Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė–Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.

58 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba apie sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos. Šioje dalyje nurodytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai:

1) supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;

2) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:

a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;

b) informaciją apie derybų ir konkurencinio dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

4. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis.

5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.

7. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2254, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22985

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27253

 

VPĮ 58 straipsnyje^[1] reglamentuojamos taisyklės, susijusios su informavimu apie viešojo pirkimo (toliau – pirkimas) procedūras. Tinkamas VPĮ 58 straipsnyje įtvirtintų taisyklių įgyvendinimas (informavimas apie pirkimo rezultatus, paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus) visų pirma užtikrina skaidrumo principą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kadangi suteikia galimybę tiekėjams gauti pirminę informaciją apie pirkimo procedūrų rezultatus, o tiekėjai tokiu būdu sužino, dėl kokių charakteristikų pirkimo laimėtojo pasiūlymas yra geresnis, tuo pačiu užtikrina tiekėjų teises į jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą, nes nuo tam tikro perkančiosios organizacijos priimto sprendimo momento skaičiuojamas terminas teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o vėliau ir ieškinį teismui (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio komentarą).

VPĮ 58 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pažymėjo, kad tokios pareigos tinkamas vykdymas priklauso nuo viso pirkimo metu tiekėjui pateiktų duomenų visumos, leidžiančios su šiais sprendimais susipažinti ir suprasti jų turinį, bei, esant poreikiui, nuo realios tiekėjo galimybės šią informacija pasinaudoti ginant galbūt pažeistas teises^[2]. Kitaip tariant, pagrindinė taisyklė yra ta, kad informacija tiekėjams turi būti teikiama tokia ir tiek, jog būtų užtikrinti pirkimų, ypač skaidrumo, principai (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies komentarą), taip pat, kad tiekėjas galėtų aiškiai suprasti atitinkamo pirkimo teisinę ar faktinę situaciją, ypač tą, kuri yra susijusi su juo, ir, jei reikalinga, – suformuoti pretenzijos ar ieškinio perkančiajai organizacijai dalyką ir pagrindą.

Perkančioji organizacija komentuojamas VPĮ normas turi taikyti taip, kad nebūtų pažeisti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą). Vis dėlto informacijos teikimo kandidatams ir dalyviams pareigos vykdymas nepriklauso nuo savarankiškos tiekėjų teisės prašyti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Aptariama perkančiosios organizacijos pareiga yra prielaida tiekėjams gauti pirminį informacijos šaltinį, taip jie gali lengviau spręsti, ar nori susipažinti detaliau su jų konkurentų pasiūlymais. Kita vertus, VPĮ 58 straipsnyje įtvirtinamas minimalus atitinkamų ūkio subjektų informavimo standartas, todėl perkančiosios organizacijos nėra ribojamos taikyti aukštesnių standartų.

Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnyje įtvirtintos teisės susipažinti su tam tikra informacija negalima visiškai tapatinti su VPĮ 20 straipsniu, kadangi: (i) VPĮ 20 straipsnis yra orientuotas į tiekėjų pasiūlymus ir susipažinimą su jais, tuo tarpu VPĮ 58 straipsnis yra daugiau susijęs su tiekėjų supažindinimu apie pirkimų procesą ir jame priimtus sprendimus bei paaiškinimu, kuo remiantis atitinkami sprendimai buvo priimti; (ii) pagal VPĮ 20 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija turi nuspręsti supažindinti tiekėją su tam tikra pasiūlymo medžiaga, ar nesupažindinti, o pagal VPĮ 58 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija privalo informuoti apie pirkimo procedūrą ir priimtus sprendimus; (iii) pagal VPĮ 58 straipsnį tiekėjai dėl atitinkamos informacijos papildomo supažindinimo (ne tik dėl laimėtojo pasiūlymo informacijos, bet ir dėl savo paties paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežasčių) gali kreiptis tik tada, kai yra priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo.

 

1. VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga informuoti kandidatus ir dalyvius apie pirkimo procedūros rezultatus bei nurodyta tokio informavimo tvarka.

VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis informavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti visų kandidatų ir dalyvių teisę gauti informaciją apie visos pirkimo procedūros rezultatus^[3].

Perkančioji organizacija kandidatus ir dalyvius turi raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos sprendimą: 1) nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis, 2) leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje. Perkančioji organizacija, informuodama apie priimtus sprendimus, taip pat turi nurodyti: 1) informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, 2) informaciją apie nustatytą pasiūlymo eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Be to, tuo atveju, jei perkančioji organizacija priima sprendimą nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos, perkančioji organizacija turi nurodyti išsamias priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.

Nurodyta informacija turi būti pateikiama kandidatams (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 41 dalies komentarą) ir dalyviams (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą), dėl to tretiesiems asmenims tokia informacija negali būti teikiama. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija apie VPĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytus priimtus sprendimus turi informuoti ir dalyvį, kurio pasiūlymas yra atmestas. Perkančioji organizacija, priėmusi atitinkamą sprendimą, turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie jį raštu informuoti kandidatus ir dalyvius. Toks trijų darbo dienų informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad šis trijų darbo dienų terminas yra maksimalus, jo praleidimas gali būti suinteresuoto dalyvio ginčijamas VPĮ nustatyta tvarka, todėl perkančioji organizacija turi pareigą kuo greičiau pateikti prašomą informaciją.

Pažymėtina, kad VPĮ nėra apibrėžtas terminas, per kurį perkančiosios organizacijos turi įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl kiekvieno jų priimti sprendimą. Vis dėlto bet kokiu atveju turi būti siekiama pasiūlymų vertinimą atlikti kaip įmanoma greičiau, siekti, kad nebūtų vilkinamos pirkimo procedūros. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pasiūlymų vertinimas užtrunka ilgą laiko tarpą dėl tiekėjams nežinomų priežasčių, tad tokiu atveju perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina būti aktyvioms ir papildomai informuoti tiekėjus, dėl kokių priežasčių užtruko pasiūlymų vertinimas.

Pavyzdys

Perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo bei apie šį sprendimą informavo visus dalyvius. Tiekėjas, paskelbtas pirkimo laimėtoju, informavo perkančiąją organizaciją, kad atsisako sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų reikalavimais, nusprendžia sutartį sudaryti su pasiūlymo eilėje antroje vietoje esančiu tiekėju, tai tokiu atveju perkančioji organizacija turi informuoti apie sudarytą naują pasiūlymo eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją.

Išimtiniais atvejais, remdamasi VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija gali neinformuoti visų kandidatų ar dalyvių apie pirkimo procedūras, jei egzistuoja nors viena iš šių sąlygų: (i) supaprastinto pirkimo atveju ar VPĮ 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) be PVM, sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu; (ii) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.  

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdė supaprastintą pirkimą, kurio metu nustatė pirkimo laimėtoją. Perkančioji organizacija ir tiekėjas ketina sudaryti pirkimo sutartį, kurios vertė yra 9 000 Eur. Sutartis sudaroma raštu. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo dalyvius ir kandidatus raštu informuoti apie pirkimo procedūros rezultatus.

 

2. VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos perkančiosios organizacijos pareigos teikti informaciją esant kandidato ar dalyvio raštu pateiktam prašymui įgyvendinimo apimtys, kurios skirstomos priklausomai nuo tiekėjo teisinės padėties pirkimo procedūrose, t. y. kandidatas (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 41 dalies komentarą) ar dalyvis (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą).

Kandidato kategorija, siejama su konkrečiais pirkimo būdais, t. y. pirkimo kandidatas dalyvauja pirkimuose, kurie organizuojami konkurencinio dialogo, riboto konkurso, skelbiamų ar neskelbiamų derybų, taip pat inovacijų partnerystės būdu. Tiek kandidatas, tiek ir dalyvis pradeda realizuoti savo dalyvavimą pirkime, tačiau kandidato statusas nepriklauso nuo pasiūlymo pateikimo.

