2023-01-25 4S-77 Anykščių rajono savivaldybės administracija
Anykščių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Viešajai įstaigai
|
2023-01-25 Į 2022-12-23
|
Nr. 4S-77 Nr. 1-SD-3888(6.37E)
|
VERTINIMO IŠVADA
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1S-25, atliko Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Perkančioji organizacija) vykdyto viešojo pirkimo vertinimą pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą[1].
I dalis. Bendra informacija
Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris |
„Statinio projekto „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Anykščių miesto Ramybės, Pušyno I, Pušyno II daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose, kuriant ir atnaujinant bendruomeninę infrastruktūrą“ statybos rangos darbai“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbtas 2022-02-04, pirkimo Nr. 584480 (toliau – Pirkimas). 2022-04-15 „Statybos rangos sutartis“ Nr. 6-310. |
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas |
VPĮ (redakcija nuo 2022-01-01 iki 2022-03-23). |
Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas |
Supaprastintas pirkimas, atviras konkursas. |
Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM |
Planuota Pirkimo vertė 1 106 793,91 Eur be PVM (1 339 220,63 Eur su PVM). Pirkimo sutarties vertė 1 032 413,20 Eur be PVM (1 249 219,97 Eur su PVM). |
Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas |
UAB „Conlista“ |
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas
|
Išsamus Pirkimo vertinimas / po Pirkimo sutarties sudarymo. |
Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas, projektą administruojanti institucija |
Projekto pavadinimas: „Anykščių miesto viešųjų erdvių sistemos pertvarkymas (III etapas)“, projekto kodas Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-91-0018. Įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA). |
Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją: – |
*viešasis pirkimas/pirkimas, atliekamas gynybos ir saugumo srityje/pirkimas, atliekamas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų/įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimas/koncesija.
II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai
1. |
VPĮ 47 straipsnio 7 dalis[2], 51 straipsnio 1 dalis[3], 51 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai[4], Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[5] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 16.1[6] ir 16.2[7] papunkčiai |
Pirkimą vykdė Perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-98 „Dėl nuolatinės Anykščių rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis Komisijos 2022 m. vasario 3 d. posėdžio protokolu Nr. 1 (toliau – Pirkimo sąlygos). Pirkimo sąlygų 3.9.2.1 papunktyje nustatyta, kad atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui[8] įrodyti pateikiama: „1) Per pastaruosius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus) atliktų ir atliekamų statybos darbų sutarčių sąrašas. <...>“. Pirkimo sąlygų 3.9.2.2 papunktyje nustatyta, kad atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui[9] įrodyti pateikiama: „Per pastaruosius 5 (penkis) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 (penkis) metus patiektų prekių sutarčių sąrašas, susijęs su vaikų žaidimų, sporto ir/ar kitų viešųjų erdvių įrangos tiekimu. <...>“. VPĮ 51 straipsnio 1 dalyje expressis verbis įtvirtinta, jog, perkančioji organizacija, tikrindama, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal VPĮ 47 straipsnį, reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų 51 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarajame straipsnyje įtvirtintas baigtinis atitiktį kvalifikacijos reikalavimams įrodančių dokumentų sąrašas, bei atitiktį patvirtinančiais dokumentais nustatyti „darbų sąrašas“ ir „patiektų prekių sąrašas“, bet ne „darbų sutarčių sąrašas“ ar „prekių sutarčių sąrašas“ (t. y. svarbu yra ne dokumento forma, o pagal sutartis atlikti darbai, patiektos prekės). Atsižvelgiant į pirmiau aprašytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 47 straipsnio 7 dalies, 51 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies 1 bei 2 punktų, Kvalifikacijos metodikos 16.1 ir 16.2 papunkčių nuostatas. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, laiko jį formaliu. |
