Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai

Kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

2022-11-09

Į 2022-09-01

  2022-10-14

  2022-10-24

  2022-10-26

  2022-10-31

  2022-11-07

  Nr. 4S-998

Nr. B6-(1.9.)-2322

Nr. B6-(1.9.)-2704

Nr. 3S-2393

Nr. 3S-2417

Nr. B6-(1.9)-2839

Nr. 3S-2480

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ (2022-06-23 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 611095, toliau – Pirkimas Nr. 1)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Įstatymas (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Tarptautinis pirkimas, atviras konkursas

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuojama Pirkimo Nr. 1 vertė – 1 110 743,00 Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

 –

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo Nr. 1 procedūrų vertinimas (dėl kvalifikacinių reikalavimų ir techninės specifikacijos reikalavimų) / Pirkimo Nr. 1 procedūrų vertinimas iki sutarties sudarymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

 –

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

 –

1.

Įstatymo 47 straipsnio 7[1] dalis, 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas[2], Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[3] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 16.2 papunktis[4]

Pirkimą Nr. 1 vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1T-19 „Dėl nuolatinės komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis 2022 m. birželio 22 d. posėdžio protokolu Nr. VP-70.

Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.1 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus, privalo būti tinkamai įvykdęs arba dabar vykdo ne mažiau kaip 1 (vieną) informacinių sistemų diegimo ar modernizavimo paslaugų sutartį ar jos dalį, kurios vertė turi būti ne mažesnė nei 760 000 Eur (arba ekvivalentu kita valiuta) be PVM (neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų)“.

Kaip vienas iš pirmiau nurodyto keliamo kvalifikacijos reikalavimo atitiktį įrodančių dokumentų Pirkimo Nr. 1 sąlygose numatytas „sutarčių sąrašas“^[5].

Pažymėtina, kad Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“. Papildomai pažymėtina, jog Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, kad: „Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas per paskutinius 3* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma kokios pagrindinės paslaugos, panašios į perkamas paslaugas, turi būti tinkamai suteiktos]“. Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Dokumentai“, be kita ko, nurodyta: „(Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas): pagrindinių per pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašas, kuriame nurodytos paslaugų bendros sumos, datos ir paslaugų gavėjai (tiek viešieji, tiek privatieji). <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyvus, baigtinis sąrašas tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą patvirtinančių dokumentų, kurių iš tiekėjų gali reikalauti perkančioji organizacija. Šio straipsnio 7 dalies 2 punkto reikalavimas išdėstytas taip: „pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai – tiek viešieji, tiek privatieji. <...>“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.1 papunktyje tiekėjams nustačiusi reikalavimą „<...> privalo būti tinkamai įvykdęs arba dabar vykdo ne mažiau kaip 1 (vieną) informacinių sistemų diegimo ar modernizavimo paslaugų sutartį ar jos dalį <...>“ bei pateikti ne „paslaugų sąrašą“, bet „sutarčių sąrašą“, pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 7 dalies, 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto, Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatas. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 1 rezultatams, laiko jį formaliu.

2.

Įstatymo 47 straipsnio 1[6] ir 7 dalys[7],

Kvalifikacijos metodikos[8] 22 punktas[9]

Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“.

Tarnyba paprašė[10][11] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo objektui, t. y., kodėl perkant Pirkimo Nr. 1 objektą būtina, kad tiekėjas būtų įsidiegęs kvalifikacijos reikalavime nurodytą standartą pilna apimtimi ir kodėl nepakaktų atskirų konkrečių aplinkosaugos priemonių, kurias apima standarto turinys. Perkančioji organizacija nurodė[12], jog „<...> nustatydama Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.2. punkte esantį reikalavimą siekė a) kad pirkimas būtų laikomas žaliuoju pirkimu ir perkančioji organizacija pasiektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus rodiklius, b) atsirinktų tiekėją, kuris laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir tuo prisidėtų prie VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto siekio aplinkos išsaugojimui <...>“. Be to, Perkančioji organizacija nurodė[13], jog „<...> vertindama kiekvieno pirkimo objekto specifiką, kad perkamos IT paslaugos, kurios teikiamos nuotoliniu būdu (priešingai nei paslaugos būtų teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, kai perkančioji organizacija gali kontroliuoti/įtakoti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi), ir kokie aplinkosaugos aspektai yra aktualiausi, svarbiausi teikiant šias paslaugas, siekė tokių tikslų – užtikrinti, kad teikiant paslaugas būtų nuolat stebimas poveikis aplinkai; vertinamas energijos suvartojimo našumas ir efektyvumas; nuolat būtų mažinami tiekėjo poveikio aplinkai rodikliai; užtikrinti įsipareigojimai tiek prieš klientus, tiek prieš partnerius aplinkosaugos klausimais; laikomasi aplinkosaugos reguliavimo ir t. t. Šių kriterijų atitiktį ir laikymąsi būtent ir patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą patvirtinantys dokumentai – ISO 14001, EMAS arba kiti aplinkos apsaugos vadybos standartai <...>“.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose kaip reikalavimą tiekėjui įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą, t. y. reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, jog tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Pažymėtina, kad reikalavimas taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, t. y., kai reikalavimas nustatomas vadovaujantis Įstatymo 48 straipsniu, nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme yra laikomas reikalavimas dėl konkrečių aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo (vadovaujantis Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 8 punktu bei Kvalifikacijos metodikos 22 punktu). Pirmuoju atveju perkančiajai organizacijai yra svarbu visa sistema, visas standartas, t. y., visos priemonės, visi etapai ir pan., kuriuos apima standartas pilna apimtimi. Antruoju atveju, perkančiajai organizacijai pakanka tik tam tikrų reikalavimų, tam tikro etapo, tam tikros priemonės ir pan.  Pažymėtina, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos metodikos 22 punkte nustatyta, kad minėtas reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo tikslus. Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1–508 (toliau – Aprašas), 4.1 papunktyje nustatyta, jog tais atvejais, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kurie yra įtraukti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, privalo būti taikomi visi aplinkos ministro įsakymu patvirtinti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Kitais atvejais gali būti taikomi Aprašo 4.2-4.4 papunkčiai. Pažymėtina, kad Pirkimu Nr. 1 perkamos paslaugos nėra įtrauktos į pirmiau nurodytą produktų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 4.3 papunkčio nuostata neturėtų būti suprantama ir taikoma taip, jog norint viešąjį pirkimą priskirti žaliųjų pirkimų kategorijai, visais atvejais būtų galima tiesiog nustatyti reikalavimą turėti įsidiegus aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS arba ISO 14001) kaip tai nustatyta Įstatymo 48 straipsnyje, kadangi dažno pirkimo atveju toks reikalavimas būtų neproporcingas perkamam objektui, t. y., visais atvejais, kaip ir nustatant bet kurią kitą pirkimo dokumentų sąlygą, turi būti vertinama, ar ji atitinka proporcingumo principą. Reikalavimai gali ir turi būti formuluojami kaip įmanoma mažiau ribojančiu būdu, susiję su pirkimo objektu ir neviršyti to, kas objektyviai yra būtina siekiamam rezultatui pasiekti. Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija nurodė, jog minėtą reikalavimą įtvirtino, nes paslaugos bus suteikiamos nuotoliniu būdu ir ji negalės kontroliuoti aplinkosauginių reikalavimų laikymosi. Šiame kontekste Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Perkančioji organizacija, įvertinusi pirmiau nurodyto reikalavimo būtinumą ir nustačiusi jį pirkimo dokumentuose, minėtu aspektu turi vykdyti ir viešojo pirkimo sutarties priežiūrą, t. y. turi pareigą tikrinti, ar minėto standarto tiekėjas laikosi vykdydamas sutartį, t. y., ar tiekėjas realiai taiko aplinkosauginius kriterijus nustatytus reikalaujamame standarte. Todėl minėtas Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl keliamo reikalavimo reikalingumo, jau savaime leidžia abejoti jo pagrįstumu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.2 papunktyje įtvirtino reikalavimą tiekėjui būti „<...> įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą <...>“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų <...>“, o Kvalifikacijos metodikos 22 punkte įtvirtinta, jog „Tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu galės taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones <...>“, t. y. Perkančioji organizacija turi kelti reikalavimą tiekėjui ne būti įsidiegus tam tikrą standartą, o jo laikytis / jį taikyti, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad standartą tiekėjas turi įsidiegęs, tačiau realiai nesilaiko jame nustatytų reikalavimų.

Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto įsidiegimo yra nustatytas formaliai ir nėra tiesiogiai susijęs su Pirkimo Nr. 1 objektu bei tikslu. Pažymėtina, jog pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios Perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad ji tiesiog siekė, kad Pirkimas Nr. 1 būtų žalias, giliau nepasiaiškinusi, ar šis reikalavimas proporcingas Pirkimo Nr. 1 tikslui. Tarnybos vertinimu, šis kvalifikacijos reikalavimas yra šalutinis, t. y. jo egzistavimas neturi jokios įtakos tiekėjo galimybėms vykdyti Pirkimo Nr. 1 sutartį. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo Nr. 1 objektas yra Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) modernizavimas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, nėra tikslinga iš tiekėjų reikalauti, kad tiekėjas patvirtintų tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų laikymąsi. Tarnyba sutinka, jog laikytis aplinkosauginių reikalavimų yra svarbu visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tačiau reikalavimas tiekėjui turėti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą yra pernelyg aukštas ir specifinis reikalavimas šio konkretaus Pirkimo Nr. 1 atveju. Tarnybos vertinimu, toks reikalavimas būtų pateisinamas, pavyzdžiui atliekų tvarkymo srityje, jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir pan., tačiau ne modernizuojant informacines sistemas. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamos aplinkos apsaugos priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, kad teikiant paslaugas būtų naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, „žalioji“ elektros energija, mažiau naudojama energijos išteklių ar pan. Reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, apskritai užkerta kelią dalyvauti Pirkime Nr. 1 potencialiems tiekėjams, turintiems būtiną paslaugoms suteikti kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį. Pažymėtina, kad šią informaciją Perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau nurodytus sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti išduoti, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta sertifikavimo sritis, pvz., mokymo paslaugų teikimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl IT paslaugų įsigijimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi/identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai ateityje nustatant minėtą reikalavimą aiškiai numatyti, kad atitinkame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalių ir Kvalifikacijos metodikos 22 punkto reikalavimus. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 1 rezultatams, taip pat – į Perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją apie tai, jog perkamų paslaugų rinkoje veikia ir daugiau subjektų, kurie turi įsidiegę minėtą standartą, laiko jį formaliu.

3.

Įstatymo 47 straipsnio 1[14] dalis.

Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „IT sprendimo saugumo architektas (Ekspertas Nr. 3), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; - per paskutinius 3 metus turi turėti informacinės sistemos saugumo architekto patirties diegiant/projektuojant ne mažiau kaip 1 projektui (sutarčiai) IT sprendimo saugumo architektūrą, kur IT sprendimas naudoja paslaugomis grindžiamą architektūrą (angl. Service Oriented Architecture)“. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.4 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „IT sprendimų architektas (Ekspertas Nr. 4), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte) projektuojant ir diegiant IT sprendimą, kuris naudoja operatyvinėje atmintyje veikiančią duomenų valdymo platformą“.

Tarnyba paprašė[15] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo Nr. 1 objektui, t. y., kodėl šiems specialistams būtina turėti būtent aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ar atitinkamos kvalifikacijos minėti specialistai negali įgyti, pvz., pagal aukštojo koleginio, profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programas). Perkančioji organizacija nurodė[16], jog „Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą buvo nustatytas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teiksiančio paslaugas, personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą, t. y., IT sprendimo architektūrą, ir IT sprendimo saugumo architektūrą <...>“. Perkančioji organizacija taip pat nurodė[17], kad „<...> Aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad universitete atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė veikla, daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai, kai tuo tarpu kolegijose studijos grindžiamos tiesiog praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, dėstytojų kvalifikacija taip pat gali būti mažesnė – kolegijos dėstytojams pakanka turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Taigi aukštojo universitetinio išsilavinimo studijos yra kokybiškesnės, labiau atitinka tarptautinius standartus, trunka ilgiau, yra gilesnės dalyko prasme <...>“.

Pažymėtina, kad Tarnybos 2020 m. liepos 23 d. paskelbtose Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo informacinių sistemų viešuosiuose pirkimuose gairėse[18] (toliau – Gairės) nurodyta, jog „IT sektorius pasižymi savita specifika, kurioje išsilavinimas neturi tokios didelės reikšmės kaip turimos kompetencijos, todėl nerekomenduojama kelti specialistų išsilavinimo reikalavimų, o teikti pirmenybę kompetencijų įvertinimui“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pirmiau nurodyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo bei Perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų, taip pat matyti, kad Perkančiajai organizacijai taip pat yra labai svarbi specialistų patirtis, nes keliami su tuo susiję reikalavimai, kas atitinka Gairėse dėstomą poziciją.

Papildomai pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta ribojimų dėl studijų krypčių, kurios priklauso informatikos mokslų studijų krypčių grupei, studijų programų mokymo tik universitetuose, t. y. visos informatikos mokslų studijų kryptys: informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų ir informatikos inžinerijos, gali būti dėstomos tiek kolegijose, tiek ir universitetuose[19].

Atkreiptinas dėmesys, kad Informatikos mokslų studijų krypčių grupės aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 11 d. įsakymu V-46, reglamentuojami informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų ir informatikos inžinerijos studijų krypčių, kurios priklauso informatikos mokslų studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Minėto aprašo prieduose nurodoma, kokius studijų rezultatus pasiekia informatikos mokslų studijų krypčių grupei priskiriamų krypties studijų absolventai (tiek baigę kolegines, tiek ir baigę pirmosios pakopos universitetines studijas). Analizuojant pirmiau nurodyto aprašo 1 ir 2 priedus matyti, kad tiek baigę kolegines, tiek ir baigę pirmosios pakopos universitetines studijas absolventai turi gebėti projektuoti programų sistemos architektūrą, komponentus, naudotojo sąsają ir testavimo programas pagal programų sistemai keliamus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus, kiti nurodyti gebėjimai tiek kolegines, tiek universitetines studijas baigusių absolventų taip pat labai panašūs. Pažymėtina, kad koleginių ir universitetinių studijų kreditų skaičius gali sutapti arba nežymiai skirtis: koleginių studijų programos apimtis gali būti 180 arba 210 studijų kreditų, tuo tarpu pirmosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 210 arba 240 studijų kreditų. Atkreiptinas dėmesys, kad koleginės studijos skiria žymiai daugiau dėmesio praktikai, bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų, t. y. 2 kartus daugiau nei universitetinėse studijose skiriamas kreditų skaičius. Kaip jau minėta, iš pirmiau nurodytų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų matyti, jog nurodytų dviejų specialistų praktinė patirtis Perkančiajai organizacijai yra taip pat labai svarbi.

Pažymėtina, kad įvertinus, pvz., Vilniaus kolegijoje vienos iš informatikos mokslų studijų krypties „Programų sistemos“ programos[20] turinį, matyti, kad kolegijoje yra tokie mokymo dalykai kaip: duomenų bazių projektavimas, duomenų bazių sistemos, programų sistemų inžinerija ir pan., mokoma projektuoti programų sistemos architektūrą, komponentus, naudotojo sąsają ir testavimo programas pagal programų sistemai keliamus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, jog nėra tokios specifinės informatikos mokslų krypties, kaip IT sprendimo saugumo architektūra, tiek kolegijose, tiek ir universitetuose dėstomos pirmiau nurodytos studijų kryptys – informatika, programų sistemos ir pan., minėtas studijas baigę absolventai jau dirbdami ima specializuotis tam tikroje srityje (nagrinėjamu atveju IT sprendimo saugumo architektūroje).

Gairėse numatyta, kad „IS architektui keliami reikalavimai turi būti susiję su pačios sistemos struktūra, apibūdinant, kokios technologijos buvo naudojamos, kad būtų tinkamai įvertinama, ar architektas sugebės suprojektuoti tokio paties sudėtingumo informacinę sistemą, kokia yra perkama konkrečiu pirkimu. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog kvalifikacijos reikalavimai būtų nustatomi siekiant išsiaiškinti specialisto patirtį, o ne dirbtinai apriboti tiekėjų galimybę pasiūlyti tinkamus specialistus atlikti numatomas funkcijas“.

Pažymėtina, kad IT sprendimo saugumo architektui bei IT sprendimų architektui, be aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo keliami ir specifiniai patirties reikalavimai: pirmajam – „per paskutinius 3 metus turi turėti informacinės sistemos saugumo architekto patirties diegiant/projektuojant ne mažiau kaip 1 projektui (sutarčiai) IT sprendimo saugumo architektūrą, kur IT sprendimas naudoja paslaugomis grindžiamą architektūrą (angl. Service Oriented Architecture)“, antrajam – „per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte) projektuojant ir diegiant IT sprendimą, kuris naudoja operatyvinėje atmintyje veikiančią duomenų valdymo platformą“. Tarnybos vertinimu, reikalaujama specifinė specialistų patirtis jau savaime įrodo jų gebėjimą atlikti Pirkimo Nr. 1 dokumentuose jiems priskirtas užduotis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.3 bei 7.1.5.4 papunkčiuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto, nenurodant kokios srities turėtų būti įgytas išsilavinimas, yra pertekliniai, nesusiję su Pirkimo Nr. 1 objektu, neturintys jokios pridėtinės vertės teikiamų paslaugų kokybei. Taigi, tiekėjui pateikus kvalifikaciją įrodančius dokumentus, susijusius su išsilavinimu, Perkančioji organizacija turėtų pripažinti aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto išsilavinimo pagrindžiančius dokumentus ne tik informacinių technologijų srityje, tačiau ir pvz., fizinio lavinimo mokytojo, veterinaro, inžinieriaus ir kt., kurie taip pat turės aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Tarnyba pažymi, kad Perkančioji organizacija turi įsitikinti tiekėjų kompetentingumu, patikimumu ir pajėgumu, tačiau keliami minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali būti per aukšti, nes jų paskirtis yra ne atrinkti geriausią tiekėją, o tą, kuris yra tiesiog kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą (be kita ko ir į tai, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų yra pakankamai daug), šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 1 rezultatams, laiko jį formaliu.

1.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis[21], 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas[22]

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tarptautinis Pirkimas Nr. 1, Perkančioji organizacija turėjo pareigą pagrįsti Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymą į dalis, nurodant konkrečias priežastis Pirkimo Nr. 1 dokumentuose. Tokią pareigą numato Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato galimybę tam tikrais atvejais tarptautinio pirkimo į dalis neskaidyti, tačiau tokiu atveju būtina nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių to padaryti negalima. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 2.2 papunktyje^[23] Perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimas Nr. 1 į atskiras dalis neskirstomas, tačiau neįvardijo, dėl kokių konkrečių priežasčių Pirkimo Nr. 1 objekto skaidymas yra negalimas, netikslingas.

