Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

32 straipsnis. Savanoriško ex ante skaidrumo skelbimas

 Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos leidinių biuras ir (arba) neprivaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, priėmusi sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, gali paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą.

VPĮ 32 straipsnyje^[1] įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė paskelbti savanoriško ex ante (lot. iš anksto) skaidrumo skelbimą, t. y. „Išankstinį skelbimą apie tiesioginį sutarties skyrimą“^[2]. Teisę skelbti išankstinį skelbimą apie tiesioginį viešojo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) sudarymą perkančiosios organizacijos gali įgyvendinti, kai vykdo (i) tarptautinius pirkimus, apie kuriuos, jų nuomone, neprivaloma skelbti Europos Sąjungos (ES) Oficialiajame leidinyje ir neprivaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (detaliau žiūrėti VPĮ 34 straipsnio 3 dalies komentarą) arba (ii) supaprastintus bei mažos vertės pirkimus, apie kuriuos, jų nuomone, neprivaloma skelbti CVP IS (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio 3 dalies bei 34 straipsnio 4 dalies komentarą).

Išankstinis skelbimas apie tiesioginį pirkimo sutarties skyrimą (ex ante skaidrumo skelbimas) aktualus tik tuomet, kai vykdomas neskelbiamas pirkimas ir perkančioji organizacija mano, kad turi teisinį pagrindą neskelbti apie pirkimą. Taigi perkančiosios organizacijos, vykdydamos neskelbiamas derybas, neskelbiamą apklausą ir nustačiusios galimą pirkimo laimėtoją, prieš sudarydamos pirkimo sutartį, gali (ne privalo) paskelbti išankstinį skelbimą apie tiesioginį pirkimo sutarties sudarymą (ex ante skaidrumo skelbimą). Šio skelbimo tikslas yra ne tik užtikrinti savanorišką išankstinį skaidrumą, paskelbiant informaciją apie pirkimus, kuriuos galima vykdyti apie juos neskelbiant, bet ir galimybė išvengti pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pažymėtina, kad VPĮ yra išskirti du atvejai, kuomet perkančiosios organizacijos neprivalo skelbti apie vykdomus viešuosius pirkimus, t. y. vykdydamos: (i) neskelbiamas derybas (detaliau žiūrėti VPĮ 71–72 straipsnių komentarus); (ii) neskelbiamą apklausą pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą^[3].

Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarptautiniai pirkimai neskelbiamų derybų būdu (išskyrus, jeigu pirkimas atliekamas pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto a papunktį, 3 punktą ar 4 dalį) gali būti pradedami tik gavus VPT sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, tuo tarpu toks sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti išankstinį skelbimą apie tiesioginį pirkimo sutarties skyrimą (savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą) ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 1 dalies komentarą)^[4].

Atkreiptinas dėmesys, kad „Išankstinis skelbimas apie tiesioginį sutarties skyrimą“ (savanoriškas ex ante skaidrumo skelbimas) yra savanoriškas ir neprivalomas perkančiosioms organizacijoms. Jis yra skelbiamas ne rengiantis vykdyti pirkimą, o pirkimo procedūrų metu, nustačius galimą laimėtoją, iki pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoju sudarymo dienos. Nors įstatyme aiškiai nėra įtvirtinto reikalavimo, prieš kiek dienų iki pirkimo sutarties sudarymo su pirkimo laimėtoju perkančiosios organizacijos turėtų paskelbti išankstinį skelbimą apie tiesioginį pirkimo sutarties skyrimą (ex ante skaidrumo skelbimą), užtikrinant tiekėjų veiksmingą teisių gynybą, rekomenduotina tarptautinių pirkimų atveju tokį skelbimą paskelbti bent prieš 10 kalendorinių dienų iki pirkimo sutarties sudarymo, supaprastintų pirkimų atveju – prieš 5 darbo dienas iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Tokia pozicija pagrįsta įstatymo leidėjo įvirtintais pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminais, kurie nustatyti VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio 1 dalies komentarą), bei pirkimo sutarties atidėjimo terminais, kurie nustatyti VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą), taip pat sąlygomis, kurioms esant pagal VPĮ 105 straipsnio 2 dalį, pirkimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 2 dalies komentarą).

Svarbu paminėti, kad šio instituto esmė yra ne tik užtikrinti skaidrumą, bet ir perkančiosioms organizacijoms apsisaugoti nuo pirkimo sutarties negaliojimo arba nuginčijimo, jeigu pasirodo, kad yra padarytas pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Visais atvejais, turint abejonių, ar pirkimas turi būti paskelbtas, rekomenduotina paskelbti išankstinį skelbimą apie tiesioginį pirkimo sutarties skyrimą (ex ante skaidrumo skelbimą).

VPĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos kartu: pirma, perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą ES oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą CVP IS; antra, perkančioji organizacija paskelbė išankstinį skelbimą apie tiesioginį pirkimo sutarties skyrimą (ex ante skaidrumo skelbimą); trečia, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų) nuo minėto skelbimo paskelbimo dienos (detaliau žiūrėti VPĮ 105 straipsnio 1 ir 2 dalies komentarą). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad, kai pirkimo sutartis yra sudaryta nepaskelbus apie pirkimą, nors pagal įstatymo reikalavimus toks pirkimas turėjo būti paskelbtas, tokia pirkimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo įvykdytos prieš tai nurodytos sąlygos^[5].

Vis dėlto perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju pirkimo būdą privalo pasirinkti atsakingai. Nors pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimą neskelbiamu būdu, kai pagal VPĮ reikalavimus atitinkamas pirkimas privalėjo būti paskelbtas, įvykdžius VPĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, negali būti pripažinta negaliojančia, tačiau tokiu atveju teismas gali taikyti alternatyvias sankcijas pagal VPĮ 106 straipsnį, t. y.: (i) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; (ii) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą).

[1] Komentuojamos VPĮ 32 straipsnio normos nustatytos iš dalies įgyvendinant Direktyvos 89/665/EEB 2 d straipsnio 4 dalies, 3 a straipsnio nuostatas bei Direktyvos 2009/81/EB 6 straipsnio 4 dalies nuostatas.

[2] Tiek tarptautinių pirkimų, tiek supaprastintų pirkimų atvejais yra pildomi duomenys pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos) patvirtintą standartinę formą „Išankstinis skelbimas apie tiesioginį sutarties skyrimą“. Standartinė forma, į kurios laukus įrašyta atitinkama informacija ir kuri yra paskelbta CVP IS ir (arba) per ES leidinių biurą, yra skelbimas. Siūloma vadovautis VPT parengtomis skelbimo pildymo detaliomis instrukcijomis: Skelbimo apie sutarties skyrimą pildymas po neskelbiamų derybų bei savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo pildymas CVP IS priemonėmis.

[3] Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[4] Neskelbiamos derybos, neskelbiama apklausa – vykdant pirkimus neskelbiamais būdais viešumo iš esmės nelieka, išskyrus galimą rinkos kontrolę, t. y. prieš sudarant pirkimo sutartį paskelbti skelbimą „Išankstinis skelbimas apie tiesioginį sutarties skyrimą“.

[5] ESTT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Ministero dell’Interno, C-19/13.