|
2. |
VPĮ 47 straipsnio 1[10] ir 7[11] dalys, Kvalifikacijos metodikos 21 punktas[12] |
Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi turėti bent 1 kvalifikuotą darbų vadovą, (turintį aukštąjį neuniversitetinį statybos inžinerijos ar statybos technologijos srities išsilavinimą) vadovausiantį projekto statybos darbams ir turintį ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo statybos ir / ar rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto darbams patirtį“. Pirkimo sąlygų 2.4 papunktyje yra nurodyta, kad statinio kategorija – nesudėtingieji statiniai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje[13] yra nurodyti architektai, o 92 dalyje[14] – statybos inžinieriai. Tarnyba paklausė[15] Perkančiosios organizacijos, kodėl formuluojant Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunkčio reikalavimą jame buvo nustatytas būtent statybos inžinerijos ar statybos technologijos srities išsilavinimas. Perkančioji organizacija atsakė[16]: „<...> Reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, pagal parengtą supaprastintą projektą, kuriame pagrindiniai darbai – inžinerinių statinių statyba. Manome, kad Mūsų iškelti reikalavimai statybos vadovui neprieštarauja Statybos įstatyme „Statybos inžinieriaus“ apibrėžimui. <...>“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nuosekliai formuojamoje praktikoje yra pabrėžtas Kvalifikacijos metodikos nuostatų imperatyvus pobūdis, pvz., LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018: „<...> teisėjų kolegija išaiškina, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių <...>“. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Kvalifikacijos metodikos 21 punktas, tiesiogiai įtvirtinantis, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose nustatomus reikalavimus. Šiuo atveju vienas iš pagrindinių aktualių norminių teisės aktų yra Statybos įstatymas, kurio pirmiau minėtos nuostatos (12 straipsnio dalis, 2 straipsnio 1 ir 92 dalys) įtvirtina, jog vadovauti nesudėtingo statinio statybai turi teisę ne tik statybos inžinieriai (turintys statybos inžinerijos ar statybos technologijos srities išsilavinimą), bet ir kiti fiziniai asmenys, nurodyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje, bei architektai. Tarnyba vertina, jog nėra (Perkančioji organizacija tokių nenurodė) objektyvių priežasčių, dėl kurių perkamiems statybos darbams negalėtų vadovauti architektas arba fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijos studijų krypties (šakos) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas Statybų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Dėl architektų teisės vadovauti nesudėtingų statinių statybos darbams ir tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatų išaiškinimo, Tarnyba kreipėsi[17] konsultacijų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją[18] ir į Lietuvos architektų rūmus (toliau – Architektų rūmai). Statybos inspekcija ir Architektų rūmai atsakė[19], kad, jų nuomone, pagal galiojantį teisinį reguliavimą architektai turi teisę vadovauti nesudėtingų statinių statybos darbams. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad perkami darbai nepasižymi jokiu savitu specifiškumu, sudėtingumu (kaip minėta pirmiau – statinys priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai), darbai nėra kažkuo unikalūs (pvz.: pagal BVPŽ kodą 45212100-7 „Laisvalaikio objektų statybos darbai“ laikotarpiu nuo 2017-07-20 iki 2022-12-14 CVP IS paskelbti 62 skelbimai apie pirkimus; pagal BVPŽ kodą 45212221-1 „Su sporto aikštelių statiniais susiję statybos darbai“ laikotarpiu nuo 2017-08-10 iki 2022-12-22 CVP IS paskelbti 168 skelbimai apie pirkimus; pagal BVPŽ kodą 45233262-3 „Pėsčiųjų zonų statybos darbai“ laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2022-12-29 CVP IS paskelbta 19 skelbimų apie pirkimus), Pirkimas pagal savo vertę yra supaprastintas, didžioji dauguma techniniame projekte nurodytų statomų statinių yra priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams[20]. Taip pat pastebėtina, kad Tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimo gairėse[21] (vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu) yra nurodyta: „<...