55 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal:

1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui:

a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas;

b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;

c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį);

2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 56 straipsnyje;

3) kainą.

2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.
3. Pasiūlymus vertindama pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu.
4. Laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.
5. Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.
6. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.
7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir paskui, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo vertinimą.
8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.
9. Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
10. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.
11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
12. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.

 

VPĮ 55 straipsnyje^[1] yra įtvirtintos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo taisyklės. Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sampratos pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujajame reguliavime ši sąvoka (kategorija) tapo bendrine ir nuo šiol apima visus įmanomus kriterijus, įskaitant ir tik kainą, kurių pagrindu išrenkamas geriausias pasiūlymas. Nors ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka įstatyme aiškiai nėra apibrėžta, ji turėtų būti suprantama kaip geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus.

VPT yra parengusi ir paskelbusi Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires^[2] (toliau – ENPV gairės), kurios yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau yra gera metodinė priemonė, galinti palengvinti tiek pasirengimą pirkimui, tiek pirkimo sąlygų rengimą bei pirkimų vykdymą. ENPV gairėse rekomenduojama prieš pasirenkant pasiūlymų vertinimo kriterijus pirkime įvykdyti kelis etapus. Pirma, reikėtų įvertinti konkrečius perkančiosios organizacijos poreikius bei nustatyti tikslius reikalavimus (kas perkama, kodėl perkama, kokios pirkimo objekto charakteristikos ir pan.). Perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju yra svarbi pirkimo objekto kokybė, ar perkamas standartinis pirkimo objektas ir yra svarbi tik kaina. Jei perkančiajai organizacijai yra svarbi kokybė ar sąnaudos, ji turėtų apsibrėžti, kokie kokybės ar sąnaudų kriterijai jai turi didžiausią reikšmę, pavyzdžiui, jei perkamos interjero dizaino paslaugos, gali būti svarbi ir reikšminga estetika, jei perkama medicininė įranga – labiausiai tikėtina, kad esminę reikšmę turės ne estetika, o funkciniai parametrai, techninės charakteristikos ir pan. Antra, rekomenduotina atlikti rinkos analizę, jei reikia – įvykdyti rinkos konsultacijas (detaliau žiūrėti VPĮ 27 straipsnio komentarą). Trečia, nustatyti pirkimui skirtas lėšas, suplanuoti pirkimo vertę. Tik įvykdžius prieš tai nurodytus etapus, perkančiosios organizacijos turėtų nustatyti (pasirinkti) pasiūlymų vertinimo kriterijų, geriausiai tinkantį konkrečiam pirkimui^[3].

Įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ  55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą, vykdant pirkimus pagal mažiausios kainos kriterijų, t. y. tokių pirkimų vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 50 procentų bendros pirkimų vertės. Kita vertus, šio nustatyto apribojimo nesilaikymas bet kuriuo atveju nebūtinai reikštų konkretaus pirkimo procedūrų neteisėtumo ( detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 2 dalies komentarą). Taigi, perkančiosios organizacijos turi teisę pačios pasirinkti joms labiausiai tinkantį pasiūlymų vertinimo kriterijų atitinkamame pirkime. Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kuriais yra grindžiamas pirkimo sutarties sudarymas, gali būti įvairūs su sutartimi susiję kriterijai, pavyzdžiui, kokybė, techniniai parametrai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aptarnavimas po pardavimo ir techninė pagalba, atlikimo data, atlikimo laikotarpis arba baigimo laikas, kaina ir pan. Be to, ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti naudojami kriterijai, kuriais remiantis sudaromos viešojo pirkimo sutartys, gali būti susiję ne tik su pirkimo objektu ir jo savybėmis, bet ir pačiais subjektais, vykdysiančiais viešojo pirkimo sutartį, jų kompetencija ir pan.

Paminėtina, kad pagal ankstesnį reguliavimą, kuriame nebuvo įtvirtinto pavyzdinio ekonominio naudingumo kriterijų sąrašo, buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią nebuvo leidžiama nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su kvalifikacijos reikalavimais. ESTT Lianakis byloje^[4] buvo išaiškinęs, kad perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į pirkimo dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“.^[5]. Vis dėlto vėliau ESTT šiuo aspektu išaiškino, kad iš esmės nedraudžiama nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų (ar specialistų komandos) kvalifikacija, jeigu atitinkamos pirkimo sutarties pobūdis (pirkimo objektas) lemia, jog sutarties įvykdymui yra itin svarbi ją vykdysiančių komandos narių kvalifikacija, patirtis ir pan. (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra perkamos intelektinės paslaugos arba paslaugos, susijusios su tam tikrais meniniais sugebėjimais ir pan.)^[6].

Pasirenkant tinkamiausią pasiūlymų vertinimo kriterijų, turi būti atsižvelgiama į konkretaus pirkimo pobūdį, sudėtingumą, perkančiosios organizacijos ir rinkos tyrimų, įskaitant rinkos konsultacijų (jei tokios buvo vykdytos konkrečiu atveju) rezultatus ir pan. Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai taip pat turi atitikti VPĮ 55 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintus reikalavimus: pirma, kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu (perkamomis paslaugomis, darbais ar prekėmis) (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 4 dalies komentarą); antra, kriterijai turi būti objektyvūs, aiškūs, neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 5 dalies komentarą). Bet kuriuo atveju tokie kriterijai turi neprieštarauti nė vienam iš pagrindinių VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų^[7] (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Be to, pasiūlymų vertinimo kriterijai bet kuriuo atveju privalo būti įtvirtinti konkretaus pirkimo sąlygose^[8].

 

1. Taigi, VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos, siekdamos parinkti naudingiausią pasiūlymą, pasirenka vieną iš nurodytų vertinimo kriterijų. Be to, jos privalo paskelbti atitinkamo kriterijaus subkriterijus (kriterijaus sudėtines dalis, kuri toliau tekste taip vadinama – kriterijumi arba subkriterijumi)^[9].

VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai yra taikomi tiek vykdant supaprastintus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 2 dalies komentarą), tiek tarptautinius pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 1 dalies komentarą), ar mažos vertės pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 3 dalies komentarą), jei šie pirkimai yra atliekami skelbiamos apklausos būdu. Tuo tarpu vykdant mažos vertės pirkimus neskelbiamos apklausos būdu, perkančiosios organizacijos turi vadovautis Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše^[10] nustatytomis pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo taisyklėmis. Minėto tvarkos aprašo 21.3.7.1 punkte nustatyta, kad, vykdant mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu, laimėtoju gali būti pasirenkamas tik toks tiekėjas, kurio pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus (kuriems nėra privalomai keliami reikalavimai, apibrėžti VPĮ 55 straipsnyje) ir tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Taigi, šiuo atveju yra taikomas ganėtinai lankstus reguliavimas ir perkančiosioms organizacijoms suteikiama plati diskrecija pasirinkti, koks pasiūlymas joms priimtiniausias. Atitinkamai perkančiosios organizacijos turi teisę savarankiškai nuspręsti ir taikyti pagal analogiją komentuojamame VPĮ 55 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu aprašo 21.3.3.14 punkte įtvirtinta privaloma nuostata, kad, atliekant mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalies ir 3–7 dalių reikalavimus. Taigi, šiuo atveju turi būti taikomos komentuojamo VPĮ 55 straipsnio 1 dalies ir 3–7 dalių normos.

 

Kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra apibrėžtas kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijus. Pasirinkus šį vertinimo kriterijų, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą ar sąnaudas, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę, t. y. kriterijus, kuriuos pirkimo objektas privalo atitikti. Santykis tarp kainos ar sąnaudų ir kokybės įvertinamas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės pusiausvyrą, atskirai aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Pagal ENPV gaires kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis – optimalus įvairių kriterijų, susijusių su išlaidomis (kaina ar sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybė), kurie atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, derinys^[11]. Šių kriterijų derinio sudedamosios dalys skiriasi kiekvieno pirkimo atveju ir priklauso nuo perkančiosios organizacijos siekiamo rezultato.

Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti, gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybės, aplinkos apsaugos, socialinius kriterijus, tačiau šiuo atveju turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas, išskyrus atvejus, kai vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose iš anksto nustato fiksuotą kainą arba sąnaudas (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 3 dalies komentarą). Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu (pasirinktinai apimant jo gyvavimo ciklo etapus nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 4 dalies komentarą), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 5 dalies komentarą)^[12].

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b, c papunkčiuose yra pateiktas kokybės kriterijaus sudedamųjų dalių sąrašas. Šis sąrašas yra pavyzdinis,  nebaigtinis, dėl to perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į konkretaus pirkimo pobūdį bei savo poreikius, konkrečiu atveju gali pasirinkti bei taikyti kitus, šiame sąraše neįtvirtintus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybės, aplinkos apsaugos ir (arba) socialinius kriterijus, jeigu jie tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo sąlygose bei juos galima įvertinti.

