27 straipsnis. Pasirengimas pirkimui

1. Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali:

1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;

(nuo 2022-01-01: prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas turi būti skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;

2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai skelbiami, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.
3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir jos paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamo pasiūlymų pateikimo termino nustatymas.
4. Jeigu, perkančiosios organizacijos nuomone, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių nepakanka norint užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymąsi, tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, ji privalo prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad jų išankstinės konsultacijos negalėjo pažeisti konkurencijos. Tokio kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas šiuo pagrindu atmetamas tik tuo atveju, jeigu jis nepateikia perkančiajai organizacijai tinkamo pagrindimo.

 

VPĮ 27 straipsniu^[1] buvo pakeistos ir patikslintos ankstesnės VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., 7 straipsnio 1 dalies nuostatos.

 

1.        VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos priemonės, kurias perkančiosios organizacijos turi teisę pasirinkti vykdyti, siekdamos pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimų planus, t. y. teisė (nuo 2022-01-01 tam tikrais atvejais – pareiga) vykdyti rinkos konsultacijas ir skelbti techninių specifikacijų projektus. Šioje normos dalyje yra įtvirtinta ne perkančiųjų organizacijų pareiga (nuo 2022-01-01 tam tikrais atvejais – pareiga), o teisė (nuo 2022-01-01 tam tikrais atvejais – pareiga) pasirinkti ir vykdyti abi arba vieną iš nurodytų pasirengimo pirkimui priemonių, t. y. perkančioji organizacija gali (nuo 2022-01-01 tam tikrais atvejais – turi) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas ir (arba) iš anksto CVP IS paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus. Be to, VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos procedūros nesiejamos su pirkimo procedūrų pradžia (yra vykdomos tik pasirengimo pirkimui stadijoje^[2]).

Įstatyme iš viso yra įtvirtintos trys galimos perkančiųjų organizacijų ir trečiųjų asmenų ikiprocedūrinio bendradarbiavimo rūšys: (i) rinkos konsultacijos (įtvirtintos VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje); (ii) techninių specifikacijų projektų skelbimas (įtvirtintas VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje); (iii) pagalbinė viešųjų pirkimų veikla (įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje ir 27 straipsnio 3 dalyje).

VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė (nuo 2022-01-01 tam tikrais atvejais – pareiga) vykdyti rinkos konsultacijas bei skelbti techninių specifikacijų projektus negali būti tapatinama su pagalbine viešųjų pirkimų veikla, įtvirtinta VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje, kadangi tai yra atskiros ir savarankiškos procedūros. Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos vykdytoju turi būti CPO (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 3 dalies komentarą) arba tiekėjas VPĮ prasme (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą), su kuriuo perkančioji organizacija yra sudariusi atitinkamų paslaugų teikimo sutartį. Skirtingai nuo prašymo suteikti ir gauti rinkos konsultacijas, ar gauti pasiūlymus dėl techninių specifikacijų projektų, pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos vykdytojai – tiekėjai gauna ekonominę naudą ir su jais perkančioji organizacija turi sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, perkančioji organizacija, norėdama įsigyti pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugas, privalo vykdyti viešojo pirkimo procedūras, išskyrus atvejus, kai tokios paslaugos yra įsigyjamos iš CPO (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą).

Rinkos dalyvių konsultacijos nuo 2022-01-01 yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas. Įstatyme nėra nurodyta ką reiškia sąvoka „tinkama paraiška ar pasiūlymas“, tačiau yra apibrėžtos netinkamos paraiškos ir netinkamo pasiūlymo sąvokos, todėl, VPT nuomone, tinkama paraiška ar pasiūlymas turėtų būti aiškinami kaip paraiškos ir pasiūlymai kurie nėra netinkami, kitaip sakant, pareiga nurodytu atveju atlikti rinkos dalyvių konsultaciją būtų taikomos jeigu anksčiau vykdytame pirkime nebuvo gauta jokių paraiškų ar pasiūlymų, arba visos gautos paraiškos ar pasiūlymai buvo netinkami. Tuo tarpu jeigu pirkime buvo gauta (daugiau nei 1) paraiškų ar pasiūlymų, tačiau jie buvo nepriimtini (pvz. pasiūlytos per didelės kainos), ši pareiga negalioja).

 

Rinkos konsultacijos

Rinkos konsultacija VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme – tai perkančiosios organizacijos bendradarbiavimas su kompetentingais subjektais, visuomene iki pirkimo pradžios. Kompetentingi subjektai, įvardinti VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – nepriklausomi ekspertai (finansų, ekonomikos, statybų srities ekspertai, karo pramonės žinovai ir pan.), institucijos (visuomenės įstaigos, organizacijos), rinkos dalyviai (atitinkamos srities verslo atstovai, pavyzdžiui, statybų, informacinių technologijų, teisinių paslaugų sektorių bendrovės ir organizacijos, medicinos pramonės atstovai ir kt.).

VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, rengiantis pirkimui, gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių patarimus iš esmės sietina su tuo, kad perkančiosios organizacijos dažnu atveju nėra atitinkamos srities, su kuria yra susijęs pirkimas, profesionalai ir neturi reikiamų ekspertinių ar techninių žinių, nepažįsta atitinkamos rinkos, neturi pakankamai informacijos apie joje egzistuojančias svarbiausias naujoves, nėra susidūrusios su konkrečioje rinkoje būdingomis problemomis ir pan. Taigi, rinkos konsultacijas vykdyti yra tikslinga tuomet, kai, pavyzdžiui, yra įsigyjamas sudėtingas pirkimo objektas, perkančioji organizacija nežino atitinkamos rinkos bei to, ką ji gali pasiūlyti, taip pat tuomet, kai perkančioji organizacija nėra įsitikinusi tuo, kas konkrečiu atveju geriausiai patenkintų jos poreikius, bei kai jai reikia pagalbos identifikuojant geriausią sprendimą, nustatant pirkimo objektui keliamus reikalavimus ir pan.

