Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Švietimo aprūpinimo centrui

Europos socialinio fondo agentūrai

Centrinei projektų valdymo agentūrai

2019-07-29

Į

Nr.

Nr.

4S-881

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Stažuotės užsienyje“ (skelbtas 2017-12-22 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 352500; toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Viešųjų pirkimų įstatymas (aktuali redakcija nuo 2017-07-01) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

I Pirkimo dalis –

73 660,00 Eur su PVM / 127 889,00 Eur su PVM

II Pirkimo dalis –

40 020,00 Eur su PVM / 39744,00 Eur su PVM

II Pirkimo dalis –

51 040,00 Eur su PVM / 39 160,00 Eur su PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

I Pirkimo dalis – pasiūlymas atmestas dėl per didelės, nepriimtinos kainos

II Pirkimo dalis – UAB „Kiveda“

III Pirkimo dalis – BĮ „Kauno pedagogų kvalifikacijos centras“

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Išsamus pirkimo procedūrų vertinimas

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

Taip, Projektas „Lyderių laikas 3“, projekto kodas Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-03-0001, ESFA

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas

-

Įstatymo 45 str. 1 d. 5 p.

1. Perkančioji organizacija vykdydama Pirkimą, planavo, kad 1-os Pirkimo dalies vertė bus 73 660,00 Eur su PVM, o numatytas preliminarus stažuočių dalyvių skaičius neviršys 127 asmenų (580 Eur asmeniui). 1-ajai Pirkimo daliai pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „Kiveda“ (toliau – Tiekėjas), kuris nurodė, kad siūlomas įkainis yra 1007 Eur vienam asmeniui, o kaina 127 asmenims – 127 889,00 Eur su PVM.

Pirkimo komisija 2018-02-19 posėdžio (protokolas Nr. 12) metu nusprendė atmesti pasiūlymą dėl per didelės, nepriimtinos kainos vadovaujantis konkurso sąlygų 11.4.7 p.^[1] ir, vadovaujantis Įstatymo 63 str. 2 d.^[2], vykdyti skelbiamas derybas.

Pasibaigus deryboms, Tiekėjas pateikė galutinį pasiūlymą, kur nurodė, kad siūlomas įkainis yra 900 Eur su PVM vienam asmeniui, o kaina 127 asmenims – 114 300,00 Eur su PVM. Lyginant Perkančiosios organizacijos numatytą preliminarų mokymų vienam asmeniui įkainį (580 Eur) tiek su Tiekėjo pasiūlymu Pirkime (1007 Eur), tiek su Tiekėjo galutiniu pasiūlymu vykdant derybas (900 Eur), matyti, kad pasiūlymų įkainiai beveik du kartus viršija Perkančiosios organizacijos planuotas lėšas 1-ai Pirkimo daliai. Nepaisant to, Pirkimo komisija 2018-04-04 (derybų protokolas Nr. 3) pažymėjo, kad didžiausia suma, kurią gali skirti darbuotojų komandiruotėms į užsienį yra 88 694,96 Eur su PVM, tačiau ji „<...> nėra galutinė ir gali išaugti, nes gali būti sutaupymų kitose vykdomose veiklose, skirtose pirmo srauto savivaldybių paramai ir mokymams“. Perkančioji organizacija nusprendė pritarti derybų rezultatams „<...> ir, atsižvelgiant į turimas lėšas, tikslinti stažuotės dalyvių skaičių“.

Tame pačiame protokole nurodytos preliminarios lėšos 1-ajai Pirkimo daliai – 88 200,00 Eur su PVM, t. y. 14 560,00 Eur su PVM daugiau nei buvo numatyta 1-ajai Pirkimo daliai. 2018-04-23 pasirašytos paslaugų sutarties Nr. (40.4)ESLL3-1-106 3.1 p. nurodyta sutarties kaina 88 200,00 Eur su PVM.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) pažymėjo^[3], kad dėl nacionalinio reguliavimo perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. Įstatyme neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą. Taigi, pirkimo paskelbimo metu pirkimui nustatyta vertė negali būti didinama pirkimo metu. Tai reiškia, kad net jeigu pirkimo vertė nėra skelbiama pirkimo sąlygose ir yra įtvirtinta tik tam tikruose perkančiosios organizacijos vidiniuose dokumentuose, gauti tiekėjų pasiūlymai, viršijantys pradinį pirkimui skirtą biudžetą, turi būti atmesti.

