28 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas dalis
28 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis
- Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.
- Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.
- Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis.
- Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:
1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;
2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;
3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.
Komentuojamame VPĮ 28 straipsnyje[1] yra įtvirtintos taisyklės, susijusios su sprendimu (ne) skaidyti pirkimo objektą į dalis. Nors tiek Direktyvoje 2014/24/ES, tiek VPĮ tai yra naujai įtvirtintas reguliavimas, kuriuo siekiama padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose[2] ir paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą[3] bei užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), teismų praktikoje jau prieš tai buvo plėtojama pirkimo objekto skaidymo į dalis samprata, kuri pagrįsta iš esmės tapačiais turiningaisiais tikslais. Dėl to, aiškinant komentuojamas VPĮ 28 straipsnio teisės normas ir taikant jas praktikoje, visuomet turi būti įvertinti nurodyti tikslai bei jų realiai siekiama kiekvienu vykdomu viešuoju pirkimu. Pirkimo objekto skaidymo į dalis instituto aiškinimui ir taikymui ypatingai svarbi LAT praktika, be kurios neįmanoma teisingai suprasti, aiškinti ir taikyti naujojo VPĮ reguliavimo.
Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti pirkimo objekto skaidymo į dalis reikalingumą ir būtinumą, ypatingai atsižvelgiant į rinkos specifiką bei į tai, ar bus užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas, ar pirkimo objekto skaidymas galėtų paskatinti naujų rinkos dalyvių prisitraukimą. Pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiosios organizacijos poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra. Tačiau perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis turi būti tinkamai pagrįstas, t. y. taikomas principas skaidyk arba pagrįsk[4], kuris reiškia, kad paprastai sudėtiniai ir plačios apimties pirkimai turi būti skaidomi į dalis (VPĮ 28 straipsnio 1 ir 3 dalis), t. y. tokių pirkimų skaidymas į dalis yra taisyklė, o jeigu yra priešingai, turi būti pateikiamas pagrįstas ir išsamus neskaidymo pagrindimas (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis).
Perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, turi atlikti pirkimo objekto skaidymo į dalis testą, t. y. įvertinti (i) ar pirkimo objektas iš esmės yra dalus (pavyzdžiui, analizatorių ir reagentų įsigyjamas vienu pirkimu, kadangi negalima įsigyti vieno gamintojo reagentų kito gamintojo analizatoriams dėl jų nesuderinamumo aspekto [5]), ar atvirkščiai – jis privalo būti vykdomas atskiromis procedūromis (pavyzdžiui, rangos darbai ir priežiūra) arba (ii) ar ir kaip reikėtų skaidyti pirkimą, kad būtų užtikrinta konkurencija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai pirkimo objektą kokiu nors pagrindu galima skaidyti į smulkesnes dalis ar į atskirus pirkimus. Vis dėlto, kaip nurodyta pirmiau, pirkimo objekto smulkinimas pats savaime nėra siekiamas tikslas, t. y. sprendimas dėl pirkimo objekto skaidymo neturi būti formalus, remiantis tik VPĮ 28 straipsniu. Nei ankstesnė (iki 2017 m. liepos 1 d.) teismų praktika, nei dabartinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas (pavyzdžiui, kanceliarines prekes skaidyti pagal priemones – pieštukai, sąvaržėlės ir pan.). Kita vertus, Lietuvoje tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai iš esmės kyla ne dėl skaidymo apimties, o apskritai dėl šios pareigos vykdymo. Bet kokiu atveju, kaip nurodyta pirmiau, sudėtinio pirkimo objekto skaidymas į dalis pagrįstas viešųjų pirkimų principų ir laisvos tiekėjų konkurencijos užtikrinimu.
Pažymėtina, kad egzistuoja šios pirkimo objekto skaidymo į dalis rūšys[6], priklausomai nuo sudėtinių dalių pobūdžio: (i) pirkimo objekto dalys vienarūšės (homogeniškos) (pavyzdžiui, perkami keli automobiliai, kurių techninės specifikacijos vienodos; įsigyjami degalai); (ii) pirkimo objekto dalys nevienarūšės (heterogeniškos), skirtingos (perkami objektai, kurių techninės specifikacijos iš esmės skiriasi), nors tarp savęs gali būti ir glaudžiai susijusios (pavyzdžiui, perkamos vokiečių ir anglų kalbos mokymų paslaugos; statybos ir projektavimo darbai ir pan.).