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės kriterijų, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir šiuos kokybės kriterijus^[13]:

• techninius pranašumus (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, įsigyjant odontologinę įrangą (dantų akmenų šalinimo instrumentą ar pan.), kaip techninis pranašumas gali būti vertinamas siūlomo ir reikalaujamo įrangos (instrumento) variklio galios skirtumas lyginant su minimaliu jos reikalavimu; arba, įsigyjant vaikišką odontologinę įrangą, kaip techninis pranašumas gali būti vertinamas ekranas, vaizduojantis animacinius filmus ir pan.;
• estetines charakteristikas (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, perkant pediatrų aprangą (chalatus, kelnes ir pan.), tiekėjų gali būti reikalaujama pateikti šios aprangos modelių eskizus su aprašymais; kaip estetinis pranašumas gali būti vertinama puošiančios detalės, animaciniai elementai ir pan.;
• funkcines charakteristikas (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, įsigyjant odontologo paciento kėdę, balai gali būti skiriami tiekėjui, kurio siūlomos odontologo paciento kėdės valdymas yra ne instrumentų valdymo konsolėje, o atskirai kėdėje įmontuotame pedale, kuris gali būti pasiekiamas ir valdomas odontologo koja;
• prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, įsigyjant apgyvendinimo paslaugas, vienas iš kokybės kriterijų gali būti universalus dizainas (pritaikytas specialius poreikius turintiems asmenims ir pan.);
• socialinius kriterijus (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, tiekėjui gali būti skiriamas papildomas balas, jeigu jis, pirkimo sutarties laimėjimo atveju, įsipareigos į pirkimo sutarties vykdymą įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (neįgaliuosius, turinčius priklausomybių ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 24 straipsnio komentarą), t. y. juos įdarbinti, arba, vykdant sutartį, įsipareigos įgyvendinti priemonių, skirtų skatinti moterų ir vyrų lygybę, socialinę atskirtį ir pan.

Šis kriterijus įtvirtintas, siekiant sudaryti sutartis pagal darbo ir socialinius įsipareigojimus, kurie nėra išdėstyti esamuose darbo ir socialinės teisės aktuose^[14]. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija negali skirti didesnio balo už tai, kad, pavyzdžiui, tiekėjas laikosi darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų, pavyzdžiui, suteikti darbuotojams, turintiems atitinkamo amžiaus vaikų, papildomą poilsio dieną ar laisvą laiką rugsėjo 1 d. (DK 138 straipsnis) ir pan. Papildomo balo taip pat negalima skirti už kriterijus, kurie nėra susiję su konkrečios pirkimo sutarties vykdymu, pavyzdžiui, už tai, kad tiekėjas darbe laikosi socialinės atsakomybės politikos ir suteikia savo darbuotojams galimybę dirbti iš namų arba suteikia jiems laisvą darbo grafiką ir pan. (nors ir tokių galimybių besąlyginis suteikimas nėra įtvirtintas teisės aktuose). Nustatant konkrečius socialinius kriterijus, būtina atsižvelgti į: (i) galimybes įvertinti, ar tiekėjas šiuos reikalavimus atitinka; (ii) atitinkamą rinkos situaciją (ar rinkoje yra tokių tiekėjų, kurie galėtų atitikti nustatytus reikalavimus); (iii) galimybes patikrinti, ar tiekėjas šių reikalavimų laikosi sutarties vykdymo metu;

• aplinkos apsaugos kriterijus (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – šių kriterijų nustatymas atitinkamuose pirkimuose yra papildomai reglamentuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai sąraše^[15] yra nurodyta, kokias prekes, paslaugas ar darbus įsigydamos perkančiosios organizacijos privalo arba gali taikyti aplinkosauginius kriterijus. Pavyzdžiui, įsigyjant rašymui, spausdinimui, kopijavimui naudojamą popierių iš popieriaus ir kartono, galima nustatyti, kad tam tikra procentinė dalis (skaičiuojant pagal vertę) būtų pagaminta, nenaudojant dažų arba pigmentų, pagamintų gyvsidabrio, švino, kadmio arba chromo pagrindu ir pan.

Europos Komisijos komunikate „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ žaliasis viešasis pirkimas apibrėžiamas kaip „procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami“^[16]; galimybės vykdyti žaliuosius pirkimus taip pat aprašytos Žaliojo viešojo pirkimo vadove^[17]; kai perkančiosios organizacijos vykdo žaliuosius pirkimus, nurodytame sąraše nustatyti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai yra taikomi ir pirkimo sąlygose nustatomi privalomai, o išplėstiniai kriterijai taikomi pasirinktinai; perkančiosios organizacijos, atlikdamos prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, kuriems nurodytame sąraše nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus, skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, ne mažiau kaip 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos LR įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose^[18];

• inovatyvias charakteristikas (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – pavyzdžiui, projektavimo darbų pirkime papildomus balus galima skirti tiekėjams, kurie naudoja pažangiausią projektavimo programinę įrangą, kuri suteikia galimybę dirbti BIM (angl. Building Information Modeling), t. y. informacinio pastato modeliavimo aplinkoje. Tai inovatyvus procesas, kurio metu yra kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Naudojant šį procesą yra ženkliai mažinamas statinio projektavimo laikas ir sąnaudos. Šios aplinkos kūrimui naudojami parametriniai 3D elementai, turintys savyje visą reikiamą informaciją. Duomenys yra apjungiami į duomenų bazes, o tai leidžia bet kuriuo momentu gauti elementų kiekių ir jų parametrų skaičiavimus, atlikti galimų kolizijų tarp skirtingų projektinių dalių patikrinimą, sukurti pjūvius bei vizualizacijas ir visam statiniui, ir atskiriems jo elementams^[19];
• sąžiningos prekybos sąlygas (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) – sąvoka „sąžininga prekyba“ yra alternatyvus požiūris į tradicinę prekybą, kuris yra pagrįstas gamintojų ir vartotojų partneryste; sąžiningos prekybos kriterijus yra glaudžiai susijęs su socialiniais kriterijais bendrąja prasme, tačiau dėl savo reikšmingumo yra išskirtas kaip atskiras pasiūlymų vertinimo kriterijus. Sąžininga prekyba laiduoja gamintojams geresnius sandorius ir prekybos sąlygas, o tai, savo ruoštu, suteikia jiems galimybę pagerinti savo gyvenimą ir ateities perspektyvas. Šiuo metu plačiausiai naudojamas Tarptautinės sąžiningos prekybos asociacijos (angl. Fairtrade International) sąžiningos prekybos apibrėžimas, pagal kurį sąžininga prekyba yra apibrėžiama kaip prekybos partnerystė, pagrįsta dialogu, skaidrumu ir pagarba, kuria siekiama didesnio teisingumo tarptautinėje prekyboje. Ji prisideda prie nuolatinio ir darnaus vystymosi, suteikdama geresnes prekybos sąlygas ir apsaugodama gamintojų ir darbuotojų teises. Sąžiningos prekybos tikslas – užtikrinti, kad gamintojai ir darbuotojai gautų tokias pajamas, kurios atspindi tikrąsias įdėtas pastangas, išteklius, siekiant sukurti tokias sąlygas, kurios užtikrintų didesnę socialinę ir aplinkos apsaugą^[20]; taikant šį kriterijų, perkančiosios organizacijos gali, pavyzdžiui, skirti papildomų balų tiekėjams, mokantiems didesnę nei rinkos kainą žaliavų (kurios būtinos pirkimo sutarties vykdymui) gamintojams ir pan.; be to, ESTT yra išaiškinęs, kad sąlygos, susijusios su sąžiningos prekybos reikalavimų laikymusi, gali būti nustatomos tik kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, tačiau negali būti nustatomi kaip reikalavimai pirkimo objektui ir įtvirtinami techninės specifikacijos reikalavimų dalyje^[21];
• pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) – šis pasiūlymų vertinimo kriterijus įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Šiuo atveju turi būti vertinami asmenų (komandos), kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį, sugebėjimai, išsilavinimas ir patirtis. Dėl to svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo metu, vėliau ir tiesiogiai dalyvautų vykdant viešojo pirkimo sutartį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys, už kurių kvalifikaciją, patirtį skiriami papildomi balai, nebūtinai turi būti tiekėjo darbuotojai (tai gali būti ir tiekėjo pasitelkiami kiti ūkio subjektai (subrangovai), tačiau svarbu, kad jie pasiūlyme būtų nurodyti kaip sutartį vykdysiantys asmenys, o po pirkimo laimėjimo tie patys asmenys iš tiesų šią sutartį faktiškai ir vykdytų). Šis vertinimo kriterijus turėtų būti pasirenkamas tuo atveju, kai pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacija, patirtis turi esminės reikšmės tinkamai įvykdyti sutartį, pavyzdžiui, kai yra perkamos finansinių konsultacijų teikimo, inžinerinio projektavimo paslaugos, informacinių sistemų kūrimo ir diegimo darbai, lektorių paslaugos ir pan.

