35 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
2. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams;

3) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;

4) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių;

5) tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją

6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;

7) informacija apie tai, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų;

8) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje;

10) techninė specifikacija;

11) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

12) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

13) reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka ;

14)   perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama sudaryti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

15)   teisinės formos reikalavimai, kai perkančioji organizacija reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu;

16)   subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 88 straipsnio nuostatomis;

17)   informacija, ar perkančioji organizacija leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

18)   informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;

19)   pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai;

20)  pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas;

21) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

22) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

23) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė;

24) susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros;

25) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

26) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija;

27) nuorodos į išankstinį informacinį skelbimą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto;

28) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką;

29) informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

30) informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos;

31) informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali;

32) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina;

33) informacija apie tai, kad, jeigu pirkimo metu bus atliekama patikra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka, tiekėjas turės pateikti tokiai patikrai atlikti reikalingus dokumentus) ;

34) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

3. Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.
4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

 

1. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų organizacijų pareiga visą informaciją, susijusią su pirkimo sąlygomis ir procedūromis, pateikti pirkimo dokumentuose. Nurodyta perkančiųjų organizacijų pareiga yra betarpiškai susijusi su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo viešajame pirkime užtikrinimu (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą). Pirkimo dokumentais ne tik užtikrinama, kad kiekvienas suinteresuotas (potencialus) viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su viešojo pirkimo objektui, tiekėjams keliamais reikalavimais, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo sąlygomis, galėtų įvertinti savo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą dalyvauti (vieni ar su trečiaisiais asmenimis) viešajame pirkime bei tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, bet taip pat garantuojama, jog perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu netaikys tokių reikalavimų, kokie nėra nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose. Atitinkamai taip kyla savarankiškas įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą). Dėl to komentuojamo VPĮ straipsnio 1 dalis yra aiškinama ir taikoma sistemiškai su VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi.

Pirkimo dokumentų sąvoka yra aiškinama ir taikoma plačiai, t. y., pirkimo dokumentai apima ne tik viešojo pirkimo sąlygas, bet taip pat, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimą apie pirkimą (detaliau žiūrėti VPĮ 31 straipsnio komentarą), išankstinį skelbimą apie pirkimą (detaliau žiūrėti VPĮ 30 straipsnio komentarą), techninę specifikaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą), viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektą (detaliau žiūrėti VPĮ 87 straipsnio komentarą), pirkimo sąlygų bei kitų pirkimo dokumentų paaiškinimus, patikslinimus (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą).

Tačiau į pirkimo dokumentų sudėtį neįeina pirkimų planai. LAT yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų planas nelaikytinas išankstiniu skelbimu apie pirkimą. Pagrindinis išankstinio skelbimo apie pirkimą tikslas – sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus. Viešųjų pirkimų planų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pagrindinis tikslas – preliminariai informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų organizacijų poreikius, kad šie galėtų iš anksto numatyti ir įvertinti savo galimybes varžytis dėl viešojo pirkimų sutarčių, taip pat, esant reikalui, prisitaikyti prie perkančiųjų organizacijų planuojamų pirkimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skiriasi aptariamų dokumentų paskirtis ir teisinė reikšmė, įskaitant jų (ne)paskelbimo padarinius^[1].

Taigi, viešojo pirkimo dokumentai yra fundamentalusis viešojo pirkimo procedūrų teisinio reglamentavimo šaltinis ir nuo šių dokumentų turinio priklauso, kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas konkretus viešasis pirkimas. Dėl to perkančiosios organizacijos, rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis VPĮ reikalavimų. Perkančiosioms organizacijoms netinkamai įgyvendinant nurodytą pareigą ir parengus VPĮ nuostatoms, o tam tikrais atvejais, kaip detalizuojama toliau, ir VPT aktams prieštaraujančius pirkimo dokumentus, tokie dokumentai (jų teisėtumas) ne tik gali būti ginčijami viešajame pirkime siekiančių dalyvauti tiekėjų (detaliau žiūrėti VPĮ 101 straipsnio komentarą), bet taip pat gali būti teismų pripažįstami neteisėtais, net jeigu tiekėjai tokio reikalavimo nekelia^[2].

Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija^[3]. Pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, nustatydama konkrečias viešojo pirkimo sąlygas, privalo užtikrinti, jog būtų įgyvendinti ne tik VPĮ reikalavimai, bet taip pat ir viešųjų pirkimų sąlygų santykis su aktualiais VPT aktais. Priklausomai nuo konkretaus VPT akto teisinės galios, nurodytas santykis yra dvejopo pobūdžio – arba imperatyviai privalomas, arba rekomendacinis.

Pavyzdžiui, VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. LAT, vertindamas viešojo pirkimo reikalavimų santykį su nurodytu ginčui aktualios redakcijos^[4] VPT teisės aktu, yra išaiškinęs, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės reikalavimas naudotinas, reikalavimas nenaudotinas^[5].

Tačiau tuo atveju, kai aktualus VPT aktas yra ne imperatyvaus, bet rekomendacinio pobūdžio, LAT yra išaiškinęs, kad, nors nekvestionuotinas konkurso sąlygų ir VPT rekomendacijų ryšys, bet kokiu atveju ginčo objektas – perkančiosios organizacijos sprendimo nustatyti atitinkamas konkurso nuostatas, o ne viešojo administravimo institucijos – VPT – teisės akto teisėtumas. Kai perkančioji organizacija priima sprendimą, atsižvelgdama į VPT ar kitos viešojo administravimo institucijos poziciją (nurodymą, raštą ir pan.), laikytina, kad teisiškai ji su tokia institucijos pozicija sutiko ir atitinkami iš perkančiosios organizacijos sprendimų kylantys santykiai sieja tik ją ir tiekėjus^[6]. VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija negali pateisinti konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi VPT rekomendacijų nuostatoms^[7].

Vertinant perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę parengti konkrečius viešojo pirkimo dokumentus ir juose nustatyti konkrečius reikalavimus, pabrėžtina, kad reikalavimai turi būti ne tik suderinti su VPĮ bei imperatyviųjų VPT aktų nuostatomis, bet jiems taip pat taikomi ir kiti tinkamumo kriterijai:

1. Reikalavimų tikslingumas, proporcingumas. Perkančiosios organizacijos, nustatydamos konkrečius reikalavimus, turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų, nelems ginčų. Perkančiosios organizacijos neturėtų kelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų pateikta jungtinės veiklos sutartis, nors ir nepatvirtinta, kaip reikalaujama, notaro (notaras patvirtino tik sutarties šalių parašų tikrumą), tačiau yra teisėta ir galiojanti (CK 6.969 straipsnio 1, 4 dalys), jos vykdymas perkančiajai organizacijai nekelia ir nekėlė grėsmės (realios ar potencialios) nei tiekėjui pateikiant pasiūlymą, nei sudarant ar vykdant viešojo pirkimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje realios ir (ar) potencialios grėsmės perkančiajai organizacijai kriterijus vertintas reikšmingu sprendžiant dėl jos veiksmų, atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl formalių netikslumų, teisėtumo. Nors pirmiau nurodyta ginčo pirkimo sąlyga nepažeidžia VPĮ ar viešųjų pirkimų principų, tačiau yra perteklinė^[8].

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirkimo sąlygos negali būti nustatomos pagal hipotetiškai juodžiausią scenarijų, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali įtvirtinti tam tikrus saugiklius, bet ne išankstines dalyvavimo ribojimo sąlygas. Pavyzdžiui, LAT vertindamas, ar ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti tris, o ne du specialistus, t. y. ar reikalavimas tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį atsarginį statybos vadovą yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto, yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio reikalavimas nėra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, taigi tokia pirkimo sąlyga yra neproporcinga^[9]. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tai, jog tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, kad jos ne visada pasiteisins, savaime nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti konkurse laikytinas proporcingu^[10].

2. Reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms. Sprendžiant ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ, o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ pažodžiui būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas; VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi; perkančiosios organizacijos, tiek rengdamos konkurso dokumentus, tiek vertindamos tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų^[11].