Tokias rinkos konsultacijas, atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą lėšas naudoti racionaliai, rekomenduotina atlikti bent kartą per metus, kadangi rinkos konsultacijos nurodytais atvejais yra efektyviausia priemonė, planuojant pirkimui reikalingas lėšas ir nustatant pagrindinius pirkimo objektui keliamus reikalavimus.

Tuo tarpu rinkos konsultacijos nėra tiek reikalingos (tikslingos), tačiau vis tiek galimos, kai yra įsigyjamas iš esmės nesudėtingas pirkimo objektas bei jo įsigijimui nėra būtinos atitinkamos specifinės žinios (pavyzdžiui, rengiamasi vykdyti tipinį tam tikrų prekių (kanceliarinių, higienos reikmenų ar kt.) ar paslaugų (aplinkos tvarkymo, vidaus patalpų valymo ar kt.) pirkimą), tokius pirkimus perkančioji organizacija atlieka periodiškai, juos vykdant perkančioji organizacija paprastai nesusiduria su didelėmis problemomis bei rizikomis arba jos yra tipinės bei lengvai suvaldomos ir išsprendžiamos. Vis tik net ir tokiais atvejais konsultacijas rekomenduojama periodiškai atlikti (pavyzdžiui, kartą per metus ar bent kartą per du metus), kadangi rinka veikiausiai bus pasipildžiusi naujais tiekėjais, kurie gali siūlyti įvairesnes prekes, taip pat gali būti pasikeitusios dalies prekių kainos ir pan.

Rinkos konsultacijų galimybė įtvirtinta, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikį reaguoti į rinkos pokyčius, būtinybę užtikrinti dialogą tarp pirkimų vykdytojų ir rinkos, inovatyvių sprendimų poreikį, siekį iš anksto informuoti rinką apie būsimus pirkimus bei apie egzistuojančią paklausą. Rinkos konsultacija yra vienas iš būdų įgyvendinti viešųjų pirkimų efektyvumo tikslą (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą), nes dialoge su rinkos dalyviais perkančioji organizacija gali sužinoti, ką siūlo rinka, kas geriausiai atitinka jos poreikius, kokiomis sąlygomis, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad galimybės vykdyti rinkos konsultacijas įtvirtinimas VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte sietinas ne tik su perkančiųjų organizacijų poreikiu kuo tinkamiau pasirengti viešiesiems pirkimams bei iš anksto informuoti rinką, tačiau taip pat yra neatsiejamas ir nuo strateginio įstatymų leidėjo tikslo – pasiekti, jog daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdomi ne pagal mažiausios kainos kriterijų (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą).

Be to, rinkos konsultacijų vykdymas sietinas ne tik su nauda perkančiosioms organizacijoms, bet taip pat ir nauda tiekėjams. Tiekėjų teisė dalyvauti rinkos konsultacijose sietina su galimybe apie save pranešti bei parodyti, kad turi ką pasiūlyti, su galimybe keisti pirkimų praktiką ir (ar) paklausą, užduoti klausimus ir aptarti kitus su pirkimu susijusius aspektus ankstyvoje stadijoje, gauti kokybiškesnę informaciją apie perkančiųjų organizacijų poreikius ir keliamus reikalavimus, iš anksto pradėti rengtis numatomam pirkimui.

Rinkos konsultacijų turinys įstatyme nėra apibrėžtas, dėl to VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė konsultuotis – klausimų srities atžvilgiu turėtų būti aiškinama plačiai. Rengdamosi pirkimui, perkančiosios organizacijos turi teisę konsultuotis dėl įvairių su viešaisiais pirkimais susijusių aspektų – pirkimo objekto, kvalifikacijos bei pasiūlymų vertinimo kriterijų, sutarties sąlygų bei tokių sąlygų paplitimo rinkoje ir pan. Rinkos konsultacijomis turėtų būti naudojamasi tada, kada perkančioji organizacija turi tikslą (i) išsiaiškinti įvairius su pirkimo objektu susijusius klausimus (pavyzdžiui, apskritai rinkoje egzistuojančią pasiūlą), (ii) identifikuoti pirkimo sutarties sudarymui ir vykdymui reikšmingus aspektus (pavyzdžiui, kokios sąlygos, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, turi būti įtrauktos į pirkimo sutartį, kokios rizikos kyla, vykdant pirkimo sutartį); (iii) nustatyti tinkamą pirkimo strategiją (pavyzdžiui, kokį pirkimo vykdymo būdą pasirinkti) ir pan.

VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytų ne tik rinkos konsultacijų turinio, bet ir procedūros reikalavimų, t. y. kaip perkančiosios organizacijos turi jas vykdyti. Vis dėlto VPT yra parengusi Rinkos konsultacijų gaires – metodinę medžiagą, kurioje išsamiai patariama, kaip tokias rinkos konsultacijas vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinkos konsultacijos neturėtų būti tapatinamos su rinkos tyrimu, t. y. pirminiu pasirengimu, kurį perkančiosios organizacijos turėtų atlikti, prieš pradėdamos vykdyti bet kokias rinkos konsultacijas ar bet kokį pirkimą apskritai. Rinkos tyrimas gali būti atliekamas, ieškant informacijos internete, spaudoje, analizuojant kitų perkančiųjų organizacijų patirtį atitinkamoje srityje, teikiant paklausimus kompetentingiems subjektams ir pan. Taigi, perkančiosios organizacijos, rengdamosi pirkimui, visų pirma turėtų surinkti informaciją ir įsivertinti, kas yra žinoma apie pirkimo objektą, atitinkamą rinką, jos pasiūlą bei poreikius (pavyzdžiui, odontologui reikalingą įrangą, konkrečios įrangos būtinąsias savybes (paciento kėdės būtinos funkcijos ir kt.), pirkimo objekto įsigijimo specifiką (pavyzdžiui, praktikoje taikomos efektyviausios strategijos) ir kitus svarbius aspektus. Būtent taip perkančiosios organizacijos nustato, koks yra poreikis gauti nepriklausomų subjektų pagalbą konkrečiu atveju.

Nors šios procedūros tam tikrais aspektais yra panašios, tačiau rinkos tyrimas iš esmės yra paprastesnė procedūra. Be to, atlikus rinkos tyrimą, gali paaiškėti, kad rinkos konsultacija apskritai nebereikalinga, kadangi visi klausimai buvo išsiaiškinti pirminio tyrimo metu. Papildomai pažymėtina, kad nors įstatyme aiškiai neįtvirtinta, kad, rengiantis pirkimui, prieš tai būtina atlikti rinkos tyrimą, toks poreikis kildinamas iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos lėšas naudoti racionaliai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą).

Tuo tarpu rinkos konsultacijos yra neprivalomos ir gali būti atliekamos įvairiai. Jos gali būti itin plačios ir kompleksinės arba visiškai paprastos. Praktikoje sutinkami rinkos konsultacijų pasirengimo pirkimui stadijoje metodai: (i) apklausų, klausimynų rinkai skelbimas; (ii) išankstinis rinkos informavimas; (iii) tam tikrų industrijų dienų, parodų organizavimas, kuriose verslo atstovai turėtų galimybę pademonstruoti savo naujausius produktus, paslaugas ir kt.; (iv) susitikimai su verslo atstovais, atviros diskusijos su rinkos dalyviais; (v) bendradarbiavimas su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, (vi) bendradarbiavimo platformų kūrimas ir kt.^[3].

Taigi, rinkos konsultacijų metodai įstatyme nėra apibrėžti, jame nėra pateikto jų sąrašo, dėl to perkančiosios organizacijos gali būti kūrybingos ir pasirinkti, jų manymu, konkrečiu atveju labiausiai tinkantį metodą. Vis dėlto, perkančiosios organizacijos kiekvienu atveju turi įvertinti joms žinomas aplinkybes ir konsultacijų metodą bei formatą pasirinkti, atsižvelgiant į būsimo pirkimo specifiką. Pavyzdžiui, spręsdamos, ar konsultacijas vykdyti individualiai ir atskirai su kiekvienu kompetentingu subjektu, ar vykdyti bendrai, turi įvertinti, ar jos metu konsultacijas teikiantiems subjektams reikės pasidalinti komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančia informacija (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą), ar gali kilti rizika, kad konsultacijų metu bus sudaromos prielaidos sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą) ir pan.

 

Pavyzdys

LR Krašto apsaugos ministerija surengė antras viešąsias konsultacijas, per kurias pristatyti ir aptarti pirkimo sąlygų projektai, susiję su planais statyti karinius miestelius Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose. Į renginį atvykusiems verslininkams LR Krašto apsaugos ministerijos ekspertai pristatė investuotojų atrankos procedūrą, jos etapus, paaiškino, kokie numatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Potencialūs investuotojai taip pat buvo supažindinti su išankstinės atrankos kriterijais, pasiūlymų vertinimo kriterijais, pristatė pagrindinius techninius projektų įgyvendinimo niuansus. Konsultacijų dalyviai galėjo diskutuoti, užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti atsakymus.

 

Pavyzdys

Londono Transportas (angl. Transport for London) – vietos valdžios institucija, atsakinga už transporto sistemą Londone, organizavo rinkos konsultacijų renginį „Tiekėjų rytas”, kuriame dalyvavo virš 70 gamintojų, tiekėjų ir Europos apšvietimo industrijos asociacijos (angl. Europe’s Lighting Industry Association) atstovų. Šiose rinkos konsultacijose buvo gauta informacija apie beveik 300 skirtingų inovatyvių apšvietimo technologijų, kuri (informacija) buvo panaudota rengiant technines specifikacijas ir kitas pirkimo sąlygas. Dėl gautos informacijos 25 procentais buvo sumažintos gyvavimo ciklo sąnaudos (daugiausiai – elektros energijos sunaudojimas)^[4].

 

Rinkos konsultacijas reikėtų atskirti ne tik nuo informacijos rinkimo, atliekant rinkos tyrimą (pirminio pasirengimo), bet taip pat ir nuo: (i) kvietimo derėtis, (ii) konsultantų ar kitų ekspertų teikiamos pagalbos, rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, įsigytos konsultacinės paslaugos dėl pirkimo dokumentų rengimo), (iii) bet kokios ekspertų pagalbos pirkimo procedūros metu (pavyzdžiui, išorės ekspertų dalyvavimas, vertinant pasiūlymus), (iv) konkurencinio dialogo metu vykdomų derybų ir kitų konkurencingų procedūrų, kurių metu deramasi (pavyzdžiui, skelbiamos derybos (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio komentarą), neskelbiamų derybų (detaliau žiūrėti VPĮ 71 straipsnio komentarą).