Tarnyba paprašė[24] Perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymo į dalis pagrindimą. Perkančioji organizacija nurodė[25], jog Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymo priežastys nurodytos Pirkimo Nr. 1 2022 m. birželio 22 d. paraiškoje Nr. 20220622/1^[26] bei 2022 m. birželio 22 d. protokole Nr. VP-70^[27]. Tarnyba raštu[28] paprašė Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti, kodėl Pirkimo Nr. 1 objektas negalėjo būti skaidomas į dvi dalis: 1) atnaujintos bendros sistemos architektūros ir modernizavimo gairių parengimas, vienos iš sistemų (FIS arba AFIS) modernizavimas pagal parengtas gaires, bandomoji eksploatacija, modernizavimo gairių papildymas ir korekcijos; 2) antros sistemos modernizavimas. Perkančioji organizacija rašte[29] nurodė, jog „<...> pažymime, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytas skaidymas būtų dirbtinis, kadangi pirkimu siekiama, kad po modernizacijos perkančioji organizacija visus reikalingus modulius valdytų vienoje sistemoje, o ne dvejose atskirose“. Tarnyba Perkančiosios organizacijos pirmiau nurodytas priežastis pripažįsta esant tinkamomis Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymui į dalis pagrįsti.

Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo Nr. 1 dokumentuose nenurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl Pirkimo Nr. 1 objektas negali būti skaidomas į dalis, Perkančioji organizacija formaliai pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Atsižvelgdama į šioje vertinimo išvadoje konstatuotų pažeidimų formalų pobūdį, be kita ko, atsižvelgusi ir į tai, jog pagal Perkančiosios organizacijos pateiktus duomenis aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 turi įsidiegę ir daugiau tiekėjų, taip pat į tai, jog aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų yra pakankamai didelis kiekis, Tarnyba vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmiau nurodyti nepagrįsti reikalavimai neturėjo lemiamos įtakos tiekėjams priimant sprendimą dėl (ne)dalyvavimo Pirkime Nr. 1, o tuo pačiu – ir Pirkimo Nr. 1 rezultatui, todėl Tarnyba naikina 2022 m. rugpjūčio 8 d. duotą įpareigojimą Nr. 4S-697 ir leidžia Perkančiajai organizacijai tęsti Pirkimo Nr. 1 procedūras.

1. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones“.

Tarnyba paprašė[30] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[31], jog „Vykdant FIS ir AFIS modernizavimą, dėl sistemoje kaupiamų duomenų informacijos saugumas kritiškai svarbus. Dėl to nuspręsta, kad tiekėjas iš anksto privalo įrodyti, kad jis turi įsidiegęs kompleksą priemonių, kurios sutarties vykdymo metu leis jam užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą. Pirkimo Nr. 1 sąlygos numato galimybę tiekėjams, neįsidiegusiems ISO 27001 standarto, nurodyti ir kitokias informacijos saugumo valdymo priemones. Šis reikalavimas yra kritiškai svarbus perkančiajai organizacijai, nes VMVT informacinių išteklių saugos pažeidžiamumų vertinimo metu nustatytos kritinės saugumo spragos, kurios dėl gamintojų nebepalaikomos programinės įrangos ir kitų problemų gali lemti duomenų, kurie priskirti svarbios elektroninės informacijos kategorijai, praradimą, o tuo pačiu ir valstybės deleguotų funkcijų vykdymo stabdymą. Dėl šios priežasties VMVT svarbu įsitikinti, jog tiekėjas informacijos saugumą valdo pagal visuotinai pripažintus saugumo reikalavimus“.

Tarnyba papildomai paprašė[32] Perkančiosios organizacijos nurodyti, ar Perkančioji organizacija yra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones. Perkančioji organizacija  nurodė[33], jog „<...> kol kas nėra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemos, atitinkančios ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones, tačiau kadangi paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu, o tiekėjas turės prieigas prie atitinkamų perkančiosios organizacijos informacinių išteklių bei juose valdomų duomenų, duomenų bazių, matys duomenis, dėl to, būtina, kad tiekėjas informaciją valdytų vadovaujantis informacijos saugumo valdymo sistemos reikalavimais“.

Tarnybos vertinimu, kvalifikaciniame reikalavime minimas informacinės saugos standartas ar lygiaverčiai standartai neturi tiesioginio santykio su perkamomis paslaugomis ir būsimos informacinės sistemos kaupiamų duomenų saugumu. Šis ISO arba lygiavertis standartas įrodo, kad juo sertifikuotas tiekėjas sugeba užtikrinti informacinę saugą savo vidaus veiklos procesuose, laikosi savo vidaus saugos normų. Tačiau šis sertifikatas neužtikrina informacinės sistemos saugos, kurią turi nusakyti šios informacinės sistemos saugos reikalavimai techninėje specifikacijoje, Perkančiosios organizacijos saugos politika ir sutartyje apibrėžtos saugos ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, jog Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nėra pateikta jokių reikalavimų informacinės sistemos saugai ar informacijos valdymo saugumui projekto vykdymo eigoje.

Tarnybos vertinimu, ISO sertifikato reikalavimas tiekėjui yra tikslingas tik esant įdiegtam analogiškam ISO sertifikatui ar lygiavertei akreditacijai pas perkančiąją organizaciją, kadangi pirkimo objektas galiausiai diegiamas ir eksploatuojamas perkančiosios organizacijos aplinkoje, o taip pat abiejų šalių veiklos bei procesai pirkimo sutarties vykdymo metu turi būti suderinti ir atitikti vieningą kokybės, saugos bei aplinkosaugos lygį. Didesnių nei taiko pati perkančioji organizacija saugumo reikalavimų kėlimas IT paslaugų tiekėjams nėra tikslingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybai kyla abejonių, kodėl Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nenustato jokių informacinių sistemų ir jų valdomos informacijos saugumo reikalavimų, nors paaiškinimuose nurodo, jog „sistemoje kaupiamų duomenų informacijos saugumas kritiškai svarbus“. Tarnyba rekomenduoja ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimą, techninėje specifikacijoje nustatyti informacinės sistemos bei joje kaupiamos informacijos saugumo reikalavimus, juos atitinkamai specifikuojant, taip pat sutartyje apsibrėžiant informacijos saugos ir konfidencialumo užtikrinimo sąlygas.

2. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.4 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi turėti modernizuojamos Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) platformos gamintojo (SAP) suteiktą teisę kurti, modifikuoti ir diegti naujus/esamus komponentus Lietuvos Respublikoje“.

Tarnyba paprašė[34][35] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[36], jog „tiekėjui neturint tokios teisės, jis neturi galimybės naudotis perkančiosios organizacijos turimos platformos gamintojo resursais – gerosiomis praktikomis, gauti atnaujinimų. Jeigu <...> darbus atlieka neautorizuotas tiekėjas, nėra jokios garantijos, kad laikomasi visų gamintojo reikalavimų, gerųjų praktikų, prarandama galimybė gauti gamintojo priežiūrą ir palaikymą, savalaikius atnaujinimus“. Perkančioji organizacija papildomai nurodė[37], jog „<...> pagal programinės įrangos gamintojo nustatytą tvarką, prieigas prie gamintojo resursų gauna oficialūs partneriai – juridiniai asmenys. Pats specialistas, kaip fizinis asmuo, tokios prieigos negauna. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sėkmingam sutarties įgyvendinimui nepakanka licencijų, ar jų atnaujinimų, tiekėjas turi turėti prieigą prie programinės įrangos gamintojo gerųjų praktikų bei reikalavimų, kuriant aplikacijas“. Perkančioji organizacija taip pat nurodė[38], kad „VMVT yra įsigijusi tik šių produktų licencijas: SAP HANA Cloud, SAP Business Application Studio ir SAP BTP Cloud Foundry runtime. Šios licencijos neapima gerųjų praktikų bei reikalavimų kuriant aplikacijas. Taip pat atkreipiame VPT dėmesį, kad VMVT įsigijusi minėtas licencijas netapo akredituotu SAP programinės įrangos gamintojo partneriu ir neįgijo teisės kurti produktus, kuri akredituojant suteikiama atitinkamas kompetencijas turintiems partneriams, t. y. juridiniams asmenims <...>“.

Pažymėtina, jog yra skirtingos SAP partnerių kategorijos, kurios nėra lygiavertės informacinių sistemų kūrimo kompetencijų prasme[39]: 1) nuosavų sprendimų (produktų) kūrimui; 2) licencijų pardavimui ir kt. Kiekvienai iš šių partnerystės kategorijų keliami skirtingi reikalavimai tiekėjo turimoms kompetencijoms ir ištekliams. Specializuotų informacinių sistemų sprendimų kūrimui, pvz., atitinka SAP Partner Edge programa, šis statusas suteikiamas, atlikus tiekėjo veiklos analizę, mokant partnerio mokestį ir turint kvalifikuotus (gamintojo sertifikuotus) specialistus[40]. Tačiau SAP partneriai, kurie yra akredituoti tik programinės įrangos, licencijų platinimui, eksploatacijai debesijos platformose ir gamintojo palaikymo paslaugų pardavimui, neturi jokių papildomų naudų informacinių sistemų kūrimo veiklose. Be to, Perkančioji organizacija, būdama licencijų ir programinės įrangos savininke, gauna SAP platformos gamintojo palaikymo ir atnaujinimo galimybes.

Tarnybos manymu, kuriant ar modernizuojant informacines sistemas SAP platformoje, būtina SAP specialistų kompetencija, o SAP partnerio statusas arba lygiavertė tiekėjui suteikta gamintojo teisė savaime neduoda garantijos, kad bus laikomasi gamintojo reikalavimų ir gerųjų praktikų, kadangi kuriant specializuotas informacines sistemas taikomi specializuoti projektiniai sprendimai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnybai kyla abejonių, ar kuriant bei modernizuojant informacines sistemas SAP platformoje, nepakaktų SAP specialistų kompetencijos, kurie gali dirbti ir ne vien tik SAP partnerio įmonėje, be kita ko, įvertinus ir aplinkybę, kad ne visų SAP partnerių kompetencijos yra lygiavertės informacinių sistemų kūrimo bei modernizavimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, jog licencijos ir jų atnaujinimai perkami atskirai iš oficialių SAP pardavimo partnerių. Tarnybos manymu, tiekėjai, neturintys SAP platformos gamintojo suteiktų teisių, tačiau turintys SAP specialistus, galėtų suteikti reikiamas paslaugas vykdant sutartį naudodamiesi Perkančiosios organizacijos įsigytomis SAP programinės įrangos licencijomis ir gamintojo palaikymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, jog tik SAP gamintojo partneris turi prieigas prie gamintojo resursų, taip pat, kad sėkmingam sutarties įgyvendinimui nepakanka licencijų, ar jų atnaujinimų, tiekėjas turi turėti prieigą prie programinės įrangos gamintojo gerųjų praktikų bei reikalavimų, kuriant aplikacijas, nagrinėjamu atveju, Tarnyba apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar reikalavimas tiekėjui būti SAP gamintojo oficialiu partneriu yra būtinas ir proporcingas, nes toks reikalavimas ženkliai susiaurina galimų paslaugos tiekėjų ratą.

3. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Veiklos analitikas (Ekspertas Nr. 2), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - privalo turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą veiklos analitiko kvalifikaciją“.

Tarnyba paprašė[41] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[42], jog „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas pagal visuotinai žinomas praktikas geba analizuoti esamą situaciją, detalizuoti esamus/būsimus veiklos procesus, specifikuoti reikalavimus“.

Abejotina, ar tarptautiniu mastu pripažįstamo kvalifikacijos standarto turėjimas šiuo atveju yra būtinas, nes veiklos ir informacinių sistemų reikalavimų analizėje daug kas priklauso nuo taikomosios srities specifikos, konkretaus pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytų arba projekto eigoje suderintų reikalavimų analizės dokumentams, daugybės lygiaverčių praktikų, analizuojant ir specifikuojant reikalavimus. Tarnybos manymu, Pirkimo Nr. 1 techninė specifikacija nepagrindžia veiklos analizės standarto taikymo būtinumo, anaiptol – numatomas esamų sistemų analizės artefaktų ir veiklos procesų aprašymo panaudojimas. Tokiu būdu, tarptautinio standarto kvalifikacija galėtų būti kompensuota veiklos analitiko praktine patirtimi sėkminguose analogiško masto projektuose. Siūlytina ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

4. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.6 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Duomenų valdymo platformos specialistas (Ekspertas Nr. 6), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - privalo turėti operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos specialisto kvalifikaciją; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdytame/vykdomame operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos sprendimo projekte (sutartyje)“.

Tarnyba paprašė[43] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[44], jog „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas gebės dirbti su perkančiosios organizacijos turima operatyvinėje atmintyje veikiančia duomenų valdymo platforma (SAP HANA), nustatyti struktūrinius ir diegimo sprendimus, užtikrinti prieigą prie sisteminių duomenų“.

Tarnybai kyla abejonių, ar pirmiau nurodyto specialisto dalyvavimas būtinas, norint tinkamai suteikti Pirkimu Nr. 1 perkamas paslaugas, nes Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų, sąlygojančių tokio specialisto dalyvavimo būtinumą. Tarnybos manymu, IT sprendimo architektas ir programuotojai turėtų padengti būtinas duomenų valdymo platformos kompetencijas, kuriant, modernizuojant ir diegiant informacines sistemas, išskyrus tuos atvejus, kuomet perkamos specifinės paskirties duomenų bazių diegimo ir/arba modernizavimo paslaugos. Taip pat kyla abejonių ir dėl reikalaujamos specialisto patirties, kadangi Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos savybių išnaudojimui. Techninės specifikacijos reikalavimas taikyti SAP Hana platformą savaime nereiškia tokių savybių išnaudojimo. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

5. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.7 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Duomenų valdymo platformos programuotojas (Ekspertas Nr. 7), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - <...>; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte), kuriame naudojama: 1) operatyvinėje atmintyje veikianti duomenų valdymo platforma ir, kurios diegimo infrastruktūra – konteinerizuotų DB schemų valdymo tarnyba; 2) Gerrit; 3) Jenkins“.

Tarnyba paprašė[45] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[46], jog „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas gebės dirbti su perkančiosios organizacijos turima operatyvinėje atmintyje veikiančia duomenų valdymo platforma (SAP HANA), suprogramuoti nustatytus struktūrinius ir diegimo sprendimus naudojant ABAP programavimo kalbą, kadangi SAP HANA sprendime naudojama būtent ši. Ypatingai svarbu išmanyti konteinerizuotų DB schemų valdymo tarnybą bei Gerrit ir Jenkins, nes tokiu būdu galima atsekti vystomos informacinės sistemos versijų pakeitimus ir jų turinį duomenų bazės lygyje. Tai yra kritiškai svarbu, nes kaip parodė atliktas auditas, VMVT šiai dienai negali atsekti tiekėjų vykdomų veiksmų ir sutrikus informacinės sistemos veiklai, neturi jokių galimybių nustatyti sutrikimo priežasčių“.

Tarnyba papildomai paprašė[47] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą, taip pat papildomai prašė paaiškinti, kodėl konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės nėra paliktos tiekėjo pasirinkimui, įvertinus aplinkybę, jog IT sektoriuje yra ir kitų plačiai naudojamų priemonių, pvz., GitHub, Apoche Tomcat ir kt. Perkančioji organizacija nurodė[48], jog: „Reikalavimai kyla iš Pirkimu Nr. 4 įsigytos programinės įrangos gamintojo gerosios praktikos ir rekomendacijų diegimo ir automatizavimo priemonėms, t. y. gamintojas nurodo, jog rekomenduojama naudoti „<...>2) Gerrit; 3) Jenkins“. Nurodytos diegimo ir automatizavimo priemonės yra proporcingos ir neriboja konkurencijos, nes jas naudoti galima nemokamai ir nėra priklausomos nuo trečiųjų šalių“.

Tarnybai kyla abejonių dėl reikalavimo pirmiau nurodyto specialisto patirčiai pagrįstumo, kadangi Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos savybių išnaudojimui. Techninės specifikacijos reikalavimas taikyti SAP Hana platformą, savaime nereiškia šių savybių išnaudojimo ir įtakos programavimui. Pažymėtina, jog konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės – Gerrit, Jenkins nėra pagrįstos techninės specifikacijos reikalavimais. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

6. Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.5.8 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Vartotojo sąsajos programuotojas (Ekspertas Nr. 8), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte), kuriame naudojama: 1) operatyvinėje atmintyje veikianti duomenų valdymo platforma; 2) Node.js ir xml programavimo schemos; 2) Gerrit; 3) Jenkins“.

Tarnyba paprašė[49] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[50], jog „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas gebės suprogramuoti vartotojo sąsajas naudojant atitinkamas technologijas. Patirtis projekte, kuriame naudojama operatyvinėje atmintyje veikianti duomenų valdymo platforma, Node.js ir xml programavimo schemos, Gerrit ir Jenkins svarbi, nes tokiu būdu galima atsekti vystomos informacinės sistemos versijų pakeitimus ir jų turinį aplikacijų lygyje. Tai yra kritiškai svarbu, nes kaip parodė atliktas auditas, VMVT šiai dienai negali atsekti tiekėjų vykdomų veiksmų ir sutrikus informacinės sistemos veiklai, neturi jokių galimybių nustatyti sutrikimo priežasčių“.

Tarnyba papildomai paprašė[51] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą, taip pat papildomai prašė paaiškinti, kodėl konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės nėra paliktos tiekėjo pasirinkimui, įvertinus aplinkybę, jog IT sektoriuje yra ir kitų plačiai naudojamų priemonių, pvz., GitHub, Apoche Tomcat ir kt. Perkančioji organizacija nurodė[52], jog: „Reikalavimai kyla iš Pirkimu Nr. 4 įsigytos programinės įrangos gamintojo gerosios praktikos ir rekomendacijų diegimo ir automatizavimo priemonėms, t. y. gamintojas nurodo, jog rekomenduojama naudoti „<...>; 2) Node.js ir xml programavimo schemos; 2) Gerrit; 3) Jenkins“. Nurodytos diegimo ir automatizavimo priemonės yra proporcingos ir neriboja konkurencijos, nes jas naudoti galima nemokamai ir nėra priklausomos nuo trečiųjų šalių“.

Tarnybai kyla abejonių dėl reikalavimo pirmiau nurodyto specialisto patirčiai pagrįstumo, kadangi vartotojo sąsajos programavimas nepriklauso nuo to, kokioje talpoje duomenų bazė apdoroja duomenis. Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos savybių išnaudojimui. Techninės specifikacijos reikalavimas taikyti SAP Hana platformą, savaime nereiškia šių savybių išnaudojimo ir įtakos programavimui. Konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės – Node.js, XML, Gerrit, Jenkins nėra pagrįstos techninės specifikacijos reikalavimais. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

7. Pirkimo Nr. 1 techninės specifikacijos 5 skyriuje „Reikalavimai kūrimui“ nurodyta, kad „Modernizavimas turi būti vykdomas naudojant šias VMVT turimas technologijas: i. SAP Hana; ii. SAP Business Application Studio; iii. SAP Business Technology Platform“.

