47 straipsnis. Tiekėjo kvalifikacijos tikrinimas

1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumą;

3) techninį ir profesinį pajėgumą.

2. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.
3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali:

1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;

2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus;

3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo.

4. Jeigu pirkimo objektas skaidomas į dalis, šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai nustatomi kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Tuo atveju, kai su tuo pačiu tiekėju galėtų būti sudaroma pirkimo sutartis dėl kelių pirkimo objekto dalių, perkančioji organizacija gali taikyti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą dėl metinių veiklos pajamų, atsižvelgdama į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę.
5. Kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinant tiekėjų varžymąsi, reikalaujama didžiausia metinių tiekėjo veiklos pajamų suma pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą tuo pačiu metu vykdomų konkrečių pirkimo sutarčių vertę, jeigu ji žinoma, arba, jeigu nežinoma – į numatomą preliminariosios sutarties vertę. Kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti dinaminės sistemos pagrindu, reikalaujama didžiausia metinių tiekėjo veiklos pajamų suma nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą konkrečių per dinaminę pirkimo sistemą sudaromų pirkimo sutarčių vertę.
6. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, taip pat gali laikyti, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu turi informacijos, kad tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.
7. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

 

1. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje^[1] yra (a) apibrėžtas kvalifikacijos vertinimo tikslas, (b) nurodyti kriterijai, pagal kuriuos gali būti vertinama tiekėjų kvalifikacija, bei (c) reglamentuojami esminiai kvalifikacijos reikalavimams, kaip tokiems, keliami imperatyvūs (privalomi) reikalavimai, kurių nesilaikymas lemia pirkimo sąlygų neteisėtumą.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti tiekėjų patikimumą suponuoja reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos būtų aktyvios ir kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamos pirkimo objektą ir kitas sąlygas, parinktų adekvačius ir VPĮ tikslus įgyvendinančius kvalifikacijos patikrinimo kriterijus.

Įgyvendindama nurodytą pareigą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose (skelbime apie viešąjį pirkimą ir (ar) kituose viešojo pirkimo dokumentuose) turi teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus^[2]. Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 2 dalies komentarą) ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies komentarą), ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 6 dalies komentarą). Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis (detaliau žiūrėti VPĮ 48 straipsnio komentarą). Dėl to visi pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu ir skirti būtent nurodytų aplinkybių įvertinimui. Pažymėtina, kad nurodytas galimų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis, t. y. perkančioji organizacija negali šio sąrašo papildyti savo nustatytais kvalifikacijos reikalavimais, tiesiogiai nenustatytais įstatyme.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodomi ne tik patys tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai, bet taip pat ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinantys dokumentai ar informacija. Tačiau tiekėjo kvalifikacija (kvalifikacijos reikalavimai) ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (informacija) nėra tapatūs. Kvalifikacija – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pavyzdžiui, veiklos pelningumas) ar dabarties (pavyzdžiui, įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Tuo tarpu tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja^[3].

Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus^[4]. Kitaip tariant, nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalima sutapatinti konkretaus tiekėjo atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams su tuo, kaip jis tą atitiktį įrodinėja. Dėl to visais atvejais perkančiosios organizacijos, tikrindamos konkretaus dalyvio atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, turi atsakyti į klausimą, ar objektyviai ir realiai konkretus tiekėjas atitinka nustatytus reikalavimus, nepaisant to, kad jis šią atitiktį įrodinėja ne tomis priemonėmis (ne tais dokumentais, ne tokiomis pažymomis, sutartimis ir pan.), kurių reikalaujama pirkimo dokumentuose.

Atsižvelgiant į kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos vertinimą, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga (tiekėjo teisė), nustačius, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus, duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams arba šių dokumentų, duomenų apskritai nepateikė, kreiptis į tiekėją dėl dokumentų, duomenų paaiškinimo, patikslinimo, pateikimo (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). Ši pareiga yra itin plačios apimties, t. y. perkančioji organizacija privalo reikalauti situacijos patikslinimo ne tik tuomet, kai pateikti duomenys yra neišsamūs, netikslūs, kitokie, nei reikalaujama pagal pirkimo dokumentus, bet ir tais atvejais, kai tiekėjas apskritai nepateikė jokių dokumentų apie kvalifikaciją.

Analogiškai perkančiajai organizacijai pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą kyla ne dėl duomenų apie kvalifikaciją formos, o dėl jos turinio. Tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, kai tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentarą) arba kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto komentarą). Nurodytos VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai pripažinti tiekėją neturinčiu reikalaujamos kvalifikacijos (kai nepatikslinami duomenys apie kvalifikaciją) arba jo kvalifikacijos neatitiktį (kai pateikti ar patikslinti duomenys aiškiai rodo kvalifikacijos nepakankamumą)^[5].

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį^[6]. Taip pat tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams turėti teisę verstis atitinkama veikla, perkančiosios organizacijos diskrecija yra apribota subsidiariai (papildomai) taikytinų (dėl subsidiaraus VPĮ ir kitų teisės aktų taikymo detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą) kitų teisės aktų reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka būtini kvalifikacijos reikalavimai suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Taigi tokios teisės įgyvendinimas nėra absoliuti perkančiųjų organizacijų diskrecija, ji ribojama, atsižvelgiant į realų atitinkamo reikalavimo poreikį ir santykį su pirkimo objektu. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų^[7].

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tik būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus yra detalizuota kitose VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs^[8]. Pabrėžtina, kad kaip neatitinkantys VPĮ 47 straipsnio reikalavimų gali būti vertinami ne tik per aukšti, konkurenciją nepagrįstai ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, tačiau ir per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai^[9].

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose nustato alternatyvius kvalifikacijos reikalavimus (alternatyvūs kvalifikacijos reikalavimai šiame kontekste suprantami kaip reikalavimai, kuriuos tiekėjai gali atitikti pasirinktinai vienu iš kelių būdų, pavyzdžiui, visi jungtinės veiklos partneriai atskirai arba bent vienas ar keli iš jų) arba reikalavimą pateikti vieną iš kelių galimų (alternatyvių) atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai turi būti lygiaverčiai. Pavyzdžiui, LAT yra konstatavęs, kad reikalavimas, jog kritinio likvidumo kriterijų atitiktų bent vienas ūkio subjektų grupės narys, ir reikalavimas, kad šį kriterijų atitiktų visi ūkio subjektų grupės nariai, pagal savo turinį negali būti taikomi vienam viešajam pirkimui kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai^[10]. Analogiškai LAT yra konstatavęs, kad reikalavimas pateikti kvalifikacijos atitikties pagrindimo įrodymus iš išorinio subjekto (pvz., audito išvada) negali būti laikomas lygiaverčiu tik sutarties su išoriniu subjektu sudarymo (t. y. audito paslaugų sandorio sudarymas) atžvilgiu, kadangi vien sutarties sudarymo faktas nepagrindžia, kad pagal ją jau buvo atlikti atitinkami reikalingi veiksmai, taigi neįrodo, kad tiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją^[11].

Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta. Tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti. Dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę (ar kitą pajėgumą) tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės^[12]. Pabrėžtina, kad aptarta taisyklė yra skirta konkrečiai tiems atvejams, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iškelia konkretų reikalavimą, tačiau pasiūlymų vertinimo etape nusprendžia apskritai nevertinti pasiūlymų atitikties iškeltam ir išviešintam reikalavimui. Tai netapatinama su situacija, kai, kaip įtvirtinta VPĮ 50 straipsnio 6 dalyje, perkančiajai organizacijai leidžiama tikrinti tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo atitiktį iškeltiems kvalifikacijos reikalavimams.

Perkančiosios organizacijos turi itin atidžiai įvertinti visų ketinamų kelti reikalavimų svarbą ir reikšmę, tikimybę, kad kai kurių reikalavimų gali neatitikti iš tiesų pajėgūs tiekėjai. Tai ypač svarbu dėl to, kad perkančioji organizacija, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka^[13]. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas įgalina užtikrinti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi^[14].

Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama atsižvelgiant į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Kadangi reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų dalyvių skaičių tam tikrų tiekėjų nenaudai, tai tiek perkančioji organizacija, tiek kiti subjektai, taikantys komentuojamą normą (teismai, pirkimus kontroliuojančios institucijos ir pan.), turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo kontekste bei įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą^[15].

Kasacinio teismo praktikoje konkrečiai išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams^[16].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti neypatingo statinio statybos darbus, nepriklausomai nuo statinio sudėtingumo ir svarbos negali kelti neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams turėti specialistą – ypatingo statinio statybos vadovą – kadangi nurodyto specialisto funkcijas tokio pirkimo atveju turi teisę atlikti neypatingo statinio statybos vadovas. Tuo tarpu tiekėjams, neturintiems ypatingo statinio statybos vadovo, nepagrįstai ir neteisėtai yra apribojamos (apsunkinamos) galimybės dalyvauti pirkime, tokiu būdu, be kita ko, neužtikrinant tiekėjų konkurencijos pirkime.

 

Vienas iš kvalifikacijos reikalavimų (kaip ir kitų) teisėtumo vertinimo pagrindų – poreikis užtikrinti viešąjį interesą. Vis dėlto šiuo pagrindu negali būti piktnaudžiaujama, juolab kad iš esmės visos viešojo pirkimo sutartys tam tikra dalimi prisideda prie viešojo gėrio kūrimo, sukurtų visuomeninių gėrybių užtikrinimo ar visuotinų interesų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, viešojo intereso apsauga – tik viena iš daugelio perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą pagrindžiančių aplinkybių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo poziciją, pagal kurią viešąjį interesą sudaro dvi lygiavertės sudėtinės dalys – visuomenės poreikis atitinkamu pirkimo objektu ir sąžininga (lygiateisė, laisva) tiekėjų konkurencija. Dėl to socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos pats savaime neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai^[17].

Kitaip tariant, viešojo pirkimo objektas, kaip toks, jo svarba savaime negali lemti ir pateisinti itin aukštų, specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo^[18]. Pavyzdžiui, reikalavimai profesinei patirčiai dėl medicininės įrangos pirkimo (atitinkamas įvykdytų sutarčių skaičius, ar vertė) tik dėl pirkimo objekto svarbos savaime negali būti daug griežtesni (aukštesni) už analogiškus reikalavimus, keliamus kitokio pobūdžio įrangos pirkime. Kaip nurodyta pirmiau, iš esmės kiekvienas viešasis pirkimas yra skirtas būtent viešojo intereso tenkinimui (tiesiogiai ar netiesiogiai), todėl tik itin siaurai taikomais, išimtiniais atvejais perkančioji organizacija specifinius, aukštus kvalifikacijos reikalavimus, apribojančius potencialių tiekėjų skaičių pirkime, gali pateisinti objekto svarba, ypač kai kitomis priemonėmis nebūtų įmanoma ar pernelyg sunku užtikrinti viešąjį interesą.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjai turėtų patirties teikiant perkamas medicinos tyrimo paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, rėmėsi vien pirkimo objekto svarba (asmens sveikatos priežiūros sritimi), tačiau nepagrindė šio reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkamas paslaugas kokybiškai galėtų teikti tik darbo organizavimo nurodytu grafiku patirties turintis tiekėjas. Tuo tarpu vien tik aplinkybė, kad bus teikiamos medicinos paslaugos, esant kitiems kvalifikacijos reikalavimams, dėl kurių konkurso pasiūlymą gali pateikti tik medicinos srityje veikiantis, licencijuotas ir tokių paslaugų teikimo patirties turintis tiekėjas, nesudaro pakankamo pagrindo ginčo reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu^[19].

 

Kaip jau nurodyta, pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Taip pat šie reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs. Šiuo aspektu kasacinio teismo išaiškinta, kad svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjas pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Kitais žodžiais tariant, jei perkančioji organizacija tiekėjams iškėlė tam tikrą kvalifikacijos reikalavimą, ji privalo patikrinti atitiktį jam (visų dalyvių ar, jei nustatyta, – tik laimėtojo), nepriklausomai nuo to, kad kai kurių ūkio subjektų, kurie jau buvo įvykdę panašaus pobūdžio sutartis, atitinkama kompetencija ankstesniuose pirkimuose nebuvo tikrinama.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, nustačiusi tiekėjams ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimą, jį siejant su atitinkamų finansinių metų vertinimu, vėliau negali pripažinti tiekėjo kvalifikacijos tinkama, jei per šiuos finansinius metus jo pajėgumas buvo nepakankamas, tačiau per kitus – tinkamas, arba priešingai – ji negali pripažinti nesant reikalaujamo tiekėjo pajėgumo, jei jis pasikeitė per kitus nei iš anksto nustatytus finansinius metus^[20].

 

Tačiau VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kvalifikacijos reikalavimų tikslumo ir aiškumo negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad lemtų itin formalų nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų atitikties vertinimą. Kitaip tariant, kruopštus, pirkimo sąlygas atitinkantis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas neturi tapti pernelyg formalus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuotas turinio viršenybės prieš formą principas. Tiekėjų kvalifikacijos vertinime šis reiškia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu, o ne apsiriboti kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento formuluočių sutapties su pirkimo sąlygomis vertinimu. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kildinama iš reguliavime įtvirtintos prerogatyvos įsitikinti tiekėjų pajėgumu, kurio atitikties nustatymui esminę reikšmę turi kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos praeities ir dabarties aplinkybių turinys, o ne jų atvaizdavimo forma dokumentuose.

 

Pavyzdys

Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose dėl tiekėjų teisės verstis tam tikra veikla įtvirtinta sąvoka ,,žemės darbai“ nesutampa su specialiuosiuose statybos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, todėl tokie darbai gali būti pripažįstami ne tik tada, kai jie tokiais įvardyti pirkimo dokumentuose. Taigi šiuo atveju svarbiau ne pirkimo sąlygose vartojamų sąvokų pavadinimai, o joms suteikta prasmė bei turinys^[21]. Atitinkamai, vienintelė aplinkybė, kad, pavyzdžiui, tiekėjo atestate pažodžiui nenurodyta, kad jis turi teisę atlikti tam tikros rūšies darbus, nesiaiškinant šio atestato turinio, ypač atsižvelgiant į jame galimus nurodyti įvairius kvalifikacijos kategorijų ar subkategorijų variantus, tokio tiekėjo kvalifikacijos pagal pirkimo sąlygas savaime neleidžia pripažinti netinkama^[22].

 

Remiantis nurodytais tiekėjų reikalavimų teisėtumo kriterijais, LAT neteisėtais yra pripažinęs, pavyzdžiui, tokius kvalifikacijos reikalavimus:

1) Reikalavimą tiekėjui turėti ir pateikti ypatingųjų statinių statybos darbų atestatą, perkant neypatingojo statinio rekonstrukcijos darbus^[23].

2) Reikalavimą įrangos gamintojui turėti sertifikuotą aptarnavimo centrą Lietuvoje, kai pirkimo sąlygose kartu su nurodytu reikalavimu nurodyti ir techninio aptarnavimo reagavimo terminai, per kuriuos tiekėjas privalėtų laiku užtikrinti siūlomos įrangos techninį aptarnavimą^[24]

3) Reikalavimą turėti tris, o ne du specialistus perkant dviejų atskirų statinių statybos darbus, t. y. reikalavimą tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį „atsarginį“ statybos vadovą^[25].^.

