31 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą

Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos.

1. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
2. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:

1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

 

Įstatymų leidėjo tikslas yra sukurti ir įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad perkančiosios organizacijos galėtų aiškiai nustatyti, kokiu būdu tiekėjai ar jų grupės turi įvykdyti atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir kokybinės atrankos kriterijus. Tik iš anksto ir aiškiai nustačius bei paskelbus apie planuojamą vykdyti pirkimą, bus užtikrintas skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas, sukuriant vienodas ir pakankamas sąlygas tiekėjams parengti bei pateikti pasiūlymą ar paraišką. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad skelbimų apie pirkimus tvarka yra viena iš skaidrumo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) įgyvendinimo sąlygų, todėl nurodytų imperatyvų nesilaikymas reiškia ir viešųjų pirkimų principų, pirmiausia skaidrumo, pažeidimą.

Kuo daugiau pareiškėjų iš kitų valstybių narių gali susidomėti konkursu, tuo plačiau apie jį turi būti skelbiama. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas VPĮ 34 straipsnyje nustatė, kad skelbimas apie pirkimą ar projekto konkursą turi būti siunčiamas VPT, kuri skelbimą išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui ir patalpina CVP IS (supaprastinto pirkimo atveju patalpina tik CVP IS) (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio komentarą).

VPĮ 31 straipsnyje^[1] nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija privalo skelbti apie pirkimą arba projekto konkursą.

 

1. VPĮ 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga skelbti apie pirkimą arba projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu arba, vadovaujantis VPĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kartu buvo kviečiama dalyvauti pirkime teikiant išankstinį informacinį skelbimą (detaliau žiūrėti VPĮ 30 straipsnio komentarą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija VPĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdama skelbimą apie pirkimą privalo skelbti tiek apie tarptautinius pirkimus, tiek ir apie supaprastintus pirkimus, atliekamus riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės, atviro konkurso būdu.

Perkančiosios organizacijos skelbimus apie pirkimą ir projekto konkursą skelbia užpildydamos standartines skelbimo formas ir pateikdamos jas VPT^[2].

Supaprastintų pirkimų atveju skelbimus apie pirkimą pirkimo vykdytojas rengia užpildydamas VPT patvirtintą tipinę Sk-1 formą „Skelbimas apie pirkimą“^[3], o skelbdamas apie projekto konkursą – užpildydamas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tipinę Sk-2 formą „Skelbimas apie projekto konkursą, kai vykdomas supaprastintas pirkimas“^[4]. VPT yra parengusi video^[5] medžiagą, kurioje vaizduojama, kaip reikia sukurti mažos vertės pirkimo skelbimą.

Tarptautinio pirkimo atveju perkančioji organizacija privalo paskelbti apie pirkimą per Europos Sąjungos leidinių biurą, pateikdama užpildytą standartinę formą^[6], o paskelbti apie projekto konkursą – per Europos Sąjungos leidinių biurą, pateikdama užpildytą standartinę formą^[7].

Mažos vertės pirkimų atveju skelbimus apie pirkimą pirkimo vykdytojas rengia užpildydamas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Sk-6 tipinę formą „Skelbimas apie supaprastintą mažos vertės pirkimą“^[8].VPT yra parengusi video^[9] medžiagą, kurioje vaizduojama kaip reikia sukurti tarptautinio pirkimo skelbimą.

Pirmiau nurodyti skelbimai apie pirkimą ar projekto konkursą CVP IS priemonėmis turi būti teikiami VPT^[10], nurodant perkančiosios organizacijos kontaktinius duomenis, komunikavimo priemones, perkančiosios organizacijos tipą ir pagrindinę veiklą, pirkimo objektą, finansavimo šaltinį, pasiūlymų pateikimo terminą ir kitą informaciją apie pirkimo procedūras, tokiu būdu tiekėjams suteikiant pakankamai informacijos ir laiko apsispręsti dėl dalyvavimo konkrečiame pirkime.

Pažymėtina, kad ne anksčiau nei atitinkamas supaprastinto pirkimo skelbimas yra paskelbiamas CVP IS, toks skelbimas gali būti paskelbiamas ir naudojantis kitomis informavimo priemonėmis: internetu (pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose), nacionaliniuose leidiniuose (pavyzdžiui, šalies ar regiono laikraščiuose), vietos priemonėmis (pavyzdžiui, savivaldybės leidiniuose ar skelbimų lentose), Europos Sąjungos leidiniuose^[11].

Skelbimą paskelbus, nebegalima iš esmės keisti pirkimo dokumentų turinio, pavyzdžiui, techninių produkto reikalavimų, kiekio, tvarkaraščio, atrankos ir skyrimo kriterijų ir sutarties sąlygų, priešingu atveju reikia nutraukti konkursą (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą). Labai svarbu, kad skelbimo apie pirkimą ar projekto konkursą turinys būtų tikslus.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra parengusi dažniausiai pasitaikančių klaidų rengiant skelbimą apie pirkimą sąrašą^[12].

Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, vadovaujantis VPĮ 35 straipsnio 3 dalimi, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą).

Komentaro autorių nuomone, pirmiau nurodyta VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų (duomenų) kolizijos taisyklė vis dėlto nesukuria pareigos tiekėjui atskirai tikrinti, ar yra pirkimo skelbimo ir kitų pirkimo dokumentų tarpusavio neatitikčių^[13], todėl jis turi teisę (turi teisėtą lūkestį) vadovautis pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Atitinkamai, jei nustatoma pirkimo skelbimo ir kitų dokumentų turinio nesutaptis, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tokį pasiūlymą, kuris neatitinka pirkimo skelbime nurodytų reikalavimų^[14]. Kitaip tariant, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl trūkumų, kurie buvo nulemti pačios perkančiosios organizacijos veiksmų, teikiant netikslius duomenis. Jei pirkimo skelbimo ir kitų dokumentų duomenis nesutampa tiek, kad tai gali lemti nepalyginamų pasiūlymų pateikimą ir nelygiavertį jų vertinimą, perkančioji organizacija turi spręsti dėl tolesnės procedūrų eigos, įskaitant procedūrų nutraukimą.

 

2. VPĮ 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad pagal bendrą taisyklę perkančioji organizacija privalo skelbti ir apie mažos vertės pirkimą, išskyrus VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai perkančioji organizacija neprivalo skelbti apie atitinkamus mažos vertės pirkimus, pavyzdžiui, dėl jų mažareikšmiškumo.

 

3. VPĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama tuo atveju, jei egzistuoja bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 punktas, detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) pirkimo tikslas yra sukurti arba įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą. Meno kūrinys yra originalus meninės veiklos rezultatas, bet kokio išraiškos būdo ar formos^[15]. Komentaro autorių nuomone, meninis atlikimas yra originalūs meninės veiklos veiksmai, pavyzdžiui – gatvės šokiai (meninės veiklos veiksmai). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.5. punkto a papunktis); arba

b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių (tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus; VPĮ 71 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.5. punkto b papunktis); arba

c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos (tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus; VPĮ 71 straipsnio 2 dalis). Išimtinėmis teisėmis yra laikomos autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teisės), atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teisės (gretutinės teisės) ir duomenų bazių gamintojų teisės (sui generis teisės)^[16]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.5. punkto c papunktis);

2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu tokiu pirkimu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.6. punktas);

3) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali būti ilgesnė kaip 3 metai, skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.7. punktas);

4) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.8. punktas);

5) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus (VPĮ 71 straipsnio 3 dalies 4 punktas; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.9. punktas);

6) kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pradinę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu (VPĮ 71 straipsnio 5 dalis; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo mastas ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

b) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę;

c) nauji pirkimai atliekami nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo momento praėjus ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.10. punktas);

7) kai perkamos (VPĮ 71 straipsnio 6 dalis; detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą):

a) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas. Reprezentacinėmis išlaidomis laikomos lėšos, kurios skirtos naujiems verslo ryšiams su kitais juridiniais arba fiziniais asmenimis, išskyrus juridinio asmens darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius juridinius asmenis ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti^[17]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.11. punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių ir paslaugų įsigijimas naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklėse^[18];

b) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.12. punktas), kadangi muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai įprastai parduodami tik vieno ūkio subjekto (kolekcininko), todėl nėra jokio tikslo skelbti apie tokį pirkimą, perkančioji organizacija tiesiogiai kreipiasi į tokį tiekėją.