Subsidiaraus VPĮ ir kitų specialiųjų teisės aktų taikymo taisyklė lemia tai, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose negali kelti griežtesnių reikalavimų nei tie, kurie nustatyti specialiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, LAT yra konstatavęs, kad reikalavimas, jog neypatingo statinio statybos darbams tiekėjai privalo įrodyti teisę vykdyti statybos veiklą ypatingame statinyje, negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, nes, priešingai nei kitiems kvalifikacijos reikalavimams (pvz., ekonominio ar finansinio pajėgumo), kurie būtų pernelyg aukšti ar neproporcingi, perkančiosios organizacijos negalėtų pateikti patikimo ir įtikinamo jo pagrindimo ar remtis pirkimo objekto ypatingumu, t. y. jo pobūdžiu, svarba ar paskirtimi; jei būtų priešingai, be pateisinamos priežasties tiekėjai, turintys teisę atlikti rekonstrukcijos darbus, jų negalėtų atlikti, jei neturėtų ypatingų statinių statybos darbų atestato, nors jis tokiems darbams (neypatingų statinių) apskritai nėra privalomas^[12].

Perkančiosios organizacijos, keldamos reikalavimus dėl teisės verstis veikla, privalo atsižvelgti į specialiuosius statybos rangą reglamentuojančius teisės aktus, todėl, jei pagal teisės aktus tiekėjai automatiškai gali verstis statybos ranga (nesant specialios teisės įgijimo tvarkos), perkančiosios organizacijos negali jų papildomai prašyti įrodyti šios teisės turėjimo. Kitais žodžiais tariant, perkančiosios organizacijos gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose teisės aktuose, tačiau negali sukurti kokybiškai naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti. Pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais suteikiamos ar pagal juos įgytos teisės verstis atitinkama veikla^[13]. Ši pozicija iš dalies atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje dėl užsienio tiekėjų teisės verstis veikla vertinimo^[14] (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą).

Kita vertus, tuo atveju, kai specialiuosiuose teisės aktuose nėra nurodytų konkrečių imperatyvų, perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose; be to, jei perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose suformuluoja individualizuotą reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse^[15].

3. Objektyvus atitikties reikalavimams patikrinamumas. LAT yra išaiškinęs, kad galimumas kelti tam tikrus reikalavimus (sąlygas) priklauso ir nuo perkančiosios organizacijos galimybės patikrinti atitiktį jiems. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl vidutinės vieno leidinio auditorijos netinkamas, nes jo atitiktis nustatytina sociologiniais tyrimais, o ne objektyviais, statistikos ar panašaus pobūdžio duomenimis. Toks tyrimas iš esmės priimtinas tiriant rinką, siekiant apsibrėžti pirkimo objektą ir pan. Jei perkančioji organizacija negali tinkamai ir objektyviai vykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti^[16]. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nustato reikalavimą, kuris (kurio dalis) yra neįgyvendintina (atitiktis neįrodytina), pripažįstama, kad toks reikalavimas yra neproporcingas, juo iki minimumo apribojama ar net panaikinama konkurencija tarp tiekėjų, jis neužtikrina viešųjų pirkimų principų ir dėl to yra pripažintinas neteisėtu^[17].

Be kita ko, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nustato konkrečius techninio pobūdžio reikalavimus, tačiau šiems pagrįsti tiekėjų nereikalauja pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai yra vertintini kaip deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje (nukreiptus į sutarties vykdymą), todėl, kai tiekėjas kartu su pasiūlymu nepateikia atitinkamų reikalavimų atitiktį pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo spręsti, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka viešojo pirkimo sąlygų^[18]. Kitaip tariant, nurodytu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti dėl pasiūlymo neatitikties neišviešintoms pirkimo sąlygoms (dėl atitinkamų dokumentų pateikimo), vis dėlto tai jokiu būdu nereiškia, kad perkančioji organizacija neturi teisės atskirai aiškintis ar vertinti, ar pats pasiūlymas siaurąja prasme, kaip toks, atitinka jam keliamus reikalavimus. Atitinkamai, jeigu perkančioji organizacija jai prieinamomis priemonėmis nustato, kad tiekėjo siūlomas pirkimo objektas ar ūkio subjekto pajėgumas realiai (objektyviai) neatitinka nustatytų reikalavimų (nors perkančioji organizacija ir neprašė pateikti atitikties pagrindimo įrodymų), toks tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu^[19].

4. Realios konkurencijos viešajame pirkime užtikrinimas. Viešojo pirkimo sąlygos gali būti pripažįstamos neteisėtomis ne tik dėl tiesioginio ribojimo ar kitokio neteisėtumo, bet taip pat ir tuo atveju, jei jomis sudaromos konkurencijos iškraipymo prielaidos. LAT yra konstatavęs, kad neteisėtomis pripažįstamos tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl pasiūlymų pateikimo greičio ir momento; tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą^[20].

Perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatant pirkimo sąlygas ir vertinant tiekėjų pasiūlymus, teisėtumas, įskaitant, bet neapsiribojant, priklauso ne tik nuo tinkamų reikalavimų, kaip tokių, nustatymo, bet taip pat ir nuo tinkamo jų kvalifikavimo^[21]. Pagal viešųjų pirkimų reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką viešojo pirkimo procesą sudaro skirtingos procedūros, reguliuojamos netapačių teisės normų, iš kurių tiekėjams ir perkančiajai organizacijai išplaukia skirtingas teisių ir pareigų turinys. Viešųjų pirkimų procedūrų ir joms taikomų teisės normų atskyrimas pagrįstas šių procedūrų tikslais, įgyvendinamais tikrinant atitinkamą tiekėjo pasiūlymo dalį, t. y., vertinant dalyvio tinkamumą, pajėgumą ir pasiryžimo rimtumą dalyvauti pirkime bei jo pasiūlymo atitiktį techninei specifikacijai ir patrauklumą lyginant su kitais pasiūlymais. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad sąvokos pasiūlymas turinys nevienareikšmis: pasiūlymas siaurąja prasme suprantamas kaip dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.; pasiūlymo plačiąja prasme sąvoka suprantama kaip visų tiekėjo perkančiajai organizacijai pateikiamų dokumentų visuma^[22]. Taigi, tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lemia tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, o tuo pačiu – ir tinkamą ginčo sprendimą.

Sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kaip jos įvardytos pirkimo dokumentuose, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į pirkimo sąlygos formos (pvz., jos įtvirtinimo vietą ir būdą pirkimo dokumentuose), bet ir turinio aspektus^[23]. Kitaip tariant, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija pirkimo sąlygą, bet sąlygos turinys. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, vertindamas konkrečios viešojo pirkimo sąlygos turinį, yra konstatavęs, kad ginčui aktualiose pirkimo sąlygų nuostatose apibrėžtas ne tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimo turinys ir apimtis, o tvarka, pagal kurią įrodinėtina atitiktis ginčo konkurso sąlygai, t. y. ūkio subjektų pajėgumų perdavimo (sumavimo) ribojimas^[24] (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą).

Ypatingai svarbu tai, kad ne tik tiekėjai, bet ir pačios perkančiosios organizacijos privalo besąlygiškai tiksliai laikytis paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų^[25]. Perkančiosios organizacijos pareiga griežtai laikytis viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų iš esmės įgyvendinama dvejopai:

1. Tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami^[26]. Pažymėtina, kad tik dėl aiškiai neišviešinto privalomai taikomo teisinio reguliavimo kasacinio teismo nustatytas korekcinis mechanizmas, pagal kurį tiekėjams turi būti leidžiama pataisyti pasiūlymo trūkumus, nulemtus viešojo pirkimo sąlygų.

Jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų)^[27].

Perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus^[28]. ESTT praktikoje konstatuota, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenumatyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir šiuos dokumentus ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas^[29]. Vis dėlto šie principai iš esmės nedraudžia pašalinti ekonominės veiklos vykdytojo iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad jis neįvykdė su šia procedūra susijusiuose pirkimo dokumentuose ar galiojančiose nacionalinės teisės nuostatose aiškiai numatytos pareigos, už kurios nesilaikymą numatytas pašalinimas iš procedūros. Tokia išvada darytina juo labiau dėl to, kad remiantis suformuota ESTT jurisprudencija tuo atveju, jei pareigos buvo aiškiai nustatytos su viešuoju pirkimu susijusiuose dokumentuose numatant, kad už jų nesilaikymą šalinama iš procedūros, perkančioji organizacija negali leisti taisyti jokių trūkumų, susijusių su minėtų pareigų neįvykdymu^[30].

Nurodyto principo (bendrosios taisyklės) išimtis – tiekėjo pasiūlyta per didelė kaina. Kasacinio teismo dėl pasiūlymų atmetimo dėl per didelės kainos išaiškinta, kad skaidrumo principo laikymasis savaime nesuponuoja būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą, tačiau, jeigu tiekėjo pasiūlymo kaina viršija perkančiosios organizacijos iki konkurso procedūros pradžios nustatytą pirkimui skirtų lėšų sumą, tokio tiekėjo pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu ir yra atmetamas^[31] (išskyrus VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį, apie kurį detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto komentarą). Tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtų lėšų sumą, teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą; kai pirkimui numatyta panaudoti lėšų suma neatkleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės kainos, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina^[32].

2. Pagal LAT praktiką perkančiųjų organizacijų veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos priima ir vertina pirkimo dokumentų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą bei galiausiai pripažįsta jį laimėjusiu^[33].

Perkančiosios organizacijos pareiga laikytis paskelbto viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų bei skaidrumo principas lemia, be kita ko, tai, kad paskelbtos viešojo pirkimo sąlygos gali būti keičiamos tik griežtai laikantis teismų praktikoje suformuotų reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, užslėptas. Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkančioji organizacija savo iniciatyva ar paprašyta tiekėjo paaiškina (patikslina) pirkimo sąlygas, iš esmės pakeisdama šių turinį (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą), be to, tais atvejais, kai priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir pripažįsta jį laimėtoju (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentarą), taip pat tada, kai sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu keičia jos sąlygas (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 3 dalies, 89 straipsnio komentarą)^[34].

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų^[35]. LAT išaiškinta, kad, pavyzdžiui, perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje suformulavusi reikalavimą, kad tiekėjas pateiktų dokumentus, įrodančius pokalbių trukmės apskaitą 1 sekundės tikslumu, įrodančių dokumentų sąvoką pasiūlymų vertinimo metu aiškino plečiamai, teigdama, kad ją atitinka tiekėjo vadovo pateiktas raštas dėl patvirtinimo apie vykdomą apskaitą 1 sekundės tikslumu^[36].

Pažymėtina, kad perkančiajai organizacijai pirkimo procedūrų metu pačiai nustačius jos paskelbtų sąlygų neteisėtumą, šių nuostatų neteisėtas pakeitimas negali atkurti neteisėtos situacijos, todėl pirkimo sąlygų keitimas bet kokiu atveju nepanaikina neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, o tik padidina jų pažeidimo laipsnį^[37]. Pagal ESTT praktiką pagrindinių pirkimo sąlygų apimties keitimu pripažinti tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji siekė ištaisyti pradiniame pirkimo dokumento variante nepastebėtą ar įveltą neteisėtą pirkimo sąlygą (teisinį trūkumą), pavyzdžiui, prie konkrečiai nurodyto produkto kokybės ženklo vėliau nurodyti žodžius arba lygiavertis^[38]. Ši pozicija grindžiama vienodo požiūrio į tiekėjus ir skaidrumo principais, pagal kuriuos viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios^[39].

LAT atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems, nes, pirma, tai faktiškai suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų keitimą, antra, negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai^[40]. Vis dėlto, išimtiniais atvejais, kai neteisėta pripažinta atitinkama viešojo pirkimo sąlyga potencialiai negalėtų pritraukti naujų dalyvių, viso viešojo pirkimo naikinti nereikėtų^[41]. Tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo^[42].

 

2. VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas informacijos, kurią perkančioji organizacija privalo nurodyti pirkimo dokumentuose, sąrašas. Nurodytas sąrašas nėra baigtinis, kas reiškia, kad perkančioji organizaciją turi teisę, o VPT nurodytais atvejais – pareigą pirkimo dokumentuose pateikti ir papildomą informaciją. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta ši informacija:

1. Pasiūlymų rengimo reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokią informaciją tiekėjas privalo nurodyti pasiūlyme, taip pat, kokius dokumentus tiekėjas privalo pateikti kartu su pasiūlymu. Tai ypatingai svarbu todėl, kad tiekėjai privalo pateikti pasiūlymus, atitinkančius perkančiosios organizacijos iškeltus reikalavimus, tam, jog perkančioji organizacija galėtų palyginti atskirų tiekėjų pateiktus pasiūlymus. ESTT yra pažymėjęs, kad, remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustato tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą^[43]. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti ne tik reikalavimus pasiūlymų turiniui, bet taip pat reikalavimus pasiūlymų pateikimo formai, pasiūlymų pateikimo terminus (dėl pasiūlymų pateikimo termino detaliau žiūrėti VPĮ 40 straipsnio komentarą). Dėl to, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose pateikia nuorodas, lenteles ar schemas, kuriomis remiantis tiekėjai turi teikti pasiūlymus, tiekėjai privalo pasiūlymus teikti užpildydami būtent perkančiosios organizacijos formas^[44].
2. Tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams. Tiekėjų pašalinimo pagrindai reglamentuojami VPĮ 46 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio komentarą). Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir tiekėjų kvalifikacijos vertinimo (atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo) reikalavimai reglamentuojami VPĮ 47 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio komentarą). Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai reglamentuojami VPĮ 48 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą).

VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad tiekėju laikomas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 punkto komentarą). Dėl to perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygose privalo nurodyti, kokius reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o kokius – visi kartu (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio komentarą).

Pagal bendrąją taisyklę, vadovaujantis nuoseklia ESTT praktika, bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė dalyvaujant tam tikrame viešajame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajai organizacijai, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti. Tokia galimybė taikoma ir bendrą pasiūlymą teikiančioms ūkio subjektų grupėms, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis gali remtis savo dalyvių ar kitų subjektų pajėgumais^[45]. Tačiau nurodyta taisyklė, esant toliau aptariamoms sąlygoms, turi dvi siaurai aiškintinas ir taikytinas išimtis, kurios yra pateisinamos esant tik tam tikroms objektyvioms aplinkybėms: pirma, perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose gali įtvirtinti draudimą sumuoti ūkio subjektų pajėgumus, antra, perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose gali įtvirtinti reikalavimą, kad viešojo pirkimo sutartį vykdytų tas konkretus ūkio subjektas, kuris atitinka konkrečius nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Kiek tai susiję su galimu draudimu sumuoti pajėgumus, ESTT praktikoje išaiškinta, kad yra tokių darbų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Pavyzdžiui, pagal jungtinės veiklos sutartį veikiantys partneriai gali gebėti bendrai tenkinti sąlygą (-as), susijusią (-as) su profesiniais pajėgumais (įskaitant profesinę patirtį), kurią perkančioji organizacija nustatė pasiūlymo teikimo etape. Tačiau taip negarantuojama, kad tokiu atveju kiekvienam partneriui tikrai bus patikėtos tos konkrečios užduotys, dėl kurių prieš sudarant sutartį buvo patikrinti jo profesiniai pajėgumai. Tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, jei toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties objektu ir yra jam proporcingas^[46].

Kiek tai susiję su galimu reikalavimu, kad viešojo pirkimo sutartį vykdytų tas konkretus ūkio subjektas, kuris tenkina konkrečius kvalifikacinius reikalavimus, ESTT praktikoje išaiškinta, jog negalima atmesti galimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektas negali perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti. Todėl tokiomis aplinkybėmis dalyvis gali remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja vykdant atitinkamą pirkimo sutartį^[47]. Pagal VPĮ 49 straipsnio 2 dalį, jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų (detaliau žiūrėti VPĮ 49 straipsnio 2 dalies komentarą). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, nors bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė konkrečios sutarties atveju remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajai organizacijai, kad jam tikrai bus prieinami šių subjektų ištekliai, būtini šiai sutarčiai įvykdyti, negalima atmesti galimybės, kad naudojimasis šia teise gali būti apribotas esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atitinkamos pirkimo sutarties objektą ir jos tikslus. Būtent taip yra, kai trečiojo asmens turimų pajėgumų, būtinų pirkimo sutarčiai įvykdyti, negalima perduoti kandidatui ar dalyviui, todėl pastarasis šiais pajėgumais galėtų remtis tik jei šis trečiasis subjektas vykdant sutartį dalyvautų tiesiogiai ir asmeniškai^[48].

ESTT praktikoje pripažinta, kad tikslas, jog darbai būtų atlikti tinkamai, gali pateisinti tam tikrus teisės pasitelkti subrangovus apribojimus^[49]. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto svarbą (pavyzdžiui, darbai laikomi reikalingais nacionaliniam saugumui užtikrinti), gali konkurso dalyvio reikalauti pateikti įrodymų, kad jam tikrai yra prieinami jo pasitelkiamų subjektų ar įmonių ištekliai, kurių jis neturi pats ir kurie yra būtini sutarčiai įvykdyti. Tad perkančioji organizacija turi teisę uždrausti pasitelkti subrangovus, kurių pajėgumų ji negali patikrinti, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama rangovą esminėms sutarties dalims vykdyti^[50].

