AB „Kelių priežiūra“

2019-11-26

Į 2019-10-22

2019-11-07

Nr.

Nr.

Nr.

4S-1302 (7.4.)

SD-1517(1.16.)

SD-1602(1.16.)

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris

„AB „Kelių priežiūra“ 2019–2021 m. finansinių ataskaitų audito paslaugos“ (skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje                 2019-09-01, pirkimo Nr. 451287; toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-06-11) (toliau – Įstatymas)

Pirkimo būdas

Atviras konkursas

Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

300 000,00 Eur be PVM

Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis)

-

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo vertinimas dėl kvalifikacijos reikalavimų, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų vertinimo metodikos, sutartinių nuostatų / iki sutarties sudarymo procedūros.

Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija

-

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių  pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas -

1.

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis^[1]

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis^[2]

Įstatymo 17 straipsnis 1 dalis^[3]

Pirkimą vykdo Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2019-08-21 įsakymu     Nr. V-212 „Dėl finansinio audito paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Pirkimo komisija). Pirkimo komisijos sudėtis buvo keičiama^[4]. Pirkimo komisija 2019-08-30 posėdyje patvirtino Pirkimo dokumentus (protokolas Nr. 1).

Pirkimo sąlygų 5 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1.3.1 punkto reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti už paslaugų teikimą atsakingus šiuos specialistus: „ne mažiau kaip 2 kvalifikuotus <...> auditorius (audito grupės vadovus) <...>“, yra neproporcingas Pirkimo objektui, perteklinis,          dirbtinai ribojantis konkurenciją bei neatitinkantis Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika), 21.6 punkto, kuriame įtvirtinta, kad pirkimo vykdytojas nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia minimalų reikalaujamas kompetencijas galinčių atitikti asmenų skaičių.

Tarnyba pažymi, kad visi reikalavimai/sąlygos, susijusios su tinkamų paslaugų suteikimu sutarties vykdymo metu, turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose, o tiekėjai, būdami profesionalūs viešųjų pirkimų dalyviai ir savo srities žinovai, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, įsivertinę visus reikalavimus/sąlygas bei galimas rizikas, patys parenka reikiamą žmogiškųjų išteklių skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimo ir sutarties sąlygas.

Perkančioji organizacija pateikė paaiškinimą^[5], kad reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 kvalifikuotus audito grupės vadovus buvo suformuotas atsižvelgus į tai, jog audito paslaugos perkamos 3 metų laikotarpiui, todėl buvo siekiama, kad reikiamos kvalifikacijos auditorių būtų pakankamai net ir tuo atveju, jei vienas iš auditorių nustotų dirbti laimėjusioje audito bendrovėje ateityje, tokiu būdu būtų užtikrinama darbų perdavimo tąsa, išlaikoma teikiamų paslaugų kokybė. Taip pat nurodė, kad tokių reikalavimų (dėl keleto specialistų turėjimo) pagrįstumą yra pagrindęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas^[6] (toliau – LAT). Tarnyba pastebi, kad Perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjams turėti „atsarginį“ audito grupės vadovą yra laikomas neproporcingu, dėl ko LAT ir pasisakė nagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. dėl reikalavimo tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį „atsarginį“ statybos vadovą proporcingumo, teismas nurodė, kad toks reikalavimas nėra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui. ^[7]

Atitinkamai, Tarnyba laikosi tos pačios nuomonės ir dėl Pirkimo sąlygų 5 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 1.3.2 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad tiekėjas turi turėti už paslaugų teikimą atsakingus „ne mažiau kaip 5 audito grupės narius <...>“, todėl dar kartą pažymi, kad patys tiekėjai, įsivertinę pirkimo dokumentų nuostatas, turėtų parinkti reikiamą žmogiškųjų išteklių skaičių (komandą), kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimo ir sutarties sąlygas,

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama kvalifikacinius reikalavimus turėti konkretų specialistų skaičių (ne mažiau kaip 2 kvalifikuotus auditorius – audito grupės vadovus)^[8], atitinkamai – ne mažiau kaip 5 audito grupės narius^[9], Perkančioji organizacija nesivadovavo Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatų reikalavimus bei Įstatymo 17 straipsnio         1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

2.

Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis^[10]

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis^[11]

Remiantis Pirkimo sąlygų 14.3 punktu, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos (D), lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 40 proc., ir kokybės          (B ir C), lyginamasis svoris – 60 proc., santykį. Kokybei vertinti Perkančioji organizacija pasirinko 2 kriterijus: 1) Tiekėjo siūlomų specialistų kvalifikacija (B)^[12], lyginamasis svoris – 40 proc., ir                   2) Paslaugų teikimo kokybė (C)^[13], lyginamasis svoris – 20 proc. Pastarasis kriterijus išskaidytas į du parametrus:

• Pirkėjo poreikių suvokimas (C1)^[14] – vertinama tiekėjo identifikuotos ir pateiktos reikšmingiausios potencialios problemos/rizikos (ne daugiau 10) Perkančiosios organizacijos veiklos apimtyje, taip pat pasiūlymai priemonių/modelių, kurie būtų taikomi siekiant išspręsti nurodytas problemas/rizikas tokiu būdu, kuris būtų efektyvus ir naudingas Perkančiajai organizacijai  (lyginamasis svoris – 10 proc.), ir
• Paslaugų teikimo efektyvumas (C2)^[15] – vertinama tiekėjo aprašyta siūlomų teikti paslaugų teikimo organizavimo tvarka ir metodai, pagrindinės su procesu susijusios rizikos  (ne daugiau 5), jų valdymo priemonės (ne daugiau nei 3 vienai rizikai), pagrindiniai ketinami taikyti principai bei kokybės užtikrinimo priemonės ir kt. (lyginamasis svoris – 10 proc.).

Parametrai C1 ir C2 vertinami ekspertinio vertinimo metodu, jiems suteikiant reikšmes nuo        1 iki 10 balų, atsižvelgiant į Pirkimo dokumentų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir metodika“ 5.1–5.3 punktuose nustatytą aprašymą: Silpnai (1–3), Vidutiniškai (4–7), Gerai (8–10). Pažymėtina, kad šiuo atveju Perkančiosios organizacijos pasirinkta tiekėjų pateiktų pirkėjo poreikių suvokimo ir paslaugų teikimo efektyvumo vertinimo tvarka (skirtinų balų reikšmių aprašymai) yra abstrakti dėl joje naudojamų sąvokų, pavyzdžiui, „aprašyti neišsamiai“, „paviršutiniškas“, „primityvūs“, „nesugebėjo pademonstruoti efektyvumo“, „neefektyvios“, „specialistų skaičius nepagrįstas“, „bazinį supratimą“, „nepilnai aptarė“, „specialistų skaičius iš dalies pagrįstas“, „puikiai supranta“, „išsamiai įvertino“, „pademonstravo puikias ir gilias žinias“, „išnagrinėtos išsamiai“, „priemonės inovatyvios“, „specialistų kiekis visiškai pagrįstas“ ir pan., todėl suteikia Perkančiajai organizacijai neribotą pasirinkimo laisvę vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, t. y. neužtikrina objektyvaus bei skaidraus balų skyrimo pasiūlymų vertinimo metu, kas suponuoja subjektyvų pasiūlymų vertinimą ir neužtikrina skaidrumo principo laikymosi.

LAT, formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė^[16], kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“. LAT taip pat pažymėjo^[17], kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos. Pasiūlymų vertinimo kriterijus aprašius vartojant nekonkrečias, neobjektyvias, išskirtinai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, kyla rizika, kad tiek atskiri tiekėjai, tiek perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų antrojo kokybės kriterijaus – Paslaugų teikimo kokybė (C)^[18] ir jo parametrų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. šios tvarkos aprašomosios nuostatos neaiškios, abstrakčios, kas suteikė Perkančiajai organizacijai neribotą pasirinkimo laisvę subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrino skaidraus balų skyrimo. Nurodyti C kriterijaus vertinimo trūkumai pažeidžia Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Taip pat pastebėtina, kad pasiūlymų (kriterijus C) vertinimą pavedus Perkančiosios organizacijos paskirtiems ekspertams (ne mažiau kaip 2)^[19], 2019-10-02 Pirkimo komisijos posėdžio metu (protokolas Nr. 4) jiems buvo nustatytos užduotys – vadovaujantis Pirkimo dokumentų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir metodika“ ir šios metodikos 1 priedo nuostatomis, suteikti C kriterijui balus, pateikiant ekspertines išvadas dėl balų skyrimo. Perkančiosios organizacijos paprašius pateikti ekspertų C kriterijaus įvertinimą, Tarnybai buvo pateikta tik Pirkimo dokumentų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir metodika“ 1 priedo lentelė (2 vnt.) su ekspertų C kriterijui skirtais balais. Ekspertų išvados dėl atitinkamų balų skyrimo pateiktos nebuvo.

-

Atsižvelgiant į Vertinimo išvados II dalyje nustatytus Įstatymo pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tarnyba įpareigoja AB „Kelių priežiūra“ nutraukti Pirkimo procedūras.

Prašome apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą per 21 d. d. nuo šio rašto gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos išvada, Jūs galite ją apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

1.

Nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus įsakymu^[20] paskirti  Pirkimo komisijos nariai A. K., R. V., V. D. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) privačių interesų deklaracijas pateikė pavėluotai, o Pirkimo komisijos narė L. B. ir Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus įsakymu^[21] paskirta Pirkimo komisijos narė G. I. VTEK nėra pateikusios privačių interesų deklaracijų, nors dalyvavo Pirkimo komisijos posėdžiuose priimant sprendimus dėl Pirkimo.