VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai

J. Basanavičiaus g. 36, LT–03109 Vilnius

Kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai

2023-02-

Nr. 4S-   (7.4Mr)

Nr.

1. „Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,207 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“ (2022-09-18 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS), pirkimo Nr.624695) (toliau – Pirkimas1).

2. „Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 39,207  iki 64,332 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“  (2022-09-18 skelbtas CVP IS, pirkimo Nr.624785) (toliau – Pirkimas2) (toliau kartu – Pirkimai).

Pirkimo1: Planuota Pirkimo vertė – 410 000,00 Eur su PVM[1] .

Pirkimo2: Planuota Pirkimo vertė – 611 000,00 Eur su PVM[2].

Tarnyba atliko dalinį Pirkimo1 ir Pirkimo2 vertinimą siekiant nustatyti, ar Perkančioji organizacija, nenustačiusi ir į Pirkimo1, Pirkimo2 sąlygas neįtraukusi reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų (BIM) taikymo, nepažeidė Įstatymo  35 straipsnio 2 dalies 13 punkto reikalavimų.[3]

Vertinimo metu nustatyta:

1. Pirkimo1 objektas – Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,207 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos. Pirkimą1 sudaro 2 (dvi) pirkimo objekto dalys: 1. Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 21,50 iki 28,40 rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra; 2. Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 28,40 iki 39,207 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra. Detalios paslaugų apimtys ir perkamų paslaugų savybės nurodytos pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje, techninėse užduotyse, kituose dokumentuose, paskelbtuose CVP IS priemonėmis kartu su kitais pirkimo dokumentais.

2. Pirkimo2 objektas  – Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 39,207 iki 64,332 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra. Pirkimą2 sudaro 3 (trys) pirkimo objekto dalys : 1. Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 39,207 iki 51,55 km rekonstravimo ir kelio Nr. 2809 Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai 5,498 km viaduko kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra; 2. Magistralinio kelio A14 ruožo nuo 51,55 iki 59,00 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra; 3. Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 59,00 iki 64,332 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra. Detalios paslaugų apimtys ir perkamų paslaugų savybės nurodytos pirkimo dokumentų techninėse specifikacijose, techninėse užduotyse, kituose dokumentuose.

3. Iš Centriniame viešųjų pirkimų portale esančios informacijos ir pridėtų dokumentų matyti, kad nei Pirkimo1, nei Pirkimo2  Konkurso sąlygose ir jų prieduose Perkančioji organizacija (Užsakovas) nenustatė ir į Pirkimo dokumentus neįtraukė reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo (angl. Building Information Modelling, toliau – BIM). Atsakydama Pirkimais susidomėjusiems tiekėjams dėl BIM (ne)taikymo[4], Perkančioji organizacija nurodė, kad „Kelių direkcijos perkamas objektas neatitinka pilna apimtimi šių keliamų reikalavimų, todėl nėra keliamas reikalavimas parengti projektą pagal BIM reikalavimus“.

Teisinis reglamentavimas:

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti „reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka“, jeigu taikytina.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d.  nutarimo Nr. 1061 ,,Dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“ (toliau –Nutarimas Nr. 1061) 1 punktą yra nustatyta, kad „reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka[5]  turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose <...> tais atvejais, kai perkamos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių <...> rekonstravimo projektavimo paslaugos <...>, kai statiniai <...> atitinka visas šias nurodytas sąlygas: 1.1. statybos skaičiuojamoji kaina <...> yra lygi arba viršija: <…> 1.1.2. inžineriniams statiniams <...> – 10 mln. Eur; <...> 1.2. projektavimo paslaugų pirkimų procedūros pradėtos po 2022 m. vasario 28 d. <...>“. Aplinkos ministro patvirtinti  Užsakovo informacijos reikalavimai  (žr. išnašą Nr. 15) yra privalomas dokumentas pirkimo vykdytojams perkant Nutarime Nr. 1061 nustatytas ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių rekonstravimo projektavimo paslaugas. Statiniai turi atitikti visas nutarime Nr. 1061 nurodytas sąlygas.

Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės Pirkimų vertinimo kontekste:

Perkančioji organizacija Tarnybai pateikė paaiškinimą[6], dėl kokių priežasčių, rengdama Pirkimų dokumentus, nusprendė netaikyti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų, taip pat argumentus, įrodančius, kad Pirkimų dokumentuose nurodyti objektai (Pirkimo1 – „Magistralinio kelio A14 Vilius-Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,207 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“, Pirkimo2 –  „Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 39,207  iki 64,332 km rekonstravimo techninių darbo projektų parengimas ir projektų vykdymo priežiūra“) neatitinka visų Nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytų sąlygų, kurioms esant, reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo, yra privalomi, ir savo sprendimą grindė tuo, kad „informacinio modeliavimo metodas šiuo atveju netaikytas dėl perkamų Projektų neatitikimo Nutarimo 1 punkto papunkčiuose įtvirtintoms kumuliatyviosioms sąlygoms. <...> Projektų ruožai buvo skaidomi į etapus ir apima didelį kiekį inžinerinių statinių ir kilnojamųjų daiktų , kurių statybos darbų kaina nėra lygi ir neviršija 10 (dešimt) mln. Eur“. Taip pat Perkančioji organizacija nurodė skaidymo į ruožus poreikį ir priežastis: „<...> kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 21,50 iki 64,33 km buvo išskaidytas į 5 ruožus pagal savivaldybes, susikirtimus (sankryžas) su kitais valstybinės reikšmės keliais, homogeniškumą, esamą ir planuojamą dangos tipą, eismo organizavimą. Pagal techninę projektavimo pirkimo specifikaciją, minėti ruožai bus skaidomi dar į ne mažiau kaip į 3 skirtingus sprendinių įgyvendinimo (rangos darbų) etapus (projektavimo metu projektuotojai turės juos parinkti, išskiriant sankryžas atskirais etapais)“. Perkančioji organizacija papildomai paaiškino[7], kad:

 Pirkimo1 kelio ruože nuo 21,5 iki 39,207 km „iki statybos leidimo išdavimo dienos, bus registruoti Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 4 atskiri inžineriniai statiniai – kelio ruožai (kelių paskirties (susisiekimo komunikacijos)):

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 21,5 iki 26,155 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 26,155 iki 28,40 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 28,40 iki 32,82 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 32,82 iki 39,207 km.“,

Pirkimo 2 kelio ruože  nuo 39,207 iki 64,332 km „iki statybos leidimo išdavimo dienos, bus registruoti Nekilnojamojo turto registre ne mažiau kaip 7 atskiri inžineriniai statiniai – kelio ruožai (kelių paskirties (susisiekimo komunikacijos)):

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 39,207 iki 43,90 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 43,90 iki 47,06 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 47,06 iki 51,55 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 51,55 iki 53,943 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 53,943 iki 59,00 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 59,00 iki 60,354 km.

o          Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 60,354 iki 64,33 km.“

Perkančioji organizacija pateikė[8] ir kiekvieno pirmiau išvardinto ruožo preliminarią rangos darbų kainą eurais. Iš pateiktos informacijos matyti, kad kiekvieno rekonstruojamo ruožo, kurį Perkančioji organizacija nurodė registruosianti, kaip atskirą inžinerinį statinį dar iki rekonstravimo darbų pradžios, planuojama investicijų (rangos darbų) suma yra mažesnė nei 10 mln. Eur.

Taigi, Perkančioji organizacija sprendimą netaikyti statinio informacinio modeliavimo metodų pagrindė tuo, kad Magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožus sudarantys atskiri inžineriniai statiniai (kiekvienas jų, o ne visas kelio ruožas) nesiekia Nutarime nustatytos 10 mln. Eur ribos.

Tarnybos argumentai ir paaiškinimai:

1.Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją[9] dėl tarnybinės pagalbos suteikimo bei paprašė pagal kompetenciją paaiškinti, ar spręsdama dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo, Perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti į bendrą magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, kaip inžinerinio statinio, rekonstravimui planuojamą investuoti sumą (preliminarią rangos darbų sumą), ar turėjo teisę priimti tokį sprendimą, vertindama atskirai kiekvienam kelio ruožui tenkančią lėšų dalį?  Atsakydama Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Nutarime „nustatytos statinio informacinio modeliavimo sąlygos, tarp kurių nėra nuostatų vienareikšmiškai apibrėžiančių privalomo statinio informacinio modeliavimo taikymo, kai projektas įgyvendinamas atskirais etapais, ruožais“ ir, atsižvelgdama į Perkančiosios organizacijos rašte[10] išdėstytus argumentus, pagal kompetenciją pateikė nuomonę, kad „perkančioji organizacija turi teisę priimti sprendimą netaikyti Nutarimo nuostatų, jeigu atskirų kelio ruožų, kurie bus registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri statiniai, rekonstravimo darbų statybos skaičiuojamoji kaina, nustatyta pagal Nutarimo reikalavimus, neviršija 10 mln. Eur“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Perkančiosios organizacijos sprendimas suskaidyti rekonstruojamą kelio ruožą į atskiras kelio dalis (smulkesnius ruožus), kurios bus registruojamos kaip atskiri inžineriniai statiniai ir kurių (kiekvienos atskirai) planuojama investicijų (rangos darbų) kaina neviršys 10 mln. Eur, bei dėl to netaikant BIM, formaliai atitinka Aplinkos ministerijos išaiškinimą.