3. Informacija, kad, jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. LAT praktikoje^[51] išaiškinta, kad sąvoka kvalifikacija nebuvo tikrinama, atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų pareigas, išplaukiančias iš skaidrumo principo, apima ne tik prašymą pateikti atitinkamą teisę liudijantį dokumentą, bet pirmiausia – paties reikalavimo dėl šio tiekėjų pajėgumo turėjimo suformulavimą (įtvirtinimą) viešojo pirkimo sąlygose, t. y. laikoma, kad kvalifikacija tikrinama, kai atitinkami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygose ir perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymą, paprašo pateikti atitinkamus dokumentus.

Pabrėžtina, kad nurodyto aiškinimo nekeičia tai, ar perkančioji organizacija nurodytą formuluotę įtvirtina pirkimo sąlygose, ar ne. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkančioji organizacija turėtų tiksliai ir aiškiai nurodyti, kad tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis veikla netikrinama (jeigu pirkimo dokumentuose nekeliami teisės verstis veikla reikalavimai). Vis dėlto, imperatyviosios teisės normos privalomos visais atvejais (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), net jeigu viešųjų pirkimų procedūros metu dalyvių kvalifikacija – jų teisės vykdyti atitinkamą veiklą turėjimas – nėra tikrinama. Komentuojama VPĮ norma teikia pagrindą daryti išvadą, kad į šį įstatymą iš esmės yra perkelta privatinių teisinių santykių praktika atitinkamos veiklos vykdymo teisės turėjimą užtikrinti ne ikisutartiniuose, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose (nors perkančiosioms organizacijoms iš tiesų nedraudžiama reikalavimą dėl šio pajėgumo nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose). Perkančiosios organizacijos bet kokiu atveju, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, privalo įsitikinti, ar atitinkami subjektai turės teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir juos vykdyti.

Nurodyta nuostata reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato reikalavimą, jog tiekėjas turėtų teisę verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui, ar ne, viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti tik tokią teisę turintys tiekėjai. Tai kyla ir iš VPĮ bei kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklės, reiškiančios, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės (nukreipiančios) nuostatos^[52]. Dėl to, jeigu atitinkamos veiklos vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl tokios veiklos vykdymo, nurodyti reikalavimai taikomi nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyti (pakartoti) viešojo pirkimo sąlygose, ar ne.

Tačiau, kaip jau nurodyta VPĮ 35 straipsnio 1 dalies komentare, aplinkybė, ar konkretus, konkrečiai suformuluotas reikalavimas dėl teisės verstis atitinkama veikla yra įtvirtintas pirkimo sąlygose, ar ne, turi esminę reikšmę, vertinant tiekėjo galimybę pagrįsti atitinkamos reikalingos teisės turėjimą. Pagal LAT praktiką^[53], jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo neišsamius reikalavimus dėl teisės verstis veikla, dėl ko tiekėjas pateikia ne visus pagal pirkimo objekto specifiką būtinus atitinkamam reikalavimui pagrįsti dokumentus, perkančioji organizacija turi prašyti tiekėjo tikslinti kvalifikaciją, o tiekėjas tokiu atveju, grįsdamas reikalavimą dėl teisės verstis veikla, gali, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir naujus ūkio subjektus (subtiekėjus, jungtinės veiklos partnerius). Be to, atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį netaikomos kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės (ar jų išimtys) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu, t. y. tiekėjas dėl netinkamai (netiksliai) suformuluotų viešojo pirkimo sąlygų savo kvalifikaciją grįsti gali dokumento, išduoto vėliau už galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, pagrindu. Tačiau tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose reikalavimai dėl teisės vertis veikla tikslūs, išsamūs – tiekėjai, tikslindami duomenis apie kvalifikaciją, naujų ūkio subjektų negali nurodyti. Galimybė tikslinant kvalifikaciją nurodyti naujus ūkio subjektus taikoma tik dėl teisės verstis veikla, ir tik tokiu atveju, jei trūkumai kyla iš neaiškiai pirkimo dokumentuose suformuluoto reikalavimo.

Dėl to, net ir tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjų kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla netikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjai, siekdami atitikti nurodytą reikalavimą, esant poreikiui, jau savo pasiūlymuose privalo išviešinti pasitelkiamus subrangovus. Kitaip tariant, jeigu viešojo pirkimo sąlygose reikalavimas dėl teisės verstis veikla yra suformuluotas tiksliai ir aiškiai, aplinkybė, kad atitiktis šiam reikalavimui pasiūlymų vertinimo metu netikrinama, nelemia tiekėjo teisės vėliau pasitelkti neišviešintus subrangovus.

4. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka yra nustatyta VPĮ 47, 50, 51 straipsniuose (detaliau žiūrėti VPĮ 47, 50, 51 straipsnių komentarus). Tuo atveju, jeigu viešasis pirkimas yra vykdomas riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge, skaičių. Tačiau tokiu atveju pirkimo dokumentuose privalo būti nurodytas mažiausias ir, jeigu reikia, didžiausias kviečiamų kandidatų skaičius (detaliau žiūrėti VPĮ 54 straipsnio komentarą).
5. Tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją. Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas ir jam keliami reikalavimai yra reglamentuojami VPĮ 50 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 50 straipsnio komentarą). Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateikiamos informacijos patvirtinimo priemonės yra reglamentuojamos VPĮ 51 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 51 straipsnio komentarą). Pagal VPĮ 59 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro konkurso būdu, gali nesilaikyti VPĮ 59 straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinusi pasiūlymus, – patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų (detaliau žiūrėti VPĮ 59 straipsnio komentarą). Tačiau tokia perkančiosios organizacijos teisė privalo būti tiesiogiai nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai, t. y. procedūrų eiliškumo nesilaikymas be aiškaus išankstinio nurodymo, lemia tiekėjų suklaidinimo, nepagrįstų lūkesčių sukėlimo grėsmę ir tuo pačiu – viešųjų pirkimų principų pažeidimą^[54].
6. Informacija apie VPĮ 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų . Pakeitus įstatymą nuo 2022-01-01 VPĮ 46 straipsnio 8 dalis tapo 10 dalimi, tačiau 35 straipsnyje ši nuoroda nebuvo patikslinta, manytina, dėl įstatymo leidėjo klaidos. Rekomenduotina pirkimo dokumentuose pateikti informaciją apie VPĮ 46 straipsnio 3, 8 ir 10 dalis. Žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 3 ir 10 dalies komentarus.
7. Informacija apie tai, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Perkančiosios organizacijos teisė nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu pasiūlymas neatitinka VPĮ aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kyla iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto perkančiųjų organizacijų siekio (tikslo), kad, vykdant viešojo pirkimo sutartis, būtų laikomasi ir aplinkos apsaugos, socialinės bei darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPĮ 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto komentarą). Nurodyta perkančiosios organizacijos teisė nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju yra įtvirtinta VPĮ 45 straipsnio 2 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 2 dalies komentarą). Taigi, siekiant pasinaudoti nurodyta teise nesudaryti viešo pirkimo sutarties su tiekėju, kuris neužtikrina socialiųjų aspektų (plačiąja prasme) savo veikloje, galima tik tuo atveju, jeigu tokia perkančiosios organizacijos teisė yra nedviprasmiškai nurodyta (išviešinta) pirkimo dokumentuose.

Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nustato, jog gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustačius nurodytą neatitiktį, perkančioji organizacija neturėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties su tokį pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Kitaip tariant, perkančioji organizacija, siekdama socialiai atsakingo pirkimo tikslų ir jau pirkimo sąlygose numačiusi, kad su tuo nedera aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų nesilaikymas, vėliau neturėtų turėti teisės savo nuožiūra pasirinkti, ar įgyvendinti socialiai atsakingo pirkimo tikslus, ar vis dėlto sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas su nurodytais tikslais nesuderinamas.

8. Prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. Viešojo pirkimo sąlygose turi būti nurodyta informacija, susijusi su viešojo pirkimo objektu, tam, kad tiekėjai, įvertinę nurodytą informaciją, galėtų priimti sprendimą dėl suinteresuotumo dalyvauti (nedalyvauti) viešajame pirkime. Įprastai viešojo pirkimo sąlygose yra nurodoma tik pagrindinė su pirkimo objektu susijusi informacija, kuri yra detalizuojami techninėje specifikacijoje (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą).
9. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje. Žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą.
10. Techninė specifikacija. Žiūrėti VPĮ 37 straipsnio komentarą.
11. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Bendrieji pasiūlymų vertinimo principai yra įtvirtinti VPĮ 45 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio komentarą). Pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarka yra nustatyta VPĮ 55 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).
12. Prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Nurodyta nuostata yra taikoma vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus. Žaliasis viešasis pirkimas apibrėžiamas kaip procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami^[55]. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 yra patvirtintas Produktų, kurių viešiesiems pirkimas ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas, taip pat Aplinkos apsaugos kriterijai bei Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašas. Taigi, perkančiosios organizacijos, vykdydamos prekių, paslaugų ar darbų, nurodytų Produktų, kurių viešiesiems pirkimas ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše, viešuosius pirkimus, privalo pirkimo sąlygose įrašyti Aplinkos apsaugos kriterijus ir nurodytus viešuosius pirkimus vykdyti laikanti tiek VPĮ, tiek Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Vykdant nurodytus žaliuosius viešuosius pirkimus užtikrinama, kad prekės, paslaugos ar darbai pasirenkami ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatinant kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų^[56].
13. reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka
    Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1061 nustatė reikalavimus ir (arba) kriterijus statinio informacinio modeliavimo metodų taikymui.
    
    
    
14. Perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama sudaryti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Nurodyta nuostata reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo sutarties sąlygos viešojo pirkimo dokumentuose gali būti pateikiamos dvejopu būdu: arba pirkimo sąlygose nurodant pagrindines viešojo pirkimo sutarties sąlygas, arba kartu su pirkimo dokumentais pateikiant parengtą viešojo pirkimo-pardavimo sutarties ir (arba) viešojo pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties projektą. Privalomos (būtinosios) rašytinės viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra nurodytos VPĮ 87 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 87 straipsnio komentarą). Siekiant užtikrinti kuo didesnį aiškumą ir išvengti ginčų dėl to, kokios viešojo pirkimo sutarties sąlygos laikytinos pagrindinėmis, o kokios ne, ir pan., perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina visais atvejais pasirengti ir kartu su kitais viešojo pirkimo dokumentais paskelbti viešojo pirkimo sutarties projektą.
15. Teisinės formos reikalavimai, kai perkančioji organizacija reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Pagal VPĮ 2 straipsnio 36 dalį tiekėju yra laikoma, įskaitant, bet neapsiribojant, ūkio subjektų (fizinių asmenų, privačių ar viešųjų juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių) grupė (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 36 dalies komentarą). Ūkio subjektų grupei teikiant pasiūlymą viešajame pirkime, nėra reikalaujama, kad nurodyta grupė įsteigtų atskirą, savarankišką juridinį asmenį, tačiau, ūkio subjektų grupę pripažinus laimėtoja, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras, savarankiškas juridinis asmuo. Nurodytu atveju viešojo pirkimo-pardavimo sutartis arba preliminarioji sutartis yra sudaroma su ūkio subjektų grupės įsteigtu juridiniu asmeniu (detaliau žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 4 dalies komentarą). Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nereikalauja, kad, ūkio subjektų grupę pripažinus laimėtoja, būtų įsteigtas atskiras, savarankiškas juridinis asmuo, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis arba preliminarioji sutartis yra sudaroma su visais ūkio subjektų grupės nariais. Tokiu atveju, nors viešojo pirkimo sutartis yra sudaroma su visais ūkio subjektų grupės nariais, t. y. visi partneriai yra laikomi viešojo pirkimo sutarties šalimi, viešojo pirkimo sutartį visų partnerių vardu gali pasirašyti vienas ūkio subjektas–įgaliotas vadovaujantis partneris (nurodytas įgaliojimas gali būti (praktikoje dažniausiai yra) įtvirtintas jau jungtinės veiklos sutartyje).
16. Subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 88 straipsnio nuostatomis. Žiūrėti VPĮ 88 straipsnio komentarą.
17. Informacija, ar perkančioji organizacija leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai. Žiūrėti VPĮ 43 straipsnio komentarą.
18. Informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kaip konkrečiai tiekėjai turi apskaičiuoti ir išreikšti pasiūlymo kainą. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sąlygose gali būti nurodytas reikalavimas, kad turi būti išskirtos (įvertintos) tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, šios, be kita ko, turi būti nurodytos su PVM ir be šio mokesčio^[57].

Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatydamos kainodaros taisykles, privalo vadovautis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatomis. Vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus, Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra rekomendacinio pobūdžio.

Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 punktą perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas. Atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kuri negali būti keičiama vykdant sutartį. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punktą perkančioji organizacija, nustatydama kainodaros taisykles, gali nustatyti, įskaitant, bet neapsiribojant, šiuos pasiūlymo (sutarties) kainos apskaičiavimo būdus: fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, fiksuotos kainos su peržiūra, fiksuoto įkainio su peržiūra, kintamo įkainio, sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo.

Komentuojamoje VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatoje taip pat yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad tiekėjas į pasiūlymo kainą ar sąnaudas privalo įskaityti visus mokesčius. Tai reiškia, kad tiekėjui į pasiūlymo kainą neįskaičiavus atitinkamų mokėtinų mokesčių, pasiūlymo kaina nei pasiūlymų vertinimo, nei viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo etape negalėtų būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką reikalavimas, jog į pasiūlymo kainą būtų įtraukti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, nereiškia, kad tiekėjai bet kokiu atveju privalo į kainą įtraukti tokias išlaidas, kurių vykdant viešojo pirkimo sutartį dėl savo veiklos specifikos ar kitų priežasčių nepatirs ar kurias jau yra patyrę. Pagrindinis nurodytos sąlygos tikslas yra tas, kad tiekėjas įvykdytų visas pareigas be viešojo pirkimo sutarties kainos papildomo keitimo, o ne tai, jog jis būtinai patirtų šių išlaidų^[58].

19. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai. Žiūrėti VPĮ 42 straipsnio komentarą.
20. Pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas. Pasiūlymų pateikimo termino nustatymui keliami reikalavimai yra apibrėžti VPĮ 40 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 40 straipsnio komentarą). Perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų bendravimo ir keitimosi informacija, įskaitant pasiūlymų pateikimo, tvarka yra įtvirtinta VPĮ 22 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio komentarą).
21. Būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Žiūrėti VPĮ 36 straipsnio komentarą.
22. Data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas. Žiūrėti VPĮ 41 straipsnio komentarą.
23. Susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė. Žiūrėti VPĮ 44 straipsnio komentarą.
24. Susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros. Žiūrėti VPĮ 44 straipsnio komentarą.
25. Informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną. Nurodytoje nuostatoje yra įtvirtinta principinė taisyklė, kad pasiūlymo kainos turi būti pateiktos ir vertinamos eurais. O tuo atveju, jeigu pasiūlymo kainos yra nurodytos užsienio valiuta, komentuojamame VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 25 punkte yra įtvirtinta užsienio valiutos perskaičiavimo (konvertavimo) tvarka.
26. Perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija. Nurodyta nuostata yra glaudžiai susijusi su viešųjų pirkimų skaidrumo principo (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą) įgyvendinimu, kadangi ja užtikrinamas sklandus perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tiesioginio ryšio palaikymas.
27. Nuorodos į išankstinį informacinį skelbimą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą CVP IS, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto. Žiūrėti VPĮ 30 straipsnio komentarą.
28. Informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką. Apie viešojo pirkimo-pardavimo sutarties arba preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminą žiūrėti VPĮ 86 straipsnio 8 dalies komentarą, apie ginčų nagrinėjimo tvarką – VPĮ 100–107 straipsnių komentarus.
29. Informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą. Žiūrėti VPĮ 32 straipsnio komentarą.
30. Informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos. Žiūrėti VPĮ 19 straipsnio 4 dalies komentarą.
31. Informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali. Žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą.
32. Informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiosios organizacijos nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina. Nurodyta nuostata yra betarpiškai susijusi ir aiškinama sistemiškai su VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teise viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nustačius socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, ji privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 11 dalies komentarą). Taigi, komentuojamame VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 32 punkte nurodyta informacija yra reikalinga tam, kad perkančioji organizacija galėtų kontroliuoti, ar viešojo pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas laikosi pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų. Nuo 2022-01-01 panaikinus VPĮ 55 straipsnio 11 dalį bei VPĮ 55 straipsnį papildžius 12 dalimi, VPĮ 35 straipsnio 32 dalies nuostata liko nepakeista, taigi iki šio pakeitimo sudarytų sutarčių vykdymo kontrolei reikalingi duomenys ir toliau turėtų būti prieinami, tuo tarpu įstatyme nėra detaliau aprašyta, kaip perkančioji organizacija turėtų įsitikinti tinkamu sutarties vykdymu jeigu ji nustatė reikalavimą pagal naują VPĮ 55 straipsnio 12 dalį.
33. informacija apie tai, kad, jeigu pirkimo metu bus atliekama patikra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka, tiekėjas turės pateikti tokiai patikrai atlikti reikalingus dokumentus;
34. Kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. Nurodyta nuostata patvirtinama, kad VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, skelbtinos viešojo pirkimo dokumentuose, sąrašas nėra baigtinis ir perkančioji organizacija turi teisę viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti papildomą informaciją, neapibrėžtą VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytais atvejais, perkančioji organizacija privalo viešojo pirkimo dokumentuose įtraukti papildomą, VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje nenurodytą informaciją. Pavyzdžiui, VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 11 punkte yra įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus. Esant patvirtintiems konkrečių prekių, pasaugų ar darbų techninės specifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, nurodytus reikalavimus privalėtų įtraukti į viešojo pirkimo dokumentus.

 

3. VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų organizacijų pareiga iš anksto paskelbti apie vykdomą viešąjį pirkimą (detaliau apie išankstinį informacinį skelbimą bei skelbimą apie pirkimą žiūrėti VPĮ 30, 31 straipsnių komentarus), nurodant, kad skelbimai yra sudėtinė viešojo pirkimo dalis. Dėl to perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos papildomai kituose viešojo pirkimo dokumentuose gali neteikti. Tačiau tokiu atveju, siekiant maksimalaus viešojo pirkimo dokumentų aiškumo, viešojo pirkimo sąlygose turėtų būti pateikiama bent jau nuoroda į skelbimą, papildomai nekartojant skelbime nurodytos informacijos.

VPĮ 35 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtinta kolizijos tarp skelbimuose ir kituose viešojo pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos sprendimo taisyklė. Pagal VPĮ 35 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu skelbime ar išankstiniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose (detaliau žiūrėti VPĮ 30 straipsnio 3 dalies komentarą), pateikta informacija neatitinka kituose viešojo pirkimo dokumentuose pateiktos informacijos, teisinga laikoma informacija, pateikta būtent skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Vis dėlto perkančiosios organizacijos turėtų vengti situacijų dėl nurodytos kolizinės taisyklės taikymo ir dėti maksimalias pastangas tam, kad viešojo pirkimo dokumentai būtų parengti tinkamai, įskaitant, bet neapsiribojant, būtų užtikrinta skelbime ar išankstiniame skelbime bei pirkimo sąlygose nurodytos informacijos sutaptis.

 

4. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad viešojo pirkimo dokumentai būtų parengti laikantis VPĮ reikalavimų, taip pat būtų tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški, siekiant, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų nusipirkti tai, ko jai reikia. Nurodytas tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka^[59].

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pernelyg didelis viešojo pirkimo sąlygų išsamumo (detalumo) lygis tam tikrais atvejais gali lemti jų neproporcingumą. LAT, vadovaudamasis ESTT sprendimu byloje Roche Lietuva^[60], yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini, norint pasiekti pirkimo tikslą^[61].

Viešojo pirkimo reikalavimų apimtis (turinys) turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti ES įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose^[62]. Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, jog objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus^[63]. Tiekėjai turi išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems^[64]. Dėl to, nors perkančiosios organizacijos formos prasme iš esmės neribojamos bet kur įtvirtinti atitinkamus reikalavimus, tačiau tuo neturi būti piktnaudžiaujama, kadangi perkančioji organizacija turi siekti maksimalaus viešojo pirkimo dokumentų aiškumo (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio 4 dalies komentarą).

Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pirkimo sąlygų aiškumo klausimas dažniausiai keliamas dviem atvejais: pirma, kai dėl konkurso nuostatų turinio trūkumų tiekėjai ribojami pateikti pasiūlymus ar tinkamai apskaičiuoti jų kainą^[65], antra, kai dėl pirkimo sąlygų turinio trūkumų tiekėjams teisiškai ir faktiškai nesutrukdyta pateikti pasiūlymų, tačiau dėl to vėliau kilo ginčas iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo^[66]. Šiame kontekste, pabrėžtina, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, todėl galimas spręsti kasaciniame procese^[67].

Tai, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą aiškumo ir (arba) tikslumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti (patikrinti), ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai objektyviai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis aspektai) suprasti pirkimo dokumentus taip, kaip teigia perkančioji organizacija. Neigiamas atsakymas lemia, kad pirkimo dokumentai laikytini neteisėtais ir neatitinkančiais komentuojamų VPĮ reikalavimų. Pabrėžtina, kad tiekėjų teises ribojančios konkursų nuostatos pirkimo dokumentuose turi būti įtvirtintos ypač aiškiai, be dviprasmybių. Atitinkamai, ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo)^[68].

Nepriklausomai nuo to, kad sąlygų aiškumas, tikslumas yra vertinamas pagal gerai informuoto ir normaliai rūpestingo tiekėjo standartą, nurodytas standartas negali būti suabsoliutinamas, įpareigojant tiekėjus viešajame pirkime keliamus reikalavimus suprasti ir vertinti remiantis kitais šaltiniais nei, pirmiausia, viešojo pirkimo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią mokslo (ar kitoje srityje) vartojamos sąvokos, sampratos savaime neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, ypač, kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių^[69]. Kitaip tariant, pirkimo sąlygose įtvirtintos sąvokos, kategorijos ir pan. neturi būti analogiškos mokslo ar kitose srityse nusistovėjusioms, plačiai pripažintoms analogiškoms sampratoms arba visuotinai suprantamiems dalykams, todėl perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose.

Jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose suformuoja individualizuotą, konkrečiu atveju taikytiną reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse. Tokios praktikos išimtimi laikytinos situacijos, kai perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose netinkamai įgyvendina imperatyviąsias teisės normas^[70]. Remiantis nurodytais išaiškinimais, LAT, pavyzdžiui, yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sąlygose nedetalizavus, kokių konkrečių techninių charakteristikų ar parametrų turėjo būti šiukšlių dėžės, naudojamos paslaugai teikti, perkančiosios organizacijos argumentai, jog kiekvienas protingas žmogus supranta, kas yra šiukšlių dėžė, kokia jos paskirtis, kaip ji turi atrodyti priklausomai nuo pastatymo vietos, tiekėjai, kaip atliekų tvarkymo srities profesionalai, turėtų suprasti, koks yra tikrasis perkančiosios organizacijos pageidavimas, atmestini kaip nepakankami pirkimo sąlygų aiškumui pagrįsti^[71].

Dėl perkančiosios organizacijos pareigų nustatyti tinkamas pirkimo sąlygas taip pat pažymėtina, kad šioms keliamo aiškumo reikalavimo stoka nebūtinai siejama su jų neteisėtumu, kaip tokiu (kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas). Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. LAT praktikoje viešojo pirkimo sąlygų neaiškumas yra konstatuotas, pavyzdžiui, tokiais atvejais:

1. Dėl finansinio pajėgumo sąlygos (pavyzdžiui, tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus turi būti nenuostolinga) spręsta, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti tokią pirkimo sąlygą, pavyzdžiui, tiekėjai veiklos nuostolingumo skaičiavimą gali suprasti taip, kad vertintini visi metai kartu, o perkančioji organizacija – pamečiui^[72].
2. Dėl pirkimo objekto apibrėžimo viešojo pirkimo dokumentuose spręsta, kad perkančioji organizacija skirtingose pirkimo dokumentų sąlygose nevienareikšmiškai apibrėžė pirkimo objektą. Vienoje vietoje perkančioji organizacija nurodė, kad perkamos paslaugos ir jų apimtys apibūdintos techninėje specifikacijoje, kitoje – apibrėžė, kad perkančioji organizacija numato įsigyti skrydžio bilietų pirkimo ir pervežimo paslaugas. Pastarosios Techninėje specifikacijoje apibūdintos tiksliau, tačiau be skrydžio bilietų įsigijimo ir pervežimo paslaugų nurodytos ir kitos, pavyzdžiui, vardinių pasveikinimo laiškų anglų kalba surašymas. Akivaizdu, kad apibūdinimas nereiškia jų papildymo naujomis, kokybiškai kitomis paslaugomis. Kitu atveju, kai tiekėjas ginčytų tik tokio pobūdžio pirkimo objekto apibrėžčių neatitiktį (t. y. pirkimo objektas techninėje specifikacijoje apibrėžtas plačiau nei bendrosiose nuostatose), iš tiesų būtų galima spręsti apie sisteminio konkurso nuostatų aiškinimo taisyklės taikymą^[73].
3. Dėl skirtingų pirkimo dokumentų tarpusavio prieštaravimo spręsta, kad pradinėje konkurso sąlygų – techniniame projekte, darbų kiekių žiniaraščiuose, įrenginių poreikio žiniaraštyje – versijoje buvo pateikti skirtingi atitinkamų darbų (įrenginių, priemonių) kiekiai, be kita ko, dėl metalinių grotelių medžių šaknų apsaugai įrengti. Perkančioji organizacija, gavusi keliolika tiekėjų prašymų paaiškinti šias neatitiktis, nurodė, kuriais konkrečiais duomenimis ūkio subjektai turėtų remtis. Kaip nurodyta, atitinkami duomenys pateikti atskiruose prie konkurso sąlygų pridėtuose dokumentuose (techniniame projekte, darbų kiekių ir įrenginių poreikio žiniaraščiuose). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad perkančioji organizacija gavo klausimą dėl grotelių kiekio nesutapties (24 ar 34 vnt.) techniniame projekte ir darbų kiekių žiniaraštyje (bet ne įrenginių poreikio žiniaraštyje); į užduotą klausimą ji atsakė – prašome įsivertinti. Dėl to ginčo šalys iš esmės nesutarė, kokia apimtimi atsakovė patikslino tarpusavyje nederančias konkurso sąlygų nuostatas: ar ji pašalino bet kokius prieštaravimus tarp techninio projekto ir visų žiniaraščių, ar tai padarė tik iš dalies, t. y. patikslino vieno iš žiniaraščių (bet ne visų) duomenis techninio projekto atžvilgiu. LAT vertino, kad perkančioji organizacija dėl apsauginių grotelių pateikė pernelyg lakonišką paaiškinimą, iš kurio aiškiai nematyti įrenginių poreikio žiniaraščio duomenų neatitikties techniniam projektui ir (ar) perkančiosios organizacijos valios šią pataisyti^[74].
4. Pirkimo sąlygos, pagal kurias perkančioji organizacija tiekėjui (nuomotojui) atskirai atlygina nuostolius tik dėl nuomojamos įrangos, kaip tokios, sugadinimo, tačiau, nelaikydama jų lygiaverčiais nuostoliais, atskirai neatlygina išlaidų, patirtų dėl šios įrangos negarantinių gedimų šalinimo darbų atlikimo, nurodant, kad išlaidos tiekėjui bus atlygintos tiek, kiek jis jas įtrauks į bendrą pasiūlymo kainą, laikytinos neaiškiomis ir neatitinkančiomis skaidrumo principo^[75].

Be to, tiekėjams suteikta teisė galimai vykdytinų darbų sąnaudas įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą neužtikrina pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą; esant neaiškiai pirkimo objekto apimčiai, tiekėjai skirtingai ją apskaičiuos, galimai neatsižvelgs į jos dalį, perkančioji organizacija negali to patikrinti, todėl ji neišvengiamai susidurs su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu, kurio nebus galima pripažinti skaidriu bei objektyviu; jei perkančioji organizacija negali tinkamai ir objektyviai vykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti^[76].

5. Šalių ginčas kilo dėl konkurso sąlygų reikalavimų, susijusių su paslaugų teikimo vieta, ir jų taikymo. Perkančioji organizacija konkurso sąlygose nustatė reikalavimus tiekėjui tyrimus atlikinėti savo patalpose, nutolusiose ne daugiau kaip 500 metrų atstumu atitinkamai nuo Molėtų ligoninės ar Molėtų rajono PSPC (įstaigos steigėja numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti konkurso sąlygas atitinkančias patalpas). Nurodytas paslaugų teikimo vietas (arba tiekėjo patalpose, arba atitinkamos gydymo įstaigos patalpose) vertinant kaip alternatyvias, perkančioji organizacija dėl tiekėjo teisių ir pareigų patalpų nuomos teisiniuose santykiuose neapibrėžtumo negali būti visiškai tikra, ar egzistuoja objektyvi galimybė gauti itin reikšmingas paslaugas taip, kaip nustatyta konkurso dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad tokios konkurso sąlygos vykdymas apskritai nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos valios. Savivaldybei priklausančio turto nuomos būdai ir sąlygos, kai savivaldybės įstaiga – perkančioji organizacija (turto naudotojas panaudos sutarties pagrindu) vykdo viešąjį paslaugų pirkimą, nustatomos savivaldybės tarybos sprendimu. Kol nėra tokio sprendimo, konkurso sąlyga dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos vertintina kaip neaiški^[77].
6. Ginčo konkurso sąlygoje nustatytas reikalavimas dėl trijų kokybės kontrolės lygių, tačiau techninės specifikacijos pastabose įtvirtintas nurodymas pateikti reikalingą reagentų, kitų priemonių ir kontrolinių medžiagų (atliekant kasdieninę 2-jų lygių kokybės kontrolę) kiekį numatomam nurodytam tyrimų skaičiui per 12 mėn. atlikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkurso sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos^[78].
7. Iš ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo aprašymuose nurodytų formuluočių darytina išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti, ar nurodytos konkrečios rizikos yra realios ir valdomos, o jų valdymo priemonės realios ir pagrįstos, kas laikoma vadybos sistemų taikymo nauda, taip pat kokiais atvejais pateiktas pagrindimas yra aiškus, realus. Nors formuluotė reali rizika gali atrodyti suprantama kaip reiškianti tikrą, galinčią įvykti riziką, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija įvertins tiekėjų atliktą rizikos veiksnių analizę, pavyzdžiui, kokios aplinkybės lems didesnio balo skyrimą – jį gaus pasiūlymas, kuriame nurodyta daugiau rizikos atvejų, labiausiai tikėtinos rizikos, sudėtingiausius padarinius galinčios sukelti rizikos ar kitos aplinkybės. Kiekvienas iš šių atvejų perkančiosios organizacijos gali būti pripažintas reikšmingesniu už kitus, tačiau, to nenurodžius pirkimų sąlygose, sukuriama situacija, kai tiekėjams tenka spėti arba bandyti pateikti kuo platesnius rizikų ir jų valdymo priemonių aprašymus. Todėl vertintina, kad ekonominio naudingumo kriterijai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams^[79].
8. Kai viešojo pirkimo sąlygoje nustatyta, kad atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą (pavyzdžiui, kritinio likvidumo kriterijų) turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi kartu, laikytina, jog ši suformuluota ydingai ir negali būti taikoma pažodžiui, nes pagal savo turinį negali būti taikomi vienam viešajam pirkimui kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai. Nurodytos pirkimo sąlygos ir jų taikymas tiksliai neapibrėžti, todėl tai reikia vertinti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei įprastinę tokių reikalavimų taikymo praktiką^[80]. Kita vertus, alternatyvumas, kaip toks, jeigu nelemia nelygiavertiškumo, nėra draudžiamas^[81].

Taigi, perkančiosios organizacijos, nustatydamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad jos būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek pati perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, perskaitę konkrečią pavienę viešojo pirkimo sąlygą, ją vienodai suprastų. Pabrėžtina, kad viešojo pirkimo sąlygų aiškumas siejamas ir su teismų galimybėmis vertinti jų teisėtumą^[82].

Pabrėžtina, kad iš principo neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant, jų neaiškumą) tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus^[83], tačiau šios situacijos vertintinos griežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą^[84]. Analogiška situacija gali susiklostyti ir pačios perkančiosios organizacijos atžvilgiu^[85]. Tačiau, kaip nurodyta, tai yra išimtinė situacija.

Pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus) ^[86]. Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat, kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo.

Kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, spręsta dėl sėkmingo sutarties įvykdymo sampratos pagal atitinkamas CK normas, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygose perkančioji organizacija tiksliai nenurodė, kokių aplinkybių visuma laikytina tinkamu rangos darbų atlikimu kaip kvalifikacijos įgijimo ir įrodymo faktas^[87]. Teismų praktikoje taip pat vertinta, kad nustatytas perkančiosios organizacijos siekis, jog tiekėjai pasiūlytų automobilių aikšteles, turėjo būti kvalifikuotas ne kaip savarankiškas tikslas, o kaip priemonė patenkinti pirkimo sąlygose apibrėžtą jos poreikį – pagal VPĮ perkančiosios organizacijos paslaugų pirkimuose neribojamos kelti proporcingus reikalavimus dėl techninių priemonių, kuriomis perkamos paslaugos bus teikiamos^[88].

