išvada 2019 (27)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo agentūrai | 2019-10-16 | Nr. | 4S -- 4S-1160 (7.29) | |
Į | 2019-10-02 | Nr. | S-3044 |
VERTINIMO IŠVADA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) vykdyto pirkimo vertinimą.
I dalis. Bendra informacija
Pirkimo pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/ sutarties pavadinimas, data, numeris | „Institucinės globos pertvarkos socialinės reklamos interneto portaluose paslaugos“ (2019-06-06 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CPV IS), pirkimo Nr. 435415) (toliau – Pirkimas) |
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas | Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija nuo 2019-06-11) (toliau – Įstatymas). |
Pirkimo būdas | Atviras konkursas. |
Planuojama (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros), faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM | 100000,00 Eur be PVM |
Tiekėjas / teikėjas / rangovas / koncesininkas, juridinio asmens kodas (su kuriuo sudaryta sutartis) | - |
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas | Dalinis vertinimas (pasiūlymų vertinimas ir ekonominio naudingumo kriterijai) / Pirkimo vertinimas po laimėtojo nustatymo iki Pirkimo sutarties sudarymo. |
Pirkimas finansuojamas ES lėšomis, projekto pavadinimas, Įgyvendinančioji institucija | Projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001. Europos socialinio fondo agentūra. |
Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalykus, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadija, pvz., apygardos, apeliacinis teismas. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4169-933/2019 pagal ieškovo UAB „MEDIA HOUSE“ 2019-09-11 ieškinį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečias asmuo UAB „Carat“, dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimo – Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „CARAT“ pasiūlymą, panaikinimo (ieškinyje teigiama, kad Perkančioji organizacija Pirkimo laimėtoju pripažinusi UAB „Carat“, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų (buvo pasiūlyti neveikiantys, dubliuojantys internetiniai portalai), kurie buvo esminiai, leidusi juos patikslinti, taip pakeičiant pasiūlymą, pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus) Vilniaus apygardos teismas 2019-09-18 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti Perkančiajai organizacijai sudaryti Pirkimo sutartį, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas). |
II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai
1. | Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[1], Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas[2], Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis[3]. |
Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2019-04-26 įsakymu Nr. 148 sudaryta Pirkimo komisija (toliau – Komisija). Pirkimo sąlygoms pritarta Komisijos 2019-05-15 posėdyje (protokolas Nr. 21-82P) (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimo sąlygų 13.4 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinks pagal kainos ir kokybės santykį (kriterijai: (1) kaina, lyginamasis svoris – 40, (2) regioninių ir nacionalinių portalų kiekis, lyginamasis svoris – 30, (3) nacionalinių portalų skaitomumas, lyginamasis svoris –30). Tarnybai paprašius Perkančiosios organizacijos pagrįsti vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių reikšmes[4], Perkančioji organizacija nurodė, kad vadovavosi „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis“[5] (toliau – Gairės) ir Pirkimo objektą prilygino sudėtingam objektui. Pažymėtina, kad Gairės yra rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė, kuriose rekomenduojamas tam tikrų kriterijų lyginamųjų svorių dydis procentine išraiška, atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą (pvz., paprastas – kaina 70-80 proc., vidutinio sudėtingumo – kaina 60-70 proc., sudėtingas – 40-50 proc.). Taigi, Perkančioji organizacija pasirinko patį sudėtingiausią pirkimo objekto atvejį ir „kainai“ skyrė tik 40 proc. Tarnyba, vertindama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, nustatė, kad: 1.1. Pirkimo objektas, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 1 priede „Reklamos interneto portaluose paslaugų techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) Pirkimo objektui nustatytus reikalavimus ((i) iš tiekėjų numatyta įsigyti tik „reklamos paslaugas“ internetiniuose portaluose, (ii) visą