Neatmestina galimybė, kad, pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, dėl kurių buvo atliekama rinkos konsultacija, pirkimo dalyvis, konsultavęs perkančiąją organizaciją, tam tikrais atvejais gali turėti pranašumą prieš kitus pirkimo dalyvius, kurie rinkos konsultacijoje nedalyvavo. Būtent dėl to VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad konsultacijų metu gauta informacija pirkimo metu gali būti panaudota tik tokiu atveju, jei bus užtikrinta, kad tokiu būdu nebus iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo bei skaidrumo principai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio bei 21 straipsnio komentarus).

Įstatyme nėra pateiktos konkurencijos iškraipymo sąvokos, ją galima atskleisti tik pagal ESTT praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles dėl konkurencijos užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose^[5] (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Bendriausia prasme iškreipta konkurencija galėtų būti laikomos situacijos, kai dėl dalyvavimo rinkos konsultacijose jų dalyviai įgijo nepagrįstą pranašumą prieš tuos, kas šiose konsultacijose nedalyvavo ir dėl to buvo iškraipytos normalios konkurencijos sąlygos.

Šiuo aspektu Rinkos konsultacijų gairėse nustatyta, kad nediskriminavimo ir skaidrumo principų užtikrinimas rinkos konsultacijų metu efektyviausiai pasiekiamas, laikantis etiško elgesio standartų, kurie nustatyti Etiško elgesio gairėse^[6]. Etiško elgesio standartai apima: (i) nustatytų procedūrų laikymąsi; (ii) nešališkumą visų rinkos konsultacijos dalyvių atžvilgiu; (iii) skaidrumą; (iv) konfidencialumą; (v) atidų, apdairų pareigų laikymąsi; (vi) vengimą bet kokių veiksmų ar neveikimo, galinčių sudaryti įspūdį, jog elgiamasi netinkamai. Taigi, skaidrumo bei nediskriminavimo principų ir efektyvios, neiškreiptos konkurencijos užtikrinimas, vykdant rinkos konsultacijas, iš esmės priklauso nuo to, ar perkančiosios organizacijos laikysis nurodytų elgesio standartų. Atitinkamai, VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme perkančiosios organizacijos ir verslo atstovų komunikacija iš anksto nėra laikoma neskaidrumo požymiu, lemiančiu perkančiosios organizacijos kai kuriems ūkio subjektams suteikiamą pirmenybę. Jeigu bus laikomasi nurodytų elgesio standartų, tiekėjas gali būti laikomas perkančiosios organizacijos partneriu ir tai gali būti suderinama su viešojo pirkimo procedūrų skaidrumu ir korupcijos prevencija.

Taigi, tam, kad rinkos konsultacijų metu gauta informacija (konsultacijomis) būtų galima pasiremti pirkime, perkančiosios organizacijos visais atvejais turi užtikrinti, kad nei vienam kompetentingam subjektui nebus teikiama pirmenybė kitų atžvilgiu (pavyzdžiui, nebus suteikiamos išskirtinės sąlygos, suteikiama daugiau informacijos ir kt.), nebus bendraujama tokiu būdu, kuris suteiktų konkrečiam kompetentingam subjektui ar jų grupei pranašumą (pavyzdžiui, perkančioji organizacija su konkrečiais subjektais nevykdys daugiau susitikimų, nei su kitais, ir pan.), nebus atliekami bet kokie veiksmai, galintys sudaryti įspūdį, jog elgiamasi netinkamai (siekiant tai užtikrinti, rekomenduotina perkančiosioms organizacijoms rinkos konsultacijas vykdyti kuo įmanoma atviriau, pagal nusistatytą tvarką, fiksuojant visą gautą informaciją bei priimtus sprendimus, protokoluojant visus susitikimus ir pan.).

Bet kuriuo atveju perkančiosios organizacijos nėra įpareigotos rinkos konsultacijų metu gauta informacija (konsultacijomis) pasinaudoti bei jomis pasiremti pirkime. Tuo atveju, jei tiekėjai nesutinka su perkančiosios organizacijos nustatytomis pirkimo sąlygomis ar kitais perkančiosios organizacijos sprendimais po įvykdytų rinkos konsultacijų, jau po konkretaus pirkimo paskelbimo jie gali pasinaudoti teise skųsti pirkimo sąlygas ar kitus perkančiosios organizacijos sprendimus bendra tvarka pagal VPĮ 101 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą).

VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytos perkančiųjų organizacijų pareigos visais atvejais skelbti apie vykdomas rinkos konsultacijas. Perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti rinkos konsultacijas tiesiogiai kreipiantis į kompetentingus subjektus, tačiau vis dėlto toks bendravimo būdas neturi lemti ūkio subjektų konkurencijos iškraipymo, todėl, manytina, kad tiesiogiai kreiptis galima ne į potencialius tiekėjus. Perkančiajai organizacijai nusprendus vykdyti rinkos konsultaciją apie ją paskelbiant, kvietimas turi būti paskelbiamas CVP IS priemonėmis VPT nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos apraše^[7] (šio tvarkos aprašo V skyriuje). Minėtame tvarkos apraše yra pateiktas nebaigtinis kvietime pateikiamos informacijos sąrašas, taigi, perkančioji organizacija gali kvietime nurodyti ir kitą, tvarkos apraše nenurodytą informaciją, jeigu ji mano, kad ši informacija yra reikalinga, siekiant efektyviai įvykdyti rinkos konsultaciją. Vis dėlto, perkančiosios organizacijos visuomet, kai skelbia tokį kvietimą, jame privalo nurodyti: (i) informaciją apie konsultacijų tikslą, (ii) aiškiai apibūdintą konsultacijos objektą, pasiūlymus ar kitą indėlį, kurio tikisi iš kompetentingų subjektų, (iii) konsultacijos būdą, (iv) konsultacijos trukmę.