Įstatymo 63 str. 1 d. 2 p. numatyta viena iš sąlygų, kai gali būti vykdomos skelbiamos derybos. Šioje Įstatymo nuostatoje numatyta, kad pirkimo sąlygos negali būti keičiamos iš esmės. Pažymėtina, kad tiek Pirkimo sąlygose bei 2017-12-21 protokole Nr. 1, tiek skelbime apie Pirkimą Perkančioji organizacija numatė stažuočių dalyvių skaičių – 127 asmenys. Tuo tarpu 2018-04-04 derybų protokole Nr. 3 nurodyta, kad galimas stažuotės dalyvių skaičius yra 98. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija derybų metu pakeitė esmines Pirkimo sąlygas, sumažindama 1-os Pirkimo dalies objekto apimtį ir tuo pažeidė minėtąją Įstatymo nuostatą. Nustačiusi, kad derybų metu gauto pasiūlymo palyginamoji kaina viršija 1-ajai Pirkimo daliai skirtas lėšas, Perkančioji organizacija derybų metu gautą pasiūlymą turėjo atmesti vadovaudamasi Įstatymo 45 str. 1 d. 5 p., tačiau to nepadarė ir minėtą Įstatymo nuostatą pažeidė.

Įstatymo 55 str. 5 d.^[4],

Įstatymo 17 str. 2 d. 1 p.^[5],

Įstatymo 17 str. 1 d.^[6]

Pirkimo sąlygose nustatyti 5 ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai.

Dėl pasiūlymo kainai tenkančios dalies.

Pirkimo sąlygose nustatytas pirmasis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus – palyginamoji kaina, kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime sudaro 30 proc. Pažymėtina, kad šio Pirkimo objektas neapima ypatingos kūrybinės veiklos, kuriai būtų skiriamas didžiausias dėmesys tiekėjui teikiant paslaugas. Atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus techninėje specifikacijoje, darytina išvada, kad tiekėjas jau pasiūlymo teikimo stadijoje turės būti parengęs stažuočių programą, o sutarties vykdymo metu esminė tiekėjo pareiga bus programos įgyvendinimas, t. y. administravimas, vadyba ir daugiausia lėšų tiekėjas patirs dėl stažuočių dalyvių kelionių, maitinimo ir apgyvendinimo. Todėl darytina išvada, kad palyginamajai kainai skirta ekonominio naudingumo vertinimo lyginamojo svorio dalis yra neproporcingai maža ir sutarties vykdymo metu Perkančioji organizacija negaus pageidaujamos ekonominės naudos.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymo.

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 – T4 aprašomojoje dalyje numatyta tik tai, kas turi būti aprašyta tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose, tačiau nėra aišku, kuo remiantis bus vertinamas toks aprašymas. Pirkimo sąlygų 13.8 p. balų skyrimo tvarkoje nurodyti aprašymai yra per daug abstraktūs ir nesuderinti su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymais, pvz. prie T1 kriterijaus „Stažuotės programos anotacija“ nurodyta, kad pasiūlymuose turi būti aprašyta „<...> siūlomi vizitai, susitikimai, siūlomos vizituoti institucijos, galimi pranešėjai“. Balų skyrimo tvarkos aprašyme nurodyta, kad siekdamas gauti įvertinimą „Gerai (17-20)“, tiekėjo pasiūlymas T1 apimtyje turi atitikti tokius reikalavimus: „Pasiūlymo kriterijus gerai pagrįstas pasiūlyme pristatomais sprendimais. Pasiūlyme nėra  prieštaravimų, pasiūlymas nuoseklus ir išbaigtas, apie visus kriterijaus parametrus pateikta reikalinga informacija; atskleista ir subalansuota tematika. Pateikti aprašymai įtikinami ir pagrįsti. Visa pasiūlyme pateikta informacija rodo, kad bus užtikrinta gera/labai gera galutinio rezultato kokybė pagal vertinamą kriterijų“. Nurodytas balų skyrimo tvarkos aprašymas taikomas visiems nurodytiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, nepaisant to, kad šių kriterijų aprašymas skiriasi savo turiniu.

T4 kriterijaus „Edukaciniai-kultūriniai bendradarbiavimo modeliai įvairiose savivaldybėse“ aprašymas visai nepateiktas. Techninės specifikacijos 3.7 p. nurodyta, kad turės būti parengtas bent vienas edukacinio-kultūrinio bendradarbiavimo modelio savivaldybėje pristatymas, tačiau neaišku, už ką bus skiriami balai, kurios savivaldybės ir kurioje valstybėje patirtis turės būti pristatyta. Akivaizdu, kad tiekėjams be papildomos informacijos ir paaiškinimų negalėjo būti žinoma T4 kriterijaus balų skyrimo tvarka.

