Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

 29 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Pirkimo ar projekto konkurso procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą.

2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

2) atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai;

3) nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3. Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

 

VPĮ 29 straipsnyje reglamentuojami: (i) viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas; (ii) viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pabaigos pagrindai; (iii) pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pasibaigimas kitu pagrindu, nei nurodyta VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje – pirkimo ar projekto konkurso nutraukimas perkančiosios organizacijos sprendimu.

1. VPĮ 29 straipsnio 1 dalyje apibrėžta pirkimo (apie viešojo pirkimo sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 37 dalies komentarą) ar projekto konkurso (apie projekto konkurso sąvoką detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 28 dalies komentarą) procedūrų pradžia.

Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momento nustatymas yra svarbus tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui, nes: (i) perkančioji organizacija gali nustatyti tolesnius terminus viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūros veiksmams atlikti; (ii) tiekėjas žino, kada turi teisę pateikti prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, taip pat pateikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pan.

Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momentas susietas su penkiais atvejais, nurodytais VPĮ 29 straipsnio 1 dalyje:

1) Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą ar išankstinį informacinį skelbimą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime, naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis išsiunčia skelbti Europos Sąjungos leidinių biurui (internetinė Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo versija, skirta Europos Sąjungos viešiesiems pirkimams), o supaprastintų pirkimų skelbimus rengia ir juos skelbia CVP IS (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tarptautinių pirkimų skelbimai CVP IS turi būti rengiami vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos). Šis reglamentas apibrėžia informaciją, kuri privalo būti nurodyta skelbimuose, nustato skelbimų standartines formas bei jų rengimo reikalavimus. Standartinės formos (e. formos) taikomos tiek tarptautinės vertės, tiek supaprastintų pirkimų skelbimams, jos yra integruotos ir pildomos CVP IS.

VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirkimo pradžios pagrindas yra siejamas su skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie projekto konkursą (VPĮ 31 straipsnis) ar išankstinio informacinio skelbimo (VPĮ 30 straipsnis) paskelbimu.

Skelbimų rengimo ir jų išsiuntimo skelbti CVP IS priemonėmis bei per Europos Sąjungos leidinių biurą, naudojant CVP IS priemones, bendruosius principus ir tvarką nustato Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas ^[1].

Pagal VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašą pirkimo procedūrų pradžia laikoma nuo šių momentų: (i) tarptautinio pirkimo atveju – skelbimų paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro perkančiajai organizacijai atsiųstoje informacijoje bei CVP IS pirkimo informacijoje nurodyta paskelbimo data^[2]; (ii) supaprastinto pirkimo atveju – pirkimų paskelbimo data laikoma CVP IS pirkimo informacijoje nurodyta skelbimo paskelbimo data ^[3].

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPT netikrina skelbimo turinio teisėtumo, t. y. netikrina, ar skelbime pateikta informacija atitinka VPĮ bei su įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimus, taip pat skelbimo tikslumo kitų su skelbiamu viešuoju pirkimu susijusių aspektų. Jei vėliau paaiškėtų, kad pirkimo dokumentai buvo neteisėti, klaidingi atsakomybė tenka tik perkančiajai organizacijai, nes tik ji yra atsakinga už skelbimų turinį, pateiktą informaciją^[4].

2) Tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tai pirkimo procedūrų pradžia bus laikoma tada, kai perkančioji organizacija išsiųs tiekėjams kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą). Vykdant neskelbiamas derybas, kvietimas dėl dalyvavimo turi būti išsiunčiamas tiekėjams raštu (VPĮ 2 straipsnio 29 dalis).

3) Perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal VPĮ 72 straipsnio 3 dalį (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta neskelbiamų derybų vykdymo išimtis iš bendrosios taisyklės, t. y. kad supaprastinto pirkimo ir VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama neskelbiamų derybų vykdymo etapų, nustatytų VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje ir kitų VPĮ pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų.