2. Pirkimo1 sąlygų 1 priedo[11] ir Pirkimo2 sąlygų 1 priedo[12] 9.3 papunkčiuose nustatytas reikalavimas projektinei dokumentacijai: „<…> numatyti projektų įgyvendinimo etapiškumą (ne mažiau kaip 3 projekto įgyvendinimo etapai), sankryžų rekonstravimą, viaduko kapitalinį remontą numatyti atskirais etapais, įvertinant įgyvendinimo galimybes.  Kiekvieno etapo darbų ir kiekių žiniaraščiai bei SMD kainos skaičiavimo dalis rengiami atskiri. Projektiniai sprendiniai turi būti parinkti užtikrinant atskirų etapų įgyvendinimą <...>”, ir 9.13 papunkčiuose numatytos sąlygos: „Projektas turi būti suskaidytas į ne mažiau kaip 3-4 įgyvendinimo etapus, sankryžų įrengimą numatyti atskirais etapais. Etapai turi būti numatomi taip, kad būtų galimybė juos įgyvendinti atskirai. Kiekvieno atskiro etapo darbų ir medžiagų kiekių žiniaraščiai rengiami atskirai“, pagrindžia Perkančiosios organizacijos siekį projektinius sprendinius įgyvendinti ir užbaigti etapais.

Apibendrinant išdėstytą bei atsižvelgus į Aplinkos ministerijos išaiškinimą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, turėdama sumanymą rekonstruojamą inžinerinį statinį – kelią, suskaidyti į atskirus registruotinus inžinerinius statinius – trumpesnes kelio atkarpas, kurių kiekvieno planuojama investicijų vertė neviršija 10 mln. Eur, Pirkimo sąlygose neprivalėjo nurodyti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo. Tokiu būdu, Tarnyba dalinio Pirkimų vertinimo metu Įstatymo pažeidimų nenustatė.

Tarnyba sprendžia, kad Perkančioji organizacija gali tęsti pirkimo procedūras.

Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos sprendimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).

Tarnyba pastebi, kad spręsdama dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo, Perkančioji organizacija neatsižvelgė į bendrą rekonstruojamų ir šiuo metu Nekilnojamo turto registre registruotų inžinerinių statinių apimtį,  bendrą magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, rekonstravimui planuojamą investuoti sumą (preliminarią rangos darbų sumą). Perkančioji organizacija nusprendė projektuojamus kelio ruožus suskaidyti į atskirus mažesnius kelio ruožus taip, kad jų  rekonstravimo darbų statybos skaičiuojamoji kaina (planuojamų investicijų suma), nustatyta pagal Nutarimo reikalavimus, neviršytų 10 mln. Eur, ir dėl to formaliai neturėjo pareigos nustatyti ir į Pirkimo dokumentus įtraukti reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo. Tarnybos nuomone, toks Perkančiosios organizacijos elgesys nedera su tikslais, keltais priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1061 ir įtvirtinant reikalavimus BIM taikymui[13].

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pažymi, į ką Perkančioji organizacija turėtų atkreipti dėmesį, vykdant analogiškus pirkimus.

1. Dėl teisinio reglamentavimo

1.1. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti „reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka“, jeigu taikytina. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo dokumentai yra fundamentalusis viešojo pirkimo procedūrų teisinio reglamentavimo šaltinis ir nuo šių dokumentų turinio priklauso, kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas konkretus viešasis pirkimas. Dėl to perkančiosios organizacijos, rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis Įstatymo reikalavimų[14].

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d.  nutarimo Nr. 1061 ,,Dėl reikalavimų ir (arba) kriterijų dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo“ (toliau –Nutarimas Nr. 1061) 1 punktą yra nustatyta, kad „reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl privalomo statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo aplinkos ministro nustatyta tvarka[15] turi būti nurodyti pirkimo dokumentuose <...> tais atvejais, kai perkamos ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių <...> rekonstravimo projektavimo paslaugos <...>, kai statiniai <...> atitinka visas šias nurodytas sąlygas: 1.1. statybos skaičiuojamoji kaina <...> yra lygi arba viršija: <…> 1.1.2. inžineriniams statiniams <...> – 10 mln. Eur; <...> 1.2. projektavimo paslaugų pirkimų procedūros pradėtos po 2022 m. vasario 28 d. <...>“. Aplinkos ministro patvirtinti  Užsakovo informacijos reikalavimai[16] yra privalomas dokumentas pirkimo vykdytojams perkant Nutarime Nr. 1061 nustatytas ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių rekonstravimo projektavimo paslaugas. Statiniai turi atitikti visas Nutarime Nr. 1061 nurodytas sąlygas.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pagal šio straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

1.4. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad „kelias – inžinerinis statinys <...>. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.“ Kelių įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad „kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.)“, o 11 dalyje  pateikta kelio rekonstrukcijos sąvoka – „Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis“.

1.5. Pagal Statybos techninio reglamento[17] STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) 8 punktą, susisiekimo komunikacijos pagal paskirtį skirstomos į pogrupius:

„8.1. kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme <...>;

8.6. kiti transporto statiniai – tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, lynų keliai, atraminės sienelės, praginos, triukšmą slopinančios sienelės, gyvūnijos atitvarai, platformos, pervažos, užtveriamieji statiniai ir įrenginiai, pridengtos ir požeminės perėjos, (išskyrus nurodytus 8.1 ir 8.3 punktuose) ir kiti, kurie nėra pastatai.“

1.6. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“)[18] 4 punkte nustatyta, kad reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos taikomos visiems statiniams, išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Šio reglamento 2 priede nurodyta, kad kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys statinio statybos rūšis: „1. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“[19]  (toliau – STR „Automobilių keliai“). STR „Automobilių keliai“ nustatyti visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai. STR „Automobilių keliai“ 1 priede reglamentuotos automobilių kelių statybos (tiesimo) rūšys, o šio priedo 3 punkte nustatyta, kad „Kelio rekonstravimas – statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant: 3.1. visus ar dalį kelio konstrukcinių elementų; 3.2. kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius; <...>“. O šio Reglamento 220 punkte nurodoma, kad, kai rekonstruojamas kelias kerta komunikacijas (vandentiekį, kanalizaciją, dujotiekį, naftotiekį, telekomunikacijų ir elektros linijas ir kt.) ar prieina arti jų – prireikus jos pertvarkomos pagal atitinkamų normatyvinių dokumentų reikalavimus.

1.7. Įstatymo 35 straipsnio pakeitimo[20] iniciatyva kilo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 7 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. protokolinių sprendimų[21]^;[22], atspindinčių strateginę Vyriausybės poziciją. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte[23] teigiama, kad pakeitimų tikslas –  „sudaryti prielaidas esminiam viešojo sektoriaus statinių statybos planavimui, projektavimui, statybai, eksploatavimui skiriamų išteklių naudojimo efektyvumo didėjimui, skaitmeninant su tuo susijusius procesus, taikant BIM, taip paskatinant viso nacionalinio statybos sektoriaus technologinę pažangą ir konkurencingumo augimą“[24]. Toliau dėstoma, kad Įstatymo pakeitimas  turės teigiamą poveikį valstybės finansams – „taikant BIM metodus, kapitalo įdėjimo sąnaudas statybai, rekonstravimui, remontui dėl šiuose procesuose pagal aiškias taisykles, procedūras kuriamos ir valdomos informacijos, greitesnių ir tikslesne informacija pagrįstų sprendimų, mažesnio projektavimo klaidų skaičiaus ir jų taisymo sąnaudų, tiksliai apskaičiuojamo darbų ir medžiagų kiekio, greitesnio ir sklandesnio statybos proceso galima tiesiogiai ar per geresnę statinių kokybę sumažinti. Tai ypač reikšminga viešajam sektoriui, kaip pagrindiniam statytojui (užsakovui) <...>“. Be to, nurodyta, kad BIM metodų taikymas „<...> sudarys galimybes efektyviau projektuoti, statyti ir naudoti viešojo sektoriaus statinius, mažinti susijusias sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai, nes bus sudaromos patikimos prielaidos iš anksto patikrinti pasirinktų projektavimo sprendinių efektyvumą visame statinio gyvavimo cikle, išvengti didelės dalies projektavimo klaidų, spartinti statybos procesą, <...>, suderinti informacijos mainų taisykles, sudaryti efektyvaus statinių valdymo, investicijų planavimo galimybes, <...> išplės viešųjų pirkimų skaidrinimo galimybes. Taip pat bus galimybė greitai ir kokybiškai nustatyti tikslesnius medžiagų kiekius, kokybiška vizualinė informacija pagrįsti užsakovo sprendimai lems geresnius statinio projekto sprendinius, sukurtomis vieningomis informacijos mainų taisyklėmis pagrįsti informacijos mainai mažins statybos dalyvių ir jų veiklą prižiūrinčių institucijų korupcijos riziką <...>“.

2. Dėl kitų aplinkybių, nustatytų vertinimo metu.

2.1. Perkančiosios organizacijos Strateginiame 2023-2026 m. veiklos plane[25] (toliau – Strateginis panas)  skelbiama, kad  „Siekdama efektyviau planuoti ir naudoti išteklius projektuojant ir tiesiant bei rekonstruojant valstybinės reikšmės kelius, taip pat siekdama užtikrinti aukštesnę viešųjų paslaugų kokybę, Kelių direkcija nuo 2021 m. kovo 1 d. pradėjo taikyti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodus projektuojant valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektus, atitinkančius šiuos kriterijus:

 1. Statinio techninio ar techninio darbo projekto, kilnojamojo daikto projekto rengimas trunka (skaičiuojant nuo projektavimo paslaugų teikimo sutarties pasirašymo datos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo datos ar kilnojamojo daikto projekto užbaigimo) 12 mėnesių arba ilgiau.

2. Statybos skaičiuojamoji kaina, nustatyta pagal valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas ir paskelbtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, palyginamuosius ekonominius rodiklius, arba planuojama įrengimo, pertvarkymo investicijų suma yra lygi arba viršija: <...>; b. Inžineriniams statiniams, kilnojamiesiems daiktams – 10 000 000 eurų.

3. Projektavimo, statybos, rekonstravimo, įrengimo, pertvarkymo darbai, numatyti strateginiame veiklos plane.“

Tie patys BIM taikymo kriterijai skelbiami ir ankstesniame LAKD Strateginiame 2021-2024 m. veiklos plane[26], kuriame nurodyta, jog „Kelių direkcija nuo 2021 m. sausio 1 d. pradės taikyti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodus projektuojant valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektus, atitinkančius šiuos kriterijus <...>“[27].

Be to, BIM metodus Strateginiame plane Perkančioji organizacija įvardina kaip priemonę, kuri „<...> sudaro naujas statybų projektavimo ir planavimo galimybes tiksliai parinkti statinių, įskaitant kelius, kurie dar tik projektuojami, statybos darbams atlikti reikalingą technologiją ir tiksliau, nei taikant įprastus projektavimo metodus, apskaičiuoti medžiagų kainą.<...>“[28].

2.2. Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena priskirtas prie svarbiausių investicinių projektų. Strateginiame plane nurodoma, kad „per 2021-2025 metus rekonstruojant šį kelią planuojama įgyvendinti iš viso penkis projektus ir atnaujinti 74,1 km šio kelio ruožų. Šiam tikslui pasiekti investicijų poreikis yra apie 190,5 mln. eurų.“ Kelio rekonstravimas numatytas šešiais etapais, iš kurių vienas jau yra įgyvendintas (nuo 16 iki 21,5 km).[29]

2.3. Kelio A 14 Vilnius– Utena rekonstrukcija yra vieno strateginio uždavinio  „Įgyvendinti valstybei svarbius projektus ir padidinti TEN-T pagrindinio valstybinės reikšmės kelių tinklo, atitinkančio ES nustatytus reikalavimus, dalį“ dalis.[30] Šio kelio ruožo nuo 21,50 iki 39,207 km rekonstravimo (Pirkimas1) projekto vertė nurodyta 60,6 mln. Eur, ruožo nuo 39,207 iki 51,550 km (Pirkimas2 1 dalis) – 40, 4 mln. Eur.[31]

Nors Perkančioji organizacija deklaravo ir pripažino BIM metodų taikymo naudą, tačiau praktiškai vertinamų Pirkimų kontekste elgėsi priešingai ir laikėsi, Tarnybos nuomone, ydingos Nutarimo taikymo praktikos bei Pirkimams BIM metodų netaikė.

3. Dėl Nutarimo taikymo

Tarnybos nuomone, vertintų Pirkimų metu susiklosčiusi faktinė situacija vertintina kaip ydinga, nes šiuo metu galiojančio Nutarimo Nr. 1061 nuostatų interpretavimo, pagal Aplinkos ministerijos pateiktą išaiškinimą, galimybė sudaro prielaidas išvengti BIM reikalavimų taikymo net ir itin sudėtinguose, strategiškai visos valstybės mastu svarbiuose bei didelės vertės projektuose, ir tuo pačiu iškreipia tikrąjį Nutarimo Nr. 1061 tikslą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Nutarimas Nr. 1061 turėtų būti keičiamas, panaikinant galimybę netaikyti BIM reikalavimų dirbtinai išskaidant didelės apimties inžinerinius statinius į smulkesnius ir tokiu būdu formaliai grindžiant, kad investicijos į atskiro inžinerinio statinio statybą nesieks 10 mln. Eur vertės.