2.1. Kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta pirkimo kandidato teisė sužinoti paraiškos atmetimo priežastis. VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas apima tik kandidatus, kurie dalyvavo pirkime, kuris buvo atliekamas konkurencinio dialogo būdu, riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu.

Pirkimo kandidatui, kurio pasiūlymas atmestas, turi būti pateiktos išsamios paraiškos atmetimo priežastys, aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokių reikalavimų jis neatitiko. Tačiau perkančioji organizacija neprivalo jam pateikti visos tiekėjo vertinimo ataskaitos^[4]. Kaip minėta, perkančioji organizacija turi pateikti tiek ir tokią informaciją, kuri sudarytų sąlygas rūpestingam ir atidžiam kandidatui teisiniu požiūriu įvertinti perkančiosios organizacijos sprendimo motyvus ir priimti sprendimą dėl galimo savo teisių gynimo VPĮ nustatyta tvarka. Todėl pateikiama informacija turi būti aktuali, t. y. susijusi su konkrečiu objektu ar dalyku. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas neatitiko konkretaus kvalifikacijos reikalavimo, nepateikė reikalaujamo dokumento, perkančioji organizacija turi argumentuoti ir motyvuoti dėl tokio konkretaus dokumento, kvalifikacijos reikalavimo, o ne nurodyti abstrakčiai, kad kandidatas neatitiko kvalifikacijos reikalavimo.

2.2. Dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus, informaciją apie derybų ir konkurencinio dialogo su dalyviais eigą ir pažangą (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkimo dalyvio, t. y. pasiūlymą pateikusio tiekėjo, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, teisė susipažinti su (i) laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu; (ii) laimėjusį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais; (iii) informacija apie derybų ir konkurencinio dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. VPĮ 58 straipsnio 2 dalis turi būti sistemiškai aiškinama su VPĮ 20 straipsnyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią tiekėjai nurodė kaip konfidencialią, apsaugą (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė susipažinti tik su laimėjusio pasiūlymo, bet ne su kitų tiekėjų pasiūlymų, informacija, t. y. pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais.

Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad negalima iš perkančiosios organizacijos reikalauti, kad ji dalyviui, kurio pasiūlymas nelaimėjo, pirma, ne tik pateiktų šio pasiūlymo atmetimo motyvus, bet ir detaliai aprašytų, kaip atliekant jo pasiūlymo vertinimą buvo atsižvelgta į kiekvieną pasiūlymo sudedamąją dalį, ir, antra, praneštų, kokios yra atrinkto pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, taip pat išsamiai palygintų laimėjusį pasiūlymą ir nelaimėjusio dalyvio pasiūlymą; taip pat neprivalo nelaimėjusiam dalyviui jo prašymu pateikti visos vertinimo ataskaitos egzemplioriaus. Paminėtina ir tai, kad ESTT aiškindamas prievolę pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, yra pažymėjęs, jog suteikiančioji institucija privalo atskleisti skirtus balus už atskirus subkriterijus, jeigu jiems buvo suteiktas skaičiais išreikštas konkretus svoris^[4(1)].

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nei VPĮ, su juo susijusiuose ar kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga motyvuoti kiekvieno eksperto balų suteikimą pagal kiekvieną kriterijų, o nurodant laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus yra pakankama pateikti informaciją, kuri būtų pakankama tam, kad tiekėjas suprastų apibendrintus motyvus, kodėl jo pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu^[4(2)].

VPT rekomenduoja, kad perkančiosios organizacijos, teikdamos atitinkamą informaciją, sudarytų galimybę tiekėjams patikrinti matematinių veiksmų pagal nustatytą pasiūlymų vertinimo formulę teisingumą, taip pat, pateiktų pasiūlymų vertinime skirtus ne tik galutinius balus ir skirtus balus už atskirus subkriterijus ^[4(3)].

Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnyje atskirai nereglamentuoti susipažinimo su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais terminai. Atsižvelgiant į tai, kad teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl atitinkamos informacijos gavimo yra sudėtinė pirkimo procedūrų dalis, dėl to vertintina, kad tiekėjai perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais pagal VPĮ 58 straipsnį turi pateikti iki pirkimo procedūrų pabaigos. Tiekėjai turi laikytis pareigos domėtis vykdomu pirkimu ir operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises^[5]. Kitaip tariant, tiekėjas, sužinojęs apie perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, turi veikti aktyviai ir stengtis kuo operatyviau pateikti perkančiajai organizacija prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais.

VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas terminas, per kurį perkančioji organizacija turi atsakyti į tiekėjo prašymą susipažinti su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, t. y. per 15 (penkiolika) dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija tiekėjo prašomą informaciją pateikia, dar nepasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai, ir tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento^[6].

Remiantis VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirkimo dalyvis turi teisę susipažinti su šia informacija:

1) Laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, dėl kurių šis pasiūlymas pripažintas geriausiu. Ši informacija turėtų būti suprantama kaip kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas pasiūlymas, techniniai pasiūlymo aspektai, suteikiami ekonominio naudingumo balai už kiekvieną kriterijų ir pan. (detaliau žiūrėti VPĮ 55 straipsnio komentarą).

2) Laimėjusio pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais. Pirkimo dalyvis, žinodamas šią informaciją, gali įvertinti, ar pirkimo laimėtojas tikrai gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai siekiamą įsigyti pirkimo objektą.

3) Informacija apie derybų ir konkurencinio dialogo su dalyviais eigą ir pažangą. Tuo atveju, jei pirkimas vykdomas skelbiamų ar neskelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu, pirkimo dalyvis turi teisę žinoti derybų ir konkurencinio dialogo eigą ir pažangą (pavyzdžiui, ar jau visi dalyviai dalyvavo derybose ir pan.).

Pažymėtina, kad VPĮ 58 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojami atvejai, kokiomis priemonėmis turi būti leista susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Tai yra perkančiosios organizacijos ir informacijos prašančio tiekėjo susitarimas. Kokiu būdu jis bus supažindintas su pasiūlymu, sprendžiama pagal tai, koks pasirenkamas abiem pusėms priimtinas būdas. Perkančioji organizacija negali nepagrįstai riboti tiekėjo teisės susipažinti su pasiūlymu bei atsisakyti siųsti pasiūlymą CVP IS priemonėmis ar būtinai reikalauti, jog tiekėjas atvyktų į perkančiąją organizaciją. Rekomenduojama atsižvelgti į tiekėjo prašyme nurodytus argumentus ir motyvus bei sudaryti jam palankiausias įmanomas sąlygas komentuojamai teisei įgyvendinti (pavyzdžiui, jei tiekėjas prašo susipažinimo CVP IS priemonėmis, sudaryti jam tokias galimybes, jeigu nėra objektyvių priežasčių jas riboti).

Pavyzdys

Perkančioji organizacija vykdo pirkimą, kuris suskaidytas į 7 (septynias) pirkimo dalis. Tiekėjas pasiūlymą pateikė 3-jose pirkimo dalyse. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais visose 7 (septyniose) pirkimo dalyse. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę tiekėją supažindinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais tik tose dalyse, kuriose tiekėjas dalyvavo ir pasiūlymas nebuvo atmestas, kadangi kitose dalyse tiekėjas nedalyvavo. Susipažinimas su kitų tiekėjų pasiūlymais turi būti siejamas su galimai pažeistų teisių gynyba^[7].

2.3. Dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi VPĮ 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o VPĮ 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta dalyvio teisė gauti informaciją, susijusią su jo pasiūlymo atmetimu, t. y. perkančioji organizacija turi dalyviui išsamiai nurodyti jo pasiūlymo atmetimo priežastis. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija nevertina viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu, patikrinusi dalį jo, nustato, kad pasiūlymas turi būti atmestas (detaliau žiūrėti VPĮ 45 straipsnio 4 dalies komentarą), bei kai pasiūlymas atmetamas dėl nelygiavertiškumo (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 6 dalies komentarą) arba kai prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų (detaliau žiūrėti VPĮ 37 straipsnio 7 dalies komentarą).

Perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises^[8]. Dėl to perkančioji organizacija tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias atitinkamoje procedūroje nustatė ir tai aiškiai nurodyti.