4) Reikalavimą, kad tiekėjai ypatingo statinio statybos rangovu turi būti atestuoti visose susisiekimo komunikacijose, kadangi perkančioji organizacija privalėjo nurodyti tikslią susisiekimo komunikacijų rūšį, o ne bendrą šių statinių sritį^[26].

Tinkamam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui užtikrinti perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tai svarbu dėl to, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pavyzdžiui, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties^[27]. Tai reiškia, kad tiekėjo atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (kvalifikacija) turi realiai egzistuoti pasiūlymo pateikimo metu (iki pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymų pateikimo momento), bet ne būti įgyjama po to, kai pasiūlymas pateiktas, ypač tol, kol vyksta jo vertinimo procesas^[28].

Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nors tiekėjas anksčiau (prieš viešojo pirkimo paskelbimą) neatitiko nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalino šias neatitiktis, jo dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas ir perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją^[29].

Remiantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atliekant mažos vertės pirkimus, VPĮ 47 straipsnio nuostatos nėra imperatyviai taikomos, kadangi perkančioji organizacija turi teisę apskritai netikrinti (nevertinti) tiekėjų kvalifikacijos^[30]. Ir tai nelaikoma viešųjų pirkimų principų pažeidimu^[31].

Vis dėlto nurodyta perkančiosios organizacijos teisė nėra neribota. Remiantis VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisykle (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos galimybė netikrinti tiekėjų kvalifikacijos turėtų būti suprantama kaip jos teisė pirkimo sąlygose neįtvirtinti atitinkamų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, tačiau, jei pagal imperatyviąsias teisės normas viešojo pirkimo sutartis su tiekėju negali būti sudaryta (pavyzdžiui, tiekėjui neturint teisės verstis tam tikra veikla) ir tai paaiškėja perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, ją apie tai informavo kitas tiekėjas), ji su tokiu tiekėju negali sudaryti sutarties, nes priešingu atveju pažeistų imperatyviąsias normas ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą^[32]. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjams mažos vertės viešajame pirkime nėra keliami kvalifikacijos reikalavimai, tačiau jie kyla iš kitų privalomai taikomų teisės aktų, viešojo pirkimo sutartis negali būti sudaryta su tokiu tiekėju, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos ir perkančioji organizacija apie tai žino.

 

2. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje yra atskirai reglamentuojamas vienas iš tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo (patikrinimo) būdų – perkančiosios organizacijos teisė viešojo pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, o, paslaugų pirkimo atveju – turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų narys, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje. Nurodytoje teisės normoje vartojama sąvoka veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę kelti reikalavimus dėl teisės verstis veikla ir (ar) teikti paslaugas turėjimo, narystės atitinkamoje organizacijoje tik tokiu atveju, jeigu atitinkama veikla (paslaugos) patenka į pirkimo objektą.

Viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti būtinas dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka bei sąlygos. Pavyzdžiui, jei tiekėjai, siekdami sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį, prieš tai privalo įgyti teisę verstis atitinkama veikla (pavyzdžiui, surinkti, išvežti, tvarkyti, naudoti pavojingas atliekas), tai perkančiajai organizacijai kyla pareiga pirkimo sąlygose įtvirtinti atitinkamą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis konkrečia veikla turėjimo^[33].

Tiekėjų teisei verstis veikla reikalavimų nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė kyla iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, pagal įstatymą neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais; dėl tokių pirkimo sąlygų teismai turėtų spręsti savo iniciatyva^[34].

Taigi perkančioji organizacija neturi teisės kelti aukštesnių reikalavimų nei jie atitinkamam pirkimo objektui nustatyti specialiuose teisės aktuose, nepriklausomai nuo to, kad taip ji siektų įsitikinti didesniu tiekėjų pajėgumu, patikimumu. Kitaip tariant, jeigu tiekėjas pagal specialiuosius teisės aktus turi teisę vykdyti atitinkamą veiklą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygomis tokios teisės paneigti negali. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, negali reikalauti tiekėjo turėti atitinkamą licenciją, jeigu konkrečią veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose toks reikalavimas nenustatytas, t. y. nenustatyta, kad veiklos vykdymas yra licencijuojamas. Analogiškai perkančioji organizacija negali kelti aukštesnių sertifikavimo, licencijavimo ir pan. reikalavimų, net jei atitinkama veikla atskirai atestuojama, tačiau atitinkami teisės verstis veikla reikalavimai nenustatyti specialiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos daugiau ne nustato pačios teisės verstis veikla turinio, o patikrina tiekėjų pajėgumą pagal kituose teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą.

Perkančiosios organizacijos paslaugų pirkimo atveju viešojo pirkimo dokumentuose nustatydamos kvalifikacijos reikalavimą dėl tiekėjų narystės tam tikrose organizacijose, privalo nepažeisti ES laisvo paslaugų judėjimo taisyklių. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad užsienio teikėjas būtų atitinkamos nacionalinės (perkančiosios organizacijos kilmės valstybės) organizacijos (asociacijos) narys yra draudžiamas^[35], nes pažeistų nediskriminavimo kilmės pagrindu principą.

Kaip nurodyta VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl teisės verstis atitinkama veikla turėjimo, turi būti tiksliai ir aiškiai įtvirtinti viešojo pirkimo dokumentuose. Vis dėlto VPĮ ir kitų teisės aktų, pavyzdžiui, reglamentuojančių statybų veiklą, subsidiarus taikymas (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio komentarą) lemia tai, kad, jeigu specialiame teisės akte yra įtvirtintas reikalavimas dėl atitinkamos teisės ir (ar) specialaus leidimo turėjimo, net ir nenustačius tokio reikalavimo viešojo pirkimo sąlygose, perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties su tiekėju, kuris atitinkamos teisės ir (ar) atitinkamo leidimo neturi. Kitaip tariant, tai, kad iš privalomų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo pareigos turėti atitinkamą licenciją (sertifikatą), nes bet kokiu atveju dėl jos (nepriklausomai nuo apimties) negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi^[36].

Tačiau tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose pažodžiui nenurodo aiškaus ir konkretaus reikalavimo dėl konkrečios teisės verstis atitinkama veikla turėjimo, tik nustato abstraktų reikalavimą, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (arba apskritai nenustato jokio šios srities reikalavimo), perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai nepaskelbtus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo.

ESTT yra išaiškinęs, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, tačiau kyla nacionalinėms valdžios institucijoms ar nacionaliniams administraciniams teismams aiškinant šį įstatymą ir užpildant tuose dokumentuose esančias spragas; tokiomis aplinkybėmis vienodo požiūrio ir proporcingumo principai aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama suteikti ūkio subjektui galimybės ištaisyti trūkumus ir įvykdyti minėtą sąlygą per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą^[37].

Analogiškai ESTT formuojamai praktikai LAT taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus. Tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų) ^[38]. Pažymėtina, kad iš anksto neišviešinto ūkio subjekto pasitelkimas tiekėjo pajėgumui pagrįsti, kai jis pats jo neturi, neturėtų būti aiškinamas ir vertinamas kaip vienintelė galima jų pasitaisymo (trūkumo šalinimo) priemonė. Iš esmės neatmestini atvejai, kai dėl specifinio pirkimo objekto, atitinkamos rinkos struktūros ar kitokių priežasčių tiekėjui, net ir siekiančiam tą padaryti, nepavyks rasti jokio kito ūkio subjekto arba galimų subrangovų ratas bus itin siauras, dėl to jų pasitelkimas taps sudėtingas, ilgai truks ir pan. Todėl tiekėjai iš esmės turi turėti galimybę pasitaisyti ir kitokiu būdu, pavyzdžiui, įgydami reikiamą kvalifikaciją. Leidimas tiekėjui šalinti aptariamą trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, toks tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas šioje srityje paskelbus galutinius viešojo pirkimo rezultatus nereiškia pakartotinio pasiūlymų vertinimo, todėl atsakingų asmenų teisės vykdyti veiklą įrodinėjimui prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį apskritai nėra poreikio de jure taikyti kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių (ar jų išimčių) dėl kvalifikacijos objektyvumo sampratos, ribojimo tikslinti kvalifikacijos duomenis laiko atžvilgiu ar pasitelkti naujus trečiuosius asmenis. Viešojo pirkimo laimėtojai bet kokiu atveju de facto negalės pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutarties neturėdami atitinkamos veiklos vykdymo teisės (leidimo)^[39]. Taigi, jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą^[40].