Tai, kad pasiūlymų vertinimo tvarka yra ydinga, neaiški, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ekspertų, vertinusių dviejų tiekėjų pateiktus pasiūlymus trečiajai Pirkimo daliai, už kiekvieną ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų skiriamas balų dydis vienam iš tiekėjų ženkliai skyrėsi (balai surašyti šia eilės tvarka – T1, T2, T3, T4): 1 ekspertas – 13, 12, 14, 15; 2 ekspertas – 13, 11, 15, 15; 3 ekspertas – 18, 19, 17, 16. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pirmų dviejų ekspertų vertintas pasiūlymo atitikimas ypač T1 ir T2 vertinimo kriterijams ženkliai skyrėsi nuo trečiojo eksperto vertinimo, t. y. pirmieji du ekspertai minėto tiekėjo atitikimą T1 ir T2 kriterijams vertino „Patenkinamai (9-12)“ ir „Vidutiniškai (13-16)“, tuo tarpu trečiasis ekspertas tą patį tiekėjo pateiktą pasiūlymą vertino beveik maksimaliais balais, skirdamas įvertinimą „Gerai (17-20)“. Akivaizdu, kad ekspertinio vertinimo rezultatai negalėtų būti tokie skirtingi, jeigu vertinimą atlikę ekspertai būtų vienodai supratę Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo kriterijų aprašymus ir balų skyrimo tvarkos aprašymus. Tarnybai Perkančiosios organizacijos paprašius pateikti ekspertų atlikto pasiūlymų vertinimo skirtų balų dydį pagrindžiančius dokumentus, Perkančioji organizacija pateikė tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo užduotį ir ekspertinio vertinimo instrukciją. Šioje instrukcijoje trumpai aprašytos pagrindinės ekspertų pareigos, tuo tarpu ekspertinio vertinimo užduotyje pateikiami tie patys aukščiau minėti bendrojo pobūdžio aprašymai, o taip pat nurodyta ydinga pastaba, kad „<...> Vertintojas remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, gali įvertinti ir kitus, aprašymuose neišvardintus pasiūlymo aspektus, atitinkančius vertinamą parametrą“. Akivaizdu, kad minėtų dokumentų nuostatos sudarė prielaidas subjektyviam pasiūlymų vertinimui, o Perkančioji organizacija neįsitikino ekspertų skiriamų balų dydžių pagrįstumu.

Apibendrinant, pažymėtina, kad pagal nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 – T4 tiekėjai nebūtų galėję tikėtis objektyvaus, nešališko jų pasiūlymų vertinimo, kadangi tiek pačių kriterijų aprašymas, tiek balų skyrimo tvarkos aprašymas yra itin abstraktūs, sąlygojantys subjektyvų pasiūlymų vertinimą. LAT pažymėjo^[7], kad „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. <...> Pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo <...>“. Toje pačioje byloje LAT akcentavo, kad kai „<...> pasiūlymų vertinimo kriterijai aprašyti vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, <...> detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija galėjo juos skirtingai suprasti ir vertinti“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama neaiškius, subjektyvaus pobūdžio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir balų skyrimo už juos tvarką, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 55 str. 5 d. nuostatą, įpareigojančią perkančiąsias organizacijas nustatyti tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie neribotų tiekėjų konkurencijos ir tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti, taip pat Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 str. 2 d. 1 p. nustatytą įpareigojimą siekti, kad Pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, bei 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų reikšmės

Tarnybai paprašius Perkančiosios organizacijos pagrįsti nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teikiamą naudą, Perkančioji organizacija, komentuodama T2 ir T4 vertinimo kriterijus iš esmės pasisakė, kad sutarties vykdymo metu gali būti atliekami pakeitimai Perkančiosios organizacijos pageidavimu. Tai patvirtina ir visų trijų Pirkimo dalių techninių specifikacijų 4.1 p. įtvirtinta nuostata, kurioje nurodoma, kad stažuočių programos galės būti keičiamos: „Rengiant stažuočių galutines programas, parenkant stažuotės maršrutą, teikėjas turi bendradarbiauti su perkančiosios organizacijos atstovais, derinti parengtą medžiagą elektroniniu paštu ar posėdžių metu, atsižvelgti į perkančiosios organizacijos pareikštas pastabas ir pasiūlymus rengiamų dokumentų turiniui“. Ši nuostata reiškia, kad sutarties šalys vykdant sutartį galės daryti pakeitimus visose į T1 – T4 ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apimtį patenkančiose srityse.