VPT rekomenduoja, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose, o tai reiškia, kad tiekėjams informacija taip pat teikiama dviem etapais. Be to, rekomenduotina tarp šių etapų palikti bent 5 darbo dienas – supaprastintų pirkimų atvejais ar 10 dienų – tarptautinių pirkimų atvejais tam, kad, tiekėjui pateikus pretenziją, būtų pakankamai laiko patikrinimo ir vertinimo rezultatams apskųsti VPĮ nustatyta tvarka, o perkančioji organizacija nesusipažintų su pasiūlymo dalimi antruosiuose vokuose^[4(4)].

 

3. VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė kartu su VPĮ  58 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikti ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą, be to, nustatoma, kad įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, kuris skaičiuojamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas.

Siekiant lankstumo tiekėjų teisėtų interesų gynimo procese, suinteresuotieji dalyviai (detaliau žiūrėti sąvokos apibrėžimą VPĮ 2 straipsnio 31 dalies komentarą) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Siekiant tinkamai užtikrinti tiekėjų teisę ginti savo teisėtus interesus, VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos, iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas, t. y. jeigu perkančioji organizacija suinteresuoto dalyvio prašymu pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui užtruko tris dienas, tai VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas trims dienoms.

Pavyzdžiui

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi, informavo dalyvius apie tarptautinės vertės pirkimo procedūros rezultatus 2025 m. gegužės 5 d. Suinteresuotas dalyvis 2025 m. gegužės 6 d. paprašė perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Laimėjusio dalyvio pasiūlymas suinteresuotam dalyviui susipažinimui buvo pateiktas 2025 m. gegužės 9 d. Šiuo konkrečiu atveju, perkančioji organizacija užtruko tris dienas (nuo prašymo pateikimo dienos iki laimėjusio pasiūlymo pateikimo dienos), todėl VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam trijų dienų terminui. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas šiuo konkrečiu atveju baigėsi 2025 m. gegužės 15 d., terminas turi būti pratęstas, papildomą trijų dienų terminą pridedant prie VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir atidėjimo termino pabaigos datos, t. y. pratęstas iki 2025 m. gegužės 18 d.

Tais atvejais, jeigu laimėjęs pasiūlymas susipažinimui suinteresuoto dalyvio prašymu pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai.

Pavyzdžiui

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 58 straipsnio 1 dalimi, informavo dalyvius apie tarptautinės vertės pirkimo procedūros rezultatus 2025 m. gegužės 5 d. Suinteresuotas dalyvis 2025 m. gegužės 6 d. paprašė perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Laimėjusio dalyvio pasiūlymas suinteresuotam dalyviui susipažinimui buvo pateiktas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. gegužės 6 d. Šiuo konkrečiu atveju VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas šiuo konkrečiu atveju baigėsi 2025 m. gegužės 15 d., terminas turi būti pratęstas papildomą vienos darbo dienos terminą pridedant prie VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir atidėjimo termino pabaigos datos, t. y. pratęstas iki 2025 m. gegužės 16 d.

Pažymėtina, kad termino pratęsimas yra siejamas su laikotarpiu, per kurį perkančioji organizacija pateikė suinteresuotam dalyviui laimėjusį pasiūlymą susipažinimui, siekiant: i) užtikrinti, kad tiekėjai laikysis pareigos domėtis vykdomu pirkimu ir operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises^[5] ir nepiktnaudžiaus jiems suteikta teise, pavyzdžiui, prašydami pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui jau besibaigiant atidėjimo terminui; ii) perkančioji organizacija nedelsdama, kuo operatyviau stengsis pateikti laimėjusį pasiūlymą, taigi jos delsimas nesutrumpintų termino, per kurį teikėjas gali pateikti pretenziją.

Tuo atveju, jeigu atidėjimo terminas yra pasibaigęs ir pirkimo sutartis sudaryta, atidėjimo terminas neprasitęsia, bet prasitęsia VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio pateikimo teismui terminas.

 

4. VPĮ 58 straipsnio 4 dalyje perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė suinteresuotų kandidatų (detaliau žiūrėti sąvokos apibrėžimą VPĮ 2 straipsnio 32 dalies komentarą) prašymu supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis.

Perkančiosios organizacijos teisė suinteresuotų kandidatų (detaliau žiūrėti sąvokos apibrėžimą VPĮ 2 straipsnio 32 dalies komentare) prašymu supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis yra nustatyta, pirmiausia, siekiant lankstumo tiekėjų teisėtų interesų gynimo procese, taip pat ši teisė susijusi su pirkimų skaidrumo principu, užtikrinančių tiekėjų galimybę įvertinti procedūros teisėtumą, sąžiningumą. Pažymėtina, kad ši teisė nėra absoliuti. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą supažindinti suinteresuotą kandidatą su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis, privalo įvertinti, ar atitinkamos informacijos atskleidimas suderinamas su informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, visuomenės interesais, taip pat, ar nebus pažeisti konkretaus tiekėjo komerciniai interesai, konfidenciali informacija, ar paviešinti duomenys neturės neigiamo poveikio tiekėjų konkurencijai.

 

5. VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė neteikti informacijos, jei informacijos atskleidimas 1) prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, 2) pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Perkančioji organizacija negali teikti informacijos, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ar kitiems teisėms aktams. Pavyzdžiui, viešai skelbiant informaciją turi būti užtikrinama, kad nebus atskleisti fizinių asmenų asmens kodai. Prie tokio draudimo taip pat priskiriami atvejai, kai informacijos atskleidimas prieštarauja visuomenės interesams ir gali būti neteikiama, kai jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti^[9].

Be to, perkančioji organizacija turi teisę neteikti informacijos pirkimo dalyviui ar kandidatui VPĮ 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, jei tai pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

 

6.  VPĮ 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta dalyvio teisė susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 

VPĮ 58 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad susipažinti su prekių pavyzdžiais turi teisę visi pirkimo dalyviai, kurie pateikė pasiūlymus pirkime (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 38 dalies komentarą).

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti prekių pavyzdžius (VPĮ 51 straipsnio 7 dalis 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pirkimo laimėtojo pateiktais prekių pavyzdžiais.

 

7. VPĮ 58 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, kurie gali susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija.

Pažymėtina, kad dėl VPĮ 58 straipsnio 7 dalies taikymo teismų praktikoje vyrauja skirtingos pozicijos. Viena vertus, Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) yra nurodęs, kad tai baigtinis sąrašas asmenų, galinčių susipažinti su šia informacija ir kad tiekėjai nėra įtraukti į subjektų, galinčių susipažinti su tokio pobūdžio informacija, sąrašą^[10]. Kita vertus, LAT šiame kontekste yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią skaidrinti pirkimų konkursus, Komisijos protokolai, susirašinėjimas su konkursų dalyviais, jiems paskelbti sprendimai ir pan. pagal teisinį reguliavimą negali būti pripažinti komercine paslaptimi^[11]. Įvertinus teismų praktikoje nurodytus skirtingo pobūdžio išaiškinimus, pažymėtina, kad tiekėjų atžvilgiu ribojimas susipažinti su pirkimo procedūrų eigos informacija yra susijęs su tuo, kad tiekėjai susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus medžiaga yra apriboti ne apskritai, o tik laiko ir informacijos jautrumo atžvilgiu, t. y. kol nagrinėjami tiekėjų pasiūlymai, Komisijos protokolai yra neviešinama informacija, tačiau perkančiajai organizacijai, paskelbus informaciją apie pirkimo rezultatus, ši informacija negali būti laikoma slapta, nebent ji pasižymi komercinės paslapties požymiais (detaliau žiūrėti VPĮ 20 straipsnio komentarą).

Taigi, VPĮ 58 straipsnio 7 dalyje nurodytas asmenų, kurie bet kuriuo pirkimo procedūrų metu gali susipažinti su visa pirkimo informacija, sąrašas:

1) Komisijos nariai (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Komisijos narių funkcijos reglamentuojamos Komisijos darbo reglamente, kurį rengia ir tvirtina ją sudariusi perkančioji organizacija. Paprastai Komisijos nariams priskiriamos šios funkcijos: rengti skelbimus, informacinius pranešimus, skelbti pirkimo dokumentus, teikti tiekėjams pirkimo dokumentų paaiškinimus bei patikslinimus, rengti susitikimus su tiekėjais, vykdyti susipažinimo su pasiūlymais procedūrą, tikrinti kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimų atitikimą, jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti, vertinti, palyginti pateiktus pasiūlymus, priimti sprendimus ir pranešti dalyviams apie laimėtojo nustatymą, išnagrinėti gautas pretenzijas ir paruošti atsakymus ir pan. Dėl šių priežasčių Komisijos nariai turi teisę susipažinti su visa informacija, susijusia su pirkimais, tačiau pasibaigus pirkimui, Komisijos nariai iš esmės nebeturi tikslo susipažinti su konkretaus pirkimo informacija. Komisijos nariai prieš pradedant pirkimą turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (jeigu nedeklaruoja privačių interesų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 19 dalies komentarą).

2) Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Stebėtojai (valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovai) turi teisę dalyvauti pirkimo procedūrose stebėtojų teisėmis, tai reiškia, kad jie neturi nei balso teisės, nei jokių kitokių įgaliojimų priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su Komisijos darbu. Tačiau, siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai skaidriai atlikti pirkimus ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms, šie asmenys gali dalyvauti pirkimo procedūrose ir tokiu būdu susipažinti su pirkimo informacija. Perkančioji organizacija taip pat turi teisę, esant ekspertinių žinių poreikiui konkrečiu klausimu, pasitelkti ekspertus, kurie vykdytų savo ekspertų pareigas, pavyzdžiui, teiktų konsultacijas, vertinant pasiūlymų techninę dalį ir pan. Stebėtojai ir ekspertai turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 15 dalies komentarą) ir nešališkumo deklaraciją (jeigu nedeklaruoja privačių interesų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 19 dalies komentarą).

3) VPT atstovai (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio komentarą). VPT atstovai turi teisę susipažinti su pirkimo informacija, kiek tai yra būtina, vykdant paskirtas funkcijas, įtvirtintas VPĮ 95 straipsnyje.

4) Perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). Perkančiosios organizacijos vadovas pagal VPĮ 97 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą), taigi jis (jo įgalioti asmenys) turi teisę susipažinti su pirkimais susijusia informacija, kiek tai būtina jo funkcijoms ir pareigoms atlikti.

5) Kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pavyzdžiui, teisę susipažinti su pirkimo informacija turi Specialiųjų tyrimų tarnyba^[12].

6) Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Institucijos, administruojančios ES finansinę paramą, yra nurodytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje^[13]. Pavyzdžiui, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kaip administruojančios institucijos, turi teisę gauti visą, su pirkimais susijusią informaciją dėl projektų, finansuojamų iš ES fondų, taip pat ir audituojančios institucijos – Valstybės kontrolė, Europos Audito Rūmai, kaip atliekančios auditą ir priežiūrą, susijusią su ES finansinių išteklių naudojimu, įskaitant pirkimų auditą.

---

 

[1] Komentuojamos VPĮ 58 straipsnio normos nustatytos įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES 55 straipsnio normas ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 1 str. 2 d. įterpto Direktyvos 89/665/EEB 2a str. 2 d. 4 pastraipos reikalavimus.

[2] LAT 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013.

[3] LAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015.

[4] ESTT 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje European Dynamics Luxembourg, C-376/16.

[4(1)] 2012 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑629/11; 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje European Dynamics Luxembourg Nr. C-376/16

[4(2)] LAT 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015.

[4(3)] Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės, parengtos VPT.

[4(4)] Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės, parengtos VPT.

[5] ESTT 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex, C-406/08; LAT 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016.

[6] LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.

[7] LAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018.

[8] LAT 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011.

[9] Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnis.

[10] LApT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-642-302/2016, 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-236/2015.

[11] LAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017.

[12] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnis.

[13] Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528.