 

Techninių specifikacijų projektų skelbimas

VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta perkančiųjų organizacijų teisė iš anksto, t. y. iki pirkimo procedūrų pradžios CVP IS skelbti techninių specifikacijų projektus. Iš esmės techninių specifikacijų projektų skelbimo tikslas sietinas su panašiais tikslais, kaip ir rinkos konsultacijų, t. y. tinkamas pasirengimas pirkimui ir tiekėjų informavimas apie savo pirkimų planus ir (ar) reikalavimus pirkimams. Nors techninių specifikacijų projektų skelbimo procedūros nėra privalomos bei nėra sietinos su pirkimo procedūrų pradžia, jos neabejotinai taip pat yra vienas iš įrankių, padedančių užtikrinti skaidrias ir atviras viešojo pirkimo procedūras.

Techninių specifikacijų projektai skelbiami, vadovaujantis Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos apraše nustatyta tvarka (nurodyto tvarkos aprašo 22–26 punktai). Šiame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų perkančiosios organizacijos privalo laikytis, jeigu nusprendžia įgyvendinti VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisę. Minėtame tvarkos apraše nustatyta, kad tiekėjai pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl paskelbtų techninių specifikacijų projektų turi teisę teikti tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ir tik iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino, kuris negali būti vėlesnis, nei pirkimo procedūrų pradžios data. Vis dėlto, jeigu dėl pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, dėl tam tikrų techninių kliūčių, neveikiant CVP IS, tiekėjai neturėtų galimybės pateikti savo pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl techninių specifikacijų CVP IS priemonėmis, tinkamomis turėtų būti laikomos ir bet kokios kitos priemonės (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, tiesiogiai įteiktos popierine forma ir kt.)^[8]. Perkančiosios organizacijos privalo įvertinti ir išnagrinėti visas gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl techninių specifikacijų projektų bei priimtą sprendimą dėl pateiktų pastabų bei pasiūlymų paskelbti CVP IS. Papildomai pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos neprivalo atsižvelgti į visas gautas pastabas ir (ar) pasiūlymus.

Vertinant gautas pastabas bei pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti jų svarbą, atitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, situaciją rinkoje, pastabų bei pasiūlymų reikšmę ir kt. aspektus. Nusprendus, kad tam tikros pastabos ir (ar) pasiūlymai yra iš tiesų geri, inovatyvūs, atitinkantys rinkos situaciją ir kt., perkančiosios organizacijos juos gali priimti ir atitinkamai techninių specifikacijų projektus pakoreguoti. Informacijos viešinimo CVP IS tvarkos aprašo 26 punkte taip pat nustatyta, kad perkančiosios organizacijos paskelbtų techninių specifikacijų projektus turi teisę taisyti tik iki pirkimo procedūrų pradžios, išskyrus smulkias technines, gramatines klaidas, neturinčias įtakos pirkimo objektui ar tiekėjo suinteresuotumui.

Perkančiajai organizacijai nepriėmus gautų pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl paskelbtų techninių specifikacijų projektų bei, pavyzdžiui, paskelbus pirkimą pagal pirminę (nepakeistą) techninės specifikacijos projekto versiją, tiekėjai, nesutinkantys su tam tikrais techninės specifikacijos sprendimais, turi teisę skųsti pirkimo sąlygas bendra tvarka pagal VPĮ 101 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą).

 

 

2.        VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus kvietimus suteikti rinkos konsultacijas bei techninių specifikacijų projektus, be kita ko, skelbti perkančiosios organizacijos interneto svetainėje (perkančiosios organizacijos profilyje) bei bet kokiuose kituose interneto portaluose ir (ar) išleistuose informaciniuose leidiniuose (spaudiniuose). Papildomi tokios informacijos viešinimo būdai gali būti įvairūs, įstatyme nepateiktas jų sąrašas. Perkančiosios organizacijos papildomai nurodytą informaciją gali viešinti, pavyzdžiui, aktualioms industrijoms skirtuose leidiniuose (statybų, architektūros žurnaluose ar laikraščiuose ir pan.), kompetentingiems subjektams skirtuose renginiuose (išplatinant informacines skrajutes ir pan.), specialiai atitinkamam projektui sukurtame tinklalapyje ir kt.

Aptariamos normos tikslas – platesnė informacijos sklaida, siekis sudaryti kuo didesnes galimybes rinkai susipažinti su perkančiosios organizacijos planuojamomis vykdyti rinkos konsultacijomis ir (ar) skelbiamais techninių specifikacijų projektais. Bendravimas su trečiaisiais asmenimis prieš pirkimo procedūrų vykdymą yra papildoma, bet ne pagrindinė priemonė, ja negalima pakeisti skelbimų CVP IS. VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų rinkos konsultacijų atžvilgiu taikoma tik tuo atveju, kai perkančioji organizacija yra nusprendusi apie vykdomą rinkos konsultaciją skelbti viešai, o ne tiesiogiai kreiptis į kompetentingus subjektus. Be to, VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė tiek kvietimus suteikti rinkos konsultacijas, tiek techninių specifikacijų projektus skelbti kitomis nurodytomis priemonėmis nereiškia, kad tokiu atveju perkančiosios organizacijos šios informacijos neprivalo skelbti CVP IS. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos gali pasirinkti ir šią informaciją skelbti tik CVP IS pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktus arba ir CVP IS, ir perkančiosios organizacijos profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktus ir 2 dalį. VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad bet kuriuo atveju visomis priemonėmis skelbiamos nurodytos informacijos turinys visur turi būti vienodas.