> Vadovauti nesudėtingojo statinio statybai turi teisę asmenys, įgiję Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą (architekto ar statybos inžinieriaus) <...>“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Tarnyba vertina, kad nustatydama Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunkčio kvalifikacinį reikalavimą ir nenurodžiusi, jog vadovauti perkamiems nesudėtingo statinio statybos darbams turi teisę ir architektai, bei fiziniai asmenys, turintys statybos inžinerijos arba statybų technologijos studijų krypties (šakos) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas Statybų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, Perkančioji organizacija nustatė nebūtiną pirkimo tikslui pasiekti reikalavimą ir pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių, Kvalifikacijos metodikos 21 punkto nuostatas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas reikalavimas susijęs ne su paties tiekėjo teise verstis atitinkama veikla, o su specialisto kvalifikacija ir į tai, kad rinkoje yra pakankamai daug specialistų, turinčių statybos inžinerijos arba statybos technologijos srities išsilavinimą, Tarnyba šį pažeidimą laiko formaliu, neturėjusiu lemiamos įtakos pirkimo rezultatui. |
|
3. |
VPĮ 47 straipsnio 7 dalis[22], VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 8 punktas[23], Kvalifikacijos metodikos 22 punktas[24] |
Pirkimo sąlygų 3.9.2.5 papunktyje suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos (toliau – AVS) standarto arba ES aplinkos vadybos ir audito sistemos (toliau – EMAS) taikymo: „Tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal LST EN ISO 14001 reikalavimų arba ES aplinkos vadybos ir audito sistemą (EMAS)“. Pabrėžtina, kad reikalavimas tiekėjui savo veikloje taikyti AVS standartą ar EMAS (t. y. visą sistemą, o ne konkrečias aplinkosaugines priemones) yra nustatytinas VPĮ 48 straipsnio pagrindu, kaip savarankiškas viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas ir nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu VPĮ 47 straipsnio prasme. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu VPĮ 47 straipsnio prasme yra laikomas reikalavimas dėl konkrečių aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo (vadovaujantis VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 8 punktu bei Kvalifikacijos metodikos 22 punktu). Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pirkimo sąlygose nustatant AVS standarto ar EMAS taikymą tiekėjo veikloje, perkančiajai organizacijai yra svarbu visa sistema, visas standartas, t. y., visos priemonės, visi etapai ir pan., kuriuos apima standartas pilna apimtimi. Tuo tarpu pirkimo sąlygose nustatant konkrečių priemonių taikymo tiekėjo veikloje reikalavimą, perkančiajai organizacijai pakanka tik tam tikrų reikalavimų, tam tikro etapo, tam tikros priemonės ir pan. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Atsižvelgiant į aprašytą, Tarnyba vertina, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 47 straipsnio 7 dalies, VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 8 punkto ir Kvalifikacijos metodikos 22 punkto nuostatas, tačiau laiko šiuos pažeidimus formaliais. |
|
4. |
VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 1 punktas[25] ir 4 dalis[26], Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo[27] 4 punktas[28], 13.1 ir 18.48 papunkčiai[29] |