Šiuo atveju pirkimo pradžia laikoma tada, kai perkančioji organizacija priima sprendimą dėl tokio pirkimo vykdymo. Perkančioji organizacija vidaus dokumentuose turi nustatyti, kur toks sprendimas turi būti užfiksuotas, pavyzdžiui, protokole, perkančiosios organizacijos vadovo priimtame teisės akte ir pan. Ši informacija privalo būti fiksuojama taip, kad, esant poreikiui, galėtų būti pagrįsta ir įrodyta.

Taip pat šiuo atveju, galima pirkimo pradžia ir tuomet, kai perkančioji organizacija išsiųs tiekėjams kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarą). Vykdant neskelbiamas derybas, kvietimas dėl dalyvavimo turi būti išsiunčiamas tiekėjams raštu (VPĮ 2 straipsnio 29 dalis).

4) Tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Preliminariosios sutarties atveju atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūros reglamentuojamos VPĮ 78 straipsnio nuostatose. Perkančioji organizacija, vykdydama atnaujintą tiekėjų varžymąsi, raštu kreipiasi į tiekėjus (pateikia kvietimą) ir prašo iki nustatyto pasiūlymo pateikimo termino pabaigos raštu pateikti pasiūlymus dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo (detaliau žiūrėti VPĮ 78 straipsnio 6 dalies 1 punkto komentarą). Atnaujintas varžymasis gali būti atliekamas elektroniniu paštu, CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.

Taigi VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu laikoma, kad pirkimo procedūros prasidėjo nuo to momento, kai perkančioji organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose, kuriame būna nurodyta, iki kada turi būti pateiktas atnaujintas pasiūlymas dėl konkrečios pagrindinės sutarties sudarymo pagal preliminariojoje sutartyje ir kvietime nurodytas sąlygas.

5) Tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą (VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dinaminės pirkimo sistemos samprata, jos vykdymo ypatumai ir tvarka nurodyti VPĮ 79 straipsnyje. Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną konkretų pirkimą, sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, vienu metu raštu išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymus (detaliau žiūrėti VPĮ 79 straipsnio 9 punkto komentarą). Kvietimai tiekėjams pateikiami CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. VPT paskelbtoje Dinaminės pirkimų sistemos vykdymo instrukcijoje^[5] nurodyta, kaip vykdyti dinaminę pirkimų sistemą, įskaitant, bet neapsiribojant, kaip išsiųsti kvietimus tiekėjams.

Taigi tas momentas, kai perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis išsiunčia tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, kvietimą pateikti pasiūlymą, yra laikomas pirkimo procedūrų pradžia.

2. VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindai, kuriems esant, laikoma, kad pirkimas ar projekto konkursas yra pasibaigęs. Šie pagrindai taikomi ir atskiroms pirkimo dalims, jei pirkimo objektas į jas buvo suskaidytas (VPĮ 28 straipsnis).

Pažymėtina, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga iš esmės reiškia perkančiųjų organizacijų, bet ne tiekėjų veiksmų suvaržymą, atsižvelgiant į tai, nors viešojo pirkimo procedūros gali būti pabaigtos ar nutrauktos, tiekėjai nėra varžomi ginčyti perkančiųjų organizacijų veiksmus, o teismai priimti sprendimus dėl jų; be to, tokia pirkimo procedūrų pabaigos samprata kartu lemia ir tai, kad tam tikrais atvejais tiekėjai po jų laimėtos peržiūros procedūros su perkančiąja organizacija gali grįžti (būti sugrąžinti) į prieš teismo nustatyto pažeidimo buvusią padėtį^[6]. Kitaip tariant, pirkimo ar projekto konkurso pabaigos nustatymas reiškia, kad perkančioji organizacija nebegali atlikti tam tikrų veiksmų, kurie atliekami viešojo pirkimo procedūrų metu, pavyzdžiui, persvarstyti kito tiekėjo pasiūlymą ir su juo sudaryti naują sutartį, keisti pirkimo sąlygas ir pan.

