Žemiau tekste atliktas pataisymas – įterpta dalis apie 2022 metais LAT nutartį, iš dalies keičiančią pasiūlymų vertinimo praktiką

45 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 46 straipsniu;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;

5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;

6) nėra šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

2. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.
3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

 

VPĮ 45 straipsnyje^[1] yra įtvirtinti bendrieji tiekėjų ir jų pateiktų paraiškų bei pasiūlymų vertinimo principai.

1. Perkančiosios organizacijos, nustatydamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turi būti suprantamas kaip geriausiai perkančiosios organizacijos poreikius ir jos konkrečiame pirkime pasirinktus bei nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus atitinkantis pasiūlymas), visų pirma turi vadovautis VPĮ 55 bei 56 straipsniuose nustatytais pasiūlymų vertinimo ir palyginimo kriterijais bei taisyklėmis (detaliau žiūrėti VPĮ 55 ir 56 straipsnių komentarus) bei VPĮ 57 straipsnyje nustatytomis neįprastai mažos kainos pagrindimo taisyklėmis (detaliau žiūrėti VPĮ 57 straipsnio komentarą). Laikantis nurodytų VPĮ 55, 56, 57 straipsnių nuostatų, nustatytas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas laimėtoju pripažįstamas tik tuo atveju, jei yra visos toliau nurodytos sąlygos. Pasiūlymas, neatitinkantis bent vienos iš nurodytų sąlygų, ne tik sudaro teisėtą pagrindą, bet ir reiškia perkančiosios organizacijos pareigą pasiūlymą atmesti^[2]:

1) Pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentuose suformuluotiems reikalavimams (atkreiptinas dėmesys į tai, kad skelbimas apie pirkimą ir kvietimas patvirtinti susidomėjimą yra sudėtinė ir neatsiejama pirkimo dokumentų dalis, dėl to toliau komentuojant VPĮ 45 straipsnį, bus naudojama bendra pirkimo dokumentų sąvoka (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 3 dalies komentarą).

Kita vertus, kai esama vidinio prieštaravimo tarp skelbimo apie pirkimą ir pagrindinių pirkimo dokumentų nuostatų, tiekėjo pasiūlymas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis nustatytų reikalavimų ir dėl to atmestas, jei atitinkamas reikalavimas įtvirtintas tik viename iš šių aptartų dokumentų^[3]. Kitaip tariant, tiekėjas negali būti atsakingas už pirkimo sąlygų skirtumus / tarpusavio prieštaravimus. Prieštaravimai tarp pirkimo dokumentų negali būti tokio lygio, kad lemtų nelygiateisišką pasiūlymų vertinimą. Analogiška taisyklė taikytina, kai vidinis pirkimo dokumentų turinio prieštaravimas nustatomas tarp skirtingų vienodo statuso dokumentų (pavyzdžiui, darbų žiniaraščių)^[4].

Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjai pasiūlyme nurodė visą informaciją, kurią privalėjo nurodyti pagal pirkimo sąlygas, taip pat, ar pateikė visus reikalaujamus dokumentus kartu su pasiūlymu, nepriklausomai nuo šios informacijos ir dokumentų įtvirtinimo pirkimo sąlygose vietos, nes tiekėjai privalo detaliai susipažinti su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis^[5]. Taigi, tiekėjo (pirkimo dalyvio) pasiūlymas gali būti laikomas tinkamu tik tuomet, kai jis atitinka reikalavimus pasiūlymui plačiąja ir siaurąja prasme, taip pat ir taip vadinamus kitus reikalavimus pasiūlymui (dokumentų įforminimui, komplektacijai ir pan.)^[6].

Šių duomenų patikrinimas sietinas su lygiateisiškumo principo įgyvendinimu, t. y. perkančioji organizacija privalo patikrinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, tam, kad galėtų objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus^[7]. Perkančiosios organizacijos turi patikrinti tiek pasiūlymų atitiktį turinio, tiek formos reikalavimams. Jeigu pirkime yra leidžiama arba reikalaujama, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus, tokiu atveju perkančioji organizacija taip pat privalo patikrinti, ar tiekėjų alternatyvūs pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus jiems suformuluotus minimalius reikalavimus bei konkrečius jų pateikimo reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 43 straipsnio komentarą).

Pirkimo laimėtoju gali būti nustatomas tik tokio tiekėjo pasiūlymas, kuris atitinka visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų –atmestinas. Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus (nepaskelbtus, nepublikuotus) reikalavimus^[8].

2) Pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 46 straipsniu. Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjai (ne)atitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytus pašalinimo pagrindus. Pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tik toks tiekėjas, kuris neatitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytų pašalinimo pagrindų, arba yra VPĮ 46 straipsnyje nustatytos sąlygos, dėl kurių perkančioji organizacija vis tiek nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Tikrindamos, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal VPĮ 46 straipsnį, perkančiosios organizacijos reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų VPĮ 51 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio komentarą).

3) Pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai bei jų vertinimui nustatyti VPĮ 47 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą). Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimai nustatyti VPĮ 48 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą). Tuo tarpu nediskriminacinės taisyklės ir kriterijai reglamentuojami VPĮ 54 straipsnyje, kuriame įtvirtintos kandidatų kvalifikacinės atrankos atlikimo taisyklės (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnį).

Bet kuriuo atveju pirkimo laimėtoju gali būti nustatytas tik toks ekonomiškai naudingiausią (įskaitant mažiausios kainos) pasiūlymą pateikęs tiekėjas, kuris atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jei atitinkamame pirkime taikoma, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus bei nediskriminacines taisykles ir kriterijus (detaliau žiūrėti VPĮ 47, 48, 54 straipsnių komentarus). Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad tiekėjo teisė verstis atitinkama veikla netikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tokiu atveju perkančioji organizacija šių duomenų netikrina. Vis dėlto bet kuriuo atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai turi įsipareigoti, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentarą). Tikrindamos, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal VPĮ 47 straipsnį, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, nustatytų pagal VPĮ 48 straipsnį, perkančiosios organizacijos reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų VPĮ 48 ir 51 straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 48 ir 51 straipsnių komentarus).

Papildomai svarbu, kad, atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, perkančioji organizacija neprivalo laikytis VPĮ 59 straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo (VPĮ 59 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju perkančioji organizacija gali visų pirma įvertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus siaurąja prasme, o po to patikrinti, ar ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, ar nėra jo pašalinimo pagrindų, ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti VPĮ 59 straipsnio komentarą). Perkančioji organizacija gali nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos pirkimo procedūrų atlikimo eiliškumo tvarkos tik tokiu atveju, jei tai aiškiai nustatyta pirkimo dokumentuose^[9]. Vykdant kvalifikacinę atranką pagal VPĮ 54 straipsnį, perkančioji organizacija privalo laikytis pirkimo procedūrų eiliškumo (detaliau žiūrėti VPĮ 59 straipsnio komentarą).

4) Pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali būti pripažintas laimėtoju, jeigu jis, pirma, pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie pirkimo dokumentų reikalavimų atitiktį arba šių dokumentų ar duomenų nepateikė, ir, antra, perkančiajai organizacijai paprašius, per nustatytą terminą šių dokumentų ar duomenų nepatikslino, nepapildė arba nepaaiškino. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai tiekėjas pateikė neišsamius, netikslius ar klaidingus duomenis apie kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, nesusijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą).

5) Pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu. Komentuojamo VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, kad pasiūlymai vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas, t. y. vadovaujantis šia norma, pasiūlymą dėl kainos, viršijančios pirkimui skirtas lėšas, privaloma atmesti net tuo atveju, jei pirkimo sąlygose iš anksto nėra nurodyta maksimali pirkimui skirta lėšų suma^[10]. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo negalima pripažinti laimėtoju, jeigu: a) jo kaina viršija perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtų lėšų sumą, arba b) jo kaina viršija pirkimo sąlygose nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą. Jeigu pirkimui skirtų lėšų suma užfiksuota tik perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose, ji turi pagrįsti, kad ši suma iš tiesų buvo užfiksuota, nustatyta iki pirkimo (užfiksavimo pagrindimas nėra įtvirtintas įstatyme, taigi, perkančiosios organizacijos tai gali įrodyti įvairiais vidaus dokumentais ar net susirašinėjimais)^[11].

Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime šiuo pagrindu atmetamas ir vertinami kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija pirkimui skirtas lėšas prieš pradėdama pirkimą nustatė ne tik ikiprocedūriniuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimų planuose (detaliau žiūrėti VPĮ 26 straipsnio komentarą), bet ir konkretaus pirkimo sąlygose. Tuo tarpu, jeigu pirkimui skirtos lėšos nebuvo nurodytos konkretaus pirkimo sąlygose, o nustatytos tik perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose, tokiu atveju, atmetus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą dėl pirkimui skirtų lėšų viršijančios kainos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais taip pat negali būti nustatyti. Tokiu atveju perkančioji organizacija pirkimą turi nutraukti. Ši nuostata yra siejama su skaidrumo bei lygiateisiškumo principų užtikrinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą minėtu VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali atmesti tik tokiu atveju, jeigu pirkimui skirtų lėšų sumą viršija tiekėjo pasiūlymo kaina, o ne per dideli įkainiai^[12]. Nebent apskaičiuojant preliminarų kiekį pagal įkainius, yra matoma, kad galutinė kaina bet kuriuo atveju viršys pirkimui skirtų lėšų sumą^[13].

Perkančiosios organizacijos turi teisę pačios nuspręsti, ar pirkimo dokumentuose tiekėjams išviešinti pirkimui skirtų maksimalų lėšų dydį. Pirkimo dokumentais šiuo aspektu laikomi perkančiosios organizacijos raštu pateikti tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). VPĮ 35 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kokius duomenis perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Atitinkamai duomenų apie lėšų (biudžeto), skirtų pirkimui, dydį pateikimas VPĮ 35 straipsnyje nenustatytas. Tai reiškia, kad pati perkančioji organizacija sprendžia, pateikti ar nepateikti tiekėjams duomenis apie pirkimui skirtų lėšų dydį^[14].

Planuodama viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti maksimalią skiriamų lėšų sumą. Kai ši suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą, remiantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis). Per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina yra laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri didesnė, nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma^[15].

Teisės aktuose nėra įpareigojimo perkančiosioms organizacijoms viešai (kartu su pirkimo dokumentais) skelbti, kokia kaina bus laikoma priimtina, o kokia – per didelė. Paskelbus viešai, kokią kainą perkančioji organizacija laikys tinkama, tai galėtų daryti įtaką tiekėjų siūlomoms kainoms ir iškreipti pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas, nes tiekėjai, žinodami, kokią maksimalią kainą sutinka mokėti perkančioji organizacija, teiktų pasiūlymus, orientuodamiesi būtent į šią maksimalią kainą, o ne į savo įkainius^[16].

VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė pakeisti jų vidaus dokumentuose prieš pirkimo procedūras nustatytą ir užfiksuotą pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu, pirma, ši suma nenurodyta pirkimo dokumentuose, antra, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kaina yra priimtina ir trečia, perkančioji organizacija gali pagrįsti, kad ši kaina jai priimtina ir suderinama su racionalaus lėšų naudojimo principu (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad VPĮ akcentuojama būtinybė racionaliai ir taupiai naudoti lėšas reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, dėl to perkančiosioms organizacijoms nustatyta galimybė atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jame nurodyta kaina yra per didelė, viršijanti perkančiosios organizacijos galimybes ir neužtikrinanti racionalaus ir taupaus turimų lėšų naudojimo. Priešingu atveju minėtas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas nebūtų įgyvendintas. Vis dėlto dėl pasiūlymo kainos priimtinumo sprendžia perkančioji organizacija. Jokiuose teisės aktuose nenustatyta, kokiais kriterijais perkančioji organizacija turi remtis, nustatydama tiekėjo pasiūlymų kainos tinkamumą ir priimtinumą^[17].

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kainos, viršijančios pirkimui skirtų lėšų sumą, priimtinumas būtų pagrįstas, jeigu perkančioji organizacija įrodytų, kad ji, pirma, turi pakankamai pinigų, kuriuos gali išleisti konkrečiam pirkimui (pavyzdžiui, yra gavusi papildomą finansavimą, arba nustatant pirkimui skirtas lėšas nebuvo išnaudotas visas finansavimas, kuris perkančiajai organizacijai buvo skirtas konkrečiam pirkimui ir pan.) ir, antra, nepažeidžia racionalaus lėšų naudojimo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Vis dėlto perkančiosios organizacijos pirkimui skirtų lėšų sumą gali keisti tik tuo atveju, jeigu ji yra užfiksuota ikiprocedūriniuose perkančiosios organizacijos dokumentuose. Jeigu ši suma užfiksuota pirkimo sąlygose, toks keitimas nėra leistinas, kadangi tai būtų laikoma pirkimo sąlygų keitimu po tiekėjų pasiūlymų pateikimo^[18].

Kita vertus, aptariama įstatymo nuostata, įsigaliojusi tik 2019 m. birželio 11 d., greičiausiai priimta, be kita ko, reaguojant į LAT 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, kurioje spręsta dėl buvusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies^[19], pagal kurią buvo draudžiama didinti pirkimui skirtą lėšų sumą. Naujoji Lietuvos įstatymų leidėjo iniciatyva, autorių nuomone, diskutuotina, nes, pirma, pernelyg išplečia perkančiosios organizacijos diskrecijos ribas, be to, antra, iš esmės sukuria situaciją, kai perkančioji organizacija savo veiksmais nepriimtinus pasiūlymus padaro priimtinais (Direktyvos 2014/24/ES 26 straipsnis). Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija negali teisėtai imtis veiksmų taip, kad koreguojant ikiprocedūrinius dokumentus nepriimtinas pasiūlymas taptų priimtinas^[20], juolab kad tokioms situacijoms (per didelių kainų pasiūlymų vertinimo) reguliuoti įtvirtintas derybų ir konkurencinio dialogo institutai. Todėl bet kuriuo atveju pirkimui skirtų lėšų sumą rekomenduojama keisti tik išimtiniais atvejais.

6) Nėra šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį visuomet privalo reikalauti, kad tiekėjai pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo (yra) neįprastai mažos. Tuo tarpu pasiūlymas, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, turi būti atmestas, jeigu yra bent viena iš nurodytų sąlygų: (i) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, arba (ii) pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 57 straipsnio komentarus). Taigi, toks ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, kuris atitinka VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, negali būti pripažintas pirkimo laimėtoju.

 

2.        VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė perkančiosioms organizacijoms nesudaryti pirkimo sutarties su tiekėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jeigu šio tiekėjo pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nurodytų VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Šioje nuostatoje iš esmės įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kad pasiūlymai vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas, t. y. vadovaujantis šia norma, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nurodytų VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, galima atmesti net tuo atveju, jei pirkimo sąlygose tai nėra aiškiai įtvirtinta. Tiekėjas, pateikęs pasiūlymą, neatitinkantį nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, gali būti nepripažintas pirkimo laimėtoju net ir tuo atveju, jeigu jis atitinka visas kitas VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Ši norma priimta, siekiant užtikrinti tiek tiekėjų, tiek perkančiųjų organizacijų didesnę socialinę atsakomybę.

VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pasiūlymo atmetimo pagrindas nėra standartinis tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl to jo nereikėtų tapatinti su VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintu neprivalomu pašalinimo pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 1 punkto komentarą), įskaitant pastarojo pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas, pavyzdžiui, paskirtą administracinę nuobaudą ar ekonominę sankciją. Atitinkamai, šioje normoje įtvirtinto tiekėjo pašalinimo pagrindo nereikėtų sieti su atliktu (atliekamu) oficialiu tyrimu ir jo pagrindu priimtu sprendimu (pavyzdžiui, sankcijos pritaikymu). Kitaip tariant, tiekėjas šios normos pagrindu gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, nepaisant to, kad dėl tokio tiekėjo nebuvo pradėtos oficialios konkrečių aplinkybių tyrimo procedūros ir jų pagrindu tiekėjui nėra paskirta atitinkama sankcija.

VPĮ 45 straipsnio 2 dalis taikoma išimtinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu. Pavyzdžiui, vertindama tiekėjo pasiūlymą, perkančioji organizacija gavo informacijos apie tai, kad tiekėjas savo darbuotojams moka mažesnį nei minimalų darbo užmokestį ar, siekiant sutaupyti įmonės kaštus, netinkamai naudoja vaikų darbo jėgą, taiko diskriminacinę darbo politiką rasės, lyties ar kitu pagrindu ir pan.^[21] (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Kitaip tariant, komentuojama teisės norma siekiama reaguoti į situacijas, kai yra akivaizdžiai nesilaikoma nūdienos socialinės atsakomybės standartų ir jie yra nedviprasmiškai ignoruojami. Informacijos (aplinkybių) paaiškėjimo būdas įstatyme nėra įtvirtintas. Tai reiškia, kad atitinkama informacija perkančiajai organizacijai gali būti sužinoma įvairiai, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėmis, ji gali būti gauta iš kito tiekėjo ir pan. Be to, įstatyme nėra įtvirtinto tokių aplinkybių senaties termino, t. y. nėra nustatyta, kada laikoma, kad aplinkybės, kurių pagrindu tiekėjo pasiūlymas pagal VPĮ 45 straipsnio 2 dalį turėtų būti atmestas, yra aktualios. Komentaro autorių nuomone, aplinkybės turėtų būti kuo naujesnės arba padėtis (socialinės neatsakomybės situacija) turėtų būti neištaisyta ir neatitiktis VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams vis dar aktuali, t. y. neišnykusi.

Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecija, pagal kurią pasiūlymą gali atmesti ne pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, šia diskrecija turėtų būti naudojamasi itin apdairiai ir atsakingai, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus paaiškėjusių aplinkybių dėl VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų neatitikimo pobūdį ir rimtumą (t. y. neatitiktis turi būti akivaizdi). Kita vertus, tuo atveju, jei perkančioji organizacija matytų akivaizdų VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų neatitiktį, tačiau dėl tokio tiekėjo nesiimtų jokių priemonių, toks perkančiosios organizacijos elgesys būtų nesuderinamas su VPĮ 45 straipsnio 2 dalies norma.

Vis dėlto, prieš atmetant tiekėjo pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, perkančioji organizacija bet kuriuo atveju privalo sudaryti tiekėjui galimybę pasiaiškinti dėl jo pasiūlymo (ne)atitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams. Kitaip tariant, VPĮ 45 straipsnio 2 dalies normos atveju yra taikoma procedūra, kai perkančiosios organizacijos privalo kreiptis į tiekėją(-us) ir jų prašyti pateikti paaiškinimą(-us) dėl perkančiosios organizacijos nurodytų aplinkybių, susijusių su VPĮ 45 straipsnio 2 dalies taikymu. Taigi, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tiekėjo pasiūlymo tol, kol nebus gautas ir įvertintas tiekėjo pateiktas paaiškinimas dėl perkančiosios organizacijos turimos informacijos ir jos galimo vertinimo.  

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei taikant VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą, su tiekėju nesudarius sutarties nurodytu pagrindu (atmetus tokio tiekėjo pasiūlymą), perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį su kitais pasiūlymų eilėje esančiais tiekėjais.

Viešųjų pirkimų tarnybos intarpas, aktualus nuo 2022-06-20 LAT priimtos nutarties:

3. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga prašyti kandidato ar dalyvio patikslinti pasiūlymo netikslumus, neaiškumus ir (ar) neatitiktis, taip pat įtvirtintos pasiūlymų tikslinimo taisyklės.

VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo, laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), kreiptis į tiekėją ar kandidatą su prašymu patikslinti pateiktą pasiūlymą, jeigu nustato, kad (i) šis pateikė netikslius, neišsamius ar dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams arba (ii) šių dokumentų ar duomenų su pasiūlymu nepateikė.

Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo dalyvių veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas; teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumų, negali konstatuoti jo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ normas ir tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrindžiama) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta). Tokiu būdu ir atsiskleidžia turinio viršenybės prieš formą principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 32 punktą).

Kasacinio teismo pripažįstama, kad turiningąjį pasiūlymo vertinimo metodą atitinka tokie perkančiųjų organizacijų ir (ar) teismų veiksmai, kai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties sprendžiama atsižvelgiant į su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors iš pateiktų dokumentų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 34 punktą). Kasacinio teismo konstatuota, kad paprastai duomenų nesutaptis skirtingose pasiūlymo dalyse (dokumentuose) negali būti kvalifikuojama kaip formali, nesukelianti tikrojo turinio nustatymo problemų; dokumento turinio neaiškumas ar vidinis prieštaravimas negali būti pašalintas turininguoju (sisteminiu) aiškinimu, jei vidutinis atitinkamos srities subjektas objektyviai negali suprasti tikrojo jo turinio arba įvairūs subjektai jį aiškina skirtingai; viešųjų pirkimų pagrindinių principų reikalavimų neatitiktų situacija, kai perkančioji organizacija pripažintų pasiūlymą tinkamu, kai, įvertinus skirtingus prie tiekėjo pasiūlymo pridėtus dokumentus, negalima padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo tikrąjį turinį (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 35–37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad dokumentų turiningasis vertinimas ir tiekėjų galimybė tikslinti pasiūlymus nėra visiškai tapačios teisinės kategorijos, jos aktualios skirtingose situacijose. Turiningasis pasiūlymų vertinimas pirmiausia aktualus tuomet, kai iškyla poreikis spręsti dėl pasiūlymų atitikties, t. y. ar formalus jo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį jo turinį. Jei konkrečiu atveju konstatuojama, kad nustatytas trūkumas jo neištaisius neleidžia nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, t. y. susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis, turi būti sprendžiama dėl galimybės tiekėjui pagal VPĮ nustatytą trūkumą pašalinti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai pagal turiningojo vertinimo principą negalima nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tai per se nereiškia, jog toks pasiūlymas yra atmestinas kaip netaisytinas.

Nors VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu tiekėjai gali tikslinti tik dokumentus ar duomenis, susijusius su: (i) tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimu; (ii) kvalifikacijos reikalavimų atitiktimi; (iii) kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktimi; (iv) tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą; (v) jungtinės veiklos sutartimi; (vi) pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu; (vii) kitais dokumentais, nesusijusiais su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (pasiūlymu siaurąja prasme), tačiau pagal Teisingumo Teismo ir LAT praktiką pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Dėl to VPĮ 45 straipsnio 3 dalis ir 55 straipsnio 9 dalis taikytinos bendrai, o nacionalinėje teismų praktikoje išplėtota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija nebetaikytina (nuo 2022 m. birželio 20 d. (nutarties e3K-7-210-469/2022 priėmimo)).

2020 m. birželio 20 d. LAT priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, iš esmės keičiama ligšiolinėje nacionalinėje teismų praktikoje suformuota pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija (skirtingų pasiūlymų tikslinimo modelių taikymo prasme), kaip  praradusi prasmę ir toliau nebetaikytina. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje, iš esmės keisdamas gausią ir nuoseklią teismų praktiką pasiūlymų tikslinimo kontekste, savo išaiškinimą grindžia naujausia Teisingumo Tesimo praktika. Teisingumo Teismas Didžiosios kolegijos sprendime byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C-927/19, išaiškino, kad perkančiosios organizacijos teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinį pasiūlymą apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalies nuostatų, visų pirma atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti, be to, tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais:

• -jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka;
• tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis;
• -tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. 

Taigi iš šių nuostatų matyti, pirma, kad VPĮ 45 straipsnio 3 dalis ir 55 straipsnio 9 dalis (jei įstatymų leidėjas atskirai nesureguliuos jų santykio) taikytinos bendrai, antra, jų taikymas priklauso nuo pirkimo sąlygos ir pasiūlymo trūkumo pobūdžio, trečia, atsižvelgiant į tai su atitinkamais pakeitimais taikytina anksčiau suformuota kasacinio teismo praktika dėl pasiūlymų tikslinimo. Dėl pastarojo aspekto pažymėtina, kad anksčiau taikytini skirtingi pasiūlymo tikslinimo modeliai priklausomai nuo trūkumo pobūdžio turi suvienodėti, suartėti į vieną.

 

 

 

Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją, prašydama ir konkrečiai nurodydama, kokių dalyvio dokumentų ar duomenų trūksta, kokie jo pateikti dokumentai yra neaiškūs, netikslūs, nepakankami ir kodėl. Tik aiškiai ir tiksliai suformulavusi tiekėjui prašymą paaiškinti, patikslinti ar pateikti konkrečius įrodymus ar duomenis dėl pašalinimo pagrindų, perkančioji organizacija laikytina tinkamai įgyvendinusia VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą pareikalauti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti dokumentus ar duomenis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo^[27].

Tuo tarpu tiekėjui tik po aiškaus, tikslaus ir konkretaus perkančiosios organizacijos prašymo nepateikus prašomų įrodymų ar duomenų, toks tiekėjas privalo būti šalinamas iš pirkimo procedūros^[28]. Taigi, nors pareiga pateikti tinkamus atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius įrodymus tenka tiekėjui, tačiau ši pareiga tiekėjui atsiranda tik perkančiajai organizacijai aiškiai ir tiksliai suformulavus tokį prašymą. Perkančiajai organizacijai tinkamai neįvykdžius pareigos prašyti tiekėjo pateikti jos nurodytą informaciją pagrindžiančius įrodymus, dėl ko viešųjų pirkimų vykdymo metu buvo eliminuota objektyvi galimybė išsiaiškinti, ar tiekėjas (ne)atitinka nustatytų reikalavimų, sprendimas tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų būtų neteisėtas.