Pirkimo procedūrų Atn-1 ataskaitoje[30] neteisingai nurodytas Pirkimo sutarties galiojimo terminas[31]: iš aptariamoje ataskaitoje pateiktos informacijos seka, jog Pirkimo sutarties galiojimo terminas yra 15 mėnesių. Tačiau Pirkimo sutarties[32] 3.4 papunktyje nurodytas darbų atlikimo terminas yra 12 mėnesių, darbų atlikimo termino pratęsimas – 3 mėnesiai (t. y. pagal Pirkimo sutartį darbams atlikti maksimalus galimas terminas yra 15 mėnesių), atsiskaitymo su rangovu terminas yra 60 kalendorinių dienų (t. y. visas Pirkimo sutarties galiojimo terminas yra 17 mėnesių). Taigi, Pirkimo vykdytojas Pirkimo ataskaitoje neįvertino, kad nurodant Pirkimo sutarties galiojimo terminą, jame turi atsispindėti šalių abipusių įsipareigojimų įvykdymas (t. y. ne tik tiekėjui skirtas darbams atlikti terminas su visais pagal Pirkimo sutartį galimais pratęsimais (15 mėnesių), bet ir Perkančiosios organizacijos sumokėjimo tiekėjui terminas (2 mėnesiai). Pirkimo procedūrų ataskaita Atn-1 pateikta praleidus Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo 13.1 papunktyje nustatytą 15 dienų po pirkimo procedūros pasibaigimo terminą: Pirkimo sutartis sudaryta 2022-04-15, tačiau aptariama Atn-1 ataskaita paskelbta[33] 2022-05-10. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, jog buvo padaryti VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 dalies pažeidimai, Viešųjų pirkimų ir pirkimų ataskaitų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo 4 punkto, 13.1 ir 18.48 papunkčių reikalavimų pažeidimai. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą, laiko juos formaliais. |
III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai
|
– |
IV dalis. Sprendimas
Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir sudaryta bei apie 9 mėnesius (darbų atlikimo maksimali galima trukmė – 15 mėnesių) vykdoma Pirkimo sutartis, įvertinus šios sutarties įvykdytą dalį (837 670,96 Eur iš 1 374 973,38 Eur arba 60,92 proc.) bei pažeidimų pobūdį ir mąstą, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja šios išvados II-oje dalyje nurodytus pažeidimus, tačiau neteikia rekomendacijos dėl sutarties nutraukimo. |
Pastabos
1. Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunktyje suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas: „Tiekėjas turi turėti bent 1 kvalifikuotą darbų vadovą, <...> turintį ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo statybos ir / ar rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto darbams patirtį“. Kaip atitiktį šiam reikalavimui įrodyti tame pačiame Pirkimo sąlygų papunktyje iš tiekėjo reikalaujama pateikti: „<...> Darbų vadovo gyvenimo aprašymas, pasirašytas paties darbų vadovo (nurodant konkrečius vykdytus projektus, darbų įvykdymo terminus, dalyvavimo atitinkamame projekte trukmę, projektų užsakovus ir jų kontaktinę informaciją)“. Atkreipiame dėmesį į Tarnybos parengtas Statybos darbų pirkimų gaires[34], kurios, pirkimo sąlygose keliant nesudėtingųjų statinių statybos vadovo darbo patirties reikalavimą, rekomenduoja jį sieti su bent vienu tinkamai baigtu objektu (atliktais darbais) atitinkamoje srityje (nurodant pagal poreikį statinių grupes, pogrupius ar darbų sritis). Patirtį įrodančių dokumentų kontekste, Statybos darbų pirkimų gairėse akcentuojami konkretūs objektai, kuriuose buvo vykdyti ir tinkamai atlikti atitinkami darbai. Manytina, kad pagal tai, kaip Pirkimo sąlygose suformuluotas reikalavimas, tarp tiekėjo ir pirkimo vykdytojo hipotetiškai yra galimas ginčas, kaip reikėtų kvalifikuoti tiekėjo pateiktus dokumentus, kuriuose įvardyti konkretūs projektai būtų (į)vykdyti netinkamai, ypač turint omenyje, kad pirkimo dokumentų neaiškumai būtų aiškinami pirkimo vykdytojo / sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Pažymėtina, jog LAT savo praktikoje[35] yra nurodęs: „<...> tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami <...>“. |
2. AVS pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį ir šią informaciją perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau minėtus AVS sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti taikomi, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta su pirkimo objektu nesusijusi sertifikavimo sritis, pvz., keleivinių transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl statybų rangos darbų įsigijimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi / identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai, ateityje nustatant reikalavimą tiekėjams taikyti AVS standartą, aiškiai numatyti, kad atitinkamame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas. |