Pabrėžtina, kad viešojo pirkimo sąlygose nustačius reikalavimą dėl teisės verstis atitinkama veikla turėjimo, svarbus tampa nurodytos teisės įgijimo momentas, ypatingai tuo atveju, kai pasiūlymą viešajame pirkime pateikia užsienio subjektas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodytu klausimu išaiškinta, kad rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino; tokiu būdu užsienio (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų įgyta kvalifikacija laikytina atitinkančia viešojo pirkimo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kad šio pajėgumo patvirtinimo dokumentas Lietuvoje buvo išduotas po galutinės pasiūlymų pateikimo datos^[41].

Tačiau užsienio tiekėjai turi pareigą po pirkimo paskelbimo kaip įmanoma greičiau per protingą laiką kreiptis į kompetentingą LR instituciją su prašymu išduoti teisės pripažinimo dokumentą. Šių socialiai atsakingo ir sąžiningo elgesio pareigų tinkamas vykdymas, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, perkančiosioms organizacijoms leidžia vertinti tokių užsienio tiekėjų pasiūlymų tinkamumą. Jei dėl neoperatyvaus užsienyje įgyto pajėgumo patvirtinimo procedūros inicijavimo Lietuvoje perkančiajai organizacijai tektų pratęsti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo (pavyzdžiui, pratęsti terminą teikti kvalifikacijos duomenų paaiškinimus, patikslinimus) ir (ar) visą pasiūlymų vertinimo procedūrą, ji, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, galėtų atsisakyti tai padaryti. Kita vertus, tam tikrais išimtiniais atvejais, kai dėl pirkimo objekto svarbos perkančiajai organizacijai ir visuomenei būtų pateisinami ypač trumpi ir nepratęstini procedūrų vykdymo terminai, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjas veikė operatyviai, ir (ar) nuo jo nepriklausančių aplinkybių, įskaitant, ekspertų komisijos sprendimo atidėti teisės pripažinimo dokumento išdavimą, perkančioji organizacija gali atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą, jei iki jos nurodyto termino toks ūkio subjektas, tikslindamas kvalifikacijos duomenis, šio dokumento nepateikė^[42].

Taigi, kitų valstybių (ES ir Europos ekonominės erdvės valstybės narių bei Šveicarijos Konfederacijos) tiekėjų (ar bendrus su Lietuvos ūkio subjektais) pasiūlymus dėl užsienio tiekėjų laiku įgytos kvalifikacijos perkančiosios organizacijos privalo vertinti kaip atitinkančius pirkimo sąlygas, išskyrus atvejus, jei bus nustatytas aiškiai socialiai neatsakingas ar nesąžiningas tokių tiekėjų elgesys, darantis įtaką procedūrų operatyvumui, ar dėl pirkimo objekto svarbos ir terminų perkančioji organizacija objektyviai negalės laukti, kol užsienio rangovui bus pripažinta jo teisė veikti Lietuvoje^[43].

 

3. VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojamas tiekėjų kvalifikacijos vertinimas (tikrinimas) dėl tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo. Finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – užtikrinti, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, kuris turi pakankamus finansinius išteklius ir yra finansiškai stabilus bei pajėgus, kad galėtų tinkamai ir visiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį^[44]. Kitaip tariant, finansinis įmonės pajėgumas asocijuojasi su stabiliu ir nuosekliu įmonės veikimu^[45] – pakankamais tiekėjo finansiniais resursais sutarties įgyvendinimo laikotarpiu padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos^[46].

VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje yra nurodytas nebaigtinis kriterijų (įrodančiųjų dokumentų), apibūdinančių tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą, sąrašas. Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius konkrečiai ekonominio bei finansinio pajėgumo rodiklius vertinti ir juos nustatyti savarankiškai, t. y. komentuojamoje teisės normoje nurodytą sąrašą papildyti. Būtina nesumaišyti: perkančioji organizacija neturi teisės pildyti bendro VPĮ 47 straipsnyje numatyto kvalifikacijos reikalavimų sąrašo, tačiau turi teisę (vienintelė išimtis iš taisyklės) papildyti VPĮ 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, detalizuojančių finansinio ir ekonominio pajėgumo bendrąjį kvalifikacijos reikalavimą, priemonių sąrašą^[47]. Tačiau, nors dėl tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo perkančiosioms organizacijoms suteikta diskrecija nustatyti ir tikrinti tiekėjų kvalifikaciją, ši teisė nėra neribota. Aptariami reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir jam proporcingi, objektyvūs, kad būtų pateikta informacija apie tokį ūkio subjekto pajėgumą, o taip pat nustatyta pereinamoji riba turi atitikti atitinkamos sutarties mastą^[48].

VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra įtvirtinta perkančiosios organizacijose teisė tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą patikrinti pagal tiekėjo metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atitinkamas pirkimas, sumą.

Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, kuria remiantis turi būti nustatomi kvalifikacijos reikalavimai (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 7 dalies komentarą) ir kurios nuostatos visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais yra privalomos^[49], perkančioji organizacija turi diskreciją viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti tokius metinių pajamų reikalavimus:

1) Bendrosios metinės visos veiklos pajamos – perkančioji organizacija nustato konkrečią reikalaujamą bendrųjų metinių visos veiklos pajamų sumą ne daugiau kaip per paskutinius trejus finansinius metus, o jeigu tiekėjas įregistruotas vėliau – nuo tiekėjo įregistravimo dienos. Tiekėjas turi atitikti keliamą reikalavimą kiekvienais pirkimo dokumentuose nurodytais finansiniais metais.

2) Bendrosios metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas – perkančioji organizacija nustato konkrečią reikalaujamą bendrųjų metinių pajamų sumą iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, ne daugiau kaip per paskutinius trejus finansinius metus, o jeigu tiekėjas įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo tiekėjo įregistravimo dienos ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios. Tiekėjas turi atitikti keliamą reikalavimą kiekvienais pirkimo dokumentuose nurodytais finansiniais metais. Perkančioji organizacija turi pareigą aiškiai įvardinti veiklą, su kuria susijęs atliekamas pirkimas. Tačiau nurodyta veikla negali būti pernelyg susiaurinama, pavyzdžiui, kompiuterinės įrangos pardavimas, o ne išimtinai kompiuterių pardavimas^[50].

3) Vidutinės metinės visos veiklos pajamos – perkančioji organizacija reikalauja atitinkamos konkrečios vidutinės metinių pajamų (išvedamas metinių visos veiklos pajamų vidurkis per nurodytą laikotarpį) sumos ne daugiau kaip per paskutinius trejus finansinius metus.

4) Vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas – perkančioji organizacija reikalauja atitinkamos konkrečios vidutinės metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumos (išvedamas metinių veiklos pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, vidurkis per nurodytą laikotarpį) ne daugiau kaip per paskutinius trejus finansinius metus. Nurodytas reikalavimas naudotinas tuo atveju, kai tikėtina, kad pirkime galintys dalyvauti tiekėjai verčiasi keliomis veiklomis ir dėl to vidutinės metinės visos veiklos pajamos nepakankamai apibūdina tiekėjų finansinę būklę^[51]. Nustatant nurodytą reikalavimą turi būti aiškiai apibrėžiama (įvardijama) veikla, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, tačiau veikla negali būti pernelyg susiaurinama.