Tuo tarpu nurodytas vertinimo kriterijus neturėtų būti taikomas, vykdant pirkimą, kuriame sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacija neturi itin didelės reikšmės, pavyzdžiui, kai yra atliekamas prekių pirkimas (šiuo atveju didžiausią reikšmę turi ne, pavyzdžiui, jas pristatysiančių darbuotojų kvalifikacija, o prekės savybės); taip pat tais atvejais, kai įstatymuose atskirai reguliuojama privaloma sutartį vykdančių asmenų kompetencija (pavyzdžiui, apibrėžiamos teisės verstis veikla sąlygos). Pasirinkus šį vertinimo kriterijų, svarbu, kad pirkimo sutartyje būtų įtvirtintos sąlygos dėl specialistų, už kuriuos buvo suteikti papildomi balai, pavadavimo tvarkos jiems susirgus ar tiesiog atsisakius vykdyti pirkimo sutartį. Sutartyje turi būti nustatyta, kad šiuos asmenis pavaduojantys ar pakeičiantys asmenys būtų ne žemesnės kvalifikacijos, nei ta, kuri nustatyta pirkimo dokumentuose, bei už kurią buvo suteikti papildomi balai;

• garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas kokybei (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis) – įstatyme įtvirtinti konkretūs pavyzdžiai, kad šiuo atveju gali būti vertinama pirkimo objekto pristatymo data, garantinio aptarnavimo trukmė, sutarties įvykdymo laikotarpis ir pan. Pavyzdžiui, atliekant informacinių sistemų diegimo ir priežiūros paslaugų pirkimą, papildomi balai galėtų būti skiriami už tiekėjo reakcijos laiką į atitinkamus sistemos sutrikimus ir pan. Arba, atliekant darbų pirkimą, perkančioji organizacija galėtų skirti papildomus balus už trumpesnį (lyginant su nurodytu pirkimo sąlygose) šių darbų atlikimo terminą, jeigu perkančiajai organizacijai šių darbų atlikimo terminas yra reikšmingas (pavyzdžiui, mokyklos remonto darbus reikia atlikti iki rugsėjo 15 d., bet papildomi balai bus skiriami, jei jie bus pabaigti iki mokslo metų pradžios)^[22]. Vis dėlto, vertinant garantinę priežiūrą, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus šiuo aspektu, kad bendras reikalavimas garantuoti priežiūrą, jos nedetalizuojant (neapibrėžiant konkrečių sąlygų bei apimties), yra traktuotinas kaip neaiškių bei neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymas pirkime^[23].

 

Sąnaudų kriterijus

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra apibrėžtas sąnaudų vertinimo kriterijus. Pasirinkus šį vertinimo kriterijų, yra atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamas sąnaudas, kurių dalis kaip sudėtinis kainos ar sąnaudų ir kokybės vertinimo kriterijaus elementas gali būti naudojamas pasiūlymus vertinant pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo sąnaudas, gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros suvartojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteiktini lyginamieji svoriai (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 6 dalies komentarą), o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka, kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Gyvavimo ciklo metodas, pagal kurį apskaičiuojamos sąnaudos, yra įtvirtintas VPĮ 56 straipsnyje (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio komentarą).

VPĮ aiškinamajame rašte^[24] nurodyta, kad, jeigu ES lygiu yra patvirtintas bendras gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, tai apskaičiuojant sąnaudas, turi būti remiamasi tokiu metodu (šiuo metu galioja Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, kurioje patvirtintas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas). Tuo tarpu, jeigu nėra ES lygiu patvirtinto gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo, tai valstybė narė tam tikriems produktams gali nusistatyti nacionalinę metodologiją arba gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodologiją gali pasirengti ekspertų asociacijos ar pačios perkančiosios organizacijos (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio komentarą).

Sąnaudų kriterijų rekomenduotina taikyti tais atvejais, kai yra perkamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą turinčios (i) prekės (pavyzdžiui, biuro ir kompiuterių įranga, mobilieji telefonai, transporto priemonės ir pan.), (ii) paslaugos (pavyzdžiui, transporto, atliekų tvarkymo ir pan.), (iii) darbai (pavyzdžiui, naujų pastatų statyba, atnaujinimas (modernizavimas), kelių tiesimas ir pan.).

Sąnaudų kriterijus, skirtingai nei sąnaudų  ar kainos ir kokybės santykio kriterijus, yra grindžiamas tik finansiniu vertinimu ir apima tokias išlaidų kategorijas:

• perkančiųjų organizacijų ar kitų naudotojų patiriamas išlaidas: (i) susijusias su įsigijimu, įskaitant kainą; (ii) naudojimo išlaidas; (iii) eksploatacijos išlaidas; (iv) gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas;
• išlaidas, susijusias su prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais veiksniais (pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ar kitų teršalų kiekio mažinimo išlaidos ir pan.)^[25] (detaliau žiūrėti VPĮ 56 straipsnio komentarą).

 

Kainos kriterijus

VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra apibrėžtas kainos vertinimo kriterijus. Pasirinkus šį sutarties skyrimo kriterijų yra vertinama tik įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kaina, kurią tiekėjui tiesiogiai moka perkančioji organizacija. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose užtenka nustatyti, kad pasiūlymai pirkime vertinami pagal kainą. Atsižvelgiant į tai, kad pasirinkus šį vertinimo kriterijų, pirkimo dokumentuose nereikia nustatyti jokių lyginamųjų svorių, formulių (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 6 dalies komentarą), pasirengimas tokiam pirkimui yra paprastesnis ir lengvesnis. Vis dėlto kainos vertinimo kriterijus ne visuomet gali užtikrinti, kad perkančioji organizacija nusipirks pirkimo objektą, geriausiai atitinkantį jos poreikius. Dėl to kainos vertinimo kriterijaus taikymas gali lemti pirkimo objektų susiaurinimą (t. y. rinkos fragmentaciją), nes perkančiosios organizacijos, siekdamos užsitikrinti atitinkamą pirkimo objekto kokybę, neišvengiamai turi detaliai (išsamiai) aprašyti techninės specifikacijos ir (ar) sutarties vykdymo sąlygas. Be to, kainos kriterijus neužtikrina ekonominių, aplinkosauginių, socialinių problemų sprendimo.

Kainos vertinimo kriterijų rekomenduotina pasirinkti, vykdant pirkimus, kuriuose pirkimo objekto charakteristikos ir kitos sąlygos neturi didelės reikšmės perkančiosios organizacijos poreikių patenkinimui bei sutarties įvykdymui (pavyzdžiui, kai yra vykdomas pirkimas dėl standartinių kasdienių prekių (kanceliarinių, higienos reikmenų ir pan.) ar paslaugų (valymo, spausdinimo ir kt.); taip pat tais atvejais, kai pirkimo objekto techninės specifikacijos yra patvirtintos teisės aktuose, dėl to kaina yra vienintelis aspektas, kuris gali būti įvertinamas, nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą)^[26].

 

2. VPĮ  55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta maksimali per kalendorinius metus leistina atliekamų pirkimų vertė, kuriuose pasiūlymai vertinami tik pagal kainos kriterijų. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą, bendra vertė negali viršyti 70 50  procentų visų perkančiosios organizacijos per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų ir tarptautinės vertės pirkimų vertės. Į šią vertę nėra įskaičiuojami perkančiosios organizacijos įvykdyti mažos vertės pirkimai pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį (detaliau žiūrėti VPĮ 25 straipsnio 2 dalies komentarą) ir VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nurodyti pirkimai (detaliau žiūrėti VPĮ 72 straipsnio 3 dalies komentarą ). Komentuojama teisės norma reiškia tai, kad bent 30 50 procentų visų perkančiosios organizacijos per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų (išskyrus mažos vertės) ir tarptautinės vertės pirkimų turi būti atliekami pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nurodytus vertinimo kriterijus.

Ši norma įtvirtinta, siekiant paskatinti perkančiąsias organizacijas vykdyti daugiau pirkimų, kuriuose ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas būtų išrenkamas ne tik pagal kainą, o pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės kriterijų arba tik sąnaudų kriterijų. Įstatyme neįtvirtinus tam tikro ribojimo vykdyti pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainą, tikėtina, kad nebūtų užtikrinti ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai tikslai, o perkančiosios organizacijos įsigytų pigius, tačiau nebūtinai kokybiškus pirkimo objektus. Kita vertus, aptariamos normos pažeidimas savaime nelemia, kad pirmiau nurodytą ribą viršijusių pirkimų, paskelbtų pagal kainos vertinimo kriterijų, procedūros laikytinos neteisėtomis, taip pat nelemia jų pagrindu sudarytų pirkimo sutarčių negaliojimo; kitaip tariant, aptariamos pareigos pažeidimas nesukelia neigiamų padarinių pagal įprastines procedūras atliktiems viešiesiems pirkimams. Tokiu atveju, pavyzdžiui, gali būti keliamas tik perkančiosios organizacijos vadovo administracinės atsakomybės klausimas dėl netinkamo pareigų vykdymo ar jų nevykdymo (ANK 184 straipsnis).

 

3. VPĮ 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, kainą ar sąnaudas iš anksto užfiksuoti pirkimo dokumentuose. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas tokiu atveju būtų išrenkamas tik pagal kokybės kriterijų (tiekėjams nesuteikiama galimybė konkuruoti dėl kainos). VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad kaina arba sąnaudos gali būti užfiksuoti tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek perkančiosios organizacijos gali jas užfiksuoti pačios konkrečiai pirkimo procedūrai^[27]. Tokia galimybė suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą. Papildomai pažymėtina, kad komentuojamos VPĮ 55 straipsnio 3 dalies normos kontekste, kaina ar sąnaudos turi būti užfiksuotos ne ikiprocedūriniuose perkančiosios organizacijos dokumentuose (pavyzdžiui, vidaus tvarkoje), o konkretaus pirkimo sąlygose.