Vadovaujantis minėtąja techninės specifikacijos nuostata, teoriškai Perkančiosios organizacijos lūkesčius galėtų atitikti ir žemesnėse pozicijose nustatytoje pasiūlymų eilėje esantys tiekėjai, kadangi sutarties vykdymo metu Perkančioji organizacija aiškiau išdėstytų savo reikalavimus. Pažymėtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pirkimo sąlygose turi būti nustatomi ne dėl to, kad būtų galima tik palyginti tiekėjų pasiūlymus, o tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pamatuota ekonominė nauda būtų įgyvendinta vykdant sudarytą pirkimo sutartį. LAT, formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė^[8], kad tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį bei vykdomi.

Tarnyba konstatuoja, kad nustačiusi aukščiau nurodytas Pirkimo sąlygas, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.

Įstatymo 47 str. 1 d.^[9]

Pirkimo sąlygų 2 lentelės („Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 7 punkte Perkančioji organizacija nustatė reikalavimus, taikomus tiekėjų siūlomiems specialistams.

Dėl 7.3 p. reikalavimo turėti specialistą priimančioje valstybėje.

Reikalaujama, kad tiekėjas turėtų bent po 1 švietimo specialistą: pirmai pirkimo daliai iš Estijos ir Suomijos; antrai pirkimo daliai iš Lenkijos ir Čekijos; trečiai pirkimo daliai iš Lenkijos ir Vokietijos.

Tarnybai pasiteiravus, kodėl buvo nustatytas toks reikalavimas, Perkančioji organizacija nurodė, kad „Švietimo specialistai iš užsienio valstybės suderina vizitus į įvairias pagal programą numatytas įstaigas, atsako į stažuotojų keliamus klausimus, organizuoja stažuotojams refleksijas po vizitų. Stažuotės metu yra vizituojamos įvairios ugdymo institucijos ir švietimą administruojančios institucijos. Kiekviena šalis turi savo taisykles, kada ir kaip gali į ugdymo įstaigas patekti svetimi žmonės ir be jų atstovo nėra galimybės lankytis įstaigose. Vizitų metu yra stebimas ugdymo procesas, kalbamasi su ugdytiniais, vyksta paskaitos, diskusijos“.

Toks perkančiosios organizacijos atsakymas niekaip nepagrindžia minėto kvalifikacijos reikalavimo reikalingumo, kadangi visus nurodytus veiksmus gali atlikti ir stažuotės vadovas su vertėju (atitinkamai 7.1 p. ir 7.2 p. kvalifikacijos reikalavimai). Taip pat pažymėtina, kad Pirkimo dokumentuose, įskaitant techninę specifikaciją nėra aiškiai išskirtas tokio užsienio specialisto vaidmuo vykdant pirkimo sutartį. Akcentuotina ir tai, kad nustatytą minėtąjį kvalifikacijos reikalavimą tenkintų bet kokios patirties švietimo srityje turintis asmuo. Perkančioji organizacija niekaip nedetalizavo, ką reiškia sąvoka „švietimo specialistas“, todėl tokiu asmeniu galėtų būti laikomas tiek mokytoju, korepetitoriumi ar priimančiojoje valstybėje ministerijos ar panašiu lygiu dirbantis asmuo, reguliuojantis švietimo reikalus. Akivaizdu, kad skirtingas patirtis turintys asmenys suteiktų skirtingą pridėtinę vertę sutarties vykdymo etape.

Atsižvelgiant į tai, kad užsienio specialistų vaidmuo Pirkimo sąlygose nėra detalizuotas ir tiekėjai gali siūlyti itin plataus spektro patirtį turinčius asmenis, darytina išvada, kad Pirkimo tikslo pasiekimui šis kvalifikacijos reikalavimas neturės įtakos, neįrodys aukštesnės tiekėjo kvalifikacijos, tačiau ženkliai ribos tiekėjų konkurenciją tuo aspektu, kad ne kiekvienas tiekėjas turės galimybę pateikti pasiūlymą vien dėl to, kad reikalaujama, jog specialistas būtų iš užsienio valstybės, kurioje vyks stažuotės.

Dėl 7.1.2 p. reikalavimo stažuotės vadovui turėti gido pažymėjimą.

Pirkimo sąlygų 2 lentelės („Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai) 7.1.2 p. reikalaujama, kad stažuotės vadovas turėtų gidų kursų baigimo pažymėjimą. Tarnybai pasiteiravus, kodėl buvo nustatytas toks reikalavimas, Perkančioji organizacija atsakė, kad „<...> Į stažuotes vykstama autobusu, yra ilgi pervažiavimai, o stažuotis vyksta švietimo darbuotojai, kuriems, be tiesioginių stažuotės tikslų, yra svarbu susipažinti ir su pakeliui kertamų šalių, miestų istorija, švietimu, socialines, ekonomine situacija. Gidų kursų pažymėjimas užtikrina, kad stažuotės vadovas geba informaciją surinkti, apibendrinti ir tinkamai pateikti pagal keliautojų grupės interesus“.

Pažymėtina, kad techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kad pakeliui į stažuotės valstybę turės būti teikiamos gido paslaugos. Sprendžiant pagal techninės specifikacijos reikalavimų visumą, darytina išvada, kad pačiam kelionės procesui keliami reikalavimai tik dėl transporto priemonėje esančių patogumų, nakvynės bei maitinimo. Kiti reikalavimai susiję išskirtinai tik su komandiruotės tikslo šalimis. Taip pat akcentuotina, kad kelionės vadovo kompetenciją, įskaitant gebėjimą rinkti ir pateikti reikiamą informaciją užtikrins 7.1.1 p. reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį vadovaujant švietimo specialistų edukacinėms kelionėms.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, nustatydama minėtuosius kvalifikacijos reikalavimus apribojo tiekėjų konkurenciją, tuo pažeisdama Įstatymo 47 str. 1 d. nuostatą, draudžiančią riboti tiekėjų konkurenciją nustatytais kvalifikacijos reikalavimais bei numatančia pareigą nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Įstatymo 86 str. 9 d.^[10]

Perkančioji organizacija 2018-03-27 išsiuntė pranešimą BĮ „Kauno pedagogų kvalifikacijos centrui“, kuriuo kvietė tiekėją pasirašyti sutartį 3-iai Pirkimo daliai, tačiau sudarytos sutarties ir minėto tiekėjo pasiūlymo nepaviešino kaip įpareigoja Įstatymo 86 str. 9 d., tuo pažeisdama minėtą Įstatymo nuostatą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta vertinimo metu, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai nutraukti sudarytą pirkimo sutartį.

Prašome apie priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus nedelsiant raštu informuoti Tarnybą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

Perkančioji organizacija priėmė sprendimą vykdyti skelbiamas derybas ir vadovaudamasi Įstatymo 63 str. 1 d. 2 p. skelbimo apie pirkimą neskelbė. Tačiau minėtoje Įstatymo nuostatoje numatyta, kad tokiu atveju į derybas kviečiami „<...> visi vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus“.

Vykdydama Pirkimą, Perkančioji organizacija sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą priėmė todėl, kad pasiūlyta kaina buvo per didelė ir nepriimtina, tiekėjo kvalifikacija vertinama nebuvo. Pažymėtina, kad pasirinkdama pirkimo būdą, Perkančioji organizacija privalo atidžiai įvertinti, ar yra atitinkamoje Įstatymo nuostatoje nurodytos sąlygos, leidžiančios viešąjį pirkimą vykdyti pageidaujamu būdu. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija tinkamai nesilaikė Įstatyme nustatytų pirkimo procedūrų etapiškumo.

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„Vilniaus Baltupių progimnazijos dalies patalpų kapitalinio remonto darbai“ (skelbtas 2018-06-19 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr. 387453; toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Viešųjų pirkimų įstatymas (aktuali redakcija nuo 2018-01-01) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Supaprastintas atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

288159,38 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

UAB „VT Statyba“, 301053724

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Išsamus pirkimo procedūrų ir sutarties vertinimas

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

Taip, projekto kodas Nr. 09.1.9-CPVA-V-704-01-0001, CPVA

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas

-

Įstatymo 86 str. 9 d.^[11]

Perkančioji organizacija, atlikusi Pirkimą, 2018-07-11 su UAB „VT statyba“ sudarė pirkimo sutartį Nr. ESMM-1-S-15 (toliau – Sutartis), 2018-08-28 šalys pasirašė Sutarties pakeitimą Nr. ESMM-1-S-23. Sutarties pakeitimas ir tiekėjo Pirkime pateiktas pasiūlymas paviešinti nebuvo, todėl Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 86 str. 9 d. numatytą pareigą minėtus dokumentus skelbti viešai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta vertinimo metu, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją nedelsiant paviešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą ir sudarytus sutarties pakeitimus kaip nustatyta Įstatymo 86 str. 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.