Tarnyba paprašė[53] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą, t. y. nurodyti, kodėl tiekėjams nesuteikiama teisė modernizuoti/vystyti/kurti nurodytų sistemų funkcionalumus kitomis technologijomis ir kitose platformose. Tarnyba papildomai paprašė[54] Perkančiosios organizacijos pagrįsti, kodėl buvo pasirinkta minėtas sistemas modernizuoti SAP platformoje, atsižvelgiant į tai, kad toks modernizavimas iš esmės reiškia visišką informacinių sistemų perkūrimą, panaudojant tik funkcinius reikalavimus iš esamų sistemų, be kita ko, įvertinus aplinkybę, jog PHP, Oracle turi naujas versijas ir palaikymą (PHP 8, Oracle 21c, 2020 metų versijos) bei yra plačiai naudojamos Lietuvos Respublikos IT sektoriuje. Perkančioji organizacija nurodė[55], jog: „Pirkimo Nr. 1. Techninės specifikacijos 5 skyriuje numatyta, kad FIS ir AFIS sistemos modernizavimas turi būti vykdomas naudojant technologijas <...>, nes VMVT vykdydama viešąjį pirkimą „Programinės įrangos pirkimas“ (Pirkimas Nr. 4) įsigijo duomenų valdymo, technologinę platformą, kurią sudaro būtent šie produktai: SAP Hana, AP Business Application Studio ir SAP Business Technology Platform <...>. Jau turimos infrastruktūros neišnaudojimas įtakotų ženkliai didesnį bendrą perkamos sistemos TCO (Total Cost of Ownership). Taigi įsigytos technologijos skirtos aplikacijų kūrimui VMVT IS naudojant šiuolaikines ir nuo trečiųjų šalių nepriklausančias bei gamintojo palaikomas priemones, tokiu būdu eliminuojant auditų metu nustatytas šiuo metu egzistuojančias technologines problemas ir priklausomumą nuo konkretaus tiekėjo“. Perkančioji organizacija paapildomai nurodė[56], jog „<...> Audito sutarties vykdymo apimtyje buvo įvertinti geriausiai žinomų programinės įrangos gamintojų (Oracle, IBM, Microsoft, SAP, SAS, Snowflake, Informatica, Hewlett Packard Enterprise) siūlomi sprendimai, parengta techninė specifikacija bei nustatytas reikalingas biudžetas. Audito išvadas patvirtino ir 2022 m. balandžio 12 d. sutarties Nr. T2-13 apimtyje atliktas VMVT informacinių išteklių saugos pažeidžiamumų vertinimas, kurio metu taip pat užfiksuotos analogiškos gamintojų nebepalaikomos programinės įrangos problemos bei iš to kylančios rizikos dėl VMVT informacinių sistemų saugumo bei pažeidžiamumo. Atsižvelgiant į tai, buvo vykdomas Pirkimas Nr. 4 (nenurodant jokių konkrečių gamintojų, o tik reikalavimus, kurie atliepia perkančiosios organizacijos poreikius), nustatytas laimėtojas bei su juo pasirašyta sutartis. Pažymėtina, kad FIS/AFIS naudojamos PHP 5.3 bei Oracle 10g versijos ir tiesioginio atnaujinimo galimybės iš PHP 5.3 į VPT rašte minimą PHP 8 bei iš Oracle 10g į Oracle 21c nėra, o netiesioginis perkėlimas būtent ir reikštų VPT rašte paminėtą informacinių sistemų perkūrimą, panaudojant tik funkcinius reikalavimus iš esamų sistemų. <...> Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal FIS/AFIS modernizavimo techninę specifikaciją tai nėra tik funkcinių reikalavimų iš esamų sistemų perkėlimas, bet ir jų apjungimas į vientisą sistemą, turinčią vieną naudotojų valdymo mechanizmą, vieną duomenų bazę, vieną ataskaitų modulį ir t. t., tai ateityje iš esmės sumažins VMVT kaštus šių sistemų eksploatacijai“.

Tarnybai kyla abejonių dėl Pirkimo Nr. 1 techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų modernizuoti esamas FIS ir AFIS sistemas, realizuotas PHP ir Oracle platformose, perkeliant į SAP Hana, SAP Business Application Studio, SAP Business Technology Platform platformas atitikties racionaliam lėšų naudojimo tikslui. Darytina prielaida, jog modernizavimas FIS ir AFIS į naujas PHP ir Oracle versijas arba į naują PHP ir laisvai pasirinktą atviro kodo duomenų bazių valdymo platformą (pavyzdžiui, PostgreSQL) galėtų atpiginti sprendimą vien dėl to, kad būtų užtikrintas nors dalinis esamo programinio kodo panaudojimas, platus tiekėjų pasirinkimas ir (nors dalinai) nemokamos platformos licencijos. SAP platformos pasirinkimas praktiškai apriboja tiekėjus tik SAP partneriais, kurių pasirinkimas Europos Sąjungoje yra visgi mažesnis, nei nemokamai prieinamų technologijų. Tai reikalauja visiško FIS ir AFIS perkūrimo nuo nulio, nepanaudojant jokių esamų programinių artefaktų, brangina sprendimo kūrimą bei eksploataciją dėl mokamų SAP platformos licencijų ir reguliaraus jų atnaujinimo poreikio. Tačiau Tarnyba nėra atlikusi detalių skaičiavimų, kuriais remiantis būtų galima palyginti šiuos du sprendimų būdus ekonominiu aspektu, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas techninėje specifikacijoje yra būtinas ir proporcingas.

8. Tarnyba pastebi, kad Pirkimo Nr. 1 sąlygų 3 priede „Paslaugų teikimo sutartis“ nėra numatyta galimybė perskaičiuoti tiekėjui mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas ir nėra aptartos tokio perskaičiavimo sąlygos (pvz., kainos perskaičiavimą susiejant su atitinkamu Lietuvos Respublikos statistikos departamento (www.stat.gov.lt) skelbiamu indekso pokyčiu, kainų atitinkamose biržose pokyčiais ir pan.). Taip pat, nėra numatytos aplinkybės, kurioms atsiradus,  Pirkimo Nr. 1 objektu apibrėžtų paslaugų atlikimo terminas galėtų būti pratęstas. Tarnybos vertinimu, minėtų sąlygų apsirašymas yra naudingas, nes gali padėti išvengti tam tikrų sutarties įgyvendinimo problemų ateityje.

Šiuo metu dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką pirkimų vykdytojai ir tiekėjai susiduria su sunkumais vykdant sudarytas viešojo pirkimo sutartis. Ženkliai pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, stringant tiekimo grandinėms ir vėluojant užsakytoms medžiagoms, kyla grėsmė tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Atkreipiame dėmesį, jog Tarnyba savo interneto svetainėje yra paskelbusi informacinį pranešimą^[57] dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo.

9. Pirkimo Komisijos narys A. D. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikęs savo privačių interesų deklaracijos.

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo paslaugos“ (2022-05-25 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 605492, toliau – Pirkimas Nr. 2, 2022-07-14 Paslaugų teikimo sutartis Nr. T2-61

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Įstatymas (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Tarptautinis pirkimas, atviras konkursas

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuojama Pirkimo Nr. 2 vertė – 750 000,00 Eur be PVM

Pirkimo Nr. 2 sutarties vertė – 749 300,00 Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

 UAB „InnoForce“ (302676496)

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo Nr. 2 procedūrų vertinimas (dėl kvalifikacinių reikalavimų ir techninės specifikacijos reikalavimų) / Pirkimo Nr. 2 procedūrų vertinimas po sutarties sudarymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

 –

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

 –

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1[58] ir 3[59] dalys, 47 straipsnio 1[60] ir 7 dalys[61],

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[62] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 16 punkto pirmoji pastraipa[63], 16.2 papunktis[64]

Pirkimą Nr. 2 vykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1T-19 „Dėl nuolatinės komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis 2022 m. gegužės 24 d. posėdžio protokolu Nr. VP-63.

Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.1 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas, per paskutiniuosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 (vieną) panašią sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 230 000,00 (du šimtai trisdešimt tūkstančių) Eur be PVM (neįskaitant ūkio subjektų, kurių pajėgumais buvo remtasi ar partnerių suteiktų paslaugų ir techninės bei programinės įrangos vertės). Panašia sutartimi laikoma sutartis, kurios/ių objektas ar objekto dalis – perkančiosios organizacijos turimos naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo paslaugos įstaigoje/organizacijoje/įmonėje, kurios informacinių sistemų tvarkomi duomenys priskiriami svarbios elektroninės informacijos antrai kategorijai“.

Tarnyba paprašė[65] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[66], jog „Atsižvelgiant į Pirkimo Nr. 2 objekto specifiką, apimtį ir sudėtingumą, bei siekiant įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, buvo nuspręsta, kad būtina patikrinti, ar tiekėjas turi patirtį ir gebėjimą atlikti tam tikro dydžio ir sudėtingumo tapatybių ir teisių valdymo sprendimo diegimą. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad pats projektas savo esme gana sudėtingas ir didelės apimties ir ne visi tiekėjai geba tokio pobūdžio projektus suvaldyti“.

1.1. Tarnybos vertinimu, reikalavimas turėti patirties, diegiant būtent „perkančiosios organizacijos turimos naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo paslaugos įstaigoje/organizacijoje/įmonėje, kurios informacinių sistemų tvarkomi duomenys priskiriami svarbios elektroninės informacijos antrai kategorijai“, susijusios su konkrečia Perkančiosios organizacijos turima naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programine įranga, yra pernelyg susiaurintas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, nes naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo patirtį turinčiam specialistui nėra jokio skirtumo, kokią sistemą diegti, t. y. būtent tokią, kokią įsidiegusi perkančioji organizacija ar kitą, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą su tuo susijusią ir reikalingą informaciją, t. y., tinkamai specifikuoja pirkimo objektą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju nustatytas kvalifikacijos reikalavimas specialistams (informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų architektui, naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo ekspertui, informacinių sistemų programuotojui) ir tiekėjuiturėti patirties diegiant, dalyvauti įgyvendinant sutartį, kuria buvo diegiama pirmiau nurodyta sistema ir kt., susijusios su konkrečia Perkančiosios organizacijos turima naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos sistema, yra pertekliniai ir dirbtinai ribojantys konkurenciją. Pažymėtina, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, Gairėse numatyta, jog tiekėjo „<...> patirtis dažniausiai turėtų būti vertinama tik finansiniu aspektu, nurodant įvykdytos sutarties vertę ir nevertinant techninių sistemų parametrų“. Gairėse taip pat aptarta, jog: „Šis specialistas analizuoja veiklos procesus, kurie reikalingi vykdant sutartį, padeda parinkti geresnį veiklos modelį ir t. t. <...> Pagrindinės veiklos procesų analitiko veiklos ir atsakomybės: esamos situacijos analizė, esamų/būsimų veiklos procesų detalizavimas ir atvaizdavimas, reikalavimų specifikavimas“, „IS architektui keliami reikalavimai turi būti susiję su pačios sistemos struktūra, apibūdinant, kokios technologijos buvo naudojamos, kad būtų tinkamai įvertinama, ar architektas sugebės suprojektuoti tokio paties sudėtingumo informacinę sistemą, kokia yra perkama konkrečiu pirkimu. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog kvalifikacijos reikalavimai būtų nustatomi siekiant išsiaiškinti specialisto patirtį, o ne dirbtinai apriboti tiekėjų galimybę pasiūlyti tinkamus specialistus atlikti numatomas funkcijas“, „Programuotojui turi būti nustatomi kvalifikacijos reikalavimai, konkrečiai susiję su jo funkcijomis. Programuotojo darbo patirtis priklauso nuo programavimo patirties tam tikromis programavimo kalbomis, o ne nuo to, kokiame projekte ta patirtis buvo įgyta. Dažnai pirkimo vykdytojai nustato reikalavimus, tiesiogiai nesusijusius su programuotojo patirtimi, nurodydami, kokios paskirties informacines sistemas turi būti programavęs konkretus specialistas. Programuotojas savo funkcijas atlieka pagal architekto ir analitiko suformuotas užduotis, todėl jam tinkamai atlikti savo pareigas nėra būtinos specialios tam tikros srities, su kuria susijusi sistema, žinios“.

Pažymėtina, kad Kvalifikacijos metodikos 16 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta „<...> Vertinama tiekėjo patirtis tiekiant panašias prekes, teikiant panašias paslaugas, atliekant panašius darbus. Panašiomis prekėmis, paslaugomis, darbais laikomos atitinkamai prekės, paslaugos ar darbai, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo (atlikimo) sąlygos ir (ar) vertė yra panašūs į perkamo objekto <...>. Nustatant, kas konkrečiu atveju laikoma panašiu pirkimo objektu, neleistina pernelyg susiaurinti vertinamą dalyką <...>“.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama minėtus kvalifikacinius reikalavimus, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 1, 7 dalis bei Kvalifikacijos metodikos 16 punkto pirmąją pastraipą.

1.2. Pažymėtina, kad Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“. Papildomai pažymėtina, jog Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, kad: „Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas per paskutinius 3* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma kokios pagrindinės paslaugos, panašios į perkamas paslaugas, turi būti tinkamai suteiktos]“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.1 papunktyje tiekėjams nustačiusi reikalavimą „<...> turi būti tinkamai įvykdęs bent 1 (vieną) panašią sutartį <...>“, pažeidė imperatyvias Įstatymo 47 straipsnio 7 dalies, Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatas. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 2 rezultatams, laiko jį formaliu.

2.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[67], 47 straipsnio 1[68] ir 7 dalys[69],

Kvalifikacijos metodikos[70] 7.3 papunktis[71].

Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.2.1 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Projekto vadovas (ekspertas Nr. 1): Tiekėjas sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus: 1. per pastaruosius 3 metus turi būti vadovavęs bent 1 naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo ir/ar vystymo projektui; 2. privalo turėti IT srities projektų vadovo kvalifikaciją“.

Tarnyba paprašė[72] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[73], jog: „Paminėtina, kad nustatant tiekėjo ir specialistų kvalifikacijos reikalavimus, įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma, tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimas skiriasi nuo kitų sistemų diegimo, kadangi tokio pobūdžio sistema integruoja/jungia skirtingas organizacijos valdomas informacines sistemas ir tų informacinių sistemų naudotojų valdymo mechanizmus, vaidmenis bei teises. Taigi sklandžiam projekto įgyvendinimui būtina panašių projektų/sutarčių įgyvendinimo patirtis. Antra, <...> perkančiosios organizacijos IS tvarkomi duomenys priskiriami svarbios informacijos kategorijai, atsižvelgiant į tai, ypatingai svarbu, kad tiekėjas ir jo komanda turėtų patirtį diegiant tokio pobūdžio informaciją apdorojančias/tvarkančias sistemas. Trečia, perkančioji organizacija yra įsigijusi SailPoint IdentityIQ gamintojo standartinę naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinę įrangą, dėl šios priežasties, diegimo ekspertui numatytas reikalavimas turėti Perkančiosios organizacijos įsigytos programinės įrangos diegimo/administravimo eksperto kvalifikaciją, kuri leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad specialistas yra susipažinęs su gamintojo programinės įrangos diegimo ir administravimo principais“.

Tarnyba papildomai paprašė[74] Perkančiosios organizacijos pagrįsti nurodytą kvalifikacinį reikalavimą, įvertinus aplinkybę, jog projekte dalyvauja naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo ekspertas, taigi projekto vadovas turi užtikrinti bendras projekto vadybos veiklas, kas nereikalauja specialiųjų tapatybės ir teisių valdymo srities žinių. Perkančioji organizacija nurodė[75], jog: „Atkreipiame dėmesį, kad naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo eksperto kompetencija yra skirta įgyvendinti vieną iš projekto etapų, t. y. įdiegti tapatybių ir teisių valdymo sprendimą bei jį sukonfigūruoti. Tai yra viena iš būtinų veiklų projekte, siekiant tinkamai įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sėkmingą projekto įgyvendinimą taip pat sudaro ir kitos veiklos, t. y. tokios veiklos kaip analizė, projektavimas, testavimas, bandomoji eksploatacija, kuriose diegimo ekspertas nedalyvauja, arba dalyvauja labai periodiškai. Kadangi tapatybių ir teisių valdymo programinė įranga yra tikslinė ir specifinė, projekto vadovui neužtenka tik užtikrinti bendras projekto vadybos veiklas, nes jis turi žinoti tokių produktų diegimo kelią ir turinį, kad galėtų užtikrinti ne tik projekto vyksmą, tačiau ir jo kokybę, kas yra viena iš projekto valdymo dalių. Be to, tapatybių ir teisių valdymo sprendimai yra viena iš kontrolės priemonių pagal tarptautinį informacijos saugumo standartą ISO 27002, todėl ir iš projekto vadovo reikalauja ne tik bendrų projekto vadybos veiklų, tačiau ir specifinių tokių projekto veiklų išmanymo. Atsižvelgiant į tai, abi pozicijos su joms numatytais reikalavimais yra būtinos“.

Pažymėtina, kad vadovavimo patirtis kvalifikacijos reikalavimų nustatymo prasme nesiskiria, priklausomai nuo to, kokiam projektui yra vadovauta. Pagrindinė projekto vadovo veiklos paskirtis – tai ryšio su pirkimo vykdytoju palaikymas ir gebėjimas vadovauti surinktai specialistų komandai. Gairėse nustatyta, kad „projekto vadovas yra administruojantis projektą specialistas, kuris privalo išmanyti vadybinius, o ne techninius procesus, todėl rekomenduojama nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su administravimo veikla“.

Tarnyba pažymi, kad Perkančioji organizacija turi įsitikinti tiekėjų kompetentingumu, patikimumu ir pajėgumu, tačiau keliami minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, t. y. perkančioji organizacija, turi nustatyti būtent minimalius ir būtinus kvalifikacijos reikalavimus, o reikalavimai negali būti per aukšti, nes jų paskirtis yra ne atrinkti geriausią tiekėją, o tą, kuris yra tiesiog kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti sutartį.

Tarnybos vertinimu, Pirkime Nr. 2 numatytas projekto dalykinės srities ekspertas – naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo ekspertas, kuris turėtų padengti šios srities specifiką, nusakant projekto veiklas, padedant projekto vadovui sudaryti planą ir kita. Tokiu atveju projekto vadovas turi užtikrinti bendras projekto vadybos veiklas, kas nereikalauja specialiųjų naudotojų tapatybės ir teisių valdymo srities žinių. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.2.1 papunktyje projekto vadovui nustatytas reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas, nustatytas, neatsižvelgiant į Kvalifikacijos metodikos 7.3 papunkčio nuostatą, kad „<..> Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui <...>, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą; <...>“ bei Gaires.

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama minėtą kvalifikacinį reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir 47 straipsnio 1, 7 dalis bei Kvalifikacijos metodikos 7.3 papunktį.

3.

Įstatymo 47 straipsnio 1[76] ir 7 dalys[77],

Kvalifikacijos metodikos[78] 22 punktas[79]

Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“.

Tarnyba paprašė [80][81]Perkančiosios paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo Nr. 2 objektui, t. y., kodėl perkant Pirkimo Nr. 2 objektą būtina, kad tiekėjas būtų įsidiegęs kvalifikacijos reikalavime nurodytą standartą pilna apimtimi ir kodėl nepakaktų atskirų konkrečių aplinkosaugos priemonių, kurias apima standarto turinys. Perkančioji organizacija nurodė[82], jog „<...> Perkančioji organizacija, nustatydama Pirkimo Nr. 1 sąlygų 7.1.3. punkte esantį reikalavimą siekė a) kad pirkimas būtų laikomas žaliuoju pirkimu ir perkančioji organizacija pasiektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus rodiklius, b) atsirinktų tiekėją, kuris laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir tuo prisidėtų prie VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto siekio aplinkos išsaugojimui. <...>“.  Be to, Perkančioji organizacija nurodė[83], jog „<...>Perkančioji organizacija, vertindama kiekvieno pirkimo objekto specifiką, kad perkamos IT paslaugos, kurios teikiamos nuotoliniu būdu (priešingai nei paslaugos būtų teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, kai perkančioji organizacija gali kontroliuoti/įtakoti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi), ir kokie aplinkosaugos aspektai yra aktualiausi, svarbiausi teikiant šias paslaugas, siekė tokių tikslų – užtikrinti, kad teikiant paslaugas būtų nuolat stebimas poveikis aplinkai; vertinamas energijos suvartojimo našumas ir efektyvumas; nuolat būtų mažinami tiekėjo poveikio aplinkai rodikliai; užtikrinti įsipareigojimai tiek prieš klientus, tiek prieš partnerius aplinkosaugos klausimais; laikomasi aplinkosaugos reguliavimo ir t. t. Šių kriterijų atitiktį ir laikymąsi būtent ir patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą patvirtinantys dokumentai – ISO 14001, EMAS arba kiti aplinkos apsaugos vadybos standartai“.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose kaip reikalavimą tiekėjui įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą, t. y. reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, jog tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Pažymėtina, kad reikalavimas taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, t. y., kai reikalavimas nustatomas vadovaujantis Įstatymo 48 straipsniu, nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme yra laikomas reikalavimas dėl konkrečių aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo (vadovaujantis Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 8 punktu bei Kvalifikacijos metodikos 22 punktu). Pirmuoju atveju perkančiajai organizacijai yra svarbu visa sistema, visas standartas, t. y., visos priemonės, visi etapai ir pan., kuriuos apima standartas pilna apimtimi. Antruoju atveju, perkančiajai organizacijai pakanka tik tam tikrų reikalavimų, tam tikro etapo, tam tikros priemonės ir pan.  Pažymėtina, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos metodikos 22 punkte nustatyta, kad minėtas reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo tikslus. Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1–508 (toliau – Aprašas), 4.1 papunktyje nustatyta, jog tais atvejais, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kurie yra įtraukti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, privalo būti taikomi visi aplinkos ministro įsakymu patvirtinti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Kitais atvejais gali būti taikomi Aprašo 4.2-4.4 papunkčiai. Pažymėtina, kad Pirkimu Nr. 2 perkamos paslaugos nėra įtrauktos į pirmiau nurodytą produktų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad, Aprašo 4.3 papunkčio nuostata neturėtų būti suprantama ir taikoma taip, jog norint viešąjį pirkimą priskirti žaliųjų pirkimų kategorijai, visais atvejais būtų galima tiesiog nustatyti reikalavimą turėti įsidiegus aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS arba ISO 14001) kaip tai nustatyta Įstatymo 48 straipsnyje, kadangi dažno pirkimo atveju toks reikalavimas būtų neproporcingas perkamam objektui, t. y., visais atvejais, kaip ir nustatant bet kurią kitą pirkimo dokumentų sąlygą, turi būti vertinama, ar ji atitinka proporcingumo principą. Reikalavimai gali ir turi būti formuluojami kaip įmanoma mažiau ribojančiu būdu, susiję su pirkimo objektu ir neviršyti to, kas objektyviai yra būtina siekiamam rezultatui pasiekti. Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija nurodė, jog minėtą reikalavimą įtvirtino, nes paslaugos bus suteikiamos nuotoliniu būdu ir ji negalės kontroliuoti aplinkosauginių reikalavimų laikymosi. Šiame kontekste Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Perkančioji organizacija įvertinusi pirmiau nurodyto reikalavimo būtinumą ir nustačiusi jį pirkimo dokumentuose, minėtu aspektu turi vykdyti ir viešojo pirkimo sutarties priežiūrą, t. y. turi pareigą tikrinti, ar minėto standarto tiekėjas laikosi vykdydamas sutartį, t. y., ar tiekėjas realiai taiko aplinkosauginius kriterijus nustatytus reikalaujamame standarte. Todėl minėtas Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl keliamo reikalavimo reikalingumo, jau savaime leidžia abejoti jo pagrįstumu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.3 papunktyje įtvirtino reikalavimą tiekėjui, kad jis turi būti „<...> įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą <...>“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų <...>“,, o Kvalifikacijos metodikos 22 punkte įtvirtinta, jog „Tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu galės taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones <...>“, t. y. Perkančioji organizacija turi kelti reikalavimą tiekėjui ne būti įsidiegus tam tikrą standartą, o jo laikytis / jį taikyti, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad standartą tiekėjas turi įsidiegęs, tačiau realiai nesilaiko jame nustatytų reikalavimų. Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto įsidiegimo yra nustatytas formaliai ir nėra tiesiogiai susijęs su Pirkimo Nr. 2 objektu bei tikslu. Pažymėtina, jog pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios Perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad ji tiesiog siekė, kad Pirkimas Nr. 2 būtų žalias, giliau nepasiaiškinusi, ar šis reikalavimas proporcingas Pirkimo Nr. 2 tikslui. Tarnybos vertinimu, šis kvalifikacijos reikalavimas yra šalutinis, t. y. jo egzistavimas neturi jokios įtakos tiekėjo galimybėms vykdyti Pirkimo Nr. 2 sutartį. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo Nr. 2 objektas yra Naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemos diegimo paslaugos, nėra tikslinga iš tiekėjų reikalauti, kad tiekėjas patvirtintų tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų laikymąsi. Tarnyba sutinka, jog laikytis aplinkosauginių reikalavimų yra svarbu visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tačiau reikalavimas tiekėjui turėti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą yra pernelyg aukštas ir specifinis reikalavimas šio konkretaus Pirkimo Nr. 2 atveju. Tarnybos vertinimu, toks reikalavimas būtų pateisinamas, pavyzdžiui atliekų tvarkymo srityje, jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir pan., tačiau ne modernizuojant informacines sistemas. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamos aplinkos apsaugos priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, kad teikiant paslaugas būtų naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, „žalioji“ elektros energija, mažiau naudojama energijos išteklių ar pan. Reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, apskritai užkerta kelią dalyvauti Pirkime Nr. 2 potencialiems tiekėjams, turintiems būtiną paslaugoms suteikti kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį. Pažymėtina, kad šią informaciją Perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau nurodytus sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti išduoti, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta sertifikavimo sritis, pvz., mokymo paslaugų teikimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl IT paslaugų įsigijimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi/identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai ateityje nustatant minėtą reikalavimą aiškiai numatyti, kad atitinkame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1, 7 dalių ir Kvalifikacijos metodikos 22 punkto reikalavimus. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 2 rezultatams, taip pat – į Perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją apie tai, jog perkamų paslaugų rinkoje veikia ir daugiau subjektų, kurie turi įsidiegę minėtą standartą, laiko jį formaliu.

1.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis[84], 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas[85]

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tarptautinis Pirkimas Nr. 2, Perkančioji organizacija turėjo pareigą pagrįsti Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymą į dalis, nurodant konkrečias priežastis Pirkimo Nr. 2 dokumentuose. Tokią pareigą numato Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato galimybę tam tikrais atvejais tarptautinio pirkimo į dalis neskaidyti, tačiau tokiu atveju būtina nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių to padaryti negalima. Pirkimo Nr. 2 sąlygų 2.2 papunktyje^[86] Perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimas Nr. 2 į atskiras dalis neskirstomas, tačiau neįvardijo, dėl kokių konkrečių priežasčių Pirkimo Nr. 2 objekto skaidymas yra negalimas, netikslingas.

Tarnyba paprašė[87] Perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo į dalis pagrindimą. Perkančioji organizacija nurodė[88], jog Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo priežastys nurodytos Pirkimo Nr. 2 2022 m. gegužės 24 d. paraiškoje Nr. 20220524/1^[89] bei 2022 m. gegužės 24 d. protokole Nr. VP-63^[90]. Tarnyba Perkančiosios organizacijos pirmiau nurodytas priežastis pripažįsta esant tinkamomis Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymui į dalis pagrįsti.

Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo Nr. 2 sąlygose nenurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl Pirkimo Nr. 2 objektas negali būti skaidomas į dalis, Perkančioji organizacija formaliai pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

2.

Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 14 punktas[91], 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas[92],

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos [93] 54 punktas[94]

Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 14 papunktyje nustatyta, kad „Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta: <...> 14) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama sudaryti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas“. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog „Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta: <...> 3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką“.

Papildomai pažymėtina, kad Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 54 punkte nustatyta, jog „Kai darbų atlikimo laikotarpis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 2 (dveji) metai, pirkimo vykdytojas privalo (jei trumpesnė – gali) numatyti fiksuotą kainą su peržiūra arba fiksuotą įkainį su peržiūra arba kitą kainos apskaičiavimo būdą, kartu numatant ir sutarties kainos (įkainių) peržiūros sąlygas“.

Tarnyba pastebi, kad Pirkimo Nr. 2 Paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta galimybė perskaičiuoti tiekėjui mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas ir nėra aptartos tokio perskaičiavimo sąlygos (pvz., kainos perskaičiavimą susiejant su atitinkamu Lietuvos Respublikos statistikos departamento (www.stat.gov.lt) skelbiamu indekso pokyčiu, kainų atitinkamose biržose pokyčiais ir pan.), nors numatyta sutarties vykdymo trukmė yra 36 mėn.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nenustačiusi Pirkimo Nr. 2 sutarties kainos peržiūros taisyklių, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 14 punktą, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 54 punktą. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, laiko jį formaliu.

3.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas^[95]

Pažymėtina, kad siekiant pagrįsti atitiktį Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytam tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui, jog „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“, tiekėjas turėjo pateikti: „Nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas arba lygiavertis dokumentas, įrodantis, kad tiekėjo – įmonės veiklos kokybės valdymo sistema atitinka ISO 14001 arba lygiaverčių standartų reikalavimus. CVP IS priemonėmis pateikiama skaitmeninė dokumento kopija“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos „pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį“.

Tarnyba paprašė[96] Perkančiosios organizacijos pateikti įrodymus, kad prieš sudarant Pirkimo Nr. 2 sutartį tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė LST EN ISO 14001 sertifikatą. Perkančioji organizacija nurodė[97], kad „<...> UAB „InnoForce“ pateiktą 2022-04-14 pažymą Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą, kurią išdavė TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinys Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ (toliau – Pažyma) laikė sertifikatui lygiaverčiu dokumentu įrodančiu, kad įmonėje įdiegta ir funkcionuoja Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti Pirkimų sąlygų reikalavimus“.

Tarnyba vertinimo metu nustatė, kad Pirkimas Nr. 2 CVPIS buvo paskelbtas 2022 m. gegužės 25 d., tiekėjas pasiūlymą CVPIS pateikė 2022 m. birželio 30 d., Pirkimo Nr. 2 dokumentuose nustatytus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus tiekėjas per CVPIS pateikė 2022 m. liepos 7 ir 10 d. Šiame kontekste Tarnyba pažymi, kad tiekėjas atitiktį Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė ne LST EN ISO 14001 sertifikatu, o UAB „TUV UOLEKTIS“ išduota pažyma „Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą“, kurioje nurodyta, kad pirmiau nurodytas sertifikatas tiekėjui bus išduotas artimiausiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija 2022 m. liepos 14 d. su tiekėju sudarė Pirkimo Nr. 2 Paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-61.

Įvertinusi Pirkimo Nr. 2 dokumentus bei susirašinėjimą CVPIS, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymą, neprašė tiekėjo patikslinti pirmiau nurodytą reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. pateikti LST EN ISO 14001 sertifikatą. Kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos pateikto[98] tiekėjo LST EN ISO 14001 sertifikato Nr. TIC 151001910610, TIC 15104221998 jis galioja nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d., dėl ko darytina išvada, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu, nors ir nepateikė Perkančiajai organizacijai LST EN ISO 14001 sertifikato, tačiau buvo įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001, t. y. atitiko Perkančiosios organizacijos Pirkimo Nr. 2 sąlygose nustatytą reikalavimą.

Tarnyba konstatuoja, kad laimėjusiu pripažindama tiekėją, pateikusį ne Pirkimo Nr. 2 sąlygose nurodytą LST EN ISO 14001 sertifikatą, o pirmiau nurodytą UAB „TUV UOLEKTIS“ išduotą pažymą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, be kita ko, atsižvelgusi į aplinkybę, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu jau buvo įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001, laiko jį formaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo Nr. 2 procedūros yra pasibaigusios, o Pirkimo Nr. 2 sutartis įvykdyta daugiau nei 60 proc.^[99], Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja šios išvados II ir III dalyje nurodytus pažeidimus, tačiau neteikia rekomendacijos dėl sutarties nutraukimo.

1. Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.2.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Informacinių sistemų analitikas (ekspertas Nr. 2): Tiekėjas sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus: 1.<...>; 2. privalo turėti informacinių sistemų analitiko darbo patirties, per pastaruosius 3 metus įgyvendinant bent 1 (vieną) sutartį (projektą), kurios (-io) vykdymo metu buvo įdiegta ir (ar) vystoma perkančiosios organizacijos turimos naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos sistema ir kurios informacinių sistemų tvarkomi duomenys priskiriami svarbios elektroninės informacijos antrai kategorijai“.

Tarnyba paprašė[100] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[101], jog „Paminėtina, kad nustatant tiekėjo ir specialistų kvalifikacijos reikalavimus, įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma, tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimas skiriasi nuo kitų sistemų diegimo, kadangi tokio pobūdžio sistema integruoja/jungia skirtingas organizacijos valdomas informacines sistemas ir tų informacinių sistemų naudotojų valdymo mechanizmus, vaidmenis bei teises. Taigi sklandžiam projekto įgyvendinimui būtina panašių projektų/sutarčių įgyvendinimo patirtis. Antra, <...> perkančiosios organizacijos IS tvarkomi duomenys priskiriami svarbios informacijos kategorijai, atsižvelgiant į tai, ypatingai svarbu, kad tiekėjas ir jo komanda turėtų patirtį diegiant tokio pobūdžio informaciją apdorojančias/tvarkančias sistemas. Trečia, perkančioji organizacija yra įsigijusi SailPoint IdentityIQ gamintojo standartinę naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinę įrangą, dėl šios priežasties, diegimo ekspertui numatytas reikalavimas turėti Perkančiosios organizacijos įsigytos programinės įrangos diegimo/administravimo eksperto kvalifikaciją, kuri leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad specialistas yra susipažinęs su gamintojo programinės įrangos diegimo ir administravimo principais“.

Tarnybai kyla abejonių dėl reikalaujamos pirmiau nurodyto specialisto patirties, nes tapatybės ir teisių valdymo srities reikalavimų ir veiklų specifika turi būti padengta atskirame kvalifikaciniame reikalavime nurodytu naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo ekspertu, todėl projektui turėtų pakakti informacinių sistemų analitiko be šios dalykinės srities patirties. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

2. Pirkimo Nr. 2 sąlygų 7.1.2.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Informacinių sistemų architektas (ekspertas Nr. 3): Tiekėjas sutarties vykdymui turi paskirti ne mažiau kaip 1 (vieną) specialistą, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus: 1.<...>; 2. Turi turėti informacinių sistemų architekto patirties, per pastaruosius 3 metus bent 1 (vienoje) sėkmingai įvykdytoje (baigtoje) sutartyje (projekte), kurios (-io) vykdymo metu atliko veiklos procesų ir perkančiosios organizacijos turimos naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos sistemos funkcinę ir architektūros analizę ir kurios informacinių sistemų tvarkomi duomenys priskiriami svarbios elektroninės informacijos antrai kategorijai“.

Tarnyba paprašė[102] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[103], jog „Paminėtina, kad nustatant tiekėjo ir specialistų kvalifikacijos reikalavimus, įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma, tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimas skiriasi nuo kitų sistemų diegimo, kadangi tokio pobūdžio sistema integruoja/jungia skirtingas organizacijos valdomas informacines sistemas ir tų informacinių sistemų naudotojų valdymo mechanizmus, vaidmenis bei teises. Taigi sklandžiam projekto įgyvendinimui būtina panašių projektų/sutarčių įgyvendinimo patirtis. Antra, <...> perkančiosios organizacijos IS tvarkomi duomenys priskiriami svarbios informacijos kategorijai, atsižvelgiant į tai, ypatingai svarbu, kad tiekėjas ir jo komanda turėtų patirtį diegiant tokio pobūdžio informaciją apdorojančias/tvarkančias sistemas. Trečia, perkančioji organizacija yra įsigijusi SailPoint IdentityIQ gamintojo standartinę naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinę įrangą, dėl šios priežasties, diegimo ekspertui numatytas reikalavimas turėti Perkančiosios organizacijos įsigytos programinės įrangos diegimo/administravimo eksperto kvalifikaciją, kuri leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad specialistas yra susipažinęs su gamintojo programinės įrangos diegimo ir administravimo principais“.

Tarnybai kyla abejonių dėl reikalaujamos pirmiau nurodyto specialisto patirties, nes šio projekto kontekste informacinių sistemų architektas turi užtikrinti tinkamą tapatybės ir teisių valdymo sistemos integracijų architektūrą, vadovaujantis analizės eigoje nustatytais reikalavimais bei informacijos saugos valdymo eksperto ir naudotojų tapatybių ir teisių valdymo sistemos diegimo eksperto reikalavimais, todėl projektui turėtų pakakti informacinių sistemų architekto be šios dalykinės srities patirties. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

3. Atkreipiame dėmesį, kad Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) patalpintame skelbime apie sutarties vykdymą nurodoma netiksli informacija apie Pirkimo Nr. 2 sudarytos sutarties vertę, t. y. nurodoma, kad sutarties vertė be PVM yra 906 653,00  Eur, o turi būti nurodoma– 749 300,00 Eur.

4. Pirkimo Komisijos narys A. D. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikęs savo privačių interesų deklaracijos.

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Gyvūnų, gyvūninių produktų, žaliavų ir pašarų išvežimo iš Lietuvos leidimų registravimo ir pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės informacinė sistema“ (2022-05-12 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 602333, toliau – Pirkimas Nr. 3, 2022-06-28  Paslaugų teikimo sutartis Nr. T2-57)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Įstatymas (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Tarptautinis pirkimas, atviras konkursas

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuojama Pirkimo Nr. 3 vertė – 165 230,00 Eur be PVM

Pirkimo Nr. 3 sutarties vertė – 165 050,00 Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

 UAB „InnoForce“ (302676496)

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo Nr. 3 procedūrų vertinimas (dėl kvalifikacinių reikalavimų ir techninės specifikacijos reikalavimų) / Pirkimo Nr. 3 procedūrų vertinimas po sutarties sudarymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

 –

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

 –

1.

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis[104], 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas[105],

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[106] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 16.2 papunktis[107]

Pirkimą Nr. 3 vykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1T-19 „Dėl nuolatinės komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis 2022 m. gegužės 11 d. posėdžio protokolu Nr. VP-55.

Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.1 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas per paskutinius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 (trejus) metus, privalo būti tinkamai įvykdęs arba dabar vykdo ne mažiau kaip 1 (vieną) informacinių sistemų diegimo ar modernizavimo paslaugų sutartį ar jos dalį, kurios vertė turi būti ne mažesnė nei 115 000,00 Eur (arba ekvivalentu kita valiuta) be PVM (neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų)“.