 

Pavyzdys

Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad pirkime yra nustatyta fiksuota prekės kaina, t. y. 3 000 Eur už siūlomą kompiuterinę įrangą. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime nustatomas pagal kokybės kriterijų (techninius pranašumus ir funkcines charakteristikas). Taigi, tiekėjai pirkime nesivaržo dėl kainos. Teikdami pasiūlymą, tiekėjai siūlo prekę už perkančiosios organizacijos nustatytą fiksuotą kainą, o laimėtojas išrenkamas įvertinus pirkimo sąlygose nustatytus kokybės kriterijus, t. y. pasiūlytus papildomus techninius pranašumus ir funkcines charakteristikas.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija perka maitinimo paslaugas Dainų šventės renginyje. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad pirkime yra nustatytas fiksuotas porcijų įkainis, t. y. 6 Eur už vieną porciją. Pirkimo sąlygose taip pat nurodytas preliminarus porcijų kiekis.

Pirkimo sąlygose nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime nustatomas pagal kokybės kriterijų (maisto kokybę, pristatymo greitį, įpakavimą). Taigi, tiekėjai pirkime nesivaržo dėl įkainių. Teikdami pasiūlymą, tiekėjai siūlo prekę už perkančiosios organizacijos nustatytą fiksuotą įkainį, o laimėtojas išrenkamas įvertinus pirkimo sąlygose nustatytus kokybės kriterijus.

 

VPĮ 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos prasme fiksuota kaina turi būti suprantama tiek kaip visa pagal pirkimo sutartį tiekėjui mokėtina suma, tiek kaip konkrečių prekių, paslaugų ar darbų įkainiai. Perkančiosios organizacijos taip pat turi teisę užfiksuoti ir dalį pirkimo objekto kainų ar įkainių, o dėl kitos dalies tiekėjams suteikti galimybę konkuruoti ir dėl kainos, jei, jų vertinimu, tokiu būdu būtų pasiektas ekonomiškai naudingesnis sprendinys. Bet kuriuo atveju fiksuotos kainos nustatymas pirkime neturėtų lemti tiekėjų varžymosi tik dėl pasiūlymų pateikimo laiko, jei konkrečiu atveju kokybinės charakteristikos nesudarys sąlygų normaliam konkuravimui (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 8 dalies komentarą).

 

4. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad pasirinkti ir pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kada yra laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, t. y. vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

ESTT yra išaiškinęs, kad tai, jog perkančioji organizacija gali nuspręsti sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, jeigu šie yra susiję su sutarties objektu, nesuteikia šiai perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės, turi būti aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir neprieštarauti viešųjų pirkimų principams, pirmiausia – nediskriminavimo principui (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis)^[28].

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų tinkamumo ir jų sąsajos su pirkimo objektu ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad nereikalaujama, jog kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. elementu, kuris materialine prasme „įsikūnija“ šiame produkte^[29] (pavyzdžiui, vykdant pirkimą elektros energijai tiekti, perkančioji organizacija gali nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuriuo reikalaujama, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių)^[30]. Nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis. Pakanka, kad šie būtų susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme^[31].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama statybos darbų pirkimą, pirkimo sąlygose nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 „Kokybė“, o šiam pagrįsti pareikalavo iš tiekėjų nurodyti, ar jie, atlikdami perkamus darbus, taikys (ir kaip) įdiegtas vadybos sistemas ir kuo tai bus naudinga perkamiems darbams. Pažymėtina, kad šio reikalavimo perkančioji organizacija nesiejo vien su formaliu konkrečios kokybės vadybos sistemos įdiegimo faktu. Šiuo reikalavimu yra tikrinama tiekėjų siūlomų atlikti darbų kokybė taikomų vadybos sistemų aspektu, t. y. siekiama išsiaiškinti ne bendrą konkrečių sistemų į(si)diegimo faktą (minimalų tiekėjo pasirengimą), tačiau tokių sistemų ar jų elementų taikymo, atliekant perkamus darbus, naudą, konkretaus standarto sprendinių realaus laikymosi faktą, t. y. siekiama atrinkti geriausią galimą rezultatą galintį sukurti tiekėją.

Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus bus laikomas susijęs su pirkimo objektu, nepaisant to, kad reikalavimas nėra sietinas su konkrečiu statiniu, jo konstrukcija, tačiau yra susijęs su rezultato sukūrimo procesu. Vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nustatytais reikalavimais siekiama patikrinti ir palyginti, kaip konkretūs tiekėjai organizuotų statybų procesą ir atliktų pirkimų sąlygų reikalavimus atitinkančius darbus (sukurtų konkretų rezultatą), jų (reikalavimų) negalima laikyti nesusijusiais su viešojo pirkimo objektu (konkrečiu statiniu, jo rekonstrukcija ar pan.), nes šis objektas yra sukuriamas būtent atliekant statybos darbus^[32]).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija, vykdydama lengvųjų automobilių pirkimą, nustatė ekonominio naudingumo kriterijų, susijusį su išmetamo azoto oksido kiekiu ir triukšmo lygiu. Nurodyti kriterijai būtų laikomi susijusiais su pirkimo objektu, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimus.

 

5. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijų  turinio reikalavimai. Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai turi užtikrinti konkurenciją pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą) bei negali suteikti perkančiajai organizacijai neribotos diskrecijos, vertinant pasiūlymus.

Šiuo aspektu aktuali kasacinio teismo praktika dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka^[33] (detaliau žiūrėti VPĮ 35 straipsnio komentarą). Tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnis) reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi – veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami, išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus^[34].

Perkančiosios organizacijos pasiūlymų vertinimo kriterijus privalo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, tam, kad, pirma, tiekėjai aiškiai suprastų, kokie pasiūlymų vertinimo kriterijai yra taikomi ir galėtų tinkamai pateikti savo pasiūlymus pirkime; antra, kad pačios perkančiosios organizacijos galėtų lengvai ir tinkamai patikrinti tiekėjų atitiktį nustatytiems kriterijams ir palyginti pateiktus pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos, formuluodamos konkrečius kriterijus, negali jų apibūdinti abstrakčiai, be to, negali nustatyti subjektyviai vertinamų kriterijų. Tais atvejais, kai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, išreikšti kokybiniais parametrais, pirkimo sąlygose įtvirtinti abstrakčiai ir gali būti vertinami ar aiškinami skirtingai, tokia aplinkybė leidžia teismui pripažinti, jog tiekėjas apie šių kriterijų turinį, nepriklausomai nuo to, kad pirkime pateikė pasiūlymą, sužino perkančiajai organizacijai jo pasiūlymą įvertinus ir jam pateikus išsamią informaciją apie šio vertinimo rezultatus^[35].

Iš pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija turi vienodai suprasti ir vertinti nustatytus kriterijus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pavyzdžiui, fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai^[36].

Jei ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai labiau pagrįsti ne absoliučiais, o santykiniais dydžiais ar palyginimu (pavyzdžiui, tam tikri kokybės aspektai, estetika ir pan.), tai perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti (aprašyti) šias pirkimo sąlygas tampa reikšmingesnė pasiūlymo vertinimo tikslumui ir procedūros skaidrumui. Tokia pirkimo reikalavimų aiškumo ir kriterijų turinio tarpusavio santykio sąlyga yra ypač aktuali, kai kokybės reikalavimų atitiktis įrodinėjama tiekėjų pateikiamais laisvos formos aprašymais. Siaura perkančiųjų organizacijų diskrecija šioje srityje leidžia tiekėjams suprasti reikalavimų esmę, o perkančiajai organizacijai įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus.

Be to, pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis) reiškia ne tik tinkamų kriterijų įtvirtinimą viešojo pirkimo sąlygose, tačiau ir užtikrinimą, jog tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra^[37].

Tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi materializuotis (būti naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Priešingu atveju kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė^[38]. Kitaip tariant, jei tiekėjas pirkime pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose.

VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas draudimas perkančiajai organizacijai ir pirkimą laimėjusiam tiekėjui keisti pasiūlymo kainą, pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas, siekiant užtikrinti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų laikymąsi, įtvirtintą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 3 dalies komentarus). Vis dėlto vien toks draudimas negali būti aiškinamas kaip pakankamas konstatuoti, kad tiekėjui kilo pareiga laikytis ekonominio naudingumo kriterijų, dėl kurių jis buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, jei tai atskirai nėra pažymėta viešojo pirkimo dokumentuose ar viešojo pirkimo sutartyje^[39]. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos į viešojo pirkimo sutartį turėtų įtraukti sąlygas, pagal kurias ji bet kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu turėtų galimybę patikrinti, ar tiekėjas laikosi ekonominio naudingumo kriterijų (pavyzdžiui, jeigu mokymo paslaugų pirkime ekonominio naudingumo balai buvo skiriami už lektorių kvalifikaciją, patirtį – perkančioji organizacija sutartyje turėtų įtvirtinti sąlygą, pagal kurią viešojo pirkimo sutartį vykdytų (seminaro medžiagą parengtų ir dėstytų) tik pasiūlyme nurodyti lektoriai, o perkančioji organizacija turėtų teisę bet kada patikrinti tokio reikalavimo laikymąsi).