Taigi, pirkimo sąlygų aiškinimas, taikant sisteminį, teleologinį, lingvistinį ir kitus metodus^[89], kai kuriais išimtiniais atvejais gali lemti tam tikros turinio reikšmės suradimą^[90]. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, vertinta, kad sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas gali lemti pirkimo sąlygos turinio nustatymą pagal atitiktį reikalavimui pagrindžiančius dokumentus. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai paprastai nustatomi lentelėje, kurioje nurodomi kvalifikacijos reikalavimai ir jų atitiktį įrodantys dokumentai, kuriuos privalo pateikti tiekėjas. Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą, techninius reikalavimus jam (pavyzdžiui, reikalavimo turėti teisę verstis veikla, reikalinga perkamiems statybos darbams atlikti, turinys nustatomas įvertinus techninę specifikaciją, kurioje detalizuotas pirkimo objektas)^[91].

Tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas turi ribas, juo negali būti pateisintas viešojo pirkimo dokumentų nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas, jei vidutinis atitinkamos srities tiekėjas objektyviai negali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymo ar yra pernelyg suvaržytas tai padaryti. Pavyzdžiui, kasacinio teismo konstatuota, kad apie pirkimo sąlygų turinį tiekėjai turi būti informuoti tiesiogiai, aiškiai ir išsamiai, o ne naudojantis Google^[92]. Su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti, vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas aktuali ir teismams, nes šie, nebūdami atitinkamų teisinių santykių žinovai, riboti koncentruotai ir objektyviai spręsti panašaus pobūdžio ginčus^[93].

Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Teismas, aiškindamas pirkimo sąlygas, negali sukurti naujos nuostatos, perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti pagal iš anksto tiesiogiai neišviešintus parametrus^[94]. Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčo pirkimo sąlygos nustatymo ir jos paaiškinimo tikslų^[95]. Neginčijant perkančiosios organizacijos tikslų ir poreikių, kuriuos ji norėjo pasiekti ir tenkinti skelbdama konkursą, pažymėtina, kad jie laikytini neaktualiais, jeigu nėra tinkamai išviešinti pirkimo sąlygose^[96].

VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga dėl pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą^[97]. Kitaip sakant, už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija^[98]. Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai^[99]. Jei perkančioji organizacija nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, kylančias iš VPĮ, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Jeigu būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę^[100]. Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai^[101]. Viešojo pirkimo sąlygų neaiškumai ar netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi tiekėjų nenaudai^[102]. Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajai organizacijai nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiami^[103].

Pirmiau nurodyta negatyvių padarinių rizika, kylanti dėl neaiškių pirkimo sąlygų, gali reikšti:

1. Viešojo pirkimo sąlygos aiškinimą ir taikymą tiekėjo naudai. Pavyzdžiui, kasacinio teismo vertinta, kad pagal viešojo pirkimo sąlygas perkančioji organizacija negalėjo padaryti vienareikšmės išvados apie tiekėjo pasiūlymo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, nes iš pirkimo sąlygų visumos neišplaukia aiški tiekėjų pareiga perkančiajai organizacijai taikytinus mokesčius už bilietų keitimą ar grąžinimą pagrįsti rezervavimo sistemų pažymomis ar išrašais. Tokiu atveju pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos tiekėjų naudai, nebent nustatytas reikalavimų neaiškumas, dviprasmiškumas būtų tokio pobūdžio, kad dėl jo tiekėjai skirtingai aiškintų konkurso sąlygas, galimai pateiktų nepalyginamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija negalėtų jų įvertinti^[104].
2. Viešojo pirkimo sąlygos pripažinimą neteisėta. Pirkimo sąlygų pripažinimui neteisėtomis reikia nustatyti tokio pobūdžio jų neaiškumą, kad tiekėjai būtų apriboti pateikti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą, o perkančioji organizacija lygiavertiškai juos įvertinti. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, sutarties atlygintinumas priklauso nuo tiekėjo tinkamai apskaičiuotos ginčo darbų atlikimo apimties ir tiek, kiek realus poreikis šį skaičiavimą viršija, sutartis tampa neatlygintine. Tai nepateisinama nei pirkimo pobūdžiu, nei objektyviu perkančiosios organizacijos galimybių ribotumu ar kt., nes ši teisėtomis priemonėmis, kurių taikymas pagal VPĮ jai privalomas, gali sumažinti sutarties vykdymo riziką iki protingos jos ribos^[105].
3. Perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą ar pripažinti jo atitiktį^[106] pripažinimą neteisėtu. Pavyzdžiui, kasacinio teismo pripažinta, kad perkančioji organizacija tinkamai neįvykdė pareigos nustatyti aiškius reikalavimus dėl pirkimo objekto tiek pirminio konkurso sąlygų paskelbimo metu, tiek jas tikslindama. Nors aptariamas trūkumas nebuvo tokio pobūdžio, kad tiekėjai negalėtų pateikti pasiūlymų, o perkančioji organizacija – jų lygiateisiškai įvertinti, bet netinkamas perkančiosios organizacijos pareigų vykdymas bet kokiu atveju negalėjo lemti pasiūlymo atmetimo^[107].
4. Papildomos piniginės prievolės perkančiajai organizacijai kilimą tiekėjo naudai sutarties vykdymo metu^[108].

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų ginčai dėl sutarties kainos ir papildomo atsiskaitymo kasacinio teismo viešųjų pirkimų praktikoje iš principo nesiejami su pirkimo sąlygų aiškumu, o su perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose padaryta klaida^[109] ar tiesiog iškilusiu papildomų darbų atlikimo poreikiu, plačiau nevertinant galimo pirkimo sąlygų turinio trūkumo^[110]. Kitais žodžiais tariant, tai, kad pirkimo sąlyga yra aiški, nereiškia, kad tiekėjai, vykdydami viešojo pirkimo sutartį, negali kvestionuoti jos teisingumo sutarties kainos padidinimo aspektu, pavyzdžiui, dėl techniniame projekte įveltos kiekių apskaičiavimo klaidos^[111] (609/2015) (detaliau žiūrėti VPĮ 89 straipsnio komentarą).

Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo to, jog tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka būtent perkančiajai organizacijai, tiekėjas neturi teisės piktnaudžiauti teise, jis negali elgtis taip, kad, matydamas viešojo pirkimo sąlygų neaiškumą (netikslumą), kurį galėjo (objektyvus kriterijus) ir turėjo (subjektyvus kriterijus) suprasti vertindamas pirkimo dokumentus prieš pateikiant pasiūlymą, sąmoningai neveikia, nesikreipia į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, patikslinimo, o po to, kai jo pasiūlymas atmetamas, siekia tai panaudoti prieš perkančiąją organizaciją, ginčydamas jos sprendimą (detaliau žiūrėti VPĮ 36 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

5. VPĮ 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad viešojo pirkimo dokumentai visais atvejais būtų parengti lietuvių kalba, neribojant perkančiosios organizacijos tesės pirkimo dokumentus papildomai parengti ir kitomis kalbomis. Tuo atveju, jeigu tarp pirkimo dokumentų, parengtų lietuvių kalba, ir pirkimo dokumentų, parengtų kitomis kalbomis, yra prieštaravimų, pirmenybė teikiama pirkimo dokumentams, parengtiems lietuvių kalba. Viešojo pirkimo dokumentų parengimas ne tik lietuvių, bet ir, pavyzdžiui, anglų kalba yra ypač aktualus perkančiosioms organizacijoms vykdant tarptautinius viešuosius pirkimus, kurie gali kelti užsienio tiekėjų susidomėjimą. Nurodytu atveju užsienio tiekėjams galint operatyviai ir betarpiškai susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais, yra užtikrinamas didesnis nacionalinių bei užsienio tiekėjų lygiateisiškumas (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą). Dėl to perkančiosios organizacijos, vykdydamos tarptautinius viešuosius pirkimus ir siekdamos užtikrinti maksimalią tiekėjų konkurenciją, pritraukti kuo daugiau užsienio tiekėjų, turėtų apsvarstyti galimybę viešojo pirkimo dokumentus parengti ir pateikti ne tik lietuvių, bet taip pat ir, pavyzdžiui, anglų kalba, nors VPĮ ir nenustatyta tokios imperatyvios pareigos.

---

 

 

---