Taigi, tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę teismo yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas^[7]. Nors pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažįstama, kad sudarius pirkimo ar preliminarią sutartį baigiasi pirkimo procedūros, tačiau ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog perkančioji organizacija vieną iš konkurso dalyvių nepagrįstai pripažino laimėtoju ir neteisėtai su juo sudarė viešojo pirkimo sutartį, ginčo šalių negalima grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį (neva, pasibaigus konkurso procedūroms, nėra kur šalių grąžinti), kadangi tiekėjų pažeistų teisių gynyba netektų efektyvumo^[8]. Jei teismas nustato, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą (pavyzdžiui, nustatyti ir patikrinti neįprastai mažą pasiūlymų kainą), šios pareigos išlieka vykdytinos ir toliau. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, pažeidusi VPĮ nustatytą tvarką, vis tiek turi atlikti veiksmus, atitinkančius VPĮ reikalavimus. Kitaip tariant, pirkimo procedūros atsinaujina, nebent buvo sudaryta ir išsaugota viešojo pirkimo sutartis.

1) Sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto komentaras)

VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti šie atskiri atvejai, kada pirkimo ar projekto konkurso procedūros laikomos pasibaigusiomis: (i) kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nereikalaujama; (ii) sudaroma preliminarioji sutartis; (iii) sukuriama dinaminė pirkimų sistema; (iv) nustatomas projekto konkurso laimėtojas. 

Viešojo pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimo sistemos sukūrimas ar projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to viešojo pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimų sistemos sukūrimas ir projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra vienas iš pagrindų baigtis viešojo pirkimo procedūroms (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes taip pasiekiamas įstatyme įtvirtintas tikslas. Kita vertus, viešųjų pirkimų procedūrų pabaiga šiuo pagrindu nereiškia, kad VPĮ normos ir viešųjų pirkimų principai nereikšmingi, nes įstatyme reguliuojami tam tikri su viešojo pirkimo sutarties vykdymu susiję aspektai (pavyzdžiui, sutarties keitimas, papildomų darbų įsigijimas ir pan.)^[9].

Perkančioji organizacija dalyvį, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, raštu (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) kviečia sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį ir nurodo laiką, iki kada tiekėjas turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminarią sutartį (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to, kai tiekėjas sudaro preliminariąją sutartį, yra laikoma, kad pirkimo procedūros baigėsi. Dėl pirkimo sutarties sudarymo pažymėtina ir tai, kad viešojo pirkimo procedūroms pasibaigti neužtenka tik sudaryti pirkimo sutarties, bet papildomai turi būti pateikiamas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai nereikalaujama pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo). Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarka ir terminai turi būti nurodyta pirkimo sutartyje (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vertinant, kada yra laikoma projekto konkurso pabaiga, t. y. kada nustatomas projekto konkurso laimėtojas, reikia atsižvelgti ne tik į VPĮ 76 ir 77 straipsnių nuostatas, bet ir į Projekto konkurso organizavimo taisykles^[10]. Šių taisyklių 81 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po tiekėjų pašalinimo pagrindimų nebuvimo ir kvalifikacijos patikrinimo procedūros įforminimo raštu praneša kiekvienam kandidatui ir dalyviui apie projektų eilę, projekto konkurso laimėtoją (laimėtojus) ir atidėjimo terminą (kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų, o supaprastinto projekto atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, o jeigu pranešimas apie projektų eilę nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų), o tais atvejais, kai projektas neįrašytas į šią eilę, – ir projekto atmetimo priežastis. Taigi, kai perkančioji organizacija informuoja apie projekto konkurso laimėtoją, projekto konkursas laikomas pasibaigusiu.

Be to, VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad pirkimo pasibaigimo momentu laikoma ir tai, kad sukuriama dinaminė pirkimo sistema. Dinaminės pirkimo sistemos vykdymo tvarka, jos sukūrimas yra reglamentuota VPĮ 79 straipsnyje. Tad, kai dinaminė pirkimo sistema yra sukurta, laikoma, kad pirkimas yra pasibaigęs.

2) Atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentaras)

Tam, kad būtų galima vertinti, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros baigėsi šiuo pagrindu, svarbu, kad būtų atmestos visų tiekėjų, dalyvavusių pirkime, paraiškos, pasiūlymai ar projekto konkurso planai ar projektai. Tiekėjų paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai gali būti atmesti remiantis VPĮ 45 – 46, 57 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

3) Nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto komentaras)

Perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimą ar projekto konkurso procedūras, kai atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies komentarą).

4) Per nustatytą terminą nepateikiama nei vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

Šis pirkimo pasibaigimo pagrindas susiklosto tada, kai nei vienas tiekėjas nepateikia paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad perkančioji organizacija turi būti nustačiusi tokį terminą, kuris būtų ne trumpesnis nei VPĮ 60, 62, 69, 74 straipsniuose nurodyti terminai.

5) Kai baigiasi pasiūlymo galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų (VPĮ 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Bendroji taisyklė yra tokia, kad tiekėjų pasiūlymai galioja juose nurodytą terminą, o jei pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, taikoma prezumpcija, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis). Remiantis VPĮ 41 straipsnio 2 dalimi, pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija turi teisę paprašyti pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Tai reiškia, kad jei perkančioji organizacija, pasinaudojusi VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, paprašė tiekėjų pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, ir visi tiekėjai tokį perkančiosios organizacijos prašymą atmetė, laikoma, kad pasiūlymai yra nebegaliojantys ir pirkimas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad, tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija minėta teise nepasinaudojo, tai jos nesikreipimas dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo negali būti laikomas tiekėjų kaltės pagrindu, t. y. tai nereiškia, kad pirkimas pasibaigia automatiškai dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pasiūlymų galiojimo terminas pasibaigia dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl užsitęsusio ginčo nagrinėjimo teismuose, teismo sprendimu sustabdytų procedūrų metu ir teismui nusprendus grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir pirkimo procedūrų tęstinumą kreipiasi į tiekėjus, prašydama pratęsti pasibaigusį pasiūlymų galiojimo terminą. Tokios pozicijos laikosi ir teismai, atkreipdami dėmesį, kad VPĮ 41 straipsnio nuostatose nėra reglamentuojama situacija, kai pasiūlymų galiojimo terminas pasibaigia pirkimo procedūrų sustabdymo metu ir pažymėdami, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymų galiojimas baigiasi pirkimo procedūros sustabdymo metu, perkančioji organizacija po procedūrų atnaujinimo turėtų sudaryti galimybes tiekėjams pratęsti terminus pateikti reikiamus dokumentus, priešingu atveju elgtųsi pernelyg formaliai^10(1)].

6) Visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus, ar atsisako sudaryti sutartį (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Šiuo pagrindu pirkimas ar projekto konkursas laikomas pasibaigusiu, jei: (i) visi tiekėjai atšaukia savo pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus; (ii) visi tiekėjai atsisako sudaryti sutartį.

Dėl pasiūlymų, projekto konkurso planų ar projektų atšaukimo pažymėtina, kad, kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjai turi teisę atšaukti savo pasiūlymą (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis) neprarasdami jų galiojimo užtikrinimo.

Laikoma, kad tiekėjai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį šiais atvejais (VPĮ 86 straipsnio 2 dalis): (i) perkančiajai organizacijai raštu praneša, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį; (ii) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties; (iii) atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis; (iv) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, jei tai buvo reikalauta pirkimo dokumentuose (dėl atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį pagrindų detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 2 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartais nurodyti veiksmai, be kita ko, gali indikuoti draudžiamo susitarimo buvimą, dėl ko perkančioji organizacija gali būti įpareigota imtis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų veiksmų (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto komentarą).

7) VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje neįtvirtintas pirkimo ar projekto konkurso pabaigos pagrindas – teismo sprendimas

Pažymėtina, kad pirkimo ar projekto konkurso procedūros gali pasibaigti ir VPĮ formaliai neįtvirtintu pagrindu, t. y. teismo sprendimu. Tais atvejais, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės aktų nuostatų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių^[11]. Tokiu atveju teismas ex officio privalo priimti sprendimą tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dėl pirkimo sąlygos. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Teismas, spręsdamas, kokius konkrečiai padarinius reikia taikyti atitinkamą pirkimo sąlygą pripažinus neteisėta, turėtų atsižvelgti į teismų praktikoje išplėtotą pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelį^[12].