 

3.        VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias ūkio subjektų konkurencijos pažeidimui, kai perkančiajai organizacijai bet kokiu būdu buvo suteikta pagalba, rengiantis pirkimui. Nors įstatyme pažodžiui įtvirtinta, kad tokių priemonių turi būti imtasi tuomet, kai padėjęs pasirengti pirkimui ūkio subjektas yra to paties pirkimo kandidatas, dalyvis ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, vis dėlto, manytina, jog konkurencijos užtikrinimo priemonių turėtų būti imamasi nepriklausomai nuo to, ar konkretus padėjęs pasirengti pirkimui subjektas pirkime dalyvauja, ar ne. Tokia pozicija pagrįsta dviem aktualiais aspektais: pirma, perkančiosios organizacijos iš anksto nežino, kas dalyvaus konkrečiame pirkime; antra, vien aplinkybė, kad pirkimui pasirengti padėjęs subjektas nedalyvaus pirkime, nebūtinai reiškia, kad konkurencijos pažeidimo nebus.

Šiame kontekste svarbu, kad ūkio subjektas, bet kokiomis priemonėmis padėjęs perkančiajai organizacijai pasirengti pirkimui, nebūtinai yra tokioje pat padėtyje, kaip ir subjektas, kuris perkančiajai organizacijai nepadėjo, jos nekonsultavo ir pan. Perkančiajai organizacijai padėjęs pasirengti pirkimui ūkio subjektas gali būti geresnėje padėtyje dėl to, kad, pavyzdžiui, tai atlikdamas, jis sužinojo daugiau informacijos apie atitinkamą viešąjį pirkimą, galėjo geriau jam pasirengti ir pan. Be to, ESTT šiuo aspektu taip pat yra pasisakyta, kad ūkio subjektas, padėdamas pasirengti atitinkamam pirkimui, gali daryti įtaką jo sąlygoms sau naudinga linkme. Tuo tarpu teikiant pasiūlymus visi konkurso dalyviai turi turėti lygias galimybes^[9]. Vis dėlto draudimas ūkio subjektams, padėjusiems pasirengti viešojo pirkimo procedūroms, dalyvauti atitinkamame pirkime nebūtų objektyviai pagrįstas. Toks draudimas pagal nuoseklią ESTT praktiką būtų neproporcingas ir pernelyg ribojantis padėjusio pasirengti pirkimui ūkio subjekto teises^[10]. Taigi, būtent dėl to VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė ūkio subjektams dalyvauti viešajame pirkime, kuriame jie bet kokiomis priemonėmis padėjo pasirengti, su sąlyga, kad perkančioji organizacija imsis priemonių užtikrinti konkurenciją.

Situacijos dėl tiekėjų, padėjusių perkančiosioms organizacijoms bet kokiomis priemonėmis pasirengti pirkimui, teisės dalyvauti tame pačiame pirkime, yra susijusios su interesų konflikto situacijomis, kurios yra reglamentuojamos VPĮ 21 straipsnyje, tačiau su jomis negali būti tapatinamos (detaliau žiūrėti VPĮ 21 straipsnio komentarą). VPĮ 21 straipsnyje yra apibrėžtos situacijos, kuomet ekonominiais ar asmeniniais ryšiais su perkančiąją organizacija susijusio tiekėjo dalyvavimas atitinkamame viešajame pirkime gali iškreipti konkurenciją, o VPĮ 27 straipsnyje apibrėžti nenuolatinio ryšio (atsitiktiniai) interesų konfliktai.

Taigi, esminiai skirtumai tarp VPĮ 21 straipsnyje apibrėžtų interesų konflikto situacijų bei VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje minimo galimo konkurencijos pažeidimo yra tai, kad situacijos, kuomet tiekėjui, kuris padėjo pasirengti viešajam pirkimui, tam tikrais atvejais negali būti leidžiama jame dalyvauti, sietinos su konkrečių tiekėjo veiksmų atlikimu bei dėl to jo įgytu pranašumu; tuo tarpu interesų konflikto VPĮ 21 straipsnio prasme situacijos sietinos su bet kokių užduočių atlikimu arba apskritai gali nebūti jokių užduočių atlikimo, kadangi šiuo aspektu yra svarbus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos turimas ryšys (santykiai), be to, interesų konflikto VPĮ 21 straipsnio prasme pažeidimas kyla ne dėl konkrečiu atveju įgyto konkurencinio pranašumo (pavyzdžiui, dalyvaujant rinkos konsultacijose ir pan.), o dažniausiai kaip favoritizmo ir piktnaudžiavimo valdžia išraiška.