Pirkimo objekto skaidymo į dalis atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, į kiek dalių yra skaidomas pirkimo objektas bei konkrečiai įvardinti pirkimo objekto dalis. Rekomenduotina pirkimo objektą skaidyti į dalis taip, kad pirkimo objekto dalių turi būti mažiau nei galimų pirkimo dalyvių, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją viešame pirkime. Priešingu atveju, pirkimo objekto skaidymas į dalis gali netgi paskatinti antikonkurencinius veiksmus ir lemti tiekėjų draudžiamų susitarimų sudarymą tokiu būdu, kad tiekėjai susitars dėl rinkos pasidalinimo.
Perkančioji organizacija, skaidydama pirkimo objektą į dalis, be kita ko, gali imtis įvairių priemonių, siekdama sumažinti neteisėtų susitarimų tikimybę. EBPO ir ES iniciatyvos SIGMA vadovas Sutarčių skaidymas į dalis nurodė šiuos galimus kriterijus: (i) dalyvių skaičius: dažniausiai didesnis dalyvių skaičius reiškia mažesnę neteisėtų tiekėjų susitarimų galimybę, dėl to perkančiosios organizacijos turėtų pasirinkti optimalų dalių skaičių tam, kad užtikrintų didesnį pirkimo dalyvių skaičių; (ii) simetrija: simetriniams tiekėjams (t. y. ūkio subjektams su panašiais pajėgumais, mastu, rinkos dalimis) lengviau pasidalinti simetriškas panašios ekonominės vertės pirkimo dalis, o asimetrines dalis sunkiau pasidalinti. Dėl to, siekdama užkirsti kelią išankstiniam susitarimui, perkančioji organizacija turėtų padalinti dalis taip, kad susikurtų tam tikra asimetrija tarp ūkio subjektų ir tarp pirkimo dalių.
- VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimo objekto skaidymo į dalis teisiniai pagrindai, su tuo susiję reikalavimai ir sąlygos.
VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią perkančiosios organizacijos privalo skaidyti pirkimo objektą į dalis, jeigu viešasis pirkimas yra tarptautinis (direktyvinės vertės). Šios pareigos gali būti nesilaikoma tik tuomet, jeigu pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija motyvuotai pagrindžia, kad sprendimas pirkimo objekto neskaidyti į dalis yra paremtas svarbiomis aplinkybėmis (skaidyk arba pagrįsk) (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio 2 dalies komentarą).
Tuo tarpu supaprastinto, socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų, nurodytų VPĮ 2 priede Socialinės ir kitos specialios paslaugos, pirkimų atvejais perkančioji turi teisę pirkimo objektą skaidyti į dalis. Taigi, pagal įstatymą supaprastintų pirkimų skirtumas lyginant su tarptautiniais pirkimais pirkimo objekto skaidymo į dalis yra tas, kad supaprastintų pirkimų atvejais netaikoma pareiga pirkimo objekto skaidyti ir pirkimo dokumentuose pateikti tokio neskaidymo motyvų (VPĮ 28 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Tačiau tokia teisinė padėtis nereiškia perkančiosios organizacijos absoliučios teisės neskaidyti jungtinio (sudėtinio) pirkimo objekto į atskiras dalis. Kitaip tariant, nors supaprastinto, socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų, nurodytų VPĮ 2 priede Socialinės ir kitos specialios paslaugos, pirkimų atvejais perkančioji organizacija neprivalo skaidyti pirkimo objekto į dalis, ši galimybė turi būti aiškinama, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, konkrečiu pirkimu siekiamą tikslą, VPĮ 17 straipsnio reikalavimus bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. nebuvo konkretaus teisinio reguliavimo dėl aptariamos perkančiosios organizacijos pareigos. Teismų praktikoje prievolė skaidyti sudėtinius pirkimo objektus į dalis buvo aiškinama universaliai, nepriklausomai nuo pirkimo rūšies, t. y. nedarant skirtumo tarp supaprastintų ir tarptautinių pirkimų. Ši praktika, kaip nurodyta pirmiau, buvo pagrįsta viešųjų pirkimų principais ir iš VPĮ reguliavimo tikslų išplaukiančiu ūkio subjektų laisvos, nesuvaržytos konkurencijos imperatyvu. Dėl naujojo reguliavimo, kuriame, kaip jau pažymėta, daromas pirkimo skaidymo į dalis pareigos vykdymo skirtumas, atsižvelgiant į pirkimo vertę, kyla klausimų ir iššūkių dėl ankstesnės teismų praktikos pritaikomumo dabartinėms teisės normoms, juolab kad pamatinės VPĮ nuostatos – viešųjų pirkimų ir konkurencijos užtikrinimo principai – liko nepakitę.