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo statybos darbų pirkimą, kuriame ekonominio naudingumo balai skiriami už įdiegtų kokybės vadybos sistemų laikymąsi pagal tiekėjų aprašymus. Prie pirkimo sąlygų pridėtame pirkimo sutarties projekte nėra pateikta nuorodų į tiekėjų parengtus atitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams aprašymus (techninius pasiūlymus), neaptartas jų privalomumas (tokių sąlygų nėra ir pirkimų sąlygose), šie aprašymai (techniniai pasiūlymai) nėra nurodyti, nei kaip viešojo pirkimo sutarties priedas, nei kitaip aptarta jų teisinė galia ir tiekėją įpareigojantis pobūdis.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirkimo sąlygose (įskaitant pirkimo sutarties projektą) nėra nustatyta, kaip perkančioji organizacija ketina užtikrinti, kad tiekėjai (pirkimo laimėtojas) laikytųsi savo pasiūlyme pateiktų aprašymų, turėtų būti laikoma, kad perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo kriterijus pirkime, neužtikrino jų sąsajumo su pirkimo objektu (privalomumo), pažeidė skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

 

Jei perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl  pasiūlymų vertinimo kriterijų atitikties, ji turi patikrinti tiekėjų pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus, o tokio patikrinimo mechanizmas turėtų būti įtvirtintas pirkimo sutartyje (pavyzdžiui, jei ekonominio naudingumo balai yra skiriami už technines charakteristikas (automobilio variklio galingumą ir pan.), įrodymu šio kriterijaus atitikčiai pagrįsti galėtų būti atitinkamos prekės techninės specifikacijos, kuriose šios charakteristikos yra nurodytos (automobilio techninis pasas ir pan.); atitinkamai pirkimo sutartyje turėtų būti įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo metu kreiptis į tiekėją su prašymu šią atitiktį pagrįsti, o tiekėjo pareiga, gavus tokį prašymą, pateikti įrodymus).

 

6. VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga pirkimo sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius. Kai perkančios organizacijos pasirenka pasiūlymų vertinimą pagal (i) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų arba (ii) tik sąnaudų kriterijų, ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti, pirkimo dokumentuose privaloma ne tik aiškiai nurodyti su perkamu objektu susijusius pasirinktus vertinimo kriterijus, bet ir kiekvieno iš jų lyginamuosius svorius. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai būtina, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus^[40]. Kai pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, ši norma netaikoma.

 

Lyginamieji svoriai

Kriterijų lyginamuosius svorius galima išreikšti: (i) konkrečiais dydžiais (pavyzdžiui, kaina – 60, aplinkos apsaugos kriterijus – 20, techninis pranašumas – 20); arba (ii) balų intervalais, į kuriuos patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė (pavyzdžiui, kaina – nuo 0 iki 60 balų, aplinkosauginis kriterijus – nuo 0 iki 20 balų, techninis pranašumas – nuo 0 iki 20 balų). Kriterijų lyginamuosius svorius rekomenduotina nustatyti taip, kad kainos lyginamojo svorio ir kitų lyginamųjų svorių, išreikštų konkrečiais dydžiais, arba balų intervalų viršutinių ribų suma būtų lygi 100.

Kiekvienam vertinimo kriterijui galima papildomai nustatyti parametrus (tačiau neprivaloma). Jei parametrų lyginamieji svoriai išreiškiami konkrečiais dydžiais, VPT ENPV gairėse rekomenduojama, kad vieno vertinamo kriterijaus parametrų lyginamųjų svorių suma būtų lygi 1.

 

Pavyzdys

Jeigu vertinimo kriterijumi yra loginis pagrindimas ir įgyvendinimo strategija (1), tai šio kriterijaus pirmajam parametrui „Siūloma projekto įgyvendinimo strategija, rizikų valdymas“ (atkreiptinas dėmesys, kad nustatant parametrą „rizikų valdymas“, turi būti aiškiai, konkrečiai ir detaliai aprašyta, ką šis parametras reiškia^[41]) gali būti nustatytas vertinimas – 0,6, o antrajam parametrui „Darbo organizavimas ir diegimo planas numatytų reikalavimų apimtis ir terminas“ – 0,4.

 

Jeigu parametrų lyginamieji svoriai išreiškiami balų intervalais, tuomet vieno vertinamo kriterijaus parametrų lyginamųjų svorių balų intervalų viršutinių ribų suma turi būti lygi to kriterijaus balų intervalo viršutinei ribai.

 

Pavyzdys

Jeigu vertinimo kriterijumi yra „Aprangos medžiagos“ (0 – 20 balų), tai šio kriterijaus pirmajam parametrui „Medžiagos tamprumas“ gali būti nustatytas vertinimo intervalas 0 – 15, o antrajam parametrui „Medžiagos pralaidumas orui“ – 0 – 5 balų^[42].

 

Perkančiosios organizacijos turi teisę pačios nuspręsti, kokią santykinę svarbą suteikti kiekvienam iš nustatytų kriterijų. Vis dėlto, kiekvienu atveju perkančiosios organizacijos privalo vadovautis įstatyme įtvirtinta pareiga siekti pirkimui skirtas lėšas naudoti racionaliai ir įsigyti tinkamas, reikalingas prekes, paslaugas ar darbus geriausiomis sąlygomis (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą). Lyginamieji ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų svoriai kiekvienu atveju nustatomi, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, pirkimo objektą bei kitas sąlygas. Kuo didesnis lyginamasis svoris nustatomas atitinkamam kriterijui, tuo didesnę reikšmę šis kriterijus reiškia vertinant pasiūlymus. Kitaip tariant, perkančiosios organizacijos nustatytas kriterijaus lyginamasis svoris turi aiškiai atspindėti perkančiosios organizacijos prioritetus. ENPV gairėse rekomenduojama, renkantis lyginamuosius svorius, įsivertinti pirkimo objekto sudėtingumą (pavyzdžiui, jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panašumus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas ir pan., kiek atitinkamos charakteristikos suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės ir pan.)^[43].

VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią perkančiosios organizacijos turi teisę nenustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių, o pirkimo dokumentuose įtvirtinti šių kriterijų svarbą mažėjimo tvarka, t. y. nuo svarbiausio iki mažiausiai reikšmingo. Tai leidžiama tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių (sudėtingumo) neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomas pirkimas dėl techninių reikalavimų parengimo perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimui ir plėtrai Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje paslaugų.

 

7. VPĮ 55 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka, kai perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos. Ši norma sistemiškai aiškintina su VPĮ 44 straipsnio 5 dalimi (detaliau žiūrėti VPĮ 44 straipsnio 5 dalies komentarą), kurioje įtvirtinta, kad tokiais atvejais susipažinimas su tiekėjų pasiūlymais privalo būti vykdomas dviem atskirais etapais (dviejuose komisijos posėdžiuose), nebent pirkimas buvo vykdomas derybų (detaliau žiūrėti VPĮ 63, 71 straipsnių komentarus) arba dialogo būdu (detaliau žiūrėti VPĮ 67 straipsnio komentarą). ENPV gairėse papildomai nustatyta, kad pasiūlymus vertinant pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės kriterijų, neprivaloma su pasiūlymais pateiktomis techninėmis charakteristikomis ir kaina susipažinti dviejuose komisijos posėdžiuose, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iš anksto nustato fiksuotą kainą ar sąnaudas. Kitaip tariant, tais atvejais, kai tiekėjams nesuteikiama galimybė konkuruoti dėl kainos, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu.

Tais atvejais, kai su pasiūlymais susipažįstama dviejuose komisijos posėdžiuose, pirmame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija, o antrame posėdyje susipažįstama su pasiūlymo dalimi, kurioje pateiktos kainos ar sąnaudos. Antrasis komisijos posėdis gali įvykti tik tuomet, kai perkančioji organizacija (i) patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus ir (ii) įvertina pasiūlymų techninius duomenis pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 44 straipsnio 5 dalies komentarą).

 

8. VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę. Įstatyme nėra įtvirtinto konkretaus termino, per kurį perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti pateiktus pasiūlymus bei nustatyti pasiūlymų eilę. Vis dėlto komentuojamoje VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tai jos turėtų padaryti nedelsdamos. Atsižvelgiant į protingumo principą, terminas pasiūlymams įvertinti ir pasiūlymų eilei sudaryti turėtų būti proporcingas, nustatomas atsižvelgiant į konkretų pirkimą, jo sudėtingumą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių ir pan. Pasiūlymų eilės perkančiosios organizacijos gali nesudaryti tik tuo atveju, kai pirkime yra pakviestas dalyvauti tik vienas tiekėjas, arba tik vienas tiekėjas pateikė savo pasiūlymą.