3. Pirkimo sąlygose ir sutartyje nėra aiškių nuostatų dėl to, kaip bus sprendžiami su tiekėjo AVS susiję klausimai Pirkimo sutarties vykdymo metu, pvz.: kokių veiksmų turėtų būti imtasi sustabdžius tiekėjo AVS sertifikato galiojimą, jį panaikinus ar galiojimui pasibaigus (nagrinėjamu atveju tai itin aktualu, nes UAB „Conlista“ AVS sertifikatas Nr. 1959/2 galioja iki 2022-10-30, kai tuo tarpu Pirkimo sutartis sudaryta 2022-04-15 ir joje numatytiems darbams atlikti yra nustatytas 15 mėnesių terminas, kas reiškia, jog dar net neįpusėjus darbų vykdymo terminui, UAB „Conlista“ AVS sertifikatas nustos galioti; kaip tiekėjas ir jo pasitelkti subtiekėjai turėtų atsiskaityti (įrodyti) Perkančiajai organizacijai, jog faktiškai taiko AVS priemones. |
4. Iš viešai prieinamų Nacionalinio akreditacijos biuro duomenų[36] darytina išvada, jog AVS sertifikatą tiekėjui UAB „Conlista“ išdavusi atitikties vertinimo įstaiga (UAB „Isolita“) nėra akredituota[37]. Akredituotos įstaigos statusas reiškia, kad nacionalinės akreditacijos įstaigos reguliariai, nepriklausomai bei objektyviai vertina akredituotos įstaigos kompetenciją bei veiklos procedūras, o įstaiga atitinka jos veiklai taikomus reikalavimus. Tuo tarpu, neakredituotų atitikties vertinimo įstaigų atveju, be papildomos informacijos surinkimo, nėra žinoma, ar tokios įstaigos yra kompetentingos vertinti atitiktį, ar laikosi jų veiklai keliamų standartų reikalavimų, ar vertinimus atlieka nešališkai ir t. t. Nors tai, kad AVS sertifikatą tiekėjui išdavė neakredituota atitikties vertinimo įstaiga, nėra galiojančių teisės aktų pažeidimas per se, iš šios vertinimo išvados pastabų dalyje aprašytų su AVS susijusių trūkumų gali sekti tai, jog iš „žaliojo“ / AVS reikalavimo realios naudos aplinkai gali nebūti, o Pirkimo sąlygose nustatytas AVS reikalavimas tebus formalus. |
5. Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi turėti bent 1 kvalifikuotą darbų vadovą, (turintį aukštąjį neuniversitetinį statybos inžinerijos ar statybos technologijos srities išsilavinimą) vadovausiantį projekto statybos darbams ir turintį ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo statybos ir / ar rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto darbams patirtį“. Atkreiptinas dėmesys į Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, kurioje nustatyta: „Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. <...>“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo seka tai, jog sąvoka „statyba“ apima, be kita ko, tiek naujo statinio statybą, tiek ir esamo statinio rekonstrukciją bei remontą (paprastąjį, kapitalinį), todėl nėra tikslinga Pirkimo sąlygų 3.9.2.3 papunktyje, nurodžius vadovavimo statybos darbams patirties reikalavimą, atskirai išskirti vadovavimo rekonstrukcijos ir / ar kapitalinio remonto darbams patirties reikalavimą. |
[1] 2022-10-10 raštas Nr. (24.78Mr-07)-6K-2206022.
[2] „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“.
[3] „Tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal šio įstatymo 46 straipsnį, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, nustatytų pagal šio įstatymo 48 straipsnį, perkančioji organizacija reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 48 straipsnyje. <...>“.
[4] „7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:
1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą <...>;
2) pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus <...>“.
[5] Patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-25.
[6] „16. 1. Panašių darbų atlikimo patirtis. <...> Dokumentai (Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 1 punktas): per paskutinius 5* metus atliktų darbų sąrašas <...>“.
[7] „Panašių prekių tiekimo ar panašių paslaugų teikimo patirtis. <...> Dokumentai (Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas): pagrindinių per paskutinius 3* metus patiektų prekių sąrašas <...>“.
[8] „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (arba per laiką nuo Tiekėjo įregistravimo dienos jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs arba šiuo metu atlieka viešųjų erdvių, aplinkos ir/ar gerbūvio sutvarkymo statybos darbų ir/ar rekreacinės statybos darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 390 000,00 Eur be PVM ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“.
[9] „Tiekėjas, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių (projektų) yra savo jėgomis pristatęs prekių (vaikų žaidimų, sporto ir/ar kitų viešųjų erdvių įrangos), kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 250 000,00 Eur be PVM“.
[10] „Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs <...>“.
[11] „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“.
[12] „Paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų personalo, ar jų vadovaujančio personalo (toliau – personalas) išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija. <...> Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjo personalas. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose nustatomus reikalavimus (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus). <...>“.
[13] „Architektas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytą apibrėžtį“.
[14] „Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje“.
[15] Tarnybos 2022 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 4 S-1143: „<...> 4.2 kodėl nustatytas būtent statybos inžinerijos ar statybos technologijos srities išsilavinimas (ypač turint omenyje, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje dėl teisės vadovauti nesudėtingo statinio statybai reikalingo išsilavinimo, be kita ko, teikiama nuorodą į 2 straipsnio 1 dalį (kurioje nurodyti architektai, o architekto kvalifikacija įgyjama baigus architektūros krypties studijas ) ir 2 straipsnio 92 dalį (kurioje be statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinio laipsnio įtvirtintas ir šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis, arba kitas išsilavinimas ir teisės aktų nustatyta darbo patirtis) <...>“.
[16] Perkančiosios organizacijos 2022 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 1-SD-3888(6.37E).
[17] 2023-01-11 ir 2023-01-16 el. laiškai Architektų rūmams, 2023-01-11 el. laiškas Statybų inspekcijai, 2023-01-11 el. laiškas Aplinkos ministerijai.
[18] Aplinkos ministerija paklausimą persiuntė Statybų inspekcijai atsakyti pagal kompetenciją.
[19] Architektų rūmų: 2023-01-16 el. laiškas („<...> vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtintas 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – STR) 16 punktu pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I grupės nesudėtingųjų statinių, statybai neprivaloma skirti (samdyti) statinio statybos vadovą. Statinio statybos vadovą privaloma skirti tik ypatingų ir neypatingų statinių statybai ir vadovais gali būti tik atestuoti statybos inžinieriai (SĮ 12 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis STR detalizavimu, nesudėtingo statinio statyba gali būti atliekama ir nepaskyrus statybos vadovo, galime daryti išvadą, jog vadovauti nesudėtingo statinio statybai, turi teisę ir asmenys įgiję Architektūros įstatymo 6 str. reikalavimus atitinkantį aukštąjį architektūros krypties išsilavinimą (SĮ 12 str. 9 d.), rangovo ar statytojo pageidavimu.“;
2023-01-16 el. laiškas („Pažymime, kad to paties Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 15.4 papunktyje neišskiriamos nesudėtingų statinių grupės ir numatyta, kad vadovauti nesudėtingojo statinio statybai turi teisę neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato STR 1.02.01:2017.
STR 1.02.01:2017 10.1 papunktis aprašydamas kvalifikacinius reikalavimus nukreipia atgal į Statybos įstatymą (toliau - SĮ): „pareiškėjai turi atitikti Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.“ SĮ 12 str. 5 d. 1 p. įtvirtintas reikalavimas „turėti šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą“. Vadinasi visų nesudėtingų statinių statybai gali vadovauti neatestuoti asmenys turintys architekto ar statybos inžinieriaus aukštąjį išsilavinimą. Papildomai, kaip teigėme ankstesniame laiške, STR 1.06.01:2016 16 p. numatyta išimtis I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statybos vadovo skirti apskritai nereikalaujama. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas statybos techninių reglamentų nuostatas ir vadovaujantis Statybos įstatymo 12 str. 9 d., Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmų) nuomone asmuo, įgijęs Architektūros įstatymo 6 str. reikalavimus atitinkantį aukštąjį architektūros krypties išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, turi teisę vadovauti visų nesudėtingų statinių projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai“);
2023-01-17 el. laiškas („<...> Papildomai atkreipiu dėmesį, kad net jei STR 15.4 nuoroda į kvalifikacinius reikalavimus STR 1.02.01:2017 (kuris iš esmės skirtas statybos inžinierių atestavimui) būtų vertinama kaip reikalavimas nesudėtingo statinio statybos vadovui turėti statybos inžinerinį išsilavinimą, vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu, pirmenybė turėtų būti teikiama Statybos įstatymo reguliavimui (12 str. 9 d.). Aiškinant šią nuorodą kitaip, poįstatyminiu aktu (STR) būtų susiaurinama (apribojama) įstatymu architektams ir statybos inžinieriams suteikiama teisė.“).
Statybų inspekcijos 2023-01-20 el. laiškas („<...> Statybos įstatymo 12 str. 9 dalyje nustatyta, kad vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 (architektas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytą apibrėžtį) arba 92 (statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje) dalyje nurodytą išsilavinimą.
Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nurodyta:
15.4. vadovauti nesudėtingojo statinio statybai turi teisę neatestuoti asmenys. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato STR 1.02.01:2017.
- Pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I grupės nesudėtingųjų statinių, statybai neprivaloma skirti (samdyti) statinio statybos vadovą.
Atsižvelgdami į aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas manome, kad vadovauti nesudėtingojo statinio statybai gali asmenys, nurodyti Statybos įstatymo 12 str. 9 dalyje. <...>“).
[20] Omenyje turima tai, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 16 punktą pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I grupės nesudėtingų statinių, statybai apskritai nėra privaloma skirti statinio statybos vadovo.
[21]https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/darbu_gaires.pdf.
[22] „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“.
[23] „7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:
<...> 8) aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, apibūdinimą <...>“.
[24] „Aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, taikymas.
Reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo pateikti lentelėje <...> Dokumentai (Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 8 punktas): aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias tiekėjas galės taikyti vykdydamas pirkimo sutartį, apibūdinimas, įrodantis, kad tiekėjas, pirkimo sutarties vykdymo metu galės taikyti nustatytas aplinkos apsaugos priemones <...>“.
[25] „2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia:
1) kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. <...>“.
[26] „Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 33 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą“.
[27] Patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1S-80.
[28] „Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas (toliau kartu – Pirkimo vykdytojas) pirkimo procedūrų ir Kalendorinių metų ataskaitas rengia pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintas formas Apraše nustatyta tvarka“.
[29] „13. Pirkimo vykdytojas teikia Viešųjų pirkimų tarnybai CVP IS priemonėmis ir skelbia CVP IS užpildytą:
13.1. pirkimo procedūrų ataskaitą – per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. <...>“.
„18.48. Pirkimo vykdytojas nurodo: <...> d) skiltyje „Sutarties galiojimo terminas“ nurodomas maksimalus pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) galiojimo terminas, nurodant konkrečią kalendorinę datą. Į maksimalų pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) terminą yra įskaičiuojami numatyti sutarties pratęsimai ir abipusių įsipareigojimų įvykdymas. <...>“.
[30]https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ReportsOrProtocol/Details/2022-621056?formTypeId=1.
[31] Pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodyta: „ <...> Sutarties sudarymo data 2022-04-15 Sutarties galiojimo terminas 2023-07-15“. T. y. 15 mėnesių.
[32] Sudaryta 2022-04-15.
[33]Ataskaitos Nr. 2022-621056, paskelbimo data 2022-05-10.
[34]https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/darbu_gaires.pdf.
[35] Pvz., LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-369-916/2017.
[36]http://db.nab.lt/ais/accreditation.
[37] Akreditacija - yra nepriklausomas atitikties įvertinimo įstaigų (bandymų, kalibravimo ir medicinos laboratorijų, kontrolės bei sertifikavimo įstaigų) įvertinimas pagal jų veiklai taikomus pripažintus standartus, kurio metu įsitikinama atitikties įvertinimo įstaigų kompetencija, nešališkumu ir veiklos vientisumu.
Komentarai
0 komentarų
Tam, kad paliktumėte komentarus prisijunkite