Supaprastintų pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis neretai grindžiamas formaliai nurodant, kad VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga skaidyti pirkimo objektą taikytina tik tarptautinių pirkimų atžvilgiu, o vykdant supaprastintus pirkimus nustatyta tik galimybė (teisė) tai daryti. Vis tik viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, nevertinant, kokią tai daro įtaką konkretaus viešo pirkimo efektyvumui[7]. Iš negausios LAT praktikos[8] dėl VPĮ 28 straipsnio nuostatų aiškinimo matyti, kad iš esmės vienintelis ir esminis skirtumas perkančiosioms organizacijoms įgyvendinant pareigą skaidyti sudėtinį pirkimo objektą į dalis ir taip užtikrinti viešųjų pirkimų, konkurencijos skatinimo principus bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslą, yra tas, kad tik tarptautinių pirkimų atveju perkančiosios organizacijos privalo neskaidymo priežastis iš anksto deklaruoti, t. y. nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau patys teisėto neskaidymo pagrindai visais atvejais iš esmės sutampa ir kasacinio teismo aiškinami vienodai.
VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pirkimo objekto skaidymas gali pasireikšti keliomis formomis, pirma, pirkimą galima skaidyti į atskiras dalis, antra, galima organizuoti du paralelius viešo pirkimo procesus.
Atsižvelgiant į tai, VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus:
- Kiekybinis pagrindas. VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad kiekybiniu pagrindu siekiama, kad pirkimo sutarties apimtis atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, todėl šių tikslų turi būti siekiama. Pavyzdžiui, jei perkami dideli kiekiai pirkimo produktų, pirkimas gali būti skaidomas į dalis pagal tapačių prekių kiekius, t. y. jei perkančioji organizacija perka 200 kg morkų, tai pirkimas gali būti išskaidytas į tokias atskiras dalis: (i) 50 kg morkų turi būti pristatyta sausio – kovo mėn.; (ii) 80 kg morkų turi būti pristatyta balandžio – liepos mėn.; (iii) 20 kg morkų turi būti pristatyta rugpjūčio – spalio mėn.; (iv) 50 kg morkų turi būti pristatyta lapkričio – gruodžio mėn.
- Kokybinis pagrindas. Kokybinis išskaidymo pagrindas susijęs su kitais nei kiekio pagrindais, iš esmės dėl kurių viena sudėtinė pirkimo objekto dalis skiriasi nuo kitos. Pirkimo objekto dalių skaidymas kokybiniu pagrindu gali būti pagal techninės specifikacijos reikalavimus, pavyzdžiui, atskirti sudėtingesnę įrangą, kurią gali tiekti tik keli stambesni tiekėjai, nuo įprastinės, kurią gali tiekti daugiau smulkesnių tiekėjų arba pagal darbų pobūdį.
VPĮ aiškinamajame rašte nurodoma, kad kokybiniu pagrindu siekiama, kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių, todėl šių tikslų turi būti siekiama.
- Skirtingi įgyvendinimo etapai. Nors VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje skirtingi įgyvendinimo etapai išskirti kaip atskiras ir savarankiškas pirkimo objekto skaidymo pagrindas, tačiau vertintina, kad iš esmės toks pagrindas, priklausomai nuo aplinkybių, priskirtinas kiekybiniam ir kokybiniam pagrindui. Pavyzdžiui, pirkimo objektas skaidomas į dalis kokybiniu pagrindu (atskiri darbai pagal apimtį ir vertę) ir nurodomi darbų atlikimo etapai.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija ketina vykdyti tarptautinį viešąjį pirkimą dėl automobilių (lengvųjų ir krovininių) remonto darbų įsigijimo. Pirkimo objektas skaidytinas į šias atskiras dalis: (i) lengvųjų automobilių remontas; (ii) krovininių automobilių remontas. Pirkimo objekto skaidymo į dalis atveju būtų užtikrinama, kad pirkime galėtų dalyvauti ir tiekėjai, kurie užsiima tik lengvųjų ar krovininių automobilių remontu.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija siekia atnaujinti kompiuterinę įrangą viešosiose bibliotekose, kuri skirta viešai interneto prieigai. Pirkimo objektas skaidytinas į atskiras į dalis pagal skirtingas viešąsias bibliotekas.
- VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodoma išimtis iš bendrosios taisyklės, kad tarptautinio pirkimo atvejais (pagal teismų praktiką – ir dėl supaprastintų pirkimų), pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis gali būti netaikoma. Tokia išimtis galima tik tada, kai dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį. Komentuojamoje VPĮ teisės normoje pateiktas nebaigtinis išimties pagrindų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek aiškiai nurodytos, tiek kitos galimos neskaidymo priežastys (motyvai) yra aptariamos perkančiųjų organizacijų pareigos nevykdymą pateisinančios aplinkybės, jų turinys turi būti aiškinamas siaurai (griežtai) bei jos taikomos kaip išimtinės nuostatos.
VPĮ 28 straipsnio 2 dalis turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentus. VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 9 punktu perkančiosios organizacijos įpareigojamos nurodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentus. VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi ši perkančiosios organizacijos pareiga papildoma, t. y. įpareigoja ne tik nurodyti argumentus, bet ir išsamiai ir konkrečiai pagrįsti.
Šiuo aspektu kasacinis teismas pažymėjo, kad būtent perkančioji organizacija privalo įrodyti pirkimo neskaidymo į dalis pagrindus[9]. Pats šių pagrindų nenurodymas arba netinkamas, neišsamus, atmestinas, deklaratyvus nurodymas pirkimo dokumentuose gali lemti tai, kad perkančioji organizacija bus laikoma neįvykdžiusi pagrindimo pareigos, dėl ko viešasis pirkimas ir jo baigtis gali būti pripažįstami neatitinkantys VPĮ reikalavimų (pavyzdžiui, viešasis pirkimas teismo gali būti nutrauktas, o viešojo pirkimo sutartis – pripažinta niekine)[10].
VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punkte nedetalizuojami jokie reikalavimai tokios informacijos išsamumui. Vis dėlto priežastys, kuriomis grindžiamas neskaidymas, turi būti realios, aktualios, t. y. konkrečios ir pakankamos. Jeigu perkančiosios organizacijos priežastys neatitinka šių savybių, laikoma, kad argumentavimo pareiga yra neįgyvendinta[11].
Pažymėtina, kad realios, aktualios priežastys gali būti susijusios su dviejomis kategorijomis. Pirma, priežastys, susijusios su atitinkama perkančiąja organizacija ir būtent jai aktualiais poreikiais, t. y. turi būti įrodyta, ką būtent šiai konkrečiai perkančiajai organizacijai reiškia neskaidymas (pavyzdžiui, techninės ir ekonominės priežastys). Kitaip tariant, pagrindžiant pirkimo objekto neskaidymą į dalis, neleidžiama remtis apibendrintais ir abstrakčiais argumentais ir paaiškinimais. Antra, kita grupė priežasčių, kuriomis grindžiamas neskaidymas, gali būti susijusi su rinka ir jos konjunktūra[12]. Pavyzdžiui, pirkimo neskaidymas į dalis bus pateisinamas, jeigu perkančioji organizacija galės tinkamai pagrįsti, kad pirkimo skaidymas gali paskatinti antikonkurencinius veiksmus ir draudžiamus rinkos dalyvių susitarimus. Taigi, siekiant pagrįsti pirkimo objekto neskaidymą, neužtenka formaliai atkartoti įstatymo nuostatos, kad, pavyzdžiui, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, nepateikiant jokios papildomos argumentacijos, skaičiavimų, paaiškinimų ar kitų duomenų.
Šiame kontekste kasacinio teismo pabrėžiama, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas yra vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumo principas), atsižvelgiant į tai, kad tik svarbių priežasčių nustatymas nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną[13]. Pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra susijęs su mažesnių dalyvių skaičiumi pirkime, nei jis būtų šiuos pirkimo objekto išskaidžius, dėl to toks sprendimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis[14].
Taigi, perkančioji organizacija gali neskaidyti pirkimo objekto į dalis VPĮ 28 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu pirkimo dokumentuose pagrindžia šias aplinkybes:
- Tiekėjų konkurencijos sumažėjimas. Pirkimo objekto skaidymu į dalis siekiama padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, todėl, jei pirkimo skaidymas konkrečiu atveju lemia mažesnį dalyvių skaičių, turėtų būti naudojamasi išimtimi ir priimamas sprendimas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Pavyzdžiui, kai perkami labai mažos apimties ar kiekių pirkimo objektai, tai gali sumažinti tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti tokiame pirkime (pirkimo dalyse), dėl to atitinkamai – mažėja ir potencialių dalyvių skaičius, atitinkamai – ūkio subjektų konkurencija, o tai lemtų prastesnes įsigijimo sąlygas.
- Pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu. Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis grindžiamas tuo, kad pirkimo sutarties vykdymas taptų per sudėtingas techniniu požiūriu, tai perkančioji organizacija tokį neskaidymo pagrindą turi pagrįsti objektyviais duomenimis, detaliais skaičiavimais, techniniais paaiškinimais. Toks neskaidymo pagrindas gali būti paremtas ir nešališko eksperto vertinimu. Kasacinis teismas vienoje byloje pripažino, kad eksperto pateiktas pagrindimas dėl techninio suderinamumo, pripažintas tinkamu ir pakankamu neskaidymui pagrįsti[15]. Taigi, perkančioji organizacija turi įrodyti techninį nesuderinamumą, jeigu neskaido pirkimo į dalis.
- Skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Tai turi būti tokie atvejai, kai pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra technologiškai viena su kita susijusios taip, kad, pavyzdžiui, pirkimo objektą išskaidžius į dalis, techniškai nebūtų užtikrinamas sklandus visos sistemos funkcionavimas, nepertraukiamas paslaugų teikimas.
- Kitos pagrįstos aplinkybės. VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinto baigtinio pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindų sąrašo, kas reiškia, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis gali būti grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis nei nurodyta VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo svarbias priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pirkimo objekto neskaidyti į dalis ir pateikia šių priežasčių pagrindimą, turėtų būti vertinama, kad perkančioji organizacija tinkamai įvykdė sprendimo neskaidyti pirkimo objekto argumentavimo pareigą. Tačiau, jei tiekėjas nesutinka su perkančiosios organizacijos nurodytomis priežastimis ir pagrindimu, tai ginčo atveju pareiga nuginčyti neskaidymo pagrindus tenka tiekėjui[16].
Kasacinio teismo praktikoje analizuotos tokios pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastys, kurios paprastai nevertintos[17] kaip pakankamos, jei perkančioji organizacija nepateikia tinkamo ir argumentuoto neskaidymo pagrindimo:
- Patogumas. Perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimo į dalis negali būti argumentuojamas paprastu perkančiosios organizacijos patogumu.
- Finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais[18].
- Sutaupymas. Viešojo pirkimo skaidymas į dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą[19].
- ES struktūrinių fondų finansavimas. Tokia rizika, net jei ir mažesnė, tam tikra dalimi egzistuoja ir pirkimo objekto neišskaidant į dalis. Jei būtų vertinama, kad ES struktūrinių fondų lėšų finansavimo praradimas yra tinkamas pagrindas pirkimo objekto neskaidymui, tai tokiu būdu būtų nepagrįstai išskirti projektai, finansuojami ne grynai nacionalinėmis, o ES lėšomis[20].
- Administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys. Administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys nelaikytinos išimtinėmis, pateisinančiomis atskirų objektų sujungimą[21].
Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirkimo objekto neskaidymas negali būti pateisintas išimtinai tiekėjų teise kooperuotis (bendradarbiauti) tarpusavyje. LAT šiuo aspektu nurodė, kad ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus), ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad neišskaidytą pirkimo objektą visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis, priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti[22]. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos negali teisinti pirkimo neskaidymo į dalis, nurodydamos, kad bet kas, kas bus suinteresuotas dalyvauti pirkime, gali tai padaryti per jungtinės veiklos partnerių ir subrangovų (subtiekėjų ir subteikėjų) pasitelkimą. Toks pagrindimas nelaikomas tinkamu.