Nors įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, tačiau perkančiosios organizacijos turi ne tik nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius, tačiau jos taip pat kiekvienu atveju privalo pirkimo dokumentuose nurodyti pasirinktas formules, pagal kurias pirkime bus skaičiuojamas ekonominis naudingumas. Tik nustačius tinkamą formulę, galima užtikrinti, kad pirkime bus išrinktas geriausios kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio (ar tik pagal atitinkamų sąnaudų dydį) pasiūlymas. Įstatyme nėra nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo apskaičiavimo taisyklių ir formulių, tačiau jos yra pateiktos ENPV gairėse.

Pasiūlymų eilė yra nustatoma ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka arba kainų didėjimo tvarka, jeigu ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime išrenkamas tik pagal kainą. Kitaip tariant, pirmas eilėje yra įrašomas daugiausiai ekonominio naudingumo balų surinkęs tiekėjas arba mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, visi kiti tiekėjai yra įrašomi surinktų balų mažėjimo tvarka ar kainų didėjimo tvarka, atitinkamai paskutinis eilėje įrašomas tiekėjas, surinkęs mažiausiai ekonominio naudingumo balų arba pasiūlęs didžiausią kainą.

VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo taisyklė, kai visi tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti vienodai, t. y. kai tiekėjai surinko tiek pat ekonominio naudingumo balų (turint omenyje bendrą įvertinimo balą, įskaitant techninės pasiūlymo dalies įvertinimą bei pasiūlymo kainą). Tokiu atveju pasiūlymų eilėje, kurioje pasiūlymai nustatomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pirmesnis įrašomas tas tiekėjas, kuris pasiūlymą pateikė anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu (detaliau žiūrėti VPĮ 22 straipsnio 2 dalies komentarą).

VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta pirmumo taisyklė reiškia, kad, teikiant pasiūlymus, tiekėjai turėtų nedelsti ir juos pateikti kuo anksčiau, nelaukdami paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos ir (ar) valandos. Surinkus vienodą ekonominio naudingumo balų skaičių, didesnė tikimybė laimėti pirkimą tenka tam tiekėjui, kuris pirmesnis pateikė pasiūlymą pirkime.

VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos normos kontekste pasiūlymų ekonominio naudingumo vienodumas vertinamas subendrintais surinktais ekonominio naudingumo balais (ekonominiu naudingumu) (pavyzdžiui, subendrinus surinktus balus už tiekėjo pasiūlymo kainą ir kokybę), o ne pagal pavienių subkriterijų vienodumą. Gali susiklostyti situacija, kai tiekėjų pasiūlymai pagal subkriterijus gali būti nevienodi (pavyzdžiui, skyrėsi tiek tiekėjų kainos, tiek įvertinimas pagal kokybės kriterijų), tačiau galiausiai šie tiekėjai buvo įvertinti vienodu ekonominio naudingumo balų skaičiumi. Taigi, komentuojamos normos prasme neturėtų būti vertinama, kad tik esant vienodiems pasiūlymams pagal visus pavienius vertinimo subkriterijus galima taikyti VPĮ 55 straipsnio 8 dalį ir pirkimo laimėtoju pripažinti anksčiau pasiūlymą pateikusį tiekėją^[44]. Kita vertus, aplinkybė, kad tiekėjai pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų surinko vienodą balų skaičių, gali reikšti, jog pasiūlymų vertinimas stokoja skaidrumo, objektyvumo, nes tiekėjai konkuruoja labiausiai dėl pasiūlymų pateikimo termino. Tai gali lemti tokių pirkimo sąlygų pripažinimą neteisėtomis.

Analogiškai turėtų būti sprendžiama dėl tokių atvejų, kai pirkime pasiūlymai yra išrenkami tik pagal mažiausios kainos kriterijų. Nors iš įstatymo normos lingvistinio teksto negalima spręsti, kad VPĮ 55 straipsnio 8 dalis taikoma tik tais atvejais, kai pasiūlymai pirkime vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės ar sąnaudų kriterijus, tačiau kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad negali susidaryti situacijos, kai tiekėjai pirkime tarpusavyje konkuruoja tik dėl pasiūlymų pateikimo greičio^[45]. Tokios situacijos gali susidaryti tuomet, kai, pavyzdžiui, pirkimo sąlygose nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą, tačiau rinkos situacija lemia, kad yra iš anksto žinoma, kokią kainą pateiks visi tiekėjai (kai atitinkamoje rinkoje tam tikros prekės ar paslaugos kaina yra viešai žinoma, nusistovėjusi ir nekintanti, pavyzdžiui, kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atvejai, kai tiekėjai įprastai siūlo 0,00 Eur kainas). Tokiu atveju, nepaisant pirkimo sąlygose įtvirtinto kainos kriterijaus, pirkime tiekėjai varžosi iš esmės dėl pasiūlymo pateikimo greičio. Atsižvelgiant į tai, kai pirkime pasiūlymai yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, taikant VPĮ 55 straipsnio 8 dalies normą, turi būti atsižvelgiama, ar konkrečiu atveju nėra susiklosčiusi situacija, kai tiekėjams iš anksto yra žinoma rinkos kaina, kurią, tikėtina, siūlys visi dalyvaujantys tiekėjai.

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pagrįstai tikimasi, jog tiekėjai pirkime pateiks pasiūlymus, nurodydami nulinę kainą, perkančioji organizacija turėtų vertinti teisines galimybes, įvertinus pirkimu siekiamus tikslus, pirkimo objektą įsigyti ne viešųjų pirkimų, reglamentuojamų VPĮ, būdu. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutartis yra atlygintinas sandoris^[46], esant realiai tikimybei gauti pasiūlymus už nulinę kainą, perkančioji organizacija jai reikiamas prekes, paslaugas ar darbus turėtų įsigyti kitokio pobūdžio sutartinių santykių pagrindu^[47].

 

9. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta pasiūlymų siaurąja prasme (t. y. pasiūlymo daliai, kuri tiesiogiai susijusi su pirkimo objektu, jo charakteristikomis, kaina, sutarties vykdymu ir pan.) tikslinimo tvarka.

VPT intarpas, aktualus nuo 2022-06-20 LAT priimtos nutarties:

Atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje iš esmės formuluojamos naujos pasiūlymo tikslinimo taisyklės, atsisakant ligšiolinės nacionalinių teismų praktikos skirtingų viešojo pirkimo procedūrų – reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir pasiūlymui siaurąja prasme nustatymo ir atitikties vertinimo – atribojimo prasme, aukščiau pateikti išaiškinimai ir pavyzdžiai aktualūs tiek, kiek neprieštarauja naujai suformuluotoms teisės aiškinimo taisyklėms (plačiau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies komentarą). 

 

žemiau pateikta komentaro versija buvo aktuali iki 2022-06-20 LAT priimtos nutarties:

Kasacinio teismo suformuota praktika dėl pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo, kai nėra akivaizdžių kainos apskaičiavimo klaidų, yra itin griežta. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, pasiūlymas siaurąja prasme gali būti tikslinamas išskirtinai išimtiniais atvejais, kai yra akivaizdžios techninio ar redakcinio pobūdžio klaidos ar neatitiktys ir tam užtenka itin paprasto tiekėjo paaiškinimo.

Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą, atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą^[48]. Taigi, naujų duomenų pateikimas, tikslinant (aiškinant) pasiūlymą siaurąja prasme, kasacinio teismo vertinimu, paprastai lems draudžiamą jo keitimą.

Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti^[49].

Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto^[50].

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad naujo prekės modelio nurodymas (naujų duomenų pateikimas) nepasižymi objektyvumu, tokiu būdu atliktas trūkumo ištaisymas priklauso išimtinai nuo jį atliekančio subjekto. Teisės paaiškinti tokio pobūdžio trūkumą suteikimas pasiūlymą pateikusiam asmeniui gali atrodyti nepagrįstai palankus šiam subjektui, todėl toks pasiūlymo paaiškinimas (patikslinimas) neatitinka vienodo požiūrio principo. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, jog tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. Vadinasi, net jei tiekėjo pasiūlytas pirkimo objektas atitinka pirkimo sąlygas, tačiau tiekėjas pasiūlyme nenurodė konkretaus siūlomo pirkimo objekto modelio, kaip to buvo reikalaujama pagal pirkimo sąlygas, tokiu atveju pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas^[51].

Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad tikslinant pasiūlymą svarbus ne konkretus būdas, kaip bus ištaisytas pasiūlyme nustatytas jo trūkumas, o aplinkybė, jog pasiūlymas taisomas pakeičiant jo duomenis taip, kad pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis^[52]. Nustatyto pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumas (jo svarba ir vertė visos viešojo pirkimo sutarties atžvilgiu) nedaro įtakos tokio pasiūlymo vertinimui kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų, jeigu bent dalis jo tokių reikalavimų neatitinka (nurodytas teisės aiškinimas iš principo reiškia, kad net ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, tiekėjas pateiktame darbų kiekių žiniaraštyje, kuriame yra tūkstančiai skirtingų pozicijų, padarė klaidas keliose eilutėse (pavyzdžiui, nurodė netinkamą (net ir nereikšmingą) kiekį medžiagų (vietoje 10 atitinkamo diametro varžtų, nurodė 8) ar netinkamą medžiagą (vietoje 2,5 m pločio skardos, nurodė 2,3 m pločio skardą), toks pasiūlymas turi būti vertinamas kaip neatitinkantis nustatytų reikalavimų, o jo patikslinimas, nepateikiant naujų duomenų, praktiškai būtų neįmanomas).^[53]

 

Pavyzdys

Tiekėjas pasiūlymo dalyje, kurioje reikėjo užpildyti darbų kiekių žiniaraščius, jo eilutėje dėl siūlomo betono nurodė betono siūlomą kiekį, tačiau nenurodė jo klasės, kaip buvo reikalaujama pagal pirkimo sąlygas.