Galimi tokie atvejai: (i) kai teismas sprendimu pripažįsta, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos; (ii) kai teismas pripažįsta, kad pirkimo sąlygų pakeitimas yra neteisėtas. Tiek vienu, tiek kitu atveju situacijos turi būti vertinamos pagal taip vadinamus Borta^[13] kriterijus (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą). Taigi, teismas turėtų nustatyti, ar konkrečios pirkimo sąlygos ar jų pakeitimas atitinka Borta kriterijus, ar ne.

Paprastai tiekėjai ginčus dėl pirkimo sąlygų inicijuoja ginčydami svarbias viešojo pirkimo sąlygas, kurių pripažinimas neteisėtomis iš principo turėtų būti vertinamas kaip esminis pirkimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio į pirkimą galėjo būti pritraukta daugiau tiekėjų, todėl teismai dažniausiai tokiuose ginčuose sprendžia nutraukti pirkimo procedūras.

Pirkimo sąlygų keitimo pripažinimo neteisėtu atveju galimi neigiami padariniai iš esmės turėtų priklausyti nuo pirkimo procedūrų eigos, t. y. kiek ji yra pažengusi, ar tiekėjai jau pateikė pasiūlymus, su jais buvo susipažinta, dėl jų priimti sprendimai. Jei tiekėjai pasiūlymų dar nėra pateikę, po teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas pirkimo sąlygų keitimas neteisėtu, pirkimo procedūros galėtų būti atnaujintos ir vykdomos pagal pirminę viešojo pirkimo sąlygų versiją. Kita vertus, kai perkančioji organizacija neteisėtai keičia viešojo pirkimo sąlygas, siekdama ištaisyti pirminių nuostatų neteisėtumą, vienintelis galimas peržiūros procedūros padarinys – pirkimo nutraukimas^[14].

3. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kurių pagrindu perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras.

VPĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato pareigą perkančiajai organizacijai nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras esant šioms dviem sąlygoms kartu: 1) jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

1)  VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas

Pažymėtina, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimo procedūras dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pareiga vadovautis viešųjų pirkimų principais yra viešųjų pirkimų direktyvų šerdis^[14(1)]. Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių ^[14(2)].

Teismų praktikoje pripažinta, kad pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas (perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti) yra naujas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, tačiau, aiškinant ir taikant nurodytą pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikoje suformuotus bendro pobūdžio išaiškinimus dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti^[27]. Kitaip tariant, aiškinant ir taikant perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pirkimo procedūras dėl to, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimais^[28], kad viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas yra kraštutinė priemonė, išimtinis atvejis bei tuo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo nebūtų paremtas tik subjektyvaus vertinimo, kadangi tokiu atveju pati perkančioji organizacija pripažįsta, kad savo veiksmais ar sprendimais pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Kitaip tariant, dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo dėl pirkimo nutraukimo neturi būti jokių abejonių, t. y. turi būti akivaizdu, kad pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai (pavyzdžiui, teisme išspręstas analogiškas atvejis).

Atvejai, kada perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo, gali būti įvairūs (pavyzdžiui, esminių pirkimo sąlygų keitimas (tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti individualiai, nes galimi atvejai, kai perkančioji organizacija gali ištaisyti padėtį), po pasiūlymo eilės nustatymo paaiškėja, kad Komisijos narys yra patekęs į interesų konflikto situaciją ir tai realiai padarė įtaką pasiūlymų vertinimo rezultatams ar skaidrumui arba su skirtingais dalyviais tame pačiame pirkime buvo deramasi skirtingai, jiems nebuvo sudarytos vienodos galimybės tikslinti pasiūlymą, teikti savo siūlymus dėl pirkimo sąlygų ir pan.). Dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas). Dėl to tokiais atvejais perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimą ir pradėti naują pirkimą^[29]. Kaip jau minėta, negalima daryti išvados, kad visais atvejais privaloma nutraukti pirkimą, jei keičiamos esminės pirkimo sąlygos jau paskelbus apie pirkimą, kadangi galimi atvejai dėl atitinkamos padėties ištaisymo (pavyzdžiui, vadovaujamasi pirminėmis sąlygomis).

Pavyzdys

Perkančiosios organizacijos paskelbto supaprastinto pirkimo objektas – koncertų salės statybos darbai ir baldų pirkimas. Perkančioji organizacija pirkimo objekto į dalis neišskaidė ir paskelbė vieną pirkimą. Pirkimo procedūrų metu perkančioji organizacija gavo tiekėjo pretenziją, kurioje tiekėjas nurodė, kad perkančioji organizacija turėjo skaidyti pirkimo objektą į dalis, kadangi pirkime užkertamas kelias dalyvauti tiekėjams, kurie užsiima tik baldų gamyba arba tik statybos darbais. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pretenzijos argumentus, nusprendė, kad pirkimo objektą privalėjo skaidyti į dalis, dėl to nebegali tęsti pirkimo procedūrų ir remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi privalo pirkimą nutraukti.

2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

Kaip minėta, kita būtinoji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos nutraukti viešojo pirkimo procedūrą sąlyga yra siejama su pasekmėmis, t. y. su tuo, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas atitinkamos padėties negalima ištaisyti, taip pat nenurodyta, kas ir kokia yra ta padėtis. Siekiant VPĮ tikslų ir nuoseklaus aiškinimo, kaip minėta, nurodyti terminai turi būti aiškinami siaurai (griežtai). Padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius.

Galiausiai pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, kuriuo daroma įtaka tiekėjų teisėms, gali būti apskųstas VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tuo atveju, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos, įpareigotos VPT, sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, priimtą dėl to, kad pirkimo sąlygos tiekėjams galėjo būti nepakankamai aiškios ir tikslios, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras^[30]. Kitaip tariant, ginčo atveju tiekėjui perkeliama įrodinėjimo našta dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumo.

Pabrėžtina, kad nustatytų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties, t. y. ši pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, t. y. perkančiosios organizacijos klaidos rengiant pirkimo dokumentus yra subjektyvaus pobūdžio elementas, nes visuomet galimas teiginys, kad, jeigu perkančioji organizacija būtų buvusi rūpestingesnė, atidesnė, kruopštesnė, protingesnė (pavyzdžiui, pasinaudodama pagalbine viešųjų pirkimų veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą), tuomet ji būtų išvengusi nurodytos situacijos, kai atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei pirkimo objektas suskaidytas į atskiras dalis ir perkančioji organizacija privalo nutraukti atskirų (pavienių) pirkimo dalių procedūras, tai pirkimo procedūros dėl kitų dalių gali būti vykdomos. Kitaip tariant, pavyzdžiui, jei pirkimo objektas suskaidytas į dvi atskiras dalis ir perkančioji organizacija priima sprendimą nutraukti pirkimo procedūras tik pirmoje pirkimo dalyje, tai antrojoje dalyje pirkimo procedūros yra vykdomos. Atsižvelgiant į tai, paprastai vienos pirkimo dalies pabaiga nelemia (neturi lemti) kitos (kitų) pirkimo dalių pabaigą.

4.  VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos taisyklės, kurių pagrindu, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras.

VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras dviem atvejais: 1) perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba 2) pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. 

1) Perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.

Tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, t. y. jos yra objektyvios, ne subjektyvios. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerūpestingumo nei pirkimo pradžioje, nei jo proceso metu, nei pabaigoje^[17].

LAT yra nurodęs, kad VPĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, yra ir turėtų būti objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo, kita vertus, šios nuostatos kvalifikuotinos kaip išimtinės, aiškintinos ir taikytinos siaurai^[18].

Pirmoji sąlyga yra formalioji (paremta tik faktu dėl pirkimo sutarties sudarymo), o antroji sąlyga yra vertinamoji (kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes). VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, dėl to nenumatytos aplinkybės vertinamos konkrečioje situacijoje. Dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, LAT nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas^[19]. Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas ir ar perkančioji organizacija negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.

Perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne^[20]. Tai yra vertinamoji sąlyga, tačiau tuo atveju, jei perkančioji organizacija nutraukė pirkimą ir paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, vertinama, kad suinteresuotumas pirkimo objektu išliko. Kitaip tariant, jei interesas pirkimo objektu išliko, tai pirkimo procedūrų nutraukimas gali būti pripažintas fiktyviu (netikru), o tai lemtų perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimą neteisėtu.

Be to, pagal LAT praktiką, nutraukti pirkimą, remiantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, galima tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi (kiek, tai nuo jos priklauso) visas įmanomas teisėtas priemones (pavyzdžiui, kreipėsi dėl papildomo finansavimo ar kitaip siekė jo gauti, taip pat prireikus kreipėsi bei siekė atitinkamo projekto, finansuojamo ES struktūrinės paramos, įgyvendinimo sutarties sąlygų, dėl terminų ir sumos, pakeitimo ir pan.)^[21].

Paprastai aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedūrų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimą, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui^[22], priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar perkančioji organizacija aktyviais veiksmais stengėsi ištaisyti situaciją.

Tuo tarpu prie aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, nepriskiriami, pavyzdžiui, galimi teisminiai ginčai. LAT šiuo aspektu pažymėjo, kad tai nėra vertinama kaip neįprastas ir neprognozuojamas dalykas, nes tiekėjų teisė ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus nėra ekstraordinari ir dėl to ją galima numatyti^[23].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė skelbimą apie pirkimą ir pirkimo procedūrų metu pasinaudojo VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise ir pirkimą nutraukė. Naujai atsiradusia aplinkybe, kurios negalėjo numatyti, perkančioji organizacija laikė tiekėjo, iki naujo pirkimo teikusiu paslaugas, pareikštą sutikimą (nors iš pradžių tiekėjas neišreiškė noro tęsti sutarties vykdymą) ir toliau tęsti paslaugų teikimą. Perkančioji organizacija, gavusi tokį tiekėjo sutikimą, pasinaudojo sutartyje nurodyta galimybe pratęsti sutartį ir, atitinkamai, pratęsė sutarties galiojimą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija vertino, kad nebeliko poreikio toliau vykdyti pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija negalėjo nutraukti pirkimo VPĮ 29 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi perkančioji organizacija paskelbė naują viešąjį pirkimą, o toks jos veiksmas patvirtina valinį sprendimą nepratęsti sutarties su prieš tai teikusiu paslaugas tiekėju galiojimo. Perkančioji organizacija, priėmusi tokį sprendimą ir pradėjusi naujas viešojo pirkimo procedūras, negalėjo tokio savo apsisprendimo pakeisti. Dėl šių priežasčių paslaugų tiekėjo pasikeitusi valia dėl sutartinių santykių su perkančiąja organizacija tęsimo negali būti vertinama kaip aplinkybė, daranti negalimą tolesnį pirkimo procedūrų vykdymą (VPĮ 29 straipsnio 4 dalis)^[25].

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė viešąjį pirkimą kuro degalinėse įsigijimui. Perkančioji organizacija po pasiūlymo eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo priėmė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, kurį motyvavo, kad reikiamo kuro paklausos kiekis sumažėjo 2-3 kartus, todėl poreikis pirkti kurą išnyko. Perkančiosios organizacijos nurodyta aplinkybė – suvartojamo kuro kieko sumažėjimas 2-3 kartus, dėl ko galimai objektyviai išnyko poreikis pirkti kurą – šiuo atveju negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, kuri perkančiajai organizacijai nebuvo ir negalėjo būti iš anksto žinoma, dėl kurios tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas, o tiekėjų interesai nebuvo pažeisti VPĮ 29 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi dar prieš skelbiant apie viešąjį pirkimą, rengiant pirkimo sąlygas, viešo pirkimo sutarties projektą ir kitus dokumentus, buvo galima objektyviai įvertinti realų perkančiosios organizacijos poreikį kurui, atsižvelgiant į jos planuojamą veiklą artimiausiais metais, ankstesniais laikotarpiais suvartoto ar įsigyto kuro kiekius, kuro įsigijimo dažnumą, reikalingumą ir kitus objektyvius duomenis, leidžiančius numatyti galimą kuro poreikį, jo svyravimų tikimybę, įvertinti pirkimo objekto reikalingumą ir tikslingumą.

2) Perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai perkančioji organizacija nutraukia viešąjį pirkimą komentuojamu pagrindu dėl padarytų esminių klaidų, rengiant viešųjų pirkimų dokumentus. Teisiniu požiūriu, kaip buvo komentuojama anksčiau, tokia situacija nedera su objektyvumo reikalavimu, t. y. perkančiosios organizacijos klaidos rengiant pirkimo dokumentus yra subjektyvaus pobūdžio elementas, nes visuomet galimas teiginys, kad, jeigu perkančioji organizacija būtų buvusi rūpestingesnė, atidesnė, kruopštesnė, protingesnė (pavyzdžiui, pasinaudodama pagalbine viešųjų pirkimų veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 22 dalies komentarą), tuomet ji būtų išvengusi nurodytos situacijos, t. y. klaidų, dėl kurių reikia pirkimą nutraukti. Tačiau dėl neištaisomos padėties, kai dėl padarytų pirkimo dokumentuose esminių klaidų pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, yra daroma išimtis ir perkančiajai organizacijai suteikiama teisė nutraukti viešo pirkimo procedūras.

Svarbu pažymėti, kad pagal LAT praktiką perkančiosios organizacijos VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sprendimas yra išimtinio pobūdžio, turi būti objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas), lėmusios pirkimo nutraukimą. Kitaip tariant, LAT vertinimu, viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį^[15]. Atitinkamai VPĮ 29 straipsnio 4 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai). Tokia pozicija, be kita ko, grindžiama, tuo, kad viešo pirkimo procedūros nutraukimas yra viena iš maskuotos diskriminacijos (lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo) formų, kadangi perkančioji organizacija, galimai subjektyviai nepatenkinta pirkimo laimėtoju, nutraukdama pirkimo procedūrą su siekiu ją pakartoti, taip tuo pačiu gali siekti ir eliminuoti jai neparankų pirkimo laimėtoją^[16]. Taigi, viešo pirkimo nutraukimas gali būti viena iš neteisėto konkretaus dalyvio protegavimo priemonių (be dažniausiai pasitaikančių perteklinių kvalifikacijos, techninės specifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijų).

---

 

---

[1] Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-190 „Dėl Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skelbimų teikimo aprašas).

[2] Skelbimų teikimo aprašo 11 punktas.

[3] Skelbimų teikimo aprašo 12 punktas.

[4] Skelbimų teikimo aprašo 16 punktas; LAT 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013.

[5] Dinaminės pirkimų sistemos vykdymo instrukciją galima rasti adresu: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/atnaujintos-instrukcijos-del-dinamines-pirkimo-sistemos-sukurimo/

[6] LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016.

[7] LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010.

[8] LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010.

[9] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.

[10] Projekto konkurso organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671 „Dėl Projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

[10(1)] Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-916-302/2022; LApT 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-462-180/2015; LApT 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-790/2020.

[11] LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013.

[12] LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017.

[13] ESTT 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15.

[14] LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013.

[14(1)] ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Storebaelt, C-243/89.

[14(2)] LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020; LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023.

[15] LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.

[16] LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.

[17] LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011.

[18] LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.

[19] LAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011.

[20] LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013.

[21] Ten pat.

[22] LAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011.

[23] LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009.

[25] LApT 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634-790/2019.

[27] LApT 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018; LApT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018.

[28] LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.

[29] LAT 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; LApT 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-410-236/2015.

[30] LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017.