Pavyzdys
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodė, kad vienu neišskaidytu pirkimu siekia įsigyti statybos rangos darbus ir stacionarius baldus su buitine įranga. Tokiu būdu buvo apribota galimybė pirkime dalyvauti įmonėms, vykdančioms tik statybos darbus, nes jos buvo verčiamos pasitelkti kitus subjektus, teikiančius ir montuojančius baldus ir buitinę techniką. Statybos darbais ir baldų gamyba bei jų montavimu paprastai užsiima skirtingi ūkio subjektai[23]. Stacionarių baldų su buitine technika įrengimas nekvalifikuotinas kaip statybos darbai ar apdaila. LAT nagrinėtoje konkrečioje situacijoje nebuvo įrodyta, kad pagal dvi atskiras sutartis veikiantys ūkio subjektai neišvengiamai pasiektų tarpusavyje techniškai nesuderintą rezultatą. Neginčytina, kad ginčo pirkimo objektus sieja ta pati vieta (konkrečios ugdymo įstaigos patalpos), darbų atlikimas ir baldų įrengimas (tvirtinimas) sudarys vieną bendrą remontuojamų patalpų atnaujinimo rezultatą, atitinkantį iš anksto numatytą viziją, tačiau neįrodyta, kad tų pačių rezultatų neįmanoma pasiekti, sudėtinį pirkimo objektą išskaidžius į dalis. Be to, teismas pažymėjo, kad dėl nedidelės baldų su integruota technika vertės juos įsigyti perkančioji organizacija galėtų pagal mažos vertės pirkimo procedūras.
- VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji pirkimo objekto skaidymo į dalis taisyklė, susijusi su perkančiosios organizacijos pareiga statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą atlikti dalimis, t. y. statinio statybos darbų pirkimas turi būti atskirtas nuo statinio projektavimo paslaugų ir sudaromos atskiros pirkimo sutartys. Nors VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra visiškai naujas, tačiau tokia perkančiųjų organizacijų pareiga jau buvo nustatyta teismų praktikoje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, pavyzdžiui, LApT[24] yra nurodęs, kad yra būtina atskirti statybos ir projektavimo darbus arba pateikti adekvatų pagrindimą, kokiu pagrindu šie pirkimai yra sujungiami.
Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje pareigą statinio projektavimo paslaugas ir statinio statybos paslaugas įsigyti atskirai, siekia sukurti prielaidas sąžiningai konkurencijai, skatinančiai kokybės gerėjimą ir inovacijų diegimą, kad būtų gaunama daugiau pasiūlymų, geriau išnagrinėjama konkreti situacija ir įvertinama supanti aplinka, būtų garantuojama sprendimo pasirinkimo laisvė[25].
VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kokių pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi pareigą statinio statybos darbus ir statinio projektavimo paslaugas vykdyti atskirai, kas suponuoja išvadą, kad pirkimas dėl statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų turi būti atliktas dalimis tiek tarptautinio, tiek supaprastinto pirkimo atvejais. Tačiau VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga gali būti netaikoma mažos vertės pirkimų atvejais (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą).
Be to, VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad (i) dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija; (ii) pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu; (iii) skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; (iv) nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis.
Pagrindai, kada perkančioji organizacija gali neskaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų į atskiras dalis, yra analogiški VPĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams dėl tarptautinio pirkimo neskaidymo, todėl, atrodytų, jų aiškinimas ir taikymas turėtų būti analogiškas (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio 2 dalies komentarą). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiosios organizacijos tarptautinių pirkimų atvejais ir taip turi pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalis (VPĮ 28 straipsnio 1 dalis), taigi, VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas išskiria dar ir konkrečią sritį (statybos darbai ir projektavimo paslaugos), kuriai esant būtina skaidyti pirkimo objektą į dalis. Tai reiškia, kad VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo objekto neskaidyti į dalis iš esmės turėtų būti dar siauresnė palyginti su VPĮ 28 straipsnio 1 dalimi. Dėl to pagrindai nevykdyti skaidymo pareigos turėtų būti aiškinami ir taikomi dar siauriau nei dėl kitų pirkimo objektų.