Nei VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nei kitose VPĮ nuostatose, nei Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nereglamentuojama, kokiais konkrečiai atvejais perkančioji organizacija turėtų vertinti tiekėjo metines pajamas ar vidutines metines pajamas iš visos veiklos, o kokiais – tik iš veiklos, susijusios su atitinkamu pirkimu. Taigi, perkančioji organizacija turi plačią diskreciją nuspręsti (pasirinkti), kokias konkrečiai metines pajamas ar vidutines metines pajamas vertinti konkrečiu atveju.

Tačiau nurodyta perkančiosios organizacijos diskrecija yra apribota tuo aspektu, kad reikalaujama metinių pajamų (tiek iš visos veiklos, tiek iš veiklos, susijusios su konkrečiu pirkimu) suma pagal bendrą VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto taisyklę negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę. Taigi, įstatyme įtvirtinta riba, kurią peržengus preziumuojamas kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumas. Pavyzdžiui, jeigu numatoma viešojo darbų pirkimo vertė yra 1 000 000,00 Eur, perkančiosios organizacijos reikalaujama metinių pajamų suma iš visos veikos arba iš veiklos, susijusios su konkrečiu pirkimu, negali būti didesnė kaip 2 000 000,00 Eur.

Išimtiniais atvejais perkančioji organizacija turi teisę viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimą dėl konkrečios metinių pajamų (tiek iš visos veiklos, tiek iš veiklos, susijusios su konkrečiu pirkimu) sumos, kuri yra daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, jeigu tai būtina dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos. Taigi, pirmiau nurodyta prezumpcija dėl pirkimo sąlygos teisėtumo yra paneigiama, t. y. galimos išimtys. Nei VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nei kitose VPĮ nuostatose, nei Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nereglamentuojama, koks konkrečiai pirkimo objekto pobūdis ir (ar) su tuo susijusi rizika galėtų pateisinti nukrypimą nuo bendrosios taisyklės dėl maksimalaus reikalaujamų pajamų dydžio. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai vykdant pirkimą, skirtą ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, ar įsigyjant su nacionaliniu saugumu susijusį pirkimo objektą^[52]. Vis dėlto nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės turėtų būti aiškinama ir taikoma siaurai, o perkančioji organizacija kiekvienu tokiu atveju turi pareigą viešojo pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodyti pagrindines priežastis, lėmusias išimties dėl maksimalaus reikalaujamų pajamų dydžio viršijimo priežastis.

VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta perkančiosios organizacijose teisė tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą patikrinti pagal tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Nurodyta teise perkančioji organizacija gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu pirkimo dokumentuose nurodo skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus.

Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, perkančioji organizacija turi diskreciją viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti tokius finansinio santykio reikalavimus, kurie laikytini skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais:

1) Bendrojo (pastovaus) mokumo koeficientas. Nurodytas koeficientas yra ilgalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis, kiek vienam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo ir išreiškiantis įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą bei gebėjimą vykdyti savo ilgalaikes prievoles. Nustačius šį reikalavimą, vertinamas įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis. Reikalavimas įprastai naudotinas perkant prekes, paslaugas ar darbus, sudarant didelės vertės ilgalaikes (galiojančias ilgiau negu dvylika mėnesių) pirkimo sutartis. Šis reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje nustatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kasacinis teismas, įvertinęs nurodytą reguliavimą, išaiškino, kad tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose, kai viešojo pirkimo sutartyje nurodytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai tiekėjui, bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai negali būti taikomas ir pirkimus vykdantys subjektai negali šio reikalavimo nustatyti pirkimo sąlygose^[53].

Bendrojo mokumo rodiklis papildo kritinio likvidumo rodiklį (detaliau žiūrėti komentarą toliau), charakterizuojantį tiekėjo gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Mažesnė už vienetą bendrojo mokumo rodiklio reikšmė suponuoja poreikį tiekėjui naudotis kreditorių ar kitais pasitelktais resursais^[54].

2) Einamojo likvidumo koeficientas. Nurodytas koeficientas yra trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Nurodytas reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai. Nurodytas reikalavimas taip pat nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti duomenis už paskutinius finansinius metus (t. y. jie būtų metų senumo). Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, aukštas (daugiau kaip 2) – kad ji nepajėgia panaudoti apyvartinių lėšų. Praktikoje einamojo likvidumo koeficientas svyruoja nuo 1,2 iki 2. Nustatant reikalavimą turi būti atsižvelgiama į prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją. Minimali einamojo likvidumo reikšmė – 1,2. Jeigu įmonės turimi įsipareigojimai yra lygūs 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka einamojo likvidumo reikalavimą^[55].

3) Kritinio likvidumo koeficientas. Nurodytas koeficientas yra trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto (atėmus atsargas) santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Reikalavimas naudotinas sudarant trumpalaikes (galiojančias trumpiau negu dvylika mėnesių) pirkimo sutartis, vykdant pirkimą pirmame pusmetyje. Reikalavimas nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje. Kritinio likvidumo koeficiento reikalavimas parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti įsipareigojimus, aukštas (daugiau kaip 2,5) – kad ji nepajėgia panaudoti apyvartinių lėšų. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1. Nustatant reikalavimą turi būti atsižvelgiama į prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus. Minimali reikšmė – ne mažesnė nei 0,5. Jeigu įmonės turimi įsipareigojimai yra lygūs 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka kritinio likvidumo reikalavimą^[56].

Pagal VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą perkančioji organizacija visada turi teisę reikalauti tiekėjų atitinkamo lygio profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Nurodyta teisė ypač aktuali tuo atveju, kai VPĮ subsidiariai taikomuose teisės aktuose atitinkamiems subjektams yra nustatyta pareiga apsidrausti profesiniu civilinės atsakomybės draudimu ir be nurodyto draudimo tiekėjas negali verstis atitinkama veikla. Tokią pareigą turi, pavyzdžiui, advokatai, antstoliai, audito įmonės, draudimo brokerių įmonės, įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos, kelionių organizatoriai ir t. t.

 

4. VPĮ 47 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas kvalifikacijos reikalavimų nustatymas tuo atveju, kai viešojo pirkimo objektas yra skaidomas į dalis (detaliau dėl pirkimo objekto skaidymą žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą).

Perkančioji organizacija, viešojo pirkimo dokumentuose nurodžiusi, kad pirkimo objektas skaidomas į dalis, kvalifikacijos reikalavimus turi nustatyti kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai arba nurodyti, kad konkretus kvalifikacijos reikalavimas taikomas kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai atitiktų VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl jų proporcingumo, sąsajos su pirkimo objektu ir draudimo riboti konkurenciją. Kitaip tariant, perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti sutartį būtent dėl konkrečios viešojo pirkimo objekto dalies. Priešingu atveju, t. y. kvalifikacijos reikalavimus nustatant pagal visą viešojo pirkimo objekto apimtį (vertę), tačiau numačius, kad pirkimo sutartis gali būti sudaryta dėl atskirų viešojo pirkimo objekto dalių, nustatyti reikalavimai galėtų būti laikomi neproporcingais ir nepagrįstai ribojančiais konkurenciją, atimančiais galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems tinkamai ir laiku įvykdyti atskiros pirkimo objekto dalies sutartį.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, įgyvendindama, pavyzdžiui, teatro salės rekonstrukcijos projektą ir siekdama įsigyti statybos rangos (rekonstravimo) darbus, sceninę įrangą ir jos montavimo (įrengimo) darbus bei salės kėdes, viešojo pirkimo dokumentuose nurodo, kad pirkimas skaidomas į dalis – (1) statybos rangos (rekonstravimo) darbai, (2) sceninė įranga ir jos montavimo darbai, (3) kėdės – o tiekėjai turi teisę pateikti pasiūlymą tiek vienai, tiek kelioms, tiek visoms pirkimo objekto dalims. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodo, kad tiekėjui, siekiančiam pateikti pasiūlymą pirmai pirkimo objekto daliai, be kitų reikalavimų keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl konkretaus specialisto – statinio statybos vadovo, kuris bus skiriamas statinio statybos vadovu pirkime nustatytiems statybos darbams – turėjimo. Jeigu perkančioji organizacija būtų nurodžiusi bendrą kvalifikacijos reikalavimą dėl nurodyto specialisto turėjimo, taikomą visoms pirkimo objekto dalims, nurodytas reikalavimas negalėtų būti laikomas proporcingu ir neribojančiu konkurencijos, kadangi tiekėjams, pavyzdžiui, kėdžių gamintojams ir (ar) pardavėjams, kurie realiai ir objektyviai gali pateikti pasiūlymą dėl trečios pirkimo objekto dalies, būtų užkirstas kelias tai padaryti nepasitelkiant subrangovų ir (ar) nesikooperuojant su kitais tiekėjais, nors nurodyto specialisto turėjimas pirkimo sutarties dėl trečios pirkimo objekto dalies įvykdymui apskritai nėra reikalingas.

 

Pagal VPĮ 47 straipsnio 4 dalį perkančiajai organizacijai vertinant tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą būtent pagal tiekėjų pajamas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto komentarą), gali būti taikoma išimtis iš nurodytos bendrosios taisyklės. T. y. reikalaujamų pajamų dydis gali būti nustatomas ne pagal atskiros pirkimo objekto dalies vertę, bet pagal bendrą visų pirkimo objekto dalių vertę.

Tuo atveju, jeigu, išskaidžius pirkimo objektą į dalis, yra tikimybė, kad su tuo pačiu tiekėju galėtų būti sudaroma pirkimo sutartis dėl kelių pirkimo objekto dalių (pirkimo sąlygose pagal VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodyta, kad tas pats tiekėjas pasiūlymą gali pateikti tiek dėl vienos, tiek dėl kelių pirkimo objekto dalių), perkančioji organizacija, kiekvienoje pirkimo objekto dalyje nustatydama kvalifikacijos reikalavimą dėl konkrečios reikalaujamos tiekėjo metinių pajamų sumos, gali atsižvelgti ne į kiekvienos atskiros pirkimo objekto dalies vertę, bet į atskirų pirkimo objekto dalių bendrą vertę (atskirų pirkimo objekto dalių verčių sumą). Taigi, perkančioji organizacija pirkimo sąlygas turėtų formuluoti alternatyviai: tiek tiekėjams, kurie pasirengę dalyvauti pirkimo vienoje iš dalių, tiek kitiems, – kurie ketina pateikti pasiūlymus keliose ar visose pirkimo dalyse.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį degalų iš degalinių pirkimą, pirkimo objektą išskaidė, pavyzdžiui, į dvidešimt dalių pagal perkančiajai organizacijai aktualias teritorijas ir nurodė, kad tas pats tiekėjas turi teisę pasiūlymą pateikti tiek vienai, tiek kelioms, tiek visoms pirkimo objekto dalims. Esant nurodytoms aplinkybėms, perkančioji organizacija, nustatydama visoms pirkimo objekto dalims taikytiną kvalifikacijos reikalavimą dėl konkretaus tiekėjo pajamų iš prekybos degalais veiklos dydžio, turi teisę atsižvelgti ne į konkrečios pirkimo objekto dalies vertę, bet į bendrą visų pirkimo objekto dalių vertę. Nurodytą perkančiosios organizacijos teisę suponuoja tai, kad didžioji dalis tiekėjų, vykdančių prekybą degalais, prekybos vietas turi visoje LR teritorijoje, todėl, tikėtina, pasiūlymus pateiks būtent visoms pirkimo objekto dalims.

 

Tačiau tuo atveju, jeigu su tuo pačiu tiekėju negalėtų būti sudaryta pirkimo sutartis dėl kelių pirkimo objekto dalių (pavyzdžiui, pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjas pasiūlymą gali pateikti tik vienai pirkimo objekto daliai) arba tai mažai tikėtina, pavyzdžiui, dėl atskirų pirkimo objekto dalių specifikos, perkančioji organizacija reikalavimus dėl konkrečios tiekėjų pajamų sumos turėtų nustatyti kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai, atsižvelgdama būtent į kiekvienos pirkimo objekto dalies vertę.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama teatro salės rekonstrukcijos darbų ir kėdžių pirkimą, pirkimo objektą išskaidė į dvi dalis – (1) salės rekonstrukcijos darbai ir (2) kėdės. Nors pirkimo sąlygose neįtvirtintas draudimas tiekėjui pasiūlymą pateikti abiem pirkimo objekto dalims, iš esmės neįmanoma, kad savarankiškai veikiantis ūkio subjektas, pavyzdžiui, kėdes gaminanti ir (ar) jų prekybą vykdanti įmonė, nesikooperuodama su kitais ūkio subjektais, būtų kompetentinga ir pajėgi pateikti pasiūlymą tiek dėl kėdžių pirkimo, tiek dėl salės rekonstrukcijos darbų. Dėl to perkančioji organizacija, užtikrindama, kad kvalifikacijos reikalavimas dėl konkrečios tiekėjo metinių pajamų sumos būtų proporcingas pirkimo objektui ir dirbtinai neribotų konkurencijos, nurodytą reikalavimą turėtų nustatyti atskirai kiekvienai pirkimo objekto daliai, atsižvelgdama būtent į konkrečios pirkimo objekto dalies vertę.

 

5. VPĮ 47 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuojamas tiekėjų finansinio ir ekonominio pajėgumo tikrinimas pagal tiekėjų metines pajamas (detaliau žiūrėti VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto komentarą) tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartį numatoma sudaryti preliminariosios sutarties arba dinaminės sistemos pagrindu.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 5 dalį, kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinant tiekėjų varžymąsi, reikalaujama metinių tiekėjo veiklos pajamų suma yra nustatoma vienu iš dviejų alternatyvių būdų:

1) Atsižvelgiant į didžiausią numatomą tuo pačiu metu vykdomų konkrečių pirkimo sutarčių vertę, jeigu ji žinoma. Pavyzdžiui, jeigu perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, kurio pagrindu sudaromos preliminariosios sutartys, žino, kad preliminariųjų sutarčių pagrindu bus sudaromos trys pagrindinės sutartys iš kurių dvi – vienu metu, nustatydama reikalavimą dėl tiekėjų metinių pajamų, perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti būtent į didžiausią numatomą nurodytų dviejų konkrečių pirkimo sutarčių vertę.

2) Atsižvelgiant į numatomą preliminariosios sutarties vertę, jeigu nežinoma didžiausia numatoma tuo pačiu metu vykdomų konkrečių pirkimo sutarčių vertė (detaliau apie numatomą preliminariosios sutarties vertę žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 15 dalies komentarą).

VPĮ 47 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka jeigu nežinoma suponuoja, kad perkančioji organizacija reikalaujamą metinių tiekėjo veiklos pajamų sumą, pirmiausia turėtų siekti nustatyti (apskaičiuoti) būtent pagal konkrečių tuo pačiu metu planuojamų vykdyti pirkimo sutarčių vertę. Ir tik tokiu atveju, kai nurodyta vertė yra nežinoma, perkančioji organizacija turėtų vertinti visą numatomą preliminariosios sutarties vertę.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 5 dalį, kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti dinaminės sistemos pagrindu, reikalaujama didžiausia metinių tiekėjo veiklos pajamų suma nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą konkrečių per dinaminę pirkimo sistemą sudaromų pirkimo sutarčių vertę (detaliau apie numatomą per dinaminę pirkimo sistemą sudaromų pirkimo sutarčių vertę žiūrėti VPĮ 5 straipsnio 15 dalies komentarą).

 

6. VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė tiekėjų kvalifikaciją įvertinti pagal tiekėjų techninį ir profesinį pajėgumą. Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui^[57]. Kitaip tariant, techninis ir profesinis pajėgumas yra vertinamas pagal tiekėjo žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Vertinant tiekėjo žmogiškuosius išteklius, kaip nurodyta pačioje VPĮ 47 straipsnio 6 dalies normoje, atsižvelgiama į pirkimo sutartį vykdysiančių tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimas keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Personalo, nesusijusio su konkrečios pirkimo sutarties vykdymu, kvalifikacija netikrinama.

Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas, ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju – nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi, atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į LR statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus)^[58].

Tiekėjų profesinis pajėgumas, be kita ko, gali būti įvertinamas pagal tiekėjų turimą patirtį. Tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes ar atliko reikalaujamos apimties darbus) bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai^[59]. Pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką tiekėjo patirčiai keliami tokie pagrindiniai reikalavimai:

1) Reikalaujamos pirkimo sutarties baigtumas. Pirkimo vykdytojas, siekdamas įsitikinti tiekėjo patirtimi, reikalauja įvykdytos ar tebevykdomos pirkimo sutarties. Sprendimas, kokios pirkimo sutarties prašyti, priimamas įvertinus pirkimo objekto specifiką. Įvykdytos pirkimo sutarties gali būti reikalaujama, kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio produkto sukūrimo arba kol pirkimo sutartis nepabaigta įvykdyti, negalima nustatyti galutinio rezultato, turi būti nurodoma reikalaujama tokios pirkimo sutarties vertė. Vykdomos pirkimo sutarties gali būti reikalaujama, kai sudaroma tęstinio pobūdžio pirkimo sutartis, pavyzdžiui, atliekų išvežimo, valymo paslaugų, kanceliarinių, medicininių prekių tiekimo ir panašiai, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nustato reikalavimą būti įvykdžius ar vykdyti pirkimo sutartį ar jos dalį ir nurodo tokios pirkimo sutarties ar jos įvykdytos dalies vertę^[60].

2) Reikalaujamas pirkimo sutarčių skaičius – priklauso nuo to, ar pirkimo objektas yra dalus. Jei pirkimo objektas yra nedalomas, pavyzdžiui, perkamas automobilis, vienos informacinės sistemos kūrimas ir panašiai, reikalaujama, kad tiekėjas per pastaruosius trejus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) būtų įvykdęs ar vykdytų bent vieną sutartį ir nustato, kad tokios sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą pirkimo sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos pirkimo sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė kaip pirkimo dokumentuose reikalaujama suma. Jei pirkimo objektas yra sudėtinis ir gali būti dalus (pavyzdžiui, perkami kelių objektų kadastriniai matavimai) ir (ar) prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminas yra nevienkartinis (pavyzdžiui, prekės turės būti pristatytos ne visos iš karto, o dalimis), tiekėjo prašoma būti įvykdžius (vykdyti) bent vieną ar daugiau pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė būtų ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės^[61].

3) Vertinamų sutarčių skaičiaus ribojimas – kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja daryti kelis stambesnius užsakymus ir abejoja, ar praktikoje mažesnės apimties sutartis vykdęs tiekėjas sugebės įvykdyti didesnės apimties sutartis) pirkimo vykdytojas gali riboti vertinamų sutarčių skaičių. Tokiu atveju pirkimo vykdytojas turi nustatyti proporcingą, protingą reikalavimą, įvertinęs perkamo objekto apimtį ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį^[62]. Atitinkamai perkančioji organizacija gali nustatyti ūkio subjektų pajėgumų sumavimo ribojimą, t. y. draudimą dėl pirkimo objekto specifikos reikalaujamos patirties atitiktį  grįsti kelių ūkio subjektų atskirai vykdytomis sutartimis.

4) Patirtį įrodančių sutarčių vertė – pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Tokia praktika formuotina atsižvelgiant į tai, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės. Atitinkamai – kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas^[63].

5) Kiti parametrai, įrodantys tiekėjo patirtį – kai kuriais atvejais tiekėjo profesiniu pajėgumu pirkimo vykdytojas geriau įsitikina keldamas patirties reikalavimą ne tiekėjui, o specialistui. Tiekėjas, kaip juridinis asmuo, yra atsakingas už žmogiškųjų, finansinių ir kt. išteklių organizavimą, tuo tarpu kokybiškos paslaugos teikimą, darbų atlikimą ar produkto sukūrimą užtikrina specialistai, turintys reikiamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir patirtį^[64].

6) Patirties vertinimo ypatumai darbų pirkimo atveju – įsigyjant darbus, vertinama vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis per pastaruosius penkerius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 perkamų darbų vertės^[65].

7) Reikalavimai dėl patirties, kai kartu perkami skirtingų rūšių pirkimo objektai – prekių bei paslaugų pirkimo atveju keliamas reikalavimas turėti patirties per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos, darbų pirkimo atveju – per pastaruosius penkerius metus arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos, todėl, jei vienu pirkimu įsigyjami skirtingų rūšių pirkimo objektai, ir norima prašyti tiek paslaugų teikimo, tiek darbų atlikimo patirties, turi būti formuluojami du atskiri reikalavimai^[66].

Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį reikalaujama tiekėjų profesinė patirtis visų pirma įrodinėjama užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas sutartis. Tačiau sąvoka visų pirma suponuoja išvadą, kad tiekėjų patirtis gali būti įrodoma ir kitais tinkamais įrodymais. Tokia išvada, be kita ko, kyla ir iš VPĮ 39 straipsnio, kurio nuostatos pagal analogiją taikomos sistemiškai (detaliau apie įrodinėjimo priemones ir jų vertinimą žiūrėti VPĮ 39 straipsnio komentarą).

Perkančioji organizacija gali vertinti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą (interesų konfliktas yra reglamentuojamas VPĮ 21 straipsnyje bei kaip privalomas tiekėjo pašalinimo pagrindas nurodytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte). Kitaip tariant, VPĮ 47 straipsnio 6 dalis apima vertikalių (išorės) interesų konfliktų prevencijos taisyklę kaip profesinio pajėgumo reikalavimų sudėtinę dalį. Pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros paslaugų tikrinimo ir audito sutarties sudarymo atveju, tikrinimo ir audito paslaugas siekiant teikti tiekėjui, teikusiam tyrimų ir plėtros paslaugas, akivaizdžiai būtų nustatytas tiekėjo interesų konfliktas, turintis įtakos tinkamam pirkimo sutarties vykdymui^[67].

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmuo, kuriam buvo pavesta atlikti su viešuoju darbų, prekių ar paslaugų pirkimu susijusį tyrimą, bandymus, studiją ar juos plėtoti, šio viešojo pirkimo procedūros prasme nebūtinai yra tokioje pat padėtyje kaip ir asmuo, kuris tokių darbų neatliko, nes gali būti geresnėje padėtyje dėl to, kad atlikdamas šiuos darbus sužinojo informacijos apie šį viešąjį pirkimą; be to, šiam asmeniui gali kilti interesų konfliktas dėl to, kad jis, būdamas ir viešojo pirkimo konkurso dalyvis, net ir neketindamas to daryti, gali daryti įtaką jo sąlygoms sau naudinga linkme. Tai iškraipytų konkurenciją tarp konkurso dalyvių. Atsižvelgiant į šią situaciją, kurioje gali atsidurti tam tikrus parengiamuosius darbus atlikęs asmuo, negali būti teigiama, kad vienodo požiūrio principas įpareigoja jį vertinti taip pat, kaip ir bet kurį kitą konkurso dalyvį^[68].

Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu (detaliau dėl nurodyto perkančiosios organizacijos statuso ir pirkimo pobūdžio žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 5 dalies komentarą), gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikiamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo ar jo pasitelkiamų subtiekėjų interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti sutarties vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, jeigu nustato, kad tiekėjas ar jo pasitelkiami subtiekėjai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Nei VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje, nei kitose VPĮ nuostatose nėra detalizuota, kokie konkrečiai interesai laikytini galinčiais kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat nėra nurodyta, kaip perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar tiekėjas ir jo pasitelkiami subtiekėjai (ne)turi grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių kelti interesų. Dėl to perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi VPĮ 92 straipsnio 12 dalimi, turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios atlieka vertinimą dėl ketinamos sudaryti sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams (detaliau žiūrėti VPĮ 92 straipsnio 12 dalies komentarą).

Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais galėtų būti pripažinti, pavyzdžiui, tiekėjo, palaikančio glaudžius santykius su Rusijos verslo ir politikos atstovais, interesai, taip pat tiekėjo, kaltinamo korupcinio pobūdžio byloje, interesai.

Apibendrinant VPĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl interesų konflikto prevencijos, pabrėžtina, kad, remiantis pažodiniu aptariamu reguliavimu, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė laikyti, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, jeigu perkančioji organizacija jau viešojo pirkimo procedūrų metu nustato, kad, vykdant sutartį, tiekėjas patektų į interesų konflikto situaciją. Prieš tiekėjo kvalifikaciją pripažįstant neatitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimų, remiantis pažodiniu aptariamu reguliavimu, tiekėjui turėtų būti sudaromos galimybės (sąlygos) dėl to pateikti paaiškinimus, patikslinimus ir (ar) leidžiama nurodyti naują pajėgumą, kurį tiekėjas turėjo pasiūlymų pateikimo metu ir dėl kurio nesusidarytų interesų konflikto situacija (pavyzdžiui, tiekėjui turėtų būti leidžiama vieną specialistą pakeisti kitu specialistu (tiekėjo darbuotoju). Tačiau svarbu tai, kad kaip tinkama negali būti vertinama tiekėjo kvalifikacija, įgyta jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (pavyzdžiui, tiekėjas negali pasiūlyme nurodyto specialisto pakeisti kitu specialistu, kuris nėra tiekėjo darbuotojas).

Vis dėlto, atsižvelgiant į komentuojamos VPĮ 47 straipsnio 6 dalies esmę ir tikslą, Komentaro autorių nuomone, aptariama interesų konflikto situacija yra reguliuojama netinkamoje vietoje, kadangi pagal savo esmę tai yra ne pajėgumo (kvalifikacijos) reikalavimas, bet yra pašalinimo pagrindas^[69]. Priešingu atveju, jeigu aptariamas reikalavimas būtų vertinamas kaip tikrasis profesinio pajėgumo (kvalifikacijos) reikalavimas, pagal bendrąją taisyklę perkančioji organizacija turėtų teisę jį nustatyti arba nenustatyti pirkimo dokumentuose (jeigu pirkimo dokumentuose profesinio pajėgumo reikalavimai tiekėjui nekeliami, gauta informacija apie tiekėjo ar jo pasitelkiamų subtiekėjų interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nesukeltų tiekėjui neigiamų pasekmių, t. y. pasiūlymo atmetimo, kadangi pirkimo sutarties vykdymui profesinis pajėgumas nereikalautas). O tai niekaip neleistų pasiekti VPĮ 47 straipsnio 6 dalies tikslo – užkirsti kelią pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Aptariamas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl pirmiau nurodytų turinio ir reguliavimo tikslų argumentų, Komentaro autorių nuomone, taikytinas kaip privaloma norma Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „perkančioji organizacija gali laikyti“ neaiškintina kaip neribotos perkančiųjų organizacijų diskrecijos įtvirtinimas, o daugiau reiškia jos kompetencijos nustatymą^[70]. Atsižvelgiant į tai, jei būtų patikimai nustatyta grėsmė nacionaliniam saugumui, perkančioji organizacija šios aplinkybės negalėtų ignoruoti ir leisti pirkimo procedūrose toliau dalyvauti tokiam nepatikimam ūkio subjektui.

Komentaro autorių nuomone, atsižvelgiant į VPĮ 47 straipsnio 6 dalies normos tikslą, nepriklausomai nuo aptariamos normos kvalifikavimo, interesų konflikto patikrą perkančioji organizacija turėtų vykdyti visų galimų ūkio subjektų atžvilgiu, t. y. tiek dėl pavienio tiekėjo, tiek tais atvejais, kai šis pasitelkia trečiuosius asmenis kvalifikacijos atitikčiai įrodyti ar siekiant perleisti viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymą. Kuriam nors iš jų neatitikus interesų konflikto pagrindo, tiekėjas turėtų būti šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros. Kita vertus, prieš tai tiekėjui turi būti leidžiama pasiaiškinti, paneigti perkančiosios organizacijos įtarimus.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, vertinant tiekėjo techninį pajėgumą, techninius išteklius, atsižvelgiama į pirkimo sutarčiai reikalingus ir tiekėjo turimus įrankius, įrenginius ar technines priemones. Nurodytas kvalifikacijos reikalavimas taikomas tik atliekant paslaugų ar darbų pirkimus ir tik tais atvejais, kai sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui reikalingi atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės. Paprastai pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nenurodo konkrečių įrankių, įrenginių, techninių priemonių, kuriais privalo disponuoti tiekėjas, tačiau, nurodydamas siekiamą rezultatą, leidžia tiekėjui pasirinkti tokius, kurie yra būtini sėkmingam ir teisėtam pirkimo sutarties įvykdymui. Išimtiniais atvejais, kai yra įsigyjamas ypatingas pirkimo objektas ir kai pirkimo vykdytojo siekiamo pirkimo sutarties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant kitokius, nei pirkimo vykdytojo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nurodyti ir apibrėžti atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kokiais įrankiais, įrenginiais, techninėmis priemonėmis tiekėjas turi disponuoti^[71].

Pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimą dėl tiekėjo techninio pajėgumo, iš esmės negali reikalauti, jog tiekėjas reikalingas priemones valdytų išimtinai nuosavybės teise ar išimtinai kita forma (pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutarties pagrindu). Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo, jei priemonės perkamai paslaugai teikti tiekėjo valdomos ne nuosavybės teise ar nuomos pagrindu, kaip nustatyta pirkimo sąlygose, o pagal panaudos sandorį^[72]. Kasacinis teismas nurodė, kad pirkimo objektui reikšmingų daiktinių teisių (valdymo ir naudojimo) apimties prasme, panauda ir nuoma yra lygiaverčiai asmens santykio su daiktu pagrindai: paprastai tiek panaudos gavėjas, tiek nuomininkas jiems perduotu daiktu gali laisvai naudotis, jį valdyti, tačiau teisė disponuoti daiktu gali būti suvaržyta (pavyzdžiui, subnuomos apribojimai) arba iš viso negalima (nei nuomininkas, nei panaudos gavėjas negali parduoti jiems perduoto daikto kaip savo); esminis šių teisinių santykių skirtumas – atlygintinumas, tačiau viešajam pirkimui tai nedaro jokios įtakos nei dėl tiekėjų kvalifikacijos, nei dėl perkamos paslaugos^[73].

 

7. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad juo patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus.

Kasacinis teismas, kaip nurodyta pirmiau, aiškindamas šias nuostatas, taip pat yra išaiškinęs, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar panašių aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės (reikalavimas naudotinas, reikalavimas nenaudotinas)^[74].

Tačiau, atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė^[75]. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos mažos vertės viešuosius pirkimus, neprivalo vadovautis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika. Vis dėlto, jeigu perkančiosios organizacijos mažos vertės viešųjų pirkimų procedūrų metu pasirenka tikrinti tiekėjų kvalifikaciją, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neturėtų prieštarauti Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos nuostatoms.

---

 

 

---