Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai

UAB „VAATC“

Žiniai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai

Širvintų rajono savivaldybės administracijai

Švenčionių rajono savivaldybės administracijai

Trakų rajono savivaldybės administracijai

2022-07-21

Į 2022-05-06

  2022-05-19

  2022-05-27

  2022-07-16

  2022-07-19

  Nr. 4S-647

Nr. (29-2-2)-APVA-3920

Nr. 3S-1236

Nr. 3S-1285

Nr. 3S-1633

Nr. 3S-1653

(7.4 Mr)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijai

Vilniaus rajono savivaldybės administracijai

Elektrėnų savivaldybės administracijai

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris

„Didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių (Vilniaus mieste) projektavimas, (5 vnt.)“, (2021-03-11 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. 534618 (toliau – Pirkimas)

Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas

Įstatymas (redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.)

Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas

Supaprastintas pirkimas, neskelbiamos derybos

Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM

Planuota Pirkimo vertė – 80 000 Eur be PVM

Pirkimo sutarties vertė – 69 030,00 Eur be PVM

Tiekėjas/koncesijos dalyvis/koncesininkas, juridinio asmens (su kuriuo sudaryta sutartis) kodas

UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ (124663332)

Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas

Dalinis Pirkimo procedūrų vertinimas (dėl Pirkimo būdo parinkimo) / po Pirkimo sutarties įvykdymo

Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas,  projektą administruojanti institucija

Projektas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“

Įgyvendinančioji institucija – APVA

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisminio nagrinėjimo stadiją:

 –

1.

Įstatymo 17 straipsnio 1[1], 3[2] dalys, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis[3]

APVA paprašė^[4] Tarnybą įvertinti, ar Perkančioji organizacija pagrįstai Pirkimą vykdė neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu.

Vertinimo metu Tarnyba paprašė Perkančiosios organizacijos pateikti Pirkimo būdo parinkimo aprašymą (pagrindimą)[5]. Perkančioji organizacija, atsakydama į Tarnybos prašymą[6], nurodė, jog „2017 m. spalio 9 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. PS-154 <...>, kuria įsigijo didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių (6 vnt.) (toliau – ir DGASA) įrengimo darbus, įskaitant projektavimo paslaugas (toliau – pirkimo sutartis). Šios sutarties pagrindu projektuotojas J. K. pradėjo DGASA įrengimo projektavimą. Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu paaiškėjo, kad sklypų, kuriuose buvo numatyta įrengti DGASA, perdavimas Bendrovei nusikelia neapibrėžtam laikui. Nesant aiškaus DGASA įrengimo darbų poreikio ir įvertinus riziką neracionaliai panaudoti lėšas, 2019 m. sausio 31 d. šalių susitarimu Nr. PS-006/2019 pirkimo sutartis buvo nutraukta sumokant rangovui UAB „Fegda“ iš viso 17 400,00 Eur be PVM už faktiškai atliktą projektavimą – inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų atlikimą, parengtą topografinę medžiagą, sklypų išplanavimo, statinių (kontoros, pavojingų atliekų pastato, elektrotechnikos atliekų pastato), atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastatų sprendinius. 2020 m. antroje pusėje galutinai išsisprendus klausimui dėl naujų žemės sklypų DGASA įrengimui perdavimo Bendrovei, buvo pradėta rengtis naujam šių darbų viešajam pirkimui. Perkančioji organizacija kreipėsi į J. K. dėl leidimo naudoti nutrauktos pirkimo sutarties pagrindu parengtas projektų dalis, tačiau tokio sutikimo negavo. Bendrovė turėjo dvi alternatyvas: pirmąją, viešąjį pirkimą vykdyti nepanaudojant jau parengtų projektų dalių ir patirti 17 400,00 Eur be PVM nuostolį ir antrąją, pirkti iš projektuotojo, kuris yra parengtų projekto dalių autorius (J. K.) ir taip išvengti mokėjimo už tą patį darbą antrą kartą. Bendrovė pasirinko racionalesnį sprendimą Pirkimą vykdyti iš projekto dalių autoriaus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu“.

Tarnyba pažymi, kad 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta, jog „Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, kai yra bent viena iš šių sąlygų: <...> 2) jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių: <...> c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos“.

Vertinimo metu Tarnyba papildomai paprašė Perkančiosios organizacijos paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Perkančioji organizacija kreipėsi būtent į J. K. dėl leidimo naudoti nutrauktos pirkimo sutarties pagrindu parengtas projektų dalis ir pridėti minėtas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus[7]. Perkančioji organizacija, atsakydama į Tarnybos prašymą[8], nurodė, jog „Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad autorių teisių objektai yra architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą autorių teisių objekto apibrėžimą, juo laikomas kūrinys, kuris suprantamas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, 2019 m. sausio 31 d. nutraukus pirkimo sutartį, Bendrovei buvo perduotos autoriaus J. K. parašu patvirtintos projektų dalys, todėl teigtina, kad J. K. atlikta intelektinė veikla iki perdavimo įgijo objektyvią išraišką – tai reiškia tapo autorių teisių objektu. Kūrinio išreiškimo objektyvia forma reikalavimas neturėtų būti suprantamas kaip, autoriaus – kūrėjo manymu, užbaigto kūrinio padarymas prieinamo kitų asmenų suvokimui (paviešinimas kitiems). Kūrinio išreiškimas objektyvia forma konstatuojamas ir jei objektyvią formą įgauna ir autoriaus – kūrėjo tarpiniais laikomi kūrinio kūrimo rezultatai (eskizai, juodraščiai etc.) – todėl autorių teisių objektais laikomi ir nebaigti kūriniai, kūrinių dalys, fragmentai etc. Pažymėtina, kad išaiškinimo, ar nebaigtas kūrinys laikytinas autorių teisių objektu Perkančioji organizacija kreipėsi į asociaciją LATGA, kuri atsakydama paaiškino, kad „Autoriaus teisių objektas yra materialiai išreikštas originalus kūrybinės veiklos rezultatas, todėl tai gali būti kūrinio eskizas, nebaigtas kūrinys, dalis kūrinio, kuris turi materialiai išreikštą vaizdą. Naudoti tą kūrinį ar dalį jo – galima tik su autoriaus leidimu, jeigu ko kito nenumato sutartis tarp autoriaus ir užsakovo“. Perkančioji organizacija papildomai nurodė[9], kad „<...> vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 <...> 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us). Pažymėtina, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė projekto keitimus atlikti kitam projektuotojui. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniu, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Taigi, bendroji taisyklė – norint pakeisti kūrinį, autoriaus sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar autorius yra perdavęs turtines teises į kūrinį (AUTORIŲ TEISĖS | Architektų rūmai (architekturumai.lt)“.

Pažymėtina, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[10] 42 punkte įtvirtinta, kad „Projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us). <...>“.

Atkreiptinas dėmesys, jog vertinimo metu Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies[11]  nuostatomis, kreipėsi tarnybinės pagalbos[12] į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Ministerija). Tarnyba paprašė paaiškinti, ar Perkančioji organizacija, vadovaujantis pirmiau nurodytomis STR nuostatomis, 2021 m. vykdydama pirkimą, privalėjo kreiptis į tą patį projektuotoją (J. K.), kuris buvo pradėjęs rengti didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) techninius projektus ir kurie nebuvo pabaigti rengti, nes viešojo pirkimo sutartis, sudaryta 2017 m., buvo nutraukta 2019 m., t. y., kaip minėtos STR nuostatos suprantamos techninio projekto rengimo procese, ar jos reguliuoja jau pabaigto projekto keitimą/papildymą, ar ir nebaigto projekto keitimą/papildymą/tęsimą. Ministerija, atsakydama[13] į Tarnybos prašymą, nurodė, jog „<...> Iš pateiktos Jūsų rašte informacijos manome, kad statinio techninis projektas nebuvo pilnai parengtas ir perduotas statytojui todėl perkančioji organizacija neprivalėjo kreiptis į pirminį projektą rengusį projektuotoją“. Tarnyba papildomai paprašė paaiškinti, ar pagal galiojančius teisės aktus DGASA projektavimo darbus toliau galėjo vykdyti kitas projektuotojas, ar Perkančioji organizacija turėjo kreiptis tik į pirminius dokumentus (inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, topografinę nuotrauką, sklypų išplanavimą, statinių (kontoros, pavojingų atliekų pastato, elektrotechnikos atliekų pastato), atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastatų sprendinius) parengusįjį projektuotoją ir sudaryti su juo sutartį. Ministerija, atsakydama[14] į Tarnybos prašymą, nurodė, jog „Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį „Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“ Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 <...> 41 punkto 4 pastraipoje nurodoma, kad projektuotojas turi savo parengto statinio projekto (toliau – projektas) autorines teises. Statytojas be projektuotojo sutikimo projektą gali naudoti tik tam tikslui, kuriam skirtas projektas. Kadangi projektas nebuvo pilnai parengtas, manome, kad pirkimo organizatorius neprivalėjo kreiptis į pirminius dokumentus paruošusį projektuotoją“.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad viešojo pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais , todėl sąlygos, leidžiančios atlikti tokį pirkimą, turi būti aiškinamos itin siaurai, grindžiant jas objektyviais įrodymais. Neskelbiamos derybos, taikant Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali būti vykdomos, kai dėl objektyvių priežasčių kreipiamasi tik į vieną konkretų tiekėją. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a-c papunkčiuose nustatytas sąlygas, į konkretų tiekėją galima kreiptis tik tais atvejais, kai nėra (ar negali būti) kitų rinkos dalyvių, kurie galėtų parduoti pirkimo objektą arba pirkimo objektas yra neatsiejamas nuo jį sukuriančio subjekto. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas vadovaujantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, yra būtina, jog egzistuotų poreikis užtikrinti išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugą.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 1.1 papunktyje nustatyta, jog „UAB „VAATC“ <...> numato įsigyti didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių (Vilniaus mieste) projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas“, 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad „Pirkimo objektas – didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelių (Vilniaus mieste) projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“, Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad projektuotojas turės „Pabaigti projektuoti pradėtus rengti techninius projektus didelių gabaritų surinkimo aikštelėms (toliau ir DGASA) Vilniaus mieste, pagal patikslintą projektavimo užduotį“. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Pirkimu buvo įsigyta pradėtų rengti DGASA techninių projektų pabaigimo paslauga.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Autorių teisių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog šis įstatymas taikomas „Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams“. Autorių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte vienu iš autorių teisių objektu įvardinti „architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai)“. Minėto įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta, kad „Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos“.

Papildomai pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo[15] (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 48 dalį[16], statinio architektas yra statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius. Minėto straipsnio 49 dalyje įtvirtinta, jog „Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis“. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas“.

Atkreiptinas dėmesys, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 3 priedo 3 punkte nustatyta, kad „Statinio architektas yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir projekto architektūrinės dalies vadovas <...>“.

Tarnyba pažymi, kad pagal J. K. išduotą SPSC kvalifikacijos atestatą Nr. 4459, jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Papildomai pažymėtina, jog Perkančioji organizacija Tarnybą informavo[17], kad J. K. yra statybos inžinierius, o ne architektas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas asmuo nėra nurodytas ir Lietuvos architektų rūmų skelbiamame atestuotų architektų sąraše[18].

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba daro išvadą, kad pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, jog statinio techninis projektas kūrinio (meno) kategorijai Autorių teisių prasme galėtų būti priskirtas tik dėl jo architektūrinės dalies (dėl to, kad architektūra yra priskirtina meno sričiai ir dėl to, kad būtent ši techninio projekto dalis atitinka kūrinio originalumo, unikalumo kriterijų), o jį sukurti gali ir jo autoriumi laikytinas tik architektas. Tuo tarpu statybų inžinieriaus parengtas techninis projektas (jo dalis) nėra laikytinas architektūros kūriniu Autorių teisių įstatymo prasme (netenkina unikalumo, originalumo kriterijaus, be to, nepatenka nei į vieną iš trijų – literatūra, menas, mokslas, kategorijų) bei nėra priskirtinas autorių teisių objektams.

Tarnyba konstatuoja, kad Perkančiosios organizacijos pasirinktas Pirkimo būdas (neskelbiamos derybos), įsigyjant statybų inžinieriaus pradėtų rengti DGASA techninių projektų pabaigimo paslaugą, neatitinka Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus ir 3 dalį bei 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį.

–

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios, o Pirkimo sutartis pilnai įvykdyta, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tik konstatuoja šios išvados II dalyje nurodytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje[19] nurodomi statiniai, kuriems privaloma projekto architektūrinė dalis ir pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį[20] ją parengti gali tik atestuoti architektai, vertinimo metu tarnyba paprašė[21] Ministerijos paaiškinti, ar vienoje iš DGSA projektuoto atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastato, kuriam vienas iš keltų reikalavimų buvo patalpa darbuotojui: „Pastato viduje numatyti apšiltintomis atitvaromis atitvertą 4-5 m² patalpą darbuotojui su radiatoriumi, lempa ir rozete. Patalpoje numatyti atskirą langą“, ir kurio baigtumas Pirkimo dokumentuose nurodomas kaip: „Atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastatas (Architektūra ir konstrukcijos; Šildymas, vėdinimas; Elektrotechninė dalis; gaisro ir apsauginė signalizacija); Parengti Atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastato planai, fasadai (architektūrinė dalis). Parengta – 15 procentų projekto dalies. Parengta Atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastato konstrukcinė dalis. Parengta – 80 procentų projekto dalies“, projektą galėjo rengti statybos inžinierius, ar tik architektas. Ministerija, atsakydama[22] į Tarnybos prašymą nurodė, jog „Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai. Manome, kad visais atvejais statinio projekto architektūrinę dalį privalo rengti atestuotas architektas“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybai kyla abejonių, ar statybos inžinierius J. K. turėjo teisę rengti atliekų paruošimo pakartotinam naudojimui pastatų architektūrinę dalį.