Projektavimo paslaugų pirkimų gairėse nurodoma, kad darbų pirkimas kartu su projektavimo paslaugomis galėtų būti vykdomas tokiais atvejais, kai kitaip racionaliai naudodamas lėšas pirkimo vykdytojas nepasiektų reikiamo rezultato, kai pirkimo vykdytojas net neturėdamas statinio projekto gali aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai apibrėžti pirkimo objektą: kiekius, naudojamas medžiagas ir pan. Tačiau perkant projektavimo paslaugas kartu su darbais, pirkimo vykdytojas turi įvertinti tai, kad projekto vykdymo priežiūrą (kurios tikslas – kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir būtų įgyvendinta statinio projekte sukurta statinio architektūra) atliks darbų rangovas arba jo subtiekėjas, todėl, pavyzdžiui, gali kilti rizika, kad nukentės statinio kokybė (gali būti naudojamos pigesnės medžiagos, parenkami sprendiniai, pasižymintys mažesniu ilgaamžiškumu, didinantys būsimas eksploatacines sąnaudas ir pan.).
Aiškinant VPĮ 28 straipsnio 3 dalį, svarbu įvertinti projektavimo paslaugų apimtį, t. y. kad projektavimo paslaugos apima tiek techninio projekto (projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas), tiek darbo projekto (projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai), tiek techninio darbo projekto (dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai), parengimą. Dėl to projektavimo darbų rangos sutartis gali būti sudaroma viena abiem projekto etapams (techniniam projektui ir darbo projektui) arba atskirai kiekvienam statinio projekto etapui (techniniam projektui, darbo projektui); vienam etapui – techniniam darbo projektui, supaprastintam projektui, paprastojo remonto ar griovimo aprašui) (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.5 punktas). Tai reiškia, kad gali būti pasirenkamas vienas iš pirkimo vykdymo variantų:
- techninio ir darbo projektų parengimo (kai projektavimas vykdomas dviem etapais) bei projekto vykdymo priežiūros (kai ji privaloma ar kai ją numatoma vykdyti) paslaugų pirkimas;
- techninio darbo projekto parengimo (kai projektavimas vykdomas vienu etapu) ir projekto vykdymo priežiūros (kai ji privaloma ar kai ją numatoma vykdyti) paslaugų pirkimas;
- supaprastinto projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros (kai ji privaloma ar kai ją numatoma vykdyti) paslaugų pirkimas.
Nors rekomenduojama darbo projektą įsigyti kartu su techniniu projektu, tačiau išskirtiniais atvejais, kai tai lemtų racionalų lėšų naudojimą, darbo projekto parengimas gali būti perkamas kartu su statybos darbais (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9.2 punktas). VPT tokiu atveju siūlo pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatyti tiesioginį pirkimo vykdytojo atsiskaitymą su subtiekėju – darbo projekto rengėju, jeigu darbo projekto parengimui numatoma pasitelkti subtiekėją, nes tokiu būdu bus išlaikomas darbo projekto rengėjo nepriklausomumas nuo rangovo[26].
Be to, VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nėra detalizuota, ką reiškia sąvoka, kad pirkimo objektas turi būti skaidomas, apibrėžiant dalių apimtį ir dalyką. Manytina, kad tokia sąvoka reiškia, jog statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo atveju ne tik kad pirkimas turi būti skaidomas į dalis, bet ir jų įsigijimai įgyvendinami skirtingu metu dėl to, kad neturint projekto nebus galimybės tiksliai apibrėžti darbų apimties. Taigi, VPĮ 28 straipsnio 3 dalis ne tik įtvirtina pareigą dėl pirkimo objekto skaidymo, bet iš esmės ir nurodo, kad turi būti ir skirtingi įgyvendinimo etapai.
- VPĮ 28 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas informacijos, kurią perkančioji organizacija pirkimo objekto skaidymo į dalis atvejais privalo nurodyti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, sąrašas.
Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodoma: (i) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą; (ii) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti; (iii) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.
Pažymėtina, kad VPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad pasiūlymo pateikimo ar pirkimo laimėtojo nustatymo tvarka skirsis nuo įprastinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys. Dėl to perkančioji organizacija turėtų įvertinti rinkos situaciją, išanalizuoti, kiek tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime ir pan.
VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad tam tikrais atvejais, siekdamos užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkančiosios organizacijos gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas.
Perkančiosios organizacijos, priimdamos sprendimą apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas, turi atsižvelgti į VPĮ 17 straipsnyje nurodytus viešųjų pirkimų tikslus ir į VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo[27].
LAT[28] vienoje byloje, viena vertus, nurodė, kad VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai yra dispozityvūs, perkančiosios organizacijos naudojamos jos nuožiūra, kita vertus, pažymėjo, kad turi būti taikomi tik išimtinais atvejais, nustačius objektyvias priežastis. Taigi, VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta perkančiosios organizacijos galimybė taikytina išimtinėms, objektyviai pagrįstoms situacijoms, kuriose kitokio pobūdžio priemonės yra neefektyvios ar negalėtų analogiškai užtikrinti siekiamų teisėtų tikslų[29]. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar nustatytos priemonės (ribojimas pateikti pasiūlymą abiem pirkimo dalims) nėra pernelyg varžančios tiekėjų teises ir pažeidžiančios viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija, skaidydama pirkimo objektą į dalis, iš esmės ir taip užtikrina (skatina) ūkio subjektų konkurenciją, tai perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo laimėtojų ribojimų turi būti pagrįstas papildomomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, esant oligopolinei rinkai.
Tuo atveju, jei perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimo dokumentuose nurodyti maksimalų pirkimo objekto dalių skaičių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, tai pirkimo dokumentuose turi nurodyti objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ar taisykles, taikomas nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymo vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius. VPĮ 28 straipsnyje nėra apibrėžta objektyvių ir nediskriminacinių kriterijų sąvokos, todėl šie kriterijai aiškinami plečiamai.
Pirkimo dokumentuose taip pat turi būti nustatomos taisyklės, pagal kurias perkančioji organizacija galėtų nustatyti, kuriose pirkimo dalyse bus pasirašomos pirkimo sutartys, jei tiekėjas laimėjo didesniame skaičiuje pirkimo objekto dalių nei nustatyta pirkimo dokumentuose. Galima situacija, kai perkančioji organizacija prašo pačių tiekėjų nurodyti dalis, kurioms jie patys teikia pirmenybę pirkimo laimėjimo atveju. Įmanomi ir kiti būdai nustatyti laimėjusius atskiras dalis tiekėjus, ir jie priklauso nuo pirkimo objekto ir rinkos analizės[30].
Be to, perkančioji organizacija pirkimo objekto skaidymo atvejais pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad tuo atveju, jei keliose pirkimo dalyse nustatomas tas pats pirkimo laimėtojas, tai bus sudaroma viena pirkimo sutartis.
[1] Komentuojamos VPĮ 28 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio normas.
[3] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 78-ojoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad siekiant suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, perkančiosios organizacijos visų pirma turėtų būti skatinamos skaidyti stambias sutartis į pirkimo dalis.
[4] Miguel Assis Raimundo, “Aiming at the Market You Want? A Critical Analysis of the Purpose, Coherence, Scope and Judicial Review of the Duties Regarding Division into Lots under Directive 2014/24/EU”, Procurement: Global Revolution VIII, 2017, p. 20.
[5] LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017.
[6] LAT 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017.
[7] VPT 2018 m. vasario 6 d. Informacinis pranešimas dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis.
[8] LAT 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018.
[9] LAT 2018 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018.
[10] LApT 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897-381/2017.
[11] Miguel Assis Raimundo, “Aiming at the Market You Want? A Critical Analysis of the Purpose, Coherence, Scope and Judicial Review of the Duties Regarding Division into Lots under Directive 2014/24/EU”, Procurement: Global Revolution VIII, 2017, p. 20.
[13] LAT 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018.
[14] LAT 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015, 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015.
[15] LAT 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018.
[16] LAT 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018.
[17] Pažymėtina, kad LAT iš esmės tik 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 nagrinėjamu atveju pripažino, kad perkančioji organizacija teisingai neišskaidė pirkimo objekto į atskiras dalis ir tik dėl to, kad tiekėjas nepaneigė perkančiosios organizacijos argumentų dėl techninių aplinkybių, pagrindžiančių pirkimo objekto neskaidymą.
[18] LAT 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015, 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015.
[19] LAT 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017.
[20] LAT 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011.
[21] LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018.
[22] LAT 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017.
[23] LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018.
[24] LApT 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-302/2018.
[25] VPĮ aiškinamasis raštas.
[27] LAT 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011.
[29] LAT 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011.
[30] EBPO ir ES iniciatyvos SIGMA vadovas „Sutarčių skaidymas į dalis“.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite