2023-01-30 4S-102 Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Žiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai |
2023-01-30 Į 2023-01-02 |
Nr. 4S-102 Nr. 77-S-22 |
VERTINIMO IŠVADA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1S-25, atliko Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija (toliau – Perkančioji organizacija) vykdyto viešojo pirkimo vertinimą.
I dalis. Bendra informacija
Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris |
„Lengvųjų ir krovininių iki 3,5 t bendrosios masės automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų ir atsarginių dalių pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2022-08-04, pirkimo Nr. 616979 (toliau – Pirkimas). Pirkimo sutartis dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies – 2022-11-14 „Prekių su paslaugomis viešojo pirkimo – pardavimo sutartis“ Nr. 77-VP-608. |
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas |
VPĮ (redakcija nuo 2022-07-12 iki 2022-12-29). |
Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas |
Tarptautinis pirkimas, atviras konkursas. |
Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM |
Planuota Pirkimo vertė 1 995 000 be PVM. Planuota 3-ios Pirkimo objekto dalies vertė 75 000 Eur be PVM. Faktinė 3-ios Pirkimo objekto dalies sutarties vertė 75 000 Eur be PVM. |
Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas |
UAB „Martonas“, 122034821 |
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas
|
Dalinis Pirkimo vertinimas dėl Perkančiosios organizacijos 3-ios Pirkimo objekto dalies laimėtojo pasiūlymo įvertinimo pretenzijoje[1] nurodytais aspektais (dėl neįprastai mažos kainos, atitikties ekonominio naudingumo kriterijams) / po Pirkimo sutarties sudarymo. |
Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas, projektą administruojanti institucija |
- |
Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją: – |
*viešasis pirkimas/pirkimas, atliekamas gynybos ir saugumo srityje/pirkimas, atliekamas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų/įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimas/koncesija.
II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai
|
- |
|
III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai
1. |
VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas[2] |
Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2022 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 77-ĮT-14 sudaryta komisija (toliau – Komisija). Pirkimo dokumentai patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 3 punkte suformuluota ekonominio naudingumo vertinimo sąlyga: „Tiekėjo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kita lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus <...>“. Tarnyba paprašė[3] Perkančiosios organizacijos nurodyti: ar aplinkos apsaugos vadybos sistemos (toliau – AVS) standarto turėjimas / įsidiegimas jau pats savaime kuria Perkančiajai organizacijai ir (ar) aplinkai pridėtinę vertę (jeigu taip – kaip praktiškai pasireikš tokia vertė Pirkimo sutarties dėl 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies įgyvendinimo metu; ar Perkančioji organizacija sutarties vykdymo metu reikalaus ne tik standartą turėti, bet ir faktiškai taikyti, įgyvendinant Pirkimo sutartį dėl 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies; kokia nauda šiuo atveju / kriterijumi C[4] bus sukuriama Perkančiajai organizacijai ir (ar) aplinkai, ir kaip Perkančioji organizacija užtikrins C kriterijaus įgyvendinimą 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies sutarties vykdymo metu (turint omenyje, kad subtiekėjas, kuris įgyvendins apie 90 proc. sutarties pagal vertę, minėto kriterijaus neatitinka (jo atitiktis šiam kriterijui netikrinta). Perkančioji organizacija atsakė[5]: „<...> Atsakydami į pateiktą tiekėjo paklausimą akcentavome, kad pasitelkiamiems subtiekėjams jeigu šie tik vykdys sutartines tiekėjo prievoles EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikato, kaip nustatyta Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7 priede “Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir tvarka”, pateikti nereikia <...> Pasiūlymą 3-iai (trečiai) Pirkimo objekto daliai pateikęs UAB „Martonas“ su pasitelkiamu subtiekėju (UAB „Kurorto autocentras“) su pasiūlymu pateikė įrodymus (sertifikatą) įrodantį, kad sukūrė, įformino dokumentais, įgyvendino ir prižiūri aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal ISO 14001:2015 reikalavimus, todėl šiam tiekėjui buvo skiriami papildomi 5 balai. <...> siekdami įsigyti paslaugą ir įvykdyti žaliąjį Pirkimą taikėme ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kad tiekėjas turėtų EMAS, LST EN ISO 14001 sertifikatą, arba kitą lygiavertį aplinkos apsaugos vadybos sertifikatą pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo 4.3 p. UAB „Martonas“ su pasiūlymu 3-iai (trečiai) Pirkimo objekto daliai nepateikė įrodymų, kad pasitelkiamas subtiekėjas UAB „Kurorto autocentras“ taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, todėl šiuo aspektu 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies Pirkimas nebus laikomas žaliuoju <...> Atsakydami pažymime, kad ISO 14001 yra tarptautiniu mastu pripažintas standartas aplinkos vadybos sistemos (dar žinomas kaip AVS) įgyvendinimui. ISO 14001 iš esmės yra sukurtas ISO 9001 standarto pagrindu, tačiau jis skiria dėmesį ir poveikiams aplinkai. AVS padeda įmonėms parodyti atsakingą požiūrį į globalines ir vietines aplinkos apsaugos problemas, leidžia formalizuoti įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje ir parodyti jų įgyvendinimą, taikant politiką, tikslus ir aplinkos apsaugos programas. Sėkmingo šio tarptautinio standarto įgyvendinimo demonstravimas gali būti naudojamas suinteresuotosioms šalims užtikrinti, kad naudojama efektyvi aplinkos apsaugos vadybos sistema. Standarte yra pateikti reikalavimai, leidžiantys organizacijoms pasiekti savo aplinkos apsaugos vadybos sistemoms numatytus rezultatus. Taigi, darytina išvada, kad Perkančioji organizacija 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies sutarties vykdymo metu neturi prievolės ir nekontroliuos kaip tiekėjo įmonėje yra laikomasi darnaus vystymosi įgyvendinimo principų, nes tai vykdo šiuos dokumentus išdavusios institucijos. Taip pat pažymime, kad perkant paslaugas (šiuo atveju taip ir yra) aukščiau nurodyto reikalavimo taikymas yra pagrįstas ir tinkamas“. Tarnyba visų pirma atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija nepateikė jokių objektyvių argumentų apie aptariamu Pirkimo sąlygose nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi pačiai Perkančiajai organizacijai ir (ar) aplinkai sukuriamą naudą, vertę. Iš Perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad reikalavimas tiekėjui būti įsidiegus AVS nustatytas siekiant įvykdyti „žalią“ pirkimą. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs[6], kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas. Tai reiškia, kad jei tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose. Tačiau Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sutartyje dėl tiekėjo įsidiegtos AVS nekelia reikalavimo tiekėjui AVS taikyti, nenurodo pageidaujamos(-ų) su Pirkimo objektu susijusios(-ių) AVS taikymo srities(-čių), neaptaria su tiekėjo AVS sertifikato galiojimo sustabdymu, panaikinimu, netaikymu, netinkamu taikymu susijusių klausimų, nenustato tiekėjo atsakomybės už netinkamą AVS taikymą ar netaikymą jam pačiam ar pasitelktiems subtiekėjams įgyvendinant Pirkimo sutartį, nenurodo, kaip tiekėjas turi Perkančiajai organizacijai atsiskaityti už AVS taikymą, kaip Perkančioji organizacija tikrins šio reikalavimo išpildymą Pirkimo sutarties vykdymo metu ir kokias sankcijas taikys neišpildymo atveju, ir t. t. Be to, Perkančioji organizacija expressis verbis nurodė, kad vykdant Pirkimo sutartį AVS taikymo netikrins („<...> Perkančioji organizacija 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies sutarties vykdymo metu neturi prievolės ir nekontroliuos kaip tiekėjo įmonėje yra laikomasi darnaus vystymosi įgyvendinimo principų, nes tai vykdo šiuos dokumentus išdavusios institucijos[7]. <...>“). Trečia, VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant pagal kainos ir kokybės santykį, vertinant pasiūlymus yra atsižvelgiama į kriterijus, susijusius su pirkimo objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sąlygose nenurodžius su Pirkimo objekto susijusios(-ių) AVS taikymo srities(-čių) ir tokiu būdu sudarius tiekėjams galimybes pateikti AVS sertifikatus bet kokioje srityje, bei Pirkimo sutartyje nenustačius AVS taikymo vykdant Pirkimo sutartį kontrolės mechanizmo ir Perkančiajai organizacijai neketinant Pirkimo sutarties vykdymo metu tikrinti, ar tiekėjas atitinka jos Pirkimo dokumentuose keltą sąlygą dėl AVS, darytina išvada, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 3 punkte suformuluota ekonominio naudingumo vertinimo sąlyga dėl AVS neatitinka įstatyminės VPĮ nuostatos dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus sąsajumo su pirkimo objektu. Ketvirta, Pirkimo sąlygose kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustačius AVS įsidiegimą, tačiau nedetalizavus AVS taikymo ir kontrolės mechanizmo vykdant Pirkimo sutartį, Perkančiajai organizacijai / aplinkai gali būti nesukuriama jokia reali nauda, kadangi „įsidiegimas“ nereiškia AVS „taikymo“ vykdant Pirkimo sutartį – tiekėjas gali būti įsidiegęs AVS, bet jos netaikyti vykdydamas Pirkimo sutartį (ar AVS sertifikato galiojimas gali būti sustabdytas, panaikintas), juolab, kai toks reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas Pirkimo ir sutarties sąlygose. Tarnyba pastebi, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo laimėtojas turi įsidiegęs AVS su Pirkimo objektu susijusiose srityse, tačiau Pirkimo sąlygose / sutartyje neaptartas realus AVS taikymas vykdant Pirkimo sutartį ir su tuo susijęs kontrolės mechanizmas, o 90 proc. Pirkimo sutarties dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies vykdys subtiekėjas, kurio atitiktis AVS sąlygai netikrinta ir reikalavimas subtiekėjams dėl AVS Pirkimo sąlygose bei Pirkimo sutartyje nekeltas ir nedetalizuotas. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytų aplinkybių visumą, Tarnyba konstatuoja, kad buvo pažeistas VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus nepakankamo sąsajumo su pirkimo objektu. |
|
2. |
VPĮ 96 straipsnio 4 dalis[8], Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo[9] (toliau – Ataskaitų aprašas) 4 punktas[10] ir 18.51 papunktis[11] |
Tarnyba Perkančiosios organizacijos paprašė[12] nurodyti: „<...> ar UAB „Martonas“ 3-iai (trečiai) Pirkimo objekto daliai vykdyti pasitelkiamas subtiekėjas (UAB „Kurorto autocentras“) atitinka ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų C[13]. Jeigu minėtas subtiekėjas, kuris įgyvendins apie 90 proc. sutarties pagal vertę, minėto kriterijaus neatitinka, paaiškinti, kokia nauda šiuo atveju / kriterijumi C bus sukuriama Perkančiajai organizacijai ir (ar) aplinkai“. Perkančioji organizacija atsakė[14]: „Atsakydami informuojame, kad siekdami įsigyti paslaugą ir įvykdyti žaliąjį Pirkimą taikėme ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kad tiekėjas turėtų EMAS, LST EN ISO 14001 sertifikatą, arba kitą lygiavertį aplinkos apsaugos vadybos sertifikatą pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo 4.3 p. UAB „Martonas“ su pasiūlymu 3-iai (trečiai) Pirkimo objekto daliai nepateikė įrodymų, kad pasitelkiamas subtiekėjas UAB „Kurorto autocentras“ taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, todėl šiuo aspektu 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies Pirkimas nebus laikomas žaliuoju“. Tačiau Tarnybai patikrinus Pirkimo procedūrų ataskaitą[15] Atn-1, buvo nustatyta, kad Pirkimo objekto, įskaitant ir 3-ią, dalyse ties klausimu „Ar buvo vykdomas žaliasis pirkimas?“ pažymėta „taip“. Ataskaitų aprašo 18.51 papunktyje nustatyta: „<...> Pažymima, ar buvo vykdomas žaliasis pirkimas. Pažymima „TAIP“ tuo atveju, kai pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašu. <...>“. Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo[16] (toliau – Kriterijų taikymo tvarkos aprašas) 3.6 papunktyje nustatyta: „žaliasis pirkimas – pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose“. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo inicijavimo paraiškoje[17], be kita ko, nurodyta: „Siekiant nesumažinti tiekėjų konkurencijos šis pirkimas nebus laikomas žaliu pirkimu, tačiau pasiūlymų vertinime Įsakyme su transporto priemonių priežiūra susijusioms paslaugoms nustatyti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai bus įvertinti per ekonominio vertinimo kriterijus“. Kriterijų tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad: „pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu, kai <...> nustatant <...> pasiūlymų vertinimo kriterijus <...> yra tenkinamas bent vienas iš žemiau esančių papunkčių: <...> 4.3 perkamai paslaugai ar darbui, nepriklausomai nuo to, ar jis įtrauktas į produktų sąrašą, tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus <...>“. Pastebėtina, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 3 punkte suformuluotoje ekonominio naudingumo vertinimo sąlygoje[18] dėl tiekėjo įsidiegtos AVS pagal EMAS, standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, nekeliamas reikalavimas AVS taikyti, nenurodyta(-os) pageidaujama(-os), su Pirkimo objektu susijusi(-ios) AVS taikymo sritis(-ys). Pirkimo sutarties projekte ir sudarytoje Pirkimo sutartyje dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies, taip pat nėra konkrečių sąlygų dėl AVS taikymo tiekėjui vykdant Pirkimo sutartį ir kitų su tuo susijusių sąlygų (pvz.: kaip teikėjas turėtų Perkančiajai organizacijai įrodyti, kad vykdydamas Pirkimo sutartį taiko AVS; kokių priemonių imsis Perkančioji organizacija, tiekėjui netaikant, ar įtikinamai nepagrindus, AVS taikymo). Pirkimo sąlygose bei Pirkimo sutartyje taip pat nėra aptartos situacijos, kaip AVS taikymas būtų užtikrintas sutartį vykdančių subtiekėjų veikloje. Taip pat pažymėtina, jog Tarnybai paklausus[19], kaip Perkančioji organizacija užtikrins C kriterijaus įgyvendinimą 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies sutarties vykdymo metu (ypatingai tuo atveju, jeigu subtiekėjas UAB „Kurorto autocentras“, įgyvendinantis apie 90 proc. sutarties, neturi įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kitos lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistemos, įdiegtos pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus), Perkančioji organizacija nurodė[20], kad AVS taikymo netikrins: „<...> Perkančioji organizacija 3-ios (trečios) Pirkimo objekto dalies sutarties vykdymo metu neturi prievolės ir nekontroliuos kaip tiekėjo įmonėje yra laikomasi darnaus vystymosi įgyvendinimo principų, nes tai vykdo šiuos dokumentus išdavusios institucijos. <...>“. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, jog Perkančiosios organizacijos siekio įvykdyti „žalią“ pirkimą nebuvimą, be pirmiau išvardintų priežasčių, patvirtina ir AVS įsidiegimo reikalavimo nustatymas ne kaip imperatyvios Pirkimo sąlygos (pvz.: kaip techninės specifikacijos reikalavimo; reikalavimo VPĮ 48 straipsnio pagrindu; Pirkimo sutarties vykdymo sąlygos), bet kaip ekonominio naudingumo vertinimo (dispozityvaus / pageidautino) kriterijaus. Pažymėtina, jog ekonominio naudingumo kriterijai apima pageidautinus, bet ne būtinus, su Pirkimo objektu susijusius aspektus. Jeigu Pirkimo sąlygose expressis verbis nenustatyta kitaip, pasiūlymas, neatitinkantis tam tikrų pirkimo sąlygose suformuluotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nėra atmetamas, bei gali būti pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Nagrinėjamo Pirkimo kontekste Perkančiąją organizaciją tenkino tiek „žali“, tiek ir ne „žali“ tiekėjų pasiūlymai. Atsižvelgiant į pirmiau išvardintas aplinkybes, Tarnyba vertina, kad Perkančioji organizacija Pirkimo procedūrų ataskaitoje Atn-1 klaidingai nurodė, jog buvo įvykdytas „žaliasis“ pirkimas ir šiuo aspektu veikė prieštaringai (Pirkimo inicijavimo paraiškoje ir Tarnybai pateiktame atsakyme[21] nurodė, kad pirkimas nelaikomas „žaliu“, bet Pirkimo procedūrų ataskaitoje jį įvardijo kaip „žalią“). Pirmiau išvardintų aplinkybių kontekste, Tarnyba vertina, kad buvo pažeista VPĮ 96 straipsnio 4 dalis, Ataskaitų aprašo 4 punktas ir 18.51 papunktis. |
IV dalis. Sprendimas
Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog net jeigu Pirkimą laimėjęs tiekėjas būtų negavęs balų už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus dėl AVS išpildymo, Pirkimo laimėtojas 3-ioje Pirkimo objekto dalyje vis tiek nepasikeistų, į tai, kad pagal Pirkimo sąlygų dėl AVS formuluotę Perkančioji organizacija pagrįstai Pirkimo laimėtojui skyrė ekonominio naudingumo balus, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Tarnyba neteikia rekomendacijos dėl Pirkimo sutarties dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies nutraukimo, tačiau pabrėžia, kad Perkančioji organizacija, vykdydama kitus viešuosius pirkimus, privalo atsižvelgti į nurodytus pastebėjimus. Atsižvelgdama į nustatytus VPĮ pažeidimus, konstatuotus šios vertinimo išvados III dalyje, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Tarnyba įpareigoja Perkančiąją organizaciją: 1) ištaisyti Pirkimo procedūrų ataskaitos Atn-1 netikslumus dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies bei peržiūrėti minėtą ataskaitą ir dėl kitų Pirkimo objekto dalių; 2) per 21 d. d. nuo šio rašto gavimo dienos raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus. Perkančioji organizacija, nesutikusi su Tarnybos įpareigojimu, gali apskųsti šį administracinį sprendimą per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, skundai paduodami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). |
Pastabos
1. Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 3 punkte suformuluotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus[22] dėl tiekėjo įsidiegtos AVS pagal EMAS, standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus. Pažymėtina, kad AVS pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį ir šią informaciją perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau minėtus AVS sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti taikomi, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta su pirkimo objektu nesusijusi sertifikavimo sritis, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose deramai apsirašiusi / identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai, ateityje nustatant reikalavimą tiekėjams taikyti AVS standartą, aiškiai numatyti, kad atitinkamame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas. 2. Pirkimo sąlygose kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustačius AVS įsidiegimą, perkančiajai organizacijai / aplinkai gali būti nesukuriama jokia reali nauda, kadangi „įsidiegimas“ nereiškia AVS „taikymo“ vykdant pirkimo sutartį – tiekėjas gali būti įsidiegęs AVS, bet jos netaikyti vykdydamas pirkimo sutartį, juolab, jeigu toks reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas pirkimo ir (ar) sutarties sąlygose. Iš pirkimo sąlygų turi būti aišku, kad perkančioji organizacija kelia reikalavimą tiekėjui ne tik turėti įsidiegus AVS su pirkimo objektu susijusiose srityse, bet ir realiai taikyti AVS, įgyvendinant pirkimo sutartį. Tarnyba pastebi, kad nagrinėjamu atveju Perkančiajai organizacijai / aplinkai gali būti nesukurtas joks palankus poveikis, kadangi nors tiekėjas ir turi įsidiegęs AVS, tačiau Pirkimo sąlygose / sutartyje neaptartas realus AVS taikymas vykdant sutartį, o 90 proc. Pirkimo sutarties dėl 3-ios Pirkimo objekto dalies vykdys ne tiekėjas, bet subtiekėjas, kurio atitiktis ekonominio naudingumo dėl AVS kriterijui netikrinta ir kuriam nekeltas reikalavimas turėti įsidiegus bei taikyti AVS vykdant Pirkimo sutartį. 3. Perkančioji organizacija turėtų siekti pirkimo dokumentuose nustatyti tokius aplinkos apsaugos kriterijus ir šių kriterijų įgyvendinimo bei kontrolės mechanizmą, iš kurių Perkančiajai organizacijai ir (ar) aplinkai būtų reali nauda, o ne tik formaliai siekti įvykdyti „žalią“ viešąjį pirkimą. |
[1] Tiekėjo 2022 spalio 21 d. pretenzija.
[2] „Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus <...>“.
[3] 2022 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 4 S-1099.
[4] „Tiekėjo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kita lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus“.
[5] 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. 77-S-22.
[6] Pvz.: LAT 2020-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020; LAT 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018.
[7] 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. 77-S-22.
[8] „Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. <...>“.
[9] Patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-80.
[10] „Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas (toliau kartu – Pirkimo vykdytojas) pirkimo procedūrų ir Kalendorinių metų ataskaitas rengia pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintas formas Apraše nustatyta tvarka“.
[11] „Pažymima, ar buvo vykdomas žaliasis pirkimas. Pažymima „TAIP“ tuo atveju, kai pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašu. <...>“.
[12] 2022 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 4 S-1099.
[13] „Tiekėjo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kita lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus“.
[14] 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. 77-S-22.
[15]https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ReportsOrProtocol/Details/2022-660635?formTypeId=1.
[16] Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508.
[17] 2022 m. liepos 11 d. Nr. 2022-INIC-Centro administracija-217.
[18] „Tiekėjo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kita lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. (C)
Atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai: EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų.
Pastaba. Tiekėjo pateikti nesertifikuoti taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymai nebus pripažįstami ir bus vertinami 0 balų“.
[19] 2022 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 4 S-1099.
[20] 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. 77-S-22.
[21] 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. 77-S-22.
[22] „Tiekėjo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS arba kita lygiavertės aplinkos apsaugos vadybos sistema, įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. (C)
Atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai: EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų.
Pastaba. Tiekėjo pateikti nesertifikuoti taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymai nebus pripažįstami ir bus vertinami 0 balų“.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite