Lietuvos automobilių kelių direkcijai

prie Susisiekimo ministerijos

VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai

  2019-05-

Į 2019-04-29

Nr.

Nr.

4S-

(11.14) 2-2353

Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Kelių duomenų el. paslaugos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2018-11-02, pirkimo Nr. 407070) (toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2018-01-01) (toliau – Įstatymas).

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė, Eur be PVM

2 016 026,16 EUR be PVM

Tiekėjas/teikėjas/rangovas/koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis vertinimas dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo, konfidencialumo reikalavimų taikymo ir pretenzijų nagrinėjimo / Pirkimo procedūrų vertinimas po sutarties sudarymo

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija        

Projektas Nr. 02.3.1-CPVA-V-528-01-0001 „Kelių duomenų elektroninės paslaugos sukūrimas“ finansuojamas iš 2014-2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonės Nr. 02.3.1-CPVA-V-528 „Intelektinės transporto paslaugos ir taikomieji sprendimai“. Įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra

Dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas

1.

-

1.

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[1], Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[2]

Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018-06-14 įsakymu Nr. TV-35 sudaryta Pirkimo komisija.

Pirkimo sąlygų 69 punkte nurodyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pasiūlymų vertinimui pasirinkti 3 kriterijai: kaina (C) (lyginamasis svoris 40), Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių turto valdymo informacinės sistemos (toliau – KTVIS) modulių standartinių funkcijų kiekis (T₁) (lyginamasis svoris 20) ir Darbo su sistema funkcijų veikimo demonstravimas (T₂) (lyginamasis svoris 40).

Kriterijui T₁ vertinti pasirinktas parametras - tiekėjo siūlomos programinės įrangos standartinių funkcionalumų ir programuojamų funkcionalumų santykis (P₁).  Vertinamas skaičius KTVIS funkcinių reikalavimų, kuriuos Teikėjas pažymėjo kaip  siūlomos programinės įrangos standartinį funkcionalumą, palyginus su bendru KTVIS funkcinių reikalavimų skaičiumi.

Kriterijui T₂ vertinti pasirinktas parametras - tiekėjo siūlomo techninio sprendimo pademonstruotų funkcijų atitikimas techniniams reikalavimams (P₂). Vertinamas Tiekėjo siūlomo techninio sprendimo funkcijų vykdymas ir darbo su sistema patogumas vartotojui.

Tarnyba nustatė, kad du kriterijai: kaina (C) ir KTVIS modulių standartinių funkcijų kiekis (T₁) yra aiškūs ir objektyviai pamatuojami, tačiau trečias kriterijus - darbo su sistema funkcijų veikimo demonstravimas (T₂) ir jo vertinimo tvarka nėra pakankamai aiškūs, kadangi vertinami pademonstruoti darbo su sistema scenarijai, kurių išpildymo ar neišpildymo vertinimas yra subjektyvus dalykas, kas sukelia prielaidas pasireikšti ekspertų šališkumo apraiškoms, vertinant tiekėjų pasiūlymus ir turėti įtakos Pirkimo procedūrų skaidrumui.

               Šis kriterijus vertinamas pagal Pirkimo sąlygų 6 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ (toliau – Vertinimo metodika) 4 punkto 3 lentelėje „Techninių duomenų vertinimo apibūdinimai (P₂)“ pateiktus kokybinio vertinimo aprašymus. Parametrui (P₂) skiriama:

- silpnai (1-3) balai, kai neįvykdyti 4 ir daugiau scenarijų arba visuose scenarijuose nustatyta daugiau nei 8 klaidos (Klaida suprantama, kaip funkcionalumo nekorektiškas veikimas ir (arba) funkcionalumo rezultatas netenkina perkančiosios organizacijos poreikių). Pademonstruoti funkcionalumai netenkina naudotojų lūkesčių. Nebuvo atsakyta į daugiau nei pusė pateiktų klausimų. Naudotojo sąsaja iš esmės netenkina sistemos naudotojų lūkesčių.

- patenkinamai (4-5) balai, kai neįvykdyti 2 arba 3 scenarijai arba visuose scenarijuose nustatyta daugiau nei 4 klaidos. Dalis pademonstruotų funkcionalumų netenkina naudotojų lūkesčių. Teikėjas atsakė į daugumą pateiktų klausimų, tačiau ne į visus. Naudotojo sąsaja neatitinka dalies techninės specifikacijos ergonominių reikalavimų.

              - vidutiniškai (6-7) balai, kai neįvykdytas 1 scenarijus arba visuose scenarijuose nustatyta nuo 1 iki 4 klaidų. Pademonstruoti funkcionalumai nepilnai atitinka naudotojų lūkesčių. Teikėjas atsakė į daugumą pateiktų klausimų, tačiau ne į visus ir ne išsamiai. Sistemos naudotojai turi pastabų naudotojo sąsajos ergonominiam sprendimui.

- gerai (8-9) balai, kai visi scenarijai pademonstruoti be klaidų su tam tikrais trikdžiais. Pademonstruoti funkcionalumai pilnai atitinka naudotojų lūkesčius. Teikėjas atsakė į visus pateiktus klausimus. Naudotojo sąsaja atitinka techninės specifikacijos ergonominius reikalavimus.

- puikiai (10) balų, kai visi scenarijai pademonstruoti be trikdžių ir klaidų. Pademonstruoti funkcionalumai pranoksta naudotojų lūkesčius. Teikėjas atsakė išsamiai į visus  pateiktus klausimus. Naudotojo sąsaja pilnai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir pilnai tenkina naudotojų lūkesčius.

Įvertinus T₂ kriterijų, jo aprašymą ir vertinimo tvarką, Tarnyba nustatė, kad Perkančioji organizacija nenurodė, kas yra laikoma „trikdžiais“, todėl nėra aišku, kuo „trikdžiai“ skiriasi nuo „klaidų“, taip pat nėra aišku, kaip bus vertinamas darbo su sistema patogumas vartotojui, nes patogumas vartotojui nėra aprašytas, nenurodyti patogumo kriterijai. Tarnyba pažymi, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas kokybinio kriterijaus P₂ parametro vertinimo aprašymas yra abstraktus, nekonkretus ir neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, palikta interpretavimo laisvė, suteikianti plačias pasirinkimo galimybes Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai.

Remiantis Pirkimo komisijos posėdžių protokolais^[3] pagal Vertinimo metodikoje nustatytus vertinimo kriterijus, balus pagal kiekvieną kokybinį parametrą  turėjo suteikti pasiūlymų vertinimui pasitelkti ekspertai. Nagrinėjamu atveju, buvo pasitelkti 6 ekspertai – Perkančiosios organizacijos skirtingų skyrių atstovai, kurie turėjo įvertinti tiekėjų pasiūlymų technines dalis ir skirti balus, naudodamiesi Vertinimo metodikoje nurodytu aprašymu. Vertinimo metodikoje nustatytu balų reikšmių aprašymu (kokybinio kriterijaus P₂ parametro vertinimo balų reikšmių aprašyme vartojamos sąvokos, pvz. „iš esmės netenkina“, „dalis pademonstruotų funkcionalumų“, „nepilnai atitinka naudotojų lūkesčių“, „į daugumą pateiktų klausimų, tačiau ne į visus ir ne išsamiai“, yra abstrakčios, nekonkrečios, įvairiai interpretuojamos sąvokos) Perkančiajai organizacijai palikta subjektyvaus interpretavimo laisvė. Atitinkamai tiekėjams, rengiant pasiūlymus, sudėtinga įvertinti, kiek reikia įdėti pastangų norint bei tikintis gauti aukščiausią balų vertinimą, nes kiekvienas savaip gali suprasti ir interpretuoti šias plačiai aiškinamas sąvokas. Remiantis ekspertų pasiūlymų vertinimo aprašymais dėl balų skyrimo, galima spręsti jog ekspertai skirtingai suprato ir interpretavo Vertinimo metodiką, pavyzdžiui:

1) vertindami Pirkimo dalyvio UAB „CGI Lithuania“ pasiūlymo atitiktį P₂ parametrui  ekspertai (E. Ž., A. V., M. J., V. A.) skyrė 7 balus, kas pagal Vertinimo metodiką reiškia, jog pasiūlymas įvertintas „Vidutiniškai“, tuo tarpu, kiti ekspertai (J. K. ir N. A.) šio tiekėjo P₂ parametro atitiktį įvertino  8 balais, kas pagal Vertinimo metodiką reiškia, jog pasiūlymas įvertintas „Gerai“. Šiuo konkrečiu atveju, visi ekspertai pastebėjo, kad: 1) nepilnai buvo pavaizduota dauguma funkcionalumų, tačiau ne visi; 2) tiekėjas atsakė į daugumą klausimų, tačiau atsakydamas į klausimus daugeliu atveju paaiškino, kad standartinius funkcionalumus gali tekti konfigūruoti ir / arba papildomai programuoti; 3) keli ekspertai turėjo pastabų dėl naudotojo sąsajos atitikties techninės specifikacijos ergonominiams reikalavimams. Šios aplinkybės parodo, kad, nustačius pasiūlymo trūkumus, ekspertams nėra aišku, kokį intervalą „Vidutiniškai“ ar „Gerai“ reikia pasirinkti skiriant balus. Tokiu būdu sukeliamos abejonės, kad ekspertai galėjo šališkai vertinti minėto tiekėjo pasiūlymą.

2) Susipažinus su Pirkimo dalyvio, ūkio subjektų grupės: UAB „TP AIM“ ir  UAB „Proit“, pasiūlymo įvertinimu, matyti, kad pasiūlymą visi ekspertai pagal Vertinimo metodiką įvertino „Gerai“, tačiau skyrė skirtingus balus, t. y. penki ekspertai įvertino pasiūlymą 9 balais, o vienas ekspertai skyrė 8 balus, nors visi ekspertai ekspertinio vertinimo pažymose nurodė tą patį pasiūlymo trūkumą - viena užduotis įvykdyta ne pilnai, kadangi tiekėjas duomenis importavo į sistemą ir juos apjungė dalinai, neatliko duomenų atrankos ir neatvaizdavo rezultatų skaitmeniniame žemėlapyje.

Aukščiau aprašytas Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimas, nesant aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų vertinimo balų reikšmių aprašomųjų kriterijų, sudaro galimybes vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Pažymėtina, kad tokia situacija laikytina ydinga ir neužtikrina, kad bus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Atitinkamai tiekėjai, rengdami pasiūlymus, gali skirtingai suprasti bei interpretuoti balų skyrimo tvarkos aprašyme vartojamas sąvokas ir tai gali turėti lemiamą reikšmę pasiūlymų rengimui tikintis gauti aukščiausią įvertinimą^[4].

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje^[5] konstatavo, kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. <...>, pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo.“

Vadovaujantis teismo suformuota praktika, Tarnybos vertinimu, balų skyrimo tvarka pagal nustatytus vertinimo kriterijus turėtų būti aiškiai suformuluota, kad tiekėjai, Perkančioji organizacija (įskaitant ir pasiūlymų vertinimui pasitelktus ekspertus) vienareikšmiškai ir be skirtingų interpretacijų suvoktų nustatytą balų skyrimo tvarką ir ja vadovautųsi.

Atsižvelgdama į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkta ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijaus T₂ Vertinimo metodika nebuvo pakankamai aiški ir objektyvi, o tai neužtikrino objektyvaus bei skaidraus pasiūlymų vertinimo, balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu. Nurodyti T₂ kriterijaus Vertinimo metodikos trūkumai, Tarnybos nuomone, suteikia Perkančiajai organizacijai galimybę pasiūlymus vertinti subjektyviai, kas neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos bei pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su T₂ kriterijaus vertinimo aprašymu, naudojant formuluotes, kurios gali būti nevienodai interpretuojamos, neleidžia besąlygiškai teigti, kad šio kriterijaus vertinimas nepriklausė nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, kas galėtų sukelti abejonių pasiūlymų vertinimo skaidrumu. Tačiau, šiuo atveju, negalima paneigti ekspertinio pasiūlymų vertinimo rezultatų, kadangi ekspertinio vertinimo pažymose aiškiai matyti, jog vieno Pirkimo dalyvio techninis pasiūlymas turėjo akivaizdžiai daugiau trūkumų nei kito Pirkimo dalyvio pasiūlymas, o šie trūkumai konkrečiai įvardinti ir aprašyti. Būtent išsamiose ir argumentuotose ekspertų vertinimo pažymose ir Perkančiosios organizacijos paaiškinime^[6] nurodytų laimėjusio tiekėjo pasiūlymo privalumų, tiek kito tiekėjo pasiūlymo trūkumų įvardijimas, bei tai, kad pasiūlymų vertinimo procedūra atlikta iš esmės vadovaujantis Vertinimo metodika, nesuteikia pagrindo paneigti ekspertinio vertinimo rezultatų ir ekspertų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros pasibaigusios ir sudaryta Pirkimo sutartis, Tarnyba apsiriboja vertinimu, tačiau pažymi, kad vertinimo išvadoje konstatuoti pažeidimai dėl ekonominio naudingumo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymo, skelbiant naujus pirkimus turi būti ištaisyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

-

Nustatyta, kad Pirkime dalyvavę ekspertai: M. J., A. V., N. A.  ir V. A., Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravę savo kaip eksperto statuso.