Komentaro autorių nuomone, tuo atveju, jei muziejų eksponatus, archyvų ir bibliotekų dokumentus, prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus perkančioji organizacija gali įsigyti ne iš vieno tiekėjo, tokiu atveju ši nuostata nėra taikoma ir perkančioji organizacija privalo skelbti apie tokį mažos vertės pirkimą;

c) prekės iš valstybės rezervo. Valstybės rezervas yra lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta) ir valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais^[19]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.13. punktas);

d) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis. VPT yra parengusi išaiškinimą dėl duomenų bazių prenumeratos paslaugų pirkimo^[20]. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.14. punktas);

e) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.15. punktas);

f) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų, valstybės institucijų ar įstaigų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.16. punktas);

g) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, ekspertinio vertinimo paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.17. punktas);

h) prekės, gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.18. punktas);

i) valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingos finansinės, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.19. punktas);

j) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.20. punktas);

k) dalijimosi pačių naudotojų sukurta informacija su visuomene platformos paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo pagal jo nustatytą visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą ir paslaugų organizavimo būdus ir kai paslaugos teikėjas neprisiima atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.21. punktas).

8) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pradinės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.2. punktas);

9) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos neįprastos gamtinės sąlygos ar kiti nenumatyti įvykiai, dėl kurių atsirado būtinybė skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, pavyzdžiui, dėl didelės audros buvo apgadintas perkančiosios organizacijos administracinio pastato stogas, todėl laikino stogo įrengimo ar stogo remonto paslaugas perkančioji organizacija galėtų įsigyti neskelbdama skelbimo apie pirkimą. Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.3. punktas);

10) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta CVP IS, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad nėra prievolės perkančiajai organizacijai skelbti apie pirkimą tuo atveju, kai sutartis sudaryta po projekto konkurso, apie kurį VPĮ 31 straipsnio 1 dalies pagrindu jau buvo skelbta (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio 1 dalies komentarą pirmiau). Tokiu atveju pirkimas gali būti atliekamas neskelbiamos apklausos būdu (Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2.4. punktas);

11) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM) (detaliau žiūrėti VPĮ 4–5 straipsnių komentarus).

Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2 punkte nustatyta, kad mažos vertės pirkimas, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM, gali būti vykdomas skelbiamos arba neskelbiamos apklausos būdu. Vykdydama neskelbiamą apklausą perkančioji organizacija žodžiu (telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertindama internete tiekėjų skelbiamą informaciją apie prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kitaip) arba raštu (CVP IS priemonėmis, elektroniniu paštu, paštu, faksu ar kitomis priemonėmis) apklausia pasirinktą skaičių tiekėjų.

Visais kitais, nei pirmiau nurodytais atvejais, perkančioji organizacija privalo skelbti ir apie planuojamą atlikti mažos vertės pirkimą.

Kitaip tariant, įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad mažos vertės pirkimais nedaroma reikšminga įtaka ūkio subjektų konkurencinei aplinkai, o tam tikrais atvejais prekes, paslaugas ar darbus gali pasiūlyti tik vienas tiekėjas, nustatė sąlygas, kurioms esant (egzistuojant bent vienai iš jų), perkančiosios organizacijos organizuojami mažos vertės pirkimai galės būti neviešinami skelbiant apie juos CVP IS, kadangi skelbimu apie pirkimą nebūtų įmanoma padidinti tiekėjų konkurencijos arba mažos vertės pirkimu nedaroma reikšminga įtaka konkurencijai.

---

 

---