjų grupė), tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti projektą (jei projektą pasirašo tiekėjo įgaliotas asmuo) ir kiti perkančiosios organizacijos nustatyti dokumentai, nesusiję su projekto konkurso objektu.

Teikiant dokumentus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis reikalavimas pateikti paraišką ar projektą ir projekto devizo šifrą užklijuotuose vokuose netaikomas, tačiau išlieka reikalavimas atskirti projekto turinį nuo tiekėjo identifikacinių duomenų^[14].

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pateikti planai ar projektai (pirmasis vokas) vertinami anonimiškai. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti vertinimo komisijos nešališkumą ir objektyvų projektų vertinimą, taip pat įgyvendinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

ESTT yra nurodęs, kad anonimiškumas iki vertinimo komisijos nuomonės ar sprendimo priėmimo yra esminė projekto konkurso procedūros garantija, kuria siekiama užtikrinti vertinimo komisijos nešališkumą ir vienodą požiūrį į kandidatus. Atsižvelgiant į tai, bet koks vertinimo komisijos ir kandidato kontaktas iki sprendimo priėmimo turi būti derinamas su anonimiškumo reikalavimu, nes toks kontaktas gali sudaryti sąlygas atskleisti kandidato tapatybę ir paveikti komisijos vertinimo nepriklausomumą^[15].

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje pateikiama anonimiškumo samprata, t. y. vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik vertinimo komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto. Tai reiškia, kad planai ar projektai yra pateikiami nenurodant jokios informacijos (tiekėjo pavadinimo, buveinės adreso (jeigu tiekėjas fizinis asmuo – vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos adreso), telefono, elektroninio pašto, logotipų), kuri leistų identifikuoti projekto konkurso dalyvį, o pateikiant plano ar projekto devizą (tiekėjo sukurtą trumpą projekto idėjos apibūdinimą, leidžiantį atskirti konkretų projektą nuo kitų, bet neatskleidžiantį jo autoriaus tapatybės). Projekto devizo šifras, t. y. devizo susiejimo su konkrečiu tiekėju informacija pateikiama atskirame, antrame voke, kad su šiais duomenimis perkančioji organizacija ir vertinimo komisija galėtų susipažinti tik įvertinusi planus (projektus)^[16]. Jeigu dėl tiekėjo kaltės yra pažeidžiamas plano ar projekto anonimiškumas, tuomet vertinimo komisija šio plano (projekto) nevertina, o jis yra atmetamas^[17]. Pažymėtina, kad Projekto konkurso organizavimo taisyklėse^[18] papildomai nustatytos ir organizacinės priemonės anonimiškumui užtikrinti, kurios nėra priskirtos vertinimo komisijos funkcijoms: 1) perkančioji organizacija paskiria valstybės tarnautoją ar darbuotoją, atsakingą už informacijos tvarkymą CVP IS, įskaitant projekto konkurso dokumentų teikimą (jeigu jie neskelbiami CVP IS), pateiktų tiekėjų projektų, tiekėjų prašymų paaiškinti projekto konkurso dokumentus perdavimo vertinimo ar procedūrų komisijai ir atsakymų pateikimą tiekėjams neatskleidžiant prašymą pateikusio tiekėjo tapatybės; 2) perkančioji organizacija paskiria valstybės tarnautoją ar darbuotoją, atsakingą už tiekėjų projektų priėmimą, išpakavimą ir pakuočių su siuntėjo adresu sunaikinimą. Abu šias funkcijas vykdantys asmenys turi būti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, nešališkumo deklaracijas ir negali būti vertinimo ir procedūrų komisijų nariais (šias funkcijas gali vykdyti ir tas pats asmuo).

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pateikti planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Tai reiškia, kad planai (projektai) vertinami nebūtinai pagal VPĮ 55 straipsnio tvarką ir atitinkamai VPT ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės projekto konkursams nėra taikomos (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą). Toks reguliavimas įtvirtintas, kadangi planų (projektų) vertinimas dažniausiai grindžiamas kriterijais, kuriuos sudėtinga įvertinti kiekybiškai, pavyzdžiui, estetinėmis, architektūrinėmis, urbanistinėmis ar kitomis kūrybinėmis savybėmis, kurių taikymas dėl jų subjektyvaus pobūdžio vykdant pirkimus tradiciniais būdais yra ribojamas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai projekto konkursas organizuojamas vien siekiant išrinkti geriausią planą (projektą), pasiūlymo kaina dažnai gali iš viso nebūti vertinimo kriterijumi. Vis dėlto, jeigu projekto konkursas organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ar po projekto konkurso yra vykdomos neskelbiamos derybos, ir vertinimo kriterijus yra kaina ar sąnaudos ir kokybė^[19], pirmajame voke pateikiamas projektas ir kaina ar sąnaudos, antrajame voke – projekto devizo šifras. Tačiau taip pat, kaip ir taikant VPĮ 55 straipsnio normas, vertinimo kriterijai projekto konkurso dokumentuose turi būti aiškiai, tiksliai apibrėžti, gali būti nurodomi jų vertinimo svoriai, parametrai, į kuriuos turi atsižvelgti tiek tiekėjai, rengdami planus (projektus), tiek vertinimo komisijos nariai, vertindami pateiktus planus (projektus) arba kriterijai gali būti išdėstomi svarbos mažėjimo tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais perkančioji organizacija organizuodama architektūrinius konkursus, projekto konkurso dokumentuose nustatydama vertinimo kriterijus turi remtis kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu^[20].

Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad architektūriniai konkursai, kurių tikslas – siekti objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio yra skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai (pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose) ir (ar) urbanistinei idėjai (pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje) išreikšti bei turi būti rengiami šiais atvejais:

architektūriniu požiūriu reikšmingų objektų planavimas ar projektavimas,
urbanistiniu požiūriu reikšmingų objektų planavimas ar projektavimas,
valstybiniu požiūriu reikšmingų objektų planavimas ar projektavimas,
viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimas ar projektavimas[21].

Nors VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje viešo projektų aptarimo procedūra nereglamentuojama, Projekto konkurso organizavimo taisyklėse ji detalizuojama kaip papildoma projektų vertinimo priemonė, t. y. nustatoma, kad projekto konkursui pateiktiems projektams įvertinti gali būti rengiamas viešas aptarimas, jame šiuos projektus analizuoja vertinimo komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu. Vertinimo komisijos nariai viešame aptarime savo nuomonės nepareiškia. Projekto konkurso viešo aptarimo protokolas su ekspertų išvadomis ir kitų suinteresuotų asmenų pastabomis pateikiamas vertinimo komisijai iki jos nustatyto termino. Ekspertai ir kiti suinteresuoti asmenys savo išvadas ir pastabas pateikia raštu. Ekspertų išvados ir kitų suinteresuotų asmenų pastabos vertinimo komisijai yra rekomendacinio pobūdžio^[22]. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, iki vertinimo komisijos posėdžio (kuriame nagrinėjami, vertinami ir lyginami pateikti projektai pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus) turi būti rengiama vieša projekto konkursui pateiktų projektų paroda ir (arba) projektai skelbiami projekto konkurso dokumentuose nurodytose perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto skaitmeninėse komunikacijos priemonėse. Projektų parodos trukmė arba viešinimas komunikacijos priemonėse turi vykti ne trumpiau kaip 5 (penkias) darbo dienas^[23].

VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo:

projektų eiliškumą pagal vertinimo kriterijus. Vertinimo komisija sudaro projektų eilę komisijos suteiktų vertinimų mažėjimo tvarka. Jeigu kelių projektų vertinimo balas yra vienodas, nustatant projektų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio projektas pateiktas anksčiausiai. Projektų eilė nesudaroma, jeigu pateiktas tik vienas projektas arba įvertinus projektus liko tik vienas dalyvis. Prireikus tame pačiame protokole įrašomos vertinimo komisijos pastabos dėl projektų, reikalaujančios papildomų tiekėjų paaiškinimų ir (ar) patikslinimų [24];
nurodo kiekvieno projekto pranašumus ir trūkumus. VPĮ 77 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad kiekvieno vertinimo komisijos nario vertinimas turi būti pateikiamas atskirai, todėl vertinimo komisija protokole turi teisę nurodyti bendrus visos vertinimo komisijos vertinimus, skiriamus bendrus balus ir bendrus nustatytus pranašumus ir trūkumus. Kita vertus, jeigu vertinimo komisijos narių nuomonės nesutampa, rekomenduotina protokole įtvirtinti atskirą konkretaus vertinimo komisijos nario nuomonę. Vertinimo komisija, įvertinusi kiekvieną projektą, parašo bendrą recenziją. Recenzijos teikiamos projektus pateikusiems dalyviams nustačius laimėtoją (laimėtojus). Recenzijos teikiamos projektus pateikusiems dalyviams tik apie jų pačių projekto konkursui pateiktus projektus[25].

6. VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė užduoti klausimus tiekėjams po planų (projektų) įvertinimo.

VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą, prireikus dalyviai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra pateikusi protokole. Tai reiškia, kad dalyvių kvietimas atsakyti į klausimus nėra projektų vertinimo etapas, o papildoma procedūra, kuri gali būti taikoma tik po to, kai vertinimo komisija jau yra suformavusi savo poziciją dėl pateiktų projektų ir priėmusi sprendimą dėl jų įvertinimo.

Pažymėtina, kad VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta procedūra nėra tapati Projekto konkurso organizavimo taisyklių 70 punkte nustatytai vertinimo komisijos teisei prašyti paaiškinti ir (ar) patikslinti projektą jo vertinimo metu, jeigu kyla neaiškumų dėl projekto atitikties projekto konkurso dokumentuose nustatytiems projektų rengimo reikalavimams (taikomiems projekto konkurso objektui) arba dėl jų įgyvendinimo. Tokie prašymai dalyviams paaiškinti ir (ar) patikslinti projektus gali būti teikiami tik iki posėdžio, kuriame bus atplėšti vokai su projektų devizų šifrais, pradžios, o vertinimo komisija privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar dalyvio pateikti paaiškinimai ir (ar) patikslinimai nekeičia projekto esmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju, jeigu vertinimo komisija nustato, kad dalyvio paaiškinimai ir (ar) patikslinimai keičia projekto esmę, toks projektas turi būti atmestas, o vertinimo komisija protokole turi paaiškinti esminio projekto pasikeitimą. Tuo tarpu VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta procedūra yra taikoma jau po to, kai vertinimo komisija yra pabaigusi pasiūlymų vertinimą ir yra priėjusi prie bendros nuomonės ar priėmusi sprendimą dėl projektų įvertinimo.

Sistemiškai aiškinant VPĮ 77 straipsnio 6 dalies ir Projekto konkurso organizavimo taisyklių 70 bei 76 punktų nuostatas, darytina išvada, kad dalyvių kvietimas atsakyti į vertinimo komisijos pateiktus klausimus negali būti laikomas papildomu projektų paaiškinimo ir (ar) tikslinimo etapu ir, manytina, kad dalyvių atsakymai į klausimus savaime neturėtų būti laikomi pagrindu pakartotinai vertinti projektus ar keisti jau nustatytą projektų eilę. VPĮ 77 straipsnio 6 dalis nesuteikia vertinimo komisijai teisės derėtis su dalyviais dėl pateiktų pasiūlymų ar sudaryti galimybių juos keisti. Šios procedūros tikslas yra sudaryti galimybę vertinimo komisijai, jau suformavus savo poziciją dėl projektų įvertinimo, gauti dalyvių atsakymus į protokole užfiksuotus klausimus, jeigu tai reikalinga tinkamam priimto sprendimo motyvų pagrindimui, projekto įgyvendinimo aspektų supratimui, kilusių neaiškumų išsiaiškinimui ar pasirengimui, jeigu reikia, tolesniam etapui, pavyzdžiui, neskelbiamoms deryboms, jeigu jų vykdymas buvo numatytas projekto konkurso dokumentuose. Pažymėtina, kad ESTT yra nagrinėjęs projekto konkurso dalyvių teisės būti išklausytiems klausimą. ESTT nurodė, kad vertinimo komisijos galimybė, kai tai būtina, paprašyti dalyvio atsakyti į jos protokole užfiksuotus klausimus, siekiant paaiškinti tam tikrus projekto aspektus, nesuteikia dalyviui teisės reikalauti būti išklausytam. Taip pat pažymėtina, kad tokia procedūra negali būti suprantama kaip suteikianti dalyviui teisę po projekto pateikimo jį keisti ar papildyti. VPĮ 77 straipsnio 6 dalyje pokalbių organizavimo tvarka nėra detalizuota, rekomenduotina juos organizuoti individualiai, nedalyvaujant kitiems projekto konkurso dalyviams, taip užtikrinant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymąsi bei kitų projekto konkurso dalyvių informacijos konfidencialumą^[26]. Posėdžio protokole turi būti užfiksuojami ir vertinimo komisijos dalyviams pateikti klausimai, dalyvių atsakymai ir pokalbių turinys. Šiuo reikalavimu yra užtikrinamas projekto konkurso procedūrų skaidrumas, galimybė patikrinti pokalbių turinį ir įvertinti, ar jų metu buvo laikomasi projekto konkurso procedūrų reikalavimų.

[1]Komentuojamos VPĮ 77 straipsnio nuostatos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 81-82 straipsnių normas.

[2] Projekto konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671 „Dėl Projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 31, 32 punktai.

[3] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 32.1 papunktis.

[4] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 32.1 papunktis.

[5] Bendro pavaldumo įmonė – viena iš dviejų ar daugiau įmonių, kurioms lemiamą poveikį daro tie patys juridiniai ar fiziniai asmenys. Sąvoka pateikta 14-ojo Verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. VAS-3 „Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai“ tvirtinimo“ 5.1 papunktyje.

[6] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 32.1 papunktis.

[7] ESTT 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, Nr. C-538/13.

[8] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 70, 76 punktai.

[9] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 72 punktas.

[10] LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011.

[11] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 32.1 papunktis.

[12] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 33 punktas.

[13] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 47, 48 punktai.

[14] VPT parengusi metodinę medžiagą, padedančią projekto konkursą vykdyti CVP IS: https://www.youtube.com/watch?v=TZjPKrQ5vj0; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/17382041808540-Vykdome-projekto-konkurs%C4%85-%C4%AF-kokias-skiltis-turi-b%C5%ABti-teikiamas-projektas-devizas-ir-kt-reikalingi-dokumentai-o-%C4%AF-kokias-devizo-%C5%A1ifras-EBVPD-ir-kt-reikalingi-dokumentai.

[15] ESTT 2026 m. liepos 9 d. sprendimas byloje C-888/24.

[16] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 47 punktas.

[17] Projekto konkurso organizavimo taisyklių 88.2 papunktis.