reklamuojamą medžiagą pateiks Perkančioji organizacija, (iii) taip pat ir suderins veikų planą[6]) ir į tai, kad tiekėjas neteiks jokių kūrybinių (reklaminės medžiagos sukūrimo), paslaugų, kurios galėtų būti priskiriamos intelektualinėms paslaugoms, nepagrįstai priskirtas prie „sudėtingų“ pirkimo objektų (informacijos sklaida internetiniuose puslapiuose nepagrįstai prilyginama sudėtingoms paslaugoms) ir nepagrįstai vertinimo kriterijui „kaina“ – lyginamasis svoris nustatytas tik 40 proc. 1.2. Vertinimo kriterijaus „regioninių ir nacionalinių portalų kiekis“ siūlomai reikšmei nustatyti, duomenis tiekėjai turėjo pateikti Pasiūlymo formos (Pirkimo sąlygų 2 priedas) (toliau – Pasiūlymo forma) 4 ir 5 punktų lentelėse. Pasiūlymo formos 4 punkto lentelėje nurodyta „Siūlomų nacionalinių ir regioninių naujienų portalų kiekis (tiekėjas turi nurodyti skaičių ne mažiau kaip 15 portalų)“. Tačiau šis reikalavimas prieštarauja Techninėje specifikacijoje 5 punkte (Paslaugų detalizavimas) nustatytiems reikalavimams, kad: -„40 proc. kiekio turi būti parodyta ne mažiau kaip dviejuose nacionaliniuose naujienų portaluose <...>“ (5.1.3 punktas) - „20 proc. reklaminių skydelių turi būti parodyti ne mažiau kaip penkiolikoje, į konkretaus regiono skaitytojus orientuotuose naujienų portaluose“ (5.1.4 punktas). Tokiu būdu, Pasiūlymo formoje reikalaujama – „ne mažiau kaip 15 portalų“, o pagal Techninę specifikaciją – ne mažiau 17 (2+15) portalų. 1.3. Pagal Pasiūlymo formos 4 punkto lentelės reikalavimus, galima spręsti, kad pagal antrą kriterijų vertinama tik „naujienų“ portalų kiekis (t.y. 60 proc. (40+20) reklaminių skydelių parodyto kiekio). Perkančioji organizacija atsakydama į tiekėjo klausimą[7] nurodė, kad kitus, 40 proc. reklaminių skydelių kiekio, gali būti parodyta nebūtinai naujienų portaluose. Atsižvelgiant į tai (pagal Pasiūlymo formą, kurioje prašoma nurodyti tik „naujienų“ portalus), ne naujienų portalų skaičius (kuriuose gali būti parodyta 40 proc. viso kiekio) nevertinamas. Tačiau Pirkimo sąlygų 13.3.3 punkto nuostatose (dėl regioninių ir nacionalinių portalų kiekio balų paskaičiavimo) nurodyta, kad vertinamas „regioninių ir nacionalinių portalų kiekis“ (t.y. ne tik naujienų portalų). Apibendrinant 1.2 ir 1.3 punktuose išdėstytą, Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai, susiję su vertinimo kriterijumi „regioninių ir nacionalinių portalų kiekis“ bei vertimo tvarka yra neaiškūs ir dviprasmiški. 1.4. Vertinimo kriterijaus „nacionalinių portalų skaitomumas“ siūlomai reikšmei nustatyti, duomenis tiekėjai turėjo pateikti Pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje. Pirkimo sąlygų 13.3.4 punkte nustatyti reikalavimai, kad „<...> minimalus 2 nurodytų nacionalinių portalų bendras auditorijos kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 milijono skaitytojų <...>“. Techninės specifikacijos 5.1.3 punkte nustatyta, kad tiekėjai gali siūlyti ir daugiau nacionalinių portalų („40 proc. kiekio turi būti parodyta ne mažiau kaip dviejuose nacionaliniuose naujienų portaluose <...>“) ir kiekvienam portalui nustatytas reikalavimas (ne mažiau kaip 800 000 unikalių lankytojų). Perkančioji organizacija į tiekėjo klausimą[8], atsakė, kad „neatsižvelgiant į tai, kiek tiekėjas nurodys nacionalinių portalų, bus vertinami 2 nurodytų nacionalinių portalų bendras auditorijos kiekis <...>“. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad vertinimo tvarka neproporcinga tiekėjo siūlomiems duomenims pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (pvz., tiekėjui pasiūlyme pasirinkus 4 nacionalinius portalus ir įsipareigojus juose parodyti 40 proc. kiekio, o Perkančiajai organizacijai vertinant tik 2 portalų skaitomumą, tiekėjo pasiūlymas įvertinamas neobjektyviai). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad: (i) šiam kriterijui suteiktas lyginamasis svoris – „30 proc.“ yra nepagrįstas, nes faktiškai „nacionaliniuose portaluose turi būti parodyta tik 40 proc. viso kiekio (dalis Pirkimo objekto). 1.5. Vertinimo kriterijai „regioninių ir nacionalinių portalų kiekis“ ir „nacionalinių portalų skaitomumas“ nesukuria Perkančiajai organizacijai papildomos ekonominės naudos, nes tiekėjas per reklamos kampanijos šešis mėnesius turi pasiekti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytus rodiklius – „ne mažiau kaip 20 000 000 realiai pamatytų parodymų“ ir „1 300 000 unikalių vartotojų“. Rezultatas bus toks pat – ar tiekėjas, rodikliams pasiekti naudosis minimaliu portalų skaičiumi ar maksimaliu, nes „aukštesni rezultatai“ nėra vertinami, o maksimalus portalų skaičius išaugins „pasiūlymo kainą“, nes ji tiesiogiai susijusi su reklamos plotų portaluose įsigijimu. Taip pat nenustatyti reikalavimai portalų parinkimui pagal skirtingas auditorijas. Pažymėtina, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, nepažeisti pagrindinių viešųjų pirkimų principų, būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turi rinktis ne visus įmanomus, o tik tokius parametrus, kurie suteikia pridėtinės vertės ir yra susiję su perkamu objektu. Perkančioji organizacija, nusprendusi vykdyti Pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi įvertinti, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą, yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs viešojo pirkimo tikslai. Pvz., Pirkimui pasiūlymus pateikus, pavyzdžiui, dviem tiekėjams, iš kurių: (1) vienas tiekėjas pateiktų pasiūlymą, kurio kaina būtų maksimali, t. y. lygi planuojamai sutarties vertei (100000 Eur be PVM) ir surinktų maksimalų 60 balų skaičių už du kriterijus (nacionalinių ir regioninių naujienų portalų skaičius (max) – 173 vnt.; dviejų nacionalinių naujienų portalų skaitomumas (max pagal tyrimų duomenis) –2.545.136 vnt.); (2) antrasis tiekėjas, pateiktų pasiūlymą su nacionalinių ir regioninių naujienų portalų minimaliu skaičiumi 15 vnt. (Pasiūlymo forma) ir dviejų nacionalinių naujienų portalų minimaliu skaitomumu 1.600.000 vnt. (pagal Techninę specifikaciją), surinktų tik 21,46 balo. Faktiškai jam laimėti Pirkimą nėra galimybių, nes norėdamas konkuruoti su pirmuoju tiekėju, turėtų pasiūlyti net 96 proc. mažesnę, nei Pirkimo vertė, kainą (apie 3-4 tūkst. Eur be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad, vertinimo kriterijai „regioninių ir nacionalinių portalų kiekis“ ir „nacionalinių portalų skaitomumas“ neturi reikšmingos įtakos sutarties įvykdymo galutiniam rezultatui bei nesudaro galimybių tiekėjų efektyviai konkurencijai, visa tai sukuria sąlygas neracionaliam lėšų panaudojimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinkti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos, todėl pažeidžia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, taip pat Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti lėšas, skirtas paslaugų įsigijimui, bei Įstatymo 55 straipsnio 5 dalies nuostatas. | |
2. | Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[9], Įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 3 punktas[10] |
Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatyti du atskiri reikalavimai:
Tarnyba, nustačiusi, kad Komisija nevertino tiekėjų techninių pasiūlymų duomenų atitikties pagal Reikalavimą, paprašė Perkančiąją organizaciją paaiškinti[11]. Perkančioji organizacija pateikė paaiškinimą[12]. Tarnyba pažymi, kad Perkančiosios organizacijos paaiškinimas yra nepagrįstas (pvz., „Perkančioji organizacija perskaičiavo laimėjusio pasiūlymo atitikimą techninei specifikacijai, t.y. 40 proc. kiekio turi būti parodyta nacionaliniuose naujienų portaluose, 20 proc. regioniniuose portaluose ir 40 proc. kituose portaluose“), nes tiekėjo pasiūlyme „procentinio kiekio“ duomenų išvis nėra pateikta. Komisija, vertindama tiekėjų techninių pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, neįsitikinusi, kad siūlomos paslaugos atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. |
III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai
- |
IV dalis. Sprendimas
Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus Įstatymo nuostatų pažeidimus, nurodytus Vertinimo išvados II dalyje, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu[13], turėtų įpareigoti Perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Perkančioji organizacija 2019-10-11 el. paštu informavo Tarnybą, kad Pirkimą nutraukė, Tarnyba nurodo Perkančiajai organizacija, skelbiant naują pirkimą, atsižvelgti į Tarnybos konstatuotus pažeidimus bei pateiktas pastabas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniais, nesutikę su Tarnybos sprendimu, Jūs galite jį apskųsti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka. |
Pastabos
Nustatyta, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas X ir Komisijos narys Y Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra deklaravę savo, kaip viešųjų pirkimų komisijos narių statuso. |
[1] Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“.
[2] „Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai“.
[3] „Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.“
[4] „Pagrįsti Pirkimo sąlygų 13.4 punkte nustatytų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių reikšmes. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas – „reklamos interneto portaluose paslaugos“ ir visą reklamuojamą medžiagą pateiks Perkančioji organizacija, paaiškinti kodėl kriterijui „kaina“ nustatytas lyginamasis svoris tik 40“, 2019-09-23 raštas Nr. 4S-1058(7.29).
[5] „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės“ –(http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPV_gaires.pdf.
[6] „Perkančioji organizacija pateiks tiekėjui 5 reklamos skydelius ir 3 vaizdo klipus, kartu su perkančiąją organizacija suderinus veikų plane tiekėjas spręs, ką, kada ir kiek rodyti, kad pasiekti 20 000 000 realiai pamatytų parodymų“ (Techninės specifikacijos 5.1.7 punktas).
[7] „Pagal paslaugų aprašymą 40 proc. reklaminių skydelių kiekio turi būti parodyta ne mažiau kaip dviejuose nacionaliniuose naujienų portaluose, 20 proc. reklaminių skydelių kiekio turi būti parodyta regionų naujienų portaluose. Ar likęs reklaminių skydelių kiekis (40 proc.) gali būti parodyti iš viso nebūtinai naujienų portaluose?“
[8] „Jeigu pateiksime daugiau negu du nacionalinius portalus, ar skaičiuojant nacionalinių portalų skaitomumo balą bus sudedami visi pateikti nacionaliniai portalai (jeigu bus pateikta daugiau negu du)?“
[9] Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“.
[10] „Perkančioji organizacija atvirą konkursą vykdo šiais etapais: <...> nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis“.
[11] „Paaiškinti, kodėl Perkančioji organizacija neįvertino tiekėjų pasiūlymų pagal Techninės specifikacijos 5.2.1 punkte iškeltą reikalavimą, kad „paslaugos teikėjas pateikia detalų veiksmų planą kaip įgyvendins 5.1 punkte aprašytas paslaugas (iki 4 psl.), taip pat pateikia preliminarų reklaminių skydelių rodymo planą, kuris gali kisti atsižvelgus į kiekvieno etapo ar ataskaitos rodiklius“ (2019-09-23 raštas Nr. 4S-1058 (7.29).
[12] „Perkančioji organizacija perskaičiavo laimėjusio pasiūlymo atitikimą techninei specifikacijai, t.y. 40 proc. kiekio turi būti parodyta nacionaliniuose naujienų portaluose, 20 proc. regioniniuose portaluose ir 40 proc. kituose portaluose. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad veiksmų planas turi būti pateiktas kartu su pasiūlymu, šis dokumentas nėra vertinamas. Šio dokumento tiekėjo bus prašoma pateikti sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, nes šis planas bus nuolat peržiūrimas ir keičiamas atsižvelgiant į kiekvieno etapo ir ataskaitos rodiklis“ (2019-10-02 raštas Nr. S-3044).
[13] Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę: <...> įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;
Komentarai
0 komentarų
Komentarai prie šio straipsnio nėra leidžiami