 

Pavyzdys

Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas savo EBVPD nurodė, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl faktų iškraipymo, informacijos nuslėpimo. Vis dėlto tiekėjas kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad jis yra įtrauktas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už kitame pirkime pateiktą melagingą informaciją apie baudos skyrimą. Kartu su šia informacija tiekėjas pateikė duomenis apie jo atitiktį VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčiui (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčio komentarą), t. y. nurodė, kad jis bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, dėl to laikytinas „apsivaliusiu“, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Šiuo atveju perkančioji organizacija, pastebėjusi neatitikčių (prieštaravimų) tarp tiekėjo EBVPD ir kitų kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, privalo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti šiuos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu atveju tiekėjas pateikė ne tik informaciją su prieštaringu turiniu, bet ir nepakankamai detalizuotą informaciją (t. y. dokumentuose nurodė, esą jis yra „apsivalęs“, tačiau šios informacijos nedetalizavo ir nepagrindė) – perkančioji organizacija, teikdama prašymą paaiškinti tiekėjo pasiūlymo duomenis, šį prašymą turėtų itin aiškiai suformuluoti, kad tiekėjas žinotų, ką turi paaiškinti ir (ar), kokią informaciją papildomai pateikti. Perkančioji organizacija turėtų paprašyti ne tik paaiškinti pateiktų dokumentų informacijos turinio prieštaravimus, bet taip pat ir pagrįsti „apsivalymo“ faktą, pateikti papildomus įrodymus.

 

Tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams, vertintina duomenų apie kvalifikaciją visuma, o ne atskiri tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai^[29]. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai yra svarbu, ar tiekėjas objektyviai turi kvalifikaciją (kompetenciją), kuri yra reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga paprašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti tiekėjo duomenis, susijusius su kvalifikacija.

Taikant kvalifikacijos duomenų ar dokumentų tikslinimo institutą, svarbu apibrėžti ribą, iki kurios tiekėjai turi būti įgiję tam tikras teises ir pareigas. Kvalifikacijos vertinimo metu ta riba laikytina pasiūlymo pateikimo terminas, iki kada tiekėjas objektyviai turi būti įgijęs tam tikrą kvalifikaciją. Dokumentai gali būti pateikiami ar išduoti vėliau, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai yra vertinama užsienio tiekėjų kvalifikacija. Kasacinis teismas dėl užsienio tiekėjų kvalifikacijos – teisės verstis atitinkama veikla įgijimo momento yra išaiškinęs, kad kompetentingos Lietuvos institucijos išduodami kvalifikacijos patvirtinimo (pripažinimo) dokumentai užsienio ūkio subjektams tik patvirtina šių tiekėjų anksčiau įgytą kvalifikaciją, o ne naujai ją suteikia. Atitinkamai, pavyzdžiui, rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos. Kitaip tariant, užsienio tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo, tačiau legalizavimas gali būti atliktas ir vėliau. Svarbu, kad tai būtų padaryta iki pirkimo sutarties sudarymo momento. Užsienio tiekėjas turi pareigą po pirkimo paskelbimo kaip įmanoma greičiau per protingą laiką kreiptis į Sertifikavimo centrą su prašymu išduoti teisės pripažinimo dokumentą. Kitų valstybių (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų (ar bendrus su Lietuvos ūkio subjektais) pasiūlymus dėl užsienio tiekėjų laiku įgytos kvalifikacijos perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas, išskyrus atvejus, jei bus nustatytas aiškiai socialiai neatsakingas ar nesąžiningas tokių tiekėjų elgesys, darantis įtaką procedūrų operatyvumui, ar dėl pirkimo objekto svarbos ir terminų perkančioji organizacija objektyviai negalės laukti, kol, pavyzdžiui, užsienio rangovui bus pripažinta jo teisė veikti Lietuvoje^[35].

VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiekėjų galimybė patikslinti, paaiškinti, papildyti duomenis, susijusius su kvalifikacija, negali būti aiškinama išplečiant jos prasmę. Pavyzdžiui, tiekėjui pateikiant paraišką, nurodžius, kad nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėlesnis, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, ūkio subjektų išviešinimas nėra galimas^[36]. Priešingu atveju būtų ne tik paneigti tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, užtikrinantys vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkime bei sąžiningą ir objektyvų jų pasiūlymų (paraiškų) vertinimą, bet ir būtų prieštaraujama kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjo pareigos išviešinti pasitelkiamus ūkio subjektus momento, taip pat išaiškinimams, kad tik tiekėjo ir kitų ūkio subjektų kvalifikacija, tačiau ne jų tarpusavio ryšys pripažįstamas objektyvia kategorija^[37].

Papildomai pažymėtina, kad kvalifikacijos duomenų tikslinimo teisės tiekėjas nepraranda ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos atmeta dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, tiekėjai savo pažeistas teises turėtų ginti ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. skundžiant neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, pretenzijoje nepakanka nurodyti netinkamą VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje taikymą, bet kartu būtina realiai ginti savo teisę – pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, nors jų perkančioji organizacija pateikti neprašė^[38].

Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat konstatuota, kad jei dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, jo pasiūlymas atmetamas^[39].

 

Reikalavimai, susiję su tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartimi, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu VPĮ 45 straipsnio 3 dalies kontekste yra priskiriami prie kitų reikalavimų^[41].

Perkančiosios organizacijos, nustačiusios, kad tiekėjo kiti dokumentai (įskaitant pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, įgaliojimą, jungtinės veiklos sutartį ir pan.) yra neaiškūs, netikslūs, privalo kreiptis į tokį tiekėją su prašymu šiuos duomenis ar dokumentus paaiškinti, patikslinti ar papildyti. Įstatyme yra įtvirtinta galimybė paaiškinti nurodytus duomenis ar dokumentus (pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jungtinės veiklos sutartį ir kt.), bet ir juos patikslinti ar pateikti naujus^[42]

Kitus reikalavimus tiekėjams pagrindžiančių dokumentų išdavimo momentas, skirtingai, nei kvalifikacijos duomenų tikslinimo atveju, yra vertinamas, atsižvelgiant į tai, kokie konkrečiai kitus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai yra tikslinami ir koks šių reikalavimų nustatymo tikslas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, atsirandančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo^[43].

Pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas – užtikrinti, kad galiotų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai, o svarbiausia – užtikrinti, jog pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija (detaliau žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas taip pat turi užtikrinti, kad tuo atveju, jei pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakytų tokią sutartį sudaryti, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusi institucija tiesiogiai atsakytų perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą ir siekdama racionalaus turimų lėšų panaudojimo, turi įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus suteikti pageidaujamą paslaugą, prekę ar kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, dėl to pasiūlymo atmetimas vien dėl, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo, būtų laikytinas neteisėtu^[44]. Situacijos, kai, pavyzdžiui, tiekėjas pateikia netinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, arba kai tiekėjas tokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo apskritai nepateikia, yra iš esmės vienodos, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju, pasiūlymas, pasiūlymo pateikimo momentu, nėra užtikrintas reikiamu pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentu. Atsižvelgiant į nurodytą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslą – aiškinant, tikslinant, pildant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo duomenis, ar teikiant naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, nėra svarbu, kada šis dokumentas suformuotas. Svarbu, kad po šio dokumento patikslinimo ar naujo dokumento pateikimo, būtų tinkamai užtikrinta, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.

Tuo tarpu skirtingai, nei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atveju, turėtų būti vertinamos situacijos dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju, tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (pateikiant jungtinės veiklos sutartį, kuri su pasiūlymu apskritai nebuvo pateikta), yra svarbu, kad tiekėjas pagrįstų, jog tokia jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta dar iki pasiūlymų pateikimo momento. Šis pagrindimas, be kita ko, atliekamas aiškinant pasiūlymo duomenis, iš kurių taip pat galima spręsti dėl ūkio subjektų bendradarbiavimo. Priešingu atveju nepagrįstai būtų leidžiamos situacijos, kai tiekėjas deklaruoja, kad pasiūlymą teikia, veikdamas tiekėjų grupėje, tačiau iš tiesų pasiūlymo pateikimo momentu jungtinės veiklos partnerio neturi.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pirkime deklaravo, kad jame dalyvauja kartu su jungtinės veiklos partneriu. Vis dėlto kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai nepateikė jungtinės veiklos sutarties. Perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją su prašymu pateikti jungtinės veiklos sutartį. Tokiu atveju jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta iki pasiūlymo pateikimo termino paskutinės dienos.

Tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (tuo atveju, kai pateikiama jungtinės veiklos sutartis, kuri nebuvo pateikta su pasiūlymu) sutarties sudarymo momentas būtų neaktualus (pateikta jungtinės veiklos sutartis galėtų būti sudaryta ir po pasiūlymų pateikimo momento) tik tuo atveju, jei iš kitų tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų ar dokumentų visumos būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiekėjas ir jo deklaruojamas jungtinės veiklos partneris iki pasiūlymo pateikimo momento buvo sutarę, kad pasiūlymą teiks, veikdami tiekėjų grupėje (pavyzdžiui, tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė kitus jungtinės veiklos partnerio dokumentus (pagrindžiančius jo kvalifikaciją ar pan.)^[45].

 

Prašydamos patikslinti pasiūlymus VPĮ 45 straipsnio 3 dalies prasme, perkančiosios organizacijos privalo nustatyti atitinkamą patikslinimo terminą, iki kurio tiekėjai ar kandidatai turėtų teisę pateikti savo paaiškinimus ar patikslinimus. Nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, tačiau perkančiosios organizacijos nustatytas terminas turėtų būti protingas ir atitikti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, tam, kad tiekėjai objektyviai suspėtų atitinkamus duomenis pateikti. Protingą ir proporcingą terminą perkančiosios organizacijos kiekvienu atveju turi vertinti atskirai (pavyzdžiui, jeigu tiekėjas yra užsienio valstybės subjektas, atitinkamų duomenų ar dokumentų pateikimui jam objektyviai gali reikėti daugiau laiko, nei LR valstybės subjektui, kadangi jam gali prireikti kreiptis į užsienio valstybės kompetentingus subjektus, gauti reikiamus vertimus ir pan.).

 

ESTT yra išaiškinęs, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas^[55]. Be to, ESTT, aiškindamas tiekėjų galimybių ištaisyti pasiūlymo trūkumus ribas, nurodė, kad tais atvejais, kai dėl konkurso nuostatų dalyviai neturi galimybės parengti pasiūlymų pagal pirkimo sąlygų ar nacionalinės teisės reikalavimus (pavyzdžiui, pirkimo sąlygose reikalaujama tiekėjų finansiniuose pasiūlymuose nurodyti darbų sąnaudas, tačiau perkančiosios organizacijos kartu su pirkimo dokumentais pateiktoje pasiūlymo formoje nėra išskirtos eilutės šios informacijos nurodymui), tuomet dalyviams turi būti leidžiama ištaisyti tokius pasiūlymo trūkumus^[56].

Kasacinio teismo pažymėta, kad nei nacionaliniame, nei ES reguliavime nėra aiškiai įtvirtintas redakcinio pobūdžio klaidos ar paprasto paaiškinimo sąvokų turinys. Dėl to tiekėjų teisė tikslinti pasiūlymų trūkumus išplaukia iš aktualios jurisprudencijos. Pagal šią: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties sujungtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-272-378/2020 69–71 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

 

Pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento (ar informacijos) nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Taigi, vienintelė aplinkybė, kad viešojo pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta pareiga atitikti iškeltus reikalavimus, taip pat tai, kad tiekėjų pasiūlymai atmetami dėl neatitikties atitinkamoms sąlygoms, nėra pakankama, jei jose nėra konkrečiai nustatyta, kad būtent tam tikro dokumento, dokumentų grupės ar informacijos nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą.

Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, ypač nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Bendrai taikant VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.

Pavyzdys

 

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose aiškiai nurodė reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti prekės gamintojų dokumentus, patvirtinančius prekės atitiktį pirkimo dokumentų specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad prekės aprašymas pateikiamas prisegtame dokumente, tačiau toks dokumentas nėra pateiktas. Pirkimo komisija iš pasiūlyme esančios informacijos negali įsitikinti prekės atitikimu nustatytiems reikalavimams. Vadovaujantis aukščiau pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, tokiu atveju tiekėjas įgyja teisę paaiškinti savo pasiūlymą, pateikdamas reikalaujamus gamintojo dokumentus, išskyrus atvejį, kai pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, jog tokio dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą.

 

 

 

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtino reikalavimą, kad prekės turi būti paženklintos CE ženklu bei kad tiekėjai su pasiūlymu turi pateikti CE sertifikatus arba kitus lygiaverčius dokumentus. Pirkimo dokumentuose nurodyta bendra sąlyga, kad Komisija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jei šis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nepridėjo reikalaujamo CE sertifikato ar kito lygiaverčio dokumento. Šiuo atveju vertintina, kad tiekėjas turi teisę pateikti trūkstamus dokumentus, o perkančioji organizacija, atitinkamai – prašyti šiuos dokumentus pateikti, nes pirkimo dokumentuose nurodyta bendroji pasiūlymo atmetimo sąlyga nėra siejama konkrečiai su šio dokumento nepateikimu. Kitaip būtų, jeigu sąlygose būtų aiškiai nurodyta nuostata, kad pasiūlymo atmetimą lemia CE sertifikato nepateikimas, arba nuostata, kad pasiūlymo atmetimą lemia bet kokio prekės atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams įrodančio dokumento nepateikimas. 

 

Kitaip tariant, sąlygose įtvirtinant pasiūlymo atmetimo pagrindą dėl „konkretaus dokumento“ nepateikimo, nėra būtina įvardinti konkretaus dokumento pavadinimo, tačiau tai gali būti aprašoma ir konkrečiai įvardinant tam tikrą dokumentų grupę.

 

 

Pavyzdys

 

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kokią procentinę dalį gali sudaryti kainos sudedamoji eilutė lyginant su bendra pasiūlymo kaina (t. y. iki 30 proc. bendros pasiūlymo kainos projektiniams pasiūlymams, kita eilutė,  atitinkamai 70 proc. ir daugiau tvarkybos darbų projektams nuo bendros kainos). Tiekėjas pateikė pasiūlymą, kurio bendra pasiūlymo kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina, tačiau atskiros pasiūlymo eilutės pateiktos ne pagal reikalavimus (viena sudedamoji kaina viršija 30 proc., kita atitinkamai nesiekia 70 proc.). Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Iš pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų akivaizdu, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas jų neatitinka, todėl šiuo atveju tiekėjo pasiūlymas negali būti tikslinamas ir turi būti atmestas, priešingu atveju tiekėjui būtų leidžiama netinkamą pasiūlymą padaryti (pakeisti) tinkamu.

Pavyzdys

 

Perkančioji organizacija perka darbus ir numato sudaryti fiksuotos kainos sutartį. Pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimą, kad tiekėjas su pasiūlymu pateiktų pasiūlytos kainos detalizaciją, tačiau tiekėjas to nepadarė, nors nurodė bendrą pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į pasirinktą kainodaros būdą, tiekėjas galėtų patikslinti savo pasiūlymą, pateikdamas pasiūlytos galutinės kainos detalizaciją su sąlyga, jei tokios detalizacijos nepateikimas nebuvo nurodytas kaip pasiūlymo atmetimo sąlyga.

Komentaro autorių nuomone, pasiūlymo tikslinimo vertinimas kaip naujų duomenų pateikimas gali ir turi būti išskiriamas į dvi atskiras kategorijas: pirma, naujų duomenų pateikimas fakto prasme, antra, naujų duomenų pateikimas turinio prasme. Tai, kad tiekėjas, tikslindamas pasiūlymo duomenis  pateikė naują dokumentą, kurio jo pasiūlyme nebuvo, ne visada reikš naujo pasiūlymo pateikimą ar pasiūlymo pakeitimą taip, kad neatitinkančio reikalavimų pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Autorių nuomone, vertinimui, ar pasiūlymo  duomenys iš esmės pakeisti turinio (teisine) prasme, galėtų pagal analogiją būti taikoma esminio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo samprata ir reguliavimas, pagal kurį kiekvienas sudarytos sutarties pakeitimas pagal bendrąsias civilinės teisės normas yra naujas sandoris, tačiau ne kiekvienas yra esminis, keičiantis šalių interesų pusiausvyrą.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pasiūlė pirkimo objektą, visiškai atitinkantį techninės specifikacijos reikalavimus. Kartu su pasiūlymu tiekėjas pateikė pirkimo objekto atitikties deklaracijas, tačiau nepateikė instrukcijos, kurioje nurodyta, kad pirkimo objektas atitinka vieną iš reikalaujamų funkcijų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tiekėjas siūlė pirkimo objektą, kuris dar iki pasiūlymo pateikimo atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau nepateikė vieno iš tai patvirtinančių dokumentų (tai, kad nepateikta instrukcija, nereiškia, kad pirkimo objektas neturi reikiamos funkcijos, kadangi iš vėliau pateiktos instrukcijos tai galima nustatyti), instrukcijos pateikimas, tikslinant pasiūlymą, neturėtų būti traktuojamas kaip neleistinas naujų duomenų pateikimas, išskyrus atvejus, jeigu pirkimo sąlygose būtų aiškiai nustatyta, jog nepateikus šio dokumento pasiūlymas bus atmestas.

 

Praktikoje, ypač vykdant sudėtingus, didelės apimties pirkimus praktiškai neįmanoma išvengti situacijų, kuomet tiekėjų pasiūlymų duomenys dėl techninės specifikacijos yra pateikti be tam tikrų trūkumų ar neatitikčių. Tai itin aktualu vykdant statybos darbų pirkimus, kuriuose tiekėjai įprastai turi užpildyti didelės apimties darbų kiekių žiniaraščius (kuriuose nurodyta tūkstančiai skirtingų pozicijų (eilučių) ir pan.). Akivaizdu, kad tokiais atvejais pateikti pasiūlymą be tam tikrų klaidų ar neatitikčių yra itin sunku. Dėl to perkančiosioms organizacijoms, vertinant tiekėjų pasiūlymų paaiškinimus pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, kiekvienu atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, tiekėjų padarytų klaidų pobūdį, jų turinį, klaidų atsiradimo priežastis ir pan. aspektus.

VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarus) įtvirtintas viešųjų pirkimų efektyvumo tikslas – vykdant viešuosius pirkimus, turi būti siekiama, kad viešųjų pirkimų procedūra būtų efektyvi ir nebūtų atmetami pasiūlymai, kurie turi mažareikšmių neatitikčių, tačiau yra naudingi perkančiajai organizacijai ir mokesčių mokėtojams plačiąja prasme. Dėl to visais atvejais, taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies (kartu su VPĮ 45 straipsnio 3 dalies) normas, turi būti ieškoma tinkamo balanso tarp paminėto tikslo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą)^[57].

VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje atskirai reglamentuojamos ir pasiūlymo duomenų, susijusių su kainos apskaičiavimu, situacijos.

Dėl tiekėjų teisės ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas yra taikoma iš esmės ta pati kasacinio teismo ir ESTT praktika dėl pasiūlymų  tikslinimo^[58]. Aritmetinių klaidų taisymas VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reguliavimo kontekste reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis, siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi, aritmetinė klaida VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos ir yra leidžiamas, jei (i) nėra pakeičiama susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuota kaina, (ii) nėra atsisakoma kainos sudedamųjų dalių arba kaina papildoma naujomis dalimis^[59].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo pirkimą skelbiamų derybų būdu. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad perkančioji organizacija deryboms kvies tris ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas. Pirkimo sąlygose taip pat nustatyta, kad tiekėjai derybų metu negalės didinti pasiūlymo įkainių (galės tik juos mažinti).

Po įvykdytų derybų potencialus laimėtojas pateikė geriausios kainos galutinį pasiūlymą. Šio tiekėjo galutinė pasiūlymo kaina, lyginant su jo pirminiu pasiūlymu, sumažėjo. Vis dėlto tiekėjas žiniaraščiuose kai kuriuos įkainius padidino (nors tiek pirkimo sąlygose, tiek kvietime į derybas, tiek derybų protokole buvo aiškiai nustatyta, kad įkainių didinti nebus galima). Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjams nebuvo leidžiama didinti įkainių, tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, nekeičiant jo esmės, šiuo atveju nebūtų galimas, nebent tai būtų akivaizdi aritmetinio skaičiavimo klaida ir tiekėjas tai galėtų pagrįsti bei patikslinti pasiūlymą (pavyzdžiui, klaidingai sudauginti įkainiai su kiekiais, per klaidą įkainiai nurodyti su PVM, vietoje įkainių be PVM ir pan.), nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos, neatsisakant nei vienos žiniaraščio eilutės bei nepridedant naujos, taip pat laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. kad pasiūlymo įkainiai nebūtų padidinti.

 

Tuo atveju, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir pirkime nėra aiškūs bei apibrėžti konkretūs perkančiosios organizacijos poreikiai (įsigyjami preliminarūs kiekiai, kurie gali kisti), kaina VPĮ 55 straipsnio 9 dalies kontekste reiškia ne galutinę pasiūlymo kainą, o tiekėjo siūlomus įkainius, kadangi būtent įkainiai šiuo atveju turi esminę reikšmę, vertinant pasiūlymus^[60].

Taigi, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkančioji organizacija pirks skirtingus prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Atsižvelgiant į kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl tokiu atveju, taisant klaidas, neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina^[61]. Taigi, jei pirkime būtų taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimą tiekėjas, taisydamas pasiūlymo kainos aritmetines klaidas, negalėtų keisti pasiūlyme nurodytų įkainių, tačiau pagal pasiūlyme nurodytus įkainius aritmetiškai teisingai apskaičiuota bendra pasiūlymo kaina neabejotinai galėtų ir netgi turėtų pasikeisti. Priešingu atveju, aritmetinių klaidų ištaisymas būtų objektyviai neįmanomas, o tai būtų nesuderinama su VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimu.

 

 

 

 

55 straipsnio 9 dalis.

 

9. Taigi, aukščiau pateikta Kasacinio teismo praktika keičia pasiūlymo tikslinimo ir aiškinimo taisykles, tačiau aktuali lieka teismų praktika pasiūlymų esmės keitimo, viešųjų pirkimų principų aiškinimo kontekste. VPĮ55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta pasiūlymų siaurąja prasme (t. y. pasiūlymo daliai, kuri tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, jo charakteristikomis, kaina, sutarties vykdymu ir pan.) tikslinimo tvarka.

 Atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje iš esmės formuluojamos naujos pasiūlymo tikslinimo taisyklės, atsisakant ligšiolinės nacionalinių teismų praktikos skirtingų viešojo pirkimo procedūrų – reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymui siaurąja prasme nustatymo ir atitikties vertinimo – atribojimo prasme, aukščiau pateikti išaiškinimai ir pavyzdžiai aktualūs tiek, kiek neprieštarauja naujai suformuluotoms teisės aiškinimo taisyklėms (plačiau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). 

Viešųjų pirkimų tarnybos intarpo pabaiga

Žemiau tekste pateikiama ankstesnė komentaro versija:

3.        VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga prašyti kandidato ar dalyvio patikslinti pasiūlymo netikslumus, neaiškumus ir (ar) neatitiktis, taip pat įtvirtintos pasiūlymų tikslinimo taisyklės.

VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo, laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), kreiptis į tiekėją ar kandidatą su prašymu patikslinti pateiktą pasiūlymą, jeigu nustato, kad (i) šis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams arba (ii) šių dokumentų ar duomenų su pasiūlymu nepateikė.

VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu tiekėjai gali tikslinti tik dokumentus ar duomenis, susijusius su: (i) tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimu; (ii) kvalifikacijos reikalavimų atitiktimi; (iii) kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktimi; (iv) tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą; (v) jungtinės veiklos sutartimi; (vi) pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu; (vii) kitais dokumentais, nesusijusiais su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (pasiūlymu siaurąja prasme).

Pagal teismų praktiką VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje išvardyti reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, skirstomi į dvi dideles grupes: pirma, reikalavimus tiekėjams, t. y. (i) reikalavimus tiekėjų pajėgumui (kvalifikacijos reikalavimai, atitikties kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams reikalavimai), (ii) negatyvaus pobūdžio reikalavimus (reikalavimai tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimui) bei (iii) kitus reikalavimus tiekėjams, nesusijusius su pirkimo objektu, techninėmis charakteristikomis, kaina (pavyzdžiui, nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, reikalavimai jungtinės veiklos sutarčiai, pasiūlymo galiojimo užtikrinimui ir pan.)^[22]; ir, antra, reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme^[23]. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą). Atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos tik dėl reikalavimų tiekėjams atitikties tikslinimo, tačiau nėra reglamentuotas pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimas.

 

Negatyvaus pobūdžio reikalavimų tikslinimas

Neigiamo pobūdžio reikalavimams priskiriami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo (reikalavimai, kuriais ribojamas ar draudžiamas tiekėjų dalyvavimas pirkime, pavyzdžiui, juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.)^[24]. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo yra reglamentuojami VPĮ 46 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nesusijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau, kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai, perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes^[25]. Atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintos normos tikslą – užtikrinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas būtų sąžiningas bei pajėgus vykdyti pirkimo sutartį^[26], VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė tiekėjams paaiškinti, patikslinti ar pateikti naujus duomenis, patvirtinančius, jog pasiūlymo pateikimo momentu tiekėjas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų pašalinimo pagrindų. Atitinkamai komentuojama tiekėjų teisė suponuoja priešpriešinę perkančiųjų organizacijų pareigą sudaryti sąlygas tiekėjams pateikti paaiškinimus, patikslinimus ar naujus duomenis.

 

Pavyzdys

Jeigu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas EBVPD nenurodė, ar yra pažeidęs savo pareigas, susijusias su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti šiuos tiekėjo duomenis. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas pažeidė, ar nepažeidė nurodytas pareigas, o tuo atveju, jei pažeidė – ar šiuo atveju nėra VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1, 2, ar 3 punktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant, tiekėjas negali būti pašalintas iš pirkimo procedūrų (pavyzdžiui, tiekėjas yra pasirašęs skolos įmokų atidėjimo sutartį arba jo turimų įsiskolinimų suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų) ir pan.).

 

Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją, prašydama ir konkrečiai nurodydama, kokių dalyvio dokumentų ar duomenų dėl dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimo trūksta, kokie jo pateikti dokumentai yra neaiškūs, netikslūs, nepakankami ir kodėl. Tik aiškiai ir tiksliai suformulavusi tiekėjui prašymą paaiškinti, patikslinti ar pateikti konkrečius įrodymus ar duomenis dėl pašalinimo pagrindų, perkančioji organizacija laikytina tinkamai įgyvendinusia VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą pareikalauti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti dokumentus ar duomenis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo^[27].

Tuo tarpu tiekėjui tik po aiškaus, tikslaus ir konkretaus perkančiosios organizacijos prašymo nepateikus prašomų įrodymų ar duomenų, t. y. nepagrindus pašalinimo pagrindų nebuvimo, toks tiekėjas privalo būti šalinamas iš pirkimo procedūros^[28]. Taigi, nors pareiga pateikti tinkamus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius įrodymus tenka tiekėjui, tačiau ši pareiga tiekėjui atsiranda tik perkančiajai organizacijai aiškiai ir tiksliai suformulavus tokį prašymą. Perkančiajai organizacijai tinkamai neįvykdžius pareigos prašyti tiekėjo pateikti jos nurodytą informaciją pagrindžiančius įrodymus, dėl ko viešųjų pirkimų vykdymo metu buvo eliminuota objektyvi galimybė išsiaiškinti, ar tiekėjas (ne)atitinka nustatytų pašalinimo pagrindų, sprendimas tokį tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų būtų neteisėtas.

 

Pavyzdys

Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas savo EBVPD nurodė, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl faktų iškraipymo, informacijos nuslėpimo. Vis dėlto tiekėjas kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad jis yra įtrauktas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už kitame pirkime pateiktą melagingą informaciją apie baudos skyrimą. Kartu su šia informacija tiekėjas pateikė duomenis apie jo atitiktį VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčiui (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčio komentarą), t. y. nurodė, kad jis bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, dėl to laikytinas „apsivaliusiu“, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Šiuo atveju perkančioji organizacija, pastebėjusi neatitikčių (prieštaravimų) tarp tiekėjo EBVPD ir kitų kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, privalo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti šiuos duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu atveju tiekėjas pateikė ne tik informaciją su prieštaringu turiniu, bet ir nepakankamai detalizuotą informaciją (t. y. dokumentuose nurodė, esą jis yra „apsivalęs“, tačiau šios informacijos nedetalizavo ir nepagrindė) – perkančioji organizacija, teikdama prašymą paaiškinti tiekėjo pasiūlymo duomenis, šį prašymą turėtų itin aiškiai suformuluoti, kad tiekėjas žinotų, ką turi paaiškinti ir (ar), kokią informaciją papildomai pateikti. Perkančioji organizacija turėtų paprašyti ne tik paaiškinti pateiktų dokumentų informacijos turinio prieštaravimus, bet taip pat ir pagrįsti „apsivalymo“ faktą, pateikti papildomus įrodymus.

 

Reikalavimų tiekėjų pajėgumui (kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams atitikties duomenų) tikslinimas

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (ekonominio, techninio, profesinio pajėgumo, teisės verstis tam tikra veikla, reikalavimus kokybės vadybos sistemos standartams ir pan.) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą). Atitinkamai, vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laimėjusiu gali būti pripažintas tik tas tiekėjas, kuris atitinka perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams, vertintina duomenų apie kvalifikaciją visuma, o ne atskiri tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai^[29]. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai yra svarbu, ar tiekėjas objektyviai turi kvalifikaciją (kompetenciją), kuri yra reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga paprašyti patikslinti, paaiškinti, papildyti tiekėjo duomenis, susijusius su kvalifikacija.

Duomenys, susiję su tiekėjo kvalifikacija turi būti vertinami ne formaliai, o turininguoju požiūriu – t. y. perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas turi kvalifikaciją, kurios yra reikalaujama pagal pirkimo sąlygas. Tuo tarpu, jeigu iš tiekėjo pasiūlymo duomenų perkančiajai organizacijai nėra aišku, ar tiekėjas šią kvalifikaciją turi (pavyzdžiui, tiekėjas pateikė pirkimo sąlygose reikalaujamo projekto dalies vadovo atestatą, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs), perkančioji organizacija privalo į tiekėją kreiptis ir prašyti šiuos duomenis paaiškinti, patikslinti. Jeigu atitinkamas tiekėjas reikalaujamą patirtį (kvalifikaciją) faktiškai turi, tačiau jo pasiūlyme trūko tam tikrų dalies dokumentų ar duomenų, kurie šią turimą patirtį pagrįstų, tiekėjas turi teisę šiuos duomenis patikslinti^[30].

Perkančiosios organizacijos iš esmės visuomet privalo iš dalyvių reikalauti patikslinti (paaiškinti) jų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, jei iš dokumentų, pateiktų su pasiūlymu, negalima spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, pirkimo dalyvis pateikė, perkančioji organizacija privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti šiuos duomenis^[31]. Taisyklė „nepriklausomai nuo to, kiek ir kokie, kokio turinio ir apimties dokumentai pateikti“ taikytina ir tais atvejais, kai tiekėjas pateikė didžiąją dalį savo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų arba nė vieno iš jų^[32]. Tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis su pasiūlymu nebuvo pateikęs^[33]. Svarbu, kad kvalifikacija būtų įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino^[34]. Taikant kvalifikacijos duomenų ar dokumentų tikslinimo institutą, svarbu apibrėžti ribą, iki kurios tiekėjai turi būti įgiję tam tikras teises ir pareigas. Kvalifikacijos vertinimo metu ta riba laikytina pasiūlymo pateikimo terminas, iki kada tiekėjas objektyviai turi būti įgijęs tam tikrą kvalifikaciją. Dokumentai gali būti pateikiami ar išduoti vėliau, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai yra vertinama užsienio tiekėjų kvalifikacija. Kasacinis teismas dėl užsienio tiekėjų kvalifikacijos – teisės verstis atitinkama veikla įgijimo momento yra išaiškinęs, kad kompetentingos Lietuvos institucijos išduodami kvalifikacijos patvirtinimo (pripažinimo) dokumentai užsienio ūkio subjektams tik patvirtina šių tiekėjų anksčiau įgytą kvalifikaciją, o ne naujai ją suteikia. Atitinkamai, pavyzdžiui, rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos. Kitaip tariant, užsienio tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymų pateikimo, tačiau legalizavimas gali būti atliktas ir vėliau. Svarbu, kad tai būtų padaryta iki pirkimo sutarties sudarymo momento. Užsienio tiekėjas turi pareigą po pirkimo paskelbimo kaip įmanoma greičiau per protingą laiką kreiptis į Sertifikavimo centrą su prašymu išduoti teisės pripažinimo dokumentą. Kitų valstybių (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų (ar bendrus su Lietuvos ūkio subjektais) pasiūlymus dėl užsienio tiekėjų laiku įgytos kvalifikacijos perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas, išskyrus atvejus, jei bus nustatytas aiškiai socialiai neatsakingas ar nesąžiningas tokių tiekėjų elgesys, darantis įtaką procedūrų operatyvumui, ar dėl pirkimo objekto svarbos ir terminų perkančioji organizacija objektyviai negalės laukti, kol, pavyzdžiui, užsienio rangovui bus pripažinta jo teisė veikti Lietuvoje^[35].

 

Pavyzdys

Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti bent vieną specialistą, turintį ne mažiau kaip penkerių metų patirtį pastatų inžinerinio projektavimo srityje. Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė siūlomų specialistų sąrašą, kuriame pasiūlytas ir nurodytą patirtį turintis specialistas, tačiau nepateikė jokių šią patirtį pagrindžiančių dokumentų.

Pirkimo sąlygose aiškiai nebuvo įtvirtinta, kokie dokumentai turi būti pateikiami šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad šio reikalavimo pagrindimui tiekėjas gali pateikti specialisto vadovo įsakymą, pažymą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad specialistas turi nurodyto laikotarpio patirtį inžinerinio projektavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, tiekėjas gali pateikti, pavyzdžiui, nurodyto specialisto vadovo pažymą, kuri išduota jau po pasiūlymų pateikimo termino, tačiau kurioje nurodyta, kad specialistas yra įgijęs nurodyto laikotarpio patirtį iki pasiūlymų pateikimo termino.

 

Vis dėlto VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiekėjų galimybė patikslinti, paaiškinti, papildyti duomenis, susijusius su kvalifikacija, negali būti aiškinama išplečiant jos prasmę. Pavyzdžiui, tiekėjui pateikiant paraišką, nurodžius, kad nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais, vėlesnis, po paraiškos pateikimo termino pabaigos, ūkio subjektų išviešinimas nėra galimas^[36]. Priešingu atveju būtų ne tik paneigti tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, užtikrinantys vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkime bei sąžiningą ir objektyvų jų pasiūlymų (paraiškų) vertinimą, bet ir būtų prieštaraujama kasacinio teismo praktikai dėl tiekėjo pareigos išviešinti pasitelkiamus ūkio subjektus momento, taip pat išaiškinimams, kad tik tiekėjo ir kitų ūkio subjektų kvalifikacija, tačiau ne jų tarpusavio ryšys pripažįstamas objektyvia kategorija^[37].

Papildomai pažymėtina, kad kvalifikacijos duomenų tikslinimo teisės tiekėjas nepraranda ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėją. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos atmeta dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, tiekėjai savo pažeistas teises turėtų ginti ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. skundžiant neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, pretenzijoje nepakanka nurodyti netinkamą VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje taikymą, bet kartu būtina realiai ginti savo teisę – pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, nors jų perkančioji organizacija pateikti neprašė^[38].

Kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat konstatuota, kad jei dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslina pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, jo pasiūlymas atmetamas^[39].

 

Kitų dokumentų, nesusijusių su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina, tikslinimas

Dėl savo pobūdžio sąvoka „kiti reikalavimai“ įeina į reikalavimų tiekėjams, bet ne pasiūlymo siaurąja prasme apimtį^[40]. Reikalavimai, susiję su tiekėjo įgaliojimu asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartimi, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu VPĮ 45 straipsnio 3 dalies kontekste yra priskiriami prie kitų reikalavimų^[41].

Perkančiosios organizacijos, nustačiusios, kad tiekėjo kiti dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (įskaitant pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, įgaliojimą, jungtinės veiklos sutartį ir pan.) yra neaiškūs, netikslūs ar klaidingi, privalo kreiptis į tokį tiekėją su prašymu šiuos duomenis ar dokumentus paaiškinti, patikslinti ar papildyti. Įstatyme yra įtvirtinta galimybė paaiškinti nurodytus duomenis ar dokumentus (pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jungtinės veiklos sutartį ir kt.), bet ir juos patikslinti ar pateikti naujus.^[42].

Kitus reikalavimus tiekėjams pagrindžiančių dokumentų išdavimo momentas, skirtingai, nei kvalifikacijos duomenų tikslinimo atveju, yra vertinamas, atsižvelgiant į tai, kokie konkrečiai kitus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai yra tikslinami ir koks šių reikalavimų nustatymo tikslas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, atsirandančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo^[43].

Pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas – užtikrinti, kad galiotų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai, o svarbiausia – užtikrinti, jog pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija (detaliau žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas taip pat turi užtikrinti, kad tuo atveju, jei pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakytų tokią sutartį sudaryti, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusi institucija tiesiogiai atsakytų perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą ir siekdama racionalaus turimų lėšų panaudojimo, turi įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus suteikti pageidaujamą paslaugą, prekę ar kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, dėl to pasiūlymo atmetimas vien dėl, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo, būtų laikytinas neteisėtu^[44]. Situacijos, kai, pavyzdžiui, tiekėjas pateikia netinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, arba kai tiekėjas tokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo apskritai nepateikia, yra iš esmės vienodos, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju, pasiūlymas, pasiūlymo pateikimo momentu, nėra užtikrintas reikiamu pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentu. Atsižvelgiant į nurodytą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslą – aiškinant, tikslinant, pildant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo duomenis, ar teikiant naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, nėra svarbu, kada šis dokumentas suformuotas. Svarbu, kad po šio dokumento patikslinimo ar naujo dokumento pateikimo, būtų tinkamai užtikrinta, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.

Tuo tarpu skirtingai, nei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atveju, turėtų būti vertinamos situacijos dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju, tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (pateikiant jungtinės veiklos sutartį, kuri su pasiūlymu apskritai nebuvo pateikta), yra svarbu, kad tiekėjas pagrįstų, jog tokia jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta dar iki pasiūlymų pateikimo momento. Šis pagrindimas, be kita ko, atliekamas aiškinant pasiūlymo duomenis, iš kurių taip pat galima spręsti dėl ūkio subjektų bendradarbiavimo. Priešingu atveju nepagrįstai būtų leidžiamos situacijos, kai tiekėjas deklaruoja, kad pasiūlymą teikia, veikdamas tiekėjų grupėje, tačiau iš tiesų pasiūlymo pateikimo momentu jungtinės veiklos partnerio neturi.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pirkime deklaravo, kad jame dalyvauja kartu su jungtinės veiklos partneriu. Vis dėlto kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai nepateikė jungtinės veiklos sutarties. Perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją su prašymu pateikti jungtinės veiklos sutartį. Tokiu atveju jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta iki pasiūlymo pateikimo termino paskutinės dienos.

Tikslinant duomenis, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi (tuo atveju, kai pateikiama jungtinės veiklos sutartis, kuri nebuvo pateikta su pasiūlymu) sutarties sudarymo momentas būtų neaktualus (pateikta jungtinės veiklos sutartis galėtų būti sudaryta ir po pasiūlymų pateikimo momento) tik tuo atveju, jei iš kitų tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų ar dokumentų visumos būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiekėjas ir jo deklaruojamas jungtinės veiklos partneris iki pasiūlymo pateikimo momento buvo sutarę, kad pasiūlymą teiks, veikdami tiekėjų grupėje (pavyzdžiui, tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė kitus jungtinės veiklos partnerio dokumentus (pagrindžiančius jo kvalifikaciją ar pan.)^[45].

 

Prašydamos patikslinti pasiūlymus VPĮ 45 straipsnio 3 dalies prasme, perkančiosios organizacijos privalo nustatyti atitinkamą patikslinimo terminą, iki kurio tiekėjai ar kandidatai turėtų teisę pateikti savo paaiškinimus ar patikslinimus. Nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, tačiau perkančiosios organizacijos nustatytas terminas turėtų būti protingas ir atitikti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, tam, kad tiekėjai objektyviai suspėtų atitinkamus duomenis pateikti. Protingą ir proporcingą terminą perkančiosios organizacijos kiekvienu atveju turi vertinti atskirai (pavyzdžiui, jeigu tiekėjas yra užsienio valstybės subjektas, atitinkamų duomenų ar dokumentų pateikimui jam objektyviai gali reikėti daugiau laiko, nei LR valstybės subjektui, kadangi jam gali prireikti kreiptis į užsienio valstybės kompetentingus subjektus, gauti reikiamus vertimus ir pan.).

Tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys, kurie nepatenka į VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų apimtį, t. y. duomenys ar dokumentai, susiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina yra tikslinami ne pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, o pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį. Atitinkamai, nurodytų duomenų ar dokumentų tikslinimui yra taikoma teismų praktika dėl pasiūlymų tikslinimo siaurąja prasme (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 9 dalies komentarą).

 

 

---

 

 

 

---