Tarnyba paprašė[108] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[109], jog „Atsižvelgiant į Pirkimo Nr. 3 objekto specifiką, apimtį, sudėtingumą ir turimą infrastruktūrą, bei siekiant įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, buvo nuspręsta, kad būtina patikrinti, ar tiekėjas turi patirtį ir gebėjimą atlikti tam tikro dydžio ir sudėtingumo informacinių sistemų diegimo ar modernizavimo projektus. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad pats projektas savo esme gana sudėtingas ir ne visi tiekėjai geba tokio pobūdžio projektus suvaldyti“.

Kaip vienas iš pirmiau nurodyto keliamo kvalifikacijos reikalavimo atitiktį įrodančių dokumentų Pirkimo Nr. 3 sąlygose numatytas „sutarčių sąrašas“^[110].

Pažymėtina, kad Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“. Papildomai pažymėtina, jog Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, kad: „Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas per paskutinius 3* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra [nurodoma kokios pagrindinės paslaugos, panašios į perkamas paslaugas, turi būti tinkamai suteiktos]“. Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Dokumentai“, be kita ko, nurodyta: „(Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas): pagrindinių per pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašas, kuriame nurodytos paslaugų bendros sumos, datos ir paslaugų gavėjai (tiek viešieji, tiek privatieji). <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyvus, baigtinis sąrašas tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą patvirtinančių dokumentų, kurių iš tiekėjų gali reikalauti perkančioji organizacija. Šio straipsnio 7 dalies 2 punkto reikalavimas išdėstytas taip: „pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, kuriuose nurodytos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai – tiek viešieji, tiek privatieji. <...>“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.1 papunktyje tiekėjams nustačiusi reikalavimą „<...> privalo būti tinkamai įvykdęs arba dabar vykdo ne mažiau kaip 1 (vieną) <...> sutartį ar jos dalį“ bei pateikti ne „paslaugų sąrašą“, bet „sutarčių sąrašą“, pažeidė imperatyvias Įstatymo 47 straipsnio 7 dalies, 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto, Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatas. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 3 rezultatams, laiko jį formaliu.

2.

Įstatymo 47 straipsnio 1[111] ir 7 dalys[112],

Kvalifikacijos metodikos[113] 22 punktas[114]

Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“.

Tarnyba paprašė[115][116] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo Nr. 3 objektui, t. y., kodėl perkant Pirkimo Nr. 3 objektą būtina, kad tiekėjas būtų įsidiegęs kvalifikacijos reikalavime nurodytą standartą pilna apimtimi ir kodėl nepakaktų atskirų konkrečių aplinkosaugos priemonių, kurias apima standarto turinys. Perkančioji organizacija nurodė[117], jog „<...> nustatydama Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.2. punkte esantį reikalavimą siekė a) kad pirkimas būtų laikomas žaliuoju pirkimu ir perkančioji organizacija pasiektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus rodiklius, b) atsirinktų tiekėją, kuris laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir tuo prisidėtų prie VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto siekio aplinkos išsaugojimui <...>“. Be to, Perkančioji organizacija nurodė[118], jog „<...> Perkančioji organizacija, vertindama kiekvieno pirkimo objekto specifiką, kad perkamos IT paslaugos, kurios teikiamos nuotoliniu būdu (priešingai nei paslaugos būtų teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, kai perkančioji organizacija gali kontroliuoti/įtakoti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi), ir kokie aplinkosaugos aspektai yra aktualiausi, svarbiausi teikiant šias paslaugas, siekė tokių tikslų – užtikrinti, kad teikiant paslaugas būtų nuolat stebimas poveikis aplinkai; vertinamas energijos suvartojimo našumas ir efektyvumas; nuolat būtų mažinami tiekėjo poveikio aplinkai rodikliai; užtikrinti įsipareigojimai tiek prieš klientus, tiek prieš partnerius aplinkosaugos klausimais; laikomasi aplinkosaugos reguliavimo ir t. t. Šių kriterijų atitiktį ir laikymąsi būtent ir patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą patvirtinantys dokumentai – ISO 14001, EMAS arba kiti aplinkos apsaugos vadybos standartai <...>.“

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose kaip reikalavimą tiekėjui įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą, t. y. reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, jog tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Pažymėtina, kad reikalavimas taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, t. y., kai reikalavimas nustatomas vadovaujantis Įstatymo 48 straipsniu, nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme yra laikomas reikalavimas dėl konkrečių aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo (vadovaujantis Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 8 punktu bei Kvalifikacijos metodikos 22 punktu). Pirmuoju atveju perkančiajai organizacijai yra svarbu visa sistema, visas standartas, t. y., visos priemonės, visi etapai ir pan., kuriuos apima standartas pilna apimtimi. Antruoju atveju, perkančiajai organizacijai pakanka tik tam tikrų reikalavimų, tam tikro etapo, tam tikros priemonės ir pan.  Pažymėtina, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos metodikos 22 punkte nustatyta, kad minėtas reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo tikslus. Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1–508 (toliau – Aprašas), 4.1 papunktyje nustatyta, jog tais atvejais, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kurie yra įtraukti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, privalo būti taikomi visi aplinkos ministro įsakymu patvirtinti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Kitais atvejais gali būti taikomi Aprašo 4.2-4.4 papunkčiai. Pažymėtina, kad Pirkimu Nr. 3 perkamos paslaugos nėra įtrauktos į pirmiau nurodytą produktų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad, Aprašo 4.3 papunkčio nuostata neturėtų būti suprantama ir taikoma taip, jog norint viešąjį pirkimą priskirti žaliųjų pirkimų kategorijai, visais atvejais būtų galima tiesiog nustatyti reikalavimą turėti įsidiegus aplinkos apsaugos vadybos sistemą (EMAS arba ISO 14001) kaip tai nustatyta Įstatymo 48 straipsnyje, kadangi dažno pirkimo atveju toks reikalavimas būtų neproporcingas perkamam objektui, t. y., visais atvejais, kaip ir nustatant bet kurią kitą pirkimo dokumentų sąlygą, turi būti vertinama, ar ji atitinka proporcingumo principą. Reikalavimai gali ir turi būti formuluojami kaip įmanoma mažiau ribojančiu būdu, susiję su pirkimo objektu ir neviršyti to, kas objektyviai yra būtina siekiamam rezultatui pasiekti. Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija nurodė, jog minėtą reikalavimą įtvirtino, nes paslaugos bus suteikiamos nuotoliniu būdu ir ji negalės kontroliuoti aplinkosauginių reikalavimų laikymosi. Šiame kontekste Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Perkančioji organizacija įvertinusi pirmiau nurodyto reikalavimo būtinumą ir nustačiusi jį pirkimo dokumentuose, minėtu aspektu turi vykdyti ir viešojo pirkimo sutarties priežiūrą, t. y. turi pareigą tikrinti, ar minėto standarto tiekėjas laikosi vykdydamas sutartį, t. y., ar tiekėjas realiai taiko aplinkosauginius kriterijus nustatytus reikalaujamame standarte. Todėl minėtas Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl keliamo reikalavimo reikalingumo, jau savaime leidžia abejoti jo pagrįstumu. Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.2 punkte įtvirtino reikalavimą tiekėjui turi būti „<...> įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą <...>“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų <...>“, o Kvalifikacijos metodikos 22 punkte įtvirtinta, jog „Tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu galės taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones <...>“, t. y. Perkančioji organizacija turi kelti reikalavimą tiekėjui ne būti įsidiegus tam tikrą standartą, o jo laikytis / jį taikyti, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad standartą tiekėjas turi įsidiegęs, tačiau realiai nesilaiko jame nustatytų reikalavimų.

Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto įsidiegimo yra nustatytas formaliai ir nėra tiesiogiai susijęs su Pirkimo Nr. 3 objektu bei tikslu. Pažymėtina, jog pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios Perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad ji tiesiog siekė, kad Pirkimas Nr. 3 būtų žalias, giliau nepasiaiškinusi, ar šis reikalavimas proporcingas Pirkimo Nr. 3 tikslui. Tarnybos vertinimu, šis kvalifikacijos reikalavimas yra šalutinis, t. y. jo egzistavimas neturi jokios įtakos tiekėjo galimybėms vykdyti Pirkimo Nr. 3 sutartį. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo Nr. 3 objektas yra Gyvūnų, gyvūninių produktų, žaliavų ir pašarų išvežimo iš Lietuvos leidimų registravimo ir pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas naudojant VMVT turimą technologinę platformą, nėra tikslinga iš tiekėjų reikalauti, kad tiekėjas patvirtintų tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų laikymąsi. Tarnyba sutinka, jog laikytis aplinkosauginių reikalavimų yra svarbu visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tačiau reikalavimas tiekėjui turėti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą yra pernelyg aukštas ir specifinis reikalavimas šio konkretaus Pirkimo Nr. 3 atveju. Tarnybos vertinimu, toks reikalavimas būtų pateisinamas, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo srityje, jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir pan., tačiau ne modernizuojant informacines sistemas. Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamos aplinkos apsaugos priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, kad teikiant paslaugas būtų naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, „žalioji“ elektros energija, mažiau naudojama energijos išteklių ar pan. Reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, apskritai užkerta kelią dalyvauti Pirkime Nr. 3 potencialiems tiekėjams, turintiems būtiną paslaugoms suteikti kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį. Pažymėtina, kad šią informaciją Perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau nurodytus sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti išduoti, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta sertifikavimo sritis, pvz., mokymo paslaugų teikimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl IT paslaugų įsigijimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi/identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai ateityje nustatant minėtą reikalavimą aiškiai numatyti, kad atitinkame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalių ir Kvalifikacijos metodikos 22 punkto reikalavimus. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 3 rezultatams, taip pat – į Perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją apie tai, jog perkamų paslaugų rinkoje veikia ir daugiau subjektų, kurie turi įsidiegę minėtą standartą, laiko jį formaliu.

3.

Įstatymo 47 straipsnio 1[119] dalis.

Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.5.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „IT sprendimo saugumo architektas (Ekspertas Nr. 2), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; - per paskutinius 3 metus turi turėti informacinės sistemos saugumo architekto patirties diegiant/projektuojant ne mažiau kaip 1 projektui (sutarčiai) IT sprendimo saugumo architektūrą, kur IT sprendimas naudoja paslaugomis grindžiamą architektūrą (angl. Service Oriented Architecture)“. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.5.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „IT sprendimų architektas (Ekspertas Nr. 3), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte) projektuojant ir diegiant IT sprendimą, kuris naudoja operatyvinėje atmintyje veikiančią duomenų valdymo platformą“.

Tarnyba raštu[120] paprašė Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo Nr. 3 objektui, t. y., kodėl šiems specialistams būtina turėti būtent aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ar atitinkamos kvalifikacijos minėti specialistai negali įgyti, pvz., pagal aukštojo koleginio, profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programas). Perkančioji organizacija rašte[121] nurodė, jog „Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą buvo nustatytas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teiksiančio paslaugas, personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą, t. y. IT sprendimo architektūrą, ir IT sprendimo saugumo architektūrą. Tik aukštojo universiteto studijose yra ugdomos kompetencijos bei kvalifikacija spręsti informacinių sistemų projektavimo, kūrimo ir modernizavimo problemas, kompleksiškai taikant žinias apie naujausias duomenų bazių kūrimo technikas, sistemų inžinerijos konceptus,  (saugų) verslo procesų modeliavimą; pasirinkti ir taikyti programų inžinerijos metodus informacinėms sistemoms kurti, pasiūlyti verslo informacinių sistemų (saugias) architektūras ir jas realizuoti“. Perkančioji organizacija raštu[122] taip pat nurodė, kad „<...> Aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad universitete atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė veikla, daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai, kai tuo tarpu kolegijose studijos grindžiamos tiesiog praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, dėstytojų kvalifikacija taip pat gali būti mažesnė – kolegijos dėstytojams pakanka turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Taigi aukštojo universitetinio išsilavinimo studijos yra kokybiškesnės, labiau atitinka tarptautinius standartus, trunka ilgiau, yra gilesnės dalyko prasme <...>.“

Pažymėtina, kad Gairėse nurodyta, jog „IT sektorius pasižymi savita specifika, kurioje išsilavinimas neturi tokios didelės reikšmės kaip turimos kompetencijos, todėl nerekomenduojama kelti specialistų išsilavinimo reikalavimų, o teikti pirmenybę kompetencijų įvertinimui“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pirmiau nurodyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo bei Perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų, taip pat matyti, kad Perkančiajai organizacijai taip pat yra labai svarbi specialistų patirtis, nes keliami su tuo susiję reikalavimai, kas atitinka Gairėse dėstomą poziciją.

Papildomai pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta ribojimų dėl studijų krypčių, kurios priklauso informatikos mokslų studijų krypčių grupei, studijų programų mokymo tik universitetuose, t. y. visos informatikos mokslų studijų kryptys: informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų ir informatikos inžinerijos, gali būti dėstomos tiek kolegijose, tiek ir universitetuose[123].

Atkreiptinas dėmesys, kad Informatikos mokslų studijų krypčių grupės aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 11 d. įsakymu V-46, reglamentuojami informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų ir informatikos inžinerijos studijų krypčių, kurios priklauso informatikos mokslų studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Minėto aprašo prieduose nurodoma, kokius studijų rezultatus pasiekia informatikos mokslų studijų krypčių grupei priskiriamų krypties studijų absolventai (tiek baigę kolegines, tiek ir baigę pirmosios pakopos universitetines studijas). Analizuojant pirmiau nurodyto aprašo 1 ir 2 priedus matyti, kad tiek baigę kolegines, tiek ir baigę pirmosios pakopos universitetines studijas absolventai turi gebėti projektuoti programų sistemos architektūrą, komponentus, naudotojo sąsają ir testavimo programas pagal programų sistemai keliamus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus, kiti nurodyti gebėjimai tiek kolegines, tiek universitetines studijas baigusių absolventų taip pat labai panašūs. Pažymėtina, kad koleginių ir universitetinių studijų kreditų skaičius gali sutapti arba nežymiai skirtis: koleginių studijų programos apimtis gali būti 180 arba 210 studijų kreditų, tuo tarpu pirmosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 210 arba 240 studijų kreditų. Atkreiptinas dėmesys, kad koleginės studijos skiria žymiai daugiau dėmesio praktikai, bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų, t. y. 2 kartus daugiau nei universitetinėse studijose skiriamas kreditų skaičius. Kaip jau minėta, iš pirmiau nurodytų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų matyti, jog nurodytų dviejų specialistų praktinė patirtis Perkančiajai organizacijai yra taip pat labai svarbi.

Pažymėtina, kad įvertinus, pvz., Vilniaus kolegijoje vienos iš informatikos mokslų studijų krypties „Programų sistemos“ programos[124] turinį, matyti, kad kolegijoje yra tokie mokymo dalykai kaip: duomenų bazių projektavimas, duomenų bazių sistemos, programų sistemų inžinerija ir pan., mokoma projektuoti programų sistemos architektūrą, komponentus, naudotojo sąsają ir testavimo programas pagal programų sistemai keliamus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, jog nėra tokios specifinės informatikos mokslų krypties, kaip IT sprendimo saugumo architektūra, tiek kolegijose, tiek ir universitetuose dėstomos pirmiau nurodytos studijų kryptys – informatika, programų sistemos ir pan., minėtas studijas baigę absolventai jau dirbdami ima specializuotis tam tikroje srityje (nagrinėjamu atveju IT sprendimo saugumo architektūroje).

Gairėse numatyta, kad „IS architektui keliami reikalavimai turi būti susiję su pačios sistemos struktūra, apibūdinant, kokios technologijos buvo naudojamos, kad būtų tinkamai įvertinama, ar architektas sugebės suprojektuoti tokio paties sudėtingumo informacinę sistemą, kokia yra perkama konkrečiu pirkimu. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog kvalifikacijos reikalavimai būtų nustatomi siekiant išsiaiškinti specialisto patirtį, o ne dirbtinai apriboti tiekėjų galimybę pasiūlyti tinkamus specialistus atlikti numatomas funkcijas“.

Pažymėtina, kad IT sprendimo saugumo architektui bei IT sprendimų architektui, be aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo keliami ir specifiniai patirties reikalavimai: pirmajam – „per paskutinius 3 metus turi turėti informacinės sistemos saugumo architekto patirties diegiant/projektuojant ne mažiau kaip 1 projektui (sutarčiai) IT sprendimo saugumo architektūrą, kur IT sprendimas naudoja paslaugomis grindžiamą architektūrą (angl. Service Oriented Architecture)“, antrajam – „per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte) projektuojant ir diegiant IT sprendimą, kuris naudoja operatyvinėje atmintyje veikiančią duomenų valdymo platformą“. Tarnybos vertinimu, reikalaujama specifinė specialistų patirtis jau savaime įrodo jų gebėjimą atlikti Pirkimo Nr. 3 dokumentuose jiems priskirtas užduotis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.5.2 bei 7.1.5.3 papunktyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto, nenurodant kokios srities turėtų būti įgytas išsilavinimas, yra pertekliniai, nesusiję su Pirkimo Nr. 3 objektu, neturintys jokios pridėtinės vertės, teikiamai paslaugų kokybei. Taigi, tiekėjui pateikus kvalifikaciją įrodančius dokumentus, susijusius su išsilavinimu, Perkančioji organizacija turėtų pripažinti aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto išsilavinimo pagrindžiančius dokumentus ne tik informacinių technologijų srityje, tačiau ir pvz., fizinio lavinimo mokytojo, veterinaro, inžinieriaus ir kt., kurie taip pat turės aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Tarnyba pažymi, kad Perkančioji organizacija turi įsitikinti tiekėjų kompetentingumu, patikimumu ir pajėgumu, tačiau keliami minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali būti per aukšti, nes jų paskirtis yra ne atrinkti geriausią tiekėją, o tą, kuris yra tiesiog kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti sutartį.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama pirmiau nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą (be kita ko ir į tai, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų yra pakankamai daug), šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 3 rezultatams, laiko jį formaliu.

1.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis[125], 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas[126]

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tarptautinis Pirkimas Nr. 3, Perkančioji organizacija turėjo pareigą pagrįsti Pirkimo Nr. 3 objekto neskaidymą į dalis, nurodant konkrečias priežastis Pirkimo Nr. 3 dokumentuose. Tokią pareigą numato Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato galimybę tam tikrais atvejais tarptautinio pirkimo į dalis neskaidyti, tačiau tokiu atveju būtina nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių to padaryti negalima. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 2.2 papunktyje^[127] Perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimas Nr. 3 į atskiras dalis neskirstomas, tačiau neįvardijo, dėl kokių konkrečių priežasčių Pirkimo Nr. 3 objekto skaidymas yra negalimas, netikslingas.

Tarnyba raštu[128] paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo Nr. 3 objekto neskaidymo į dalis pagrindimą. Perkančioji organizacija rašte[129] nurodė, jog Pirkimo Nr. 3 objekto neskaidymo priežastys nurodytos Pirkimo Nr. 3 2022 m. gegužės 11 d. paraiškoje Nr. 20220511/1^[130] bei 2022 m. gegužės 11 d. protokole Nr. VP-55^[131]. Tarnyba Perkančiosios organizacijos pirmiau nurodytas priežastis pripažįsta esant tinkamomis Pirkimo Nr. 3 objekto neskaidymui į dalis pagrįsti.

Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo Nr. 3 sąlygose nenurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl Pirkimo Nr. 3 objektas negali būti skaidomas į dalis, Perkančioji organizacija formaliai pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

2.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[132], 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas^[133]

Pažymėtina, kad siekiant pagrįsti atitiktį Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytam tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui, jog „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“, tiekėjas turėjo pateikti: „Nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas arba lygiavertis dokumentas, įrodantis, kad tiekėjo – įmonės veiklos kokybės valdymo sistema atitinka ISO 14001 arba lygiaverčių standartų reikalavimus. CVP IS priemonėmis pateikiama skaitmeninė dokumento kopija“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos „pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį“.

Tarnyba paprašė[134] Perkančiosios organizacijos pateikti įrodymus, kad prieš sudarant Pirkimo Nr. 3 sutartį tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė LST EN ISO 14001 sertifikatą. Perkančioji organizacija nurodė[135], kad „<...> UAB „InnoForce“ pateiktą 2022-04-14 pažymą Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą, kurią išdavė TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinys Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ (toliau – Pažyma) laikė sertifikatui lygiaverčiu dokumentu įrodančiu, kad įmonėje įdiegta ir funkcionuoja Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti Pirkimų sąlygų reikalavimus“.

Tarnyba vertinimo metu nustatė, kad Pirkimas Nr. 3 CVPIS buvo paskelbtas 2022 m. gegužės 12 d., tiekėjas pasiūlymą CVPIS pateikė 2022 m. birželio 16 d., atitiktį Pirkimo Nr. 3 dokumentuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus tiekėjas per CVPIS pateikė 2022 m. birželio 22 d. Šiame kontekste Tarnyba pažymi, kad tiekėjas atitiktį Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė ne LST EN ISO 14001 sertifikatu, o UAB „TUV UOLEKTIS“ išduota pažyma „Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą“, kurioje nurodyta, kad pirmiau nurodytas sertifikatas tiekėjui bus išduotas artimiausiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 28 d. su tiekėju sudarė Pirkimo Nr. 3 Paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-57.

Įvertinusi Pirkimo Nr. 3 dokumentus bei susirašinėjimą CVPIS, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, neprašė tiekėjo patikslinti pirmiau nurodytą reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. pateikti LST EN ISO 14001 sertifikatą, ir netinkamą tiekėjo pasiūlymą pripažino tinkamu bei pripažino jį Pirkimo Nr. 3 laimėtoju ir su tiekėju sudarė Pirkimo Nr. 3 sutartį. Kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos pateikto[136] tiekėjo LST EN ISO 14001 sertifikato Nr. TIC 151001910610, TIC 15104221998 jis galioja nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d., dėl ko darytina išvada, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu nebuvo įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001, t. y. neatitiko Perkančiosios organizacijos Pirkimo Nr. 3 sąlygose nustatyto reikalavimo.

Tarnyba pažymi, jog viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Preciziškas tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vertinimas svarbus dėl to, kad atmetant pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus užtikrinamas pirmiau nurodytų principų laikymasis pirkimo procedūros metu.

Tarnyba konstatuoja, kad laimėjusiu pripažindama tiekėją, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo Nr. 3 procedūros yra pasibaigusios, o Pirkimo Nr. 3 sutartis įvykdyta daugiau nei 75 proc.^[137], Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja šios išvados II ir III dalyje nurodytus pažeidimus, tačiau neteikia rekomendacijos dėl sutarties nutraukimo.

1. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones“.

Tarnyba paprašė[138] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[139], jog „<...> Vykdant registravimo ir kontrolės IS modernizavimą, dėl sistemoje kaupiamų duomenų informacijos saugumas kritiškai svarbus. Dėl to nuspręsta, kad tiekėjas iš anksto privalo įrodyti, kad jis turi įsidiegęs kompleksą priemonių, kurios sutarties vykdymo metu leis jam užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą. Pirkimo sąlygos numato galimybę tiekėjams, neįsidiegusiems ISO 27001 standarto, nurodyti ir kitokias informacijos saugumo valdymo priemones. Šis reikalavimas yra kritiškai svarbus perkančiajai organizacijai, nes VMVT informacinių išteklių saugos pažeidžiamumų vertinimo metu nustatytos kritinės saugumo spragos, kurios dėl gamintojų nebepalaikomos programinės įrangos ir kitų problemų gali lemti duomenų, kurie priskirti svarbios elektroninės informacijos kategorijai, praradimą, o tuo pačiu ir valstybės deleguotų funkcijų vykdymo stabdymą. Dėl šios priežasties VMVT svarbu įsitikinti, jog tiekėjas informacijos saugumą valdo pagal visuotinai pripažintus saugumo reikalavimus“.

Tarnyba papildomai paprašė[140] Perkančiosios organizacijos nurodyti, ar Perkančioji organizacija yra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones. Perkančioji organizacija nurodė[141], jog „<...> kol kas nėra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemos, atitinkančios ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones, tačiau kadangi paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu, o tiekėjas turės prieigas prie atitinkamų perkančiosios organizacijos informacinių išteklių bei juose valdomų duomenų, duomenų bazių, matys duomenis, dėl to, būtina, kad tiekėjas informaciją valdytų vadovaujantis informacijos saugumo valdymo sistemos reikalavimais“.

Tarnybos vertinimu, kvalifikaciniame reikalavime minimas informacinės saugos standartas ar lygiaverčiai standartai neturi tiesioginio santykio su perkamomis paslaugomis ir būsimos informacinės sistemos kaupiamų duomenų saugumu. Šis ISO arba lygiavertis standartas įrodo, kad juo sertifikuotas tiekėjas sugeba užtikrinti informacinę saugą savo vidaus veiklos procesuose, laikosi savo vidaus saugos normų. Tačiau, šis sertifikatas neužtikrina informacinės sistemos saugos, kurią turi nusakyti šios informacinės sistemos saugos reikalavimai techninėje specifikacijoje, Perkančiosios organizacijos saugos politika ir sutartyje apibrėžtos teisinės saugos ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, jog Pirkimo Nr. 3 techninėje specifikacijoje nėra pateikta jokių reikalavimų informacinės sistemos saugai ar informacijos valdymo saugumui projekto vykdymo eigoje.

Tarnybos vertinimu, ISO sertifikato reikalavimas tiekėjui yra tikslingas tik esant įdiegtam analogiškam ISO sertifikatui ar lygiavertei akreditacijai pas perkančią organizaciją, kadangi pirkimo objektas galiausiai diegiamas ir eksploatuojamas perkančios organizacijos aplinkoje, o taip pat abiejų šalių veiklos bei procesai pirkimo sutarties vykdymo metu turi būti suderinti ir atitikti vieningą kokybės, saugos bei aplinkosaugos lygį. Didesnių nei taiko pati perkančioji organizacija saugumo reikalavimų kėlimas IT paslaugų tiekėjams nėra tikslingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybai kyla abejonių, kodėl Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 3 techninėje specifikacijoje nenustato jokių informacinių sistemų ir jų valdomos informacijos saugumo reikalavimų, nors paaiškinimuose nurodo, jog „sistemoje kaupiamų duomenų informacijos saugumas kritiškai svarbus“. Tarnyba rekomenduoja ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimą, techninėje specifikacijoje nustatyti informacinės sistemos bei joje kaupiamos informacijos saugumo reikalavimus, juos atitinkamai specifikuojant, taip pat sutartyje apsibrėžiant informacijos saugos ir konfidencialumo užtikrinimo priemones.

2. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.4 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi turėti modernizuojamos L2 platformos gamintojo (SAP) suteiktą teisę kurti, modifikuoti ir diegti naujus/esamus komponentus Lietuvos Respublikoje“.

Tarnyba paprašė[142][143] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[144], jog „tiekėjui neturint tokios teisės, jis neturi galimybės naudotis perkančiosios organizacijos turimos platformos gamintojo resursais – gerosiomis praktikomis, gauti atnaujinimų. Jeigu <...> darbus atlieka neautorizuotas tiekėjas, nėra jokios garantijos, kad laikomasi visų gamintojo reikalavimų, gerųjų praktikų, prarandama galimybė gauti gamintojo priežiūrą ir palaikymą, savalaikius atnaujinimus“. Perkančioji organizacija rašte[145] papildomai nurodė, jog „<...> pagal programinės įrangos gamintojo nustatytą tvarką, prieigas prie gamintojo resursų gauna oficialūs partneriai – juridiniai asmenys. Pats specialistas, kaip fizinis asmuo, tokios prieigos negauna. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sėkmingam sutarties įgyvendinimui nepakanka licencijų, ar jų atnaujinimų, tiekėjas turi turėti prieigą prie programinės įrangos gamintojo gerųjų praktikų bei reikalavimų, kuriant aplikacijas“. Perkančioji organizacija raštu[146] taip pat nurodė, kad „VMVT yra įsigijusi tik šių produktų licencijas: SAP HANA Cloud, SAP Business Application Studio ir SAP BTP Cloud Foundry runtime. Šios licencijos neapima gerųjų praktikų bei reikalavimų kuriant aplikacijas. Taip pat atkreipiame VPT dėmesį, kad VMVT įsigijusi minėtas licencijas netapo akredituotu SAP programinės įrangos gamintojo partneriu ir neįgijo teisės kurti produktus, kuri akredituojant suteikiama atitinkamas kompetencijas turintiems partneriams, t. y. juridiniams asmenims“.

Pažymėtina, jog yra skirtingos SAP partnerių kategorijos, kurios nėra lygiavertės informacinių sistemų kūrimo kompetencijų prasme[147]: 1) nuosavų sprendimų (produktų) kūrimui; 2) licencijų pardavimui ir kt. Kiekviena iš šių partnerystės kategorijų kelia skirtingus reikalavimus tiekėjo turimoms kompetencijoms ir ištekliams. Specializuotų informacinių sistemų sprendimų kūrimui, pvz., atitinka SAP Partner Edge programa, šis statusas suteikiamas, atlikus tiekėjo veiklos analizę, mokant partnerio mokestį ir turint kvalifikuotus (gamintojo sertifikuotus) specialistus[148]. Tačiau SAP partneriai, kurie yra akredituoti tik programinės įrangos, licencijų platinimui, eksploatacijai debesijos platformose ir gamintojo palaikymo paslaugų pardavimui, neturi jokių papildomų naudų informacinių sistemų kūrimo veiklose. Be to, Perkančioji organizacija, būdama licencijų ir programinės įrangos savininke, gauna SAP platformos gamintojo palaikymo ir atnaujinimo gavimo galimybes.

Tarnybos manymu, kuriant ar modernizuojant informacines sistemas SAP platformoje, būtina SAP specialistų kompetencija, o SAP partnerio statusas arba lygiavertė tiekėjui suteikta gamintojo teisė savaime neduoda garantijos, kad bus laikomasi gamintojo reikalavimų ir gerųjų praktikų, kadangi kuriant specializuotas informacines sistemas taikomi specializuoti projektiniai sprendimai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnybai kyla abejonių, ar kuriant bei modernizuojant informacines sistemas SAP platformoje, nepakaktų SAP specialistų kompetencijos, kurie gali dirbti ir ne vien tik SAP partnerio įmonėje, be kita ko, įvertinus ir aplinkybę, kad ne visų SAP partnerių kompetencijos yra lygiavertės informacinių sistemų kūrimo bei modernizavimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, jog licencijos ir jų atnaujinimai perkami atskirai iš oficialių SAP pardavimo partnerių. Tarnybos manymu, tiekėjai, neturintys SAP platformos gamintojo suteiktų teisių, tačiau turintys SAP specialistus, galėtų suteikti reikiamas paslaugas vykdant sutartį naudodamiesi Perkančiosios organizacijos įsigytomis SAP programinės įrangos licencijomis ir gamintojo palaikymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, jog tik SAP gamintojo partneris turi prieigas prie gamintojo resursų, taip pat, kad sėkmingam sutarties įgyvendinimui nepakanka licencijų, ar jų atnaujinimų, tiekėjas turi turėti prieigą prie programinės įrangos gamintojo gerųjų praktikų bei reikalavimų, kuriant aplikacijas, nagrinėjamu atveju, Tarnyba apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar reikalavimas tiekėjui būti SAP gamintojo oficialiu partneriu yra būtinas ir proporcingas.

3. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.5.5 papunktyje nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą: „Duomenų valdymo platformos specialistas (Ekspertas Nr. 5), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: - privalo turėti operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos specialisto kvalifikaciją; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdytame/vykdomame operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos sprendimo projekte (sutartyje)“.

Tarnyba paprašė[149] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[150], jog „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas gebės dirbti su perkančiosios organizacijos turima operatyvinėje atmintyje veikiančia duomenų valdymo platforma (SAP HANA), nustatyti struktūrinius ir diegimo sprendimus, užtikrinti prieigą prie sisteminių duomenų“.

Tarnybai kyla abejonių, ar pirmiau nurodyto specialisto dalyvavimas būtinas, norint tinkamai suteikti Pirkimu Nr. 3 perkamas paslaugas, nes Pirkimo Nr. 3 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų, sąlygojančių tokio specialisto dalyvavimo būtinumą. Tarnybos manymu, IT sprendimo architektas ir programuotojai turėtų padengti būtinas duomenų valdymo platformos kompetencijas, kuriant, modernizuojant ir diegiant informacines sistemas, išskyrus tuos atvejus, kuomet perkamos specifinės paskirties duomenų bazių diegimo ir/arba modernizavimo paslaugos. Taip pat kyla abejonių ir dėl reikalaujamos specialisto patirties, kadangi Pirkimo Nr. 3 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos savybių išnaudojimui. Techninės specifikacijos reikalavimas taikyti SAP Hana platformą savaime nereiškia tokių savybių išnaudojimo. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

4. Pirkimo Nr. 3 sąlygų 7.1.5.6 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Programuotojas (Ekspertas Nr. 6), kurio kvalifikacija ir kompetencija atitinka šiuos žemiau nurodytus reikalavimus: -<...>; - per paskutinius 3 metus turi būti dalyvavęs bent 1 sėkmingai vykdomoje/vykdytoje sutartyje (projekte), kuriame naudojama: 1) operatyvinėje atmintyje veikianti duomenų valdymo platforma ir, kurios diegimo infrastruktūra – konteinerizuotų DB schemų valdymo tarnyba; 2) Gerrit; 3) Jenkins“.

Tarnyba paprašė[151] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[152], jog: „numatytais reikalavimais siekiama įsitikinti, ar specialistas gebės dirbti su perkančiosios organizacijos turima operatyvinėje atmintyje veikiančia duomenų valdymo platforma (SAP HANA), suprogramuoti nustatytus struktūrinius ir diegimo sprendimus naudojant ABAP programavimo kalbą, kadangi SAP HANA sprendime naudojama būtent ši. Ypatingai svarbu išmanyti konteinerizuotų DB schemų valdymo tarnybą bei Gerrit ir Jenkins, nes tokiu būdu galima atsekti vystomos informacinės sistemos versijų pakeitimus ir jų turinį duomenų bazės lygyje. Tai yra kritiškai svarbu, nes kaip parodė atliktas auditas, VMVT šiai dienai negali atsekti tiekėjų vykdomų veiksmų ir sutrikus informacinės sistemos veiklai, neturi jokių galimybių nustatyti sutrikimo priežasčių“.

Tarnyba papildomai paprašė[153] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą, taip pat papildomai prašė paaiškinti, kodėl konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės nėra paliktos tiekėjo pasirinkimui, įvertinus aplinkybę, jog IT sektoriuje yra ir kitų plačiai naudojamų priemonių, pvz., GitHub, Apoche Tomcat ir kt. Perkančioji organizacija nurodė[154], jog: „Reikalavimai kyla iš Pirkimu Nr. 4 įsigytos programinės įrangos gamintojo gerosios praktikos ir rekomendacijų diegimo ir automatizavimo priemonėms, t. y. gamintojas nurodo, jog rekomenduojama naudoti „<...>2) Gerrit; 3) Jenkins“. Nurodytos diegimo ir automatizavimo priemonės yra proporcingos ir neriboja konkurencijos, nes jas naudoti galima nemokamai ir nėra priklausomos nuo trečiųjų šalių“.

Tarnybai kyla abejonių dėl reikalavimo pirmiau nurodyto specialisto patirčiai pagrįstumo, kadangi Pirkimo Nr. 3 techninėje specifikacijoje nėra reikalavimų operatyvinėje atmintyje veikiančios duomenų valdymo platformos savybių išnaudojimui. Techninės specifikacijos reikalavimas taikyti SAP Hana platformą, savaime nereiškia šių savybių išnaudojimo ir įtakos programavimui. Pažymėtina, jog konkrečios diegimo ir testavimo automatizavimo priemonės – Gerrit, Jenkins nėra pagrįstos techninės specifikacijos reikalavimais. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus įsivertinti, ar pirmiau nurodytas reikalavimas tiekėjui yra būtinas ir proporcingas.

5. Pirkimo Komisijos narys A. D. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikęs savo privačių interesų deklaracijos.

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Programinė įranga“ (2022-03-17 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 591185, toliau – Pirkimas Nr. 4, 2022-05-03 Prekių teikimo sutartis Nr. T2-33)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d.)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Tarptautinis pirkimas, atviras konkursas

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuojama Pirkimo Nr. 4 vertė – 290 000,00 Eur be PVM

Pirkimo Nr. 4 sutarties vertė – 289 350,00Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

 UAB „InnoForce“ (302676496)

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo Nr. 4 procedūrų vertinimas (dėl kvalifikacinių reikalavimų ir techninės specifikacijos reikalavimų) / Pirkimo Nr. 4 procedūrų vertinimas po sutarties sudarymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

 –

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

 –

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1[155] ir 3[156] dalys, 47 straipsnio 1[157] ir 7 dalys[158],

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos[159] (toliau – Kvalifikacijos metodika) 16 punkto ketvirtoji pastraipa[160].

Pirkimą Nr. 4 vykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1T-19 „Dėl nuolatinės komisijos sudarymo“ sudaryta viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis 2022 m. kovo 17 d. posėdžio protokolu Nr. VP-25.

Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.1 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi būti įsidiegęs informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO/IEC 27001:2017 standarto reikalavimus arba lygiavertę“.

Tarnyba paprašė[161] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[162], jog „<...>Vykdant programinės įrangos pirkimą, dėl VMVT sistemose, kurioms bus naudojama programinė įranga, kaupiamų duomenų, informacijos saugumas kritiškai svarbus. Dėl to nuspręsta, kad tiekėjas iš anksto privalo įrodyti, kad jis turi įsidiegęs kompleksą priemonių, kurios sutarties vykdymo metu leis jam užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą. <...> Šis reikalavimas yra kritiškai svarbus perkančiajai organizacijai, nes VMVT informacinių išteklių saugos pažeidžiamumų vertinimo metu nustatytos kritinės saugumo spragos, kurios  dėl gamintojų nebepalaikomos programinės įrangos ir kitų problemų gali lemti duomenų, kurie priskirti svarbios elektroninės informacijos kategorijai, praradimą, o tuo pačiu ir valstybės deleguotų funkcijų vykdymo stabdymą. Dėl šios priežasties VMVT svarbu įsitikinti, jog tiekėjas informacijos saugumą valdo pagal visuotinai pripažintus saugumo reikalavimus“.

Tarnyba papildomai paprašė[163] Perkančiosios organizacijos nurodyti, ar Perkančioji organizacija yra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemą, atitinkančią ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones. Perkančioji organizacija nurodė[164], jog „<...> kol kas nėra įsidiegusi informacijos saugumo valdymo sistemos, atitinkančios ISO 27001 standarto reikalavimus arba lygiavertes informacijos saugumo valdymo priemones, tačiau kadangi paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu, o tiekėjas turės prieigas prie atitinkamų perkančiosios organizacijos informacinių išteklių bei juose valdomų duomenų, duomenų bazių, matys duomenis, dėl to, būtina, kad tiekėjas informaciją valdytų vadovaujantis informacijos saugumo valdymo sistemos reikalavimais“.

Tarnybos vertinimu, kvalifikaciniame reikalavime minimas informacinės saugos standartas ar lygiaverčiai standartai neturi tiesioginio santykio su Pirkimo Nr. 4 objektu, t. y. perkamomis prekėmis – programine įranga ir jos licencijomis. Pirkimu Nr. 4 perkamos prekės, neapimant informacinių sistemų kūrimo, modernizavimo, diegimo ar priežiūros paslaugų ar kitokios prieigos prie Perkančiosios organizacijos informacinių išteklių.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį bei Įstatymo 47 straipsnio 1 ir 7 dalis ir Kvalifikacijos metodikos 16 punkto ketvirtąją pastraipą.

2.

Įstatymo 47 straipsnio 7 dalis[165], 51 straipsnio 7 dalies 2 punktas[166],

Kvalifikacijos metodikos[167] 16.2 papunktis[168]

Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.3 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjo patirtis – per pastaruosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) metus) tinkamai įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 (viena) sutartis, kurios objektas programinės įrangos pardavimas ir/arba nuoma. Įvykdytos sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 203 000 EUR be PVM. Jei teikiama informacija apie vykdomą sutartį, šios sutarties įvykdytos dalies vertė turi būti ne mažesnė kaip 203 000 EUR be PVM“.

Tarnyba paprašė^[169] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė^[170], jog „<...> siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju, numatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti, kad <...> tiekėjas turi patirtį ir gebėjimą sėkmingai įgyvendinti atitinkamos apimties programinės įrangos pardavimo arba nuomos sutartį. Prašomos sutarties/projekto (ar jo dalies) vertė numatyta remiantis Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos <...> 16 p.“.

Pažymėtina, kad Įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką“. Papildomai pažymėtina, jog Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio skiltyje „Kvalifikacijos reikalavimai“ nurodyta, kad: „Kai pirkimo objektas nedalomas: Tiekėjas per paskutinius 3* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra pristatęs [ir sumontavęs] [nurodoma kokios pagrindinės prekės, panašios į perkamas prekes, turi būti pristatytos ir (ar) sumontuotos]“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 7.1.3 papunktyje nustačiusi tiekėjams reikalavimą ne „yra pristatęs [ir sumontavęs] [nurodoma kokios pagrindinės prekės, panašios į perkamas prekes, turi būti pristatytos ir (ar) sumontuotos]“, bet „<...> tinkamai įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 (viena) sutartis <...>“, pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą bei Kvalifikacijos metodikos 16.2 papunkčio nuostatas. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką pirkimo rezultatams, laiko jį formaliu.

3.

Įstatymo 47 straipsnio 1[171] ir 7 dalys[172],

Kvalifikacijos metodikos[173] 16 punkto ketvirtoji pastraipa[174].

Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas turi būti įdiegęs kokybės valdymo sistemą, atitinkančią ISO/IEC 9001:2015 standarto reikalavimus arba lygiavertę“.

Tarnyba paprašė[175] Perkančiosios organizacijos pagrįsti pirmiau nurodytą reikalavimą. Perkančioji organizacija nurodė[176], jog „<...> Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos standartų laikymasis. Šiuo konkrečiu atveju, reikalavimas numatytas dėl to, kad įsigyjama programinė įranga yra palaikoma gamintojo (per tiekėją), todėl labai svarbu įsitikinti, kad tiekėjas savo veikloje vadovaujasi visuotinai pripažintais kokybės vadybos principais“. Perkančioji organizacija taip pat nurodė[177], jog: „Tuo atveju, jeigu įmonė yra įsidiegusi kokybės vadybos sistemą, tačiau neturi teisės kurti, modifikuoti ir diegti naujus/esamus SAP komponentus, ji gali pasitelkti subtiekėją, kuris tai padarytų“.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tarnyba papildomai pažymi, kad reikalavimas taikyti kokybės vadybos sistemą atitinkančią ISO/IEC 9001:2015 standarto reikalavimus arba lygiavertę, t. y., kai reikalavimas nustatomas vadovaujantis Įstatymo 48 straipsniu, nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl kokybės vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Perkančioji organizacija įvertinusi pirmiau nurodyto reikalavimo būtinumą ir nustačiusi jį pirkimo dokumentuose, minėtu aspektu turi vykdyti ir viešojo pirkimo sutarties priežiūrą, t. y. turi pareigą tikrinti, ar minėto standarto tiekėjas laikosi vykdydamas sutartį.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 4 dokumentuose įtvirtino reikalavimą tiekėjui būti „<...> įdiegęs kokybės valdymo sistemą <...>“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų <...>“, t. y. Perkančioji organizacija turi kelti reikalavimą tiekėjui ne būti įsidiegus tam tikrą standartą, o jo laikytis / jį taikyti, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad standartą tiekėjas turi įsidiegęs, tačiau realiai nesilaiko jame nustatytų reikalavimų.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad kokybės valdymo sistemos, atitinkančios ISO/IEC 9001:2015 standarto reikalavimus sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį. Šiame kontekste, Tarnyba pažymi, kad Pirkimą Nr. 4 laimėjusio tiekėjo pateiktuose sertifikatuose nurodomos tokios sertifikavimo sritys kaip: IT sistemų projektavimo ir architektūrinių sprendimų kūrimas, IT inovacijų diegimas ir kita. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnybai kyla abejonių ar minėtos sertifikavimo sritys padengia IT licencijų bei programinės įrangos pardavimo veiklos sritį. Pažymėtina, kad šią informaciją Perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau nurodytus sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti išduoti, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta sertifikavimo sritis, pvz., kanceliarinių prekių pardavimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl IT prekių pirkimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi/identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai ateityje nustatant minėtą reikalavimą aiškiai numatyti, kad atitinkame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1, 7 dalių ir Kvalifikacijos metodikos 16 punkto ketvirtosios pastraipos reikalavimus.

4.

Įstatymo 47 straipsnio 1[178] ir 7 dalys[179],

Kvalifikacijos metodikos[180] 22 punktas[181]

Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“.

Tarnyba paprašė[182][183] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą šiais aspektais: reikalingumo/proporcingumo Pirkimo Nr. 4 objektui, t. y., kodėl perkant Pirkimo Nr. 4 objektą būtina, kad tiekėjas būtų įsidiegęs kvalifikacijos reikalavime nurodytą standartą pilna apimtimi ir kodėl nepakaktų atskirų konkrečių aplinkosaugos priemonių, kurias apima standarto turinys. Perkančioji organizacija nurodė[184], jog „<...>Perkančioji organizacija, nustatydama Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.4. punkte esantį reikalavimą siekė a) kad pirkimas būtų laikomas žaliuoju pirkimu ir perkančioji organizacija pasiektų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus rodiklius, b) atsirinktų tiekėją, kuris laikosi aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų ir tuo prisidėtų prie VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto siekio aplinkos išsaugojimui <...>“. Be to, Perkančioji organizacija nurodė[185], jog „<...> Perkančioji organizacija, vertindama kiekvieno pirkimo objekto specifiką, kad perkamos IT paslaugos, kurios teikiamos nuotoliniu būdu (priešingai nei paslaugos būtų teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, kai perkančioji organizacija gali kontroliuoti/įtakoti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi), ir kokie aplinkosaugos aspektai yra aktualiausi, svarbiausi teikiant šias paslaugas, siekė tokių tikslų – užtikrinti, kad teikiant paslaugas būtų nuolat stebimas poveikis aplinkai; vertinamas energijos suvartojimo našumas ir efektyvumas; nuolat būtų mažinami tiekėjo poveikio aplinkai rodikliai; užtikrinti įsipareigojimai tiek prieš klientus, tiek prieš partnerius aplinkosaugos klausimais; laikomasi aplinkosaugos reguliavimo ir t. t. Šių kriterijų atitiktį ir laikymąsi būtent ir patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą patvirtinantys dokumentai – ISO 14001, EMAS arba kiti aplinkos apsaugos vadybos standartai“. Šiame kontekste Tarnyba pažymi, kad Pirkimu Nr. 4 buvo perkamos prekės ne paslaugos, Perkančioji organizacija, kaip matyti iš pirmiau pateikto paaiškinimo, pagrindimą teikė dėl IT paslaugų įsigijimo.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (bet ne pareiga) viešojo pirkimo dokumentuose kaip reikalavimą tiekėjui įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą, t. y. reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, jog tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Pažymėtina, kad reikalavimas taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, t. y., kai reikalavimas nustatomas vadovaujantis Įstatymo 48 straipsniu, nėra laikomas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimu Įstatymo 47 straipsnio prasme yra laikomas reikalavimas dėl konkrečių aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo (vadovaujantis Įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 8 punktu bei Kvalifikacijos metodikos 22 punktu). Pirmuoju atveju perkančiajai organizacijai yra svarbu visa sistema, visas standartas, t. y., visos priemonės, visi etapai ir pan., kuriuos apima standartas pilna apimtimi. Antruoju atveju, perkančiajai organizacijai pakanka tik tam tikrų reikalavimų, tam tikro etapo, tam tikros priemonės ir pan.  Pažymėtina, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos metodikos 22 punkte nustatyta, kad minėtas reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo tikslus. Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1–508 (toliau – Aprašas), 4.1 papunktyje nustatyta, jog tais atvejais, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kurie yra įtraukti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, privalo būti taikomi visi aplinkos ministro įsakymu patvirtinti minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai. Kitais atvejais gali būti taikomi Aprašo 4.2-4.4 papunkčiai. Pažymėtina, kad Pirkimu Nr. 4 perkamos prekės nėra įtrauktos į pirmiau nurodytą produktų sąrašą.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija gali savarankiškai pagal Aprašo 4.4 papunktį nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus perkamoms prekėms, t. y., gali kelti reikalavimą taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Tačiau šis reikalavimas galėtų būti nustatomas tik tada, kai perkančioji organizacija gali tinkamai pagrįsti jo būtinybę bei užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jos neapriboti. Taigi perkant prekes, perkančioji organizacija turi aiškiai žinoti, kodėl jai yra svarbus reikalavimas, kad tiekėjas taikytų aplinkos apsaugos vadybos sistemą, kokią pridėtinę vertę galutiniam rezultatui – įsigyjamai prekei bei jos tolesniam gyvavimo ciklui suteiks toks reikalavimas, t. y., kaip tai susiję su pirkimo objektu, ir tik tada priimti sprendimą dėl reikalavimo nustatymo.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija gali pasigrįsti reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą, bet ne kaip kvalifikacijos reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija nurodė, jog minėtą reikalavimą įtvirtino, nes paslaugos bus suteikiamos nuotoliniu būdu ir ji negalės kontroliuoti aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, tačiau dėl Pirkimo Nr. 4, kuriuo įsigyjamos prekės, o ne paslaugos, pagrindimo nepateikė. Šiame kontekste Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Perkančioji organizacija įvertinusi pirmiau nurodyto reikalavimo būtinumą ir nustačiusi jį pirkimo dokumentuose, minėtu aspektu turi vykdyti ir viešojo pirkimo sutarties priežiūrą, t. y. turi pareigą tikrinti, ar minėto standarto tiekėjas laikosi vykdydamas sutartį, t. y., ar tiekėjas realiai taiko aplinkosauginius kriterijus nustatytus reikalaujamame standarte. Todėl minėtas Perkančiosios organizacijos paaiškinimas dėl keliamo reikalavimo reikalingumo, jau savaime leidžia abejoti jo pagrįstumu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje įtvirtino reikalavimą tiekėjui būti „<...> įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą <...>“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų <...>“, o Kvalifikacijos metodikos 22 punkte įtvirtinta, jog „Tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu galės taikyti aplinkos apsaugos vadybos priemones <...>“, t. y. Perkančioji organizacija turi kelti reikalavimą tiekėjui ne būti įsidiegus tam tikrą standartą, o jo laikytis / jį taikyti, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad standartą tiekėjas turi įsidiegęs, tačiau realiai nesilaiko jame nustatytų reikalavimų.

Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto įsidiegimo yra nustatytas formaliai ir nėra tiesiogiai susijęs su Pirkimo Nr. 4 objektu bei tikslu. Pažymėtina, jog pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios Perkančiosios organizacijos paaiškinimas, kad ji tiesiog siekė, kad Pirkimas Nr. 4 būtų žalias, giliau nepasiaiškinusi, ar šis reikalavimas proporcingas Pirkimo Nr. 4 tikslui. Tarnybos vertinimu, šis kvalifikacijos reikalavimas yra šalutinis, t. y. jo egzistavimas neturi jokios įtakos tiekėjo galimybėms vykdyti Pirkimo Nr. 4 sutartį. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo Nr. 4 objektas yra programinė įranga ir jos licencijos (prekės), nėra tikslinga iš tiekėjų reikalauti, kad tiekėjas patvirtintų tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų laikymąsi. Tarnyba sutinka, jog laikytis aplinkosauginių reikalavimų yra svarbu visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tačiau reikalavimas tiekėjui turėti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą yra pernelyg aukštas ir specifinis reikalavimas šio konkretaus Pirkimo Nr. 4 atveju. Tarnybos vertinimu, toks reikalavimas būtų pateisinamas, pavyzdžiui atliekų tvarkymo srityje, jeigu pirkimu būtų būtina užtikrinti atitinkamų aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių laikymąsi, kai pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų kilti rizika aplinkos taršai, neigiamo poveikio gamtai bei aplinkai tikimybė ir pan., tačiau ne įsigyjant prekes – programinę įrangą ir jos licencijas.  Reikalavimas, kad tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema turi atitikti aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 arba lygiaverčio standarto reikalavimus, apskritai užkerta kelią dalyvauti Pirkime Nr. 4 potencialiems tiekėjams, turintiems būtiną prekėms parduoti kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau neturintiems sertifikuotos aplinkos apsaugos vadybos sistemos.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001 sertifikatai išduodami nurodant juose sertifikavimo sritį. Šiame kontekste, Tarnyba pažymi, kad Pirkimą Nr. 4 laimėjusio tiekėjo pateiktuose sertifikatuose nurodomos tokios sertifikavimo sritys kaip: IT sistemų projektavimo ir architektūrinių sprendimų kūrimas, IT inovacijų diegimas ir kita. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnybai kyla abejonių ar minėtos sertifikavimo sritys padengia IT licencijų bei programinės įrangos pardavimo veiklos sritį. Pažymėtina, kad šią informaciją Perkančioji organizacija turėtų tikrinti pirkimo procedūros vykdymo metu.

Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodydama reikalavimą tiekėjams pateikti pirmiau nurodytus sertifikatus, privalo nurodyti ir kokiai sričiai jie turi būti išduoti, t. y., susieti su pirkimo objektu, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai tiekėjas pateiks sertifikatus, kuriuose bus nurodyta sertifikavimo sritis, pvz., kanceliarinių prekių pardavimas, nors pirkimas bus vykdomas dėl IT prekių pirkimo, ir tokį sertifikatą perkančioji organizacija turės priimti kaip tinkamą, nes nebus pirkimo dokumentuose tinkamai apsirašiusi/identifikavusi reikalaujamos sertifikavimo srities, susijusios su konkrečiu pirkimo objektu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba rekomenduoja Perkančiajai organizacijai ateityje nustatant minėtą reikalavimą aiškiai numatyti, kad atitinkame sertifikate nurodytos sritys turi apimti su pirkimo objektu susijusias veiklas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog nustatydama pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1, 7 dalių ir Kvalifikacijos metodikos 22 punkto reikalavimus. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 4 rezultatams, taip pat – į Perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją apie tai, jog perkamų prekių rinkoje veikia ir daugiau subjektų, kurie turi įsidiegę minėtą standartą, laiko jį formaliu.

1.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis[186], 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas[187]

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomas tarptautinis Pirkimas Nr. 4, Perkančioji organizacija turėjo pareigą pagrįsti Pirkimo Nr. 4 objekto neskaidymą į dalis, nurodant konkrečias priežastis Pirkimo Nr. 4 dokumentuose. Tokią pareigą numato Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktas.

Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato galimybę tam tikrais atvejais tarptautinio pirkimo į dalis neskaidyti, tačiau tokiu atveju būtina nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių to padaryti negalima. Pirkimo Nr. 4 sąlygų 2.2 papunktyje^[188] Perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimas Nr. 4 į atskiras dalis neskirstomas, tačiau neįvardijo, dėl kokių konkrečių priežasčių Pirkimo Nr. 4 objekto skaidymas yra negalimas, netikslingas.

Tarnyba raštu[189] paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo Nr. 4 objekto neskaidymo į dalis pagrindimą. Perkančioji organizacija rašte[190] nurodė, jog Pirkimo Nr. 4 objekto neskaidymo priežastys nurodytos Pirkimo Nr. 4 2022 m. kovo 10 d. paraiškoje Nr. 20220310/1^[191] bei 2022 m. kovo 17 d. protokole Nr. VP-25^[192]. Tarnyba Perkančiosios organizacijos pirmiau nurodytas priežastis pripažįsta esant tinkamomis Pirkimo Nr. 4 objekto neskaidymui į dalis pagrįsti.

Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo Nr. 4 sąlygose nenurodžiusi konkrečių priežasčių, kodėl Pirkimo Nr. 4 objektas negali būti skaidomas į dalis, Perkančioji organizacija formaliai pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir 35 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

2.

Įstatymo 19 straipsnio 5 dalis[193]

Pažymėtina, kad Pirkimo Nr. 4 sąlygos, patvirtintos 2022 m. kovo 17 d. posėdžio protokolu Nr. VP-25. Tačiau iš dokumentų CVP IS matyti, jog Pirkimo sąlygos 2022 m. kovo 23 d. buvo pakeistos, t. y. buvo atliktas keitimas tiekėjo pasiūlymo formoje:

Buvo:

Po pakeitimo yra:

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Perkančioji organizacija informaciniame pranešime tiekėjams nurodė, kad „<...> Viešųjų pirkimų komisija, vykdydama atvirą konkursą „Programinės įrangos pirkimas“, savo iniciatyva tikslina konkurso dokumentų 2 priedo 2 lentelės 2 eil. <...>“, tačiau Komisijos protokolu nėra patvirtintas pirmiau nurodytas sprendimas (dėl sąlygų tikslinimo/keitimo).

Pažymėtina, kad Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. <...> Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai“.

Viešojo pirkimo ir pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo gairėse^[194] nustatyta, kad „Kiekvienai pirkimo procedūrai ir/ar svarstomam klausimui Komisija renkasi į posėdžius, kuriuose priimami sprendimai įforminami protokolu <...>. Protokolai yra pagrindiniai Komisijos sprendimus patvirtinantys dokumentai, todėl juose turi būti pateikiama kuo daugiau informacijos nagrinėjamais klausimais, nurodomi Komisijos narių pasisakymai, atskirosios nuomonės (kai jos pareiškiamos), priimti sprendimai, jų priėmimo motyvai. Protokolais grindžiama pirkimo procedūrų eiga, todėl po kiekvieno svarstytino klausimo turi būti pateikiamas aiškus Komisijos narių balsavimas ir priimtas sprendimas <...>“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 55 (su pakeitimais), 9.5 papunktyje numatyta, kad Komisija „rengia pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus“, 20 punkte nustatyta, jog „Komisija sprendimus priima posėdžiuose paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu“.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pakeitusi Pirkimo Nr. 4 dokumentus, tačiau nepatvirtinusi minėto pakeitimo Komisijos sprendimu ir atitinkamai neįforminusi jo protokolu^[195] pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį. Tačiau Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, šio pažeidimo įtaką Pirkimo Nr. 1 rezultatams, laiko jį formaliu.

3.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis[196], 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas^[197]

Pažymėtina, kad siekiant pagrįsti atitiktį Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytam tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui, jog „Tiekėjas – įmonė turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal standartą ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“, tiekėjas turėjo pateikti: „LST EN ISO 14001 arba EMAS sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikato, jis gali pateikti kitus Tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos „pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį“.

Tarnyba paprašė[198] Perkančiosios organizacijos pateikti įrodymus, kad prieš sudarant Pirkimo Nr. 4 sutartį tiekėjas Perkančiajai organizacijai pateikė LST EN ISO 14001 sertifikatą, taip pat paprašė pateikti prekių priėmimo – perdavimo akto kopiją. Perkančioji organizacija nurodė[199], kad „<...> UAB „InnoForce“ pateiktą 2022-04-14 pažymą Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą, kurią išdavė TÜV Thüringen e. V. sertifikavimo įstaigos padalinys Lietuvoje UAB „TUV UOLEKTIS“ (toliau – Pažyma) laikė sertifikatui lygiaverčiu dokumentu įrodančiu, kad įmonėje įdiegta ir funkcionuoja Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinkanti Pirkimų sąlygų reikalavimus“.

Tarnyba vertinimo metu nustatė, kad Pirkimas Nr. 4 CVPIS buvo paskelbtas 2022 m. kovo 17 d., tiekėjas pasiūlymą CVPIS pateikė 2022 m. balandžio 21 d., atitiktį Pirkimo Nr. 4 sąlygose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus tiekėjas per CVPIS pateikė 2022 m. balandžio 26 d. Šiame kontekste Tarnyba pažymi, kad tiekėjas atitiktį Pirkimo Nr. 4 sąlygų 7.1.2 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė ne LST EN ISO 14001 sertifikatu, o UAB „TUV UOLEKTIS“ išduota pažyma „Apie aplinkos apsaugos valdymo sistemą“, kurioje nurodyta, kad pirmiau nurodytas sertifikatas tiekėjui bus išduotas artimiausiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija 2022 m. gegužės 3 d. su tiekėju sudarė Prekių teikimo sutartį Nr. T2-33, o 2022 m. gegužės 4 d. pasirašė prekių perdavimo – priėmimo aktą Nr. 1.

Įvertinusi Pirkimo Nr. 4 dokumentus bei susirašinėjimą CVPIS, Tarnyba konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, neprašė tiekėjo patikslinti pirmiau nurodytą reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. pateikti LST EN ISO 14001 sertifikatą, ir netinkamą tiekėjo pasiūlymą pripažino tinkamu bei pripažino jį Pirkimo Nr. 4 laimėtoju ir su tiekėju sudarė Pirkimo Nr. 4 sutartį. Kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos pateikto[200] tiekėjo LST EN ISO 14001 sertifikato Nr. TIC 151001910610, TIC 15104221998 jis galioja nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d., dėl ko darytina išvada, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu nebuvo įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal standartą ISO 14001, t. y. neatitiko Perkančiosios organizacijos Pirkimo Nr. 4 sąlygose nustatyto reikalavimo.

Tarnyba pažymi, jog viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, įtvirtinti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, nustato tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Preciziškas tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vertinimas svarbus dėl to, kad atmetant pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus užtikrinamas pirmiau nurodytų principų laikymasis pirkimo procedūros metu.

Tarnyba konstatuoja, kad laimėjusiu pripažindama tiekėją, neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo Nr. 4 procedūros yra pasibaigusios, o Pirkimo Nr. 4 sutartis pilnai įvykdyta^[201], Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja šios išvados II ir III dalyje nurodytus pažeidimus, tačiau neteikia rekomendacijos dėl sutarties nutraukimo.

1. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Perkančioji organizacija raštu[202] nurodė, kad „<...> buvo vykdomas Pirkimas Nr. 4 (nenurodant jokių konkrečių gamintojų, o tik reikalavimus, kurie atliepia perkančiosios organizacijos poreikius), nustatytas laimėtojas bei su juo pasirašyta sutartis“, tačiau tam tikri Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai kelia abejonių, kad juos atitikti gali tik vieno konkretaus gamintojo, būtent SAP, produktas.

Tarnyba paprašė[203] Perkančiosios organizacijos nurodyti, ar Perkančioji organizacija vertino, kiek rinkoje esančių prekių atitinka Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, taip pat nurodyti bent 3 konkrečias prekes, atitinkančias Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija nurodė[204], jog „<...> Audito sutarties vykdymo apimtyje buvo įvertinti geriausiai žinomų programinės įrangos gamintojų (Oracle, IBM, Microsoft, SAP, SAS, Snowflake, Informatica, Hewlett Packard Enterprise) siūlomi produktai bei atitinkamai parengta techninė specifikacija, kurią galėtų patenkinti minėti gamintojai. Perkančioji organizacija taip pat nurodė[205], jog „nėra visų minėtų gamintojų ir jų produktų ekspertė, neturi jokių sutartinių partnerystės įsipareigojimų, kurie leistų valdyti prašomą nurodyti informaciją, dėl ko ir buvo įsigytos atitinkamos Audito paslaugos“.

1.1. Pirkimo Nr. 4 techninės specifikacijos 16.1 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, jog: „Visi reikalavimai turi būti užtikrinami vieno gamintojo produktais“. Tarnybos žiniomis minėtą reikalavimą atitinka tik SAP gamintojo produktai.

Pirkimo Nr. 4 Techninėje specifikacijoje pateikta itin kompleksinė ir įvairialypė funkcinių reikalavimų programinei įrangai, skirtai programuotojams ir administratoriams, duomenų bazių platformoms ir taikomųjų programų vykdymo platformoms, visuma. Siekiant lankstumo ir mažesnės priklausomybės nuo vieno gamintojo/tiekėjo, vieno produktu, tokio plataus profilio funkcionalumas praktikoje dažniausiai tenkinamas skirtingų gamintojų ir skirtingų produktų pagalba. Tarnybos žiniomis, pirmiau nurodyti reikalavimai atitinka vienintelio gamintojo platformą – SAP. Pirkimo Nr. 4 techninės specifikacijos reikalavimai, nustatyti 1.1 papunktyje aprašo integruotos programavimo, diegimo, administravimo ir optimizavimo virtualizacijos terpėje aplinkos reikalavimų kombinaciją su reikalavimais operatyvinėje atmintyje veikiančiai duomenų valdymo platformai. Pažymėtina, kad Tarnybos žiniomis:

·         SAP Business Application Studio[206] yra priemonė, kuri kombinuoja savyje įrankius ir savybes nuo programų kūrimo iki diegimo ir optimizavimo virtualizuotoje aplinkoje SAP Business Technology Platform, įskaitant darbą su duomenų valdymo platforma, veikiančia operatyvinėje atmintyje SAP Hana;

·         SAP Hana[207] yra būtent unikali duomenų valdymo platforma, veikianti operatyvinėje atmintyje;

·         SAP Business Technology Platform[208] yra integracinė, darbo eigų ir virtualizacijos terpė SAP taikomosioms programoms, kurios kuriamos ir valdomos SAP Business Application Studio priemonėmis.

1.2. Pirkimo Nr. 4 techninės specifikacijos 15.6 papunktyje nurodyta, jog: „Duomenų saugojimas ir prieiga diske: 15.6.1 duomenų saugykloje turi būti galima laikyti iki 90 TB suspaustų reliacinių duomenų“. Tarnybos žiniomis minėtą reikalavimą atitinka tik SAP gamintojo produktas[209].

Tarnyba paprašė[210] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti minėtos sąlygos reikalingumą atliepiant Perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija nurodė[211], jog „Šiuo metu perkančioji organizacija naudoja 28 TB saugyklų dydį, tačiau visiškai nenaudoja rastrinių duomenų, o atsižvelgiant į planuojamą skaitmenizuotų paslaugų teikimą, vertinama, kad rastrinių bylų dydis, priklausomai nuo kokybės, užima mažiausiai 10 kartų daugiau vietos nei vektoriniai duomenys, todėl, naudojant duomenų suspaudimą turėtų būti pakankama iki 90 TB saugyklų plėtimo galimybių“.

Tarnyba abejoja, ar Perkančiosios organizacijos poreikis turėti daugiau nei 3 kartus didesnį nei šiuo metu naudojamas saugyklų dydis yra pagrįstas, nes Perkančioji organizacija nepateikė jokių papildomų įrodymų nei, kad ateityje tikrai naudos ne vektorinius duomenis, o rastrinius, taip pat įrodymų, koks planuojamas naudoti pastarųjų duomenų kiekis/dydis, per kokį laikotarpį Perkančioji organizacija planuoja, kad jai bus reikalingas ženkliai didesnis saugyklų dydis ir kt. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas techninės specifikacijos reikalavimas yra būtinas ir proporcingas.

1.3. Pirkimo Nr. 4 techninės specifikacijos 6.5.1 papunktyje nurodyta, jog: „Turi būti galima kurti programas naudojant programinio kodo rašymo įrankius. Programinio kodo rašymo įrankiai turi palaikyti ne mažiau kaip UI5 <...>“. Pažymėtina, jog Tarnybos žiniomis minėtą įrankį turi tik SAP gamintojas[212].

Tarnyba paprašė[213] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti minėtos sąlygos reikalingumą atliepiant Perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija nurodė[214], jog „Reikalavimas numatytas, atsižvelgiant į šių dienų problematiką pritraukiant kompetentingus IT resursus ir jų trūkumą. Vartotojui draugiški programinio kodo rašymo įrankiai leidžia perkančiajai organizacijai netapti priklausomai nuo kelių programuotojų, juo labiau, kad reikalavimas plačiai naudojamas realizuojant mažo kodo/be kodo (angl. low code/no code) principus, kurie leidžia tam tikrus pokyčius atlikti ir programavimo patirties neturintiems specialistams, tai ateityje leis perkančiajai organizacijai būti lankstesnei“.

Tarnyba pažymi, kad priešingai, nei Perkančioji organizacija nurodo, jog ,,draugiški programinio kodo rašymo įrankiai leidžia perkančiajai organizacijai netapti priklausomai nuo kelių programuotojų“, Tarnybos žiniomis tam, kad būtų galima dirbti su minėtu įrankiu, specialistas turi mokėti UI5 programavimo kalbą, t. y. Perkančioji organizacija prisiriša būtent prie minėtą programavimo kalbą mokančio specialisto (oficialiame programavimo kalbų populiarumo indekse UI5 programavimo kalba nepatenka į skelbiamą 50-tuką^[215]). Tačiau Tarnyba negali neginčytinai paneigti Perkančiosios organizacijos paaiškinimų, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas techninės specifikacijos reikalavimas yra būtinas ir proporcingas.

1.4. Pirkimo Nr. 4 techninės specifikacijos 7.1 papunktyje nurodyta, jog: „Kurti programas keliomis programavimo kalbomis: 7.1.1. Kurti atvirus standartus naudojant JAVA, Node.js, Python arba naudojant savo kalbas su programavimo bendruomenių konstravimo paketais PHP, Ruby, Go“. Tarnyba pastebi, kad minėtas reikalavimas yra pažodinis vertimas iš SAP gamintojo tinklapyje patalpintos informacijos^[216].

Tarnyba paprašė[217] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti, kaip minėta sąlyga susijusi su Perkančiosios organizacijos poreikiais, t. y. pagrįsti, kodėl Perkančiajai organizacijai reikalinga galimybė kurti programas su tokiu kiekiu programavimų kalbų, nepasirenkant, pvz., vienos ar dviejų programavimo kalbų. Perkančioji organizacija nurodė[218], jog „<...> šių programavimo kalbų paskirtis yra skirtinga, pavyzdžiui, JAVA labiausiai tinkama integracijoms realizuoti, Node.js – vartotojo sąsajos kūrimui, Python – duomenų analizės ir ataskaitų realizacijai, t. y. jų paskirtis yra skirtinga ir geriausiai sprendžia perkančiajai organizacijai reikalingus uždavinius“.

Tarnyba abejoja, ar pirmiau nurodytas Perkančiosios organizacijos reikalavimas yra būtinas ir atliepiantis jos poreikius. Pažymėtina, kad Tarnybos žiniomis poreikis turėti galimybę naudoti visas pirmiau nurodytas programavimo kalbas yra tik itin dideliuose kompleksiniuose projektuose, pvz., Facebook ir pan. Tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų, kuriais galima būtų pilnai paneigti Perkančiosios organizacijos nurodytą poreikį, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar pirmiau nurodytas techninės specifikacijos reikalavimas yra būtinas ir proporcingas.

1.5. Tarnyba paprašė[219] Perkančiosios organizacijos paaiškinti ir pagrįsti, kokiu tikslu Pirkimu Nr. 4 buvo įsigyjamos 6 programinės įrangos darbo vietos (licencijos), įvertinus aplinkybę, jog Pirkimo Nr. 1, Pirkimo Nr. 2 ir Nr. 3 paslaugų tiekėjai galėjo turėti nuosavas programines priemones ir licencijas informacinių sistemų kūrimo, modernizavimo, diegimo paslaugų teikimui bei, ar Perkančioji organizacija turi kvalifikuotą personalą dirbti su Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje apibūdinta programine įranga/licencijomis. Perkančioji organizacija nurodė[220], jog „Pirkimu Nr. 4 buvo įsigyjamos 6 programinės įrangos licencijos tam, kad nesusidarytų situacija, kai esamas tiekėjas visus sprendimus/funkcionalumus kuria nestandartizuotomis nuosavomis programinėmis priemonėmis ir licencijomis, kaip yra šiuo metu. Vėliau toks tiekėjas pradeda Perkančiajai organizacijai diktuoti savo sąlygas, o Perkančioji organizacija negali nieko pakeisti, nes tik konkrečiam tiekėjui yra žinoma VMVT valdomų sistemų specifika. Pakeisti tokį tiekėją taip pat sudėtinga, būtina inicijuoti teisminius procesus ir t.t. Su tokia situacija perkančioji organizacija susiduria pastaruosius 1-1,5 metų. Taigi, licencijų turėjimas leis užtikrinti nepriklausomumą nuo konkrečių tiekėjų bei galimybę tiekėją netrukdomai pakeisti, gauti konkurencingus pasiūlymus. Papildomai paaiškiname, kad Perkančioji organizacija turi kvalifikuotą personalą dirbti su bet kokiomis bet kokio gamintojo priemonėmis naudojant gamintojo teikiamą naudotojų medžiagą. Specifinėms užduotims Perkančioji organizacija perka paslaugas viešojo konkurso būdu“.

Tarnyba paprašė[221] pagrįsti ir paaiškinti, kodėl Perkančioji organizacija įsigijo būtent SAP gamintojo programinę įrangą, įvertinus aplinkybes, jog: 1) SAP yra pažangi daugiafunkcinė platforma, skirta didelio masto IT sprendimams įvairiuose sektoriuose, tačiau neturinti specializuotų sprendimų veterinarijos ir maisto kontrolės srityje; 2) SAP licencijos yra ganėtinai brangios ir, preziumuotina, kad bus atnaujinamos, kas 12 mėn., nes Pirkimu Nr. 4 jos įsigyjamos 12 mėn. laikotarpiui; 3) SAP platformoje būtina specifinė SAP specialistų kompetencija. Perkančioji organizacija nurodė[222], jog „<...> programinę įrangą įsigijo organizuodama viešąjį pirkimą, kurio dokumentacijoje buvo įvardinti Perkančiosios organizacijos poreikius atliepiantys reikalavimai, neturint tikslo įsigyti kažkokį konkretų produktą, nors iš pateiktų klausimų visumos, susidaro įspūdis, kad VPT reikalauja pagrįsti, kodėl nebuvo nusipirktas Oracle gamintojo sprendimas. Pažymėtina, kad Oracle gamintojas taip pat neturi specializuotų sprendimų veterinarijos ir maisto kontrolės srityje, o Perkančiosios organizacijos žiniomis jų neturi ir joks kitas gamintojas. Perkančiosios organizacijos tikslas buvo įsigyti modernią, šiuolaikinę duomenų valdymo platformą, turinčią modernius ir populiariausius aplikacijų kūrimo įrankius. Pirkimą laimėjo SAP gamintojo programinę įrangą pardavinėjanti įmonė, pasiūliusi SAP gamintojo produktą. Atsižvelgiant į jau įsigytą infrastruktūrą, atitinkamai formuluojami ir kitų Perkančiosios organizacijos vykdomų pirkimų reikalavimai“.

Tarnybos žiniomis, kitų gamintojų programuotojų darbo priemonių kainodara galėtų būti tokia:

-          Microsoft Visual Studio Enterprise Edition, iki 3000 Eur / 1 naudotojui / 1 metams[223];

-          IntelliJ IDEA, iki 779 Eur / 1 naudotojui / 1 metams[224];

-          PHPStorm IDE, iki 250 Eur / 1 naudotojui / 1 metams[225];

-          Oracle SQLDeveloper, nemokamas, turint Oracle duomenų bazių valdymo sistemą[226].

Tarnybos žiniomis, rinkoje yra pigesnių ir net nemokamų duomenų bazių valdymo platformų, pavyzdžiui, PostgreSQL, kurių pajėgumas galėtų tenkinti Perkančios organizacijos informacinių sistemų kompleksiją.

Tarnyba pažymi, jog pirmiau išvardintos priemonės negali būti įvardintos lygiavertėmis visai SAP platformai (SAP Hana, SAP Business Application Studio, SAP Business Technology Platform), kadangi šių produktų rinkinys yra gan unikalus ir padengia daugybę paskirčių. Tačiau pateikti integruotų programavimo aplinkų (angl. Integrated Development Environment, IDE) ir kitos programinės įrangos pavyzdžiai parodo, kad turint laisvą technologinių platformų ir produktų pasirinkimą, bendrą platformos ir priemonių licencijų savikaina gali būti iš esmės optimizuota, perkant skirtingų gamintojų produktus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nors Tarnybai kyla abejonių dėl Perkančiosios organizacijos pasirinkimo įsigyti būtent SAP gamintojo programinę įrangą bei licencijas, tačiau Tarnyba neturi pakankamai įrodymų, pilnai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, dėl ko apsiriboja pastaba ir siūlo ateityje vykdant panašaus pobūdžio pirkimus papildomai įsivertinti, ar nurodyti techninės specifikacijos reikalavimai yra būtini ir proporcingi.

2. Pirkimo Komisijos narys A. D. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nėra pateikęs savo privačių interesų deklaracijos.