Dėl nurodytų žiniaraščio neatitikčių būtų darytinos dvejopo pobūdžio išvados. Viena vertus, toks žiniaraštis neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (tam tikrose pozicijose pasiūlytas betonas, nenurodant jo klasės (kas reikštų, kad pirkimo laimėjimo atveju tiekėjas sutarties vykdymo metu galėtų naudoti prastesnės kokybės betoną, nei reikalaujama pagal pirkimo sąlygas). Kita vertus, nustatyti pasiūlymo trūkumai būtų kvalifikuotini kaip tokios neatitiktys, kurios negali būti ištaisytos, nepakeičiant pasiūlymo esmės. Jei pasiūlymo nėra galima paaiškinti (patikslinti), nepakeičiant jo duomenų, toks pasiūlymo esmės keitimas neatitiktų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimo.

 

Nors teismų praktikoje suformuotas ir išplėtotas turiningojo pasiūlymų vertinimo principo įgyvendinimas^[54], pagal kurį formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus, tačiau net ir ši praktika iš esmės neišplečia VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reguliavimo taikymo apimties, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, net ir remiantis turininguoju pasiūlymų vertinimu, tikslinti pasiūlymo duomenis iš esmės galima tik nepateikiant naujų duomenų.

Komentaro autorių nuomone, pasiūlymo siaurąja prasme duomenų tikslinimo vertinimas kaip naujų duomenų pateikimas gali ir turi būti išskiriamas į dvi atskiras kategorijas: pirma, naujų duomenų pateikimas fakto prasme, antra, naujų duomenų pateikimas turinio prasme. Tai, kad tiekėjas, tikslindamas pasiūlymą siaurąja prasme pateikė naują dokumentą, kurio jo pasiūlyme nebuvo, ne visada reikš naujo pasiūlymo pateikimą ar pasiūlymo pakeitimą taip, kad neatitinkančio reikalavimų pasiūlymas taptų juos atitinkantis. Autorių nuomone, vertinimui, ar pasiūlymo siaurąja prasme duomenys iš esmės pakeisti turinio (teisine) prasme, galėtų pagal analogiją būti taikoma esminio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo samprata ir reguliavimas, pagal kurį kiekvienas sudarytos sutarties pakeitimas pagal bendrąsias civilinės teisės normas yra naujas sandoris, tačiau ne kiekvienas yra esminis, keičiantis šalių interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad ESTT praktika pasiūlymo tikslinimo siaurąja prasme atžvilgiu nėra tokia griežta ir pagal ją tam tikrais atvejais nėra draudžiama pateikti naujų duomenų, jeigu juos pateikus iš esmės nėra pateikiamas naujas pasiūlymas. ESTT yra išaiškinęs, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas^[55]. Be to, ESTT, aiškindamas tiekėjų galimybių ištaisyti pasiūlymo trūkumus ribas, nurodė, kad tais atvejais, kai dėl konkurso nuostatų dalyviai neturi galimybės parengti pasiūlymų pagal pirkimo sąlygų ar nacionalinės teisės reikalavimus (pavyzdžiui, pirkimo sąlygose reikalaujama tiekėjų finansiniuose pasiūlymuose nurodyti darbų sąnaudas, tačiau perkančiosios organizacijos kartu su pirkimo dokumentais pateiktoje pasiūlymo formoje nėra išskirtos eilutės šios informacijos nurodymui), tuomet dalyviams turi būti leidžiama ištaisyti tokius pasiūlymo trūkumus^[56].

Komentaro autorių nuomone, pristatyta LAT praktika VPĮ 55 straipsnio 9 dalies atžvilgiu yra ydinga ir keistina, kadangi jos taikymu iš principo eliminuojama bet kokia realiai įgyvendinama pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo galimybė.  Dėl tokios nacionalinės teismų praktikos pasiūlymą siaurąja prasme galima tikslinti itin išimtiniais atvejais, tai iš esmės reiškia tik tiekėjų teisę tikslinti redakcinio pobūdžio klaidas. Tokia praktika ne tik formuoja statišką (neveikiantį) VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, bet taip pat yra nesuderinama su VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais tikslais ir principais (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 17straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarus), neatspindi viešųjų pirkimų procedūrų specifiškumo bei dinamikos. Be to, LAT suformuojama praktika turėtų būti suderinta su prieš tai nurodytais ESTT išaiškinimais, kurie yra lankstesni pasiūlymo tikslinimo siaurąja prasme atžvilgiu.

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo statybos darbų pirkimą. Prie pirkimo dokumentų yra pridėti perkančiosios organizacijos užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai, kuriuose perkančioji organizacija yra tiksliai ir aiškiai nurodžiusi savo poreikius, t. y. kokie darbai, medžiagos, jų kiekiai turi būti naudojami sutarties vykdymo metu. Šalia atitinkamų darbų, medžiagų aprašymo bei kiekių yra palikta tuščia eilutė, skirta įkainio įrašymui. Vis dėlto prie pirkimo sąlygų pridėti darbų kiekių žiniaraščiai yra neredaguojamo failo formatu.

Kartu su pasiūlymu tiekėjai turi pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, nurodydami, kokius įkainius siūlo darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytose pozicijose aprašytiems darbams, medžiagoms. Atsižvelgiant į tai, tiekėjai turi perrašyti visas perkančiosios organizacijos žiniaraščiuose nurodytas eilutes ir į jas įrašyti tik siūlomus įkainius.

Šiuo atveju, kadangi darbų kiekių žiniaraščiai buvo užpildyti pačios perkančiosios organizacijos, o tiekėjai neturi teisės keisti šio dokumento turinio (turi jį perrašyti), tiekėjui suklydus, perrašant tam tikras pozicijas (pavyzdžiui, prie pirkimo sąlygų pridėtame žiniaraštyje nurodyta, kad tiekėjas turi pasiūlyti metalo plokštę, o tiekėjas, perrašant atitinkamą eilutę, įrašė ne metalo plokštę, o plastmasę), turėtų būti leidžiama ištaisyti pasiūlymo duomenis, net ir tuo atveju, jei dėl to faktiškai būtų pateikiami nauji duomenys, t. y. patikslintas žiniaraštis su jame patikslintais duomenimis.

 

Pavyzdys

Tiekėjas pasiūlė pirkimo objektą, visiškai atitinkantį techninės specifikacijos reikalavimus. Kartu su pasiūlymu tiekėjas pateikė pirkimo objekto atitikties deklaracijas, tačiau nepateikė instrukcijos, kurioje nurodyta, kad pirkimo objektas atitinka vieną iš reikalaujamų funkcijų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tiekėjas siūlė pirkimo objektą, kuris dar iki pasiūlymo pateikimo atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau nepateikė vieno iš tai patvirtinančių dokumentų (tai, kad nepateikta instrukcija, nereiškia, kad pirkimo objektas neturi reikiamos funkcijos, kadangi iš vėliau pateiktos instrukcijos tai galima nustatyti), instrukcijos pateikimas, tikslinant pasiūlymą, neturėtų būti traktuojamas kaip neleistinas naujų duomenų pateikimas.

 

Praktikoje, ypač vykdant sudėtingus, didelės apimties pirkimus praktiškai neįmanoma išvengti situacijų, kuomet tiekėjų pasiūlymai siaurąja prasme yra pateikti be tam tikrų trūkumų ar neatitikčių. Tai itin aktualu vykdant statybos darbų pirkimus, kuriuose tiekėjai įprastai turi užpildyti didelės apimties darbų kiekių žiniaraščius (kuriuose nurodyta tūkstančiai skirtingų pozicijų (eilučių) ir pan.). Akivaizdu, kad tokiais atvejais pateikti pasiūlymą be tam tikrų klaidų ar neatitikčių yra itin sunku. Dėl to perkančiosioms organizacijoms, vertinant tiekėjų pasiūlymų paaiškinimus pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, kiekvienu atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, tiekėjų padarytų klaidų pobūdį, jų turinį, klaidų atsiradimo priežastis ir pan. aspektus.

VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte (detaliau žiūrėti VPĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 17straipsnio 2 dalies 1 punkto komentarus) įtvirtintas viešųjų pirkimų efektyvumo tikslas – vykdant viešuosius pirkimus, turi būti siekiama, kad viešųjų pirkimų procedūra būtų efektyvi ir nebūtų atmetami pasiūlymai, kurie turi mažareikšmių neatitikčių, tačiau yra naudingi perkančiajai organizacijai ir mokesčių mokėtojams plačiąja prasme. Dėl to visais atvejais, taikant VPĮ 55 straipsnio 9 dalies normas, turi būti ieškoma tinkamo balanso tarp paminėto tikslo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą)^[57].

VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje atskirai reglamentuojamos ir pasiūlymo siaurąja prasme duomenų, susijusių su kainos apskaičiavimu, situacijos.

Dėl tiekėjų teisės ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas yra taikoma iš esmės ta pati kasacinio teismo ir ESTT praktika dėl pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo^[58]. Aritmetinių klaidų taisymas VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reguliavimo kontekste reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis, siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi, aritmetinė klaida VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos ir yra leidžiamas, jei (i) nėra pakeičiama susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuota kaina, (ii) nėra atsisakoma kainos sudedamųjų dalių arba kaina papildoma naujomis dalimis^[59].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo pirkimą skelbiamų derybų būdu. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad perkančioji organizacija deryboms kvies tris ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikusius tiekėjus į derybas. Pirkimo sąlygose taip pat nustatyta, kad tiekėjai derybų metu negalės didinti pasiūlymo įkainių (galės tik juos mažinti).

Po įvykdytų derybų potencialus laimėtojas pateikė geriausios kainos galutinį pasiūlymą. Šio tiekėjo galutinė pasiūlymo kaina, lyginant su jo pirminiu pasiūlymu, sumažėjo. Vis dėlto tiekėjas žiniaraščiuose kai kuriuos įkainius padidino (nors tiek pirkimo sąlygose, tiek kvietime į derybas, tiek derybų protokole buvo aiškiai nustatyta, kad įkainių didinti nebus galima). Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjams nebuvo leidžiama didinti įkainių, tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, nekeičiant jo esmės, šiuo atveju nebūtų galimas, nebent tai būtų akivaizdi aritmetinio skaičiavimo klaida ir tiekėjas tai galėtų pagrįsti bei patikslinti pasiūlymą (pavyzdžiui, klaidingai sudauginti įkainiai su kiekiais, per klaidą įkainiai nurodyti su PVM, vietoje įkainių be PVM ir pan.), nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos, neatsisakant nei vienos žiniaraščio eilutės bei nepridedant naujos, taip pat laikantis pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. kad pasiūlymo įkainiai nebūtų padidinti.

 

Tuo atveju, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir pirkime nėra aiškūs bei apibrėžti konkretūs perkančiosios organizacijos poreikiai (įsigyjami preliminarūs kiekiai, kurie gali kisti), fiksuota kaina VPĮ 55 straipsnio 9 dalies kontekste reiškia ne galutinę pasiūlymo kainą, o tiekėjo siūlomus įkainius, kadangi būtent įkainiai šiuo atveju turi esminę reikšmę, vertinant pasiūlymus^[60].

Taigi, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkančioji organizacija pirks skirtingus prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Atsižvelgiant į kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl tokiu atveju, taisant klaidas, neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina^[61]. Taigi, jei pirkime būtų taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimą tiekėjas, taisydamas pasiūlymo kainos aritmetines klaidas, negalėtų keisti pasiūlyme nurodytų įkainių, tačiau pagal pasiūlyme nurodytus įkainius aritmetiškai teisingai apskaičiuota bendra pasiūlymo kaina neabejotinai galėtų ir netgi turėtų pasikeisti. Priešingu atveju, aritmetinių klaidų ištaisymas būtų objektyviai neįmanomas, o tai būtų nesuderinama su VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimu.

 

10. VPĮ 55 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, kai, patikrinus jo dalį, nustatoma, kad pasiūlymas turi būti atmestas. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai su pasiūlymais susipažįstama dviejuose komisijos posėdžiuose (VPĮ 55 straipsnio 7 dalis), pirmame posėdyje perkančioji organizacija, susipažinusi su technine pasiūlymo dalimi, nustato, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų ir tiekėjas jo negali patikslinti šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (nekeisdamas jo esmės), perkančioji organizacija nebeprivalo šio tiekėjo pasiūlymo vertinti antrajame komisijos posėdyje, t. y. neprivalo susipažinti su jo kaina, o tokį pasiūlymą gali iš karto atmesti.

VPĮ 55 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą (detaliau žiūrėti VPĮ 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentarą).

Nuo 2022-01-01 naikinama 55 straipsnio 11 dalies nuostata. Vis dėlto, net ir nesant šios dalies įstatyme, toks vertinimo kriterijus yra leistinas. Dėl šios priežasties žemiau pateiktas nuostatos komentaras paliekamas.

11. VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas atskiras socialinis pasiūlymų vertinimo kriterijus – tiekėjo ir subtiekėjo (jei jis pasitelkiamas) pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams darbo užmokesčio mėnesio medianos (vidurkio) ir LR nustatyto minimalaus darbo užmokesčio santykis.

Iki 2019 m. birželio 11 d. galiojusiame VPĮ reguliavime šis kriterijus buvo priskirtas prie VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto sąžiningos prekybos sąlygų kriterijaus. Vis dėlto anksčiau galiojusioje normoje buvo įtvirtintas tiekėjo siūlomo atlyginimo pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, ir kilmės šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio santykis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vertinamas skirtumas tarp darbuotojo kilmės šalyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir faktiškai jam mokamo dydžio, toks pasiūlymų vertinimas negalėjo užtikrinti lygiateisiškumo principo – akivaizdu, kad net ir mokant tą patį darbo užmokestį, pavyzdžiui, 1 000 Eur, vienoks balas būtų skiriamas LR tiekėjui, atsižvelgiant į LR nustatytą 555 Eur dydžio minimalų darbo užmokestį, tuo tarpu kitoks balas būtų skiriamas tiekėjui iš Bulgarijos, kur minimalus darbo užmokestis siekia vos 250 Eur^[62]. Taigi, pagal naują reguliavimą gali būti vertinama, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana (vidurkis) viršija LR nustatytą minimalų darbo užmokestį (nepaisant to, ar tiekėjas yra LR, ar užsienio subjektas). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, nustatytą LR, tuo didesnis balas skiriamas.

Taikant tokį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų pakankamą atlygį savo darbuotojams, ar pakankamas atlygis būtų mokamas ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju turi būti vertinamas konkrečiai tik tų darbuotojų darbo užmokestis, kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį. Tiekėjai turi užtikrinti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose ir pirkimo sutarties projekte privalo tiekėjams nustatyti reikalavimą šių sąlygų laikytis (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio 5 dalies komentarą).

Šiuo aspektu papildomai paminėtina ESTT praktika, kurioje buvo sprendžiama dėl pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo, kad tiekėjai įsipareigotų pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojas mokėti ne mažesnį, nei perkančiosios organizacijos kilmės šalyje nustatytas minimalus darbo užmokestis. ESTT buvo išaiškinta, kad sąlyga, pagal kurią pirkimo dalyviai ir jų galimi subrangovai, įsteigti kitoje, nei perkančiosios organizacijos valstybėje narėje, kurioje minimalaus darbo užmokesčio norma yra mažesnė, privalo mokėti minimalų darbo užmokestį pagal perkančiosios organizacijos nacionalinę teisę, lemia papildomą ekonominę naštą, galinčią neleisti priimančiojoje valstybėje narėje teikti paslaugos ar trukdyti ją teikti arba tokį paslaugų teikimą daryti mažiau patrauklų^[63]. Tokia sąlyga gali apriboti tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, dėl to yra neleistina. Taigi, perkančiosios organizacijos negali reikalauti, kad tiekėjai ar jų subrangovai įsipareigotų mokėti perkančiosios organizacijos nacionalinėje teisėje įtvirtintą minimalų darbo užmokestį pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams^[64]. Vis dėlto galima nustatyti ekonominio naudingumo kriterijų, pagal kurį ekonominio naudingumo balai būtų skiriami už sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianos (vidurkio) ir LR nustatyto minimalaus darbo užmokesčio santykį.

VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianos teikimo tvarka ir reikalavimai tokios informacijos turinio kontrolei iki 2019 m. lapkričio 1 d. turės būti nustatyti Vyriausybės.

Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė susipažinti su atitinkamais tiekėjų darbuotojų asmens duomenimis, tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos turėtų peržiūrėti bei atnaujinti savo asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus. Tiekėjai savo tvarkose turėtų nustatyti darbuotojų duomenų tvarkymą viešųjų pirkimų tikslais bei užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie tai, kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Perkančiosios organizacijos taip pat turėtų atsinaujinti savo vidaus tvarkas, atsižvelgiant į išaugsiantį tvarkomų asmens duomenų kiekį ir užtikrinti, kad tokia informacija būtų saugoma aiškiai apibrėžtą laiko tarpą.

12. Nuo 2022-01-01 55 straipsnis papildomas nauja 12 dalimi. Vis dėlto, šios dalies taikymas yra problematiškas, keliantis abejonių dėl jo atitikties ESTT praktikai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvokai. Kadangi ši nuostata nėra privaloma, rekomenduotina susilaikyti nuo jos taikymo, o socialinių tikslų (sąžiningo mokamo atlyginimo) rekomenduojama siekti kitokiomis priemonėmis, pavyzdžiui taikant kriterijų, analogišką tam, kuris buvo taikomas pagal nuo 2022-01-01 panaikintą VPĮ 55 straipsnio 11 dalį.  

---

 

 

---