Pagalba perkančiajai organizacijai pasirengti pirkimui VPĮ 27 straipsnio 3 dalies kontekste suprantama ir aiškinama plačiai, t. y. nepriklausomai nuo to, ar buvo vykdomos VPĮ  27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pasirengimo pirkimui procedūros (rinkos konsultacijos ir (ar) techninių specifikacijų projektų skelbimas) ar pagalbinė viešųjų pirkimų veikla (tiesioginė tiekėjų pagalba perkančiosioms organizacijoms, rengiantis pirkimui (pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos įsigytos pirkimo dokumentų parengimo paslaugos ar konsultacinės paslaugos dėl jų rengimo ir pan.). Kitaip tariant, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 40, 41 straipsnių nuostatas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ūkio subjektas dalyvavo perkančiajai organizacijai rengiantis viešojo pirkimo procedūrai ir, koks buvo jo vaidmuo, pagal VPĮ 27 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad dėl visų tokių ūkio subjektų dalyvavimo rengiantis pirkimui nebūtų pažeista konkurencija ir tam ji turi imtis aktyvaus vaidmens.

VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tokių priemonių sąrašas. Perkančiosios organizacijos, siekdamos užtikrinti konkurenciją nurodytais atvejais, turi visą informaciją, susijusią su pirkimu, kurią yra gavęs pirkimui padėjęs pasirengti tiekėjas, skelbti viešai CVP IS kartu su pirkimu; ši priemonė skirta tam, kad kiti kandidatai ir dalyviai, kurie nedalyvavo perkančiajai organizacijai rengiantis pirkimui, turėtų lygiai tą pačią informaciją, kaip ir tie, kurie prisidėjo prie pasirengimo (pavyzdžiui, informaciją apie atliktos rinkos apklausos rezultatus, vykdytas diskusijas, teiktus pasiūlymus bei priimtus sprendimus (susitikimų protokolų ar kita forma), informaciją apie pirkimo objektą ir pan.).

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos VPĮ 27 straipsnio 3 dalį, taip pat turi pirkimo sąlygose nustatyti pakankamą terminą pasiūlymams pateikti; ši priemonė reikalinga tam, kad tiekėjai, kurie nedalyvavo perkančiajai organizacijai padedant pasirengti pirkimui ir vėliau susipažino su tam tikromis sąlygomis bei informacija, turėtų daugiau laiko šiam pirkimui pasirengti bei pasiūlymams pateikti (pavyzdžiui, tiekėjas, padėjęs pasirengti pirkimui, žinojo, jog pirkimo sąlygose bus nustatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti ir projektinius pasiūlymus, taigi, galėjo anksčiau pradėti šiuos projektinius pasiūlymus rengti); šios priemonės įgyvendinimas reiškia, kad, nors, pavyzdžiui, VPĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas minimalus 12 dienų pasiūlymų pateikimui terminas, kurį perkančioji organizacija turi nustatyti tiekėjams atviro supaprastinto pirkimo atveju, vis dėlto, perkančioji organizacija turėtų nustatyti atitinkamai protingą terminą, pavyzdžiui, 30 kalendorinių dienų, tam, jog pirkimui spėtų pasirengti tiekėjai, nedalyvavę padedant perkančiajai organizacijai rengtis atitinkamam pirkimui.

Pabrėžtina, kad minėta priemonė dėl pakankamo termino pasiūlymui pateikti nustatymo pirkimo sąlygose yra vertinamojo pobūdžio. Įstatyme nėra apibrėžta pakankamo termino sąvoka, todėl šiuo aspektu, perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos minėtą priemonę, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, t. y. pagalbos pasirengti pirkimui būdą, pasirengimo pirkimui metu priimtus sprendimus, rezultatus ir kt. Vienaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai, pavyzdžiui, buvo vykdoma pagalbinė viešųjų pirkimų veikla ir konkretus kompetentingas subjektas padėjo rengti ar rengė pirkimo sąlygas (vadinasi, jis neabejotinai ilgesnį laiką žinojo tam tikrą informaciją ir turėjo galimybę ruoštis atitinkamam pirkimui pagal rengiamas sąlygas iš anksto) (pavyzdžiui, buvo vykdytas statybos darbų pirkimas, kurio sąlygose nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti projektinius pasiūlymus; atitinkamai, tiekėjas, rengęs šias sąlygas, šią informaciją žinojo anksčiau, dėl to galėjo iš anksto pradėti rengti šiuos projektinius pasiūlymus), tuo tarpu kitaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai, pavyzdžiui, buvo vykdomos atviros rinkos konsultacijos, kurių metu dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tačiau, kurios metu pateikti pasiūlymai nebuvo priimti ir perkančioji organizacija liko prie savo pirminių sprendimų (pavyzdžiui, tiekėjai siūlė nustatyti reikalavimą pateikti projektinius pasiūlymus, tačiau perkančioji organizacija šių reikalavimų nenustatė).

Taigi, VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės dėl pakankamo termino pasiūlymų pateikimui nustatymo pirkimo sąlygose nebūtinai reiškia, kad visais atvejais perkančioji organizacija turi nustatyti didesnį terminą, nei minimaliai reikalaujamas pagal atitinkamas VPĮ normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje pateiktas priemonių sąrašas nėra baigtinis, dėl to perkančiosioms organizacijoms, įgyvendinus joje nustatytas priemones, nedraudžiama imtis ir kitų priemonių, kurios, jų nuomone, galėtų padėti užtikrinti konkurenciją nurodytais atvejais.

 

4.        VPĮ 27 straipsnio 4 dalies norma, skirtingai nuo VPĮ 27 straipsnio 1–3 dalių, yra įgyvendinama ne iki pirkimo procedūrų pradžios, o jau prasidėjus konkretaus pirkimo procedūroms, t. y. tikrinant, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų pagal VPĮ 46 straipsnį (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procedūra prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad vykdytos išankstinės konsultacijos  nepažeidė konkurencijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnio pažodinį tekstą tokia procedūra yra taikoma tiek rinkos konsultacijų, tiek pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos atveju, komentaro autorių nuomone, toks aiškinimas būtų per platus, sukuriantis neproporcingą administracinę naštą tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Komentaro autorių nuomone, nepaisant Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnio ir VPĮ 27 straipsnio 4 dalies lingvistinės normos konstrukcijos (pažymėtina, kad VPĮ 27 straipsnio 4 dalies normos tekste taip pat aiškiai neišskirta ir konkrečiai neįvardinta tik pagalbinė viešųjų pirkimų veikla), bet atsižvelgiant į jos tikslus, įgyvendinimo administracinę naštą bei galimus neigiamus padarinius, taip pat į pirmiau nurodytą ESTT praktiką^[11], kuri šioje normoje įgyvendinta – komentuojama nuostata visų pirma turėtų apimti ir būti taikoma pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos atvejais. Kitaip tariant, visuomet, kai tam tikrame pirkime dalyvauja tiekėjas, vykdęs pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, perkančioji organizacija privalo prašyti jo raštu pagrįsti, kad tokia jo veikla nepažeidė konkurencijos. Tuo tarpu rinkos konsultacijos taip, kaip jos apibrėžtos VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti netiesiogiai varžomos vėlesnėmis papildomomis procedūrinėmis priemonėmis (dalyvio paaiškinimu, ar pats tiekėjo dalyvavimas rinkos konsultacijoje neiškreipė dalyvių konkurencijos vykdomame pirkime) ir VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos priemonės pagal bendrą taisyklę rinkos konsultacijose dalyvavusiems tiekėjams neturėtų būti taikomos, išskyrus išimtines situacijas ir tik tuomet, kai perkančiosios organizacijos nustatytų, kad VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priemonių nepakanka (pavyzdžiui, kai rinkos konsultacijoje dalyvavo tik vienas tiekėjas (atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra nustatyto reikalavimo, kiek dalyvių turi dalyvauti rinkos konsultacijose), o jo pasiūlytas sprendimas buvo iš esmės įgyvendintas ir perkeltas į pirkimo sąlygas). Įstatyme nėra įtvirtinta, kokiais atvejais turi būti laikoma, kad VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priemonių nepakanka, todėl perkančiosios organizacijos kiekvienu konkrečiu atveju turi objektyviai vertinti reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, gautos pagalbos pobūdį, mastą, pirkimo objekto specifiškumą, rinkos situaciją, padėjusių subjektų ratą, kiekį ir pan. Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai nusprendus neįgyvendinti VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos procedūros, tiekėjai, nesutinkantys su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti VPĮ 101 straipsnyje nustatyta tvarka (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą).

ESTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į situaciją, kurioje gali atsidurti padėjęs pasirengti atitinkamam pirkimui tiekėjas (pavyzdžiui, kuriam buvo pavesta atlikti su viešuoju darbų, prekių ar paslaugų pirkimu susijusį tyrimą, bandymus, studiją ar juos vystyti), dalyvaujant tame pačiame pirkime, negali būti teigiama, kad vienodo požiūrio principas įpareigoja jį vertinti taip pat, kaip ir bet kurį kitą pirkimo dalyvį^[12]. Tai reiškia, kad nors išankstinis draudimas tokiam tiekėjui dalyvauti viešajame pirkime būtų neproporcingas ir pažeidžiantis tokio tiekėjo teises, vis dėlto turi būti procedūra, leidžianti konkrečiu atveju įvertinti tokio tiekėjo galimai įgytą konkurencinį pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu. Atitinkamai tokiam tiekėjui turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad tokiomis aplinkybėmis – padedant perkančiajai organizacijai pasirengti atitinkamam pirkimui, jų įgyta patirtis negali iškraipyti konkurencijos.

Pažymėtina, kad VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kandidato ar dalyvio pagrindimas dėl konkurencijos užtikrinimo turi būti rašytinės formos. Tuo tarpu aiškių reikalavimų šio pagrindimo turiniui įstatyme nėra nustatyta. Taigi, tai gali būti bet kokie rašytinės formos dokumentai ir (ar) patvirtinimai, kuriais būtų galima pagrįsti, kad minėtu atveju konkurencija nebuvo pažeista.

Įstatyme taip pat nėra ir paaiškinimo, kas laikytina tinkamu pagrindimu. Dėl to VPĮ 27 straipsnio 4 dalies norma taip pat yra vertinamojo pobūdžio, t. y. perkančiosios organizacijos kandidatų ar dalyvių pateiktų pagrindimų tinkamumą ir pakankamumą vertina, kiekvienu atveju atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes bei pateikto pagrindimo turinį (pavyzdžiui, tiekėjas, rengęs pirkimo sąlygas, teikdamas pagrindimą, turėtų atskleisti, kad pirkimo sąlygų reikalavimus gali atitikti ne vienas tiekėjas, jos nėra pritaikytos išimtinai pirkimo sąlygų rengėjui, pirkimo sąlygos iš esmės nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio pirkimų ir pan.). Jeigu vis dėlto, įvertinusi tiekėjo pateiktą pagrindimą, perkančioji organizacija nusprendžia, kad tokio tiekėjo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma ištaisyti kitomis, mažiau intervencinėmis priemonėmis, toks tiekėjas turėtų būti šalinamas iš pirkimo (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 3 punkto komentarą).

---

 

---